52018AR3595

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AR3595 - EN

Document 52018AR3595

Help

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

COR 2018/03595

OL C 86, 2019 3 7, p. 137–164 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/137

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

(2019/C 86/09)

Pranešėja:

Marie-Antoinette MAUPERTUIS (FR/AE), Korsikos teritorinės bendrijos vykdomosios tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos

COM(2018) 374 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai;

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktoms vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, labiausiai į Šiaurę nutolusiems regionams, kuriuose ypač mažas gyventojų tankumas, ir saloms, pasienio bei kalnuotiems regionams;

Paaiškinimas

Pagrindinis ERPF tikslas Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje yra spręsti problemas nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose. Manoma, kad siūlomoje teksto redakcijoje nepakankamai aiškiai nurodomi šių teritorijų ypatumai.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos teritorijoje siekiant remti darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg);

Sąjungos teritorijoje siekiant remti darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sausumoje ir jūroje , tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg). Taip pat būtina stiprinti partnerystės ir daugiapakopio valdymo principus;

Paaiškinimas

Nuoroda į šiuos du principus pasiūlyme dėl reglamento buvo išbraukta.

3 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (1) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio bendradarbiavimo komponentą ;

pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo , apimančio tiek sausumos, tiek jūros sienas, komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (1) (toliau – Pasienio regionų komunikatas).

Paaiškinimas

Regionų komitetas nepritaria, kad iš 1 komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą. Nors dėl to padidėtų tarpvalstybiniam komponentui skirtas biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas liks užgožtas platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste.- Tikslinga pasiūlyti sugrąžinti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą ir jam skirtą biudžetą pagal 1 komponentą.

4 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra , į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą . Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas – teritorijas aplink jūrų baseinus , į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų . Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus;

bendradarbiavimu tarptautinėje srityje ir jūrų srities bendradarbiavimu turi būti siekiama stiprinti bendradarbiavimą veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas – teritorijas aplink jūrų baseinus. Kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu suplanuotą tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus;

Paaiškinimas

Regionų komitetas nepritaria, kad iš 1 tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą. Nors dėl to padidėtų tarpvalstybiniam komponentui skirtas biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas liks užgožtas platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste. Tikslinga pasiūlyti į 1 komponentą sugrąžinti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą ir jam skirtą biudžetą.

5 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Interreg tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 [24], pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę.

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Interreg tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Pagal šį komponentą turi būti toliau finansuojamos visos galimybės įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006[24], ir toliau remti ir skatinti vystymosi tendencijų analizę.

Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių investicijų į inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“[25] įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;

Visoje Sąjungoje vykstantis bendradarbiavimas pagal projektus ir toliau turėtų padėti plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą tarp vietos ir regionų valdžios institucijų siekiant rasti sanglaudos politikai naudingus bendrus sprendimus ir kurti tvarias partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma skatinti bendradarbiavimą pagal projektus.

Naujos tarpregioninės investicijos į inovacijas bus glaudžiai susijusios su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“[25] įgyvendinimu, ypač temines pažangiosios specializacijos platformas.

Europos teritoriniu bendradarbiavimu turėtų ir toliau būti remiama integruota teritorinė plėtra pagal 4 komponentą. Abi tarpregioninio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;

Paaiškinimas

Regionų komitetas pritaria tam, kad 4 komponentui ir toliau būtų priskiriama visų rūšių dabartinė bendradarbiavimo veikla, įtraukiant bendradarbiavimą pagal projektus, kuriais plėtojami novatoriški sprendimai, pritaikomi ir perkeliami į keletą regionų, turinčių tų pačių struktūrinių trūkumų.

Europos teritoriniu bendradarbiavimu pagal 4 komponentą turėtų būti ir toliau remiama integruota teritorinė plėtra, įtraukta į 4 komponentą, priešingai nei numatyta Komisijos pasiūlyme šią galimybę palikti tik „Europos miestų iniciatyvai“, numatytai ERPF reglamente.

Komitetas labai palankiai vertina sukurtą naują tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvą, kuri pratęsia „Vanguard“ iniciatyvą ir kuri visų pirma bus skirta didesniems regionams, kurių vystymosi potencialas ir techniniai bei ekonominiai pajėgumai didesni nei daugelio Europos regionų.

6 pakeitimas

Po 24 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

24a.

siekiant sumažinti administracinę naštą, Komisija, valstybės narės ir regionai turės glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų galima supaprastinti valstybės pagalbos valdymą ir pranešimą apie valstybės pagalbą. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar būtų galima apskritai bent jau tarpregioninio bendradarbiavimo priemonėms netaikyti ES taisyklių dėl valstybės pagalbos;

Paaiškinimas

Fondų valdymo supaprastinimo procesas, kuris buvo pradėtas pastaraisiais metais ir siūlomas naujuose pasiūlymuose dėl reglamento, turėtų būti vykdomas visų pirma programavimo ir valdymo etapais siekiant kuo paprastesnio fondų valdymo.

7 pakeitimas

Po 35 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

35a.

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas daugelį metų buvo vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos prioritetų. Konkrečios nuostatos dėl regioninės pagalbos visų dydžių įmonių investicijoms taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. regioninės pagalbos teikimo gaires ir BBIR regioninės pagalbos skirsnį. Kadangi pagalba ETB būtų suderinama su bendrąja rinka, jai turi būti netaikomas įpareigojimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį;

Paaiškinimas

Teritorinis bendradarbiavimas stiprina bendrąją rinką. Visiškas įpareigojimo pranešti, kuris dar taikomas tam tikrų rūšių valstybės pagalbai, panaikinimas, galėtų būti dar vienas žingsnis supaprastinimo link.

8 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 straipsnis	1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis	Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT).	1. Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) ir į regioninę organizaciją susibūrusių trečiųjų valstybių grupe .

Paaiškinimas

Nuo Europos žemyno nutolę regionai palaiko bendradarbiavimo ryšius su trečiosiomis valstybėmis ar regioninėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas vyksta ne tik su kaimyninėmis šalimis.

9 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1.	PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

1.	PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

2.	trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama Interreg lėšomis;

2.	trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama Interreg lėšomis;

3.	valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

3.	valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

4.	tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, kurį pagal vienos iš Interreg programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.

tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną ar kitą įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociaciją, kurį pagal vienos iš Interreg programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.

2. Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje Interreg programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.

Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.

Paaiškinimas

Būtina įtraukti euroregionus, taip pat kitas įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas.

10 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) komponentai

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:

1.	tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą regioninę plėtrą (1 komponentas):

1.	tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas sausumoje ir jūroje , siekiant skatinti integruotą regioninę plėtrą (1 komponentas):

a)	vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba

a)	vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sienos skiriamų valstybių narių arba sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba

b)	išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:

b)	išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:

i)	PNPP paramos gavėjų arba

ii)	KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)	Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

i)	i) PNPP paramos gavėjų arba

ii)	KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)	Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas , jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas );

tarptautinis bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas);punktas)

3.	atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos sąlygas (3 komponentas);

3.	atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar į regioninę organizaciją susibūrusių trečiųjų valstybių grupe arba keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos sąlygas (3 komponentas);

4.	tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

4.	tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

a)	keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

a)	keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

i)	Interreg programų įgyvendinimu;

i)	Interreg programų įgyvendinimu;

ii)	investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

ii)

partnerių gebėjimų ugdymu visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su:

—	investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

—	regioninės plėtros politikos srityje ir visų pirma įgyvendinant veiksmų programas pagal „investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą gerosios praktikos nustatymu, sklaida ir perdavimu;

—	gerosios praktikos nustatymu, sklaida ir perdavimu darnaus miestų vystymosi srityje, įskaitant miesto ir kaimo ryšius;

iii)	Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

iii)	Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

b)	plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus;

b)	plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus.

5.	tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas).

Paaiškinimas

RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą ir būtų sustiprinti kiti komponentai. Siūloma 1 punkte išbraukti žodį „gretimų“. Atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas apims NUTS 3 lygio regionus, tai gali kirstis su kai kurių tarpvalstybinių programų dabartinėmis geografinėmis sąlygomis ir apriboti jų teritorijas tik gretimais NUTS 3 lygio regionais.

11 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4 straipsnis	4 straipsnis
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis	Tarpvalstybinio ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis.	1. Tarpvalstybinio sausumoje ir jūroje vykstančio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis , nedarant poveikio galimiems koregavimams, kurie būtini 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimo sričių suderinamumui ir tęstinumui užtikrinti .
2. Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi , taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime.	2. Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūrų, geležinkelių, oro ar kelių transporto jungtimis, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime.
3. Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą ir Monaką.	3. Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą , San Mariną ir Monaką.
4. Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.	4. Vykdant tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, šio laikotarpio 18 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (Les Deux Mers/Two seas/Twee Zeeën, Botnia-Atlantica, Central Baltic, Estija ir Latvija, Lamanšas, Guadeloupe-Martinique-OECE Mayotte/Comores/Madagascar, Vokietija – Danija, Graikija – Kipras, Graikija – Italija, Airija – Velsas, Italija – Kroatija, Prancūzija –Italija (Marittimo), Italija – Malta, MAC (Madeira-Açores-Canarias), Šiaurės Airija – Airija – Škotija, Öresund-Kattegat- Skagerrak, South Baltic) koregavimai bus atliekami bendru susijusių valstybių, regionų ir kitų vietos valdžios institucijų sutarimu.
	5. Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.

Paaiškinimas

RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą. RK taip pat siūlo panaikinti ginčytiną tarpvalstybinio jūrų srities bendradarbiavimo „jūroje esančios fiksuotos jungties“ kriterijų. Laikantis subsidiarumo principo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo teritorijos turi būti nustatomos konsultuojantis su atitinkamomis valstybėmis narėmis, regionais ir kitomis vietos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti dabartinių programų tęstinumą bei derėjimą su jomis.

12 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
7 straipsnis	7 straipsnis
Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas	Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Pagal bet kurią 4 komponento Interreg programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.	1. Pagal bet kurią 4 komponento Interreg programą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.
2. 4 komponento Interreg programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį.	2. 4 komponento Interreg programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali prisidėti prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.

Paaiškinimas

Visiems tarpregioninių investicijų į inovacijas aspektams bus skirtas atskiras skyrius šiame reglamente. Šiuo pakeitimu aiškiau nurodoma, kad trečiosios šalys gali prisidėti prie 4 komponento finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. RK pritaria, kad Jungtinės Karalystės finansinis įnašas turėtų būti integruotas kaip asignuotosios išorės pajamos į 4 komponentą (tarpregioninis bendradarbiavimas) ir 5 komponentą (tarpregioninės investicijos į inovacijas) bei tolesniam trečiųjų šalių vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui tokia pačia forma.

13 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ERPF ištekliai

1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 EUR iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 straipsnio 1 dalyje.

1. 3 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų (t. y. iš viso 10 000 000 000 EUR) 1–4 komponentams finansuoti bus skirta iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi taip:

a)	52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas);

a)	72,3 % (t. y. iš viso 7 236 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam sausumos ir jūrų srities bendradarbiavimui (1 komponentas);

b)	31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 EUR) – tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas);

b)	19,2 % (t. y. iš viso 1 929 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (2 komponentas);

c)	3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);

c)	2,9 % (t. y. iš viso 272 000 000 EUR ) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);

d)	1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);

d)	5,6 % (t. y. iš viso 563 000 000 EUR) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);

e)	11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas).

3. Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.

Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:

a)	pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;

a)	pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;

b)	pagal 2A ir 3 komponentus – NUTS 2 lygio regionų.

b)	pagal 2 ir 3 komponentus – NUTS 2 lygio regionų.

4. Kiekviena valstybė narė gali iki 15 % savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.

Tarpvalstybinio ir jūrų srities bendradarbiavimo programoms, kurioms numatyta sumažinti lėšas 2021–2027 m. laikotarpiu, atitinkamos valstybės narės skiria ERPF fondo lėšas iš savo nacionalinio lėšų paketo, siekiant užtikrinti, kad šioms programoms toliau būtų skiriama bent du trečdaliai 2014–2020 m. laikotarpiu skirtų lėšų.

5. Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp Interreg programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

5. Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė , pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp Interreg programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

Paaiškinimas

Atsižvelgiama į naujojo BNR (ES) 104 straipsnio 7 dalyje BNR pranešėjų pateiktą pasiūlymą didinti biudžetą, kad visos dabartinės 2,5 % fondų biudžetiniams įsipareigojimams numatytos lėšos būtų padidintos iki 3,3 % siekiant finansuoti šiame reglamente numatytą bendradarbiavimo veiklą. Iš šių 3,3 % siūlome 3 % skirti tradicinei ETB veiklai (t. y. 1, 2 ir 4 komponentams), ir naujam 3 komponentui. Siūlome palikti dabartiniu programavimo laikotarpiu taikomą paskirstymą, t. y. apie 75 % skirti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, įskaitant jūrų srities bendradarbiavimą, 20 % – tarptautiniam bendradarbiavimui ir 5 % platesniam tarpregioniniam bendradarbiavimui.

Likę 0,3 % būtų skirti tarpregioninėms investicijoms į inovacijas atsižvelgiant į šios naujos iniciatyvos ypatumą, kuriai, mūsų nuomone, reikėtų atskiro skyriaus šiame reglamente.

14 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
11 straipsnis	11 straipsnis
Interreg programų išteklių sąrašas	Interreg programų išteklių sąrašas
1. Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų Interreg programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.	1. Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų Interreg programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2. Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.	2. Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.
	3. Valstybės narės turėtų pranešti, kaip jos, remdamosi BNR 6 straipsniu „Partnerystė ir daugiapakopis valdymas“, į programų rengimo procesą įtraukė vietos ir regionų lygmenį bei kitus suinteresuotuosius subjektus.

15 pakeitimas

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
13 straipsnis	13 straipsnis
Bendro finansavimo procentiniai dydžiai	Bendro finansavimo procentiniai dydžiai
Nė vienos Interreg programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 % , nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms Interreg programoms arba 3 komponento Interreg programoms nustatyta didesnė procentinė dalis .	Nė vienos Interreg programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 85 % , visų pirma tai taikoma Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte nustatytoms išorės tarpvalstybinėms Interreg programoms arba 3 komponento Interreg programoms ir 16–26 straipsniuose numatytiems mažiems projektams .

Paaiškinimas

RK ragina išlaikyti 85 % bendro finansavimo dalį visiems projektams ar bent jau patiems mažiausiems tarpregioniniams projektams ir visų pirma 16–26 straipsniuose numatytiems mažiems projektams.

16 pakeitimas

14 straipsnio 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus Interreg tikslas gerinti Interreg valdymą, ypač šiais veiksmais:

a)	pagal 1 ir 2B komponentų Interreg programas:

a)	pagal 1 komponento Interreg programas:

i)	stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

i)	stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

ii)	gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis;

ii)	gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis , stiprinti abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius ;

b)	pagal 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

b)	pagal 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal Interreg lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius , stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal Interreg lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

Paaiškinimas

Projektai, kuriais stiprinamas abipusis pasitikėjimas ir skatinami žmonių tarpusavio ryšiai, yra svarbūs ne tik išorės, bet ir vidaus tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir turėtų būti aiškiai remiami.

17 pakeitimas

15 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
15 straipsnis	15 straipsnis
Paramos telkimas pagal temas	Paramos telkimas pagal temas
1. Ne mažiau kaip 60 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.	1. Nacionaliniu ir regionų lygmeniu ne daugiau kaip 60 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.
2. Dar 15 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiami konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ arba konkrečiam išorės Interreg tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti.	2. Ne daugiau kaip 15 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai gali būti papildomai sutelkti konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ ir ( arba) konkrečiam išorės Interreg tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. Ši procentinė dalis gali būti didesnė už didžiausią 15 % dalį, jei dėl šios programos besiderančios šalys mano, kad tai būtina.
	„Geresnio Interreg valdymo“ projektams taip pat gali būti skiriamas finansavimas pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX [dėl struktūrinių reformų rėmimo programos]. Tokiu atveju Reglamentas (ES) 2018/XXX [ETB] bus laikomas pagrindiniu.
3. Jeigu pagal 2A komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija, visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.	3. Jeigu pagal 2 komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija, visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.
4. Jeigu pagal 2B komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 % viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.	4. Jeigu pagal 1 komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 % viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, paprastai skiriama tos strategijos tikslams siekti. Bendru sutarimu su Komisija gali būti nustatyta kitokia procentinė dalis.
5. Pagal 4 komponento Interreg programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ siekti.	5. Pagal 4 komponento Interreg programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ siekti.

Paaiškinimas

Nėra sąžininga reikalauti visų Europos regionų be techninės pagalbos dar skirti fiksuotą procentinę dalį „geresniam Interreg valdymui“.

Tačiau turi išlikti galimybė regionams, norintiems naudoti ETB kaip priemonę skatinti gerą valdymą ir struktūrines reformas, gauti papildomą naujos reformų rėmimo programos paramą.

RK pritaria, kad būtų remiamos makroregioninės strategijos pagal 1 ir 2 komponentus.

18 pakeitimas

Įterpti naują skyrių po II skyriaus

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

III SKYRIUS

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

15a straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

1. 0,3 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu numatytų lėšų (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) skiriama tarpregioninėms investicijoms į inovacijas ir tarpregioninių inovacijų projektų, galinčių paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercinimui ir plėtojimui. Papildomos iš programos „Europos horizontas“ [Pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2018/XXX] lėšos gali būti perkeltos į biudžetą tiesiogiai arba taikant pagrindinio fondo metodą.

2. Tarpregioninės investicijos į inovacijas yra skirtos šiai veiklai vykdyti:

a)	komercinti ir plėtoti bendrus tarpregioninių inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą;

b)	sutelkti į nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas;

c)	plėtoti bandomuosius projektus, skirtus nustatyti arba išbandyti naujus regionų ir vietos lygmens plėtros sprendimus, grindžiamus pažangiosios specializacijos strategijomis;

d)	keistis inovacijų srityje įgyta patirtimi siekiant pasinaudoti patirtimi sukaupta regionų ir vietos plėtros srityje.

3. Tarpregioninių investicijų į inovacijas srityje ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.

4. Tarpregioninės investicijos į inovacijas rengiamos ir teikiamos pagal tiesioginio valdymo principą.

5. Laikantis Europos teritorinės sanglaudos principo, regionams, turintiems žemesnius nei vidutiniai 2013–2016 m. „Europos regionų konkurencingumo indekso“ rodiklius, SESV 174 straipsnyje apibrėžtiems regionams ir atokiausiems regionams pagal Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonę (IIMI) bus taikoma didesnė ERPF bendro finansavimo norma, galinti siekti nuo 85 iki 100 % Šia paskata, remiančia tarpregionines investicijas į inovacijas struktūrinių kliūčių turinčiuose regionuose, turi būti:

a)	sudaryta galimybė šiems regionams kurti bendrus novatoriškus investicijų projektus, turinčius didelį perdavimo ir daugkartinio taikymo kituose regionuose, turinčiuose tokių pačių struktūrinių trūkumų, potencialą;

orientuojamasi į inovacijų skatinimą struktūrinių geografinių ir demografinių trūkumų turinčių regionų ekonomikoje, vietos išteklių panaudojimą, paramą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui, atliekų tvarkymą, vandentvarką, kultūros ir gamtos paveldo propagavimą ir žiedinės ekonomikos kūrimą; terminas „inovacija“ šiuo atveju apima technologines, organizacines, socialines ir aplinkos inovacijas;

c)	sudaroma galimybė šiems regionams pasinaudoti konkurencingiausių regionų technologijų platformomis, taip sudarant sąlygas tarpregioniniam technologijų ir žinių perdavimui, ir prisidėti prie didesnės regionų integracijos.

6. Trečiosios šalys gali dalyvauti, jei prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.

Paaiškinimas

Nors tarpregioninės investicijos į inovacijas yra viena iš labiausiai teigiamų naujojo programavimo laikotarpio naujovių, ši priemonė labai skiriasi nuo Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonės. Dėl tos priežasties ir siekiant pabrėžti jos konkrečią svarbą, siūlome parengti atskirą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas skirtą skyrių ir straipsnį, sujungiančius įvairias po visą pasiūlymą dėl reglamento išsibarsčiusias nuostatas.

Taip pat siūlome padidinti šioms investicijoms skirtą biudžetą sukuriant specialų sanglaudos biudžeto 0,3 % rezervą ir numatant papildomus perkėlimus. Galiausiai, laikantis Europos teritorinės sanglaudos principo, dalis išteklių turi būti skirta regionams, kurie dar nėra patys įnovatyviausi ES.

Be to, siekiant išvengti dar didesnių inovacijų ir konkurencingumo skirtumų tarp regionų, reikia skatinti inovacijas didelių sunkumų turinčiose ir (arba) žemesnio už ES vidurkį konkurencingumo teritorijose.

Šiuo pasiūlymu į ETB reglamentą įtraukiamos rekomendacijos iš M.-A. Maupertuis (2017 m.), J. V. Herrera Campo (2016 m.), P. Osvald (2012 m.), A. Karácsony (2018 m.) ir kitų pranešėjų parengtų nuomonių.

19 pakeitimas

16 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
16 straipsnis	16 straipsnis
Interreg programų rengimas ir teikimas	Interreg programų rengimas ir teikimas
1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) siekiama pagal Interreg programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą , ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą .	1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) siekiama pagal Interreg programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą.
2. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT rengia Interreg programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.	2. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT rengia Interreg programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
3. Rengdamos Interreg programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.	3. Rengdamos Interreg programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.
	Rengiant Interreg programas, apimančias makroregionines arba jūrų baseinų strategijas, programoje dalyvaujančios valstybės narės ir partneriai atsižvelgia į makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.
4. Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia Interreg programą Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT vardu.	4. Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia Interreg programą arba keletą Interreg programų prie atitinkamos sausumos ar jūrų sienos Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT vardu.
Tačiau Interreg programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.	Tačiau Interreg programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.
5. Prieš Interreg programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su Interreg programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti Interreg programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.	5. Prieš Interreg programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su Interreg programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti Interreg programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei Interreg programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos Interreg programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl Interreg programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose .	Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei Interreg programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos Interreg programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl Interreg programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba keliose Interreg programose palei atitinkamą sausumos ar jūrų sieną .
6. Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.	6. Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.

Paaiškinimas

Turi būti taikomas partnerystės principas, kad būtų galima užtikrinti įvairios tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos nuoseklumą. RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą.

20 pakeitimas

19 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
19 straipsnis	19 straipsnis
Interreg programų keitimas	Interreg programų keitimas
1. Valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti Interreg programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.	1. Valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į BNR 6 straipsnį, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti Interreg programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.
2. Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo pakeistos programos pateikimo.	2. Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo pakeistos programos pateikimo.
3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.	3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.
4. Komisija patvirtina Interreg programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.	4. Komisija patvirtina Interreg programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.
5. Per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 % pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 % programos biudžeto kitam tos pačios Interreg programos prioritetui.	5. Per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 % pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 % programos biudžeto kitam tos pačios Interreg programos prioritetui , pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į BNR 6 straipsnį .
Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.	Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.
Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl Interreg programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.	Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl Interreg programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.
6. Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio Interreg programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.	6. Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio Interreg programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.

Paaiškinimas

Partnerystės principo turi būti laikomasi ir atliekant programų pakeitimus.

21 pakeitimas

24 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

24 straipsnis

Mažų projektų fondai

1. ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą pagal Interreg programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 % viso Interreg programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.

Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).

2. Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG.

2. Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas, ETBG , euroregionas, juridiniai subjektai atokiausiuose regionuose arba kita įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacija .

3. Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:

a)	sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

a)	sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

b)	taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

b)	taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

c)	vertintų paraiškas skirti paramą;

c)	vertintų paraiškas skirti paramą;

d)	atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

d)	atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

e)	atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

e)	atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

f)	viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

f)	viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

4. Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.

5. Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo valdymu susijusios personalo ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 % visų atitinkamo mažų projektų fondo tinkamų finansuoti išlaidų.

6. Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas. Atliekant papildomą nacionalinę kontrolę ir auditą, turėtų būti atsižvelgiama į šį supaprastintų išlaidų principą ir gavėjo neprašoma pateikti patvirtinamųjų dokumentų dėl visų projekto išlaidų.

Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.

22 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

26 straipsnis

Techninė parama

1. Techninė parama kiekvienai Interreg programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis.

2. Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:

a)	pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programas – 6 % ;

a)	pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programas – 8 % ;

b)	pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines Interreg programas – 10 %;

b)	pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines Interreg programas – 10 %;

c)	pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų Interreg programas – 7 %

c)	pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų Interreg programas – 8 %

d)	pagal ERPF 3 komponento Interreg programas – 10 %.

3. Pagal Interreg programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000 –50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.

4. Pagal Interreg programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos Interreg programos patvirtinimo.

23 pakeitimas

45 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
45 straipsnis	45 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos	Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
1. Interreg programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.	1. Interreg programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.
2. Pasikonsultavusi su Interreg programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę. Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal Interreg programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.	2. Pasikonsultavusi su Interreg programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę. Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal Interreg programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.
3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].	3. Jei vadovaujančioji institucija neatlieka patikrinimų pagal Reglamento (ES) Nr. [naujojo BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena Interreg programoje dalyvaujanti valstybė narė ir, kai taikytina, bet kuri trečioji šalis, šalis partnerė ar UŠT, paskiria instituciją arba asmenį, atsakingą už tokius patikrinimus, susijusius su paramos gavėjais jos teritorijoje (toliau – tikrintojas (-ai)).
	4. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].

Paaiškinimas

Jei nebus pritarta 44 straipsnio 6 dalies išbraukimui, tai būtų alternatyvus sprendimas tikrintojų klausimu siekiant užtikrinti, kad dabartinės tikrinimų valdymo sistemos, kurios buvo taikomos kai kurioms programoms tris programavimo laikotarpius, neturės būti panaikintos.

24 pakeitimas

49 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

49 straipsnis

Mokėjimai ir išankstinis finansavimas

1. ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai Interreg programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.

2. Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno Interreg fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl Interreg programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:

a)	2021 m.: 1 % ;

a)	2021 m.: 2 % ;

b)	2022 m.: 1 % ;

b)	2022 m.: 0,8 % ;

c)	2023 m.: 1 % ;

c)	2023 m.: 0,8 % ;

d)	2024 m.: 1 % ;

d)	2024 m.: 0,8 % ;

e)	2025 m.: 1 % ;

e)	2025 m.: 0,8 % ;

f)	2026 m.: 1 % .

f)	2026 m.: 0,8 % .

3. Jeigu išorės tarpvalstybinės Interreg programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama Interreg programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis.

Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.

Jei per 24 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės Interreg programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama.

Paaiškinimas

RK siūlo padvigubinti išankstinio finansavimo procentinę dalį pirmaisiais programavimo laikotarpio metais, kad būtų galima užtikrinti tikrai gerą projektų įgyvendinimo pradžią. Šis padidinimas kompensuojamas šią procentinę dalį tolesniais metais atitinkamai sumažinant.

25 pakeitimas

61 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
61 straipsnis Tarpregioninės investicijos į inovacijas Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tarpregioninių investicijų į inovacijas svarbą ir specifiškumą, siūloma, joms skirti atskirą skyrių.

26 pakeitimas

Po 62 straipsnio įtraukti naują straipsnį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	62a straipsnis Atleidimas nuo SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo pranešti Pagalbai, skirtai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, netaikoma valstybės pagalbos kontrolės procedūra ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas pranešti.

Paaiškinimas

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina naująjį reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ir teigiamai vertina šios Sąjungai svarbios politikos matomumo didinimą parengiant konkretų reglamentą, nors jis vis dar finansuojamas ERPF lėšomis;-

taip pat teigiamai vertina tai, kad į ETB reglamentą – labai stengiantis supaprastinti esamą tvarką ir kurti kuo didesnę sąveiką tarp reglamentų – įtraukti reglamentai dėl būsimų ES išorės finansavimo priemonių;

pritaria naujam mechanizmui teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti. ETB turėtų remti (1) šią naują priemonę;

labai palankiai vertina tai, kad pripažįstami konkretūs atokiausių regionų poreikiai sukuriant naują 3 komponentą;

taip pat tvirtai pritaria pasiūlymui sukurti tarpregionines investicijas į inovacijas, nurodytas 5 komponente;

apgailestauja, kad Komisija pasiūlė sumažinti ETB biudžetą 1,847 mlrd. EUR (palyginamosiomis 2018 m. kainomis), t. y. – 18 % Šis sumažinimas yra beveik du kartus didesnis nei biudžeto sumažinimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir todėl ETB dalis sanglaudos politikos biudžete sumažėja nuo 2,75 % iki 2,5 %;

apgailestauja, kad 1 komponento „tarpvalstybinis bendradarbiavimas“ (be jūrų bendradarbiavimo) lėšos sumažinamos 3,171 mlrd. EUR (-42 %), o 4 komponento, apimančio tradicinį „tarpregioninį bendradarbiavimą“ (Interreg Europe, URBACT, ESPON, INTERACT), – 474 mln. EUR, t. y. – 83 %

pabrėžia Interreg programos svarbą, nes ji pasirodė esanti nepaprastai svarbi daugeliui regionų valdžios institucijų ne tik keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip spręsti pagrindines problemas, bet ir stiprinant žmonių ryšius tarp regionų ir taip propaguojant europinę tapatybę; pažymi, kad tai nėra pakankamai aiškiai nurodyta dabartiniuose pasiūlymuose;

nepritaria, kad 1 komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą.- Nors dėl šio perkėlimo 558 mln. EUR (+ 27 %) padidėtų 2 tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponento biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybiniam jūrų srities bendradarbiavimui teks mažiau dėmesio platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste;

10.

mano, kad BNR XXII priede pateiktas Komisijos pasiūlymas biudžeto asignavimus teikti tik pasienio regionams, kurių pusė gyventojų gyvena 25 km atstumu nuo sienos, yra ginčytinas ir dėl šios priežasties visiškai jį atmeta;

11.

labai palankiai vertina BNR pranešėjų pasiūlymą (2) pakeisti BNR 104 straipsnio 7 dalyje numatytus biudžeto asignavimus, kad tradicinio bendradarbiavimo biudžetas (1 ir 4 komponentai) būtų padidintas iki 3 % sanglaudos biudžeto ir sudaryti specialų papildomą 0,3 % sanglaudos politikos biudžeto lėšų rezervą, skirtą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas. Panašaus požiūrio yra ir Parlamentas (3); Komitetas mano, kad turi būti padidinti ir 3 komponentui skirti asignavimai.

12.

mano, kad šiai naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri pratęsia ankstesnius novatoriškus ERPF veiksmus ir „Vanguard“ iniciatyvą ir turi didelę pridėtinę vertę, atsižvelgiant į jos specifiką, palyginti su tradiciniu ETB (1 ir 4 komponentai), reglamente turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir numatyti konkretūs biudžeto asignavimai;

13.

mano, kad būtina siekti didesnės tarpregioninių investicijų į inovacijas ir programos „Europos horizontas“ sąveikos (4);

14.

pabrėžia, kad nors tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas pirmenybė turėtų būti teikiama kompetencijai, jos taip pat turėtų stiprinti teritorinę sanglaudą sudarant palankesnes sąlygas ir mažiau novatoriškiems regionams dalyvauti skatinant Europos tarpregionines inovacijas;

15.

siūlo, atsižvelgiant į kelete RK nuomonių pateiktus raginimus (5), sukurti iniciatyvą, kad labiausiai pažeidžiami regionai, apibrėžti SESV 174 straipsnyje, galėtų kurti bendrus novatoriškus investicijų projektus, turinčius didelį perdavimo ir daugkartinio taikymo kitose teritorijose, turinčiose tokias pačias struktūrines kliūtis, potencialą;

16.

ragina didinti įvairių Europos teritorinio bendradarbiavimo programų nuoseklumą. Prireikus tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kurioms taikoma makroregioninė strategija arba jūrų baseinų strategija, turės būti nustatyti nuoseklūs prioritetai, suderinami su jas apimančių makroregioninių arba jūrų baseinų strategijų prioritetais;

17.

palankiai vertina fondų valdymo supaprastinimo priemones, atitinkančias aukšto lygio darbo grupės ir RK nuomonėse pateiktas rekomendacijas (6);

18.

palankiai vertina 16–26 straipsniuose nustatytas mažiems projektams taikytinas taisykles ir visų pirma sveikina tai, kad įtrauktas konkretus straipsnis (24 straipsnis), skirtas mažų projektų fondams, kuris buvo pasiūlytas šiai temai skirtoje Komiteto nuomonėje (7). Iš tikrųjų šie nedideli projektai arba žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai yra labai svarbūs siekiant Europos integracijos ir matomų bei nematomų pasienio kliūčių išnykimo ir jie padidina tokios priemonės Europos pridėtinę vertę. Be to, Komitetas remia tai, kad mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas, ETBG, euroregionas, juridiniai subjektai atokiausiuose regionuose arba kita įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacija;

19.

nepritaria tam, kad ES bendro finansavimo procentinė dalis būtų sumažinta nuo 85 % iki 70 % Tai dar labiau apsunkins vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų, turinčių ribotus finansinius pajėgumus, dalyvavimą;

20.

siūlo padvigubinti išankstinio finansavimo procentinę dalį pirmaisiais metais, kad būtų galima užtikrinti tikrai gerą projektų įgyvendinimo pradžią;

21.

siūlo padidinti techninei paramai skirtą procentinę dalį iki 8 %;

22.

siūlo pakoreguoti paramos telkimo pagal temas procentinę dalį, nustatytą 15 straipsnyje, kad nacionaliniu ir regionų lygmeniu ERPF siektų ne daugiau kaip 60 %;

23.

mano, kad standartinis 15 % rezervas, skirtas geram valdymui, nebūtinai yra teisingas. Regionų struktūrinių reformų poreikiai yra nevienodi. Turėtų būti sudaryta galimybė atlikti perkėlimus ETB iš naujos reformų rėmimo programos (8);

24.

palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į RK prašymą, Jungtinės Karalystės, kaip ir Norvegijos arba Islandijos atveju, vietos ir regionų valdžios institucijos įtrauktos į 1 ir 2 komponentus (9). RK reiškia nuolatinę paramą ES taikos procesui Šiaurės Airijoje įgyvendinant programą PEACE PLUS;

25.

siūlo numatyti galimybę 4 komponente ir vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas dalyvauti ir trečiosioms šalims išorės asignuotųjų pajamų į ES biudžetą forma.

26.

atkreipia dėmesį, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) skatinimas daugelį metų buvo vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos prioritetų. Pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR) MVĮ skirtiems projektams jau taikomas reikalavimas pranešti apie valstybės pagalbą. Konkrečios nuostatos dėl regioninės pagalbos visų dydžių įmonių investicijoms taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. regioninės pagalbos teikimo gaires ir BBIR regioninės pagalbos skirsnį. Kadangi pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui turėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jai turėtų būti netaikomas įpareigojimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį;

27.

mano, kad siekiant sumažinti administracinę naštą programos institucijoms ir paramos gavėjams, reikalavimai pranešti apie valstybės pagalbą turėtų būti labiau supaprastinti. Regionų komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/1588. Taip pat reikėtų imtis veiksmų ir apsvarstyti, ar būtų galima bent jau tarpregioninio bendradarbiavimo priemonėms apskritai netaikyti ES teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017) 534 final, 2017 9 20.

(1) COM (2018) 373 final, nuomonės projektas COTER-VI/048, pranešėjas B. Arends.

(2) Nuomonės projektas COTER-VI/045, pranešėjai M. Schneider ir C. Marini.

(3) P. Arimont pranešimo projektas 2018/0199 (COD).

(4) COM(2018) 435 final.

(5) Į šį pasiūlymą įtrauktos rekomendacijos, pateiktos M.-A. Maupertuis (COTER-VI/22), J. V. Herrera Campo (SEDEC-VI/8), P. Osvald (COTER-V/21), A. Karácsony (COTER-VI/36) ir kitų pranešėjų nuomonėse.

(6) P. Osvald (COTER-VI/012), O. Vlasák (COTER-VI/035) nuomonės.

(7) RK nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal pasienio bendradarbiavimo programas“ (pranešėjas Pavel Branda, COTER-VI/023).

(8) Pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2018/XXX dėl reformų rėmimo programos, COM (2018) 391 final.

(9) Rezoliucija dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikio ES vietos ir regionų valdžios institucijoms, 2018 m. gegužės 17 d. plenarinis posėdis, RESOL-VI/031, 23 punktas.

Top