—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į SESV 45, 56, 153, 154 ir 174 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus ir jos konvencijas bei rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijų,

—

atsižvelgdamas į išsamų Sąjungos teisės acquis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ypač į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1) ir jos atskiras bei susijusias direktyvas,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindo ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste,

—

atsižvelgdamas į kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, kurias pristatė kandidatė į Komisijos pirmininko pareigas Ursula von der Leyen,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/170 dėl duomenų rinkimo ir analizės, reikalingų stebint ir vertinant, kaip veikia EURES tinklas, vienodų išsamių specifikacijų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos ataskaitą dėl EURES veiklos 2016 m. sausio mėn. – 2019 m. balandžio mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (8),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (10),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas jūrų transportui principą valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (11),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (12),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (14),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (15), iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (16),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (17),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (18),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (19),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (20),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (21),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (22),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu (24),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (25),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (26),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl tvaraus visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir įgūdžių ugdymo finansavimo atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu),

—

atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis“ (C 141/34),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274) ir į prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0121) ir (SWD(2020)0122),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos“ (COM(2019)0650),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos, pridedamą prie komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos pranešimą dėl 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (COM(2019)0426), taikymo ir įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. metinę ataskaitą dėl darbo jėgos judumo ES viduje,

—

atsižvelgdamas į CEDEFOP ataskaitą „Įgūdžių poreikių prognozė. Tendencijos ir iššūkiai iki 2030 m.,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Komandiruoti darbuotojai Europos Sąjungoje“ (27) ir nacionalines ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. Komisijos paskelbtą 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

—

atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2020 m. balandžio 24 d. gaires „COVID-19. Grįžimas į darbo vietą. Darbo vietų pritaikymas ir darbuotojų apsauga“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento tyrimą „ES socialinės ir darbo teisės ir ES vidaus rinkos teisė“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17 d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas dėl sezoninių ir kitų mobiliųjų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos tyrimą „Darbo užmokesčio nustatymo sistemos ir minimalios užmokesčio normos, taikytinos komandiruotiems darbuotojams pagal Direktyvą 96/71/EB, pasirinktose valstybėse narėse ir sektoriuose“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos parengtas Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas – COVID-19“ (2020/C 169/03),

—

atsižvelgdamas į Eurofound (2015 m.) tyrimą „Socialinis judumo ES viduje mobilumo aspektas: poveikis viešosioms paslaugoms“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0066/2021),

A.

kadangi nediskriminavimas yra pagrindinis Sutartyse įtvirtintas principas; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi pagal vienodo požiūrio principą, įtvirtintą SESV 45 straipsnyje, nustatyta, kad dėl laisvo darbuotojų judėjimo draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais;

B.

kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Sąjunga skatina socialinį teisingumą ir apsaugą“; kadangi SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga,

C.

kadangi laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai vidaus rinkos principai;

D.

kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas turėtų atitikti Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus; kadangi Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, Europos žaliąjį kursą ir lyčių lygybės strategiją, įskaitant teisingo darbo užmokesčio apsaugą ir skatinimą, lyčių lygybę ir deramas darbo bei užimtumo sąlygas, turi būti integruotas į visas vidaus rinkos politikos sritis, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus;

E.

kadangi laisvas darbuotojų, įskaitant sezoninius darbuotojus, judėjimas yra labai svarbus Europos integracijai; kadangi toks judėjimas gali teikti abipusę naudą tiek siunčiančiosioms, tiek priimančiosioms valstybėms narėms ir padeda siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; kadangi Sąjunga ir valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti judumo ES viduje galimybėmis, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų laikomasi taikomų darbo jėgos judumo taisyklių;

F.

kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir sanglaudą Sąjungoje ir dėl jo atsiranda užimtumo galimybių; kadangi bendroji rinka gali būti tvari ir dėl jos gerovė gali didėti tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama sąžiningomis, bendromis ir vienodo požiūrio principu pagrįstomis taisyklėmis, visų pirma susijusiomis su laisvu darbuotojų ir paslaugų judėjimu;

G.

kadangi Sąjunga ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant keitimąsi gerąja praktika visais valdžios lygmenimis bei rengiant gaires ir rekomendacijas, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir siekdama visiems, įskaitant pažeidžiamų darbuotojų grupes, užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas;

H.

kadangi laisvo paslaugų judėjimo socialinės pasekmės gali turėti teigiamos ir (arba) neigiamos įtakos kilmės regionams ir regionams, į kuriuos vyksta mobilieji darbuotojai; kadangi darbo jėgos trūkumas ir protų nutekėjimo lygis, atsiradęs dėl dabartinio Sąjungos regionų ekonominio ir socialinio disbalanso, ypač po finansų krizės, kai kuriose valstybėse narėse pasiekė kritinį lygį ir dėl to kilo papildomų problemų, pvz., demografinių skirtumų, priežiūros paslaugų ir medicinos darbuotojų trūkumo, taip pat apskritai dėl to padidėjo regionų nelygybė; kadangi šie reiškiniai turi itin didelį poveikį kaimo ir atokioms vietovėms; kadangi reikalingos tvari pramonės politika ir tvirta sanglaudos politika, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir kurti kokybiškas darbo vietas pertvarkomuose sektoriuose ir regionuose, siekiant užkirsti kelią protų nutekėjimui ir judumui ne savo noru;

I.

kadangi konkurencija darbo sąnaudų srityje yra žalinga valstybių narių sanglaudai; kadangi siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos darbo sąnaudų srityje ir skatinti didėjančią visų asmenų socialinę konvergenciją reikalingas Sąjungos lygmeniu suderintas metodas; kadangi siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas, kokybiškas paslaugas ir sąžiningą konkurenciją būtinas veiksmingas reglamentavimas ir kolektyvinės sutartys;

J.

kadangi pasienio darbuotojai kuria tam tikrų regionų socialinių ir ekonominių sluoksnių gerovę;

K.

kadangi siekiant apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises, stiprinti taikomų taisyklių laikymąsi ir skatinti sudaryti vienodas sąlygas ir sąžiningą visų bendrovių konkurenciją, itin svarbu gerinti, suderinti ir koordinuoti tarpvalstybinį darbo jėgos judumo srities Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir spręsti piktnaudžiavimo atvejus, įskaitant nedeklaruojamą darbą;

L.

kadangi dauguma darbuotojų Sąjungoje dirba labai mažose, mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse (MVĮ); kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys yra labiausiai pažeidžiami Sąjungos teisės aktų pažeidimų atveju; kadangi vidaus rinkoje labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir bona fide įmonėms dėl prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų, nereikalingos administracinės naštos ir nesąžiningos konkurencijos kyla didžiausi sunkumai; kadangi labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms skirtos iniciatyvos turėtų padėti įmonėms laikytis dabartinių taisyklių ir neturėtų sukelti nereikalingos administracinės naštos, dvigubų standartų taikymo ar prastesnės darbuotojų apsaugos;

M.

kadangi skaitmeninimas suteikia precedento neturinčią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir kartu padeda tikrinti, ar griežtai laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumui taikomų taisyklių;

N.

kadangi Europos darbo institucija (EDI) buvo įsteigta siekiant padėti didinti teisingumą ir pasitikėjimą vidaus rinka, darbuotojų judėjimo laisvę, darbuotojų komandiravimą ir labai judžias paslaugas, stebėti, kaip laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių, taip pat stiprinti valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika, užtikrinant sąžiningą darbo jėgos judumą ir kovojant su nedeklaruojamu darbu; kadangi teisingo darbo užmokesčio skatinimas, taip pat deramos darbo ir įdarbinimo sąlygos, yra labai svarbūs kuriant gerai veikiančią, teisingą ir tvarią bendrąją rinką;

O.

kadangi tikimais, kad naujai įkurta Europos darbo institucija iki 2024 m. pradės dirbti visu pajėgumu;

P.

kadangi darbuotojų komandiravimas, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones ir sezoninis darbas yra laikini dėl jų pobūdžio ir teisinės apibrėžties;

Q.

kadangi tinkamos teisinės apsaugos ir darbuotojų galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis stoka dažnai atsiranda dėl piktnaudžiavimo netipinio užimtumo formomis, dirbtiniais susitarimais, pavyzdžiui, fiktyviu savarankišku darbu, neatlyginamu ir (arba) tik menkai atlyginamu darbu pagal iškvietimą, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartimis, piktnaudžiavimu laikino darbo sutartimis ir stažuotėmis, jomis pakeičiant įprastas darbo sutartis, įskaitant viešojo sektoriaus įmones, ir naudojimusi priedangos įmonėmis; kadangi būtina spręsti aukščiau išvardytas problemas; kadangi vis dažniau naudojant įvairius subrangos susitarimus taip pat gali būti piktnaudžiavimo atvejų, o tam būtina taikyti atsakomąsias priemones; kadangi darbo jėgos judumas ES viduje, tiesiogiai grindžiamas SESV 45 straipsniu, gali natūraliai padėti patenkinti ilgalaikius darbo jėgos poreikius taikant standartines darbo formas, kuriomis gali naudotis Sąjungos piliečiai nepatirdami diskriminacijos dėl pilietybės;

R.

kadangi socialinė sanglauda yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi vis dėlto Sąjungoje vis dar išlieka didelių gyvenimo ir darbo sąlygų skirtumų; kadangi didesnis darbo užmokestis ir BVP, tvirta socialinė apsauga, lengvesnės galimybės patekti į darbo rinką ir didesnis užimtumo lygis yra vieni svarbiausių judumo ES viduje traukos veiksnių (28); kadangi, kita vertus, skurdas, socialinė atskirtis, prastos gyvenimo ir darbo sąlygos ir socialinės paramos trūkumas stūmos veiksnys, skatinantis judumą ES viduje; kadangi nuolatinį darbo jėgos trūkumą tam tikrų valstybių narių kai kuriuose itin svarbiuose sektoriuose taip pat galima iš esmės paaiškinti prastomis darbo sąlygomis ir mažu darbo užmokesčiu; kadangi šie trūkumai turėtų būti ištaisyti gerinant darbo sąlygas šiuose sektoriuose, ypač vykdant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, o ne paliekant prastos kokybės darbą migruojantiems darbuotojams ir mobiliems darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, ir (arba) nedeklaruojamiems darbuotojams;

S.

kadangi pasirinkimas pasinaudoti teise į judėjimo laisvę visada turėtų būti savanoriškas, o ne priverstinis dėl galimybių gyvenamosios vietos valstybėje narėje stokos; kadangi sąžiningas judumas, pagrįstas tvirtomis socialinėmis ir darbo teisėmis, yra būtina tvarios Europos integracijos, socialinės sanglaudos ir teisingos pertvarkos sąlyga;

T.

kadangi piktnaudžiavimas, pvz., socialinis ir aplinkosauginis dempingas, silpnina visuomenės paramą Sąjungai ir tolesnei Europos integracijai, kenkia vidaus rinkos veikimui ir įmonių konkurencingumui, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų konkurencingumui, ir silpnina darbuotojų teises; kadangi dėl to turi būti sustiprinta atitikties taikomiems teisės aktams stebėsena; rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į technologinio neutralumo principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; kadangi reikėtų vengti viena kitai prieštaraujančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, nes jos sukuria kliūtis labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

U.

kadangi vienodo požiūrio principas yra būtina socialinės rinkos ekonomikos ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos sąlyga, pagal kurią reikalaujama laikytis paskirties šalies taikomų teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių atitikties ir taip užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir mobiliesiems darbuotojams, taip pat vietos ir užsienio paslaugų teikėjams;

V.

kadangi daugiau kaip 8 proc. mobiliųjų darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje, daugiau kaip 7 proc. – transporto paslaugų sektoriuje ir daugiau kaip 10 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose; kadangi mobilieji ir sezoniniai darbuotojai dažnai yra būtini valstybėms narėms, pvz., sveikatos priežiūros, pagyvenusių žmonių arba neįgaliųjų priežiūros sektoriuose arba statybose;

W.

kadangi ES bent 80 mln. darbuotojų neatitinka kvalifikacijos ir daugiau kaip 5 iš 10 sunkiai užpildomų darbo vietų yra aukštos kvalifikacijos profesijų srityje (29);

X.

kadangi COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad labai judūs darbuotojai, kurie dažnai juda Sąjungoje, yra patys svarbiausi; kadangi pandemija taip pat parodė, kad sezoniniai, komandiruoti, migruojantys ir mobilieji darbuotojai, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, labai prisidėjo prie Sąjungos ekonomikos išlikimo ir Sąjungos tarptautinės prekybos pandemijos metu; kadangi minėti darbuotojai, kaip ir pirminės grandies specialistai, dirbo, patirdami didžiulį pavojų jų pačių ir jų šeimų sveikatai; kadangi sezoniniai darbuotojai pasirodė esą labai svarbūs siekiant išlaikyti daugelio Europos ūkių veiklą; kadangi labai judūs darbuotojai taip pat tebėra pažeidžiamiausi ir mažiausiai apsaugoti; kadangi per pirmąjį COVID-19 pandemijos etapą šie darbuotojai buvo vieni iš tų, kuriuos nekoordinuotos sienų valdymo priemonės paveikė labiausiai;

Y.

kadangi COVID-19 pandemijos metu sezoniniams ir komandiruotiems darbuotojams dažnai trūko pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, tinkamo būsto, asmeninių apsaugos priemonių ir pakankamos informacijos; kadangi jie dažnai neturėjo tinkamų arba jokių galimybių priimančiosiose valstybėse narėse naudotis socialinės apsaugos sistemomis, įskaitant nedarbo išmokomis dėl ligos ir trumpalaikio nedarbo sistemomis; kadangi kai kuriais atvejais jie netgi buvo išsiųsti atgal; kadangi darbuotojų judumas labai priklauso nuo turimų transporto priemonių, o tai ypač paliečia darbuotojus iš salų ir atokiausių Sąjungos regionų; kadangi sienų uždarymas taip pat paveikė tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, nes jiems tapo sunkiau vykti į savo darbo vietas ir grįžti į namo, taip pat buvo ribojamos jų galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi, kai kuriais atvejais mobilieji darbuotojai kentėjo dėl diskriminacijos ir prastų gyvenimo ir darbo sąlygų ir dėl to kilo COVID-19 infekcijos protrūkiai;

Z.

kadangi COVID-19 protrūkis atskleidė ir pablogino šimtų tūkstančių ES sezoninių darbuotojų, kurių didžioji dauguma yra mobilieji darbuotojai, ir daugiau kaip milijono komandiruotų darbuotojų sunkias ir dažnai apverktinas darbo ir gyvenimo sąlygas; kadangi šios jau buvę mažų garantijų sąlygos buvo dar pablogintos struktūrine diskriminacija darbo rinkoje ir nepakankamu tinkamų taikomų teisės aktų ir reglamentų vykdymo užtikrinimu;

AA.

kadangi COVID-19 pandemija atskleidė daug struktūrinių Europos ir nacionalinių reguliavimo sistemų trūkumų; kadangi daugelis šių trūkumų buvo susiję ne tik su pandemija; kadangi šie trūkumai turėtų būti skubiai šalinami Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodą vertinimą vidaus rinkoje; kadangi COVID-19 pandemija turi esminį ir ilgalaikį poveikį Europos darbo rinkoms;

AB.

kadangi dėl darbo jėgos judumo ir ypač darbuotojų komandiravimo neturi atsirasti konkurencija, pagrįsta mažų garantijų darbo sąlygomis ir darbdavių vengimu vykdyti įsipareigojimus ir (arba) taikomų nacionalinių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių apėjimu priimančiosiose valstybėse narėse, kadangi dėl tokios piktnaudžiavimo praktikos tik atsiranda įtampa tarp valstybių narių, nesąžininga konkurencija tarp įmonių ir darbuotojų nepasitikėjimas; kadangi šis neigiamas poveikis, įskaitant protų nutekėjimą ir nesąžiningą konkurenciją, taip pat gali atsirasti dėl to, kad trūksta aukštynkryptės socialinės konvergencijos; kadangi darbo jėgos judumą reikėtų vertinti kaip galimybę padėti dalytis įgūdžiais ir profesine patirtimi ir skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją; kadangi darbo jėgos judumo ir darbuotojų komandiravimo taisyklės neturėtų sudaryti neproporcingos administracinės naštos; kadangi komandiravimo taisyklės taip pat taikomos iš vienos valstybės narės į kitą komandiruotiems piliečiams, kurie yra ypač pažeidžiami išnaudojimo požiūriu ir todėl jiems ypatingą dėmesį turi skirti nacionalinės darbo inspekcijos ir Europos darbo institucija;

AC.

kadangi įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis ir įgūdžių trūkumas kelia didelių iššūkių Sąjungos darbo rinkai ir švietimo bei mokymo sistemoms; kadangi tai parodo, kad labai reikia tobulinti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, kad jos taptų perspektyvesnės ir labiau orientuotos į ateitį, taip pat tobulinti darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą; kadangi vis dar nėra oficialių statistinių duomenų ar rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

AD.

kadangi tikimasi, kad darbo vietų poliarizacija toliau didės ir kad bus daugiau darbo vietų aukštesnėje ir žemesnėje įgūdžių spektro dalyse;

AE.

kadangi miesto ir kaimo skaitmeninė takoskyra ir socialinių ir ekonominių veiksnių poveikis skaitmeninei takoskyrai ir toliau yra didelės problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti; kadangi darbo jėgai labai trūksta skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių, o šią problemą reikėtų spręsti, be kita ko, mokymusi visą gyvenimą;

AF.

kadangi įmonių investicijos į mokymą ir švietimą bei darbo ir užimtumo sąlygas yra svarbi priemonė kvalifikuotiems darbuotojams pritraukti; kadangi kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir skaidrumas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant profesijų konvergencijos, laisvės teikti paslaugas ir sąžiningo darbuotojų judumo;

AG.

kadangi šiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgiama į neformaliai įgytų žinių ir įgūdžių, pvz., neformaliųjų slaugytojų atveju, pripažinimo sistemos tobulinimą; kadangi atsižvelgiant į dabartines demografines problemas ir tendencijas, susijusias su senėjančiomis valstybių narių visuomenes šis tobulinimas yra labai svarbus;

AH.

kadangi veiksmingas trišalis ir socialinis dialogas gali sėkmingai papildyti vyriausybės ir institucijų pastangas įveikti esamą įtampą ir susiskaldymą ES; kadangi socialinių partnerių dalyvavimas gali pagerinti politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir jį reikia toliau stiprinti visais politiniais lygmenimis;

AI.

kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, kuriais būtų siekiama teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybes nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir naudotis įgyta teise į įvairias išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema; kadangi laikantis duomenų apsaugos taisyklių reikėtų skatinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymui;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.