52018AR3764

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AR3764 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AR3764

Ekonominės politikos komisijos nuomonės projektas. Reformų rėmimo programa ir Europos investicijų stabilizavimo priemonė

COR 2018/03764

OL C 86, 2019 3 7, p. 335–352 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/335

Ekonominės politikos komisijos nuomonės projektas. Reformų rėmimo programa ir Europos investicijų stabilizavimo priemonė

(2019/C 86/18)

Pranešėja:

Olga ZRIHEN (BE/PES), Valonijos regiono parlamento narė

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl reformų rėmimo programos sukūrimo

COM(2018) 391 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės sukūrimo

COM(2018) 387 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI DĖL REFORMŲ RĖMIMO PROGRAMOS

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

struktūrinės reformos gali padėti pasiekti aukštą nacionalinės ekonomikos atsparumo lygį ir tvarią valstybių narių konvergenciją, o tai labai svarbu siekiant sėkmingo ir sklandaus dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Toks aukštas tvarios konvergencijos lygis yra ypač svarbus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis narystei euro zonoje;

Europos semestre nurodytos ES svarbos struktūrinės reformos gali padėti padidinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir pasiekti aukštą nacionalinės ekonomikos atsparumo lygį ir tvarią valstybių narių konvergenciją, o tai labai svarbu siekiant sėkmingo ir sklandaus dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Toks aukštas tvarios konvergencijos lygis yra ypač svarbus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis narystei euro zonoje;

2 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

vertinant Sąjungos mastu, struktūrinių reformų valstybėse narėse įgyvendinimas vis dar nėra pakankamas. Ekonominės politikos koordinavimo mechanizmo taikymo per Europos semestrą patirtis rodo, kad apskritai struktūrinių reformų įgyvendinimas yra lėtas ir netolygus, o nacionalinės reformų pastangos turėtų būti stiprinamos ir skatinamos;

vertinant Sąjungos mastu, ES svarbos struktūrinių reformų valstybėse narėse įgyvendinimas vis dar nėra pakankamas. Ekonominės politikos koordinavimo mechanizmo taikymo per Europos semestrą patirtis rodo, kad apskritai struktūrinių reformų įgyvendinimas yra lėtas ir netolygus, o nacionalinės reformų pastangos turėtų būti stiprinamos ir skatinamos , ypač aktyviau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, atsakingas už daugumą nustatytų reikalingiausių reformų ;

3 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdama užtikrinti, kad Programa remiamos reformos apimtų visas pagrindines ekonomines ir socialines sritis, valstybei narei paprašius, Komisija pagal Programą turėtų suteikti tiek finansinę, tiek techninę paramą įvairiose politikos srityse, susijusiose su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata ir socialine gerove;

siekdama užtikrinti, kad Programa remiamos reformos apimtų svarbias politikos sritis, valstybei narei paprašius, Komisija pagal Programą turėtų suteikti tiek finansinę, tiek techninę paramą įvairiose , su ES politikos tikslais susijusiose srityse, apimančiose viešųjų finansų ir turto valdymą, institucinę ir administracinę reformą, verslo aplinką, finansų sektorių, produktų, paslaugų ir darbo rinkas, švietimą ir mokymą, darnų vystymąsi, visuomenės sveikatą ir socialinę gerovę;

4 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekdamos patenkinti papildomus poreikius pagal Programą , valstybės narės turėtų turėti galimybę perkelti į Programos biudžetą lėšas, numatytas Sąjungos fondams taikant pasidalijamojo valdymo principą, pagal tiems fondams nustatytą tvarką. Perkelti ištekliai turėtų būti įgyvendinami pagal šios Programos taisykles ir naudojami atitinkamos valstybės narės naudai;	valstybė narė arba Komisija turėtų turėti galimybę, jeigu tos lėšos, skirtos pagal dabartinio pasiūlymo 26 straipsnį, nebus panaudotos, prašyti jas perkelti į ESI fondus atitinkamos valstybės narės naudai;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu užtikrinamas nuoseklumas su pasiūlymu dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 21 straipsnio pakeitimo, pateikto atitinkamame nuomonės projekte (COTER-VI-038). Perkėlimas taip pat būtų suderintas, atsižvelgiant į tai, kad Reformų rėmimo programa ir BNR yra grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsniu.

5 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kalbant apie reformų įgyvendinimo priemonę, būtina nustatyti, kokių rūšių reformoms turėtų būti teikiama finansinė parama. Siekiant užtikrinti jų indėlį įgyvendinant Programos tikslus, reikalavimus atitinkančiomis reformomis turėtų būti laikomos tos reformos, kuriomis sprendžiamos problemos, nustatytos per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, įskaitant problemas, kurias pasiūlyta spręsti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

Paaiškinimas

EK kuria aiškią sąsają tarp išlaidų programų ir Europos semestro, kuris gali pasiekti savo tikslą tik tuo atveju, jeigu būtų sustiprintos regionų perspektyvos ir įtrauktos į jį.

6 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti valstybėms narėms prasmingų paskatų įgyvendinti struktūrines reformas, tikslinga nustatyti didžiausią finansinį įnašą, numatytą joms pagal priemonę kiekvienam paskirstymo etapui ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas. Didžiausio įnašo dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis valstybių narių gyventojų skaičiumi . Siekiant užtikrinti, kad finansinės paskatos būtų paskirstytos per visą Programos taikymo laikotarpį, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos etapais. Pirmuoju dvidešimties mėnesių trukmės etapu valstybėms narėms turėtų būti galima skirti pusę (11 000 000 000 EUR) bendro reformų įgyvendinimo priemonės finansinio paketo ir per šį laikotarpį, pateikusios pasiūlymus dėl reformų įsipareigojimų, jos galėtų gauti didžiausią joms nustatytą išmoką;

siekiant užtikrinti valstybėms narėms prasmingų paskatų įgyvendinti ES svarbos struktūrines reformas, tikslinga nustatyti didžiausią finansinį įnašą, numatytą joms pagal priemonę kiekvienam paskirstymo etapui ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas. Didžiausio įnašo dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis rodikliais, patvirtintinais 2021–2027 m. sanglaudos politikai (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija). Siekiant užtikrinti, kad finansinės paskatos būtų paskirstytos per visą Programos taikymo laikotarpį, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos etapais. Pirmuoju dvidešimties mėnesių trukmės etapu valstybėms narėms turėtų būti galima skirti pusę (11 000 000 000 EUR) bendro reformų įgyvendinimo priemonės finansinio paketo ir per šį laikotarpį, pateikusios pasiūlymus dėl reformų įsipareigojimų, jos galėtų gauti didžiausią joms nustatytą išmoką;

7 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdamos užtikrinti atsakomybę už aktualias reformas ir orientavimąsi į jas, valstybės narės turėtų nustatyti reformų įsipareigojimus atsižvelgdamos į problemas, nustatytas per Europos semestrą (įskaitant konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas), ir pasiūlyti išsamų jų įgyvendinimo priemonių rinkinį, kuriame turėtų būti numatytos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės bei įgyvendinimo tvarkaraštis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

siekdamos užtikrinti atsakomybę už aktualias reformas ir orientavimąsi į jas, valstybės narės , įtraukiančios visus valdymo lygmenis, turėtų nustatyti reformų įsipareigojimus atsižvelgdamos į problemas, nustatytas per Europos semestrą (įskaitant konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas ir atsižvelgus į tam tikras regionų perspektyvas ), ir pasiūlyti išsamų jų įgyvendinimo priemonių rinkinį, kuriame turėtų būti numatytos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės bei įgyvendinimo tvarkaraštis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Valstybės narės taip pat turėtų nurodyti, kaip atitinkami esamos ES politikos veiksmai buvo koordinuojami, siekiant paremti siūlomas reformas. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

8 pakeitimas

Po 23 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos įtraukia savo vietos ir regionų valdžios institucijas vertinant, kokios reformos yra reikalingiausios, ir rengiant, įgyvendinant, stebint bei vertinant reformų įsipareigojimus. Šis dalyvavimas vyks struktūruotai ir nuolat per Europos semestrą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų dalyvauti kaip visateisės partnerės ir nuo pat pradžių dialoge su Europos Komisija, kuriam pasibaigus būtų paskelbtos šalių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Valstybės narės turės nuspręsti, kaip organizuoti tokį dalyvavimą pagal savo konstitucinę tvarką ir dabartinį valdžios galių pasidalijimą.

9 pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Mokėjimai turėtų būti grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo įvertinimu. Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir panaikinimas turėtų būti įmanomas, jei valstybė narė patenkinamai neįgyvendino reformų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti tvarų reformų poveikį jas įgyvendinus, turėtų būti nustatytas pagrįstas laikotarpis, apibrėžiantis reformų tvarumą po finansinio įnašo išmokėjimo. Penkerių metų laikotarpis turėtų būti laikomas pagrįstu minimaliu terminu. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Mokėjimai turėtų būti mokami metinėmis dalimis, grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo pažangos įvertinimu. Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir panaikinimas turėtų būti įmanomas, jei valstybė narė patenkinamai neįgyvendino reformų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti tvarų reformų poveikį jas įgyvendinus, turėtų būti nustatytas pagrįstas laikotarpis, apibrėžiantis reformų tvarumą po finansinio įnašo išmokėjimo. Penkerių metų laikotarpis turėtų būti laikomas pagrįstu minimaliu terminu. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

10 pakeitimas

32 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kalbant apie techninės paramos priemonę, valstybės narės panaudoja vis daugiau techninės paramos pagal SRRP, viršydamos pradinius lūkesčius. Beveik visos valstybės narės prašė SRRP teikiamos paramos, ir prašymai pateikti dėl visų politikos sričių, kurioms taikoma ši programa. Dėl šios priežasties turėtų būti išlaikytos pagrindinės SRRP ypatybės, įskaitant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal techninės paramos priemonę; Europos Komisija ir nacionalinės Vyriausybės turėtų skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas naudoti techninės paramos priemones, kad visi valdžios lygmenys turėtų visas galimybes naudoti šias priemones ir aktyviai skatinti jų naudojimą.

11 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrieji tikslai

Programa remiami toliau nurodyti bendrieji tikslai visose valstybėse narėse:

a)	padėti spręsti nacionalinių reformų struktūrinio pobūdžio problemas, siekiant pagerinti šalių ekonominės veiklos rezultatus ir skatinti atsparias valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, taip prisidedant prie sanglaudos, konkurencingumo, našumo, augimo ir užimtumo didinimo, ir

padėti spręsti nacionalinių reformų struktūrinio pobūdžio problemas, nustatytas Europos semestre kaip ES svarbos, ir siekiant skatinti atsparias valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, taip prisidedant prie sanglaudos, konkurencingumo, našumo, augimo ir užimtumo didinimo Europos lygmeniu , ir

b)	padėti stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiomis problemomis.

b)	padėti stiprinti valstybių narių ir jų atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiomis problemomis.

12 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Taikymo sritis

4 ir 5 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

Taikymo sritis

4 ir 5 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, kurios yra svarbios ES sutarties tikslams įgyvendinti, susijusios su ES kompetencijos sritimis ir su sanglauda, konkurencingumu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

13 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 25 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

iki 22 000 000 000 EUR reformų įgyvendinimo priemonei;

iki 840 000 000 EUR techninės paramos priemonei;

iki 2 160 000 000 EUR konvergencijos priemonei, iš kurių:

i)	iki 2 000 000 000 EUR finansinės paramos komponentui ir

ii)	iki 160 000 000 EUR techninės paramos komponentui.

i)	iki 2 000 000 000 EUR finansinės paramos komponentui ir

ii)	iki 160 000 000 EUR techninės paramos komponentui.

Jeigu iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal konvergencijos priemonę euro zonai nepriklausanti valstybė narė nesiėmė akivaizdžių veiksmų, kad per nustatytą laikotarpį įsivestų bendrą valiutą, didžiausia suma, kuri pagal 26 straipsnį gali būti skirta tai valstybei narei pagal konvergencijos priemonės finansinės paramos komponentą, perskiriama šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytai reformų įgyvendinimo priemonei. Atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, Komisija priima sprendimą tuo klausimu.

3. Iš Programai skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Programą. Išlaidos taip pat gali apimti kiekvienos iš trijų 3 straipsnyje nurodytų priemonių kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

3. Jeigu lėšos, skirtos pagal dabartinio pasiūlymo 26 straipsnį, nebūtų panaudotos, valstybei narei skirtos lėšos, jos prašymu arba Komisijos pasiūlymu, gali būti perkeltos į ESI fondus atitinkamos valstybės narės naudai.

4. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

4. Iš Programai skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Programą. Išlaidos taip pat gali apimti kiekvienos iš trijų 3 straipsnyje nurodytų priemonių kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

5. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

Paaiškinimas

14 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

I priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kuris gali būti skirtas kiekvienai valstybei narei, iš bendro reformų įgyvendinimo priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies a punkte. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi . Tokį didžiausią finansinį įnašą, visą ar jo dalį, galima skirti kiekvienai valstybei narei kiekvienu 10 straipsnyje išdėstyto skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas.

I priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kuris gali būti skirtas kiekvienai valstybei narei, iš bendro reformų įgyvendinimo priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies a punkte. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis rodikliais, kuriuos numatoma patvirtinti sanglaudos politikai 2021–2027 m. laikotarpiu (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija) . Tokį didžiausią finansinį įnašą, visą ar jo dalį, galima skirti kiekvienai valstybei narei kiekvienu 10 straipsnyje išdėstyto skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas.

15 pakeitimas

11 straipsnio 3 dalies e punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
atitinkamos valstybės narės vidaus tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti reformų įsipareigojimus, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, ir	atitinkamos valstybės narės vidaus tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti reformų įsipareigojimus, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius; vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo būdas nustatant Europos semestre nurodytus reformų įsipareigojimus, taip pat juos įgyvendinant, stebint ir vertinant; ir

16 pakeitimas

11 straipsnio 3 dalis, naujas punktas po e punkto

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	pagal vidaus tvarką, leidžiančią įgyvendinti reformų įsipareigojimus, konkrečios priemonės, užtikrinančios atitinkamai Programos, ESI fondų ir kitų ES finansuojamų programų nuoseklumą ir koordinavimą; jos turėtų apimti konkretų vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą gebėjimų stiprinimo veiksmų planą;

17 pakeitimas

11 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Nuomonę dėl valstybių narių pateiktų pasiūlymų dėl reformų įsipareigojimų gali pateikti Tarybos sprendimu 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų (1) įsteigtas Ekonominės politikos komitetas.	Nuomonę dėl valstybių narių pateiktų pasiūlymų dėl reformų įsipareigojimų pateikia Tarybos sprendimu 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų įsteigtas Ekonominės politikos komitetas1.

18 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 dalyje nurodytame sprendime nustatomas finansinis įnašas, mokėtinas vieną kartą , kai atitinkama valstybė narė patenkinamai įgyvendina visas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nustatytas dėl kiekvieno reformų įsipareigojimo įgyvendinimo.	1 dalyje nurodytame sprendime nustatomas finansinis įnašas, mokėtinas metinėmis dalimis , kai atitinkama valstybė narė patenkinamai įgyvendina visas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kiekvienais metais nustatomas dėl kiekvieno reformų įsipareigojimo įgyvendinimo.
Sprendime nustatomas reformų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpis, kurio trukmė – ne ilgiau nei treji metai nuo sprendimo priėmimo. Jame taip pat nustatoma išsami atitinkamos valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo ir ataskaitų apie tai teikimo per Europos semestrą tvarka ir tvarkaraštis, taip pat svarbūs rodikliai, susiję su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, ir Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių svarbių duomenų suteikimo būdas.	Sprendime nustatomas reformų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpis, kurio trukmė – ne ilgiau nei treji metai nuo sprendimo priėmimo. Jame taip pat nustatomos išsami atitinkamos valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo ir ataskaitų apie tai teikimo per Europos semestrą tvarka ir tvarkaraštis, atitinkami rodikliai, susiję su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygos.

19 pakeitimas

14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos	Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos
Nedarant poveikio 12 straipsnio 3 dalies antrai pastraipai, atitinkama valstybė narė reguliariai per Europos semestrą teikia ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant reformų įsipareigojimus. Šiuo tikslu valstybės narės yra raginamos teikiant reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitas naudotis nacionalinių reformų programų turiniu. Išsami ataskaitų teikimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygas, išdėstomi 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime.	Nedarant poveikio 12 straipsnio 3 dalies antrai pastraipai, atitinkama valstybė narė reguliariai per Europos semestrą teikia ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant reformų įsipareigojimus. Šiuo tikslu valstybės narės yra raginamos teikiant reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitas , įskaitant ataskaitas dėl svarbių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti atitinkamai Programos, ESI fondų ir kitų ES finansuojamų programų koordinavimą, naudotis nacionalinių reformų programų turiniu. Išsami ataskaitų teikimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygas, išdėstomi 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime. Komisija atitinkamai peržiūri savo gaires dėl nacionalinių reformų programų turinio.

20 pakeitimas

19 straipsnio 2 dalis, naujas punktas po e punkto

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	gebėjimų stiprinimo veikla, kurią vykdo vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendinant nacionalines reformų programas. Vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikiama galimybė pateikti savo prašymus pagal konkretų programos skyrių ir būti tiesioginės suteikiamos techninės paramos gavėjos.

21 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
X priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kurį galima skirti kiekvienai valstybei narei, iš bendro finansinės priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi , ir taikomas kiekvienu skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, nurodytus 10 straipsnyje.	X priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kurį galima skirti kiekvienai valstybei narei, iš bendro finansinės priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis rodikliais, kuriuos numatoma patvirtinti sanglaudos politikai 2021–2027 m. laikotarpiu (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija), ir taikomas kiekvienu skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, nurodytus 10 straipsnyje.
Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, visą tokį didžiausią finansinį įnašą arba jo dalį galima skirti kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei kiekvienu skyrimo proceso etapu pagal 10 straipsnyje nustatytą tvarką; šis įnašas yra 9 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą viršijantis papildomas įnašas, kuris suteikiamas mainais už papildomas reformas, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė pagal 25 straipsnį.	Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, visą tokį didžiausią finansinį įnašą arba jo dalį galima skirti kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei kiekvienu skyrimo proceso etapu pagal 10 straipsnyje nustatytą tvarką; šis įnašas yra 9 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą viršijantis papildomas įnašas, kuris suteikiamas mainais už papildomas reformas, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė pagal 25 straipsnį.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI DĖL EUROPOS INVESTICIJŲ STABILIZAVIMO PRIEMONĖS

22 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

visų pirma, siekiant padėti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, geriau reaguoti į sparčiai kintančias ekonomines aplinkybes ir stabilizuoti ekonomiką apsaugant viešąsias investicijas nuo didelių asimetrinių sukrėtimų, reikėtų sukurti Europos investicijų stabilizavimo priemonę (EISP) . EISP turėtų padėti stabilizuoti viešąsias investicijas visais valdžios lygmenimis, nes vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už 66 % investicijų ir jų investicijos dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Jeigu vietos ir regionų valdžios institucijoms bus sudarytos sąlygos išlaikyti savo investicijų lygį, bus užkirstas kelias asimetrinių sukrėtimų stiprėjimui ;

Paaiškinimas

Turėtų būti pabrėžta vietos ir regionų lygmens svarba investicijoms.

23 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad EISP paramos prašanti valstybė narė neprarastų paskatų laikytis prudencinės biudžeto politikos, ji turėtų tenkinti griežtus tinkamumo kriterijus, grindžiamus Sąjungos fiskalinės ir ekonominės priežiūros srities sprendimų ir rekomendacijų laikymusi dvejus metus iki prašymo teikti EISP paramą pateikimo;

kad EISP paramos prašanti valstybė narė neprarastų paskatų laikytis prudencinės ir tvarios biudžeto politikos, ji turėtų tenkinti griežtus tinkamumo kriterijus, grindžiamus Sąjungos fiskalinės ir ekonominės priežiūros srities sprendimų ir rekomendacijų , įskaitant Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (1a), laikymusi dvejus metus iki prašymo teikti EISP paramą pateikimo ir atitiktimi konvergencijos kodeksui, daugiausia dėmesio skiriant keliems kriterijams, kuriais galima užtikrinti didesnę atsakomybę ;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

24 pakeitimas

21 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų investuoti iš EISP gautą paramą į tinkamas finansuoti viešąsias investicijas ir apskritai išlaikyti viešųjų investicijų lygį, palyginti su vidutiniu viešųjų investicijų lygiu per pastaruosius penkerius metus, kad būtų pasiektas šiame reglamente nustatytas tikslas. Tuo atžvilgiu tikimasi, kad valstybės narės pirmiausia turėtų siekti išlaikyti tinkamų finansuoti investicijų į programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

Tačiau, jei paaiškėja, kad dėl didelės krizės valstybė narė negali išlaikyti viešųjų investicijų lygio, dėl kurio ji įsipareigojo gaudama paramą, Europos Komisija turėtų nustatyti žemesnį viešųjų investicijų lygį, kurį valstybės narės turėtų užtikrinti.

Paaiškinimas

Gali atsitikti taip, kad krizė bus tokia didelė, kad valstybės narės negalės išlaikyti tokio viešųjų investicijų lygio, dėl kurio jos įsipareigojo gaudamos paramą. Tokiu atveju, Europos Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti mažesnį viešųjų investicijų lygį, kurio valstybės narės turėtų laikytis.

25 pakeitimas

33 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

EISP turėtų būti vertinama kaip pirmasis žingsnis į savanoriško draudimo mechanizmo sukūrimą ateityje, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilizavimą. Šiuo metu EISP lėšos būtų skiriamos kaip paskolos ir palūkanų subsidijos. Kartu neatmetama galimybė, kad ateityje teikiant finansinę paramą valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kuriose susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, viešosioms investicijoms remti bus naudojamas ir ESM arba jo teisių perėmėjo lėšos. Be to, siekiant ateityje sukurti galingą makroekonominio stabilizavimo priemonę, apsaugančią nuo asimetrinių sukrėtimų, būtų galima sukurti neprivalomą iš savanoriškų valstybių narių įnašų kaupiamą draudimo mechanizmą, kuris būtų pajėgus skolintis lėšų;

EISP turėtų būti vertinama kaip pirmasis žingsnis į savanoriško draudimo mechanizmo sukūrimą ateityje, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilizavimą. Iš pradžių EISP lėšos būtų skiriamos kaip paskolos ir palūkanų subsidijos. Kartu, teikiant finansinę paramą valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kuriose susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, viešosioms investicijoms remti galėtų būti naudojamas ir ESM arba jo teisių perėmėjo lėšos. Be to, siekiant sukurti galingą makroekonominio stabilizavimo priemonę, apsaugančią nuo asimetrinių sukrėtimų, turi būti sukurtas iš savanoriškų valstybių narių įnašų kaupiamas draudimo mechanizmas, kuris būtų pajėgus skolintis lėšų;

Paaiškinimas

Siekiant paaiškinti 33 konstatuojamosios dalies formuluotę, remiantis panašiais pasiūlymais dėl pakeitimų, pateiktų Reimer Böge (EPP/DE) ir Pervenche Berès (S&D/FR) pranešimo projekte, kuris buvo pristatytas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete.

26 pakeitimas

3.1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta, kad per dvejus metus iki prašymo suteikti EISP paramą nebuvo imtasi veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį , atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (1);

Paaiškinimas

Savaime aišku.

27 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Praėjus metams nuo EISP paskolos išmokėjimo, Komisija išnagrinėja, ar atitinkama valstybė narė laikėsi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Visų pirma, Komisija taip pat patikrina, kaip atitinkama valstybė narė išlaikė tinkamas finansuoti viešąsias investicijas į programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

Jei Komisija, išklausiusi atitinkamą valstybę narę, padaro išvadą, kad 1 dalyje nurodytų sąlygų nesilaikoma, ji priima sprendimą:

i)	prašyti anksčiau grąžinti visą EISP paskolą arba jos dalį ir

ii)	kad EISP paskolą grąžinusi atitinkama valstybė narė neturi teisės gauti palūkanų subsidijos.

i)	prašyti anksčiau grąžinti visą EISP paskolą arba jos dalį ir

ii)	kad EISP paskolą grąžinusi atitinkama valstybė narė neturi teisės gauti palūkanų subsidijos.

Tačiau Komisija taip pat gali padaryti išvadą, kad dėl krizės poveikio tam tikroms valstybėms narėms tapo neįmanoma išlaikyti 1 dalyje nustatyto investicijų lygio.

Komisija nedelsdama priima savo sprendimą ir paskelbia jį viešai.

Paaiškinimas

28 pakeitimas

22.5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
savanoriško draudimo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti makroekonominį stabilumą, sukūrimo reikalingumas .	visaverčio draudimo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti makroekonominį stabilumą, sukūrimo galimybės .

Paaiškinimas

Savaime aišku.

III. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dėl Reformų rėmimo programos

pabrėžia, kad ES svarbos ir ES pridėtinę vertę kuriančios struktūrinės reformos yra labai svarbios siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsparumą ir konvergenciją Sąjungoje ir EPS; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl ES svarbos struktūrinių reformų įgyvendinimas yra apskritai nepatenkinamas, nes trūksta atsakomybės ir nepakanka administracinių gebėjimų visais valdžios lygmenimis;

apgailestauja, kad Europos Komisija vis dar nepateikė sąvokos „struktūrinės reformos“ apibrėžties ES ekonomikos valdymo procesų kontekste ir nesuteikė galimos paramos per tokias ES programas kaip Reformų rėmimo programa; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad pagal subsidiarumo principą struktūrinių reformų, kurioms galima teikti ES paramą, mastas turėtų apsiriboti tik tomis politikos sritimis, kurios yra svarbios ES sutarties tikslams įgyvendinti ir tiesiogiai priklauso ES kompetencijai. RK nepritaria jokiam siūlymui dėl ES finansavimo remti valstybėse narėse konkrečiai neapibrėžtas struktūrines reformas, dėl kurių nebuvo atliktas išankstinis skaidrus vertinimas Europos pridėtinės vertės požiūriu ir kurios nėra tiesiogiai susijusios su Sutartimis grindžiama ES kompetencija; tokiomis aplinkybėmis RK primena 2018 m. vasario 1 d. priimtą savo rezoliuciją, kurioje atmetamas 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrųjų nuostatų reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (2);

palankiai vertina idėją remti valstybes nares, norinčias prisiimti Europos semestre nurodytus plataus užmojo reformų įsipareigojimus, mokant finansinius įnašus ir teikiant techninę pagalbą; pabrėžia, kad į Europos semestrą reikėtų kuo greičiau integruoti darnaus vystymosi tikslus ir jį suderinti su 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos ilgalaikių investicijų tikslais;

palankiai vertina idėją sukurti konvergencijos priemonę valstybėms narėms, kurios ėmėsi akivaizdžių veiksmų siekdamos įsivesti eurą, taip pat mokėti finansinius įnašus ir teikti techninę pagalbą;

mano, kad paskirstant bendrą programos paketą pagal gyventojų skaičių prieštarautų Sąjungos sanglaudos tikslui, kuris yra programos teisinis pagrindas (SESV 175 straipsnis); pabrėžia, kad tinkamiausias paskirstymo raktas būtų 2021–2027 m. sanglaudos politikai patvirtinti rodikliai (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita, migrantų priėmimas ir integracija); pabrėžia, kad taikant šį požiūrį būtų nuolat atsižvelgiama į tai, kad kai kurioms valstybėms narėms, kurios ėmėsi akivaizdžių veiksmų siekdamos įsivesti eurą, gali prireikti mažiau reformų nei kai kurioms dabartinėms euro zonos narėms;

sunerimęs, kad mokant valstybei narei fiksuotąją sumą, kai įgyvendinamas esminis reformų priemonių rinkinys, gali atsitikti taip, kad sprendimas vykdyti tokią reformą taip ir nebus priimtas; yra susirūpinęs, kad sumos sumokėjimas viena dalimi tik tada, kai bus įgyvendintos reformos, dar labiau susilpnintų paskatą;

tvirtai pritaria idėjai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų skatinti investicijas ne mažiau kaip reguliavimo reformos; pabrėžia, kad su investicijomis susijusios rekomendacijos turėtų būti suderintos su ESIP ilgalaikių investicijų perspektyva; atkreipia dėmesį į tai, kad EMPL GD neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 2012–2015 m. laikotarpiu per Europos semestrą nustatytų 62 % reikalingiausių reformų pateko į struktūrinių fondų intervencinių priemonių taikymo sritį, ir kad veiksmų programomis iš esmės buvo patenkinti 42 % tokių poreikių; pabrėžia, kad Programa turėtų koordinuoti visas atitinkamas ES išlaidų programas; rekomenduoja sudaryti galimybes perkelti lėšas iš programos į ESI fondus;

atkreipia dėmesį į tai, kad programa padėtų Europos semestrui tapti dar svarbesniu, nes ji remtų tik tas struktūrines reformas, kurios buvo nustatytos per Europos semestrą; pabrėžia, kad dėl to labai svarbu didinti Europos semestro veiksmingumą ir atsakomybę už reformų įsipareigojimus, remiantis partnerystės principais ir didesniu skaidrumu vietos ir regionų valdžios institucijoms; pabrėžia, kad tokie nepriklausomi organai kaip nacionalinės fiskalinės valdybos ir nacionalinės produktyvumo tarybos turėtų padėti visų lygmenų valdžiai ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams vertinti, kokios reformos yra reikalingiausios, ir stebėti Programos įgyvendinimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad 36 % visų 2018 m. paskelbtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra tiesiogiai susijusios su miestų ir regionų vaidmeniu, kuris atspindi esamą galių pasidalijimą tarp įvairių valdžios lygmenų, ir kad, atsižvelgiant taip pat į rekomendacijas, tik netiesiogiai skirtas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui, ir į tas, kurių poveikis, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, tuomet 83 % visų rekomendacijų yra susijusios su teritorijomis;

10.

todėl pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti atsakomybę už struktūrines reformas ir jų veiksmingą įgyvendinimą, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų Europos semestre dalyvauti iš pat pradžių kaip planavimo ir įgyvendinimo partnerės ir kad tai turėtų tapti kriterijumi įvertinti reformų priemonių rinkinio įgyvendinimo tvarkos patikimumą; primygtinai reikalauja atsižvelgti į savo pasiūlymą dėl elgesio kodekso dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos semestre; palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas 2018 m. liepos mėn. priėmė struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP) reglamento pakeitimą, pabrėždamas, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK užsakymu atliekamo tyrimo preliminarūs rezultatai rodo, kad miestų ir regionų gebėjimų stiprinimo klausimas nebuvo tinkamai sprendžiamas pagal dabartinę DFP; atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų problemą, kuri yra svarstoma, tiesiogiai ar netiesiogiai, 68 % 2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Erasmus“ vietos atstovams galėtų sudaryti palankesnes sąlygas perduoti žinias ir geriausią patirtį;

12.

apgailestauja, kad trūksta tinkamų įrodymų, kokiu mastu vietos ir regionų valdžios institucijos pasinaudojo SRRP; apgailestauja, kad trūksta tinkamų įrodymų, kokiu mastu vietos ir regionų valdžios institucijos pasinaudojo SRRP; pakartoja savo prašymą dėl bendrų ir skaidrių gairių, koordinuojančių visas ES finansuojamas priemones, teikiančias techninę paramą ir remiančias gebėjimų stiprinimą pagal naują DFP;

13.

skatina taikyti integruotą teritorinį požiūrį pagal principą „iš apačios į viršų“, siekiant remti palankias ekosistemas ES svarbos struktūrinėms reformoms įgyvendinti;

14.

apgailestauja, kad Europos Komisija nusprendė skirti lėšų centralizuotai valdomai reformų rėmimo programai, neįtraukdama tų programų, kurios valdomos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir turi Europos pridėtinę vertę, pvz., pagal ES sanglaudos politiką įgyvendinamų programų;

Dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės

15.

pažymi, kad dėl struktūrinių veiksnių valstybės narės patiria didelių asimetrinių sukrėtimų, dėl kurių smarkiai sumažėja viešųjų investicijų, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu, ir kurie daro neigiamą šalutinį poveikį kitoms šalims;

16.

sutinka su Komisija, kad viešąsias investicijas būtina apsaugoti nuo asimetrinių sukrėtimų; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip 66 % viešųjų investicijų ES; primena, kad investicijos regionų lygiu dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta apsauga nuo asimetrinių sukrėtimų poveikio visų valdžios lygmenų investicijoms;

17.

palankiai vertinta pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės, kuria siekiama, kad nacionalinė fiskalinė politika taptų atsparesnė asimetriniams sukrėtimams, kartu pasiekiant ilgalaikį tvarumą; mano, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis siekiant sudaryti sąlygas EPS turėti laikiną sukrėtimų absorbavimo mechanizmą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu leidžiama ateityje atnaujinti šią sistemą ir pakartoja savo raginimą Europos Komisijai per tam tikrą laiką parengti visapusišką draudimo mechanizmą, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilizavimą, pvz., „juodos dienos“ fondą;

19.

pritaria Komisijos nuomonei, kad, siekiant išvengti nuolatinių lėšų perkėlimų ir neatsakingo elgesio, tik valstybės narės, kurios laikosi plataus pobūdžio ES valdymo sistemos nuostatų ir daro pažangą konvergencijos srityje, turėtų turėti galimybę naudotis EISP lėšomis;

20.

pažymi, kad pagal EISP pirmiausia būtų teikiamos paskolos ir palyginti nedidelė dotacijų dalis; mano, kad fiskalinis pajėgumas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų efektyvus; yra susirūpinęs, ar didžiausios paskolų sumos, t. y. 30 mlrd. EUR, užtektų, jei keletą valstybių narių ištiktų didelė krizė;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad EISP papildytų tokias esamas priemones kaip Europos struktūrinių ir investicijų fondai (ESI fondų) ir kad ji nedubliuotų Europos stabilumo mechanizmo (ESM), nepaisant to, kad jų taikymo sritys šiek tiek panašios; vis dėlto pažymi, kad makroekonominis stabilizavimas šiuo metu nėra pripažįstamas aiškiu ES biudžeto uždaviniu, todėl EISP gali pasiekti tik ribotų rezultatų;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad sąvoka „asimetriniai sukrėtimai“ galėtų apimti ir likvidumo krizę; mano, kad į likvidumo krizę tinkamai reaguoti galima pasitelkiant ne EISP, o Europos Centrinio Banko vienakrypčio pinigų politikos sandorio programą, kuri yra išankstinė sąlyga valstybei narei siekiant dalyvauti ESM.

2018 m. gruodžio 5 d.; Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų (OL L 257, 2000 10 11, p. 28).

(1a) COM(2015) 12 final, 2015 m. sausio 13 d.

(1) COM(2015) 12 final, 2015 m. sausio 13 d.

(2) COM(2017) 826 final.

Top

Choose the experimental features you want to try