Europos regionų komiteto nuomonė „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas iš vietos ir regionų perspektyvos“

(2021/C 300/03)

Pagrindinė pranešėja Anne Karjalainen (FI / PES), Keravos savivaldybės tarybos narė Pamatinis dokumentas ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymas pateikti nuomonę Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano COM(2021) 102 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija į savo programą kaip prioritetinį tikslą įtraukė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, ir Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkaujančios valstybės narės prašymu parengė nuomonę dėl vietos ir regionų perspektyvos. Svarbu, kad per šį dešimtmetį aukščiausiu politiniu lygmeniu būtų prisiimtas įsipareigojimas skatinti tvirtą socialinę Europą ir žmonių gerovę;

2.

labai palankiai vertina Europos Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame pristatoma būtina ilgalaikė politika ir konkrečios priemonės, kurios sudarys pagrindą siekiant ateityje tvaresnės ekonominės ir socialinės sistemos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

3.

palankiai vertina tai, kad veiksmų plane pripažįstama vietos ir regionų valdžios institucijų svarba įgyvendinant, plėtojant iniciatyvas ir didinant jų vertę. Vietos ir regionų valdžios institucijos atliks svarbų vaidmenį didinant regionų gyvybingumą ir siekiant kiekybinių pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse iki 2030 m., su sąlyga, kad veiksmų planui įgyvendinti bus skirta pakankamai lėšų;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų pastangos įgyvendinti užimtumo ir socialinę politiką remsis ir bus skatinamos įgyvendinimo planu. Svarbu neapsiriboti dabartine krize ir imtis socialinių investicijų siekiant sustiprinti socialinį aspektą ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą;

5.

pažymi, kad aiškiai, koordinuotai ir laikantis plataus užmojo įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis sustiprins Europos Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), taip pat socialiai teisingą Europos žaliojo kurso įgyvendinimą;

6.

pažymi, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai nulems, kokiu lygmeniu ES ir valstybės narės įgyvendins siūlomas politikos ir teisėkūros priemones, susijusias su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu;

Jėgų suvienijimas Porte

7.

ragina Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime dalyvausiančias valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas kartu įsipareigoti paspartinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą savo kompetencijai priklausančiose srityse, pirmenybę teikiant žmonėms. Dauguma priemonių ramsčio principams įgyvendinti yra valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės rankose. Sėkmė priklausys nuo įvairių valdžios lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo ir bendros, Europos institucijų palaikomos atsakomybės. Regionai ir savivaldybės yra pasirengę atlikti savo vaidmenį kuriant stiprią ir atsparią socialinę Europą, kuri užtikrins, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų sąžininga, ir kuri sudarys palankesnes sąlygas tiek ekonominiam, tiek socialiniam atsigavimui po COVID-19 krizės. Visuomenė tam labai pritaria, nes devyni iš dešimties Europos piliečių mano, kad socialinė Europa yra svarbi (1);

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje vyksta didžiausia šios kartos sveikatos, socialinė ir ekonomikos krizė, kuri yra Europos solidarumo išbandymas. COVID-19 pandemijos poveikis užimtumui, skurdo lygiui ir žmonių psichologinei gerovei bus juntamas dar ilgą laiką ir jam sumažinti reikės socialinių ir sveikatos investicijų visais valdymo lygmenimis, veiksmingo politikos priemonių derinimo ir ekonominių išteklių. Investicijos ir priemonės, kurios bus įgyvendinamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, turi turėti tvirtą socialinį aspektą, kad būtų stiprinamos socialinės apsaugos sistemos, finansuojamos kokybiškos darbo vietos, gerinamos viešosios paslaugos ir užtikrinamas jų saugumas, mažinamas skurdas ir skatinama lyčių lygybė. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiausių asmenų, pavyzdžiui, asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, vienišų tėvų ir motinų, kuriems sunku derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, neįgaliųjų, migrantų, smurto dėl lyties aukų ir kt., apsaugai ir siekiui, kad atsigavimas būtų įtraukus ir socialiai teisingas. Šiuo atžvilgiu labai svarbus esminis įsipareigojimas užtikrinti valdžios institucijų ekonominę laisvę teikti, pavesti teikti ir finansuoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas;

9.

pažymi, kad Europos Sąjunga yra kryžkelėje, kur galimas – ir netgi būtinas – naujas mąstymas. Reikia iš esmės pertvarkyti gerovės sistemas pasaulyje, kurį formuoja pasaulinės didžiosios tendencijos. Kaip niekad svarbu investuoti į žmonių gerovę ir atsižvelgti į gerovės ekonomikos teikiamą naudą. Regionų komitetas mano, kad Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbi galimybė susitarti dėl bendrų tikslų, pagal kuriuos politikoje daugiausia dėmesio būtų skiriama žmonių gerovei ir lygybei, o socialiniai klausimai taptų Europos Sąjungos ilgalaikiu prioritetu;

Bendri tikslai, kurie turi būti patvirtinti Porte

10.

remia tris pagrindinius veiksmų plane išdėstytus tikslus užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse, kurie turi būti pasiekti iki dešimtmečio pabaigos laikantis JT darnaus vystymosi tikslų. Siūlomi nauji pagrindiniai tikslai reiškia, kad iki 2030 m. bent 78 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų turėti darbą, bent 60 proc. visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose, o asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų būti sumažintas bent 15 mln.;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti užimtumo tikslą reikės kurti naujas kokybiškas darbo vietas, gerinti moterų užimtumą, sudaryti geresnes sąlygas visiems jauniems žmonėms gauti darbą, pakankamai įvertinant tai, kad jauni žmonės priklauso pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ir užtikrinti visapusišką nepakankamai atstovaujamų grupių integravimą į darbo rinką. COVID-19 krizė paveikė moterų, jaunimo, migrantų ir neįgaliųjų užimtumą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, kurie diskriminuojami užimtumo srityje dėl kitų priežasčių, tokių kaip amžius, etninė ir rasinė kilmė, religija ar tikėjimas ir lytinė orientacija;

12.

sutinka, kad siūlomos iniciatyvos, susijusios su užimtumu ir išsamiomis kolektyvinėmis derybomis, yra svarbios užtikrinant geresnę darbuotojų apsaugą. Atsižvelgiant į naujas užimtumo formas, darbo jėgos judumą, platformų ekonomiką, lankstaus darbo laiko galimybes ir nuotolinį darbą reikalingas socialinių partnerių dialogas ir glaudus dalyvavimas įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Taip pat apgailestauja dėl to, kad be patirties, susijusios su Europos laikinos paramos priemone nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), vertinimu, veiksmų plane nekeliamas klausimas dėl diskusijų dėl nuolatinės Europos nedarbo draudimo sistemos;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujos pramonės, žiedinės ekonomikos ir MVĮ strategijos, taip pat socialinė ekonomika padeda kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Šios strategijos taip pat turėtų sumažinti lyčių nelygybę atsinaujinančiosios energijos ir žaliųjų darbo vietų srityse;

14.

atkreipia dėmesį į esamus socialinės atsakomybės kriterijus vykdant viešuosius pirkimus ir į jų indėlį užkertant kelią socialiniam dempingui; todėl siūlo, kad viešosios sutartys taptų labiau priklausomos nuo teisingo darbo užmokesčio ir kitų įdarbinimo sąlygų, nustatytų įstatymuose ir (arba) kolektyvinėse sutartyse, įskaitant subrangos grandines;

15.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir geresnes moterų, kurios sudaro didžiąją dalį šeimas prižiūrinčių asmenų, galimybes patekti į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant vienišiems tėvams ir daugiavaikėms šeimoms. Didinant moterų užimtumo lygį ir mažinant darbo užmokesčio skirtumą taip pat bus galima padidinti moterų pensijas ir sumažinti skurdo riziką išėjus į pensiją;

16.

rekomenduoja kuo greičiau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kuriomis siekiama pagerinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 metų jaunimo padėtį. Modernizavus pameistrystę ir patobulinus stažuočių programas jaunimui atsiras daugiau galimybių rasti darbą augančiuose sektoriuose, o tai yra svarbu, nes per COVID-19 krizę labai padidėjo jaunimo nedarbas visoje Europoje; taip pat ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad jaunimo užimtumo skatinimo priemonės neimtų skatinti mažų garantijų darbo formų;

17.

pabrėžia, kad atsigavimas po COVID-19 krizės, žalioji ir skaitmeninė pertvarka bei demografiniai pokyčiai turės skirtingą poveikį Europos regionams ir sektoriams, todėl reikės perskirstyti ir iš esmės perkvalifikuoti darbuotojus. RK ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas ir socialinius partnerius rasti sprendimų, kaip suaugusiesiems, visų pirma vyresnio amžiaus bedarbiams, suteikti galimybę kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, pasinaudojant gerąja patirtimi ir EASE sistema (2);

18.

siūlo švietimo ir įgūdžių tikslus įtraukti ne tik į Europos švietimo erdvės įgyvendinimą, bet ir į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Europos įgūdžių darbotvarkę, kad vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai nė vienas neliktų nuošalyje;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo formuojant su įgūdžiais susijusią politiką ir rengiant mokymus. RK ragina naudotis pameistryste pagal EASE (3) ir Europos pameistrystės sistema (4), kad visų pirma MVĮ galėtų pasiūlyti pameistrystę jaunimui, taip pat siekiant pagerinti nepakankamai atstovaujamų grupių padėtį darbo rinkoje;

20.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama Europos Sąjungos lyčių lygybės strategija, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoje padėtyje esančių moterų (smurto dėl lyties aukų, vienišų tėvų šeimų ir kt.) įtraukčiai. Lyčių lygybė, taip pat lyčių įvairovės pripažinimas turi būti integruoti į ramsčio įgyvendinimą;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant dedamų pastangų, skurdas ir socialinė atskirtis Europoje neišnyko, ir prognozuojama, kad COVID-19 pandemija dar labiau pablogins padėtį. Nors skurdo mažinimo tikslas galėtų būti platesnio užmojo, ypač atsižvelgiant į pandemijos padarytą socialinę žalą, skurdo sumažinimas bent 15 mln. gyventojų, iš kurių mažiausiai trečdalis turėtų būti vaikai, turi būti svarbiausias dešimtmečio prioritetas, todėl reikia sutelkti dėmesį į pagrindines skurdo priežastis ir veiksmingas priemones bei kompleksinius veiksmus jam šalinti nepalankiausias sąlygas turinčiose vietovėse. Nacionalinės pajamų rėmimo sistemos ir susijusios paslaugos yra kraštutinės priemonės deramoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti;

22.

atkreipia dėmesį į esminį viešųjų socialinių paslaugų vaidmenį vietos ir regionų lygmeniu įgyvendinant pagrindinius socialinių teisių principus siekiant sušvelninti neigiamus socialinius pandemijos padarinius; todėl jos yra labai svarbios siekiant, kad ekonomikos atsigavimas būtų teisingesnis ir socialiai įtraukesnis, remiant pažeidžiamiausių asmenų užimtumą, sveikatą ir socialinę įtrauktį;

23.

pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą ir ES vaiko teisių strategiją parengiant nacionalinius vaikų priežiūros planus siekiant skatinti lygias galimybes visiems vaikams ir nutraukti iš kartos į kartą perduodamos nepalankios socialinės padėties ciklą, užtikrinant vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Visi vaikai turi turėti teisę į kokybišką priežiūrą, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, sveiką mitybą ir popamokinę veiklą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams, pavyzdžiui, benamiams vaikams ir tėvų globos neturintiems vaikams, siekiant jiems suteikti bendruomeninę ir šeiminę priežiūrą ir užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje. Svarbūs prioritetai taip pat yra visų formų smurto ir diskriminacijos prevencija ir kova su šiais reiškiniais, skatinant vaiko interesus atitinkantį teisingumą ir didinant vaikų dalyvavimą visuomenės gyvenime, kaip aiškiai nurodyta naujoje ES išsamioje vaiko teisių strategijoje. Vaiko teisės turi būti ginamos ir skaitmeniniame pasaulyje;

24.

taip pat pabrėžia, kad reikia veiksmingai atsižvelgti į augančius senėjančios visuomenės poreikius ir užtikrinti gyvenimo kokybę suteikiant teisę į kokybišką socialinę priežiūrą, dienos priežiūrą ir ilgalaikę priežiūrą; šie sektoriai labai nukentėjo nuo pandemijos ir juose trūksta kvalifikuotos darbo jėgos;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybėms ir regionams tenka svarbus vaidmuo teikiant viešąsias paslaugas ir kad šiai svarbiai užduočiai atlikti turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių. Investicijos į žaliąją, skaitmeninę ir socialinę infrastruktūrą sumažins regioninius skirtumus ir pagerins galimybes naudotis prieinamomis viešosiomis paslaugomis kaimo vietovėse ir nuskurdusiuose miesto rajonuose, pramonės pertvarką vykdančiose vietovėse ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiose vietovėse, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, taip pat labiausiai izoliuotuose ir nutolusiuose regionuose, kuriuose prieiga prie skaitmeninių išteklių dažnai yra ribota;

26.

pažymi, kad savivaldybės ir miestai atlieka svarbų vaidmenį miestų planavimo ir viešojo, kooperatinio, tvaraus ir įperkamo būsto užtikrinimo srityse. Visiems piliečiams turėtų būti suteikiama daugiau galimybių gauti deramą būstą, atitinkantį konkrečius jų poreikius, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų poreikius, tuo siekiant skatinti savarankišką gyvenimą ir užkirsti kelią jų apgyvendinimui specialiose įstaigose, taip pat atitinkantį daugiavaikių šeimų ir vienišų tėvų šeimų, smurto dėl lyties aukų ir jaunų žmonių, kuriems iki pilnametystės taikomos apsaugos priemonės, poreikius. Būsto sprendimai turi būti įtraukti į vietos plėtros planus, kuriais siekiama kurti gyvenamus rajonus. Įtraukūs, apsaugoti skirti ir dalyvavimu pagrįsti sprendimai turėtų būti numatomi ne tik ES strategijoje „Renovacijos banga“, bet ir tvirtu ES ir valstybių narių įsipareigojimu ilguoju laikotarpiu statyti naujus namus, įskaitant ir skirtus ilgalaikei būsto nuomai. Labai svarbu sudaryti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms geriau derinti įvairius finansavimo šaltinius ir kurti tvarias būsto sistemas. Benamystės problema turi būti sprendžiama taikant kompleksinį ir holistinį požiūrį, daug dėmesio skiriant benamių sveikatos priežiūros ir socialinės paramos tinklų gerinimui. Vienas iš pavyzdžių – principas „pirmiausia – būstas“, padėjęs sumažinti ilgalaikę benamystę. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti Europos benamystės platformoje. Atsižvelgdamas į tai Komitetas apgailestauja, kad veiksmų plane nenustatytas kiekybinis kovos su benamyste tikslas;

27.

pabrėžia, kad vietos ir regionų subjektai, vykdydami tvarų planavimą ir investuodami į energijos gamybą, statybas ir transportą, ateinančiais dešimtmečiais turės puikią galimybę daryti įtaką išmetamųjų teršalų kiekiui. Priemonės, kurių imamasi įgyvendinant Europos pastatų renovacijos bangą, gali padidinti darbo vietų skaičių, pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti kovoti su energijos nepritekliumi remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumą mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose. Siekiant apsaugoti nuomininkų teises ir išvengti gentrifikacijos, teikiant viešąją paramą „Renovacijos bangos“ kontekste turėtų būti taikomas išlaidų neutralumo principas (įskaitant inter alia, nuomą, išlaidas energijai ir eksploatavimo išlaidas);

28.

pažymi, kad COVID-19 pandemija dar labiau padidino skaitmeninę atskirtį. RK siūlo skatinti „skaitmeninę sanglaudą“ kaip Europos Sąjungos tikslą, kad būtų sukurta tinkama skaitmeninė struktūra, užtikrinanti, kad e. paslaugos ir skaitmeninis švietimas būtų prieinami visiems. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų grupių galimybei naudotis skaitmeninėmis priemonėmis;

Socialinių rodiklių suvestinė

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai socialinių rodiklių vidurkiai neatspindi visų socialinių problemų Europos Sąjungoje. Tai gali rodyti klaidinančius rezultatus, nes nesimato socialinių ir regioninių skirtumų, kurie dažnai egzistuoja valstybėse narėse. Regionų socialinių rodiklių suvestinė gali padėti parengti tvirtą regioninę stebėsenos politiką, užtikrinant, kad socialinis ramstis būtų įgyvendinamas visais lygmenimis ir kad regioninės investicijos būtų nukreiptos į ramsčio principų įgyvendinimą. Vykdant regioninę stebėseną turėtų būti naudojamasi jau surinktais duomenimis ir neturėtų būti užkraunama administracinė našta regionams;

30.

mano, kad būtina skatinti tvirtą, veiksmingą ir aiškią bendrą Europos politiką, siekiant užtikrinti tinkamą migracijos srautų, kuriais visapusiškai turi dalytis valstybės narės ir regionai, valdymą; pakartoja tebesąs tvirtai įsitikinęs, kad „migracijos ir prieglobsčio pakto tikslai, visų pirma valstybių narių solidarumo užtikrinimas ir visapusiškas požiūris, apimantis migracijos, prieglobsčio, integracijos ir sienų valdymo priemones, gali būti pasiekti tik valstybių narių, jei jos veiks kartu pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir jei solidarumo mechanizme bus geriau pripažįstami visų jų interesai ir pajėgumai“ (5);

31.

pažymi, kad svarbu įtraukti daugiau rodiklių ir pasinaudoti pačios Europos Sąjungos siūlomomis priemonėmis, pavyzdžiui, ES regioninės socialinės pažangos indeksu, kad būtų galima apimti visus 20 socialinių teisių ramsčio principų. Visų rodiklių duomenys turėtų būti pateikiami juos išskaidant pagal interesų sritis, įskaitant lytį, kadangi lyčių lygybė yra visa apimantis Europos ramsčio principas. RK pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis susijusių žinių bazę ir rodiklius, kad ramsčio tikslus būtų galima pasiekti veiksmingiau. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti diskusijose dėl socialinių rodiklių suvestinės tobulinimo;

Socialinis ir ekonominis valdymas

32.

pažymi, kad Europos semestras ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė šiuo metu yra svarbiausios turimos teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama skatinti, remti ir orientuoti nacionalines vyriausybes, kad Europos socialinių teisių ramsčio principai taptų realybe Europos Sąjungoje. RK ragina įgyvendinant Europos semestrą teikti prioritetą Europos socialinių teisių ramsčiui, kad atsigavimas po dabartinės krizės būtų tikrai įtraukus ir padėtų spręsti socialinės atskirties, skurdo ir nelygybės problemas;

33.

dar kartą ragina įgyvendinant Europos semestrą geriau koordinuoti Europos ir nacionalinę ekonomikos ir socialinę politiką ir prašo į šį koordinavimą aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinant subsidiarumo principu grindžiamą pasidalijamąjį valdymą. Pagal šį principą strateginio programavimo ir įgyvendinimo užduotys turi būti perduotos ne tik valstybėms narėms, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijoms, kurios geriausiai gali veiksmingai reaguoti į vietos poreikius ir iššūkius (6);

34.

ragina tvaraus finansavimo kontekste sukurti vadinamąją socialinę taksonomiją, kuri sudarytų sąlygas padidinti investicijas į socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrą, švietimą ar būstą. Tokia priemonė galėtų padėti spręsti pagrindinių paslaugų prieinamumo problemas atlyginant už naujų technologijų naudojimą ir pastangas skatinti kvalifikuotą darbo jėgą ir spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kartu padedant investicijas į socialinę infrastruktūrą pripažinti vertingu investiciniu turtu;

Finansavimas

35.

ragina naudoti daugiametę finansinę programą ir ES ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ siekiant Europos socialinių teisių ramstį įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, prisidedant prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, socialinio teisingumo ir atsparumo;

36.

ragina programavimo institucijas nurodyti struktūrinių ir investicijų fondų išlaidas, susijusias su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu;

37.

ragina iš nacionalinių biudžetų ir ES fondų daugiau išteklių skirti vietos ir regionų lygmeniui siekiant finansuoti vietos priemones, paslaugas ir socialines investicijas, ypač pažeidžiamiausioms grupėms remti, laikantis lygių galimybių ir nediskriminavimo principų;

38.

pabrėžia, kad planuojant finansinių išteklių paskirstymą reikėtų dažniau atlikti paskirstymo poveikio vertinimus, kad būtų galima geriau atsižvelgti į reformų ir socialinių investicijų poveikį įvairioms grupėms.

---

(1)  „Eurobarometro“ apklausa socialiniais klausimais, 2021 m. kovo mėn.

(2)  Veiksminga ir aktyvi parama užimtumui (EASE), C(2021) 1372.

(3)  Ten pat.

(4)  Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, 2018 m.

(5)  CoR 4843/2020.

(6)  CoR 2167/2020.