1.6.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/9

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 155/04

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„VALAŠSKÝ FRGÁL“

EB Nr:. CZ-PGI-0005-0805-04.04.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Valašský frgál“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Čekijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

2.4 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Tai apvalus 30–32 cm skersmens pyragas, šnekamojoje kalboje dar vadinamas „vdolek“, „pecák“ arba „lopaťák“. Šis pyragas gaminamas iš aukštos kokybės mielinės tešlos, kuri padengiama viršutiniu sluoksniu.

Iškeptas pyragas yra aukso spalvos, o viršutinio sluoksnio spalva priklauso nuo jo rūšies. Viršutinio sluoksnio paviršius gali būti padengtas šviesiais trupiniais, kuriuos galima apibarstyti meduolių trupiniais ar maltu cinamonu arba apšlakstyti sviestu ir pabarstyti cukrumi.

Viršutiniam sluoksniui naudojamos kriaušės, varškės sūris, aguonos, džemas (povidla), vaisiai (slyvos, obuoliai, mėlynės, abrikosai), graikiniai riešutai, kopūstai (švieži arba rauginti), morkos ir kaliaropės. Viršutinis sluoksnis sudaro 42–48 proc. viso produkto.

Pyragas dedamas ant apskrito popierinio pagrindo ir dažniausiai pakuojamas į nuo šilumos susitraukiančią pakuotę arba kitokią rinkoje naudojamą maisto produktams skirtą pakuotę. Jį galima pakuoti ir į kartonines, plastikines ar medines dėžutes arba riebalų nepraleidžiančio popieriaus pakuotes.

Pakavimo rūšys: visas pyragas – 600–700 g, pusė pyrago – 300–350 g, ketvirtis pyrago – 150–175 g.

Tose patalpose, kuriose pyragai gaminami, juos galima parduoti nesupakuotus.

„Valašský frgál“ gali būti parduodamas ir užšaldytas. Užšaldymo procesas nekeičia produkto savybių. Į šaldiklį dedamas jau supakuotas pyragas. Užšaldytą produktą galima laikyti – 18 °C ar mažesnėje temperatūroje devynis mėnesius. Atšildžius produktą rekomenduojama suvartoti per 24 val. Reikiama su galiojimo laiku ir laikymo sąlygomis susijusi informacija nurodoma ant pakuotės.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Tešlai gaminti naudojamos šios žaliavos: pusiau rupūs kvietiniai miltai arba trijų rūšių miltų (smulkaus malimo, pusiau rupių ir rupių) mišinys, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, augaliniai riebalai ar aliejus arba lydyti kiaulių taukai, arba sviestas, pasterizuoti arba švieži kiaušinių tryniai, pieno milteliai, šviežias pienas arba geriamasis vanduo, vaisių sultys (citrinų, obuolių, kriaušių), kepimo mielės ir druska. Šiais laikais leidžiama pridėti tešlai purumo suteikiančios medžiagos, kad produktas išliktų šviežias.

Pagrindinė sudedamoji dalis yra miltai. Kitų sudedamųjų dalių svorio proporcijos privalo būti tokios: riebalų (augalinių riebalų ar aliejaus arba lydytų kiaulės taukų, arba sviesto) – ne mažiau nei 20 proc., cukraus arba saldiklio (fruktozės) – ne mažiau kaip 10 proc. (jei naudojamas kitas saldiklis, kiekis priklauso nuo jo saldumo), kiaušinių trynių – ne mažiau kaip 5 proc. Vaisių sulčių, mielių, druskos ir kitų skonio suteikiančių žaliavų kiekis priklauso nuo atskirų gamintojų naudojamo recepto.

Prieš kepant viršutinis sluoksnis privalo sudaryti maždaug 42–48 proc. viso „Valašský frgál“ svorio.

Viršutiniam sluoksniui naudojamos šios žaliavos:

iš kriaušių gaminamas viršutinis sluoksnis: kriaušių džemas (povidla), pagamintas iš džiovintų kriaušių, slyvų džemas (povidla) arba vaisių džemas, džiovinti obuoliai, tarkuoti meduoliai, etiloksihidrato pagrindo kvapioji medžiaga (toliau – kvapioji medžiaga), malti tikrieji anyžiai, vanilinis cukrus, geriamasis vanduo;

iš varškės sūrio gaminamas viršutinis sluoksnis: minkštas varškės sūris, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, pasterizuoti arba švieži kiaušinių tryniai, geriamasis vanduo, razinos, vanilinis cukrus arba vanilinis pudingas, vaisių sultys (pasirinktinai), aliejus, kvapioji medžiaga, muskato kevalo milteliai, varškės sūrio stabilizatorius, miško uogos;

iš aguonų gaminamas viršutinis sluoksnis: maltos aguonos, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, pieno milteliai arba šviežias pienas, geriamasis vanduo, augaliniai riebalai, smulkaus malimo kvietiniai miltai, vanilinis cukrus, razinos, džiūvėsėliai, maltas cinamonas, kvapioji medžiaga;

iš džemo (povidla) gaminamas viršutinis sluoksnis: slyvų džemas (povidla), vanilinis cukrus arba saldiklis, geriamasis vanduo, kvapioji medžiaga;

iš obuolių gaminamas viršutinis sluoksnis: tarkuoti arba troškinti obuoliai, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, vanilinis cukrus, maltas cinamonas, smulkinti riešutai, razinos, geriamasis vanduo;

iš mėlynių gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios, troškintos ar užšaldytos mėlynės, mėlynių džemas;

iš abrikosų gaminamas viršutinis sluoksnis: švieži, troškinti ar užšaldyti abrikosai, abrikosų džemas;

iš slyvų gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios, troškintos arba užšaldytos slyvos, slyvų džemas (povidla), maltos aguonos, cukrus arba saldiklis;

iš riešutų gaminamas viršutinis sluoksnis: malti riešutai (graikiniai, lazdyno riešutai arba jų mišinys), cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, smulkaus malimo kvietiniai miltai, pienas, sviestas, augaliniai riebalai arba aliejus, džiūvėsėliai, abrikosų džemas, geriamasis vanduo, razinos, vanilinis cukrus, kvapioji medžiaga;

iš kopūstų gaminamas viršutinis sluoksnis: supjaustyti švieži arba gerai nuskalauti rauginti kopūstai, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, sviestas arba augaliniai riebalai ar aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, geriamasis vanduo, malti juodieji pipirai, druska;

iš morkų gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios morkos, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, vanilinis cukrus, aguonos, sviestas, augaliniai riebalai, aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, geriamasis vanduo, maltas cinamonas, druska;

iš kaliaropių gaminamas viršutinis sluoksnis: šviežios kaliaropės, cukrinių runkelių cukrus arba saldiklis, sviestas arba augaliniai riebalai ar aliejus, smulkaus malimo kvietiniai miltai, citrinų arba obuolių sultys, geriamasis vanduo, malti juodieji pipirai, šviežios arba džiovintos petražolės, druska.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi etapai, nuo tešlos ruošimo (dėl naudojamo metodo (tešlai naudojamos mielės) tarp atskirų gamybos etapų negali būti jokio uždelsimo) ir viršutinio sluoksnio užtepimo iki pyrago kepimo ir jo pakavimo, privalo vykti nustatytoje geografinėje vietovėje, siekiant užtikrinti kokybę ir laikytis higienos reikalavimų. Viršutinis sluoksnis gali būti gaminamas ne tik nustatytoje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pjaustyti ir pakuoti gamintojo patalpose būtina dėl produkto, kuris skirtas suvartoti per trumpą laiką, pobūdžio ir siekiant išlaikyti kokybę. Jei pagamintas produktas būtų vežamas nesupakuotas, jo kokybė suprastėtų dėl įtrūkimų ar formos pakitimų arba dėl higienos reikalavimų pažeidimo. Be to, prie produkto pakuotės reikia priklijuoti etiketę, kurioje nurodoma su gamintoju susijusi informacija, produkto sudėtis ir visa kita privaloma informacija, kuria užtikrinama, kad produktas pagamintas nustatytoje vietovėje, ir kuria remiamasi per bet kokį galimą patikrinimą.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Valašský frgál“ gamintojai ant produkto pakuotės privalo aiškiai nurodyti pavadinimą „Valašský frgál“. Vartotojų informavimo, tikrinimo įstaigų atliekamų patikrų ir produkto atsekamumo tikslais ant pakuotės taip pat bus nurodomas saugomos geografinės nuorodos logotipas. Jei produktas parduodamas nesupakuotas, pardavimo vietoje privaloma aiškiai nurodyti, kad parduodamas „Valašský frgál“.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Valachija – Čekijos Respublikos pietryčiuose esantis geografinis regionas. Ją sudaro šios savivaldybės (iš rytų į vakarus): Didžiosios Karlovicės (Velké Karlovice), Kalnų Bečva (Horní Bečva), Čeladna, Kunčicės prie Ondržeinyko, Kozlovicės, Merkovicės, Ticha, Vlčovicės, Kopršivnicės, Štramberkas, Lichnovas, Veržovicės, Morškovas, Hodslavicės, Stranykas, Kojetynas, Loučka, Bernarticės, Hūrka, Starojicka Lhota, Visoka, Hustopečės, Miloticės, Špičkai, Skalička, Kalnų Tešicės (Horní Tešice), Rouskė, Všechovicės, Provodovicės, Komarnas, Podhradny Lhota, Rainochovicės, Držkova, Rusava, Lukovečekas, Frištakas, Mladcova, Zlynas-Prštnė, Zlynas-Jaroslavicės, Bržeznicė, Želechovicės, Lypa, Zadveržicės, Vizovicės, Slopnė, Haluzicės, Vlachovicės, Vrbeticės, Popovas, Jestršabai, Štytna prie Vlaržos, Bilnicė, Brumovas, Nedašovas, Nedašovo Lhota, Študlovas, Stršelna, Francova Lhota, Valachijos Senicės, Hovezai, Halenkovas ir Naujasis Hrozenkovas (Nový Hrozenkov).

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Senais laikais Valachijos gyventojų dažniausiai naudojamas tradicinis vaisių konservavimo metodas buvo džiovinimas. Likusį metų laikotarpį džiovinti vaisiai buvo naudojami įvairiausiais kulinarijos tikslais. Būdingiausias jų naudojimo pavyzdys – iš džiovintų kriaušių gaminamas kriaušių džemas (povidla). Valachijoje „frgál“ viršutinis sluoksnis gaminamas tik iš vienos rūšies užtepo. Tai yra tradicinis šio pyrago gamybos būdas. Istoriniuose šaltiniuose taip pat teigiama, kad ant „frgál“ niekada nebūna daugiau nei vienos rūšies viršutinio sluoksnio.

5.2.   Produkto ypatumai

„Valašský frgál“ skiriasi nuo kitų pyragų visų pirma dėl šių savybių:

—

dėl tešlos ruošimo metodo ir jos sudėties: pirmiausia visos skystos sudedamosios dalys išplakamos iki vientisos masės. Po to pilami išlydyti riebalai ir viskas vėl suplakama iki vientisos masės. Tik tada dedamas paruoštas raugas, o paskui pamažu dedama miltų, taip formuojant vientisą tešlą, kuri maišoma tol, kol pasirodo burbulai (joje yra daug oro). Tešla turi būti nelipni,

—	dėl apvalios formos, išgaunamos tešlą kočiojant viena ranka ritinamu kočėlu, kuris taip pat kilęs iš Valachijos. Tolygiai kočiojant nuo vidurio link kraštų, tešla ne tik tampa plona, bet iškepta būna tanki, minkšta ir smulkios tekstūros,

—	dėl būdingo viršutinio sluoksnio, ypač pagaminto iš džiovintų vaisių (kriaušių),

—

dėl to, kad „Valašský frgál“ visada padengiamas tik vienos rūšies viršutiniu sluoksniu (jo rūšys niekada nemaišomos). Viršutinis sluoksnis sudaro didelę pyrago dalį – apie 42–48 proc. jo svorio prieš kepant. Viršutinio sluoksnio paviršius gausiai padengiamas trupiniais, kuriuos galima pabarstyti meduolių trupiniais arba maltu cinamonu. Iškepus galima pabarstyti cukrumi ir apšlakstyti sviestu.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Ši paraiška grindžiama ir produkto ypatumais, ir geru jo vardu visoje Valachijoje ir už jos ribų. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie didelius pyragus, vadinamus „vdolek“ arba „frgál“, randami nuo 1826 m. leistame J. H. A. Gallašo metraštyje „Bromatologia moravo-rustica“. Jame pateikiama informacijos apie kvietinių ar ruginių miltų pyragus, padengtus varškės sūriu, vaisių džemu (povidla) arba užtepu, gaminamu iš šiam regionui būdingų troškintų ir sutrintų džiovintų kriaušių, kurie gaminami tik nustatytoje Valachijos geografinėje vietovėje.

„Valašský frgál“ gaminamas pagal tradicinius nustatytos geografinės vietovės receptus, rastus rašytiniuose šaltiniuose nuo 1826 m. Šio išskirtinio pyrago kepimo tradicija ypač susijusi su Valachijoje vykstančiais šventiniais renginiais, pvz., vestuvėmis, krikštynomis, Kalėdomis, Velykomis ir derliaus nuėmimu. Neturtingos šeimos jį valgydavo tik per Kalėdas. Turtingesnės šeimos jį valgydavo ir sekmadieniais. Toks pyrago dydis (30–32 cm skersmens) nusistovėjo todėl, kad buvo naudojamas visas ližės, skirtos duonai į krosnį pašauti, paviršius. Šie pyragai dažniausiai buvo kepami iš namuose gaminamų žaliavų, ypač džiovintų vaisių, varškės sūrio, namie maltų miltų, sviesto, lydytų kiaulių taukų, sėmenų aliejaus, kiaušinių ir pieno.

Populiariausia rūšis – „Valašský frgál“, kurio viršutinis sluoksnis gaminamas iš džiovintų kriaušių. Paprastai prie kiekvieno Valachijoje esančio pastato augdavo kriaušė. Labiausiai paplitusi kriaušių rūšis buvo ovesňanka, kurios vaisiai, nors ir maži, buvo sultingi ir labai saldūs. Kitos kriaušių rūšys, ypač tos, kurios sunoksta rudens mėnesiais, taip pat buvo tinkamos džiovinti. Jas visada reikėdavo palikti nokti iki pirmųjų šalnų. Tada nesmulkintos kriaušės būdavo lėtai džiovinamos džiovinimo kameroje, kaitinamoje malkomis (geriausia vaismedžių). Būdavo labai svarbu kriaušes visiškai išdžiovinti ir tada laikyti pastogėse pakabintuose pintuose krepšiuose. Receptai, kaip iš džiovintų kriaušių gaminti povidla ir kaip daryti šiuos didelius pyragus su įvairiais viršutiniais sluoksniais, buvo perduodami iš kartos į kartą keletą amžių.

19-ajame amžiuje šių pyragų geras vardas pasklido iki pat sostinės Prahos. 19-ojo amžiaus pabaigoje Holešovicėse, Prahoje, buvo surengta nacionalinė paroda, į kurią su daugybe kitų produktų iš Valachijos buvo atvežti ir šie pyragai – ten jie sulaukė didelio pasisekimo. „Valašský frgál“ išlaikė savo gerą vardą iki šių dienų (daug informacijos galima rasti internete, regioninėje ir nacionalinėje spaudoje, taip pat turistų vadovuose) ir parodose bei mugėse laimėjo įvairių apdovanojimų (2006 ir 2008 m. – „Zlatá Salima“, 2006, 2007 ir 2008 m. – „Perla Zlínska“, 2006 m. – „Trendy“, 2006 m. – „HIT 2006 Moderní obchod“, 2007 m. – „Značka kvality KLASA“).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

Visą produkto specifikacijos tekstą galite rasti svetainėje:

http://isdv.upv.cz/portal/pls/portal/portlets.ops.det?popk=1322&plang=cs

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

---