a)

propaguoti bendrą Europos viziją, įskaitant pagrindines akademines vertybes, kuriomis prisidedama prie visų besimokančių asmenų, mokytojų, tyrėjų ir darbuotojų europinės tapatybės stiprinimo, taip suteikiant jiems būtinų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad jie galėtų paskatinti perėjimą prie tvaresnės, atsparesnės ir įtraukesnės Europos, bendradarbiauti ir bendrai kurti įvairių Europos ir pasaulio kultūrų, skirtingų kalbų, skirtingų valstybių, sektorių ir akademinių disciplinų žinias;

b)

įsteigti Europos tarpuniversitetinius centrus, grindžiamus įtrauktimi, lygybe, lyčių lygybe ir kompetencija mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, apimant plačią geografinę aprėptį visoje Europoje;

c)

prisidėti prie bendrų, integruotų ilgalaikių švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, taip pat paslaugų visuomenei, siekiant gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų kokybę, didinti patrauklumą, konkurencingumą bei aktualumą ir stiprinti žinių kvadratą. Aukštojo mokslo įstaigos telkia internetinius ir fizinius išteklius, kursus, ekspertines žinias, darbuotojus, duomenis ir infrastruktūrą, kad galėtų pasinaudoti savo pranašumais ir tapti atsparesnės;

d)

išnagrinėti naujus ir patrauklius mokytojų, darbuotojų ir tyrėjų įdarbinimo, atlygio, vertinimo ir profesionalizacijos būdus, siekiant geresnio švietimo, mokslinių tyrimų, vadovavimo ir verslumo pasiekimų pripažinimo ir pusiausvyros, taip skatinant geriausią įdarbinimo ir karjeros raidos praktiką, kartu atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir iš naujo svarstant bei vertinant veiklos rezultatus;

e)

kurti vis stipresnius aljansus nagrinėjant galimybes bendrai registruoti studentus ir bendrai įdarbinti akademinės bendruomenės atstovus ir tyrėjus įvairiose nacionalinėse sistemose, kad jų karjera švietimo ir mokslinių tyrimų srityse taptų patrauklesnė, tvaresnė ir lankstesnė aljansuose;

f)

spręsti visuomenės ir gebėjimų poreikių Europoje uždavinius bendradarbiaujant ir steigiant Europos žinias kuriančias, tarpdisciplinines ir tarpvalstybines studentų ir akademinės bendruomenės atstovų, taip pat tyrėjų ir įmonių, inovacijų ir platesnių bendruomenių atstovų grupes. Bendradarbiaudamos su aplinkinėmis inovacijų ekosistemomis, aukštojo mokslo įstaigos rengia studentus, absolventus ir pradedančiuosius mokslo darbuotojus, kad kuo labiau padidintų jų įsidarbinimo galimybes, skatintų pasinaudoti siūlomomis galimybėmis ir taptų pokyčių siekiant dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos varomąja jėga, taip pat išplėstų ir sustiprintų doktorantūros ir mokymo po doktorantūros studijų programas, neapsiribojant akademiniu mokymu, kad, kai tikslinga, būtų įtraukti kitiems sektoriams vertingi universalieji įgūdžiai;

g)

dėti pastangas integruoti švietimą darnaus vystymosi labui į visus lygmenis ir disciplinas, vadovaujantis Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., propaguoti STEAM (6) (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) metodą ir didinti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) sričių ir akademinės bei mokslinės karjeros patrauklumą, be kita ko, moterims;

h)

į mokymo programas įtraukti mišrias mobilumo formas, t. y. fizinį, kuris turi išlikti pagrindiniu formatu, mišrųjį (7) ir (arba) virtualųjį (8) mobilumą, kad būtų padidintas studentų ir absolventų mobilumas visais lygmenimis ir kad tarptautinimas savo šalyje taptų tikrove, atitinkančia kokybės standartus Europoje ir valstybėse narėse (9);

i)

užtikrinti, kad mokymasis visą gyvenimą aukštojo mokslo srityje taptų realybe, suteikiant įvairių švietimo galimybių ir diegiant novatoriškus ir į studentus orientuotus pedagogikos metodus, bendrai taikomus visuose Europos tarpuniversitetiniuose centruose, kuriuose įvairūs studentai gali kurti lanksčias mokymosi trajektorijas visais jų studijų ir karjeros lygmenimis. Nors mikrokredencialai (10) nenukrypsta nuo pagrindinio visos studijų programos principo ir nepažeidžia jo, jie galėtų padėti išplėsti mokymosi galimybes siekiant pritaikyti jas netradiciniams besimokantiems asmenims ir atsižvelgiant į naujų įgūdžių poreikį darbo rinkoje, užtikrinti, kad mokymosi patirtis būtų lankstesnė ir modulinė, remti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir įtraukti besimokančius asmenis, neatsižvelgiant į jų ankstesnę kvalifikaciją ar išsilavinimą, skatinant suteikti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kartu užtikrinant kokybišką švietimą;

j)

skatinti praktinę ir (arba) darbo vietoje įgytą patirtį, kurią remtų išorės mentoriai, kad būtų puoselėjamas verslumo ugdymas ir skatinamas pilietinis aktyvumas;

k)

subalansuoti studentų mobilumą, darbuotojų mobilumą ir protų apykaitą aljansuose;

l)

kurti naują, įtraukesnę ir novatoriškesnę mokymosi aplinką, kuri būtų skirta visiems besimokantiems asmenims, įskaitant palankių sąlygų neturinčius ir netradicinius besimokančius asmenis, ir padėtų stiprinti Europos aukštojo mokslo sistemų kokybę ir socialinį aspektą;

m)

prisidėti prie Europos aukštojo mokslo įstaigų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektų stiprinimo parengiant bendrą darbotvarkę, bendrą infrastruktūrą ir išteklius, skatinant kritinę masę, stiprinant žmogiškąjį kapitalą ir įtraukiant neakademinius subjektus į mokymą ir mokslinius tyrimus, susiejant juos su aplinkinėmis inovacijų ekosistemomis, piliečiais ir visuomene;

n)

skatinti Europos universitetų tinklų iniciatyvą kaip novatoriško mokymo ir mokslinių tyrimų bandomąsias terpes, įskaitant akademinės karjeros vertinimo ir atlygio sistemas, kuriose, inter alia, atsižvelgiama į atvirojo mokslo praktiką, mokymo kokybę, žinių perdavimą ir informavimo veiklą; geresnes darbo stažo sistemas ir geresnį karjeros valdymą bei įvairinimą ir atvirojo mokslo principų ir praktikos, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesiją ir atvira prieiga pagrįstos leidybos infrastruktūrą, dalijimąsi žiniomis ir duomenimis, taip pat atvirą bendradarbiavimą, priėmimą;

o)

skatinti patvirtinti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą (11) ir jų įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant tyrėjams skirtą žmogiškųjų išteklių strategiją (HRS4R) ir EURAXESS, Tarybos išvadas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo ir būsimą EMTE talentų platformą, kuriais siekiama skatinti Europos tyrėjų karjeros raidos praktiką, taikomą įvairioms karjeros galimybėms;

p)

skatinti visapusiškai išnaudoti ES puikius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, remiant aukštos kvalifikacijos ir konkurencingus Europos tyrėjus, didinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje ir stiprinti žinių perdavimo ir inovacinius pajėgumus Europoje, užtikrinant glaudesnes sąsajas su programa „Europos horizontas“, taip pat skatinti karjeros galimybes tarpvalstybiniu, įvairių disciplinų ir sektorių mastu;

q)

padėti nustatyti kliūtis, trukdančias visapusiškai išnaudoti Europos universitetų tinklų iniciatyvos teikiamas galimybes, ir, kiek įmanoma, pasiūlyti visai aukštojo mokslo sistemai naudingus sprendimus, kurie būtų priimti teisiškai atsakingo sprendimų priėmimo lygmeniu;

r)

rodyti pavyzdį Europos aukštojo mokslo transformacijos, tolesnio pagrindinių Bolonijos įsipareigojimų įgyvendinimo, įskaitant automatinį kvalifikacijų ir mobilumo užsienyje laikotarpių pripažinimą, srityse ir susieti EŠE ir EMTE, užtikrinant visapusišką sinergiją su EAME;

s)

prisidėti prie kompetencijos didinimo mokslinių tyrimų srityje ir švietimo kokybės didinimo, be kita ko, tarptautiniame kontekste, taip prisidedant prie Europos aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumo visuotinėse lenktynėse dėl talentų, be kita ko, pasitelkiant aukštojo mokslo įstaigų tarptautinimą, bendradarbiavimą siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, pagrindinių akademinių vertybių ir bendrų Europos vertybių puoselėjimą, bendradarbiavimą kovojant su užsienio kišimusi, mokslinių tyrimų vertinimo sistemų ir karjeros reformą ir užtikrinant mokslinių tyrimų rezultatų bei intelektinio turto apsaugą laikantis atvirosios prieigos ir atvirųjų duomenų principų ES lygmeniu.