Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Laisvųjų profesijų 4.0“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 286/03)

Pranešėjas

Rudolf KOLBE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	233 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Jau dabar laisvųjų profesijų darbuotojai savo užsakovų naudai ne tik plačiu mastu ir sėkmingai naudoja skaitmenines ir dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamas taikomąsias programas, bet ir yra pagrindiniai jų technologinės plėtros dalyviai, pavyzdžiui, inžinerijos srityje. Ateityje jie taip pat turės aktyviai dalyvauti tobulinant ir tvirtinant taikomąsias programas, siekiant užtikrinti, kad jas būtų galima taikyti praktiškai ir jos veiktų efektyviai.

1.2.

Nereikėtų manyti, kad skaitmeninės taikomosios programos konkuruoja su laisvųjų profesijų paslaugomis ar jas pakeičia. Taikomosios programos veikiau yra pagalbinės priemonės, kurias naudojant jau šiuo metu teikiamos kokybiškesnės ir įvairesnės laisvųjų profesijų paslaugos.

1.3.

Gindami savo klientų, pacientų ir užsakovų interesus, laisvųjų profesijų darbuotojai turi galėti atpažinti ir įvertinti grėsmes, kurios kyla naudojant skaitmenines technologijas. Tai susiję su ypatingu pasitikėjimu, kuris yra pagrindinis tokių santykių aspektas ir išliks tuo atveju, kai paslaugos bus teikiamos skaitmeniniu būdu.

1.4.

Kalbant apie skaitmenines taikomąsias programas, pacientai, klientai ir užsakovai turi galėti pasitikėti tuo, kad laisvųjų profesijų darbuotojai paslaugas teikia atsakingai, kompetentingai ir nėra saistomi išorės interesų. Būtina tam sąlyga – tinkamos profesinės veiklos taisyklės, kurios būtų pritaikytos prie skaitmeninių pokyčių.

1.5.

Laisvųjų profesijų darbuotojai turi užtikrinti nuolatinę asmens duomenų apsaugą ir neleisti jais pasinaudoti tretiesiems asmenims. Siekiant išvengti nesąžiningo duomenų naudojimo, ES turi būti sukurta saugi skaitmeninė infrastruktūra.

1.6.

Laisvųjų profesijų darbuotojai turi atnaujinti mokymosi ir įgūdžių tobulinimo mokomąją medžiagą siekdami užtikrinti, kad tiek jų pačių, tiek jų samdomų darbuotojų IT ir skaitmeninių įgūdžių lygis būtų kuo aukštesnis. ES raginama padėti vykdyti šiuos procesus įgyvendinant atitinkamas paramos programas.

1.7.

Laisvųjų profesijų darbuotojai savo savivaldą turi pritaikyti prie skaitmeninių pokyčių ir aktyviai dalyvauti procese. Dėl šios priežasties gali reikėti papildyti profesinės etikos nuostatas.

1.8.

Naujų laisvųjų profesijų, kurios atsiranda pereinant prie skaitmeninių technologijų, vystymuisi turi būti teikiama parama, laikantis Romos manifeste nurodytų kriterijų ir principų.

2.   COVID-19 ir laisvosios profesijos

2.1.

Reaguodami į pandemiją laisvųjų profesijų darbuotojai taip pat pradėjo plataus masto skaitmeninimo procesą. Išaugus laisvųjų profesijų paslaugų paklausai ir taikant su pandemija susijusius apribojimus, skaitmeninių paslaugų pasiūla turėjo būti reikšmingai padidinta. Per krizę tapo akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra labai priklausoma nuo aukštos kokybės profesinės praktinės patirties, kurią yra sukaupę laisvųjų sisteminės svarbos profesijų darbuotojai. Laisvųjų profesijų darbuotojai – svarbūs valdžios partneriai, siekiant įveikti krizes ir patenkinti pagrindinius gyventojų poreikius, todėl ateityje jie turi būti dar stipriau įtraukiami į socialinių partnerių sistemas, o galimybė teikti laisvųjų profesijų paslaugas turi būti užtikrinama nustatant prie skaitmeninių pokyčių pritaikytas profesinės veiklos taisykles. Kritiškai turėtų būti vertinama tai, kad per pandemiją daug savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų darbuotojų neturėjo galimybės pasinaudoti valstybės parama arba ji buvo nepakankama.

2.2.

Laisvųjų profesijų paslaugos vis dažniau teikiamos naudojant skaitmenines technologijas, todėl tai gali daryti ilgalaikį poveikį geresniam atokių regionų aprūpinimui šiomis paslaugomis. Kartu turi būti užtikrinama, kad kuo greičiau būtų mažinamas išliekantis pernelyg didelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, kalbant apie galimybes naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu, ir kad visų regionų gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis suskaitmenintomis paslaugomis. Per krizę laisvųjų profesijų darbuotojai investavo į skaitmeninimą ir duomenų apsaugą siekdami tinkamai įvykdyti užduotis, kurios tenka jiems kaip visuotinės svarbos paslaugų teikėjams, atliekantiems svarbiausias socialines funkcijas. Todėl svarbu, kad taikant visas ekonomikos gaivinimo priemones taip pat būtų konkrečiai atsižvelgiama į laisvųjų profesijų darbuotojus kaip į sisteminės svarbos grupę.

3.   Romos manifestas. Laisvųjų profesijų apibrėžtis

3.1.

Laisvosios profesijos – esminė ES socialinio ir ekonominio vystymosi dalis. Tai yra dalis reguliuojamų profesijų, kurioms reikalinga tam tikra kvalifikacija ir kurios sudaro 22 % visų darbuotojų Europoje. 2013 m. daugiau kaip dešimtadalis ES bendrosios pridėtinės vertės buvo sukurta laisvųjų profesijų sektoriuje. Per COVID-19 krizę tapo visiškai akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra labai priklausoma nuo laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamų labai profesionalių paslaugų. Laisvosios profesijos, kaip krizei atsparūs darbdaviai ir įmonės, siūlo didelį užimtumo potencialą. Jos taip pat atlieka svarbias visuotinės svarbos užduotis. Jų teikiamos paslaugos yra glaudžiai susijusios su pagrindiniais asmenų poreikiais, pavyzdžiui, su gyvenimu, darbu, sveikata, sauga ar nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti demokratinę prieigą prie laisvųjų profesijų paslaugų, pavyzdžiui, medicinos srityje, socialinės apsaugos sistemose ar teisinėje srityje teikiant teisinę pagalbą. Rekomendacijos dėl mokesčių ar honorarų ir išlaidų viršutinių ribų turi apsaugoti tuos, kurie naudojasi laisvųjų profesijų paslaugomis ir dėl esamos informacijos asimetrijos yra priklausomi nuo tokių gairių.

3.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ne kartą nagrinėjo su laisvosiomis profesijomis susijusius klausimus ir 2014 m. nurodė atlikti išsamų tyrimą „Laisvųjų profesijų būklė, kalbant apie jų funkcijas ir svarbą Europos pilietinei visuomenei“ (1). Jį rengiant paaiškėjo, kad ES lygmeniu iki šiol nėra nei visuotinai privalomo sutarimo, kas yra laisvosios profesijos, nei visuotinai taikomos laisvųjų profesijų apibrėžties.

3.3.

Todėl, siekdamas apibrėžti laisvąsias profesijas, EESRK 2017 m. gruodžio mėn. priėmė Romos manifestą. Šiuo tikslu buvo galima remtis parengiamuoju darbu, kurį atliko atskiri Europos laisvųjų profesijų susivienijimai bendromis jėgomis bandydami sukurti Europos lygmens apibrėžtį Laisvųjų profesijų chartijoje.

3.4.

Romos manifeste nurodoma, kad laisvųjų profesijų darbuotojai turi ypatingą kvalifikaciją ar gebėjimus ir naudodamiesi jais teikia nematerialias (intelektines) paslaugas. Šios paslaugos ypatingos tuo, kad jos teikiamos asmeniškai ir yra pagrįstos tarpusavio pasitikėjimu. Laisvųjų profesijų darbuotojai veiklą vykdo savarankiškai ir profesine prasme nepriklausomai. Jie vadovaujasi profesine etika, gina tiek konkretaus užsakovo, tiek viešuosius interesus ir jiems taikoma profesinio organizavimo ir priežiūros sistema.

3.5.

Ši apibrėžtis nėra galutinė ir gali būti tobulinama, atsižvelgiant į technologijų raidą ir naujas profesijas. Romos manifeste pažymima, kad šie požymiai yra būdingi laisvosioms profesijoms, tačiau ne visais atvejais turi būti taikomi bendrai.

4.   Skaitmeninės pertvarkos uždaviniai

4.1.

Visame pasaulyje vykstant skaitmeninimui prasidėjo plačiosios visuomenės pertvarkos procesas, kurio pasekmes sunku numatyti. COVID-19 pandemija paspartins šiuos pokyčius.

4.2.

Iš pateikiamų pavyzdžių matyti, kad skaitmeninės taikomosios programos ir skaitmeniniai paslaugų teikimo būdai, taip pat dirbtinio intelekto naudojimas yra svarbūs teikiant daugelį laisvųjų profesijų paslaugų ir ateityje gali jas dar labiau optimizuoti. Kol kas nežinoma, kokias pasekmes ypatingam laisvųjų profesijų darbuotojų ir jų klientų ar pacientų tarpusavio pasitikėjimui turės tai, kad nėra asmeninio ryšio, taip pat nėra aiškiai atsakyta į klausimą, kokia apimtimi vadinamąjį žmogiškąjį veiksnį galima pakeisti dirbtiniu intelektu.

4.2.1.

Teisinių konsultacijų srityje vis labiau plinta blokų grandinės technologijos ir teisinės technologijos. Susirašinėjimas su advokatais elektroniniu paštu ir naudojimasis e. valdžios taikomosiomis programomis ilgainiui pakeis santykius su teismais ir institucijomis. Laisvosios profesijos jau yra svarbūs partneriai įgyvendinant e. valdžios projektus ir svariai prisideda prie administravimo supaprastinimo šioje srityje.

4.2.2.

Planavimo srityje vis svarbesnis tampa statinių duomenų modeliavimas (angl. Building Information Modeling), kurį naudojant užtikrinama sąveika tarp pastatų planavimo, planų įgyvendinimo ir pastatų valdymo, taip pat infrastruktūros srityje saugos vertinimai dažnai atliekami pasitelkiant dirbtinį intelektą.

4.2.3.

Sveikatos srityje naudojant DI taikomąsias programas iš esmės keičiasi medicinos diagnostika. Be to, tobulinamos nuotoliniu būdu teikiamos medicininės konsultacijos, elektroniniai receptai ir vis dažniau naudojami elektroniniai sveikatos įrašai.

4.3.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų keičiasi ryšių ir informacijos perdavimo būdai. Viena vertus, jas naudojantys vartotojai gali prieš gaudami laisvųjų profesijų paslaugas arba naudojimosi jomis metu gauti informacijos ir taip mažinti iki šiol esančią informacijos asimetriją. Kita vertus, kyla grėsmė, kad gaudamas per daug neredaguotos ir komentarais nepaaiškintos informacijos arba susidūręs su tyčia skleidžiamomis melagingomis naujienomis vartotojas bus suklaidintas ir neteisingai įvertins padėtį, o tai turės ne tik sunkių pasekmių, bet ir dar labiau padidins informacijos asimetriją.

4.4.

Skaitmeninant laisvųjų profesijų paslaugas ir naudojant DI grindžiamas balso atpažinimo ir vertimo sistemas sumažės priklausomybė nuo vietovės ar kalbos. Tai visų pirma taikytina konsultacinėms ir planavimo paslaugoms, taip pat socialinės ir sveikatos sričių paslaugoms. Negalima leisti, kad vykstant tokiems pokyčiams būtų susilpnintas Paslaugų direktyvoje įtvirtintas paskirties valstybės principas.

4.5.

DI taikomųjų programų, naudojamų teikiant laisvųjų profesijų paslaugas, duomenų kokybė yra labai svarbi. Siekiant tokias taikomąsias programas praktiškai ir sėkmingai naudoti kritinėse srityse, būtina užtikrinti, kad laisvųjų profesijų darbuotojai dalyvautų tobulinant jų techninius aspektus ir visų pirma užtikrinant duomenų kokybę.

4.6.

Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus duomenų anoniminimo arba pseudonimų suteikimo aspektas, kuris yra saugaus duomenų naudojimo pagrindas, o tai atitinka užsakovų interesus. Vykstant technologijų plėtrai taip pat didėja kibernetinių nusikaltimų keliamas pavojus, dėl kurio kyla grėsmė ir laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamoms paslaugoms.

4.7.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų bus sudarytos palankesnės sąlygos į rinką patekti naujiems komerciniams paslaugų teikėjams, kurie tikslingai siūlys laisvųjų profesijų verslo modelius. Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos, kai reikia, reglamentuoti šį procesą, kad, be kita ko, nustatytų taisykles, taikomas platformų operatorių ir laisvųjų profesijų darbuotojų tarpusavio santykiams ir prieigai prie tokių platformų.- Šiame procese turėtų dalyvauti nacionalinės priežiūros institucijos arba profesinės asociacijos. Praėjusiais metais farmacijos paslaugų srityje pradėjo veikti didelės tarpvalstybinės internetinės vaistinės. Kaip naujos paslaugų teikėjos pranašumą gali turėti tos bendrovės, kurios jau yra sukaupusios praktinės patirties skaitmeninėje srityje.

5.   Pagrindiniai laisvųjų profesijų aspektai vykstant skaitmeninei pertvarkai

5.1.

Laisvųjų profesijų darbuotojus ir jų klientus, pacientus ar užsakovus sieja ypatingas tarpusavio pasitikėjimas, kuris yra pagrindinis laisvųjų profesijų paslaugoms būdingas bruožas. Pereinant prie skaitmeninių technologijų kils sunkumų siekiant išsaugoti šį tarpusavio pasitikėjimą. Tai, be kita ko, susiję su asmeninių santykių pobūdžiu, nes jie vis dažniau palaikomi ne tiesiogiai, o naudojant technines priemones, pavyzdžiui, vaizdo ryšį ar elektronines pranešimų paslaugas. Vis dėlto pasitikėjimu pagrįstos asmeninės konsultacijos ir priežiūra liks pagrindiniu laisvųjų profesijų paslaugų bruožu, nors jos ir bus teikiamos skaitmeniniu būdu.

5.2.

Tačiau ilgainiui reikia apsvarstyti, ar naudojant DI taikomąsias programas gali būti užtikrinta, kad bus laikomasi tų pačių reikalavimų, kaip žmogaus teikiamų konsultavimo paslaugų atveju. Teoriškai yra įmanoma, kad žmonių pasitikėjimą vienas kitu pakeistų pasitikėjimas tarp žmogaus ir mašinos. Galvojant apie tai, DI taikomosios programos dar turės būti gerokai patobulintos. Galutinį sprendimą turi priimti žmogus, laikantis principo, kad procesą valdo žmogus (angl. human-in-command). Programuojant DI turi būti orientuojamasi į žmogų, laikomasi skaidrumo, visų pirma atsižvelgiama į paslaugas gaunančio asmens interesus ir laikomasi vienodų atsakomybės standartų. Siekiant, kad DI paslaugos būtų teikiamos sėkmingai ir jomis būtų pasitikima, taip pat turi būti užtikrinta, kad algoritmai, kurių pagrindu veikia DI, būtų skaidrūs ir aiškūs. Negalima leisti, kad naudojant algoritmus atsirastų iškraipymų ar daugiau priešiško nusistatymo.

5.3.

Profesinis nepriklausomumas ir atsakomybė – svarbūs veiksniai kuriant šį tarpusavio pasitikėjimą. Būtinas laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamų paslaugų požymis yra pacientų, klientų ir užsakovų pasitikėjimas tuo, kad jie šias paslaugas teikia atsakingai, kompetentingai ir nėra saistomi išorės interesų. Būtent skaitmeninėje srityje, kur sunkiau suvokti interesų daromą įtaką, pasitikėjimas nepriklausoma profesine praktine patirtimi taps vis svarbesnis.

5.4.

Pagrindinis bruožas, kuris būdingas skaitmeniniame amžiuje teikiamoms laisvųjų profesijų paslaugoms, yra siekis užtikrinti duomenų saugumą ir duomenų apsaugą. Šiuo aspektu laisvosios profesijos yra labai svarbios, nes šie darbuotojai savo klientams arba pacientams užtikrina, kad skaitmeninėmis taikomosiomis programomis naudotis yra saugu, ir informuoja apie grėsmes. Tai stiprina pasitikėjimu grindžiamus santykius su paslaugų gavėjais ir yra glaudžiai susiję su profesinės paslapties saugojimu.

5.5.

Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laisvųjų profesijų darbuotojai neturi galimybių atpažinti visų nesąžiningo duomenų naudojimo atvejų, o tai yra labai svarbu sprendžiant kylančius su atsakomybe susijusius klausimus. Tai visų pirma svarbu tuo atveju, kai esama skaitmenine infrastruktūra nesąžiningo duomenų naudojimo tikslu pasinaudoja išorės subjektai, kurie veikia ne ES. Todėl Europos Sąjunga turėtų skatinti kurti ir tobulinti saugią skaitmeninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas su konkurentais iš kitų pasaulio regionų.

6.   Skaitmeninė pertvarka ir mokymas

6.1.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų pasikeis reikalavimai, taikomi laisvųjų profesijų darbuotojų mokymui, tęstiniam mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Jie turi būti pasirengę mokytis visą gyvenimą ne tik savo tiesioginėje profesinėje srityje, bet ir siekdami įgyti greitai besikeičiančius skaitmeninius įgūdžius kitose srityse.

6.2.

Siekiant užtikrinti, kad laisvųjų profesijų darbuotojai turėtų reikiamus skaitmeninius įgūdžius, jie atitinkamus e. įgūdžius turėtų įgyti jau besimokydami profesijos ir vėliau vykdydami savo profesinę veiklą. Europos Sąjunga raginama padėti vykdyti šiuos procesus įgyvendinant atitinkamas paramos programas.

6.3.

Skaitmeninius įgūdžius įgyti ir juos tobulinti taip pat turėtų laisvųjų profesijų darbuotojų įdarbinti asmenys, nes už jų mokymą yra atsakingi laisvųjų profesijų darbuotojai.

7.   Skaitmeninė pertvarka ir profesinės srities teisės aktai

7.1.

Daugelyje šalių laisvųjų profesijų teikiamoms paslaugoms taikomi reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose. Jų turi būti laikomasi, neatsižvelgiant į tai, ar šios paslaugos teikiamos skaitmeniniu būdu, ar ne. Jau daug metų Europos Sąjungoje į profesinės srities teisės aktus žvelgiama nevienareikšmiškai. Viena vertus, Europos Komisija tikisi, kad atsisakius dalies nacionalinių profesinės veiklos taisyklių bus paskatintas ekonomikos augimas ir stiprės konkurencija, tačiau ir toliau neatsižvelgiama į netinkamo elgesio išlaidas, atsirandančias dėl nepakankamo kokybės užtikrinimo nereguliuojamose rinkose laisvųjų profesijų kontekste. Todėl daugelis valstybių narių mano, kad jų taikomas reglamentavimas yra reikalingas ir pagrįstas, siekiant užtikrinti visų pirma laisvųjų sisteminės svarbos profesijų paslaugų kokybę.

7.2.

Laisvųjų profesijų paslaugos teikiamos naujais skaitmeniniais būdais, kuriems taikyti esamą teisinį reglamentavimą bus vis sudėtingiau, todėl turės būti keičiami šiuo metu galiojantys profesinės srities teisės aktai. Siekiant užtikrinti reikiamą lankstumą, reikėtų atnaujinti tas nuostatas, kurios nėra būtinos pereinant prie skaitmeninių technologijų. Kita vertus, didės poreikis įstatymuose įtvirtinti tam tikrus principus, susijusius su galimybe tiek gauti laisvųjų profesijų paslaugas, tiek jas teikti, kad būtų išvengta neigiamų skaitmeninės pertvarkos pasekmių vartotojams ir laisvųjų profesijų darbuotojams.

7.3.

Iš esmės reikės rasti optimalią pusiausvyrą tarp teisiškai privalomų nuostatų ir vadinamųjų „neprivalomų priemonių“ (angl. soft law), pavyzdžiui, profesinės etikos. Prioritetas teikiamas profesiniam savireguliavimui. Tik tada, kai tai neveikia, įstatymų leidėjas raginamas imtis reguliavimo veiksmų. Laisvųjų profesijų, kurios nėra reglamentuojamos, atveju turėtų būti skatinama priimti etikos taisykles.

8.   Skaitmeninė pertvarka ir laisvųjų profesijų savivalda

8.1.

Vienas pagrindinių laisvųjų profesijų bruožų yra vienu ar kitu pagrindu veikiančios profesinės organizacijos, kurios, deja, skirtingose ES valstybėse narėse yra labai nevienodos.

8.2.

Savivalda daugiausia organizuojama regionų ir kartais vietos lygmeniu. Pereinant prie skaitmeninių technologijų nelieka įprastinės teikiamų paslaugų priklausomybės nuo vietovės ar kalbos. Todėl reikia apsvarstyti, kaip ateityje būtų galima užtikrinti veiksmingą profesinės veiklos priežiūrą. Tokius svarstymus savivaldos organai turėtų pradėti kuo anksčiau.

8.3.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų, profesinėms asociacijoms ir organizacijoms kyla naujos užduotys. Jos gali savo nariams padėti plėtojant naujas skaitmenines veiklos sritis ar dirbant su naujais socialiniais tinklais.

8.4.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų reikės keisti profesinės etikos nuostatas, kurias parengė laisvųjų profesijų savivaldos subjektai. Profesinė etika, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi svarbiausių laisvųjų profesijų principų, yra būtina sąlyga siekiant išvengti neigiamo skaitmeninės pertvarkos procesų poveikio vartotojams. Šiuo tikslu profesinės etikos taisyklėmis gali būti papildomos teisės aktų nuostatos.

9.   Nauji laisvųjų profesijų aprašai

9.1.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų gali reikėti išplėsti esamus laisvųjų profesijų aprašus, stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą su kitomis profesijomis ir, vadovaujantis Romos manifeste nurodytais kriterijais, sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti naujoms laisvosioms profesijoms, laikantis atviros ir besivystančios sistemos principo.

9.2.

Be to, pereinant prie skaitmeninių technologijų toliau stiprės prasidėjusi laisvųjų profesijų paslaugų komercializacija ir keisis tradicinis laisvųjų profesijų aprašas.

9.3.

Dėl šios priežasties savivalda, profesinė etika ir minimalieji įstatymais nustatyti reikalavimai ateityje bus labai svarbūs, siekiant novatoriškais ir lanksčiais metodais užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala bendrajam interesui siekiant tik pelno ir kad vartotojai gautų kokybiškas laisvųjų profesijų paslaugas.

---

(1)  Tyrimas The State of Liberal Professions Concerning their Functions and Relevance to European Civil Society, EESC-2014-46-EN, ISBN 978-92-830-2460-6.