Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62016CN0117

    Byla C-117/16: 2016 m. vasario 25 d. Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Skatteministeriet/Y Denmark Aps

    OL C 270, 2016 7 25, p. 22–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    25.7.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 270/22

    2016 m. vasario 25 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Skatteministeriet/Y Denmark Aps

    (Byla C-117/16)

    (2016/C 270/30)

    Proceso kalba: danų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Østre Landsret

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: Skatteministeriet (Mokesčių ministerija)

    Atsakovė: Y Denmark Aps

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar valstybės narės rėmimasis direktyvos (1) 1 straipsnio 2 dalimi dėl nacionalinių nuostatų taikymo apgaulės ir piktnaudžiavimo prevencijos tikslais suponuoja, kad ši valstybė narė priėmė specialias nacionalines nuostatas, įgyvendinančias direktyvos 1 straipsnio 2 dalį, arba kad nacionalinėje teisėje yra bendrųjų nuostatų ar principų dėl apgaulės, piktnaudžiavimo ar mokesčių vengimo, kurios gali būti aiškinamos atsižvelgiant į 1 straipsnio 2 dalį?

    1.1

    Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame numatyta, kad „taikoma sąlyga, kad dividendų apmokestinimas netaikomas <…> pagal Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, nuostatas“, gali būti laikomas specialia nacionaline nuostata, kaip nurodyta direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje?

    2.

    Ar dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, sudarytos tarp dviejų valstybių narių ir parengtos pagal EBPO pavyzdinę apmokestinimo sutartį, nuostata, pagal kurią paskirstytų dividendų apmokestinimas priklauso nuo to, ar dividendų gavėjas laikomas tikruoju dividendų savininku, yra sutartinė prieš piktnaudžiavimą nukreipta nuostata, kurią apima direktyvos 1 straipsnio 2 dalis?

    2.1.

    Jei taip, ar sąvoka „sutartis“ direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje turi būti aiškinama kaip suponuojanti, kad valstybė narė gali pagal nacionalinę teisę remtis dvigubo apmokestinimo sutartimi mokesčių mokėtojo nenaudai?

    3.

    Jei Teisingumo Teismas į 2 klausimą atsakytų teigiamai, ar tuomet nacionaliniai teismai turi nustatyti, ką apima sąvoka „tikrasis savininkas“, arba ar sąvoka, taikant Direktyvą 90/435/EEB, turi būti aiškinama kaip reiškianti tai, kad sąvokai turi būti suteikta speciali ES teisės reikšmė, o tai turi patikrinti ES Teisingumo Teismas?

    4.

    Jei Teisingumo Teismas į 2 klausimą atsakytų teigiamai, o atsakymas į 3 klausimą būtų toks, kad nacionalinis teismas neturi nustatyti, ką apima sąvoka „tikrasis savininkas“, ar tuomet sąvoka turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, reziduojanti valstybėje narėje, kuri, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra šioje byloje, gauna dividendų iš kitoje valstybėje narėje esančios dukterinės bendrovės, ar šių dividendų „tikrasis savininkas“ yra sąvoka, kurią reikia aiškinti pagal ES teisę?

    a)

    Ar sąvoka „tikrasis savininkas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į atitinkamą sąvoką Direktyvos 2003/49/EB (Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyva) 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jos 1 straipsnio 4 dalimi?

    b)

    Ar sąvoka turi būti aiškinama vien remiantis 1977 m. EBPO pavyzdinės apmokestinimo sutarties 10 straipsnio komentaru (12 dalis), arba ar vėlesniais komentarais galima remtis aiškinant, įskaitant papildymus, padarytus 2003 m. dėl „paskirstančių bendrovių“, ir papildymus, padarytus 2014 m. dėl „sutartinių ar įstatyminių pareigų“?

    c)

    Kokią reikšmę tai turi vertinant klausimą, ar dividendų gavėjas turi būti laikomas „tikruoju savininku“, jei dividendų gavėjas turėjo sutartinę ar įstatyminę pareigą perleisti naudą kitam asmeniui?

    d)

    Kokią reikšmę tai turi vertinant klausimą ar dividendų gavėjas turi būti laikomas „tikruoju savininku“, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantis teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinių aplinkybių vertinimą, padarytų išvadą, kad gavėjas, nebūdamas sutartimi ar įstatymu įpareigotas perleisti gautą naudą kitam asmeniui, neturi „visos“ teisės „naudotis“ gauta nauda, kaip nurodyta 2014 m. komentaruose dėl 1977 m. Pavyzdinės apmokestinimo sutarties?

    5.

    Jei byloje būtų daroma prielaida, kad yra „nacionalinių nuostatų dėl apgaulės ar piktnaudžiavimo prevencijos“ (žr. Direktyvos 90/435/EEB 1 straipsnio 2 dalį), kad dividendai buvo paskirstyti iš bendrovės A, reziduojančios valstybėje narėje, patronuojančiai bendrovei B, esančiai kitoje valstybėje narėje, ir iš ten perduoti tos bendrovės patronuojančiai bendrovei C, kuri reziduoja ne ES/EEE, kuri paskirstė lėšas jos patronuojančiai bendrovei D, kuri taip pat reziduoja ne ES/EEE, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nebuvo sudaryta tarp pirmos paminėtos valstybės ir valstybės, kurioje reziduoja bendrovė C, kad dvigubo apmokestinimo sutartis buvo sudaryta tarp pirmos paminėtos valstybės ir valstybės, kurioje reziduoja bendrovė D, ir kad todėl pirmoji paminėta valstybė pagal jos teisės aktus neturėjo reikalauti mokesčio prie šaltinio už dividendus, paskirstytus iš A į D, jei D buvo tiesioginė A savininkė, ar yra piktnaudžiavimas pagal direktyvą ir B nėra apsaugota pagal ją?

    6.

    Jei valstybėje narėje reziduojanti bendrovė (patronuojanti bendrovė) faktiškai laikoma neturinčia būti atleista nuo mokesčio prie šaltinio pagal Direktyvos 90/435/EB 1 straipsnio 2 dalį už dividendus, gautus iš bendrovės, reziduojančios kitoje valstybėje narėje (dukterinė bendrovė), ar EB 43 straipsnis, siejamas su EB 48 straipsniu (ir (arba) EB 56 straipsniu), draudžia teisės aktus, pagal kuriuos pastaroji valstybė narė apmokestina patronuojančią bendrovę, reziduojančią kitoje valstybėje narėje, už dividendus, o nagrinėjama valstybė narė traktuoja patronuojančias bendroves rezidentes panašiomis į atleidimo nuo tokių dividendų apmokestinimo aplinkybėmis?

    7.

    Jei valstybėje narėje reziduojanti bendrovė (patronuojanti bendrovė), faktiškai laikoma neatleista nuo mokesčio prie šaltinio remiantis Direktyvos 90/435/EEB 1 straipsnio 2 dalimi, už dividendus, gautus iš bendrovės, reziduojančios kitoje valstybėje narėje (dukterinė bendrovė), ir patronuojanti bendrovė pastarojoje valstybėje narėje laikoma ribotai apmokestinama toje valstybėje narėje už nagrinėjamus dividendus, ar EB 43 straipsnis, siejamas su EB 48 straipsniu (ir (arba) EB 56 straipsniu), draudžia teisės aktus, pagal kuriuos pastaroji valstybė narė reikalauja, kad bendrovė, atsakinga už mokesčio prie šaltinio išskaičiavimą (dukterinė bendrovė), mokėtų delspinigius už uždelstą mokesčio prie šaltinio sumokėjimą taikant didesnę delspinigių normą, nei delspinigių norma, kurią valstybė narė taiko pelno mokesčio reikalavimams, pareikštiems toje pačioje valstybėje narėje reziduojančiai bendrovei?

    8.

    Jei Teisingumo Teismo atsakymas į 2 klausimą būtų teigiamas, o atsakymas į 3 klausimą būtų toks, kad nacionaliniai teismai neturi nustatyti, ką apima sąvoka „tikrasis savininkas“, ir jei valstybėje narėje reziduojanti bendrovė (patronuojanti bendrovė) tuo pagrindu negali būti laikoma atleista nuo mokesčio prie šaltinio pagal Direktyvą 90/435/EEB už dividendus, gautus iš kitoje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės (dukterinė bendrovė), ar pastaroji valstybė narė remiantis Direktyvos 90/435EEB ar EB 10 straipsniu privalo nurodyti, ką valstybė narė tokiu atveju laiko tikruoju savininku?

    9.

    Jei valstybėje narėje reziduojanti bendrovė (patronuojanti bendrovė) faktiškai laikoma neatleista nuo mokesčio prie šaltinio pagal Direktyvą 90/435/EEB už dividendus, gautus iš kitoje valstybėje narėje reziduojančios bendrovės (dukterinė bendrovė), ar EB 43 straipsnis, siejamas su EB 48 straipsniu (subsidiariai EB 56 straipsniu), paimtas atskirai ar kartu, draudžia teisės aktus, pagal kuriuos:

    a)

    pastaroji valstybė narė reikalauja iš dukterinės bendrovės mokėti mokestį prie šaltinio už dividendus ir numato, kad šis asmuo atsakingas valdžios institucijoms už nesumokėtą mokestį prie šaltinio, kai tokios pareigos mokėti mokestį prie šaltinio nėra, kai patronuojanti bendrovė reziduoja valstybėje narėje?

    b)

    pastaroji valstybė narė apskaičiuoja delspinigius už mokėtiną mokestį prie šaltinio?

    ES Teisingumo Teismo prašoma įtraukti atsakymą į 6 ir 7 klausimus į jo atsakymą į 9 klausimą.

    10.

    Kai:

    1)

    valstybėje narėje reziduojanti bendrovė (patronuojanti bendrovė) įvykdo Direktyvoje 90/435/EEB numatytą reikalavimą (2005 ir 2006 m.) turėti ne mažiau kaip 20 % (dukterinės) bendrovės, reziduojančios kitoje valstybėje narėje, akcinio kapitalo;

    2)

    patronuojanti bendrovė faktiškai laikoma neatleista nuo mokesčio prie šaltinio remiantis Direktyvos 90/435/EEB 1 straipsnio 2 dalimi už dukterinės bendrovės paskirstytus dividendus;

    3)

    patronuojančios bendrovės (tiesioginis ar netiesioginis) akcininkas (akcininkai), reziduojantys ne ES/EEE valstybėje, laikomi nagrinėjamų dividendų tikraisiais savininkais;

    4)

    prieš tai nurodytas (nurodyti) tiesioginis ar netiesioginis akcininkas (akcininkai) taip pat neįvykdo prieš tai minėto kapitalo reikalavimo;

    ar EB 56 straipsniu draudžiami teisės aktai, pagal kuriuos valstybė narė, kurioje yra dukterinė bendrovė, apmokestina nagrinėjamus dividendus, kai nagrinėjama valstybė narė laiko, kad reziduojančios bendrovės įvykdo kapitalo reikalavimą pagal Direktyvą 90/435/EEB, t. y., 2005 ir 2006 mokestiniais metais turi ne mažiau kaip 20 % dividendus paskirstančios bendrovės akcinio kapitalo (15 % 2007 m. ir 2008 m. bei 10 % vėliau), kad būtų atleistos nuo mokesčio už šiuos dividendus?

    (1)  1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147).

    Top