Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014CN0258

    Byla C-258/14: 2014 m. gegužės 26 d. Curtea de Apel Alba Iulia (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Eugenia Florescu ir kt./Casa Judeţeană de Pensii Sibiu ir kt.

    OL C 292, 2014 9 1, p. 13–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    1.9.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 292/13


    2014 m. gegužės 26 d.Curtea de Apel Alba Iulia (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Eugenia Florescu ir kt./Casa Judeţeană de Pensii Sibiu ir kt.

    (Byla C-258/14)

    2014/C 292/18

    Proceso kalba: rumunų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Curtea de Apel Alba Iulia

    Šalys pagrindinėje byloje

    Atšaukti teismo sprendimą prašantys asmenys: Eugenia Florescu, Ioan Poiană, Cosmina Diaconu (kaip Bădilă Mircea paveldėtoja), Anca Vidrighin (kaip Bădilă Mircea paveldėtoja), Eugenia Elena Bădilă (kaip Bădilă Mircea paveldėtoja)

    Atsakovai: Casa Judeţeană de Pensii Sibiu, Casa Națională de Pensii și alte Drepturi de Asigurări Sociale, Ministerul Muncii, Familiei și Protecției Sociale, Statul român prin Ministerul Finanțelor Publice, Ministerul Finanțelor Publice prin D.G.F.P. Sibiu

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar 2009 m. birželio 23 d. Europos bendrijos ir Rumunijos susitarimo memorandumas, paskelbtas 2009 m. liepos 1 d.Monitorul Oficial Nr. 455, gali būti laikomas teisinę galią turinčiu aktu, sprendimu, komunikatu ar kt., kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo praktiką (1976 m. vasario 3 d. Sprendimas Flavia Manghera (C-59/75) ir 1997 m. kovo 20 d. Sprendimas Prancūzija/Komisija (C-57/95)), ir todėl gali būti prašoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jį išaiškinti?

    2.

    Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 2009 m. birželio 23 d. Europos bendrijos ir Rumunijos susitarimo memorandumas, paskelbtas 2009 m. liepos 1 d.Monitorul Oficial Nr. 455, turi būti aiškinamas taip, kad siekiant sušvelninti ekonominės krizės poveikį sumažinant išlaidas personalui, Europos Komisija teisėtai gali įpareigoti priimti nacionalinį įstatymą, kuris panaikintų asmens teisę gauti daugiau nei 30 metų kauptą, teisėtai apskaičiuotą ir mokėtą pagal ankstesnį įstatymą pensiją, motyvuojant tuo, kad šis asmuo pagal darbo sutartį gauna darbo užmokestį už kitą veiklą, nei ta, už kurią mokama pensija?

    3.

    Ar 2009 m. birželio 23 d. Europos bendrijos ir Rumunijos susitarimo memorandumas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant sušvelninti ekonominės krizės poveikį, Europos Komisija teisėtai gali įpareigoti priimti nacionalinį įstatymą, kuris visiškai ar sine die panaikintų asmens teisę gauti daugiau nei 30 metų kauptą, teisėtai apskaičiuotą ir mokėtą pagal ankstesnį įstatymą pensiją, motyvuojant tuo, kad šis asmuo pagal darbo sutartį gauna darbo užmokestį už kitą veiklą, nei ta, už kurią mokama pensija?

    4.

    Ar Memorandumas in integrum ir konkrečiai jo 5 punkto d papunktis, susijęs su valstybės tarnybos pertvarkymu ir efektyvumo pagerinimu, turi būti aiškinamas taip, kad siekiant sušvelninti ekonominės krizės poveikį, Europos Komisija teisėtai įpareigojo priimti nacionalinį įstatymą, pagal kurį į pensiją išėjusiems valstybės tarnautojams neleidžiama mokėti pensijos, kai jie gauna atlyginimą?

    5.

    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 20, 21 ir 47 straipsniai, Europos Sąjungos sutarties (ESS) 6 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 110 straipsnis, Bendrijos teisėje užtikrinamas teisinio tikrumo principas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika gali būti aiškinami kaip draudžiantys tokią nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 554/2004 21 straipsnio 2 dalis, kurioje Europos Sąjungos teisės viršenybės principo pažeidimo atveju numatoma galimybė atšaukti nacionalinių teismų sprendimus tik administracinėse bylose, tačiau nesuteikia galimybės atšaukti nacionalinių teismų sprendimų kitose bylose (civilinės, baudžiamosios ar komercinės teisės srityje), net jei pastaraisiais sprendimais buvo pažeistas tas pats Europos Sąjungos viršenybės principas?

    6.

    Ar pagal ESS 6 straipsnį draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos pensija karjeros teisėjams, apskaičiuota pagal jų įmokas ir mokėta daugiau nei 30 metų mokama tik nutraukus darbo sutartį dėl teisės srities dalykų dėstymo universitete?

    7.

    Ar pagal ESS 6 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką draudžiami teisės aktus, pagal kuriuos iš asmens atimama nuosavybės teisė į pensiją, sukauptą daugiau nei 30 metų mokant įmokas, kai už akademinę veiklą universitete teisėjai atskirai mokėjo ir vis dar moka įmokas senatvės pensijai?

    8.

    Ar ESS 6 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų rasės ar etninės kilmės (1), 2 straipsnio 2 dalies b punktas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neleidžia valstybės narės Konstituciniam Teismui, vykdančiam įstatymo atitikties konstitucijai kontrolę, priimti sprendimo, kuriame nurodoma, kad teisė gauti pensiją ir atlyginimą suteikiama tik pagal mandatą skiriamiems asmenims, o karjeros teisėjai tokios teisės neturi, nes jiems draudžiama gauti per daugiau nei 30 metų sukauptą pensiją, jei jie dėsto teisės dalykus universitete?

    9.

    Ar ESS 6 straipsnis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžia teisės aktus, pagal kuriuos teisėjų pensijos, sukauptos daugiau nei 30 metų mokant įmokas, mokėjimas sine die siejamas su akademinės veiklos universitete nutraukimu?

    10.

    Ar ESS 6 straipsnis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžia teisės aktus, pagal kuriuos pažeidžiama teisinga pusiausvyra tarp asmens nuosavybės apsaugos ir bendrojo intereso reikalavimų, atimant tik iš vienos konkrečios asmenų grupės teisę gauti teisėjo pensiją dėl to, jog šie asmenys užsiima akademine veikla universitete?


    (1)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).


    Top