EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AR3766

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Programos „InvestEU“

COR 2018/03766

OL C 86, 2019 3 7, p. 310–334 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.3.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/310


Europos regionų komiteto nuomonė dėl Programos „InvestEU“

(2019/C 86/17)

Pranešėjas:

Konstantinos AGORASTOS (EL/EPP), Tesalijos regiono valdytojas

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „InvestEU“

(COM(2018) 439 final)

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8  % ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2  %), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 % žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8  % ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2  %), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 % žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Absoliučiais skaičiais bendra investicijų suma 11 valstybių narių nesiekia prieš krizę buvusio lygio ir 2015 m. buvo daugiau kaip 25 % mažesnė nei 2007 m. daugiau nei 40 ES regionų. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis yra netolygus, visų pirma atokiuose ir (arba) pasienio tarp valstybių narių ir pasienio tarp valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių regionuose, ir vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos , visų pirma atsiliekančiuose regionuose. Šiuose atsiliekančiuose regionuose pirmenybę reikia teikti investicijoms į jų vidaus potencialo plėtojimą, kuriomis būtų siekiama diferencijuoto konkurencinio pranašumo ir daugiausia dėmesio būtų skiriama ypatingiems šių regionų poreikiams.

Paaiškinimas

Reikėtų atkreipti dėmesį į investicijų tendencijų netolygumą valstybėse narėse ir regionuose. Taip pat reikia pabrėžti poreikį šalinti šį investicijų trūkumą, visų pirma regionuose, kuriuose investicijų trūksta labai ir nuolat.

2 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis arba tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos lėšomis remiami prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę.

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras, kurį reikia pertvarkyti prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui, kad jis būtų suderintas su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis arba tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos lėšomis remiami prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę.

3 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, Sąjungos socialinį atsparumą , gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir įtraukumą, Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą , ypatingą dėmesį skiriant MVĮ . Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs ir teigiamą poveikio darnumui įvertinimą gavę projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo , veiklą koordinuojant su Europos struktūriniais ir investicijų fondais ;

Paaiškinimas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 173 straipsniu (Pramonė) ir 175 straipsnio (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) trečia pastraipa. Tai turi atsispindėti ir programos „InvestEU“ bendrų tikslų srityje, visų pirma atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius su investicijomis susijusius skirtumus. Norint gauti reikiamą finansavimą įmonėms, visų pirma MVĮ, reikia užtikrinti įvairių priemonių, įskaitant „InvestEU“ ir struktūrinius fondus, prieinamumą ir koordinavimą atsižvelgiant į esamus šalių ir regionų skirtumus.

4 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 35 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

Paaiškinimas

Privaloma atsižvelgti į pastangas pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir laikytis įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą.

5 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos ir atsparumo nelaimėms tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284[1]. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

Paaiškinimas

Siekiama toliau užtikrinti suderinamumą su RK nuomone dėl ES civilinės saugos mechanizmo.

6 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto[1] ir Europos socialinių teisių ramstyje[2], įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje[3] klausimams spręsti, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

Kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje , diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto[1] ir Europos socialinių teisių ramstyje[2], įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, įgyti kvalifikaciją, rasti pirmąją darbo vietą ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu ir skirtos sektoriams, kurie susiduria su sunkumais dėl darbo jėgos trūkumo ir prisitaikymo prie naujų technologijų. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų , jaunų absolventų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą, plėtoti naujų užimtumo nišų kūrimą suteikiant naujų galimybių pirmą kartą patekti į darbo rinką ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, apsirūpinimas būstu , benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje ir darbo rinkoje . Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, sustiprinti įmonių ir mokymo centrų ryšius, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje[3] klausimams spręsti, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą ir kvalifikacijos įgijimą , sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

Paaiškinimas

Nuoroda į būstą yra nustatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio 19-tą principą.

7 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius . ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Valstybės narės skyriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius , neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

Politikos skyriai turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. „InvestEU“ fondo lėšomis remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

Paaiškinimas

Skyrių pridėtinė vertė yra neaiški, nes kiekvienas projektas, bendrai finansuojamas pagal programą „InvestEU“, turi turėti Europos pridėtinę vertę. Jau nekalbant apie administracinį dalijimo į skyrius sudėtingumą, RK turėtų prieštarauti bet kokiam skatinimui valstybėms narėms atsiimti savo lėšas iš sanglaudos politikos projektų. Bet kuriuo atveju RK turi priimti savo poziciją remdamasis savo nuomone dėl BNR 10 straipsnio ir atitinkamu programos „InvestEU“ mechanizmu.

8 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas. Tokiu derinimu siekiama, pasinaudojant aukštu Sąjungos kredito reitingu, paskatinti nacionalines ir regionines investicijas, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija nustato atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX[1] (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

 

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatojamosios dalies pakeitimui.

9 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 24 konstatuojamosios dalies

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

„InestEU“ fondui turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir investicijų komitetas. Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

10 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. […]

kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje , sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į Europos investicijų banko grupės vaidmenį pagal Sutartis, jos pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį įgyvendinant dabartines finansines priemones ir ESIF, ši grupė ir toliau turėtų būti privilegijuotas įgyvendinantysis partneris pagal programą „InvestEU“. […]

Paaiškinimas

Investicijų požiūriu didelių regioninių skirtumų esama ir pačiose valstybėse narėse, todėl geografinė diversifikacija neturėtų būti tik nacionalinio lygmens reikalas.

11 pakeitimas

30 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 % ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent dvi valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 50 % ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

Paaiškinimas

Reikėtų suteikti paprastesnę prieigą kiek įmanoma didesniam įgyvendinančiųjų partnerių skaičiui, visų pirma iš valstybių narių, kurios neturi patikimų ar seniai rinkoje įsitvirtinusių nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų centriniu, regionų ar vietos lygmeniu.

12 pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ES garantija pagal valstybės narės skyrių turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius pagal valstybės narės skyrių, Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

13 pakeitimas

36 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, ypač valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria didelį ir nuolatinį investicijų trūkumą , kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

Paaiškinimas

Užtikrinant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą vietos lygmeniu, pirmenybę reikėtų teikti toms valstybėms narėms ir regionams, kurie patiria didesnį investicijų trūkumą.

14 pakeitimas

2 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

Paaiškinimas

Galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams nėra pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų savybė.

15 pakeitimas

2 straipsnio 13 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

vietos, regioniniai ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

Paaiškinimas

Turėtų būti konkrečiai paminėti vietos ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai.

16 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)

Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

a)

Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

b)

Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

b)

Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

c)

Sąjungos socialinio atsparumo ir įtraukumo,

c)

Sąjungos socialinio atsparumo ir įtraukumo,

d)

Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

d)

Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

 

e)

Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 5 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

17 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms  – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 %

ES garantija – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 %

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 19 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

18 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

[…]

Kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

[…]

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

19 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, būsto , skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

Paaiškinimas

Nuoroda į būstą labai svarbi 11-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimui.

20 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, sportą ir susijusią vietinio lygmens nedidelio masto infrastuktūrą , švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

Paaiškinimas

Nepakankamai investuojamą į vietinio lygmens sporto infrastruktūrą, kuri gali paskatinti ekonomikos augimą ES regionuose, didinti socialinę įtrauktį ir palankių sąlygų neturinčių grupių integraciją, taip pat jaunesnėms kartoms užtikrinti šviesesnę ateitį.

21 pakeitimas

7 straipsnis 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų, susijusių su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, ypač klimato ir aplinkos srityje , ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu , prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

22 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

Pagal kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)

ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

 

i)

rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ir sprendžiamos Sąjungos lygmeniu,

ii)

Sąjungos masto rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)

naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

i)

rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ir sprendžiamos Sąjungos lygmeniu,

ii)

Sąjungos masto rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)

naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras.

b)

valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų.

 

2.     1 dalyje nurodyti skyriai gali būti naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

 

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 19 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

23 pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies naujas d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

Paaiškinimas

24 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje.

Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse.

Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra tos šalys , kurios išreiškė susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

25 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

a)

maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

a)

maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)

maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

b)

maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)

tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

c)

tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

d)

užtikrintų geografinę diversifikaciją;

d)

užtikrintų plačią geografinę aprėptį ir diversifikaciją tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje ;

e)

užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

e)

užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

f)

skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos.

f)

skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 29 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

26 pakeitimas

17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.    Komisijai pataria patariamoji taryba , kuri yra dviejų sudėčių: vieną sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, o kitą – valstybių narių atstovai .

Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba.

 

Patariamąją tarybą sudaro:

a)

po vieną kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovą;

b)

po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą;

c)

vienas EIB atstovas;

d)

vienas Komisijos atstovas;

e)

po vieną kiekvienos politikos linijos ekspertą, kurį skiria Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas .

2.    Kiekvienas įgyvendinantysis partneris ir kiekviena valstybė narė gali paskirti vieną atstovą į  atitinkamos sudėties tarybą

 

[…]

[…]

27 pakeitimas

Naujas straipsnis po 17 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Valdančioji taryba

1.     „InvestEU“ fondą valdo valdančioji taryba, kuri ES garantijos naudojimo tikslais, laikydamasi 3 straipsnyje išdėstytų bendrųjų tikslų, nustato:

a)

„InvestEU“ fondo strateginę kryptį;

b)

„InvestEU“ fondo veikimui būtiną veiklos politiką bei procedūras;

c)

taisykles, taikytinas operacijoms su investavimo platformomis.

2.     Valdančiąją tarybą sudaro nariai, kuriuos iš įgyvendinančiųjų partnerių skiria Komisija, Europos investicijų bankas ir patariamoji taryba.

28 pakeitimas

Naujas straipsnis po 17 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Rizikos vertinimo metodika

1.     Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl rizikos vertinimo metodikos nustatymo. Tokią rizikos vertinimo metodiką sudaro:

a)

rizikos vertinimo klasifikacija, siekiant užtikrinti nuoseklų standartinį visų operacijų tvarkymą nepriklausomai nuo įstaigos tarpininkės;

b)

metodika, pagal kurią vertinama vertės pokyčio rizika ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, pagrįsta aiškiais statistiniais metodais, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus;

c)

metodas, pagal kurį vertinama pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, atsižvelgiant į finansavimo vertę, projekto riziką, grąžinimo terminus, užstatus ir kitus susijusius rodiklius.

29 pakeitimas

18 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Projekto grupė

Projekto grupė

1.   Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai.

1.   Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai. Jei įgyvendinantieji partneriai sudaro grupę pagal 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ekspertus Europos Komisijai skiria visi įgyvendinantieji partneriai.

2.   Kiekvienas įgyvendinantysis partneris paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.

2.   Kiekvienas įgyvendinantysis partneris arba pagal 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą suformuota įgyvendinančiųjų partnerių grupė paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.

(…)

(…)

Paaiškinimas

Darbuotojų komandiravimas į Komisiją gali užkrauti naštą mažesniems nacionaliniams arba regioniniams skatinamojo finansavimo bankams ir institucijoms, todėl jiems reikėtų suteikti šiek tiek lankstumo, pavyzdžiui, sutelkiant išteklius grupėje.

30 pakeitimas

20 straipsnio 2 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

remia veiksmus ir vietos bei regionų žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

31 pakeitimas

20 straipsnis 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti.

2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti. Viešųjų projektų vykdytojams teikiamos „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugos yra nemokamos.

Paaiškinimas

Mokesčio viešųjų projektų vykdytojams netaiko jau veikiantis Europos investavimo konsultacijų centras (Reglamento (ES) 2015/1017 14 straipsnio 4 dalis) ir šią praktiką reikėtų tęsti.

32 pakeitimas

20 straipsnis 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba.

Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus arba kuriuose yra didelis ir nuolatinis investicijų trūkumas . „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba. Šio vietinio buvimo pobūdis apibrėžiamas konsultuojantis su atitinkamomis nacionalinėmis, regioninėmis arba vietos valdžios institucijomis.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 36 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

33 pakeitimas

21 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

„InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas arba neįtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

Paaiškinimas

Reikėtų toliau aiškiai nurodyti, kad įtraukimas į portalą negarantuoja paramos gavimo pagal „InvestEU“ ar kitas priemones, tačiau jis nėra ir šios paramos gavimo sąlyga.

34 pakeitimas

21 straipsnis 6 dalis

Naujas 6 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Įgyvendinantieji partneriai aktyviai padeda propaguoti ir reklamuoti „InvestEU“ portalą tiek projektų vykdytojų, tiek investuotojų atžvilgiu.

Paaiškinimas

Kadangi tokiam portalui labai svarbu pasiekti kritinę naudotojų masę, būtų naudinga didinti galimų paramos gavėjų aprėptį ir informuotumą. Įgyvendinantieji partneriai, palaikydami ryšius su investuotojais ir vykdytojais, yra palankioje padėtyje, kad galėtų prisidėti prie šios veiklos.

35 pakeitimas

II priedo 2 punkto d papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

geležinkelių infrastruktūros, kitus geležinkelių projektus ir jūrų uostų projektus;

geležinkelių infrastruktūros, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų kelių infrastruktūros ir jūrų uostų projektus,

Paaiškinimas

36 pakeitimas

II priedas, naujas punktas po 2 punkto e papunkčio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

plėtojant naujos kartos elektromobiliams skirtus akumuliatorius;

37 pakeitimas

II priedo 7 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms , be kita ko:

38 pakeitimas

III priedo 4 punkto 4 punktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Transportas: į TEN-T sutelktos investicijos, iš kurių: į pagrindinį TEN-T tinklą

Transportas: į TEN-T sutelktos investicijos, iš kurių: į pagrindinį TEN-T tinklą , visuotinį TEN-T tinklą, trūkstamas tarpvalstybines jungtis

Paaiškinimas

Programa „InvestEU“ turėtų padėti plėtoti TEN-T kaip visumą ir kartu prisidėti panaikinant trūkstamas tarpvalstybines jungtis, ypač geležinkelio tinklų .

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pasiūlymu dėl programos „InvestEU“ sukūrimo toliau remti investicijas Europoje, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir apskritai Investicijų planą;

2.

nurodo, kad programa „InvestEU“ ne tik stebės rinką ir paklausą, bet ir bus orientuota į politikos formavimą; pabrėžia, kad finansavimo ir investicijų veiklai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje reikalinga tinkama parama; konkrečiai nurodo, kad svarbu suformuoti socialinių investicijų ir įgūdžių politikos kryptį, kaip priemonę nedelsiant paskatinti reikalingas investicijas į inovatyvios socialinės infrastruktūros projektus, socialinės ekonomikos įmones ir socialines paslaugas regionų ir vietos lygiu; pabrėžia, kad būtina investuoti į kokybiškus socialinius projektus, kurie būtų mažesnės apimties, inovatyvūs ir finansiniu požiūriu rizikingesni, bet ekonomiškai perspektyvūs ir duotų didesnės socialinės naudos, nes būtent tai galėtų sudaryti ES garantijos pridėtinę vertę;

3.

pabrėžia, kad, nors kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose šiek tiek pagerėjo sąlygos investicijoms, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip visos ES BVP dalis, vis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, o bendra investicijų suma išlieka apytiksliai 10 % žemesnė nei buvo prieš krizę ir skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi (1);

4.

nurodo, kad investicijų padėtis regionų lygiu yra dar įvairesnė ir kelia itin didelį susirūpinimą kelete Europos regionų. Absoliučiais skaičiais 2015 m. investicijų lygis buvo daugiau nei 25 % žemesnis nei 2007 m. daugiau nei 40 Europos regionų, esančių Italijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Kipre, o daugumoje Graikijos regionų jis buvo žemesnis nei 60 % (2);

5.

su susirūpinimu pažymi, kad viešųjų investicijų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų investicijų, lygis ES taip pat nuolat išlieka žemas ir 2017 m., kaip BVP dalis, buvo daugiau nei 30 % mažesnis nei 2009 m. (3);

6.

be to, išreiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio investicijų centralizavimo: vietos ir regionų valdžios institucijų viešosios investicijos – nors jos ES vidutiniškai vis dar viršija 50 % – ženkliai sumažėjo, palyginti su XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvusiu 60 % lygiu (4);

7.

reiškia didelį susirūpinimą dėl šios padėties, nes tiek privačios, tiek viešosios investicijos yra būtina esamo konkurencingumo ir būsimo augimo bei darbo vietų kūrimo, taigi ir europiečių visuose miestuose ir regionuose gerovės, sąlyga;

8.

yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai vietos ir regionų valdžios institucijos labiausiai priklauso nuo centrinės Vyriausybės skiriamų biudžeto lėšų, griežto taupymo priemonės nebuvo visiškai panaikintos ir net buvo priskirta naujų įpareigojimų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios daugeliu atvejų papildomai sumažino investicijoms numatytą finansavimą;

9.

dar kartą prašo, kad vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos, kurios finansuojamos programos „InvestEU“ lėšomis, nebūtų įtraukiamos apskaičiuojant valstybių narių skolą ir biudžeto deficitą;

10.

reikalauja į programos „InvestEU“ tikslus įtraukti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama sanglaudai; mano, jog itin svarbu, kad programa „InvestEU“ būtų geografiniu požiūriu subalansuota ir kad ji visų pirma būtų skirta regionams, kenčiantiems nuo didelio ir nuolatinio investicijų trūkumo, ir itin pažeidžiamoms ir atokioms vietovėms, pavyzdžiui, atokiausiems regionams;

11.

mano, kad pasiūlymas dėl reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

Finansinės priemonės ir „InvestEU“ fondas

12.

dar kartą pripažįsta, kad finansinės priemonės gali būti svarbios teritoriniam vystymuisi (5), nes grąžintinas finansavimas gali užtikrinti didesnį viešųjų lėšų sverto poveikį, taigi ir daryti didesnį poveikį konkrečiais atvejais, kai privatus finansavimas gali papildyti viešuosius išteklius dėl tinkamo pelno ir grynųjų pinigų srautų; pabrėžia, jog tai ypač aktualu, kai biudžetai yra nuolat suvaržyti visais valdymo lygmenimis;

13.

vis dėlto nurodo, kad pastaraisiais metais pagausėjo ES finansinių priemonių, kurioms taikomos skirtingos reikalavimų atitikties ir ataskaitų teikimo taisyklės, todėl tai tampa labai sudėtinga ir painu ir nevisiškai pasinaudojama sąveika bei masto ekonomija, dėl to susidaro padėtis, kai finansinės priemonės nėra naudojamos veiksmingai ir rezultatyviai;

14.

rekomenduoja įvertinti iki šiol kiekvienoje valstybėje narėje ir regionuose padarytą ESIF ekonominį poveikį, be kita ko, apžvelgiant į lėšų panaudojimą ir iš jų gautą naudą. Šis įvertinimas bus ypač svarbus, kadangi programa „InvestEU“, kaip nauja ES finansinė priemonė, gali būti nukreipta į realius investavimo prioritetus ir galėtų išvengti tam tikrų trūkumų, nustatytų vertinant dabartinį ES biudžeto panaudojimą;

15.

pabrėžia, kad programa „InvestEU“ turi būti orientuota į rezultatus, visų pirma darbo vietų kūrimą ir regioninių skirtumų šalinimą, ir mano, kad tai galima veiksmingiau pasiekti veiklą glaudžiai koordinuojant su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

16.

mano, kad reikėtų aiškiai laikytis papildomumo principo, visų pirma didelės rizikos projektų, kurie įgyvendinami mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, atveju;

17.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas dėl programos „InvestEU“ gali supaprastinti finansinių priemonių naudojimą tarpininkams ir galutiniams gavėjams bei šių priemonių derinimą su kitų rūšių Sąjungos parama, o to jau seniai prašo RK;

18.

vis dėlto dar kartą patvirtina savo poziciją, kad programa „InvestEU“ neturėtų nei pakeisti esamų ES socialinės sanglaudos mechanizmų, nei su jais varžytis;

19.

yra susirūpinęs dėl administracinės naštos, biurokratizmo ir vėlavimų, kurių gali atsirasti, jei į investicijų projekto patvirtinimo ciklą būtų įtraukti trys papildomi etapai, todėl mano, jog būtina užtikrinti, kad siūloma valdymo sistema leistų sparčiai priimti sprendimus, tačiau savaime aišku, kad dėl šios spartos neturėtų nukentėti sprendimų kokybė;

20.

rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą pradėti taikyti pagreitintas procedūras tam tikro biudžeto nesiekiantiems nedidelio masto projektams, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose regionuose mažesnio masto projektai gali prilygti strateginėms investicijoms, nes jie gali daryti didelį sverto poveikį;

21.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Regionų komitetas stebėtojo teisėmis dalyvautų programos „InvestEU“ administravimo sistemoje, visų pirma patariamojoje taryboje;

22.

palankiai vertina tai, kad programa pagrįsta biudžeto garantija, kuri, kartu su maža rizika, siejama su dideliu geros kokybės, įvairių visoje Europoje įgyvendinamų projektų portfeliu, suteikia galimybę įšaldyti mažesnę ES biudžeto dalį dėl proporcingai didesnio poveikio; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų užsibrėžti aukštesnį tikslą dėl bendro investicijų, kurias galima sutelkti, lygio;

23.

remia Komisijos pasiūlymą įgyvendinti programos „InvestEU“ garantiją bendradarbiaujant su keletu partnerių, užuot bendradarbiavus tik su Europos investicijų banku, kaip buvo ESIF atveju; tačiau, siekiant supaprastinti prieigą kuo didesniam įgyvendinančiųjų partnerių skaičiui, teigia, kad turėtų pakakti aprėti vieną valstybę narę arba vieną regioną;

24.

mano, kad keleto įgyvendinančiųjų partnerių dalyvavimas turėtų užtikrinti platesnę teminę ir geografinę „InvestEU“ fondo aprėptį, palyginti su ESIF, tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje tarp regionų, nes šie įgyvendinantieji partneriai leis pasinaudoti papildoma patirties įvairove ir skirtinga vietos ir sektorių lygmens patirtimi;

25.

atkreipia Komisijos dėmesį į šalis, kuriose nėra nacionalinio ir regioninio lygmens struktūrų, kurios galėtų joms suteikti prieigą prie programos „InvestEU“ garantijos; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja skatinti ir remti tokių struktūrų kūrimą;

26.

pabrėžia, kad, nors atrodytų pagrįsta, kad įgyvendinantieji partneriai komandiruotų darbuotojus į Komisiją siekiant suformuoti „InvestEU“ projekto grupę, atsižvelgiant į didelius papildomus pajėgumus, kuriais įgyvendinantieji partneriai galės pasinaudoti dėl ES garantijos, mažesniems nacionaliniams ar regioniniams skatinamojo finansavimo bankams ir institucijoms gali būti sudėtinga komandiruoti tinkamus ekspertus iš savo darbuotojų; todėl prašo tokioms mažesnėms institucijoms suteikti šiek tiek lankstumo, pavyzdžiui, sutelkiant jų išteklius, kai formuojamos grupės pagal šio reglamento projekto 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

27.

pasisako už principą, pagal kurį struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) valdymo institucijos, savanoriškai ir laikydamosi partnerystės ir daugiapakopio valdymo elgesio kodekso, kurį reikėtų apibrėžti ESIF bendrųjų nuostatų reglamento 6 straipsnyje, principų, galėtų pervesti iki 5 % šių fondų lėšų programai „InvestEU“. Ši parama turi potencialo spręsti konkrečiai šaliai ar regionui būdingas rinkos nepakankamumo arba nepakankamo investavimo problemas taip, kaip centralizuota ES priemonė to padaryti negali;

28.

palankiai vertina Komisijos norą sudaryti palankesnes sąlygas finansines priemones derinti su subsidijomis iš kitų ES programų, taikant „InvestEU“ taisykles visam projektui, nes tai svarbus supaprastinimas; be to, palankiai vertina pasiūlymą suderinti valstybės pagalbos taisykles dėl valstybių narių finansavimo, kuris nukreipiamas per „InvestEU“ fondą arba yra remiamas pagal programą „InvestEU“;

29.

ragina daugiau kaip 35 % išteklių iš „InvestEU“ finansinio paketo skirti su klimato kaita susijusiems tikslams pasiekti;

30.

rekomenduoja užtikrinti, kad pagal programą „InvestEU“ būtų investuojama į infrastruktūrą, kuri būtų atspari nelaimėms ir klimato sąlygoms per visą eksploatavimo laikotarpį;

31.

mano, kad būtina užtikrinti savalaikį ir sklandų perėjimą nuo esamo programavimo laikotarpio prie kito;

„InvestEU“ konsultacijų centras

32.

palankiai vertina tai, kad pagal esamą pasiūlymą Investicijų plane numatytas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC) tęs savo veiklą per „InvestEU“ konsultacijų centrą; nurodo, kad konsultavimo ir pagalbos paslaugos vis dar yra itin svarbios siekiant sėkmingai spręsti nepakankamų investicijų problemas visoje ES ir ypač regionuose ar sektoriuose, kuriuose sudėtingi projektai arba inovatyvūs finansavimo sprendimai nėra tokie paplitę;

33.

ragina teisėkūros institucijas išsaugoti išimtį viešiesiems įgyvendinantiesiems organams dėl mokesčio už „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugas netaikymo, kaip yra dabartinio centro atveju pagal EIKC reglamento 14 straipsnio 4 dalį (6), nes tai yra itin svarbu siekiant padėti skatinti kokybiškas viešąsias investicijas, ypač mažesnių viešųjų subjektų ir tų, kurie turi mažiau patirties finansinių priemonių ir sudėtingų projektų srityje;

34.

palankiai vertina tai, kad konsultacijų centras yra orientuotas į paramą investicijų platformų kūrimui, visų pirma tarpvalstybinių investicijų atveju; pabrėžia, kad taip pat reikia toliau didinti informuotumą siekiant visiškai išnaudoti investicijų platformų teikiamas galimybes, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms;

35.

tvirtai pritaria tam, kad konsultacijų centras veiktų vietos lygiu, o tai reikėtų apibrėžti konsultuojantis su atitinkamomis nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos valdžios institucijomis, ir jo padaliniai visų pirma turėtų būti steigiami valstybėse narėse arba regionuose, kurie susiduria su sunkumais plėtodami projektus pagal „InvestEU“ fondą arba kuriuose nuolat ir labai trūksta investicijų;

36.

palankiai vertina konsultacijų centro orientavimą į žinių perdavimą ir gebėjimų stiprinimą regionų ir vietos lygiu, nes šie elementai, į kuriuos RK yra jau anksčiau atkreipęs dėmesį, yra esminiai šalinant investicijų trūkumą visuose ES regionuose. Šiuo tikslu pagrindinis centro uždavinys turėtų būti padėti vietos įgyvendinantiesiems partneriams stiprinti savo techninės pagalbos pajėgumus;

37.

nurodo, kad esamos ES finansuojamos gebėjimų stiprinimo priemonės negali sėkmingai patenkinti vietos ir regionų valdžios institucijų poreikių ir jomis naudojamasi nepakankamai. Jas reikėtų geriau propaguoti ir koordinuoti, o dedant šias pastangas svarbų vaidmenį turi atlikti „InvestEU“ konsultacijų centras;

38.

ragina Komisiją užtikrinti, kad projektų vykdytojai visoje ES būtų pakankamai gerai informuoti apie „InvestEU“ konsultacijų centro teikiamas galimybes, prireikus organizuojant pristatymus arba vietos renginius, kuriuos RK būtų pasirengęs atitinkamai paremti;

„InvestEU“ portalas

39.

palankiai vertina tai, kad pagal esamą pasiūlymą Investicijų plano Europos investicinių projektų portalas (EIPP) tęs savo veiklą per „InvestEU“ portalą; nurodo, kad RK yra EIPP partneris ir atliko aktyvų vaidmenį jį remdamas ir propaguodamas, visų pirma Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atžvilgiu; ir toliau atitinkamai rems „InvestEU“ portalo plėtrą;

40.

vis dėlto pabrėžia, kad tokio portalo sėkmė labai priklauso nuo to, ar bus pasiekta kritinė naudotojų masė, ir kad reikės toliau didinti aprėptį ir informuotumą; todėl ragina būsimus programos „InvestEU“ įgyvendinančiuosius partnerius aktyviai prisidėti prie portalo propagavimo ir reklamavimo, nes jie, nuolat palaikydami ryšius su investuotojais ir projektų vykdytojais, turi puikias galimybes tai daryti;

41.

laikosi nuomonės, kad projekto įtraukiamas į „InvestEU“ portalą neturėtų būti laikomas paramos iš „InvestEU“ ar kitų Europos ar ne Europos lygmens priemonių gavimo garantija; rekomenduoja toliau patikslinti ir tai, kad įtraukimas į portalą negali būti laikomas bet kokios paramos gavimo sąlyga, nes projekto vykdytojo įsiregistravimas portale turi likti visiškai savanoriškas.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  Eurostato duomenų rinkinys tec00011.

(2)  Savi skaičiavimai remiantis Eurostato bendrojo pagrindinio kapitalo formavimu NUTS 2 lygiu, duomenų rinkinys nama_10r_2gfcf.

(3)  Eurostato duomenų rinkinys tec00022.

(4)  Europos Komisija, 7-oji sanglaudos ataskaita (p. 168).

(5)  RK nuomonė „Finansinės priemonės teritoriniam vystymuisi remti“, http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/cor-2015-01772-00-00-ac-tra-lt.docx.

(6)  Reglamentas (ES) 2015/1017.


Top