52020IP0266

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020IP0266 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IP0266

2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas (2020/2036(INI))

OL C 395, 2021 9 29, p. 89–100 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 395/89

P9_TA(2020)0266

Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas

(2021/C 395/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į naujosios kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio grupės 2019 m. spalio mėn. pranešimą,

—	atsižvelgdamas į aukšto lygio forumo kapitalo rinkų sąjungos klausimu 2020 m. birželio 10 d. pranešimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas pokyčiams. Komunikatas dėl pasirengimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu“ (COM(2020)0324),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „„FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius“ (COM(2018)0109),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos pasiūlytą kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ (2),

—	atsižvelgdamas į ECB reguliaraus tyrimo dėl įmonių galimybių gauti finansavimą rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. vasaros ekonominę prognozę,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2020),

kadangi visais veiksmais, kurių imamasi siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą, turėtų būti siekiama didinti patrauklesnių, stabilesnių ir tvaresnių įmonėms ir privatiems asmenims siūlomų finansavimo galimybių įvairovę, užtikrinant ekonomikos stabilumą, mažinant finansinę riziką ir tinkamai saugant neprofesionaliųjų investuotojų, pensininkų bei vartotojų interesus, siekiant skatinti finansinį dalyvavimą ir paversti taupytojus investuotojais; kadangi, siekiant atgaivinti ekonomiką po COVID-19 krizės, MVĮ, verslininkams ir socialinei ekonomikai tapo dar svarbiau turėti galimybių gauti kapitalo finansavimą;

B.	kadangi ES vidaus rinkai yra būdinga atvira konkurencija, reglamentavimo sistema, rėmimasis tarptautiniais standartais ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas; kadangi dėl šių priežasčių kapitalo rinkų sąjungos strategija turėtų būti grindžiama tais pačiais principais;

kadangi dėl ES ekonomikos gaivinimui reikalingo finansavimo lygio būtina pagrįstai ir tvariai investuoti atsižvelgiant į būsimas kartas; kadangi, laikantis ES žaliojo kurso, kapitalo rinkų sąjunga turėtų daug prisidėti pereinant prie tvarios, konkurencingos ir atsparios ekonomikos, papildančios viešąsias investicijas; kadangi šiuo metu kuriama sistema, kuri sudarys palankesnes sąlygas tvarioms investicijoms; kadangi ši sistema bus neatskiriama ES veiksmų kapitalo rinkų sąjungoje dalis, siekiant susieti finansavimą su ekonominiais poreikiais ir Sąjungos darnaus vystymosi darbotvarke;

D.	kadangi ES kapitalo rinkos galėtų būti naudingos ekonomikai ir labai reikalingam ekonomikos gaivinimui tuo atveju, kai jos yra skaidrios, konkurencingos, atsparios, pagrįstos centralizuota tarpuskaita ir remiamos įgyvendinant teisingą reglamentavimą;

E.	kadangi kai kuriems investuotojams yra priimtina aukštesnė rizikos riba nei kitiems investuotojams ir kadangi ne visos įmonės gali gauti kapitalo rinkos finansavimą ir juo pasinaudoti;

kadangi saugaus euro zonos turto sukūrimas yra labai svarbus siekiant finansinės integracijos ir kapitalo rinkų sąjungos plėtros; kadangi kuriant integruotą, gilią ir likvidžią Europos obligacijų rinką kaip pagrindinę kapitalo rinkų sąjungos dalį ES reikia turėti saugaus turto, kuris galėtų būti naudojamas kaip euro zonos kainų apskaičiavimo gairės vertinant obligacijas, nuosavybės vertybinius popierius ir kitą turtą, taip pat būtų naudojamas kaip įkaitas euro zonoje;

kadangi dauguma veiksmų, kurių imtasi iki šiol siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą, yra tinkami, nors ir įvairūs tikslai nebuvo įgyvendinti ir bankų skolinimo svarba pastaraisiais metais iš tikrųjų išaugo, palyginti su nuosavybės vertybiniais popieriais; kadangi dar reikia daug ką nuveikti, kad priimtos priemonės būtų konvergencinės, tikslios, veiksmingos ir paprastos; kadangi būtina plačių užmojų kapitalo rinkų sąjungos projekto vizija siekiant spręsti opius šalių vidaus klausimus ir suteikti postūmį kapitalo rinkų sąjungos užbaigimui, kad ES taptų patrauklia rinka užsienio kapitalo investicijoms ir būtų padidintas jos konkurencingumas pasaulinėse rinkose;

kadangi kapitalo rinkų sąjungos plėtra yra neišvengiamai susijusi su ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimu, ir visų pirma su baigimu kurti bankų sąjungą; kadangi savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“ (3) Parlamentas primygtinai ragina baigti kurti bankų sąjungą sukuriant visiškai įgyvendinamą Europos indėlių draudimo sistemą; kadangi bankų sąjunga taip pat liks nebaigta kurti tol, kol joje nebus patikimos Bendram pertvarkymo fondo stabilumą užtikrinančios priemonės; taip pat ragina apsvarstyti poreikį sukurti ir sukurti visos euro zonos fiskalinio stabilizavimo mechanizmą; kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi būti papildyta anticiklinėmis politikos priemonėmis, siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą ir investuoti visoje ES;

kadangi reaguojant į COVID-19 krizę neseniai buvo pakeistos finansinės taisyklės, visų pirma bankininkystės ir audito srityse; kadangi kapitalo rinkos finansavimas reikalingas tam, kad ES padidintų bendrus finansinius pajėgumus ir sumažintų priklausomybę nuo banko paskolų; kadangi gerai kapitalizuotas banko sektorius ir toliau atliks svarbų vaidmenį finansuojant įmones, visų pirma MVĮ;

kadangi centralizuoto mechanizmo, kuriame būtų pateikiama lengvai prieinama, patikima, suprantama ir palyginama vieša informacija, nebuvimas yra viena iš priežasčių, kodėl įmonėms sunku surasti investuotojus; kadangi investuotojams sunku įvertinti jaunas ir mažas įmones, turinčias trumpą verslo istoriją, o tai trukdo inovacijų diegimui, visų pirma jaunų verslininkų atveju;

kadangi, remiantis didžiojo nuosmukio patirtimi, pavyko pasiekti susitarimą, kad reikia reformuoti euro zonos institucinę struktūrą, sustiprinant jos pajėgumus įveikti didelius ekonominius sukrėtimus; kadangi šiuo atveju ekonominėje literatūroje paprastai nurodoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasižymi didesniu atsparumu sukrėtimams dėl veiksmingesnio privačios rizikos pasidalijimo kredito ir kapitalo rinkose;

kadangi MVĮ sudarė 99,8 proc. visų ES 28 valstybių narių ne finansų srities įmonių, šiame sektoriuje sukūrė 56,4 proc. pridėtinės vertės ir 66,6 proc. darbo vietų; kadangi labai mažos įmonės sudarė 93 proc. šio sektoriaus įmonių, mažosios įmonės – 5,9 proc., o vidutinio dydžio įmonės – tik 0,9 proc. (4);

kadangi dėl COVID-19 ir izoliavimo priemonių kilusi socialinė ir ekonominė krizė turės ypač neigiamą poveikį MVĮ ir gali panašų poveikį daryti neprofesionaliems santaupų turėtojams; kadangi kaip atsakas į COVID-19 ES įgyvendinamas Europos ekonomikos gaivinimo planas turėtų suteikti didelę kapitalo injekciją ir gali būti papildytas paskatomis skatinti rinka pagrįstą finansavimą ir mažinti priklausomybę nuo banko paskolų, kad būtų padidintos Europos įmonių galimybės gauti finansavimą ir kuriama atspari ES ekonomika, išsaugomos darbo vietos ir valstybių narių gamybos pajėgumai;

kadangi dėl sudėtingo skandalo, kuris susijęs su Vokietijos mokėjimo paslaugų tiekėja „Wirecard“ – DAX30 bendrove, kuri 2020 m. birželio 24 d. pateikė prašymą paskelbti įmonę nemokia ir kuris atskleidė Europos reglamentavimo sistemos trūkumus, reikia nuodugniai įvertinti ir nustatyti, kokios klaidos buvo padarytos, kad tokį ilgą laiką buvo nepastebėtas didelio masto sukčiavimas; kadangi, atsižvelgiant į šį naujausią skandalą, dar kartą buvo pabrėžta, kad būtina nedelsiant pritaikyti Europos finansinės atskaitomybės, finansinių naujovių, mokėjimų ir susijusių sričių, įskaitant auditą ir kovos su pinigų plovimu bei kovos su terorizmo finansavimu, priežiūros struktūrą;

kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi sutelkti mažmeninę paklausą; kadangi neprofesionalieji investuotojai, norėdami pasiekti šį tikslą, susiduria su investavimo kultūros pokyčiais; kadangi tokie pokyčiai bus įmanomi tik tuo atveju, kai neprofesionalieji investuotojai įsitikins, kad investicijos į kapitalo rinkas yra pageidautinos, kartu toleruojant priimtiną ir aiškiai apibrėžtą riziką; kadangi Komisija turėtų išnagrinėti kitas galimybes, kaip skleisti informaciją apie kapitalo rinkų sąjungos projekto teikiamą naudą, pvz., pakeisti jo pavadinimą, kad jis atspindėtų tiesioginę sąsają su ES piliečių santaupomis ir investicijomis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir jos gaivinimas po COVID-19 krizės, kaip pasiūlė naujosios kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio grupė;

kadangi pagal naujausias ataskaitas ir į vartotojus orientuotus tyrimus (5), dauguma Europos neprofesionaliųjų investuotojų pirmenybę teikia tvarumui ir, priimdami sprendimus dėl investavimo, siekia atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius ar valdymo veiksnius bei riziką, bet jiems retai pasiūlomi palyginami produktai;

Q.	kadangi dėl COVID-19 įvykę rinkos pokyčiai tapo visos finansų ekosistemos patikimumo testavimu nepalankiausiomis realaus gyvenimo sąlygomis ir reikėtų atlikti išsamų dabartinių ES finansinio stabilumo ir finansinės priežiūros taisyklių rinkinio naudingumo ir trūkumų vertinimą;

kadangi Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos lemia struktūrinius pokyčius ES finansinėje sistemoje; kadangi po „Brexit’o“ ES kapitalo rinkos taps policentrinėmis ir kils didesnis susiskaidymo pavojus ES; pabrėžia, kad svarbu skatinti politiką ir priemones, įskaitant tvirtą požiūrį į trečiųjų šalių patekimą į ES rinką ir dinamišką lygiavertiškumo režimų stebėsenos sistemą, kuriomis būtų užtikrinamas ES finansų rinkų atsparumas, junglumas ir konkurencingumas, taip pat jų stabilumas ir vienodos sąlygos; kadangi, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, lygiavertiškumas gali būti užtikrintas tik tada, jei atitinkamos trečiosios šalies reglamentavimo ir priežiūros režimas ir standartai yra įvertinami kaip visiškai atitinkantys atitinkamus ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

S.	kadangi finansinės technologijos („FinTech“) turi potencialą patenkinti tam tikrus MVĮ ir neprofesionaliųjų investuotojų poreikius, suteikiant galimybę decentralizuotai vykdyti veiklą ir didinti veiksmingumą;

Finansavimo veikla

atkreipia dėmesį į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590); primygtinai tvirtina, kad reikia baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą siekiant prisidėti prie ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 pandemijos; prašo Komisijos tvirčiau įsipareigoti siekti realios pažangos tokiais klausimais kaip priežiūra, apmokestinimas ar nemokumo teisės aktai, kurie vis dar yra pagrindinės kliūtys tikrai ES kapitalo rinkų integracijai;

ragina, kai tinkama, pašalinti kliūtis ir biurokratine naštą, be kita ko, prireikus ir kai tuo didinamas finansinis stabilumas, supaprastinti ir proporcingiau taikyti teisės aktus, siekiant įvairinti Europos bendrovių finansavimo šaltinius, ypatingą dėmesį skiriant MV, įskaitant startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones, kad būtų gerinamos jų galimybės patekti į nuosavybės vertybinių popierių rinkas ir skatinti įvairesnes, ilgalaikes ir konkurencingesnes investavimo galimybes neprofesionaliesiems ir stambiems investuotojams; pabrėžia, kad būtina sumažinti esamą įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą; pažymi, kad dabartinėje situacijoje Europos bendrovės ir ypač MVĮ yra trapios ir pažeidžiamos; ragina nustatyti poveikio MVĮ tyrimą, kuris būtų vykdomas atliekant kiekvienos kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos poveikio vertinimą;

pažymi, kad būtinos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama kad MVĮ, įskaitant startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones, galėtų patekti į finansų rinkas, apima investicijų į mokslinius tyrimus palengvinimą, MVĮ apibrėžties supaprastinimą visuose atitinkamuose ES teisės aktuose ir emisijos reikalavimų supaprastinimą, ragina valstybes nares iš naujo subalansuoti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą; pritaria tam, kad būtų persvarstyta Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD II) tvarka, pagal kurią skatinami MVĮ investavimo tyrimai;

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos užtikrintųjų vekselių (ESN) kaip naujos bankams skirtos dvejopų išteklių finansavimo priemonės, kuri padėtų visoje ES pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; primena, kad ESN galėtų būti skirti konkretiems tikslams, pvz., remti MVĮ pereinant prie konkurencingesnės ir tvaresnės ekonomikos ir nukreipti finansavimą į realiąją ekonomiką;

ragina Komisiją sustiprinti privalomą bankų grįžtamąjį ryšį po MVĮ kredito paraiškų atmetimo, nes dėl išsamesnio grįžtamojo ryšio MVĮ, kurių prašymai buvo atmesti, įgytų galimybę pritaikyti savo verslo modelį ir mokytis;

ragina vykdyti tolesnę Europos kapitalo rinkų integraciją ir jas tobulinti, kad jos taptų kuo patrauklesnės, konkurencingos ir atsparios, visų pirma tokiomis aplinkybėmis, kai Jungtinė Karalystė pasitraukia iš ES;

pabrėžia, kad būtina padidinti euro zonos rizikos išlaikymo pajėgumus;

pabrėžia, kad euro zonai priklausančios šalys gali padidinti savo vidinius pajėgumus įveikti makroekonominius sukrėtimus, visų pirma veiksmingai mažindamos savo ekonomikos, banko sektorių ir valstybės finansų pažeidžiamumą; be to, mano, kad ekonominį atsparumą reikia didinti įgyvendinant tokias struktūrines reformas, kurios padeda palaikyti ekonomikos augimo galimybes ir didina lankstumą;

pabrėžia, kad efektyvios ir integruotos finansų rinkos yra esminė veiksmingo privačios rizikos pasidalijimo euro zonoje sąlyga; mano, kad tikra kapitalo rinkų sąjunga galėtų būti labai naudinga įvairinant ir mažinant riziką;

10.

atkreipia dėmesį į mažėjančias ES pradinio viešo akcijų platinimo (PAVP) rinkas, nes tai rodo, kad jų patrauklumas, visų pirma mažesnėms įmonėms, yra ribotas; todėl pabrėžia, kad vykdydamos įtraukimo į sąrašą reikalavimus MVĮ susiduria su neproporcinga administracine našta ir reikalavimų laikymosi išlaidomis; mano, kad reikėtų pagerinti finansų rinkų veiksmingumą ir stabilumą ir palengvinti įmonių įtraukimą į biržos sąrašus; ragina sukurti didelį privatųjį visos Europos fondą, MVĮ finansavimui skirtą PVAP fondą, ir teikti jam prioritetą; pažymi, kad reikia užtikrinti MVĮ patrauklią aplinką prieš ir po PVAP;

11.

palankiai vertina aukšto lygio forumo idėją sukurti Europos bendros prieigos tašką (angl. ESAP), kuriame būtų kaupiama informacija apie ES įmones, susiejant esamus nacionalinius ir ES registrus ir bendrovių duomenų bazes, kaip būdą padėti bendrovėms, visų pirma mažesnėse valstybėse narėse, pritraukti investuotojų; pabrėžia, kad įmonės taip pat turėtų galėti kontroliuoti savo duomenų prieinamumą Europos bendros prieigos taške; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos bendros prieigos prie finansinės ir nefinansinės informacijos apie biržines ir nebiržines ES įmones taško, prireikus taip pat laikantis proporcingumo principo; ragina Komisiją supaprastinti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos skaidrumo reikalavimus, atsižvelgiant į Taksonomijos reglamentą ir Tvarios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą;

12.

ragina apsvarstyti, ar Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR) nustatyta patronuojamųjų įmonių mažumos daliai taikoma tvarka gali atgrasyti jas įtraukti į akcijų rinkas, atsižvelgiant į finansinio stabilumo problemas ir galimą finansavimo pridėtinę vertę realiajai ekonomikai;

13.

ragina paspartinti ES rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkų plėtrą didinant galimybes gauti finansavimą investicijoms į rizikos kapitalą pagal bendrą ir skaidrią sistemą, taikomą Europos rizikos kapitalo fondams (EuVECA) (6), kuriant didesnius ankstyvojo ir vėlyvojo etapo rizikos kapitalo fondus, mokesčių paskatų schemas investicijoms į rizikos kapitalą ir neformalių investuotojų investicijoms, taip pat aktyvias PVAP rinkas įmonėms, remiamoms rizikos kapitalo lėšomis; pabrėžia, kad šias mokesčių lengvatų sistemas reiktų kurti taip, kad jos būtų ekonomiškai ir socialiai perspektyvios ir atsakingos ir kad būtų vykdoma sisteminga stebėsena ir atliekamas vertinimas;

14.

pažymi, kad būtina padidinti Europos rizikos kapitalo rinkų skaidrumą ir sumažinti susiskaidymą; pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą iš Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF), Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF), kad būtų sukurtos visoje Europos naudojamos privataus akcinio kapitalo priemonės; pritaria Reglamento (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (7) peržiūrai, įskaitant galimo tikslinio susijusių bankų ir draudimo reguliavimo sektorių rizikos ribojimo standartų koregavimo analizę, kartu apsaugant finansinį stabilumą, kaip būdą sudaryti sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams vykdyti ilgalaikį nebiržinių bendrovių, infrastruktūros projektų ir tvarių investicijų finansavimą, siekiant visapusiškai išnaudoti Europos ilgalaikių investicijų fondų potencialą;

15.

ragina įdiegti priemones, kuriomis būtų atgaivintos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos Europoje, paverčiant jas patraukliomis emitentams ir investuotojams; prašo Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Komisijos baigti kurti visus techninio reguliavimo standartus; ragina supaprastinti ir modernizuoti paprastų, skaidrių ir standartizuotų (PSS) kriterijų atskleidimo reguliavimo reikalavimus, PSS patikrą, ir pateikti paprastus rizikos parametrus, skirtus reikšmingos rizikos perleidimui vertinti;

16.

atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 24 d. Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinyje pateiktus pasiūlymus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais; prašo Komisijos įvertinti, kaip tiksliniai reglamento dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pakeitimai galėtų padėti išlaisvinti finansavimo pajėgumus, kad būtų išvengta Europos bankų skolinimo sumažėjimo, kartu sprendžiant finansinio stabilumo problemas, atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais pobūdžio gali kilti tam tikra prudencinė ir sisteminė rizika; mano, kad toks tikslinis vertinimas galėtų būti apimti piniginio ir balansinio sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais tvarkos, reguliuojamojo kapitalo ir likvidumo tvarkos suderinimą su padengtųjų obligacijų ir paskolų tvarka, taip pat trečiųjų šalių pakeitimo vertybiniais popieriais, padengtųjų obligacijų ir paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais informacijos atskleidimo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų peržiūrą;

17.

ragina Komisiją įvertinti galimų tikslinių priemonių, kuriomis suderinami ir supaprastinami vertybinių popierių rinkos teisės aktai, poveikį finansiniam stabilumui, palengvinti greitą atsigavimą po COVID-19 krizės, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į realiąją ekonomiką, visų pirma į MVĮ, ir sudaryti sąlygas naujiems dalyviams ir naujiems produktams patekti į rinkas, išsaugant vartotojų apsaugą ir rinkos vientisumą, kartu skatinant tarpvalstybines investicijas į nuosavą kapitalą ir prekybą; be to, ragina Komisiją įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRR), įskaitant prekybos akcijomis prievolę (angl. STO) ir prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prievolę (angl. DTO), kad būtų pašalinti galimi nesklandumai, kurie šiuo metu gali turėti įtakos ES bendrovių galimybėms padidinti kapitalą, ypač atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės santykių pereinamojo laikotarpio pabaigą;

18.

apgailestauja dėl to, kad, palyginti su kitomis didžiosiomis valstybėmis, ES sutelktinio finansavimo rinka yra pernelyg menkai išvystyta; palankiai vertina 2019 m. gruodžio mėn priimtą vienodą ES mastu taikomų taisyklių kriterijų rinkinį 2018/0048(COD), kuris turėtų padėti ištaisyti šią padėtį ir paskatinti tarpvalstybinio verslo finansavimą; ragina Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) ir Komisiją atidžiai stebėti naujų taisyklių įgyvendinimą, kad būtų galima reaguoti ir pasiūlytų pakeitimus, jei nebus pastebėta reikšmingos pažangos sutelktinio finansavimo kaip alternatyvos finansuojant MVĮ srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai teikti informaciją MVĮ apie joms prieinamas alternatyvias finansavimo priemones;

19.

ragina Komisiją išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis, siekiant paskatinti tiesioginį neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą finansuojant ekonomiką, skatinamas akcijų nuosavybės suteikimas darbuotojams, kuris taip pat būtų priemonė, padedanti gerinti įmonių valdymą ir tvarumą ir kurti nuosavo kapitalo tradicijas;

20.

ragina Komisiją skatinti tiesioginį neprofesionaliųjų taupytojų įsitraukimą į ekonomikos finansavimą, aptariant galimybę neprofesionaliesiems investuotojams grąžinti investicijas;

21.

ragina Komisiją persvarstyti Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente (CVPDR) nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką, atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir „Brexit’ą“;

Ilgalaikių ir tarpvalstybinių investicijų ir finansinių produktų skatinimas

22.

prašo valstybes nares iš dalies pakeisti savo nacionalines mokesčių sistemas, kad būtų sumažintos mokestinės kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms, be kita ko, išskaičiuojamojo dividendų mokesčio tarpvalstybinio grąžinimo investuotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, tais atvejais, kai esama dvigubo apmokestinimo pavojaus, procedūras; mano, kad tokios procedūros turėtų būti skaidriai vykdomos visos Europos skaitmeninėje platformoje ir turėtų suteikti galimybę investuotojams tikruoju laiku nustatyti savo investicijų grąžą; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir jos mokesčių lengvatų ir reikalavimų laikymosi didinimo projektu (TRACE), iš naujo subalansuoti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą, kuris kenkia inovacijų finansavimui privačiojo sektoriaus investicijomis, ir skatinti ilgalaikio investavimo galimybes investuotojams, siekiant padėti ES piliečiams gauti didesnę ilgalaikio taupymo grąžą;

23.

mano, kad vienašališkai iš dalies pakeitus ES nacionalines mokesčių sistemas, siekiant sumažinti mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, būtų dar labiau įtvirtintos nenuoseklios mokesčių taisyklės, kurių bendrovės turi laikytis vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, ir sudarytos sąlygos mokesčių vengimui; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms susitarti dėl pasiūlymų, susijusių su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze (BKPMB), priėmimo, kartu atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, į kurią jau yra įtraukta virtualios nuolatinės buveinės sąvoka ir paskirstymo formulės; ragina valstybes nares atsisakyti skirtingų nuomonių dėl BKPMB ir atsižvelgti į šios priemonės svarbą kuriant sistemą, kurioje būtų skatinamas tikrumas, užkertamas kelias dvigubam apmokestinimui, mažinamos administracinės sąnaudos ir taip plečiamas tarpvalstybinis finansavimas;

24.

pabrėžia, kad svarbu didinti tarpvalstybinių investicijų teisinį tikrumą užtikrinant didesnį nacionalinių nemokumo procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą ir toliau derinant bendrovių valdymo taisykles, įskaitant bendrą akcininko apibrėžtį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos akcininko teisėms įgyvendinti ir dalyvauti bendrovėse, į kurias investuojama, visoje ES; pabrėžia, kad nutraukus ES vidaus dvišales investicijų sutartis svarbu užtikrinti patikimą teisinės apsaugos sistemą tarpvalstybinėms investicijoms ES; ragina Komisiją atitinkamai pasiūlyti teisėkūros iniciatyvų ir (arba) pateikti rekomendacijas valstybėms narėms;

25.

pabrėžia, kokios yra svarbios finansų rinkos dalyvių ilgalaikės investicijos į kapitalą remiant nepriklausomas Europos įmones Sąjungoje, stiprius ir atsparius strateginius sektorius, tvarų ekonomikos augimą ir klestėjimą, kad būtų užtikrinta ES piliečių gerovė;

26.

pabrėžia, kad būtina toliau daryti pažangą įgyvendinant iš tikrųjų bendrą finansinių paslaugų vidaus rinkoje taisyklių sąvadą, be kita ko, bendrų apibrėžčių ir tvarių finansų standartų srityje; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas sutelkti dėmesį į priežiūros konvergencijos priemonių naudojimą ir didinti jų veiksmingumą;

27.

pabrėžia, kad reikia skatinti pensijų kaupimą, ypač turint omenyje antrosios ir trečiosios pakopų pensijas, atsižvelgiant į didžiulius demografinius pokyčius, su kuriais susiduria Sąjunga; palankiai vertina visos Europos asmeninės pensijos produktą (PEPP); pažymi, kad PEPP yra papildomas ir savanoriškas produktas, papildantis nacionalines valstybės pensijas; primena, kad ateityje įgyvendinant PEPP apmokestinimas bus pagrindinis aspektas; primena 2017 m. birželio 26 d. Komisijos rekomendaciją, kurioje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad PEPP būtų taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka, kaip ir nacionaliniams pensijų produktams, kad santaupų turintiems asmenims jis būtų patraukli alternatyva; ragina prieš būsimą PEPP reglamento teisėkūros pervarstymą atlikti nuodugnų įrodymais pagrįstą PEPP rinkos ir vienodų sąlygų buvimo vertinimą;

28.

ragina valstybes nares skatinti investicinio pensijų kaupimo sistemas, kaip būdą didinti Europos kapitalo šaltinius ilgalaikėms investicijoms, ir gerinti rinkos dinamiką bei paskatas investuoti; mano, kad reikėtų atnaujinti investicinio pensijų kaupimo sistemas ir padaryti jas patrauklesnes; ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos valstybinių ir privačių pensijų sistemų sambūvio kliūtys; ragina skatinti investuotojus dalyvauti kuriant ilgalaikius produktus taikant mokesčių lengvatų politiką, parengtą taip, kad ji darytų teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį ir skatintų vienodas sąlygas paslaugų teikėjams ir produktų rūšims;

29.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę direktyvoje dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) nustatyti paskirstymo profesionaliems ir (arba) pusiau profesionaliems investuotojams ES „de minimis“ apmokestinimo arba neapmokestinimo režimą;

30.

primena, kad direktyvą „Mokumas II“ reikia persvarstyti iki 2020 m. pabaigos ir kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), pasikonsultavusi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, teiks Komisijai technines konsultacijas, įskaitant per COVID-19 protrūkį įgytą patirtį, visų pirma dėl su pandemija susijusios rizikos draudimo; ragina Komisiją ir EIOPA, remiantis tiksliniu poveikio vertinimu, įvertinti kapitalo reikalavimų investicijoms į nuosavą kapitalą ir privačiojo sektoriaus skolą, visų pirma MVĮ, koregavimo, taip pat taikant vidaus modelio metodą, galimą naudą ir prudencinį pagrindimą, siekiant užtikrinti, kad kapitalo reikalavimai neatgrasytų draudimo įmonių ir pensijų fondų investuoti ilguoju laikotarpiu; ragina kuo skubiau atsisakyti nacionalinių išimčių ir sumažinti perteklinį reglamentavimą nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant sistemą „Mokumas II“;

31.

pabrėžia, kad būtina sukurti ir skatinti tinkamo tvaraus turto prieinamumą; ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl ES žaliųjų obligacijų standarto; ragina toliau diskutuoti dėl Europos saugaus turto sukūrimo, remiantis vertinimu, kurį turi atlikti Komisija dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pasiūlymo ir galimų pokyčių siekiant sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, stabilizuoti finansų rinkas ir sudaryti sąlygas bankams diversifikuoti savo portfelius;

32.

pabrėžia, kad tinkamos prudencinės taisyklės, kuriomis užtikrinami nuostolių padengimo pajėgumai, yra labai svarbios finansiniam stabilumui išsaugoti, tačiau reikia siekti pusiausvyros, siekiant užtikrinti kad būtų pagerinti finansų įstaigų pajėgumai investuoti ir skolinti realiajai ekonomikai ir padidintas ES konkurencingumas pasaulyje; ragina Komisiją įgyvendinant galutinius susitarimo „Bazelis III“ standartus deramai atsižvelgti į rizikos koeficientus, taikomus bankų investicijoms į kapitalą, visų pirma ilgalaikį MVĮ kapitalą;

33.

pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų atitikti Europos žaliąjį kursą, visų pirma Tvarios Europos investicijų planą ir ES tvarios veiklos taksonomiją, ir su jais derėti; mano, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų skatinti tiesiogines investicijas į aplinkai palankius ir konkurencingus projektus, taip prisidedant prie ES darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo;

Rinkos struktūra

34.

pabrėžia, kad Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos turi veiksmingai ir efektyviai bendradarbiauti, kad išspręstų tarpusavio nesutarimus, ir dirbti kartu siekdamos užtikrinti tikrą priežiūros konvergenciją ir skatinti bendrą Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį, kuriam vadovautų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), siekiant sumažinti esamas tarpvalstybinių finansinių operacijų kliūtis; pažymi, kokios yra svarbios ESMA, EIOPA ir Europos bankininkystės institucija (EBI) šiame procese, taip pat atkreipia dėmesį į nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį, kuris nurodytas neseniai sutartoje Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūroje; be to, pabrėžia, kad būtina reformuoti Europos priežiūros institucijų valdymo struktūrą, kad jos taptų labiau nepriklausomomis nuo nacionalinių priežiūros institucijų;

35.

ragina Komisiją siekiant galimo didesnio veiksmingumo apsvarstyti galimybę ESMA palaipsniui suteikti tiesioginės priežiūros įgaliojimus, įskaitant tiesioginę tam tikrų rinkos segmentų, pvz., ES pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), ir Europos bendros prieigos taško priežiūrą, taip pat didesnius su produktais susijusius intervencinių priemonių taikymo įgaliojimus; taip pat pabrėžia, kad reikia, bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, paskirti vieną Europos priežiūros instituciją, kad ji, remdamasi bendru taisyklių sąvadu ir su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, prižiūrėtų su kriptoturtu susijusią veiklą, kuriai būdingas reikšmingas tarpvalstybinis aspektas ES;

36.

yra susirūpinęs dėl nesenai kilusio skandalo, susijusio su Vokietijos finansinių technologijų bendrove „Wirecard“; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos ir ES kompetentingų institucijų įvertinti, kokiu mastu šio skandalo priežastis galėjo būti ES reglamentavimo sistemos trūkumai audito ir priežiūros srityje ir ar nacionalinės ir ES priežiūros institucijos yra pakankamai pasirengusios veiksmingai prižiūrėti dideles tarpvalstybines finansų įstaigas, turinčias sudėtingus verslo modelius, apimančius skirtingas trečiųjų šalių jurisdikcijas ir kelis įmonės lygmenis; ragina iš šio atvejo padaryti išvadas dėl tolesnio ES reglamentavimo ir priežiūros sistemos plėtojimo, ypač dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano plėtojimo; mano, kad šiose išvadose turėtų būti išnagrinėta, ar tiesioginė Europos lygmens priežiūra konkrečiose srityse būtų galėjusi užkirsti kelią šiai nesėkmei ir ar būtų pagrįsta imtis plataus užmojo Europos priežiūros institucijų valdymo reformos, numatant svarbesnį vaidmenį esamų kliūčių tarpvalstybinėms finansinėms operacijoms mažinimui; visų pirma dar karą ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip pagerinti apskaitos sektoriaus veikimą, be kita ko, pasitelkiant bendrus auditus;

37.

pabrėžia, kad ES lygmens konkurencija, pasirinkimas ir laisva prieiga prie rinkos infrastruktūrų visoje vykdymo vertės grandinėje yra pagrindiniai kapitalo rinkų sąjungos prekybos mechanizmų įvairovės principai, išskyrus atvejus, kai tokia prieiga galėtų sukelti pavojų finansiniam stabilumui; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais vis didesnė prekybos srautų dalis perkeliama į riboto skaidrumo reikalavimų prekybos vietas, ir pabrėžia, kad tokia prekyba reikšmingai neprisideda prie kainos susidarymo; pažymi, kad dvišalės prekybos ne prekybos vietose lygis išlieka aukštas; pritaria tikram perėjimui prie Europos akcijų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose vykstančios konkurencingos ir biržinės prekybos, užtikrinant, kad skirtingoms prekybos vietoms būtų sudarytos vienodos sąlygos;

38.

mano, kad gerai finansuojami pilietinės visuomenės subjektai ir vartotojų atstovai finansinių paslaugų srityje gali politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms pasiūlyti neįkainojamų įžvalgų;

39.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti dėl nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvės atsirandančią susiskaidymo riziką, reikia siekti pažangos įgyvendinant bendruosius Europos standartus;

40.

pabrėžia, kad finansinių paslaugų reguliavimas yra labai sudėtingas uždavinys, vykdomas tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis; ragina visus susijusius subjektus spręsti šio sudėtingumo problemą siekiant užtikrinti finansų reguliavimo proporcingumą ir pašalinti nereikalingą administracinę naštą; taip pat pažymi, kad dėl finansinio reguliavimo proporcingumo kartais gali padidėti sudėtingumo lygis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti dėti dideles pastangas siekiant racionalizuoti ir suderinti esamas ir būsimas taisykles, palaipsniui panaikinant nacionalines išimtis ir užkertant kelią pertekliniam ES teisės taikymui nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad reguliavimas nustačius aiškius pertvarkos ir esamų sistemų laipsniško atsisakymo tvarkaraščius gali padėti sklandžiai ir stabiliai pasiekti reguliavimo konvergenciją;

41.

pakartoja savo 2016 m. sausio 19 d. Parlamento rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ išreikštą raginimą Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, Bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kas penkerius metus atlikti išsamų kiekybinį ir kokybinį ES finansinių paslaugų reguliavimo bendro poveikio finansų rinkoms ir jų subjektams ES ir valstybių narių lygmeniu vertinimą, siekiant nustatyti trūkumus ir spragas, įvertinti finansinių paslaugų reguliavimo rezultatus, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad juo nebūtų trukdoma sąžiningai konkurencijai ir ekonomikos vystymuisi, ir informuoti apie tai Parlamentą; apgailestauja dėl to, kad iki šiol toks vertinimas dar neatliktas;

42.

ragina Komisiją pateikti išsamias gaires, kaip sustiprinti finansų ekosistemos patikimumą, pasinaudojant dabartinio ES finansinio stabilumo ir finansinės priežiūros taisyklių rinkinio naudingumu ir trūkumais, nustatytais COVID-19 krizės metu; atkreipia dėmesį į naujausias ESRV rekomendacijas, ypač dėl likvidumo rizikos, susijusios su užstato vertės išlaikymo prievole, ir investicinių fondų likvidumo rizikos;

Mažmeniniai investuotojai

43.

pabrėžia, kad patikima rinka negali būti sukurta neturint plačios investuotojų bazės; yra susirūpinęs dėl to, kad mažmeniniai investuotojai vis dar menkai dalyvauja finansų rinkose; teigia, kad būtina padidinti neprofesionaliesiems investuotojams tinkamų investavimo galimybių portfelį; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos mažmeninės investicijos, atsižvelgiant į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria ES, didinant mažmeninių investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose siūlant patrauklesnius, skaidrius ir tinkamus asmeninės pensijos produktus; ragina kurti konkrečiai neprofesionaliesiems investuotojams skirtas iniciatyvas, apimančias nepriklausomų internetinių ES palyginimo įrankių kūrimo palengvinimą, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų lengviau nustatyti tinkamiausius produktus pagal jų riziką, investicijų grąžą ir konkrečius poreikius ir prioritetus atitinkančią vertę, bei skatinti naudoti konkurencingus aplinkos, socialinius ir valdymo ASV produktus ir produktus, kurie paprastai siejami su ekonomiškai naudingesniais pasiūlymais;

44.

su susirūpinimu apgailestauja dėl to, kad kai kuriuose sektoriniuose ES finansinių paslaugų teisės aktuose vartotojų ir investuotojų apsaugos nuostatos yra prastai suderintos, todėl finansiniai tarpininkai ir mažmeniniai klientai susiduria su perdėtu sudėtingumu; ragina Komisiją ES finansinių paslaugų teisės aktuose laikytis horizontalesnio ir labiau suderinto požiūrio į vartotojų ir investuotojų apsaugą, pritaikyto prie žaliosios ir skaitmeninės transformacijos, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų visų finansinių produktų ir paslaugų teikėjų apsaugos lygį;

45.

pabrėžia, kad svarbu didinti investuotojo pasitikėjimą kapitalo rinkomis, užtikrinant patikimesnę investuotojo apsaugą ir remiant finansiškai raštingus rinkos dalyvius;

46.

pabrėžia, kad, kol dar netaikomas universalaus sprendimo principas, reikia užtikrinti vienodas sąlygas finansinių paslaugų įmonėms ir skaitmeninių technologijų įmonėms; pabrėžia, kad visos įmonės turėtų turėti galimybę patekti į finansų rinkas pagal principą „toks pat verslas, tokios pačios taisyklės“; pažymi, kad šis principas yra ypač aktualus finansinių technologijų ir finansinių inovacijų srityse, o abipusė prieiga prie finansinių duomenų turėtų būti derinama su būtinybe užtikrinti vienodas sąlygas visiems paslaugų teikėjams ir produktų tipams;

47.

pabrėžia, kad mažmeninių finansinių paslaugų bendroji rinka yra pernelyg menkai išvystyta; pažymi, kad mažmeninių finansinių paslaugų produktų, pvz., hipotekos paskolų ar draudimo produktų, pirkimas tarptautiniu mastu yra labai retas, ir šioje srityje susiduriama su kliūtimis; mano, kad mažmeninės rinkos dalyviams turėtų būti suteikta galimybė lengvai pasinaudoti visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, kad būtų galima gauti mažmeninių finansinių paslaugų produktus tarpvalstybiniu mastu, siekiant užtikrinti didesnį pasirinkimą ir geresnius produktus; ragina Komisiją įgyvendinti naująjį mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planą, į kurį įtraukta plačių užmojų strategija dėl kliūčių tarpvalstybinėms mažmeninėms finansinėms paslaugoms pašalinimo ir nereikalingų bei pernelyg didelių tokių paslaugų mokesčių panaikinimo;

48.

ragina teisės aktuose dėl mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų patobulinti pagrindinės informacijos atskleidimą ir palyginamumą ir klaidinančios informacijos panaikinimą, ir šie klausimai turėtų būti išspręsti atliekant kitą peržiūrą; tikisi, kad 2 lygio mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teisės aktai dėl pagrindinės informacijos dokumento atitiks 1 lygio teisės aktus, ypač jų nuostatas dėl tikslios, teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos teikimo prieš sudarant sutartis, metodikos, susijusios su veiklos rezultatų scenarijais, ir skirtingų investicinių produktų palyginamumo užtikrinimo; pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad investuotojai galėtų naudotis informacija apie ankstesnės veiklos rezultatus ir kad ankstesnės veiklos rezultatai negalėtų būti naudojami kaip rodiklis nuspėjant būsimąją grąžą; apgailestauja, kad vėluojama priimti 2 lygio mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teisės aktus, nes jie dubliuosis su pirmąja šių teisės aktų peržiūra ir dėl to padidins teisinį netikrumą ir suinteresuotųjų subjektų išlaidas; primygtinai reikalauja, kad būsimoje peržiūroje būtų numatyta atskleisti standartizuotus ir automatizuotai nuskaitomus dokumentus, sudarant sąlygas palyginti juos skaitmeniniu būdu; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas derinti savo pasiūlymus dėl atitinkamų 1 ir 2 lygio pakeitimų, kad tiek tarpininkams, tiek mažmeniniams klientams būtų užtikrintas aukštas nuspėjamumo lygis;

49.

primygtinai ragina Komisiją išaiškinti, kaip atskiriami profesionalieji ir neprofesionalieji investuotojai visais FPRD lygmenimis, kad būtų galima pasiūlyti paslaugas klientams atsižvelgiant į jų žinias ir patirtį rinkose; mano, kad svarbu gavus prašymą leisti taikant aiškius kriterijus neprofesionaliuosius investuotojus laikyti profesionaliaisiais investuotojais; prašo Komisijos apsvarstyti, ar nustačius pusiau profesionalių investuotojų kategoriją, būtų geriau reaguojama į realų dalyvavimą finansų rinkose, ir, remiantis savo išvadomis, įvertinti, ar reikėtų nustatyti tokią kategoriją; jei ne, prašo Komisijos apsvarstyti galimybę suteikti daugiau lankstumo skirstant klientus į kategorijas, t. y. tam tikriems klientams suteikiant galimybę atsisakyti tam tikrų įsipareigojimų ir savanoriško sutikimo galimybių arba padidinti šiuo metu profesionaliesiems investuotojams taikomų kriterijų veiksmingumą;

50.

yra informuotas, kad dabartinė ataskaitų teikimo sistema pagal FPRD II ir Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR) yra labai brangi ir sudėtinga, o tai daro sistemą neveiksmingą; todėl yra įsitikinęs, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė ją supaprastinti, kartu visapusiškai atsižvelgiant į sukauptą patirtį, išnagrinėjant supaprastinimo galimybes skirtinguose teisės aktuose ir užtikrinant, kad nebūtų kliudoma siekti FPRD II ir ERIR numatytų tikslų ir nebūtų neprieštaraujama rinkos vientisumo, skaidrumo, vartotojų apaugos ir finansinio stabilumo taisyklėms;

51.

ragina, kad iš dalies pakeitus teisės aktus būtų užtikrinta galimybė gauti finansų tarpininkų teikiamas nepriklausomas konsultacijas be netinkamos „įmonės viduje“ pagamintų finansinių produktų reklamos ir atlikus nuodugnų kitų gamintojų produktų vertinimą, ir užtikrinti sąžiningą finansinių produktų rinkodarą; pažymi, kad ESMA priėmė sąlyginį požiūrį į galimą paskatų draudimą, ir ragina Komisiją išnagrinėti alternatyvius, panašų poveikį turinčius metodus dėl interesų suderinimo visoje platinimo grandinėje; sutinka, kad ir toliau reikia tirti paskatų vaidmenį tarpininkavimo ir platinimo srityse ir užtikrinti, kad nekiltų jokių interesų konfliktų, o finansinės konsultacijos investuotojams būtų teikiamos sąžiningai, sklandžiai ir tinkamai;

52.

pabrėžia, kad kontrolinis pirkimas yra svarbi priežiūros priemonė, kurią naudojant visoje ES galime labai pagerinti vartotojų apsaugos nuoseklumą ir veiksmingumą; ragina ESMA visapusiškai išnaudoti naujus koordinavimo įgaliojimus ir paskatinti visoje ES atlikti kontrolinius pirkimus, kad būtų nustatyta neteisėta pardavimo praktika ir užtikrinta, jog nustačius vartotojų apsaugos ir veiklos vykdymo taisyklių pažeidimus būtų imtasi atitinkamų priemonių;

53.

siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę nustatyti ES individualią taupomąją sąskaitą kaip nacionalinių režimų papildymą, kuri padėtų pašalinti nacionalinių rinkų susiskaidymą užtikrinant vienodą jos veikimą visose nevienalytėse rinkose ir santaupų perkeliamumą bei saugumą;

54.

nurodo, kad neprofesionalieji investuotojai bus neatsiejama tvarių finansų darbotvarkės ir ES darnaus vystymosi darbotvarkės dalis; ragina Komisiją užtikrinti, kad taksonomijos ženklinimo metodika būtų aiški ir suprantama neprofesionaliesiems investuotojams;

Finansinis švietimas

55.

pažymi, kad finansinio raštingumo ir galimybės naudotis viešai prieinama informacija apie finansų rinkas stoka yra viena iš priežasčių, kuria galima paaiškinti akcinio kapitalo tradicijų nebuvimą ES; pabrėžia, kad švietimas finansų srityje reikalingas tam, kad vartotojai žinotų savo teises ir suprastų riziką, susijusią su dalyvavimu finansų rinkoje, kad būtų galima paskatinti mažmeninių investuotojų dalyvavimą finansų rinkose, paremtą išsamesnėmis žiniomis, pasitikėjimu ir rizikos supratimu; primygtinai ragina Komisiją valstybėse narėse vykdyti ir remti finansinį ir skaitmeninį raštingumą stiprinančias programas, pasitelkiant įvairių priemonių, įskaitant skaitmeninę ir socialinę žiniasklaidą, taip siekiant per tam skirtas viešąsias agentūras užmegzti ryšius su piliečiais ir įmonėmis; ragina finansinių paslaugų teikėjus sudaryti geresnes sąlygas mažmeniniams investuotojams dalyvauti kapitalo rinkose ir padėti atsisakyti jų polinkio taupyti formuojant nuosavo kapitalo kultūrą, paremtą jų rizikos profiliu;

56.

pabrėžia, kad švietimas finansų srityje yra vidutinės trukmės priemonė, kurios poveikis yra ribotas dėl neišvengiamo kognityvinio polinkio, finansų rinkų pokyčių spartos ir pačių rinkų sudėtingumo; pabrėžia, kad finansinis švietimas negali pakeisti galimybės pasinaudoti patikimomis ir nešališkomis finansinėmis konsultacijomis; pažymi, kad programos, kurias įgyvendinant darbuotojams suteikiama akcijų nuosavybė, yra tarp veiksmingiausių ES suaugusių piliečių finansinio sąmoningumo ir raštingumo didinimo priemonių;

57.

mano, kad geriau finansiniais klausimais informuoti ir labiau išsilavinę piliečiai yra naudingi demokratinėms sistemoms, prisideda prie finansų sistemų stabilumo ir skatina finansų įstaigų skaidrumą bei informavimo pareigų vykdymą; ragina Komisiją pasiūlyti atlikti Tarybos rekomendacijos dėl „Bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos“ peržiūrą ir įtraukti finansinį raštingumą kaip atskirus bendruosius gebėjimus; taip pat ragina finansų įstaigas parengti ir įgyvendinti programas, kuriomis siekiama stiprinti finansinį raštingumą ir gebėjimus bei suteikti galimybių visų piliečių finansinei įtraukčiai;

58.

primygtinai ragina valstybes nares ir, kai tikslinga, kompetentingas regionines, vietos arba kitas valdžios institucijas apsvarstyti galimybę į visas mokyklų ir universitetų mokymo programas įtraukti (arba išplėsti) finansinio raštingumo kursą, rengiant prie moksleivių ir studentų poreikių pritaikytas programas, kuriomis būtų ugdomas jaunuolių savarankiškumas finansų srityje; siūlo, kad tokios programos apimtų bent tokias pagrindines finansines sąvokas, kaip sudėtinės palūkanos, grąža ir anuitetai, taip pat kad būtų paaiškinti obligacijų ir akcijų skirtumai; siūlo įtraukti finansinį raštingumą į Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA);

Skaitmeninimas ir duomenys

59.

laikosi nuomonės, kad finansinių paslaugų skaitmeninimas gali būti kapitalo mobilizavimo katalizatorius, padedantis įveikti ES finansų rinkų susiskaidymą, sykiu šalinant kliūtis ir didinant priežiūros veiksmingumą; pabrėžia, kad skaitmeninimas neturėtų lemti nei reglamentavimo arbitražo, nei mažesnės vartotojų apsaugos, mažesnio saugumo ar pavojaus finansiniam stabilumui; pabrėžia, kad ES sistema, pasižyminti aukštais kibernetinio saugumo standartais ir asmens duomenų apsaugos bei privatumo apsaugos standartais, galėtų padėti kurti kapitalo rinkų sąjungą; pažymi, kad skaitmeniniams finansams yra būdingas stiprus kapitalo srautų aspektas, o tai pritraukia tarpvalstybines investicijas; pažymi, kad tokia ES sistema visų pirma turėtų atitikti skaitmeninio amžiaus realijas ir būti technologiškai neutrali;

60.

ragina Komisiją dėti pastangas įgyvendinant skaitmeninių finansų veiksmų planą, kad būtų suteikta geresnė prieiga prie finansinių paslaugų, pasiūlytas platesnis pasirinkimas ir padidintas operacijų veiksmingumas;

61.

ragina Komisiją pasinaudoti būsimomis finansinių paslaugų reglamentų peržiūromis, kad naudojant skaitmenines priemones būtų skatinamas investuotojų ir akcininkų dalyvavimas;

62.

pabrėžia, kad Europos rinkoms svarbu galėti konkuruoti pasaulio lygmeniu; ragina Komisiją sukurti palankią aplinką novatoriškiems ir konkurencingiems visuotinės aprėpties ES finansiniams produktams, kad būtų galima pritraukti užsienio kapitalo ir investicijų ir skatinti ES konkurencingumą pasaulio rinkose, sykiu išlaikant aukštą prudencinio reguliavimo ir finansinio stabilumo lygį; pakartoja, kad atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje (8) reikia labiau suderinto ir sistemingo ES atstovavimo daugiašalėse organizacijose ir institucijose;

63.

pabrėžia, kad kriptoturtas vis labiau populiarėja kaip netradicinis MVĮ finansavimo šaltinis, būtent pirminis virtualiosios valiutos siūlymas, turintis potencialo finansuoti novatoriškus startuolius ir veiklą plečiančias įmones; todėl primygtinai reikalauja, kad būtų pateiktos aiškios ir nuoseklios ES lygmens gairės dėl esamų reglamentavimo ir prudencinių procesų taikymo kriptoturtui, kuris pagal ES teisės aktus yra laikomas finansine priemone, kad būtų užtikrintas reguliavimo tikrumas ir vidaus rinkoje išvengta nevienodų sąlygų, parankios jurisdikcijos paieškų ir reglamentavimo arbitražo;

64.

pažymi, kad finansinių paslaugų srityje susiformavo tam tikrų oligopolinių struktūrų, o kad kai kurios didelės technologijų įmonės tapo svarbiomis finansinių paslaugų rinkos dalyvėmis; ragina Komisiją stebėti ir tirti, kaip šių operatorių turimas konkurencinis pranašumas gali iškraipyti konkurenciją rinkoje ir pakenkti vartotojų interesams bei inovacijoms; pabrėžia, kad visų pirma neturėtų būti sudaryta paskatų neteikti rinkos duomenų ir kad turėtų būti atlikta išsami rinkos duomenų gavimo sąnaudų ir prieinamumo visiems rinkos dalyviams apžvalga;

65.

pažymi, kad duomenų bandomoji aplinka gali būti tinkama priemonė finansinių paslaugų sektoriaus inovacijoms ir konkurencingumui stiprinti; pabrėžia, kad bet kokioje finansinių paslaugų duomenų bandomojoje aplinkoje, įskaitant visos Europos duomenų bandomąją aplinką, turėtų būti siekiama pusiausvyros tarp inovacijų skatinimo tikslo ir finansinio stabilumo ir investuotojų ir vartotojų apsaugos, sykiu atsižvelgiant į susijusių įmonių dydį, sisteminę svarbą ir tarpvalstybinę veiklą; prašo, kad Komisija, remdamasi Europos inovacijų tarpininkų forumo (EFIF) patirtimi, įvertintų, ar bendra visos Europos finansinių paslaugų duomenų bandomosios aplinkos sistema suteiktų papildomos naudos įgyvendinant finansines naujoves;

66.

ragina stengtis išlaikyti vienodas sąlygas naudotis tarpvalstybiniais duomenimis, aukštą vartotojų duomenų apsaugos ir privatumo lygį, kad ES sistema būtų paremta aukštais kibernetinio saugumo standartais ir tai būtų palanku kuriant kapitalo rinkų sąjungą;

ES vaidmuo pasaulio rinkose

67.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europa konkuruoja dėl kapitalo pasaulinėje rinkoje ir kad dėl to gilesnės, labiau integruotos, tinkamai reguliuojamos, stabilios, veiksmingos ir atsparios Europos kapitalo rinkos yra itin svarbios siekiant apsaugoti Europos ekonominį suverenumą, skatinant naudoti eurą trečiosiose šalyse ir pritraukti užsienio investuotojus; mano, kad dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES šis tikslas tampa dar svarbesnis ir kad jo turėtų būti siekiama laikantis skaidrių, taisyklėmis paremtų kriterijų, o ne atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;

68.

pakartoja, kad ES teisės aktuose numatyta galimybė remiantis technine, proporcinga ir rizika pagrįsta analize laikyti trečiųjų šalių taisykles lygiavertėmis ir kad tokie sprendimai priimami deleguotaisiais aktais; primena, kad ES gali vienašališkai atšaukti bet kurį sprendimą dėl lygiavertiškumo ir kad reikėtų atidžiai stebėti bet kokį nukrypimą nuo ES reguliavimo standartų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EPI ir prireikus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, sukurti dinamišką lygiaverčių režimų stebėsenos sistemą, jei atsirastų trečiųjų šalių reglamentavimo ir priežiūros skirtumų, kurie galėtų kelti galimą grėsmę ES finansiniam stabilumui, rinkos skaidrumui, rinkos vientisumui, investuotojų ir vartotojų apsaugai bei vienodoms sąlygoms; pabrėžia, kad Komisija turėtų turėti galiojančias skubos procedūras, pagal kurias prireikus būtų galima skubiai veikti ir panaikinti priimtus sprendimus dėl lygiavertiškumo, atsižvelgiant į galimas skubos tvarka panaikinto sprendimo dėl lygiavertiškumo pasekmes; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES priežiūros institucijos turėtų tiesioginės priežiūros įgaliojimus tuo atveju, kai tam tikrų trečiųjų šalių pagal ES lygiavertiškumo sistemą pripažinta įmonių veikla galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, tvarkingai veikiančioms rinkoms ar investuotojų apsaugai;

69.

primena, kad reikia užtikrinti ES reglamentavimo sistemos suderinamumą su tarptautiniu lygmeniu sutartais Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos principais;

70.

ragina imtis veiksmų siekiant stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir jo naudojimą, visų pirma baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, remiant biržos prekių rinkoms skirtų euro lyginamųjų indeksų kūrimą ir stiprinant euro, kaip referencinės valiutos, vaidmenį;

71.

mano, kad po pereinamojo laikotarpio ateityje palaikant santykius su Jungtine Karalyste turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, taip skatinant ES finansų rinkų stabilumą;

72.

ragina ES finansų sektorių būti pasirengusį daugybei techninių iššūkių, susijusių su sandorių perkėlimu iš Londono į ES; primena, kad ECB, ESRV, EPI ir Komisija padarė išvadą, kad rinkos dalyviams reikėtų bent 18 mėnesių, kad jie galėtų prasmingai sumažinti savo riziką Jungtinės Karalystės PSŠ atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą 18 mėnesių suteikti Jungtinei Karalystei lygiavertį statusą „Brexit’o“ be susitarimo atveju; primena, kad Komisija gali bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti sprendimus dėl lygiavertiškumo, ypač jei skiriasi trečiųjų šalių sistemos ir nebetenkinamos lygiavertiškumo sąlygos;

o o

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos priežiūros institucijoms ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 265, 2017 8 11, p. 76.

(2) OL C 11, 2018 1 12, p. 24.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0165.

(4) Europos Komisijos 2018–2019 m. metinė Europos MVĮ ataskaita.

(5) Žr., pavyzdžiui: https://2degrees-investing.org/wp-content/uploads/2020/03/A-Large-Majority-of-Retail-Clients-Want-to-Invest-Sustainably.pdf

(6) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1).

(7) OL L 123, 2015 5 19, p. 98.

(8) OL C 58, 2018 2 15, p. 76.

Top

Choose the experimental features you want to try