31.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/68

Pranešėjas:

Emilio FATOVIC

1.1

EESRK pritaria Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) BVJŽK (1) nuomonei, kad būtina imtis veiksmų siekiant apsaugoti mažų pelaginių žuvų išteklius, kuriems gresia pavojus dėl peržvejojimo, ir pritaria bendram tikslui kuo anksčiau sukurti tausią žvejybos sistemą bei sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (2), nepažeidžiant bendros žuvininkystės politikos (3) (BŽP) nuostatų.

1.2

Komitetas remia Komisijos sprendimą teisėkūros aktu – reglamentu – nustatyti mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo daugiametį planą, siekiant suvienodinti galiojančias nuostatas ir sustiprinti valdymo procesus.

1.3

EESRK pritaria aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslams, tačiau mano, kad daugelis Komisijos pasiūlymo aspektų yra neišsamiai aptarti ir prieštaringi. Šios problemos yra natūrali BŽP prieštaravimų, kuriuos Komitetas yra nurodęs ankstesnėse nuomonėse, pasekmė (4). Visų pirma EESRK reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad, jeigu nagrinėjamas pasiūlymas nebus tinkamai papildytas ir pritaikytas, jis gali tiek sutrukdyti pasiekti aplinkos tikslus, tiek padaryti didelę žalą šio sektoriaus įmonėms ir darbuotojams (5).

1.4

Komitetas laikosi nuomonės, kad Komisijos pasiūlytas valdymo modelis, grindžiamas Tarybos nustatytomis metinėmis žvejybos galimybėmis, negali būti pritaikytas atsižvelgiant į Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų biologines ypatybes, ten gyvenančių rūšių įvairovę (6), žvejybos metodus, laivų ir ekipažų tipus (smulkioji žvejyba) (7), taip pat uostų skaičių ir dydį. Dėl visų šių priežasčių Komitetas mano, kad Viduržemio jūros patariamosios tarybos (MEDAC) pasiūlymas (8) stiprinti žvejybos pastangų priemones laikantis „šviesoforo“ principo šiuo atveju būtų metodiškai tinkamesnis, nes yra plačiai palaikomas visos organizuotos pilietinės visuomenės.

1.5

EESRK stebina tai, kad Komisijos pasiūlymas nėra grindžiamas išsamiu ekonominio ir socialinio poveikio vertinimu (9). Šį trūkumą didina tai, kad žuvininkystės sektorius visame Viduržemio jūros regione daugiau kaip dvidešimt metų išgyvena krizę (10) ir naujos griežtos ir tinkamai neapsvarstytos taisyklės sektoriui gali būti lemtingos. Be to, EESRK nurodo, kad visiškai nėra priemonių, kuriomis būtų galima finansiškai paremti ir (arba) perorientuoti įmones ir perkvalifikuoti darbuotojus, atsižvelgiant į pasiūlymą sumažinti sardinių ir ančiuvių laimikį, nors jis yra pagrindinis mažų vietos bendruomenių (dažniausia gyvenančių salose) ir susijusių pramonės sektorių išteklius (11).

1.6

Todėl Komitetas prašo Užimtumo GD nedelsiant įsitraukti ir, konsultuojantis su Jūrinės žvejybos socialinio dialogo komitetu (EUSSDC), pradėti socialinio dialogo procesus šiame sektoriuje, siekiant nustatyti, kokiomis priemonėmis būtų tinkamiausia kompensuoti neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius. EESRK mano, kad šiuo atveju Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) yra tinkamiausia finansinė priemonė įmonėms ir darbuotojams paremti pereinant prie tausios žvejybos. Komitetas taip pat mano, kad įmonių perorientavimas į žvejybinį turizmą (mėlynoji ekonomika (12)) ar akvakultūrą (13) neabejotinai galėtų tapti tinkama alternatyva, bet dėl to jokiu būdu negalima pažeisti principo, kad, visų pirma dėl žuvų biologinių ypatybių (prisiminkime, kad joms reikia erdvės), tradicinės žvejybos negalima nei perkelti į kitą plotmę, nei jos atsisakyti.

1.7

Komitetas, atsižvelgdamas į didelį priemonės poveikį aplinkai, ekonomikai ir užimtumui, mano, kad naujasis žuvininkystės valdymo planas negali būti nustatytas deleguotaisiais aktais, ir prašo Komisijos nedelsiant aiškiai ir skaidriai tai išaiškinti, nes tai svarbu visoms suinteresuotosioms šalims (14).

1.8

Komitetas primena, kad bet kokia aplinkos apsaugos priemonė gali pasirodyti esanti neveiksminga, jeigu nesąžiningos konkurencijos ir neteisėtos žvejybos problemos nesprendžiamos iš anksto stiprinant kontrolę, griežtinant bausmes ir taikant visiško atsekamumo „nuo vandens iki stalo“ (15) sistemą, kuri apimtų nuodugnią higieninę ir sanitarinę kontrolę tiek pasienyje, tiek kilmės vietoje. Komitetas mano, kad visų pirma svarbiausia atnaujinti visų Viduržemio jūros pakrantėje esančių šalių tarpusavio bendradarbiavimą vadovaujantis 2017 m. kovo 30 d. Maltoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje išdėstyta programa ir nustatytais tikslais (16).

1.9

Komitetas mano, kad MSY tikslas turi būti pasiektas per pagrįstą laikotarpį. 2020 m. gruodžio 31 d. terminas nėra tinkamas. Šis pasiūlymas grindžiamas natūralaus mažų pelaginių žuvų išteklių atsinaujinimo tempo suvokimu ir kontrolės įstaigų, įmonių bei darbuotojų prisitaikymu prie naujųjų teisės aktų (ypač tuo atveju, jeigu, pereinant nuo žvejybos pastangų prie kvotų, jie būtų iš esmės pakeisti). Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad galimu apsaugos sąlygų taikymu negalima tinkamai pagrįsti per didelio šių aktų nuostatų socialinio ir ekonominio poveikio.

1.10

Komitetas ragina Komisiją geriau apibrėžti regionalizavimo praktinius aspektus, nuo pat pradžios susiejant žuvų išteklių tvarumo tikslus su realiomis įmonių išlaidomis, siekiant užtikrinti įmonių išlikimą.

1.11

Gindamas Europos vartotojų interesus, EESRK prašo kuo anksčiau atlikti kuo išsamesnį poveikio saugomų rūšių kainoms vertinimą tuo atveju, kai žuvys tiesiogiai parduodamos arba kai jos perdirbamos. Komitetas taip pat ragina Komisiją sukurti „tausios žvejybos“ kokybės sertifikavimo sistemas siekiant padidinti vartotojų sąmoningumą ir sukurti pridėtinę vertę įmonėms (17).

2.1

Adrijos jūra (18) yra Viduržemio jūros parajonis, kuriame žvejybos verslas ypač paplitęs, o pelningiausia žvejoti mažas pelagines žuvis (19), ypač ančiuvius ir sardines (20). Neseniai BVJŽK (21) ir STECF (22) surinktais duomenimis, ančiuvių ir sardinių ištekliai senka dėl peržvejojimo, ir jiems reikia geresnės apsaugos.

2.2

Didžiąją jų dalį šiaurinėje Adrijos jūros dalyje sužvejoja Italija ir Kroatija. Slovėnijos indėlis į šią veiklą nežymus (mažiau nei 1 proc.), kaip ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Juodkalnijos, kurių laimikio kvotos taip pat nedidelės (apie 1 proc.) (23).

2.3

Esama valdymo sistema pirmiausia grindžiama žvejybos pastangų ir pajėgumų ribojimu (24) ir papildoma keletu kitų priemonių, kaip antai laikinu žvejybos uždraudimu tam tikrose teritorijose ir mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų kiekio nustatymu. Tačiau šios priemonės valstybėse narėse nebuvo įgyvendintos koordinuotai, nuolat ir vienodai (ypač išteklių biologinio atsikūrimo laikotarpiais (25)), todėl žvejybos subjektai buvo suklaidinti ir iškilo kliūčių atkurti žuvų išteklius.

2.4

MEDAC, vykdydama savo įgaliojimus, parengė nuomonę dėl Adrijos jūroje gyvenančių mažų pelaginių žuvų, kurioje išdėstė veiklos pasiūlymus, parengtus per dvejus metus, tariantis visoms suinteresuotosioms šalims (verslininkams, darbuotojams, kooperatyvams, aplinkosaugininkams, vartotojams). Ji paskelbta 2016 m. kovo 11 d. (26)

3.1

Europos Komisija, siekdama apsaugoti mažų pelaginių žuvų, ypač sardinių ir ančiuvių, išteklius Adrijos jūroje, parengė reglamentą, kuriuo siekiama parengti daugiametį planą šiai opiai aplinkos apsaugos problemai spręsti. Galutinis plano tikslas – kaip numatyta bendroje žuvininkystės politikoje (BŽP) – iki 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (27) (angl. MSY). Visas daugiametis planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus.

3.2

Pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo nepratęsiamas jokių iki šiol nagrinėjamoje teritorijoje taikytų valdymo priemonių naudojimas, įsteigiama viena valdymo sistema, sumažinamas nacionalinių nukrypti leidžiančių nuostatų (ypač susijusių su biologine ramybe ir kontrolės formomis) skaičius ir, svarbiausia, numatoma, kad valdymo sistema turi būti grindžiama bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ribojimu (28), o nebe žvejybos pastangų mažinimu.

3.3

Šis pasiūlymas, kuris parengtas remiantis daugiamečiu tam tikrų Baltijos jūros žuvų (29) išteklių valdymo planu, grindžiamas STECF nuomone ir yra visiškai priešingas MEDAC pateiktam pasiūlymui, kuriame buvo numatytas griežtesnis žvejybos pastangų perskirstymas („šviesoforo“ sistema (30)).

3.4

Konkrečiai Komisija siūlo nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus neršiančių žuvų išteklių biomasės tonomis, ir mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikras išteklius nesiekia atskaitos taško, laimikis turi būti sumažintas. Komisija yra numačiusi, kad naujoji sistema bus įgyvendinama deleguotaisiais aktais.

3.5

Pasiūlyme nurodyta, kad, siekiant nustatyti konkrečias išteklių išsaugojimo priemones, bus vykdomas valstybių narių regioninis bendradarbiavimas. Taikant regionalizavimo procedūrą, gali būti iš dalies keičiamos net ir konkrečios techninės priemonės (pvz., tinklų akių dydis ir įrankių ypatybės).

3.6

Pasiūlyme taip pat nurodyta, kad kompetentingos institucijos turi gebėti tinkamais skaitmeniniais prietaisais (pvz., elektroniniais žvejybos žurnalais) identifikuoti, lokalizuoti ir sistemiškai kontroliuoti visų ilgesnių kaip aštuonių metrų laivų veiklą ir laimikį. Be to, visi uostai turi būti aprūpinti skaitmeniniais prietaisais, kuriais būtų galima patikrinti iš kiekvieno laivo iškrautą laimikį. Todėl kiekvienas laivas turės pranešti kompetentingoms institucijoms apie savo atvykimą į uostą ne vėliau kaip prieš keturias valandas.

4.1

EESRK, atsižvelgdamas į paskelbtus šios srities mokslinius tyrimus, pritaria, kad būtina imtis veiksmų siekiant apsaugoti šiuo metu nykstančius mažų pelaginių žuvų išteklius Adrijos jūroje.

4.2

Komitetas pritaria, kad būtina teisėkūros procedūra priimamu aktu – reglamentu – sustiprinti valdymą, o nuostatas suvienodinti ir padaryti įpareigojančias visoms valstybėms bei suinteresuotosioms šalims, siekiant atskleisti žvejybos poveikio aplinkai problemas, dažniausia susijusias su nevienodu ir nekoordinuotu esamų valdymo priemonių taikymu.

4.3

EESRK, remdamasis BŽP ir savo ankstesnėmis nuomonėmis, tvirtina, kad, siekiant kartu įvykdyti aplinkos apsaugos, maisto pramonės, ekonomikos ir gamybos sričių reikalavimus, pirmiausia reikia pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (31).

4.4

Vis dėlto EESRK mano, kad daugelis esminių Komisijos pasiūlymo aspektų yra neišsamūs ir prieštaringi, ir nuogąstauja, kad dėl tokių trūkumų gali likti neįgyvendinti aplinkos tvarumo tikslai arba gali būti padaryta pernelyg didelė žala vietos darbuotojams, įmonėms ir bendruomenėms.

5.1.1

Pasiūlymas prieštarauja FAO BVJŽK ir MEDAC pasiūlymams, trūksta išsamesnio jo socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo (32). Šis aspektas yra esminis, nes Viduržemio jūros žuvininkystės sektorius jau daug metų išgyvena labai sunkią krizę (33), o tinkamai neapsvarstyta reforma galėtų neigiamai paveikti įmones ir darbuotojus.

5.1.2

Taip pat pažymėtina, kad Komisija savo pasiūlymą paskelbė nelaukdama, kol savo darbo rezultatus pateiks FAO BVJŽK darbo grupė, įsteigta pagal Rekomendacijos Nr. 40/2016/3 14 dalį, kuriai buvo pavesta įvertinti tam tikrų priemonių, apimančių tiek laimikio apribojimus, tiek pastangų siekiant tvaraus mažų pelaginių žuvų žvejybos Adrijos jūroje valdymo, poveikį.

5.1.3

Be to, EESRK mano, kad siūlomos priemonės negali „nieko nekainuoti“, nes 30 proc. sumažės laimikis, 25 proc. sumažės įmonių pajamos ir bus panaikinta 10 proc. darbo vietų. Be pirmiau minėtos metodinės duomenų gavimo problemos, Komisija nenustatė jokios priemonės reglamento poveikiui sušvelninti ir visą daugiamečio plano ekonominę bei socialinę naštą priskyrė valstybėms narėms.

5.1.4

EESRK pažymi, kad Komisija iki galo neįvertino reglamento poveikio susijusiems pramonės sektoriams, vietos bendruomenėms, kurios tradiciškai verčiasi žvejyba (daugelis jų įsikūrusios salose), galimam kainų augimui ir abejotinai gaminių, kuriuos, siekiant patenkinti vidinę paklausą, tikrai prireiks importuoti iš trečiųjų šalių (visų pirma – Šiaurės Afrikos), kokybei ir tvarumui.

5.1.5

Reglamente nenumatytas joks finansinės paramos įmonėms arba jų perorientavimui (pvz., į akvakultūrą) mechanizmas, jokia darbo užmokesčio kompensavimo priemonė, jokia darbą prarasiančių darbuotojų (žvejų ar susijusių sektorių atstovų) profesinio mokymo ir (arba) perkėlimo priemonė.

5.2.1

EESRK mano, kad tam tikrų Baltijos jūroje gyvenančių žuvų rūšių ištekliams skirtas sėkmingas daugiametis planas sunkiai pritaikomas Adrijos jūrai. Kaip nurodė FAO BVJŽK, Baltijos jūra yra vienarūšė jūra, ten paprasta vykdyti tikslinę žvejybą, nes gyvena nedaug žuvų rūšių, todėl atitinkamai paprasčiau nustatyti ir laimikio apribojimus. Adrijos jūra, kaip ir visa Viduržemio jūra, yra daugiarūšė, ten tame pačiame plote gyvena daug žuvų rūšių (34). Vienintelis laimikio ribojimo Viduržemio jūroje precedentas susijęs su raudonaisiais tunais, ir atitinkamą pasiūlymą EESRK rėmė nuo pat pradžių (35), nes jis susijęs su žuvų rūšimi, kuri ypatybėmis (visų pirma – dydžiu) ir žvejybos metodika labai skiriasi nuo mažų pelaginių žuvų.

5.2.2

EESRK taip pat pažymi, kad tradicinės žvejybos Adrijos jūroje ir Baltijos jūroje būdai yra labai skirtingi. Adrijos jūros žvejų įmonės yra šeimyninės ir naudojasi mažais (8–12 metrų ilgio) laivais. Laivų savininkai dažnai žvejoja patys, vidutinį laivo ekipažą sudaro 3 asmenys. Taigi žuvys iškraunamos daugybėje mažų uostų, bet tokia veikla jau daug amžių yra svarbus joje dalyvaujančių bendruomenių (dažnu atveju gyvenančių salose) ekonomikos veiksnys.

5.3.1

Naujoji laimikiu grindžiama valdymo sistema pasiūlyme aiškiai ir konkrečiai neišnagrinėta: siūlomi tiktai teisėkūros apmatai, kurie vėliau turi būti papildyti deleguotaisiais aktais. Kadangi nagrinėjama tema yra labai opi dėl aplinkos apsaugos, ekonominių ir užimtumo aspektų, tokiomis aplinkybėmis įmonės patirtų didelių apribojimų planuodamos savo žvejybos veiklą, nuo kurios priklauso jų gyvavimo galimybės.

5.4.1

2016 m. patvirtintame ir galiojančiame Baltijos jūrai skirtame reglamente nustatytas penkerių metų terminas (iki 2020 m.), per kurį ne tik įmonės, bet ir žuvų ištekliai turi pasiekti tausios žvejybos lygį, pasibaigs kartu su BŽP laikotarpiu. Tačiau Adrijos jūros regionui Komisija numato taikyti kur kas griežtesnes veiksmų gaires: skirti vos dveji metai (2019–2020 m.): siekiama atsižvelgti į BŽP pabaigos datą, bet neatsižvelgiama į natūralų biologinį mažų pelaginių žuvų reprodukcijos tempą (jis priklauso nuo daugelio veiksnių) ir į tai, kad įmonėms bei vietos valdžios institucijoms reikia laiko prisitaikyti prie griežtesnių valdymo priemonių, kurios iš esmės skirsis nuo tų, kurios buvo įgyvendinamos pastaruosius 30 metų, ir kyla konkretus pavojus, kad įgyvendinti nusistatyto aplinkos apsaugos srities tikslo nepavyks, o sektorius (ir su juo susijusios pramonės šakos), nuo kurio priklauso šimtai pakrančių bendruomenių, bus sunaikintas.

5.5.1

Viduržemio jūros, įskaitant Adrijos jūrą, žvejybos sektorius jau dvidešimt metų išgyvena krizę dėl įvairių priežasčių, tarp kurių galima paminėti nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją (visų pirma Šiaurės Afrikos, kur žvejojama ir laimikiu prekiaujama be jokios kontrolės) ir neteisėtą žvejybą (kuria dažnu atveju pridengiamas nelegalus darbas). Šiuo metu didžioji dalis legalių įmonių veikia ties išlikimo riba (36), o sektoriui visiškai sužlugti neleidžia laivų savininkus ir negausius jų ekipažus siejantys asmeniniai ar šeimyniniai ryšiai.

5.5.2

Dėl to EESRK mano, kad, perėjus nuo žvejybos pastangomis grindžiamos sistemos prie laimikiu (sumažintu 30 proc.) grindžiamos sistemos ir nesiėmus tinkamų priemonių nesąžiningai ar neteisėtai praktikai išvengti, galėtų būti nedelsiant uždaryta labai daug teisėtai veikiančių įmonių ir prarasta darbo vietų, o aplinkos problemos nebūtinai būtų išspręstos.

5.6.1

Pasiūlyme išsamiai neapibrėžtos apmokestinimo sąlygos. Dėl šios spragos galėtų kilti rimta valstybių konkurencijos problema, nes skirtingų šalių įmonių išlaidos, susijusios su tokiais veiksniais kaip darbo užmokestis, socialinės ir draudimo įmokos bei rinkos, būtų nevienodos.

5.6.2

Konkrečiai EESRK pažymi, kad jeigu regionalizavimas būtų apibrėžiamas tiktai žuvų išteklių apsaugos atžvilgiu, ES tektų valdyti naujus didelius konfliktus, nes įmonių pelnas priklausytų nuo verslo išlaidų, o ne nuo sužvejoto laimikio kiekio.

5.7.1

EESRK pritaria, kad būtina veiksmingiau vykdyti patikrinimus, pasitelkiant skaitmenines technologijas, tačiau pažymi, kad, skirtingai nuo Baltijos jūros, Adrijos pakrantėms būdinga mažų uostų (Italiją, Slovėniją ir Kroatiją jungiančioje pakrantėje FAO-ADRIAMED įregistravo 238 žvejybos uostus (37)) ir mažų laivų gausa. Dėl šios priežasties kompetentingoms institucijoms ir įmonėms (jau išgyvenančioms krizę) prireiks laiko ir išteklių, kad galėtų prisitaikyti prie naujojo teisėkūros procedūra priimame akte numatyto plano.

5.7.2

Be to, EESRK, skirtingai nei nurodė Komisija, mano, kad atrenkant uostus, kuriuose būtų iškraunama žuvis (ir atmetant mažesniuosius), būtų daroma didelė žala vietos bendruomenėms. Be to, Komiteto nuomone, reikėtų išsamiau išnagrinėti ir šios priemonės ekonominį poveikį mažesniems laivams, nes pagal reglamentą ji turėtų būti taikoma ne mažesnėms nei 8 metrų ilgio valtims.

5.8.1

Pasiūlyme nenumatyti kokybės ar ženklinimo sertifikavimo mechanizmai, skirti reformuojamam gamybos sektoriui paremti. Šį aspektą itin palankiai įvertintų vartotojai, nuolat ieškantys sveikų, kokybiškų ir tvarių produktų. Tokios priemonės taip pat padėtų veiksmingai kovoti su neteisėta žvejybos praktika ir nesąžininga konkurencija.

5.9.1

Komisijos pasiūlyme deramai neatsižvelgiama į tai, kad reikia imtis priemonių siekiant išvengti natūralaus mažų pelaginių žuvų kainų augimo sumažinus jų laimikį ir į tai, kad jos bus perkamos iš trečiųjų šalių, kur tinkama kontrolė nevykdoma ir garantijos, in primis, susijusios su aplinkos apsauga, nesuteikiamos.

5.10.1

EESRK nustebino tai, kad tinkamai neatsižvelgta į MEDAC nuomonę, daugiau nei dvejus metus rengtą apibendrinant visų suinteresuotųjų subjektų (verslininkų, darbuotojų, kooperatyvų, aplinkos apsaugos specialistų, vartotojų) požiūrį ir paskelbtą 2016 m. kovo 11 d. (38): Komisijos pasiūlymas visiškai su ja nesutampa, o tam tikrais aspektais jo nuostatos yra absoliučiai priešingos.