5.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 64/5

1.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius;

2.

strategiją „Europa 2020“, visų pirma į 2012 m. ir 2013 m. metines augimo apžvalgas bei 2012 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

3.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos laikotarpiu iki 2020 m. („ET 2020“) (1), kurios pagrindinis tikslas – padėti toliau tobulinti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas, kuriomis siekiama užtikrinti visų piliečių savirealizaciją ir socialinių bei profesinių lūkesčių patenkinimą, taip pat tvarų ekonomikos klestėjimą ir įsidarbinimo galimybes, kartu propaguojant demokratines vertybes, socialinę sanglaudą, kūrybiškumą ir inovacijas, aktyvų pilietiškumą ir kultūrų dialogą;

4.

2012 m. vasario mėn. Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą (2), kurioje išdėstyti veiksmai, skirti sutelkti „ET 2020“ procesą remiant strategijos „Europa 2020“ tikslus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, ir nurodytos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje 2012–2014 m. prioritetinės sritys;

5.

užsitęsusią ekonominę krizę, akcentuojamą naujausiose Komisijos prognozėse, kuriose 2013 m. numatomas lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos atsigavimas, didžiausias, beveik 11 % (3), nedarbo lygis ir 60 % žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygio padidėjimas (4);

6.

poreikį sustabdyti jaunimo nedarbo lygio Europoje, kuris šiuo metu vidutiniškai yra beveik 23 %, o keliose valstybėse narėse viršijo 50 %, augimą (5);

7.

vis tvirtesnį pagrindą manyti, kad gebėjimų pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių, kai visoje Europoje šiuo metu yra daugiau nei du milijonai laisvų darbo vietų (6);

8.

poreikį sukurti pagrindą augimui ir konkurencingumui ateityje, kai nėra pakankamai viešųjų finansų, efektyviau investuojant į švietimo ir mokymo sistemas ir užtikrinant neabejotiną socialinę bei ekonominę tokių investicijų grąžą;

9.

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ – dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą, augimą ir darbo vietų kūrimą (7), kuriose susitarta, kad švietimo ir mokymo sektoriui, įskaitant ministrų lygiu, turėtų tekti svarbesnis vaidmuo tiek nustatant su švietimu ir mokymu susijusį bendrą požiūrį ir tikslus, tiek įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ Europos semestro švietimo ir mokymo uždavinius;

10.

2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (8), kuriose:

11.

tai, kad nustatomas glaudus ryšys tarp investicijų prioritetų ir būsimo 2014–2020 m. struktūrinių fondų programavimo veiksmų pasirinkimo ir politikos uždavinių, apibrėžtų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir valstybių narių nacionalinėse reformų programose, priklausomai nuo vykstančių derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.

1.

Tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje švietimui ir mokymui, kaip svarbiam ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo veiksniui, numatytas labai svarbus vaidmuo, be kita ko, nurodytas svarbus investicijų į žmogiškąjį kapitalą vaidmuo sprendžiant nedarbo problemas ir užkertant jam kelią bei sudarant sąlygas ekonomikos atsigavimui sukuriant daug darbo vietų.

2.

2013 m. metinėje augimo apžvalgoje išdėstytą poziciją dėl diferencijuoto fiskalinio konsolidavimo, kurioje valstybės narės raginamos išsaugoti ekonomikos augimo potencialą ateityje teikiant prioritetą investicijoms į švietimą bei mokymą ir, jei įmanoma, jas didinant.

3.

Tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje raginama vykdyti reformas, kad būtų pagerinti švietimo ir mokymo sistemų rezultatai ir bendras gebėjimų lygis labiau susiejant darbo ir švietimo sritis, kartu pripažįstant, kad nėra vienos visiems tinkančios darbotvarkės ir kad gali tekti ilgai laukti kai kurių reformų rezultatų.

4.

Tai, kad didelė svarba teikiama gebėjimams, švietimui, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą didinant įsidarbinimo galimybes, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo problemas ir užkertant jam kelią – šalinant pagrindines jo priežastis, kurių dauguma išnagrinėtos neseniai, 2012 m. lapkričio 20 d., Komisijos paskelbtame komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“.

1.

Užtikrinti, kad būtų išlaikyti švietimo ir mokymo socialiniai aspektai ir kad būtų užtikrintos lygios galimybės gauti kokybišką švietimą, kad švietimo ir mokymo sistemos galėtų toliau prisidėti prie Europos šalių visuomenės socialinės sanglaudos, tvaraus vystymosi, aktyvaus pilietiškumo ir savirealizacijos skatinimo.

2.

Stiprinti švietimo ir mokymo vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, atsižvelgiant į Komunikatą dėl švietimo persvarstymo, taip pat metinių augimo apžvalgų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų švietimo ir mokymo aspektus ir daug dėmesio skiriant toliau nurodytoms sritims, laikantis nacionalinių bei „ET 2020“ prioritetų ir remiantis turimais ištekliais:

1.

Laikantis subsidiarumo principo ir pripažįstant šalių atsakomybę už švietimą ir mokymą, taip pat švietimo paslaugų teikėjų institucinę autonomiją, remti valstybių narių pastangas tobulinti savo švietimo ir mokymo sistemas, visapusiškai pasinaudojant ES programomis ir lėšomis švietimo ir mokymo srityje ir užtikrinant geresnę įrodymų bazę, atliekant išsamią sąnaudų ir naudos analizę bei užtikrinant daugiau skaidrumo, be kita ko:

2.

Remti iniciatyvas, pavyzdžiui, siūlomą ES lygio gamybinės praktikos aljansą, skirtą gerinti mokymąsi darbo vietoje ir kurti stiprias švietimo ir užimtumo, visų pirma socialinių partnerių, verslo ir profesinio rengimo paslaugų teikėjų, partnerystes, kaip numatyta Kopenhagos procese.

3.

Su socialiniais partneriais ES lygiu išnagrinėti galimybes gerinti suaugusiųjų švietimo ir mokymo paslaugų lygį ir kokybę siekiant padėti darbuotojams įgyti naujų gebėjimų ir pagerinti turimus gebėjimus.

4.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimo europinės gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės sukūrimo siekiant skatinti didesnę įvairių ES ir nacionalinių skaidrumo ir pripažinimo priemonių konvergenciją, kad būtų užtikrinta, kad gebėjimus ir kvalifikaciją būtų galima lengvai pripažinti kitose valstybėse narėse, poveikį.

5.

Koordinuojant veiklą su valstybių narių iniciatyvomis šioje srityje, pradėti naują iniciatyvą „Švietimo sistemų atvėrimas“, analizuojant poveikį, kurį darytų ES paramos teikimas tam, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naudotis ir būtų naudojamasi kokybiškais atviraisiais švietimo ištekliais ir IRT.

6.

Nustatyti veiksmus, kuriais būtų skatinamas verslumo ugdymas, visų pirma politikos gaires, ir sistemą verslumo ugdymui skatinti institucijų lygiu.

7.

Išanalizuoti švietimo ir mokymo viešųjų išlaidų efektyvumą ir inicijuoti ES lygio debatus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais apie investicijų į įvairius švietimo ir mokymo sektorius naudą.

1.

Nustatyti glaudesnį ryšį tarp pagrindinių strateginės politikos užduočių, nustatytų Europos semestro procese, ir veiklos taikant atvirąjį koordinavimo metodą ir, kai prašoma, plėtoti konkrečių šalių aspektą siekiant padėti tiek atskiroms valstybėms narėms, tiek jų grupėms vykdyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

2.

Visapusiškai išnaudoti bendradarbiavimo ir tarpusavio mokymosi galimybes, nustatytas pagal atvirojo koordinavimo metodą, taikant patobulintus darbo metodus, įskaitant atitinkamai:

3.

Skatinti konstruktyvų su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis susijusios tolesnės veiklos procesą, su atitinkamos politikos komitetais (t. y. Ekonominės politikos komitetu ir Užimtumo komitetu) reguliariai pasidalijant rezultatais, gautais taikant pirmiau minėtas bendradarbiavimo priemones pagal atvirojo koordinavimo metodą.