—

susitikusi 2013 m. lapkričio 25–27 d. Adis Abeboje (Etiopija),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalis,

—

atsižvelgdama į Kotonu susitarimą, ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnį, 33 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnį,

—

atsižvelgdama į 2007 m. sausio 30 d. priimtą Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, ypač į jos 2 straipsnio 2, 5, 6 ir 9 dalis, 3 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 ir 9 dalis, 4, 10, 12, 15, 17, 27, 32 ir 33 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 1997 m. vasario 19 d. Karibų bendrijos (CARICOM) priimtą Pilietinės visuomenės chartiją, ypač į jos XVII straipsnį,

—

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 8 d. Afrikos vienybės organizacijos Demokratijos, politinio, ekonominio ir įmonių valdymo deklaraciją, ypač į jos 7 ir 14 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2003 m. liepos 11 d. Afrikos Sąjungos konvenciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja, ypač į jos 3 ir 17 straipsnius (2),

—

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 16 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Teisingumo užtikrinimas. Teisinės valstybės stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis veiksmų programa“,

—

atsižvelgdama į JT pagrindinius teismų nepriklausomumo principus,

—

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 21 d. Dakare priimtą Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos protokolą A/SP1/12/01 dėl demokratijos ir gero valdymo,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/101.521/A/galutinis),

A.

kadangi pagarba teisinės valstybės principui ir valdžių (vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teisminės) pusiausvyra yra stabilios demokratijos įgyvendinimo ir veikimo sine qua non sąlyga – bendras esminis ES ir AKR bendradarbiavimo principas – ir labai svarbus gero valdymo aspektas, taip pat būtina sąlyga skatinant sąžiningą valstybę ir tvarią politinę, ekonominę ir socialinę plėtrą, kuria palengvinamas parlamentinės demokratijos veikimas;

B.

kadangi veiksmingai, tvirtai ir aiškiai atskirti valdžias labai svarbu siekiant užtikrinti tikrai nešališką, nepriklausomą ir prieinamą teismų sistemą;

C.

kadangi nustatytomis teisinėmis struktūromis turėtų būti užtikrinta trijų konstitucinių valdžių, kurios turi būti nepriklausomos nuo konkrečias pareigas einančių asmenų, pusiausvyra;

D.

kadangi sukūrus laisvą ir etišką spaudos tinklą ir pilietinę visuomenę, kurios teisės gerbiamos ir į kurią atsižvelgiama priimant politinius sprendimus, galėtų būti lengviau užtikrinti tikrą konstitucinių valdžių pusiausvyrą;

E.

kadangi ES ir AKR šalis vienija bendras platus užmojis tęsti demokratijos plėtrą ir sukurti tinkamai veikiančią konstitucinę sistemą;

F.

kadangi nešališka, nepriklausoma ir prieinama teismų sistema yra labai svarbus teisinės valstybės aspektas visose valstybėse, siekiant užtikrinti, kad visi laikytųsi įstatymų, skatinti tvarų ekonomikos augimą ir didinti žmonių pasitikėjimą savo vyriausybe, kartu didinti politikos stabilumą ir saugumą;

G.

kadangi dėl korupcijos teismų sektoriuje pažeidžiamas nediskriminavimo principas, teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą, nors tai labai svarbu siekiant užtikrinti visas kitas žmogaus teises, ir kadangi korupcija labai iškraipo teisminių ir kitų viešojo administravimo institucijų nepriklausomumą, kompetenciją ir nešališkumą, o dėl to didėja nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, kartu kenkiama teisinei valstybei ir skatinamas smurtas;

H.

kadangi turėti pakankamą skaičių gerai parengtų objektyviai ir sąžiningai įdarbintų žmogiškųjų išteklių labai svarbu, kad galėtų tinkamai veikti teismai ir policija;

I.

kadangi piliečių pasitikėjimą šalies teisine sistema ir teismų teisėtumą lemia teisinga, skaidri, sąžininga ir veiksminga teismų sistema;

J.

kadangi viešųjų reikalų ir viešųjų lėšų valdymo vientisumas yra esminiai gero valdymo ir teisinės valstybės aspektai ir yra laikomi korupcijos mažinimo veiksniais; kadangi politiniai vadovai turi būti politiškai ir teisiškai atsakingi už privatų viešųjų lėšų pasisavinimą; kadangi dėl plačiai paplitusios korupcijos, nepakankamo skaidrumo ir galimybių susipažinti su informacija ir aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese stokos piliečiai negali iš vyriausybių ir politinių atstovų reikalauti atsakomybės, siekdami, kad su išteklių paieška ir rinkos tyrimu susijusios pajamos būtų naudojamos jų žmogaus teisėms ginti; kadangi valstybės valdžia privalo visomis pastangomis kovoti su korupcija valstybinėse ir privačiose įmonėse;

K.

kadangi geras valdymas, kuris yra pagrindinis ES ir AKR šalių bendradarbiavimo principas, apibrėžiamas kaip ilgalaikių pokyčių procesas, pagrįstas universaliais tikslais bei principais ir siekiais, kurie turi būti taikomi svarbiausiomis reguliavimo funkcijomis ir valstybės institucijų bei piliečių santykiams (3);

L.

kadangi švietimas, pirmiausia pilietinis švietimas nuo pat ankstyvo amžiaus, ir bendrasis visuomenės informuotumas apie taikos kultūrą, žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir pilietines laisves yra labai svarbūs siekiant, kad piliečiai pajustų stipresnį ryšį su visuomene ir didesnį įsipareigojimą jai ir galėtų būti įtvirtinta pagarba teisinei valstybei;

M.

kadangi tie patys principai turi būti taikomi nepaisant sienų ir neturėtų būti taikomi konkretiems nacionaliniams arba regioniniams standartams, net jei jų taikymo būdas, atsižvelgiant į konkrečią šalį, gali skirtis;

1.

primena, kad kiekviena demokratinė sistema grindžiama konstitucija ir susijusia teismų sistema, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia teismų nepriklausomumo principo svarbą;

2.

primygtinai ragina veiksmingai priimti ir taikyti atitinkamus straipsnius dėl teisinės valstybės, valdžių atskyrimo ir nepriklausomos teismų sistemos, nustatytus tarptautinių organizacijų, pvz., JT, Afrikos Sąjungos ir ES, taip pat regioninių organizacijų sutartyse, chartijose, susitarimuose ir deklaracijose;

3.

ragina tarptautines ir regionines organizacijas naudojantis savo įtaka padėti nacionaliniams parlamentams vykdyti kontrolės funkciją vykdomosios valdžios atžvilgiu; šiuo atžvilgiu ragina, kad AKR šalių ir ES valstybių narių parlamentai keistųsi gerąja patirtimi;

4.

palankiai vertina pradedamas taikyti regioninio valdymo iniciatyvas, pvz., Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmą (APRM), ir ragina rengti panašias priemones teisingumo srityje;

5.

rekomenduoja konstitucijose arba pagrindiniuose konstituciniuose dokumentuose aiškiai nustatyti valdžių atskyrimo taisykles ir konkrečiai nurodyti atitinkamą institucinę sistemą; šiuo atžvilgiu reiškia abejones dėl pastebimos konstituciniu požiūriu ginčytinos praktikos, pagal kurią daugumos, turinčios kvorumą iš dalies pakeisti konstituciją, pagal politinio tikrinimo tikslais priimtus vietos įstatymus galėtų apriboti mažumų teises; pabrėžia, kad konstitucijų pataisos turėtų būti daromos išimtiniais atvejais ir jomis turėtų būti siekiama atsižvelgti ne į politinius, bet į institucinius poreikius; todėl ragina sukurti sistemas, pagal kurias, prieš darant bet kokius konstitucijos pakeitimus, politinį patikrinimą ir konstitucinį patikrinimą oficialiai patvirtintų nepriklausomas teismas;

6.

atkakliai tvirtina, kad, siekiant sudaryti sąlygas demokratinei priežiūrai, valdžių pusiausvyrai ir tvariai demokratijai, labai svarbu nustatyti veiksmingas parlamentinių mažumų teises, susietas su griežtomis politinių partijų taisyklėmis, kuriomis užtikrinamas didelis skaidrumas;

7.

pakartoja, kad pilietinė visuomenė atlieka teigiamą ir aktyvų vaidmenį sąveikaujant valstybės valdžioms, politinėms partijoms ir piliečiams, taip pat užkerta kelią valstybės perversmams arba teisinės valstybės principo pažeidimams;

8.

atkreipia dėmesį į laisvos ir nepriklausomos pliuralistinės žiniasklaidos, kuri, naudodamasi informacijos laisvės teisės aktais apsaugotomis teisėmis, gali padėti vykdyti demokratinę kontrolę ir užtikrinti valstybės valdžių pusiausvyrą, svarbą; ragina liautis priekabiauti prie žurnalistų, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo darbą nepriklausomai, nebijant smurto ir priešpriešinių kaltinimų, ir nedelsiant išlaisvinti už savo darbą neteisėtai įkalintus žurnalistus ir tinklaraštininkus; ragina iš dalies pakeisti kovos su terorizmu ir kovos su ekstremizmu teisės aktus, taip pat teisės aktus dėl nacionalinio saugumo, išdavystės arba perversmo rengimo, kuriais remiantis galima traukti baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinti žurnalistus;

9.

labai rekomenduoja stiprinti valstybines struktūras ir institucijas, pirmiausia susijusias su teismų sistema; ragina nacionalines institucijas skirti šiam tikslui reikiamų išteklių; pažymi, kad teismų sprendimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių negalima įvykdyti, jei nėra patikimos baudžiamosios sistemos, kuriai skiriamas reikiamas finansavimas ir kuria gerbiamos žmogaus teisės;

10.

mano, kad ES, laikydamasi EBPO tarptautinių veiksmų nestabiliose valstybėse ir susidarius sudėtingai padėčiai principų, turėtų daugiau dėmesio skirti žlugusių valstybių padėčiai;

11.

ragina užtikrinti aiškų ir skaidrų ekonomikos srities teisės aktų priėmimo procesą, kurį susiejus su nepriklausoma teismų sistema, būtų didinamas investuotojų pasitikėjimas, taigi taip pat būtų galima labai prisidėti prie tvarios ekonominės plėtros; šiuo atžvilgiu ragina ypatingą dėmesį skirti nuosavybės taisyklėms ir atkreipia dėmesį į dalyvavimo teisės ir teisės naudotis informacijos ir viešosios atskaitomybės mechanizmais, pvz., atviraisiais duomenimis, kaip pagrindinių demokratijos principų įgyvendinimo svarbą;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdant mokymą ir perkvalifikavimą, reikia didinti už teisminę sistemą atsakingų subjektų (konstitucinio teismo, nepriklausomų nacionalinių rinkimų komisijų, teisėjų, prokurorų, baudžiamosios veikos tyrimo departamentų) gebėjimus ir oficialiai patvirtinti vidaus vientisumo kontrolės mechanizmus;

13.

rekomenduoja įsteigti teismų sistemos pareigūnams skirtą drausminį tribunolą, kad būtų galima užtikrinti teisėjų nepriklausomumą galimo karjeros siekimo ir paskyrimų atžvilgiu;

14.

pabrėžia, kad labai svarbu spręsti kasdienes, pvz., skurdo, prieinamos sveikatos priežiūros ir korupcijos problemas, dėl kurių visuomenėje įsigali nuomonė, kad demokratija nepagerino gyvenimo sąlygų;

15.

mano, kad stipri ir reikiamais ištekliais aprūpinta teismų sistema yra apsaugos nuo įsigalėjusios korupcijos mechanizmas; šiuo atžvilgiu mano, kad teismų ir policijos pareigūnai turi gauti deramą darbo užmokestį ir apsaugoti nuo bet kokio spaudimo, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų sąžiningumui arba jiems būtų trukdoma eiti pareigas;

16.

pabrėžia kokybiško teismų ir policijos pareigūnų mokymo, grindžiamo humanistinės etikos vertybėmis, demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės principais, svarbą;

17.

pasisako už tai, kad būtų sukurtos parlamentinės institucijos ir mechanizmai, kuriais būtų pradedama keisti visuomenės mentalitetą, siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo korupcijos ir patronažo; palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų; pabrėžia, kad reikia spręsti nepakankamai veiksmingo daugelyje šalių įsteigtų kovos su korupcija institucijų darbo kovojant su korupcija problemą, daugiausia susijusią su šių institucijų procedūromis, funkcinio nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios stoka, politinės paramos trūkumu, išteklių finansavimu, pareigūnų atrankos ir paskyrimo taisyklėmis ir vykdymo užtikrinimo galiomis; ragina tarpvyriausybiniu lygmeniu parengti tarptautinius kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo ir veiksmingumo standartus, kad jie būtų galutinai priimti JT Generalinėje Asamblėjoje ir prilygtų Paryžiaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų principams, o jų taikymo sritis būtų taip pat griežtai apibrėžta; pabrėžia, kad, atliekant tarpusavio vertinimo rezultatų įvertinimus, šiais principais turėtų būti vadovaujamasi kaip atskaitomybės gairėmis;

18.

pritaria tarptautinės kovos su korupcija komisijos sukūrimui tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją protokolu, kuria (kuriuo) būtų įsteigia tarptautinė baudžiamosios veikos tyrėjų įstaiga, kuriai būtų suteikti nacionalinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų įgaliojimus atitinkantys įgaliojimai tirti korupcijos nusikaltimus šią sutartį arba protokolą pasirašiusios valstybės teritorijoje ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, kartu suteikiant įgaliojimą reikšti kaltinimus pavieniams asmenims nacionaliniuose baudžiamuosiuose teismuose;

19.

pabrėžia, kad gero valdymo principus ir praktiką teismų srityje būtina įtvirtinti vietos lygmeniu, pirmiausia plėtojant visoje teritorijoje veikiančią kokybišką teisminę infrastruktūrą;

20.

skatina imtis iniciatyvų reformuoti teismų sistemas ir mano, kad susijusios Europos delegacijos, įvairūs jų partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų visapusiškai dalyvauti tokiose reformose;

21.

rekomenduoja, siekiant skatinti atsakomybės kultūrą, didinti informuotumą apie žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, o pirmiausia – kovoti su įsigalėjusia korupcija, į nacionalines švietimo programas įtraukti pilietinį švietimą nuo pat ankstyvo amžiaus;

22.

rekomenduoja, siekiant užtikrinti didesnę piliečių atsakomybę, kartu išlaikant visapusišką pagarbą demokratijos taisyklėms ir principams, į teismų sistemos organizaciją ir valstybės bendrąją demokratinę struktūrą įtraukti vietos elementus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu vykdyti dialogą vietos lygmeniu ir palaikyti viešąją tvarką bendruomenės pastangomis siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir skatinti, kad piliečiai gerbtų ir gintų teisinę valstybę ir teismų sistemą;

23.

pabrėžia svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį imantis veiksmingų kovos su nebaudžiamumu priemonių; šiuo atžvilgiu pažymi, kad TBT negali pakeisti veiksmingos nacionalinės baudžiamųjų teismų sistemos; ragina, siekiant pagerinti dabartinį TBT veikimą, atsižvelgiant į įvairių Romos statuto šalių susirūpinimą, sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl reguliaraus šio teismo ir vyriausybių, pirmiausia Afrikos Sąjungos valstybių vadovų ir vyriausybių, dialogo;

24.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos institucijoms, AKR tarybai, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai, Pietų Afrikos vystymosi bendrijai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

—

susitikusi 2013 m. lapkričio 25–27 d. Adis Abeboje,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (5) (Kotonu susitarimas), iš dalies pakeistą pirmą kartą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (6), o antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (7),

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

—

atsižvelgdama į (2011 m. gegužės mėn.) Budapešte Jungtinės parlamentinės asamblėjoje priimtą deklaraciją dėl 2011 m. Pusane (Pietų Korėja) vykusio ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais (8),

—

atsižvelgdama į Malabe vykusio septintojo valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, ypač į jos 18 dalį, kurioje raginama ypatingą dėmesį skirti Pietų šalių ir trišaliam bendradarbiavimui, siekiant panaikinti priklausomybę nuo paramos (9),

—

atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę (10),

—

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Akros veiksmų darbotvarkę (11),

—

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 14 d. 3166-ojo Europos Sąjungos Tarybos (užsienio reikalai / vystymasis) susitikimo tema „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ išvadas (12),

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 12 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą dėl Jungtinių Tautų paramos Pietų šalių ir trišaliam bendradarbiavimui veiklos gairių sistemos (SSC/17/3) (13),

—

atsižvelgdama į AKR ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) simpoziumą tema „Pietų šalių partnerystės stiprinimas. AKR valstybių grupės galimybės ir uždaviniai (14),

—

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 5 ir 6 d. Briuselyje įvykusio susitikimo Pietų šalių ir trišalio bendradarbiavimo plėtojimo klausimais baigiamąjį dokumentą (15),

—

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 16 ir 17 d. Lisabonoje EBPO ir Portugalijos vyriausybės surengto politinio dialogo trišalio bendradarbiavimo klausimais išvadas (16),

—

atsižvelgdama į Nairobio išvadų dokumentą, kurį priėmė Jungtinių Tautų aukšto lygio konferencija Pietų šalių bendradarbiavimo klausimais (17),

—

atsižvelgdama į 2013 m. vasario 4 d. Niujorke įvykusio bendro Jungtinių Tautų vystymo programos / Jungtinių Tautų gyventojų fondo / Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro, Jungtinių Tautų vaikų fondo, Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio ir Pasaulio maisto programos vykdomųjų tarybų susitikimo Pietų šalių bendradarbiavimo ir trišalio bendradarbiavimo stiprinimo klausimais ataskaitą (18),

—

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė (19),

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

—

atsižvelgdama į Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komiteto pranešimą „Pietų šalių bendradarbiavimas ir trišalis bendradarbiavimas. AKR šalių galimybės ir uždaviniai“ (AP101.516/13/galutinis),

A.

kadangi pirmajam XXI amžiaus dešimtmečiui buvo būdingas spartus ekonomikos augimas didžiausiose besiformuojančios rinkos ekonomikos Pietų šalyse (Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Indonezijoje, Pietų Afrikoje ir pan.), kurios vis labiau įsitvirtina kaip svarbiausios vystymo dalyvės ir kurioms, EBPO duomenimis, 2010 m. teko beveik 50 proc. pasaulio BVP, palyginti su 36 proc. prieš dešimt metų;

B.

kadangi šiuo atžvilgiu ir, atsižvelgdamos į vystymosi sunkumus, AKR šalys vis dažniau taikė su Pietų šalių partneryste susijusį požiūrį, apimantį ne tik finansinius srautus, bet ir dalijimąsi patirtimi, technologijų perdavimą, lengvatinį patekimą į rinką ir labiau savitarpio parama grindžiamos prekybos metodus;

C.

kadangi Pietų šalių bendradarbiavimo ateitį lemia bendros priemonės, kuriomis padedama vystyti visas dalyvaujančias šalis ir atsižvelgiama į bendrus uždavinius;

D.

kadangi AKR šalių ratifikuojamais ekonominės partnerystės susitarimais turi būti skatinamas Europos Sąjungos šalių partnerių vystymasis, pirmiausia įvairinant jų ekonomiką ir stiprinant AKR šalių tarpusavio bendradarbiavimą;

E.

kadangi AKR šalys vis daugiau dėmesio skyrė naujiems būdams siekti tikslų naikinti skurdą ir užtikrinti tvarų vystymąsi platesniu regioniniu mastu, taip pat horizontaliosiomis partnerystėmis;

F.

kadangi trišalis bendradarbiavimas yra procesas, per kurį Pietų šalys bendradarbiauja remiamos šiaurinės šalies ir kuris skiriasi nuo vien techninio bendradarbiavimo programų, pagal kurias kiekvienas dalyvis savo įnašą nustato remdamasis savo lyginamaisiais pranašumais, taigi prisiimama dalis atsakomybės už vystymosi rezultatus;

G.

kadangi Pietų šalių bendradarbiavimas turėtų būti skaidresnis ir juo turėtų būti didinamas vietos pilietinės visuomenės dalyvavimas;

H.

kadangi, siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, padaryta didelė, bet labai nevienoda pažanga;

I.

kadangi šiaurinės šalys yra teisėtai suinteresuotos užtikrinti Pietų šalių ir trišalio bendradarbiavimo sėkmę;

J.

kadangi besivystančių šalių tarpusavio tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2010 m. sudarė 16 proc. visų pasaulio tiesioginių užsienio investicijų (apie 210 mlrd. USD, palyginti su 187 mlrd. USD 2008 m.) ir dar neišnaudotos didesnės Pietų šalių tarpvalstybinės ekonominės integracijos galimybės;

K.

kadangi, kaip nurodyta JT generalinio sekretoriaus ataskaitoje, Pietų šalių vystomasis bendradarbiavimas smarkiai stiprėjo ir 2008 m. pasiekė 16,2 mlrd. USD, t. y., palyginti su 2006 m., padidėjo 63 proc.;

1.

mano, kad, nors Pietų šalių bendradarbiavimo ir trišalio bendradarbiavimo pobūdis ir mastas skiriasi, abiem atvejais kuriami nauji forumai ir bendradarbiavimo būdai, kuriais besiformuojančios rinkos ekonomikos Pietų šalys mažiau išsivysčiusioms šalims, pirmiausia mažiausiai išsivysčiusioms šalims, gali perduoti patirtį apie laimėjimus ir apie tai, ko išmoko iš savo klaidų, taip pat teikti joms paramą vystymuisi;

2.

pažymi, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (Kinija, Indija, Brazilija, Turkija, Marokas, Persijos įlankos ir kitos šalys) labai daug investuoja į AKR šalis ir turėtų būti skatinamos naudotis savo įtaka sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus: nuo ekonomikos atgaivinimo iki aprūpinimo maistu saugumo, žmogaus teisių ir klimato kaitos;

3.

pripažįsta, kad dėl geografinio artumo ir didėjančio regioninio papildomumo AKR šalys turi su savo teritorija susijusių praktinių techninių žinių, nors dar pastebimas prekybos disbalansas, pvz., Kinijos ir Afrikos atžvilgiu;

4.

apgailestauja dėl AKR ir besiformuojančios rinkos ekonomikos prekybos struktūros, kuri nekinta kokybės požiūriu ir dėl kurios AKR šalys ir toliau tiekia prekes ir žaliavas, kuriomis didinamas pramonės augimas kitose šalyse; ragina šias šalis parodyti, kad sugeba skatinti naujus vystymo mechanizmus ir lėšų sutelkimo būdus, kad ekonominiais santykiais su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis būtų remiamas struktūrinis ekonomikos įvairinimas;

5.

ragina esamus prekybos partnerius teikti pagalbą rengiant mokymus ir investuojant pramonės šalyse, kuriomis didinama AKR ir kitų Pietų šalių produktų vertė, siekiant didinti gebėjimus ir gauti daugiausia naudos iš būsimam tvariam augimui skirtų išteklių;

6.

todėl ragina Europos Sąjungą remti Pietų šalių vystomąjį bendradarbiavimą, griežtai atitinkantį abipusio intereso ir lygybės principus, atsižvelgiant į esamą šių dviejų šalių partnerysčių disbalansą; mano, kad reikėtų vengti vien parduoti žaliavas ir kad reikėtų remti sąžiningą prekybą ištekliais, taip pat pirmiausia intensyvų perdavimą švietimo, žinių ir technologijų srityse;

7.

mano, kad trišalio bendradarbiavimo projektais Europos Sąjungai teikiama dar viena galimybė stiprinti tvarias partnerystes su AKR šalimis;

8.

ragina parengti novatorišką finansavimą, pvz., galbūt taikyti principu „teršėjas moka“ pagrįstą anglies dioksido mokestį, nes dažnai dėl sparčios industrializacijos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys – nors ir ne tik jos – išmeta didžiausią kiekį CO2; šiuo atžvilgiu giria ES valstybes nares už pastangas laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius kovos su klimatu įsipareigojimus ir ragina vykdant trišalį bendradarbiavimą daug dėmesio skirti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo ir ekologiškų technologijų kaip tvaraus energijos rūšių derinio dalies skatinimui;

9.

ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skirti didesnį finansavimą trišalio bendradarbiavimo iniciatyvoms, pirmiausia tarp bendras sienas turinčių šalių;

10.

ragina visus suinteresuotuosius subjektus skatinti ilgalaikį AKR šalių gebėjimų stiprinimą trišaliu bendradarbiavimu, kurį vykdant naudojamasi įvairių vystymosi dalyvių lyginamaisiais pranašumais ir papildomumu, šalys skatinamos siekti bendro tikslo panaikinti skurdą pasaulyje ir skatinti tvarų vystymąsi;

11.

mano, kad, siekiant teisinės valstybės principu pagrįstos tvarios ekonominės plėtros, vykdant Pietų šalių bendradarbiavimą ir trišalį bendradarbiavimą taip pat reikėtų daug dėmesio skirti kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

12.

mano, kad Pietų šalių bendradarbiavimu ir trišaliu bendradarbiavimu reikėtų padėti tvariai ir ekonominiu požiūriu perspektyviai naudoti gamtos išteklius ir žaliavas;

13.

primena, kad, siekiant suteikti piliečiams pastebimos Pietų šalių ir trišalio bendradarbiavimo naudos, jis turėtų papildyti aktyvias viešąsias, privačiąsias ir bendras investicijos į viešąją infrastruktūrą, pvz., transportą, energiją, pirmiausia į elektros energijos tiekimą ir galimybę naudotis elektros energija, taip pat į IRT struktūrą, ir jį turėtų papildyti įvairi augimui palanki viešoji politika, įskaitant tinkamą mokesčių sistemą ir reikiamą decentralizavimo lygį, kad regionams ir vietos bendruomenėms būtų galima suteikti daugiau galių;

14.

pripažįsta, kad dėl prasto vidaus išteklių sutelkimo ir mažėjančios paramos vystymuisi, vykdant Pietų šalių bendradarbiavimą gaunamas finansavimas yra gyvybiškai svarbus daugeliui AKR šalių, kurioms reikia labai daug finansavimo; vis dėlto apgailestauja, kad toks finansavimas daugiausia skiriamas tokiems sektoriams, kaip gamtos ir mineralinių išteklių gavyba;

15.

mano, kad, teikiant paramą vystymuisi ir įgyvendinant bendradarbiavimo projektus, daugiau dėmesio reikėtų skirti geresniam AKR šalių vidaus išteklių naudojimui;

16.

ragina plėtoti Pietų šalių ir trišalį bendradarbiavimą srityse, kuriose būtų galima skatinti tvarią plėtrą, pvz., gero valdymo srityje;

17.

atkakliai tvirtina, kad reikia didinti AKR šalių gebėjimus formuoti ir įgyvendinti savitarpio parama grindžiamo vystymosi teisės aktus, kuriais užtikrinama pagarba žmogaus teisėms, geras valdymas, socialinis teisingumas, sąžiningumas, demokratija, aplinkos tausojimas ir apsauga;

18.

mano, kad AKR šalys turi galėti spręsti aplinkos problemas, pvz., klimato kaitos, energijos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės mažėjimo, pirmiausia naudodamosi finansavimu, skirtu gamtos išteklių gavybai; šias problemas reikia spręsti tvariai;

19.

siūlo sudaryti sąlygas, kad, siekiant pastebimų vystymosi rezultatų, ieškant palyginamųjų pranašumų ir papildomumo, taip pat didinant skaidrumą išlaidų, paramos gavėjų ir susijusiuose procesuose dalyvaujančių vietos ir regioninių subjektų atskaitomybės atžvilgiu, visuotine veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė taptų tais pačiais principais besivadovaujančių ir tinkamai apibrėžtus įsipareigojimus prisiėmusių partnerių forumu;

20.

pabrėžia, kad daugiausia paramos AKR šalims ir prekybos partneriams ir toliau teikia įprastiniai paramos tiekėjai; ES ir jos valstybės narės patvirtino įsipareigojimą skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų siekiant paspartinti pažangą iki 2015 m. ir vėliau siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

21.

ragina, siekiant daryti didesnę įtaką tarptautiniams sprendimams, užmegzti partnerystes konkrečiose srityse ir dėl konkrečių priemonių; ragina suinteresuotuosius subjektus atsižvelgti į šių naujų formų bendradarbiavimo tvarumą, turint omenyje svarbiausius klausimus, susijusius su žinių ir technologijų perdavimu ir aplinkos apsauga už savo šalies sienų;

22.

mano, kad, atsižvelgiant į naujas teritorinio bendradarbiavimo formas, vystymosi projektus reikia perduoti vietos ir regionų subjektams;

23.

atkakliai tvirtina, kad reikia daug dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, per tarptautinių santykių srities derybas nustatant moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai palankias sąlygas;

24.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, regioniniams ir nacionaliniams parlamentams ir AKR regioninėms organizacijoms.

—

susitikusi 2013 m. lapkričio 25–27 d. Adis Abeboje (Etiopija),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2010 m. spalio mėn. Afrikos žemės ūkio ministrų konferencijoje priimtą ir per 2011 m. sausio mėn. Adis Abeboje vykusią Vykdomosios tarybos 18-ąją eilinę sesiją patvirtintą Afrikos Sąjungos dokumentą „Ganyklinės gyvulininkystės Afrikoje politikos programa. Ganykline gyvulininkyste užsiimančių bendruomenių gyvenimo, pragyvenimo šaltinių ir teisių užtikrinimas, apsauga ir gerinimas“ (dok. Nr. EX.CL/631 XVIII),

—

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 29 d. Ndžamenos deklaraciją dėl ganyklinės gyvulininkystės poveikio saugumui ir vystymuisi,

—

atsižvelgdama į Afrikos žemės politikos sistemą ir gaires, kurios 2009 m. patvirtintos Afrikos Sąjungos bendroje už žemės ūkį, žemę ir gyvulius atsakingų ministrų konferencijoje,

—

atsižvelgdama į Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (toliau – VAVEB) valstybių vadovų sprendimą Nr. A/DEC.5/10/98, kuriuo reglamentuojamas sezoninis gyvulių pervarymas į naujas ganyklas tarp VAVEB valstybių,

—

atsižvelgdama į 2005 m. sausio 19 d. Abudžoje VAVEB valstybių priimtą žemės ūkio politiką,

—

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 10 d. papildomu aktu Nr. 03/2001 priimtą VAEPS žemės ūkio politiką,

—

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio mėn. Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos aprūpinimo maistu saugumo gyvulių ganymo teritorijose politikos programos projektą,

—

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio mėn. patvirtintą Tarpvyriausybinės vystymo institucijos Gyvūnų sveikatos ir prekybos gyvūnais regioninės politikos programą,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį dėl aplinkos ir gamtos išteklių, 32A straipsnį dėl klimato kaitos, 31 straipsnį dėl lyčių klausimų ir 23 straipsnį dėl ekonomikos sektoriaus plėtros, apimantį kaimo strategiją ir žemės ūkio gamybą,

—

atsižvelgdama į 2013 m. kovo mėn. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013) 0141),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012) 0586),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (COM(2010) 0127),

—

atsižvelgdama į ES vadovaujamas iniciatyvas AGIR ir SHARE, kuriomis siekiama įveikti maisto ir mitybos krizes,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) ataskaitą „Pasaulio gyvulininkystė 2011 m. Gyvulininkystės reikšmė užtikrinant aprūpinimą maistu“ (Roma, 2012 m.),

—

atsižvelgdama į 2007 m. Generalinės Asamblėjos patvirtintą Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (A/RES/66/142),

—

atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų (13466/02),

—

atsižvelgdama į 2000 m. Jungtinių Tautų nustatytus Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (AKR-ES/101.526/13/galutinis),

A.

kadangi visoje Afrikoje gyvena apie 268 mln. ganykline gyvulininkyste užsiimančių žmonių ir kadangi kai kuriuose regionuose ganyklinė gyvulininkystė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis; kadangi ganyklų teritorijos sudaro beveik 40 proc. Afrikos žemyno ir kadangi tam tikruose regionuose ganyklinė gyvulininkystė yra pagrindinė veikla, pvz., Nigerio gyvulininkystės kapitalas sudaro apie 2 000 mlrd. FCFA, o šio sektoriaus pajamos sudaro 21 proc. šalies eksporto išteklių;

B.

kadangi ganykline gyvulininkyste užsiimantys žmonės turi įtvirtintų čiabuvių žinių ir, naudodamiesi socialiniais tinklais ir naujosiomis informacijos ir ryšių technologijomis (NIRT) ieško maistingiausių ganyklų sausringosiose ir pusiau sausringosiose zonose ir strategiškai į jas varo gyvulius, taigi gerai naudoja nedirbamą žemę, kuri prastai tinka kitiems tikslams;

C.

kadangi statistiniai ganyklinės gyvulininkystės įnašo į ekonomiką duomenys mažai žinomi, nors ši veikla labai svarbi aprūpinimui gyvuliais ir susijusių paslaugų tinklo kūrimui;

D.

kadangi vieno hektaro pagamintos mėsos ir kalorijų požiūriu ganyklinė gyvulininkystė sausringosiose ir pusiau sausringosiose zonose yra produktyvesnė už sėsliąją gyvulininkystę ir kadangi dėl to ja užsiimant lengviau išmaitinti bendruomenes, didinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą ir atsparumą;

E.

kadangi judusis ganymas sausringosiose ir pusiau sausringosiose zonose, kartu taikant ganyklų anglies dioksido sekvestraciją, galėtų turėti teigiamą poveikį aplinkai; kadangi, priešingai, jei ganomos bandos neperkeliamos, pievos nuganomos ir nyksta biologinė įvairovė, nes augalai negali pakankamai atsigauti;

F.

kadangi dėl klimato kaitos ganykline gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms gresia didesnis pavojus patirti aprūpinimo maistu nesaugumą ir skurdą, nepaisant to, kad dėl judumo gyvulių augintojai gali lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos nei sėslūs gyvulių augintojai;

G.

kadangi, didėjant gyventojų skaičiui, reikia daugiau žemės ūkio paskirties žemės, labiau urbanizuoti Afriką ir šie veiksniai riboja gyvulių judumą ir kadangi, siekiant išsaugoti gyvulių judumą, labai svarbus atidus valdymas ir svarbu parengti žemės naudojimo kodeksus ir planus;

H.

kadangi, nagrinėjant tarpvalstybinio judumo regioniniu lygmeniu klausimus, galima spręsti komunų tarpusavio konfliktus dėl galimybės naudoti vandenį ir žemę;

I.

kadangi atokiose teritorijose klajojantys ganykline gyvulininkyste užsiimantys žmonės gali daryti teigiamą poveikį saugumui;

J.

kadangi įvairindami veiklą kai kurie ganykline gyvulininkyste užsiimantys žmonės gali didinti savo pajamas;

K.

kadangi ganykline gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms gali būti sunku naudotis tinkama, kokybiška sveikatos priežiūra, siekti švietimo, aprūpinti gyvulius vandeniu, naudotis veterinarinės priežiūros paslaugomis, kadangi juos sunku įtraukti į gyventojų surašymo duomenis ir todėl gali atsirasti jų politinė marginalizacija;

L.

kadangi AS ganyklinės gyvulininkystės politikos programa siekiama apsaugoti ja užsiimančių žmonių pragyvenimo šaltinį, padėti jiems įveikti sunkumus, ginti jų teises ir didinti jų įnašą į ekonomiką;

1.

ragina AKR valstybes ir vietos valdžios institucijas suderinti nacionalinę, vietos ir regioninę politiką su AS programa ir įtraukti ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones į taikytinos strategijos rengimą;

2.

ragina ES pripažinti ganyklinę gyvulininkystę kaip vertingą gamybos sistemą ir padėti AKR valstybėms įgyvendinti programą;

3.

nurodo, kad, siekiant išvengti gyvūnų ligų plitimo, išsaugoti ganyklinę gyvulininkystę ir apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina imtis tinkamų gyvūnų sveikatos ir higienos priemonių; pabrėžia, kad svarbu, jog ganykline gyvulininkyste užsiimantys žmonės turėtų žinių apie gyvūnų ligų prevenciją ir gydymą;

4.

ragina AKR valstybes parengti ir įgyvendinti su ganykline gyvulininkyste, sezoniniu gyvulių pervarymu į naujas ganyklas ir žemės naudojimu susijusias vietos, nacionalines, dvišales ir regionines iniciatyvas, teisės aktus ir kodeksus; ragina AKR valstybes, siekiant sudaryti sąlygas geriau aprūpinti judžiąsias visuomenės grupes, taip pat rengti novatoriškas aprūpinimo koncepcijas tokiose srityse, kaip švietimas ir visuomenės sveikata;

5.

primygtinai ragina viešuosius ir privačiuosius subjektus užtikrinti, kad sienos ir apribojimai nedarytų neigiamo poveikio ganykline gyvulininkyste užsiimančių žmonių saugiam judumui ir galimybėms naudotis ištekliais, taip pat, kad ganykline gyvulininkyste užsiimantys žmonės galėtų ganyti bandas ir privatizuotoje žemėje;

6.

rekomenduoja, kad AKR valstybės remtų ir konsultuotų ganykline gyvulininkyste užsiimančias moteris, siekdamos suteikti joms daugiau ekonominės galios;

7.

ragina AKR valstybes stiprinti savo valdymo struktūras siekiant užtikrinti geresnį atstovavimą ganykline gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms, taip pat suteikiant daugiau galių įprastinėms institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų užtikrinama, jog imamasi tinkamų priemonių siekiant šių tikslų:

8.

ragina AKR valstybes ypatingą dėmesį skirti mergaičių švietimui ganykline gyvulininkyste užsiimančiose bendruomenėse ir parengti priemones, kuriomis mergaitėms būtų sudaromos galimybės siekti išsilavinimo;

9.

ragina AKR valstybes ir ES įtraukti ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones į sprendimų priėmimo procesą, padėti jiems spręsti konfliktus, jei tinkama ir įmanoma, paprotinėmis priemonėmis, ir gerinti galimybes naudotis teisinėmis paslaugomis;

10.

ragina AKR valstybes remti ir konsultuoti ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones, nusprendusius nedalyvauti šiame procese;

11.

rekomenduoja AKR valstybėmis toliau rinkti duomenis apie ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones ir geriau įvertinti šių žmonių įnašą į ekonomiką, taip pat atlikti socialinius ir ekonominius tyrimus, siekiant geriau suskirstyti į kategorijas ganykline gyvulininkyste užsiimančių žmonių pažeidžiamumą, pvz., klimato kaitai, konfliktams, žemės naudojimo pokyčiams ir aprūpinimo maistu nesaugumui;

12.

ragina ES ir AKR valstybes visomis pastangomis kovoti su klimato kaita, nes ji labai kenkia ganykline gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu ne tik padėti ganykline gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms AKR valstybėse prisitaikyti prie klimato kaitos ir gerinti atsparumą, bet ir įtvirtinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ES ir AKR valstybėse plataus užmojo darbotvarkę;

13.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, regioniniams ir nacionaliniams parlamentams ir AKR regioninėms organizacijoms.

—

susitikusi 2013 m. lapkričio 25–27 d. Adis Abeboje,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą Nr. 2000/483/EB, kuris 2000 m. birželio 23 d. pasirašytas Kotonu (Beninas) ir vėliau persvarstytas 2005 ir 2010 m.,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2098 (2013) dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR),

—

atsižvelgdama į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl nestabilumo ir nesaugumo Didžiųjų ežerų regione ir, visų pirma, rytinėje KDR dalyje, kuri priimta 2012 m. lapkričio 29 d. Paramaribe (Suriname) vykusiame jos susitikime,

—

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 14 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pranešimą dėl padėties KDR,

—

atsižvelgdama į Didžiųjų ežerų saugumo, stabilumo ir plėtros paktą, kurį 2006 m. gruodžio mėn. Nairobyje (Kenija) pasirašė Didžiųjų ežerų regiono tarptautinės konferencijos (DERTK) valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai,

—

atsižvelgdama į Kongo Demokratinės Respublikos ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo programą, kurią 2013 m. vasario 24 d. Adis Abeboje (Etiopija) pasirašė vienuolika DERTK ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų,

—

atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 5 d. Kampaloje (Ugandoje) susitikusių DERTK valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų deklaraciją dėl saugumo padėties Kongo Demokratinės Respublikos Šiaurės Kivu provincijoje,

—

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 4 d. Pretorijoje vykusio PAVB ir DERTK bendro aukščiausiojo lygio susitikimo galutinį komunikatą,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos (AS) Taikos ir saugumo tarybos sprendimą dėl padėties rytų KDR, priimtą per 2013 m. lapkričio 14 d. 406-ąjį posėdį,

—

atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 9, 4, 6 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d. ES, JT, AS ir Didžiųjų ežerų regiono specialiųjų pasiuntinių ir atstovų bendras deklaracijas,

—

atsižvelgdama į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2013 m. rugpjūčio 30 d. pranešimą dėl padėties Šiaurės Kivu, taip pat į 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. liepos 10 d. pranešimus dėl padėties rytų Konge,

—

atsižvelgdama į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl KDR, ypač į 2009 m. gruodžio 17 d., 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijas,

—

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 26 d. už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir reagavimą į krizes atsakingos ES Komisijos narės Kristalinos Georgievos pareiškimą dėl prastėjančios humanitarinės padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

—

atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnį ir į jos II protokolą, kuriais draudžiamos masinės žudynės, žaginimai, priverstinis verbavimas ir kiti žiaurumai,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kurioje visų pirma draudžiama įtraukti vaikus į ginkluotus konfliktus,

—

atsižvelgdama į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią KDR ratifikavo 1982 m.,

A.

labai susirūpinusi dėl tebevykdomo smurto, plataus masto žmogaus teisių pažeidimų, įvairiausių nusikaltimų (nepagrįstų sulaikymų, turto prievartavimo, plėšimų, priverstinio darbo, seksualinio smurto, vaikų prievartinio verbavimo, kankinimo ir egzekucijų) ir nesaugumo Didžiųjų ežerų regione;

B.

kadangi ginkluotųjų pajėgų buvimas ir veikla Didžiųjų ežerų regione apskritai ir pirmiausia rytų KDR yra vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių trūksta saugumo regione ir kyla nuolatinė grėsmė saugai, stabilumui, ekonominei ir socialinei plėtrai, taip pat regiono šalių tarpusavio bendradarbiavimui;

C.

kadangi tebesitęsiantis neteisėtas KDR gamtos ir iškastinių išteklių naudojimas ir plėšimas, pirmiausia šalies rytuose, tebėra viena iš pagrindinių nesaugumo Didžiųjų ežerų regione priežasčių; kadangi didėjantis nedarbas ir skurdas, maisto krizė ir pagrindinių socialinių paslaugų netinkamumas taip pat skatina smurto protrūkius ir nestabilumą regione;

D.

kadangi praėjusiais metais dėl kovų perkelta daugiau nei 100 000 žmonių ir dėl to dar labiau padidėjo humanitarinė krizė regione, kuriame yra apie 2,6 mln. šalies viduje perkeltų asmenų ir 6,4 mln. žmonių reikia maisto ir humanitarinės pagalbos; ši padėtis pirmiausia susidarė dėl M23 sukilimo ir nusikalstamos kitų rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje veikiančių ginkluotųjų grupuočių veiklos;

E.

kadangi po 2013 m. spalio mėn. pabaigoje intervencijos komandos MONUSCO pagalba pradėtos karinės atakos KDR ginkluotosios pajėgos (pranc. FARDC) numalšino M23 sukilimą ir sudarė sąlygas laipsniškai atkurti valstybės teritorinę administraciją sukilėlių užimtose teritorijose;

F.

atkreipdama dėmesį į 2013 m. lapkričio 5 d. M23 vadovų deklaraciją, kurioje paskelbta jų sukilimo pabaiga ir pasiryžimas siekti jų judėjimo tikslų vien politinėmis priemonėmis;

G.

kadangi, nepaisant šios FARDC pergalės ir Didžiųjų ežerų regione, pirmiausia rytų KDR, tarptautinės bendruomenės įdėtų pastangų ir sutelktų išteklių, ginkluotų grupuočių vykdomas smurtas ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, taip pat neteisėtas KDR gamtos išteklių naudojimas ir plėšimas dar toli gražu nesibaigė; kadangi dėl šių priežasčių svarbu ir toliau dėti pastangas siekiant įtvirtinti taiką ir saugumą regione;

H.

apgailestaudama dėl sunkumų sparčiai užbaigti Kampaloje vykusias KDR vyriausybės ir M23 derybas, susidariusių dėl to, kad, nepaisant jau padarytos pažangos, nepavyko susitarti dėl galutinio teksto, kuriuo sankcionuojamos šios derybos, pobūdžio ir pavadinimo;

I.

kadangi būtina skubiai galutinai nutraukti visų kitų rytų Kongo Demokratinėje Respublikoje veikiančių priešiškų pajėgų, įskaitant Ruandos demokratines išsilaisvinimo pajėgas (angl. FDLR), Jungtines demokratines pajėgas / Ugandos išlaisvinimo nacionalinę armiją (angl. ADF/NALU) ir įvairias „Mai-Mai“ grupuotes, veiklą ir sparčiai atkurti taiką ir saugumą Didžiųjų ežerų regione;

J.

kadangi gaila, kad ne visos susijusios šalys vykdo pirmiau nurodytame 2013 m. vasario 24 d. Adis Abeboje pasirašytame bendrajame susitarime prisiimtus įsipareigojimus;

K.

kadangi 2013 m. gegužės mėn. kartu su JT generaliniu sekretoriumi Didžiųjų ežerų regione lankydamasis Pasaulio banko prezidentas pranešė, kad Pasaulio bankas skirs 1 mlrd. USD vystymosi projektams regione, kuriais bus papildytos tarptautinės bendruomenės dabartinės pastangos užtikrinti ilgalaikę taiką Didžiųjų ežerų regione;

1.

dar kartą labai smerkia vykdomą smurtą, nusikaltimus, prievartavimą ir vaikų verbavimą į kariuomenę ir pakartoja, kad palaiko karo baisumus patyrusius Didžiųjų ežerų regiono žmones; ragina valstybes nares skatinti dialogą, tarpininkavimą ir derybas sprendžiant vidaus konfliktus, siekiant šalinti nesutarimų priežastis, dėl kurių bandoma nuversti demokratiškai išrinktas vyriausybes;

2.

ragina KDR vyriausybę naudotis visais įgaliojimais KDR teritorijoje ir gerinti bendrąjį valdymą šalyje, įskaitant žmogaus teisių sritį, taip pat nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones, kurioms būtų galima užtikrinti, kad visos Kongo visuomenės grupės turėtų tokias pat teises;

3.

ragina Didžiųjų ežerų regiono parlamentus bendradarbiauti su savo vyriausybėmis ir politinėmis partijomis siekiant skatinti socialinį teisingumą ir užtikrinti ilgalaikę taiką;

4.

ragina parlamentus ir vyriausybes užtikrinti vienodą visų visuomenės grupių, įskaitant moteris ir jaunimą, mažumas ir pažeidžiamas grupes, dalyvavimą demokratiniame procese ir valdyme;

5.

ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant AS, ES ir JT, toliau teikti esminę, koordinuotą ir veiksmingesnę pagalbą žmonėms, nuketėjusiems nuo saugumo padėties Didžiųjų ežerų regione, ir toliau būti pasirengusiai reaguoti į humanitarines nelaimes regione;

6.

pakartoja ryžtingą įsipareigojimą skatinti Didžiųjų ežerų regiono šalių apskritai ir pirmiausia KDR suverenitetą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir nacionalinę vienybę ir pabrėžia, kad, siekiant skatinti taiką, saugumą ir vystymąsi Didžiųjų ežerų regione, reikia gerbti šias teises;

7.

dar kartą patvirtina neatimamą ir nenuginčijamą kiekvienos regiono tautos teisę visapusiškai naudotis savo nacionaliniu turtu ir disponuoti juo pagal savo šalies įstatymus visiškai nepriklausomai;

8.

pritaria Adis Abeboje pasirašytai Kongo Demokratinės Respublikos ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo programai ir ragina ją pasirašiusias šalis skubiai ir sąžiningai vykdyti įsipareigojimus; todėl ragina JT Saugumo Tarybą pagal savo Rezoliucijos Nr. 2098 (2013) 6 dalį imtis atitinkamų priemonių šioje programoje nustatytų įsipareigojimų neįvykdžiusių šalių atžvilgiu;

9.

palankiai vertina ES paramą bendrajam susitarimui ir ragina ją, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visomis pastangomis skatinti taiką ir gerinti KDR, Ugandos, Ruandos, Burundžio ir Tanzanijos tarpusavio bendradarbiavimą;

10.

remia visas priemones, kuriomis siekiama atkurti taiką ir saugumą Didžiųjų ežerų regione ir kurių imasi JT, AS, ES, Tarptautinė konferencija dėl Didžiųjų ežerų regiono ir PAVB, ir ragina jas toliau dėti pastangas ir pirmiausia parengti darnaus regiono vystymosi programą, apskritai siekiant pasiūlyti jaunimui ir kitiems Didžiųjų ežerų regiono gyventojams alternatyvą karui, kuria jiems būtų užtikrinta geresnė ateitis;

11.

palankiai vertina JT Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 2098 (2013) dėl KDR ir ragina Didžiųjų ežerų regiono vadovus ir visą tarptautinę bendruomenę skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ši rezoliucija būtų tinkamai ir visapusiškai įgyvendinta;

12.

palankiai vertina pagal šią rezoliuciją iš intervencijos komandos MONUSCO suformuotų pajėgų dislokavimą Šiaurės Kivu; palankiai vertina aktyvų komandos dalyvavimą malšinant M23 sukilimą ir ragina ją toliau remti Kongo vyriausybės pajėgas, siekiant išardyti visas kitas KDR teritorijoje veikiančias ginkluotas grupuotes ir užkirsti kelią jų nusikalstamai veikai Didžiųjų ežerų regione;

13.

ragina tarptautinę bendruomenę, pirmiausia pagalbos teikėjus, remti KDR pastangas po karinės pergalės prieš M23 vykdyti institucines, politines, ekonomines ir socialines reformas, pirmiausia gynybos, saugumo ir teisingumo srityse, siekiant stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą visais viešojo administravimo lygmenimis;

14.

ragina KDR ir jos kaimynus glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti, siekiant kartu ne tik spręsti su saugumu susijusius ir politinius klausimus, bet ir šalinti pasikartojančių konfliktų regione padarinius, siekiant skatinti ekonominį vystymąsi Didžiųjų ežerų regione; ragina tarptautinę bendruomenę, pirmiausia Tarptautinė konferencija dėl Didžiųjų ežerų regiono, AS, ES, JT ir JAV remti šį bendradarbiavimą;

15.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia atgaivinti Didžiųjų ežerų regiono ekonominę bendriją ir suteikti jai lėšų, kad ji, siekdama gerinti regiono gyventojų gyvenimą, galėtų skatinti taiką, integraciją, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

16.

palankiai vertina Tarptautinės konferencijos dėl Didžiųjų ežerų regiono vadovaujamų Kampalos derybų pažangą ir primygtinai ragina tarpininką ir visas šalis skubiai baigti derybas, kad būtų galima spręsti tokius skubius klausimus, kaip į kaimynines šalis pabėgusių buvusių M23 sukilėlių ir karo nusikaltimais, nusikaltimais žmonijai ir sunkiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamų žmonių ekstradicija;

17.

ragina vykdyti buvusių sukilėlių demobilizaciją, nuginklavimą, reabilitaciją ir reintegraciją (DNRR) griežtai laikantis pagrindinių tarptautinių šios srities standartų ir atsižvelgiant į specifines kario tarnybos ypatybes, kaip nurodyta AKR ir ES JPA rezoliucijoje dėl karinių perversmų keliamos grėsmės demokratijai ir politiniam stabilumui AKR valstybėse ir tarptautinės bendruomenės vaidmens;

18.

atkreipia dėmesį į Kongo Demokratinėje Respublikoje Prezidento Josepho Kabilos surengtas nacionalines prezidentinės daugumos, politinės opozicijos ir pilietinės visuomenės konsultacijas ir ragina KDR valdžios institucijas imtis veiksmų dėl šių konsultacijų išvadų ir rekomendacijų, siekiant skatinti nacionalinį susitaikymą ir galutinai panaikinti pagrindines pasikartojančių KDR politinių krizių priežastis;

19.

pabrėžia, kad nereikia gaišti laiko JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus pagalba nustatant buvusius M23 sukilėlius ir Kongo pabėgėlius Ruandoje ir Ugandoje, kad jie galėtų būti savanoriškai repatrijuojami į jų kilmės šalį ir kad kiekvienas DNRR programoje pageidaujantis dalyvauti asmuo galėtų joje dalyvauti;

20.

pabrėžia, kad nebaudžiamumo panaikinimas yra viena iš taikos ir saugumo atkūrimo Didžiųjų ežerų regione prielaidų ir dar kartą ragina Tarptautinės konferencijos dėl Didžiųjų ežerų regiono valstybių narių teismines institucijas ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti Didžiųjų ežerų regione žmogaus teisių pažeidimus, nusikaltimus žmonijai, karo nusikaltimus įvykdžiusius, prievartą naudojusius ir vaikus į kariuomenę verbavusius asmenis;

21.

primygtinai reikalauja, kad visos Didžiųjų ežerų regione klajojančios ginkluotosios grupuotės nedelsiant nusiginkluotų, jei jos to dar nepadarė, ir grįžtų į normalų civilį gyvenimą savo šalyse;

22.

primygtinai ragina visas civilius arba karo pabėgėlius iš kitų šalių priėmusias Didžiųjų ežerų regiono šalis griežtai laikytis 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Afrikos vienybės organizacijos (AVO) konvencijos dėl specifinių pabėgėlių problemų Afrikoje aspektų nuostatų, pirmiausia draudimo tiems asmenims dalyvauti jų kilmės šalims priešiškoje politinėje ir karinėje veikloje;

23.

ragina Pasaulio banką ištesėti 2013 m. gegužės 22 d. jo prezidento Kinšasoje duotą pažadą investuoti 1 mlrd. USD į vystymosi projektus Didžiųjų ežerų regione ir rekomenduoja, kad šis finansavimas būtų pirmiausia skiriamas nuo konfliktų nukentėjusioms sritims;

24.

ragina AS, Tarptautinę konferenciją dėl Didžiųjų ežerų regiono ir jos valstybes nares, JT ir ES imtis ryžtingų ir efektyvių veiksmų kovoti su neteisėtu KDR ir kitų Didžiųjų ežerų regiono šalių gamtos išteklių naudojimu ir prekyba jais, taip pat, vadovaujantis tarptautiniu lygmeniu patvirtintais skaidrumo principais, pirmiausia nustatyti sankcijas tokioje veikloje dalyvaujančioms įmonėms;

25.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Afrikos Sąjungai, AKR ir ES Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT generaliniam sekretoriui, JT generalinio sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui Didžiųjų ežerų regione, Didžiųjų ežerų regiono tarptautinės konferencijos valstybėms narėms ir susijusių valstybių prezidentams, valstybių ir vyriausybių vadovams ir parlamentams.

a)

valstybės, kuriose vyksta partnerystės susitarimo ratifikavimo procesas;

b)

AKR grupės valstybės narės.

i)

nuolatinių komitetų pateikti pranešimai; per sesiją galima pateikti tris tokius pranešimus. Pranešimuose pateikiamų pasiūlymų dėl rezoliucijų apimtis nustatyta šių darbo tvarkos taisyklių II priede;

ii)

neatidėliotini klausimai, kuriuos pasiūlė nuolatiniai komitetai arba pateikė biuras; neatidėliotini klausimai įtraukiami į darbotvarkę išimties tvarka; per vieną sesiją jų galima svarstyti ne daugiau kaip du. Kiti klausimai perduodami atsakingam nuolatiniam komitetui;

iii)

svarbiausias klausimas aukšto lygio diskusijoms.

—

demokratinių procesų skatinimas palaikant dialogą ir konsultuojant,

—

ekonominiai, finansiniai bei prekybos klausimai ir Europos plėtros fondo panaudojimas,

—

socialiniai ir aplinkos apsaugos klausimai.

I.

POLITINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

Komitetas, vadovaudamasis asamblėjos darbo tvarkos taisyklių 28 straipsniu, koordinuos duomenų rinkimo misijas, taip pat ir rinkimų stebėjimą kitose šalyse.

II.

EKONOMIKOS PLĖTROS, FINANSŲ IR PREKYBOS KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

III.

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR APLINKOS KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

—

aiškinamosios dalys, parengiamieji darbo dokumentai ir faktų nustatymo misijų ataskaitos ne ilgesni nei šeši puslapiai;

—

pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikiami pranešimuose, ir pasiūlymai dėl rezoliucijų skubos tvarka svarstomais klausimais ne ilgesni nei keturi puslapiai, konstatuojamosios dalys įskaičiuojamos, o citatos ne.

a)

Per visus posėdžius, rengiamus įprastinėse Europos Parlamento darbo vietose:

b)

Per visus posėdžius, rengiamus ne įprastinėse Europos Parlamento darbo vietose: