Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 39/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“

ES Nr. PGI-RO-02476 – 2018 7 6

SKVN ( ) SGN (X)

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Rumunija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Salata cu icre de știucă de Tulcea“ yra baltas arba gelsvai baltas saulėgrąžų aliejaus kremas, kuriame yra ne mažiau kaip 29 proc. ikrų, iš kurių bent 15 proc. – nesmulkinti sūdyti europinių lydekų ikrai ir ne daugiau kaip 14 proc. – sūdyti Dunojaus deltos žuvų (karpinių šeimos rūšių: auksinių karosų, kuojų, raudžių, slėgtiniai karpių ikrai; ir ešeržuvių šeimos rūšių: sterkų, ešerių) ikrai, sumaišytų su gazuotu vandeniu ir citrinų sultimis.

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“ gaminti reikalingos toliau išvardytos žaliavos ir sudedamosios dalys.

Žaliavos:

1.	Pagrindinė sudedamoji dalis – ne mažiau kaip 15 proc. galutinio produkto – sūdyti lydekų (Esox lucius) ikrai.

2.	Sūdyti Dunojaus deltos žuvų ikrai – ne daugiau kaip 14 proc., kad būtų užtikrinta optimali tekstūra ir klampumas.

Sudedamosios dalys:

1.	Saulėgrąžų aliejus.

2.	Gazuotas vanduo.

3.	Spaustos ir filtruotos citrinų sultys.

4.	Jodu nepraturtinta akmens druska, naudojama žaliavoms sūdyti.

„Salata cu icre de știucă de Tulcea“ fizinės ir cheminės savybės:

Ypatybė	Mat. vnt.	Vertė
Rūgštingumas (citrinų rūgštis)	proc.	ne daugiau kaip 1
Drėgmės kiekis	proc.	ne daugiau kaip 30
Riebalų kiekis	proc.	ne mažiau kaip 63
Baltymų	proc.	ne mažiau kaip 6,2
Jodu nepraturtintos akmens druskos (natrio chloridas)	proc.	ne daugiau kaip 5

Juslinės savybės:

—	vienalytis, tirštas ir tvirtas, be atsiskyrusio aliejaus, baltos arba gelsvai baltos spalvos kremas, maišytas su maždaug 2–2,5 mm skersmens (priklausomai nuo surinkimo sezono) nesmulkintais aukso geltonos arba rausvai geltonos spalvos ikrais;

—	specifinį lydekų ikrų skonį išryškina taikomi sūdymo ir brandinimo procesai bei Dunojaus deltos žuvų ikrai;

—	galutiniam produktui būdingas rafinuotas, aiškus sūdytų ir brandintų gėlavandenių žuvų ikrų kvapas. Kramtomų ikrų kvapas stiprėja, burnoje juntamas traškumas;

—	be pašalinių kvapų, pasižymi savitu citrinų sulčių aromatu.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Dėl šiam geografiniam rajonui (Dunojaus deltai) Dunojaus deltos biosferos rezervų administracijos nustatytos metinės žvejybos kvotos gali sutrikti lydekų tiekimas. Tokiu atveju europinės lydekos taip pat gali būti tiekiamos iš kitų geografinių vietovių.

Dunojaus deltos žuvų ikrai – tai žaliava, gaunama tik iš konkrečios geografinės vietovės (Dunojaus deltos). Žaliava surenkama nustatytoje geografinėje vietovėje iš karpinių šeimos žuvų – auksinių karosų, kuojų, raudžių, slėgtiniai karpių ikrai; ir iš ešeržuvių šeimos rūšių – sterkų, ešerių.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Salata cu icre de știucă de Tulcea“ gamybos etapai atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje. Gamybos etapus sudaro žaliavos gavimo procesai ir veiksmai: ikrų surinkimas (tam tikru metu), ikrų atskyrimas, sūdymas ir brandinimas, tinkamo žaliavų ir sudedamųjų dalių kiekio matavimas ir maišymas.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“ etiketėje turi būti nurodyta ši informacija:

—	produkto pavadinimas „Salată cu icre de știucă de Tulcea“ ir žodžiai „saugoma geografinė nuoroda“ arba „SGN“;

—	gamintojo pavadinimas;

—	kontrolės ir sertifikavimo įstaigos pavadinimas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė – Tulčos apskritis, kuriai priklauso Dunojaus deltos biosferos rezervatas. Tulčos apskritis yra pietryčių Rumunijoje, Dobrudžos regiono šiaurės centrinėje dalyje, kurioje yra Dunojaus delta ir prieiga prie Juodosios jūros rytuose. Šiaurėje apskritis ribojasi su Moldova ir Ukraina, šiaurės vakaruose – su Galacio apskritimi, vakaruose – su Breilos apskritimi, o pietuose – su Konstancos apskritimi. Tulčos apskritis yra 45 laipsnių šiaurės platumoje ir 29 laipsnių rytų ilgumoje.

5.   Ryšys su geografine vietove

Prašymas registruoti SGN „Salată cu icre de știucă de Tulcea“ grindžiamas produkto savybėmis.

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“ pasižymi maloniu taikomų sūdymo ir brandinimo procesų bei Dunojaus deltos žuvų ikrų išryškintu specifiniu žuvies ikrų skoniu.

„Salata cu icre de știucă de Tulcea“ pasižymi rafinuotu, aiškiu, tipišku sūdytiems ir brandintiems gėlavandenių žuvų ikrų gaminiams kvapu. Kramtant ikrus burnoje juntamas traškumas, o šis kvapas stiprėja.

Produkto konsistencija pirmiausia priklauso nuo konkrečioje geografinėje vietovėje sugaunamų Dunojaus deltos žuvų ikrų. Iš jų pagaminama vienalytė masė, į kurią įmaišomi lydekų ikrai.

Specifinė nesmulkintų lydekų ikrų ypatybė – aukso geltonos arba rausvai geltonos spalvos vienalytė masė.

Galutinis produktas nuo kitų tos pačios kategorijos produktų skiriasi tuo, kad vietoj maisto priedų (emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių) naudojami Dunojaus deltos žuvų ikrai.

Produkto sudėtyje nėra jokių cheminių priedų ar konservantų (pvz., sorbo rūgšties ar natrio benzoato). Būtent produkto kokybė užtikrina jo tinkamumo vartoti laiką. Naudojami tik šie konservavimo metodai – gamybos, transportavimo ir pardavimo metu išlaikomi aukšti higienos standartai ir šaldymo grandinė.

„Salată cu icre de știucă de Tulcea“ skiriasi nuo panašių tos pačios kategorijos produktų tuo, kad šis produktas gaminamas tik konkrečioje geografinėje vietovėje, kurioje yra daug lydekų ikrų.

Kitas „Salată cu icre de știucă de Tulcea“ kremo išskirtinumą lemiantis veiksnys – jo sudėtyje yra citrinų sulčių, gautų įvairiai jas spaudžiant ir filtruojant, o kituose tos pačios kategorijos produktuose naudojami sintetiniai produktai (citrinų rūgštis ir gliukozė).

„Salata cu icre de știucă de Tulcea“ produktui pagaminti daugiausia naudojamos konkrečios geografinės vietovės žaliavos, o viena iš žaliavų (Dunojaus deltos žuvų ikrai) renkama tik šioje geografinėje vietovėje, taip su ja sukuriant produkto glaudų ryšį.

Geografinė vietovė – Dunojaus delta – natūrali gamtinė aplinka, kurioje gausu gėlavandenių žuvų išteklių; tai didžiausia delta ES, vienas didžiausių kompaktiškų gėlo vandens drenažo baseinų ES, o galiausiai – didžiausias Rumunijos lydekų ir kitų gėlavandenių žuvų sužvejojimo rajonas.

Remiantis 2008 m. Petre Gâștescu ir Romulus Știucă moksliniu leidiniu „Dunube Delta Bioshere Reserve“ („Dunojaus deltos biosferos draustinis“), Dunojaus deltos paviršinio vandens grynumas priskiriamas aplinkos kokybės normų I klasei. Aukšta geografinės vietovės vandens kokybė daro teigiamą poveikį visų pirma vietos žuvininkystės išteklių juslinėms savybėms.

„Salata cu icre de știucă de Tulcea“ produkte atsispindi vietos žuvies perdirbimo tradiciją, kuri nuo XIX a. neapdorotų ikrų surinkimo ir vartojimo išsivystė iki jų perdirbimo XX a. šiuolaikinėje virtuvėje.

Žuvies perdirbimu grindžiama maisto pramonė šioje geografinėje vietovėje veikia jau dešimtmečius, todėl vietos darbuotojai yra apmokyti ir turi patirties vertinant specifines žuvų produktų savybes.

Todėl lydekų ikrų paruošimo būdas būdingas nurodytai geografinei vietovei.

Proceso metu naudojami šioje geografinėje vietovėje nusistovėję metodai, pvz., ikrai atskiriami specialiu įrankiu, vadinamu „priboi“, ir brandinami fermentuojant. Kartu naudojant įrankį „priboi“ ir žvejybos tinklą, ikrai atskiriami nuo juos dengiančios plėvelės. Lydekų ikrų grūdeliai atskiriami vienas nuo kito, suteikiant „Salată cu icre de știucă de Tulcea“ masei vienalytiškumo.

Lydekų ikrų atskyrimo metodą naudojant „priboi“ instrumentą aprašė Rumunijos mokslininkas Grigore Antipa savo darbe „Studii asupra pescăriilor din România“ („Rumunijos žvejybos studijos“) (Bukareštas, Rumunija, Imprimeria Statului, 1895, 80 psl.).

Būtent sūdymas ir brandinimas suteikia „Salată cu icre de știucă de Tulcea“ produktui specifinį skonį. Sūdymo ir brandinimo metu dėl fermentų aktyvumo kinta ikrų skonis. Nestipriai termiškai apdorojant šis skonis (sūrus ir švelniai brandintas) intensyvėja ir išsiskiria galutinis intensyvus ingrediento skonis.

Vietos darbuotojai savo jusliniais gebėjimais įvertina lydekų ikrų arba Dunojaus deltos žuvų ikrų tipą, spalvą, aromatą ir skonį, taip pat jų brandinimo laiką ir tąsumą, kad būtų gaunamas kokybiškas produktas.

Šios geografinės vietovės XIX-ojo amžiaus vietos bendruomenė buvo daugiatautė (rumunai, lipovanai, ukrainiečiai, graikai, turkai ir kiti) bei ją sudarė vietinių ir imigrantų laivų savininkai, prekybininkai, jūrininkai, žvejai ir, galiausiai, įvairios kilmės žuvies pardavėjai. Šiame verdančiame kultūrų katile vietos gyventojai perėmė jūros žuvų ikrų užtepėlės receptą (salată de icre) ir jį pritaikė vietos geografinėje vietovėje turimiems ištekliams. Jie pakeitė jūros žuvų ikrus gėlavandenių žuvų ikrais (t. y. lydekų ir Dunojaus deltos žuvų ikrais) ir ištobulino dabartinį receptą. „Salata cu icre de știucă de Tulcea“ yra neatsiejama geografinės vietovės, ypač Dunojaus deltos, maitinimo ir kaimo turizmo įstaigų tiekiamų valgių dalis.

Visa tai kartu sukūrė aplinką, kurioje būtų galima dideliu mastu plėtoti žvejybos tradicijas. Todėl yra priežastinis ryšys tarp produkto savybių ir gamtinių bei kultūrinių geografinės vietovės (Dunojaus deltos) ypatybių.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.madr.ro/docs/ind-alimentara/2018/caiet-sarcini-stiuca/Documentatie-salata-cu-icre-de-stiuca-de-Tulcea.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.