7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/108

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 197 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad „Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius“,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos inovacijų partnerystės pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl inovacijų,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25–26 d. Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės, mokslinių tyrimų ir kosmoso) tarybos 3049-ojo posėdžio išvadas dėl Europos strategijos „Inovacijų sąjunga“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 12 d. Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės, mokslinių tyrimų ir kosmoso) tarybos 3035-ojo posėdžio išvadas „ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų patrauklumo didinimas. Paprastinimo iššūkis“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ COM(2010)0614),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES“ (COM(2009)0512),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų“ (COM(2009)0116),

—

atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 14 d. Komisijos komunikatą dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas (COM(2007)0056),

—

atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą 2008 m. lapkričio mėn. pranešimą „Skatinti aplinkai naudingus naujoviškus verslo modelius“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0162/2011),

A.

kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 179straipsnio 2 dalį nurodytais tikslais „Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas; ji remia jų pastangas savitarpiškai bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad skirtingų valstybių mokslo darbuotojai galėtų laisvai bendradarbiauti, o įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant prieinamus nacionalinius viešuosius konkursus, apibrėžiant bendrus standartus ir šalinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis.“,

B.

kadangi spartinti mokslinių tyrimų vykdymą ir inovacijų kūrimą būtina ne tik norint pasiekti tvarios ir konkurencingos ekonomikos modelį ir ateityje užtikrinti užimtumą, bet ir ieškant būdų spręsti pagrindinius visuomeninės iššūkius, su kuriais susiduria Europa, tai yra:

C.

kadangi svarbiausia skatinant inovacijas yra:

D.

kadangi pasiryžimas rizikuoti yra būtina sėkmingų inovacijų prielaida,

E.

kadangi siekiant išsaugoti Europos konkurencingumą reikia keisti savo kultūrą, kad būtų tobulinamas Europos verslumas ir inovacijų galimybės; kadangi reikalingi pokyčiai skatinant numatyti riziką ir gerinant sąlygas, kuriomis pradėtų veiklą novatoriškos įmonės ir verslininkai,

F.

kadangi atsižvelgiant į bendrą padėtį Europos Sąjunga turi pradėti kovoti ir tvirtai siekti pirmauti konkurencingumo srityje, ji privalo investuoti į inovacijų gausą,

G.

kadangi norint skatinti inovacijas ir konkurencingumą Europai reikalinga šiuolaikiška, prieinama ir tinkamai veikianti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema,

H.

kadangi intelektinės nuosavybės teisės (INT) – būtina sąlyga siekiant kapitalui imlių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų,

I.

kadangi daugiausiai potencialo inovacijoms Europoje stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos požiūriu turi ES patento sukūrimas,

J.

kadangi šiuolaikiška Sąjungos prekių ženklų sistema yra būtina norint apsaugoti vertę, sukuriamą Europos bendrovių investicijomis į projektavimą, kūrybą ir inovacijas,

K.

kadangi iki 2020 m. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai paskyrus 3 proc. ES BVP būtų sukurta 3,7 milijonai darbo vietų ir iki 2025 m. BVP kasmet paaugtų apie 800 mln. EUR,

L.

kadangi vos 30 proc. Europos mokslininkų yra moterys ir tik 13 proc. Europos mokslinių tyrimų institutų vadovų yra moterys,

1.

palankiai vertina pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – kol kas svarbiausią iniciatyvą ir konkrečiai pritaikytą Bendrijos bandymą sukurti strateginę, integruotą ir į verslą orientuotą Europos inovacijų politiką, kuri pakeistų valstybių narių pastangas ir pagal kurią inovacijos būtų valdomos ir jų pažanga stebima aukščiausiu politiniu lygiu ir kurios sėkmė priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo ir šios politikos įgyvendinimo, įskaitant jų finansinę paramą ir pažangų finansinį konsolidavimą, pirmenybę teikiant tvarioms ir augimą skatinančioms išlaidoms tokiose srityse kaip inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas, pagal kurias bendrieji inovacijų tikslai nukreiptų jų politikas į visas atitinkamas sritis; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos 2011 m. vasario 4 d. posėdžio metu išreikštą strateginį požiūrį;

2.

palaiko iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ kaip pagrindinį ekonominio, socialinio ir kultūrinio ES vystymosi ramstį, ypač kalbant apie visų lygių integracinį švietimą, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą;

3.

ragina išplėsti inovacijos koncepciją, kad ji susitelktų į poveikį ir apimtų ne tik technologinių inovacijų ir naujų produktų kūrimą, įtrauktų visas suinteresuotąsias šalis, visų pirma įmones, ir atsižvelgdamas į mąstymo pokyčius pabrėžia įvairių piliečių vaidmenų svarbą; primena, kad inovacija yra sėkmingas naujų idėjų taikymas praktikoje, ir telkia dėmesį į produktus, procesus, paslaugas, judėjimus, sistemas ir organizacines struktūras; pataria, kad Komisija pateiktų inovacijų apibrėžtį;

4.

mano, kad diegiant naujoves visose mokslo ir ekonominės bei socialinės veiklos srityse reikia vadovautis viešojo intereso, gyvenimo kokybės gerinimo, socialinės gerovės skatinimo ir aplinkos išsaugojimo bei gamtinės pusiausvyros išlaikymo kriterijais;

5.

atsižvelgdamas į tai, kad inovacijos – sudėtinga sąvoka, laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų ne tik technologinių naujovių srityje ir kad šiame kontekste pažangioji patirtis, susijusi su šia naujovių rūšimi, turėtų būti skleidžiama, taip pat reikėtų patikslinti ES finansavimo gavimo taisykles ir sąlygas remiantis atviru ir visa apimančiu požiūriu;

6.

ragina aiškiai atskirti originalias inovacijas, t. y., visiškai naujus, dar rinkoje nesančius dalykus, nuo komercinio pobūdžio produktų, paslaugų, procesų ar veiksmų, kurie jau yra rinkoje, patobulinimų ar pakeitimų;

7.

laikosi nuomonės, kad socialinės ir ekonominės inovacijos turi būti apibrėžtos tiksliai, tačiau lanksčiai, kadangi dažnai jos pateikiamos ne kaip produktas ar techninio sprendimo taikymas, bet kaip susijusių, ilgalaikių, institucinių, techninių ir vadybos pokyčių grupė, kuri sudaro procesą;

8.

pabrėžia, kad įgyvendinant iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ pirmenybė turi būti teikiama strategijoje „Europa 2020“, 2020 m. Efektyvaus energijos vartojimo plane, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ iniciatyvoje, Žaliavų iniciatyvoje, Europos energetikos strategijoje 2011–2020 m., kurioje numatytos Energetikos plano iki 2050 m. gairės, ir Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane keliamiems tikslams;

9.

pažymi, kad internacionalizacija ir naujovių diegimas yra pagrindiniai išorės konkurencingumą ir augimą skatinantys veiksniai, itin svarbūs siekiant svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

10.

pabrėžia klimato technologijų, technologijų, kurias taikant efektyviai vartojama energija, ir atsinaujinančių technologijų svarbą pereinant prie tvarios pasaulinės ekonomikos; pripažįsta, kad ES pirmauja daugelyje svarbių klimatui palankių ir išteklius efektyviai naudojančių pramoninės gamybos sektorių; ragina Komisiją nustatyti šių sektorių internalizacijos ir inovacijų juose strategiją;

11.

pripažįsta, kad kova su klimato kaita ir pastangos, kuriomis siekiama energijos vartojimo efektyvumo bei pramoninės gamybos dematerializavimo reikalauja vykdyti aktyvią visuotinės naujų technologijų sklaidos politiką;

12.

pabrėžia, kad aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, taip pat kovos su klimato kaita sritys yra iš tų sričių, kuriose labiausiai reikia stengtis diegti naujoves, vadinasi, taip pat stiprinti dabartinę mokslinę ir technologinę bazę; pabrėžia, kad būsimose ES mokslinių tyrimų ir naujovių programose reikės tinkamai atsižvelgti į šias sritis; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina taikyti tarpsektorinį metodą, pagrįstą ekosistemų atsparumu;

13.

pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektorių rinka susiskaidžiusi iš dalies dėl kultūrų įvairovės ir vartotojų teikiamos pirmenybės tam tikroms kalboms;

14.

palankiai vertina ypatingą Komisijos dėmesį pagrindiniams visuomenės iššūkiams ir pabrėžia, kad būtina diegti naujoves ir vykdyti mokslinius tyrimus išteklių naudojimo veiksmingumui didinti ir jiems tausiai pakeisti kartu ieškant naujų būtų, kaip padidinti išteklių ir energijos efektyvumą;

15.

pažymi, kad reikėtų vengti teikti pirmenybę inovacijoms tik tam tikrose srityse siekiant ilgainiui neprarasti inovacijų potencialo;

16.

mano, kad inovacijos gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę ir kad dėl to turėtų būti sukurtos specialios profesinio mokymo programos;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos ekonomikoje inovacijos skirtos ne tik pagrindiniams visuomenės iššūkiams spręsti, bet ir atlieka ypač svarbų vaidmenį gaminant vartotojams naudingus ir patrauklius produktus, skirtus laisvalaikiui, technologijoms, pramonei, kultūrai ir pramogoms; atkreipia dėmesį į tai, kad yra didžiulė tarptautinė rinka inovacijoms aukštųjų technologijų laisvalaikio srityje (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų pultai, nešiojama laisvalaikio įranga it t. t.), taip pat pasaulinė rinka socialinių tinklų ir naujoviškų interneto paslaugų srityse, kuriose Europos įmonių vaidmuo ypač mažas;

18.

pabrėžia pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir pastangų atskirti ekonominį augimą nuo išteklių naudojimo svarbą palaikant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio, žinių technologijų ekonomikos, didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir plėtojant darnųjį transportą;

19.

primena, kad skaitmeninis pasaulis ir informacijos bei ryšių technologijos yra naujovių variklis ir todėl prieiga prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio yra pagrindinė išankstinė sąlyga, taip pat visoms Europos inovacijų partnerystėms (EIP), kadangi jis pagerina bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti didelės spartos interneto įgyvendinimą ir taip pat skatinti e-iniciatyvas užtikrinant greitą ES Skaitmeninės darbotvarkė vykdymą;

20.

ragina Komisiją tinkamai apsvarstyti technologijas, kuriomis pagrįstos pažangesnės tvarios sistemos, sudarančios galimybes įmonėms tinkamu metu reaguojant į pokyčius parengti tokių įvairių sektorių, kaip transporto, logistikos, statybų ir infrastruktūros valdymo, paslaugas, taip pat energijos paskirstymo, telekomunikacijų ir finansines paslaugas;

21.

pabrėžia, kad inovacijų ir mokslinių tyrimų politikos sėkmė priklauso nuo:

pabrėžia, kad svarbiausias iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ politikos tikslas turėtų būti palengvinti politikos sričių koordinavimą, įvairių priemonių derinimą ir sąveikų kūrimą, atsižvelgiant į inovacijų politiką, laikantis tikrai visa apimančio požiūrio, ypatingą dėmesį telkiant į pagrindinius visuomenės iššūkius;

22.

pabrėžia, kad reikia, jog ES prekybos ir inovacijų politika taptų tikra pasaulinio masto darbo vietų kūrimo, skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi varomąja jėga; yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina ES politikos vidaus ir išorės aspektų darna ir kad rengiama nauja prekybos politika turėtų derėti su stipria pramonės ir inovacijų politika, pagal kurią būtų kuriamos darbo vietos, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir savo ruožtu sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų;

23.

pabrėžia, kad pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ ir Metinės augimo apžvalgos suderinamumas yra būtina tvirtesnio bendradarbiavimo priemonė, sudaranti galimybę vertinti metinę valstybių narių pažangą;

24.

ragina Komisiją parengti integruoto rodiklio sistemą, atsižvelgiant į valstybėse narėse veikiančių ekonominių sistemų įvairovę ir siekiant geriau stebėti pažangą inovacijų srityje; ragina kurti patikimų duomenų infrastruktūrą, padėsiančią stebėti mokslinių tyrimų finansavimo pokyčius ir ragina kuo skubiau toliau plėsti inovacijų diegimo rezultatų suvestinę bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir taikant labiau rodikliais ir įrodymais pagrįstą sistemą, matuojančią ES inovacijų pajėgumą absoliučiais skaičiais tuo pat metu sumaniai naudojant turimus išteklius;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos ir kūrybiškumas yra procesai, kuriuos iki tam tikro lygio galima skatinti ir gerinti, kurių galima mokyti; taigi ragina inovacijas ir kūrybiškumą labiau įtraukti į ES valstybių narių švietimo sistemas; ragina pripažinti ir skelbti gerąją patirtį, susijusią su kūrybingomis ir novatoriškomis švietimo programomis ir mokymo metodais, naudojamais valstybėse narėse;

26.

pabrėžia, kad ekologinės inovacijos bus ypatingai svarbios siekiant strategijos ES 2020 tikslų; taigi ragina patvirtinti ambicingą ekologinių inovacijų veiksmų planą, kuriame būtų pasiūlytos priemonės ekologinėms inovacijoms įgyvendinti visais vertybių grandinės etapais, įskaitant projektavimo etapą, ir skirti daugiau lėšų iniciatyvoms pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą;

27.

mano, kad atsižvelgiant į tai, jog inovacijos dažnai glaudžiai susijusios su rinka ir plėtojamos neoficialiais kanalais, ES turėtų tobulinti inovacijų vertinimo metodus, kadangi ne visas sritis galima vertinti remiantis tais pačiais kriterijais;

28.

pabrėžia pavojų, kad terminas „inovacijos“ tampa banalia fraze, kurią dažnai vartojant nusiraminama; pačios inovacijos nėra universali priemonė visoms problemoms spręsti ir jomis negali būti manipuliuojama ekonominių ir socialinių krizių metu. Priešingai, viešasis ir privatus sektoriai turi nuolat jų siekti ir jos turi būti aktyviai remiamos suderintose ES ir valstybių narių švietimo, mokslinių tyrimų, socialinėse ir aplinkos strategijose;

29.

pripažįsta kultūros ir kūrybinės pramonės svarbą inovacijų srityje, kadangi moksliniais tyrimais įrodyta, kad įmonės, kurios proporcingai daugiau naudojasi kultūros ir kūrybine pramone, yra daug pažangesnės inovacijų srityje;

30.

patvirtina, kad tinklo neutralumo principas ir atviri standartai skatina inovacijas;

31.

pabrėžia, kad piliečių poreikiai ir aktyvus verslo įmonių įsitraukimas yra svarbiausi inovacijos varikliai; pabrėžia, kad novatoriškos visuomenės kūrimas turi būti grindžiamas piliečių dalyvavimu, būtina laikytis „iš apačios į viršų“ principo suteikiant piliečiams galimybę išreikšti savo poreikius ir atskleisti savo kūrybinį potencialą, ir siūlyti novatoriškus sprendimus, leidžiančius pavieniams piliečiams prisidėti prie veiksmingesnio išteklių naudojimo;

32.

pabrėžia būtinybę kurti mokymosi, smalsumo ir rizikos prisiėmimo kultūrą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti rimtas pastangas įprastą mąstyseną keisti novatorišku mąstymu, susidomėjimu, taip pat palankiau priimti rizikos pasekmes ir labiau susitaikyti su nesėkmėmis skatinant tausų vartojimą ir aktyviai raginant piliečius ir verslą prisidėti prie inovacijų ir atvirų inovacijų sistemų kūrimo; pabrėžia, kad inovacijų proceso vyriausybės nevaldo visiškai ir neturėtų valdyti, jam reikia tinkamų sąlygų, kurios sudarytų galimybę lanksčiai reaguoti į nenumatytus pokyčius;

33.

mano, kad mokslo pažanga ir daugialypis jos taikymas dar nereiškia, jog nereikia atlikti atviro ir daug dalyvių apimančio etinio, socialinio ir politinio šio taikymo poveikio vertinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti mokslo kultūrą ir skleisti ją visai visuomenei;

34.

mano, kad turi būti remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti mokslinį dialogą ir jo rezultatus skleisti ne tik mokslo bendruomenėje, bet ir kuo platesnei auditorijai, taip užtikrinant didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį mokslinių tyrimų srityje;

35.

mano, kad pirmenybę reikėtų teikti ir verslininkų, profesijos besimokančių jaunų žmonių, darbuotojų, ir verslui įtakos turinčių partnerių, kaip antai regioninio lygmens viešų sprendimus priimančių asmenų, mokslinių tyrimų centrų, verslo branduolių ir finansavimo įstaigų, kurios dažnai nepakankamai informuotos apie jų regiono įmonių, ypač MVĮ (įskaitant labai mažas įmones ir amatininkų įmones), pajėgumus inovacijų srityje, inovacijų kultūros plėtojimo regioniniu lygmeniu skatinimui;

36.

pabrėžia, kad norint, jog visuomenė būtų įtraukta diegiant naujoves, labai svarbu tinkamai suvokti mokslo pažangą ir tai, ką ji apima; ragina intensyviau skleisti mokslines ir technologijų žinias; pabrėžia, kad labai svarbūs ir mokymasis visą gyvenimą, ir priemonės, skirtos toms gyventojų grupėms, kurios turi mažiau prieigos prie mokslo ir technologijos, ypač toms, kurios gyvena kaimo bendruomenėse;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti tvarius ekonominius modelius, kurie būtų pagrįsti inovacijomis ir kūrybiškumu ir pagal kuriuos galėtų būti kuriamos naujos ir išsaugomos aukštos kvalifikacijos darbo vietos Europoje;

38.

pabrėžia, kad inovacijų srityje svarbu laikytis „iš apačios į viršų“ principo bei puoselėti kūrybinėms idėjoms palankią aplinką, kad sparčiau didėtų našumas, būtų plečiamos darbuotojų teisės ir randami būdai nepatenkintiems socialiniams poreikiams (pvz., socialinės įtraukties ir imigracijos) tenkinti;

39.

ragina papildyti dabar taikomą išankstinį finansavimą nauju finansavimo mechanizmu, pagal kurį konkursų arba paskatinimo premijomis Europos novatoriams (asmenims ar komandoms) būtų skatinamos idėjos ir apdovanojami išradimai, pavyzdžiui, socialiniu požiūriu vertingose srityse, kuriose žinios kuriamos kaip viešoji gėrybė; siūlo Komisijai apsvarstyti, ar pirmasis bandomasis apdovanojimų sistemos projektas pagal bandomąją Europos inovacijų partnerystę sveiko senėjimo srityje yra tinkamas;

40.

pabrėžia, kad socialinės inovacijos turi užtikrinti naujus ir veiksmingus pagrindinių socialinių poreikių sprendimus, o jas kuriantys asmenys ir organizacijos – vadovautis socialinėmis ir nebūtinai komercinėmis paskatomis; dar kartą pabrėžia, kad socialinės inovacijos suteikia galimybę visiems piliečiams pagerinti savo darbo ir gyvenimo aplinką;

41.

pabrėžia, kad socialinis ekonominis sektorius (kooperatyvai, bendrosios įmonės, asociacijos ir fondai) atlieka ypač svarbų vaidmenį socialinių inovacijų srityje, kadangi šis sektorius rengia ir įgyvendina priemones patenkinti tuos poreikius, į kuriuos neatsižvelgia rinka ir įprastinės verslo formos;

42.

mano, kad ES inovacijų strategija turėtų atskleisti darbuotojų potencialą, sudarydama sąlygas ne mokslininkams, bet kitiems darbuotojams dalyvauti įvairiose ES sistemose ir inovacijų projektuose;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad Inovacijų sąjungos strategijoje reikia pripažinti, jog inovacijų požiūriu eilinių darbuotojų idėjos, pasiūlymai ir kompetencija labai svarbūs. Kai kuriuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotojų remiamos inovacijos naudingos ne tik verslui, bet ir pasitenkinimui darbu, taip pat, tinkamai jas įgyvendinus galima tikrai sumažinti įtampą;

44.

ragina ES, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti bandomąjį projektą, skatinti socialinių naujovių mokslinius tyrimus ir skirti valstybinių fondų lėšų jiems remti, taip pat skatinti viešąsias ir privačiąsias partnerystes, nes ateityje jų rezultatais galėtų būti pagrįsta veikla šioje srityje; pabrėžia, kad socialinės inovacijos turi būti įtrauktos į tokias finansavimo ir paramos programas kaip Europos socialinis fondas, pagrindų programos, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa;

45.

pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą medicinos sektoriuje, kuris kartu su inovacinėmis taikomosiomis sistemomis skatins augimą ir gerovę senėjančioje visuomenėje; remia glaudų universitetų mokslinių tyrimų padalinių ir medicinos pramonės bendradarbiavimą siekiant kurti produktus ir paslaugas, kurios skubiai bus reikalingos ES piliečiams ateinantį dešimtmetį;

46.

ragina Komisiją pasinaudoti Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos ištekliais, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta tvari biologijos ir medicinos mokslinių tyrimų infrastruktūra kaip viešoji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslauga, skirta piliečių gyvenimo kokybei gerinti, ir tokiu būdu būtų siekiama pažangos kuriant žinių visuomenę, kuri galėtų spręsti Europos socialines problemas;

47.

mano, kad, jeigu būtų skiriama daugiau dėmesio naujovių diegimo politikai, atsirastų proga modernizuoti ir sustiprinti tiek esamų, tiek naujų sričių, apimančių įvairias ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis, viešąsias paslaugas, taigi gerinti kokybę ir veiksmingumą, kurti darbo vietas, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

48.

mano, kad didesnis veiksmų MTI srityje koordinavimas neturėtų reikšti, jog neinvestuojama arba per mažai investuojama į tam tikrų valstybių narių ar regionų mokslinius pajėgumus darant žalą kitiems; mano, kad, veikiau priešingai, koordinavimas turėtų apimti investicijas siekiant sukurti patikimą ir nuoseklią MTI bazę įvairiose šalyse ir regionuose atsižvelgiant į jų ypatumus ir išsivystymo lygį, kad būtų skatinama naudinga sąveika ir vaisingas bendradarbiavimas;

49.

Pabrėžia švietimo sistemų modernizavimo svarbą; ragina valstybes nares imtis veiksmų (jaunų) Europos piliečių ir verslininkų verslumui ir kompetencijoms ugdyti, verslumą ir inovacijas įtraukiant į visas švietimo sritis ir gerinant žmoniškuosius išteklius, kurie jiems sudarytų galimybes vaidinti aktyvų vaidmenį inovacijų srityje, pavyzdžiui, pagal Komisijos programą „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, išsaugant amatus kaip inovacijų šaltinį;

50.

ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes, susijusias su darbo rinkoje reikalingais įgūdžiais, ir skatinti universitetų ir verslo sektoriaus partnerystes, kad būtų gerinamas jaunų žmonių perėjimas į darbo rinką ir prisidedama prie inovacinės žinių visuomenės kūrimo, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros ir geresnių perspektyvų darbo rinkoje aukštųjų mokyklų absolventams kūrimo;

51.

pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin svarbu jaunimą sudominti esamomis naujo pobūdžio darbo vietomis ir užtikrinti, kad gebėjimų programomis būtų skatinamos jaunimo galimybės dalyvauti darbo rinkoje, kad jis galėtų kuo geriau išnaudoti savo darbo potencialą, taip kovojant su dideliu nedarbu tarp jaunesnių nei 25 metų asmenų ir siekiant išnaudoti jaunosios kartos gebėjimus naudotis naujosiomis technologijomis;

52.

ragina imtis veiksmų siekiant išspręsti įgūdžių trūkumo mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse problemą; pabrėžia, kad svarbu kelti mokymo kokybę, suteikti daugiau mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo galimybių, skatinti darbuotojų tęstinį mokymą ir nustatyti tokias galimybių dalyvauti šiuose mokymuose sąlygas ir taip juos organizuoti, kad būtų užtikrinta įtrauktis ir nebūtų diskriminuojamos moterys; vis dėlto mano, kad šios priemonės daugiau nei anksčiau turėtų būti skiriamos darbuotojams, dirbantiems mažiau kvalifikuotą darbą, kuriems gresia pavojus prarasti darbą dėl naujų technologijų įvedimo, ir tiems, kurie buvo atleisti, nes neturi įgūdžių, kurie reikalingi po restruktūrizavimo ir konversijos; primena, kad reikia plėtoti visą mokymo veiklą visais mokymo lygmenimis siekiant sustiprinti kūrybiškumą, inovatyvumą ir verslumą;

53.

pabrėžia, kad svarbu kelti mokymosi visą gyvenimą lygį ir kurti mokymus visiems siekiant skatinti novatoriškumą ekologijos srityje ir verslumą ir užtikrinti, kad darbo jėga galėtų savo įgūdžius priderinti prie tvaresnės ekonomikos, paremtos gebėjimais grindžiamomis mokymo koncepcijomis, darbo rinkos poreikių; ragina valstybes nares, darbdavius ir darbuotojus įgūdžių valdymą, mokymus ir mokymąsi visą gyvenimą siekiant inovacijų pripažinti bendra atsakomybe, kaip pripažinta 2002 m. socialinių partnerių bendrajame susitarime dėl mokymosi visą gyvenimą;

54.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į aukštojo mokslo studentų mokslo ir technologijų srityje trūkumą reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad studentai neapleistų savo studijų arba kad dėl finansinių priežasčių nebūtų apribotos jų švietimo įstaigos pasirinkimo galimybės, todėl būtina ir toliau skatinti prieigą prie bankų paskolų, kurias iš dalies gali finansuoti valstybės narės;

55.

pabrėžia poreikį nustatyti „miegančius novatorius“, ypač MVĮ; pažymi svarbų tarpininkaujančių organizacijų vaidmenį nustatant „miegančius novatorius“ teikiant lengvatas, duodant patarimus ir remiant naujoves; laikosi nuomonės, kad reikėtų remti šias organizacijas ir parengti jiems skirtą mokymo, kvalifikacijos didinimo ir ekspertinių žinių tobulinimo programą ir kad ateityje turėtų išaugti dvigubo mokymo, skirto dviems profesijoms įgyti, modelių svarba;

56.

dar kartą pakartoja, kad siekiant užtikrinti prisitaikymą prie darbo aplinkos labai svarbu įgyti pagrindinius gebėjimus ir gerą bendrųjų žinių lygį; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai ypač svarbu mokytis kalbų;

57.

ragina valstybes nares steigti grupes ir sudaryti sąlygas, kuriomis būtų skatinamos inovacijos, ir remti mokslo įstaigų ir verslo pasaulio tvirtesnių partnerysčių plėtrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; taip pat atsižvelgti į verslo poreikius, sudarant programas;

58.

mano, kad visose srityse įgyvendinant inovacijų skatinimo priemones ypač svarbu taikyti programas, kurios būtų skirtos mokslo ir technologijų kultūrai skatinti;

59.

pritaria Regionų komiteto pasiūlymui kurti „Virtualų kūrybiškumo tinklą“, kuris būtų atviras visiems: įmonėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, centrinės valdžios institucijoms, privačiam sektoriui ir gyventojams, kuriame būtų teikiami patarimai, parama ir prieiga prie rizikos kapitalo ir techninių paslaugų; pažymi, kad virtualiojo tinklo pranašumas – pridėtinė vertė, leidžianti salų, itin atokių regionų, kaimo, kalnų ir retai apgyvendintų vietovių gyventojams suteikti lengvesnį priėjimą prie specialistų patarimų, švietimo ir žinių, verslo rėmimo ir finansinių gairių;

60.

palankiai vertina Komisijos pažangą tobulinant mokslininkų karjeros galimybes ir gerinant jų judumą tarp mokslo sričių ir valstybių narių. Tai turėtų užtikrinti pakankamai mokslininkų ir pagerinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų padėtį. Visos ES mokslininkai turėtų galėti gauti tinkamą mokymą, palankias karjeros galimybes, taip pat turėtų būti pašalintos jų judumo kliūtys;

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės inovacijos yra vienas iš žmogiškojo kapitalo iššūkių, kurį sprendžiant universitetai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį teikdami išsilavinimą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir verslumą; pabrėžia, kad labai svarbu, jog universitetai būtų atviresni ir šiuolaikiškesni, taip pat, kad universitetams reikia daugiau autonomijos rengiant savo strateginius prioritetus ir veiksmus, kuriais atsakoma į visuomenės prioritetus;

62.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti geresnę žinių trikampio elementų integraciją reikia propaguoti tas politikos sritis, kurios skatintų švietimo sistemos ir verslo pasaulio bendradarbiavimą, kad būtų parengtos naujos mokslo ir daktarinių disertacijų programos;

63.

ragina Komisiją parengti skaitmeninę atvirų inovacijų platformą, kurioje piliečiai ir suinteresuotieji Europos subjektai galėtų skelbti visos Europos politikos sričių problemas, idėjas ir galimus jų sprendimus;

64.

atkreipia dėmesį į dabartines Universitetų kompetencijos spragas, susijusias su aktyvesniais ir geresniais kontaktais su verslo sektoriumi; ragina Komisiją pradėti naują visos Europos programą, skirtą universitetų vadovų, technologijų perdavimo specialistų ir technologijų tarpininkų mokymui ir švietimui, ir patvirtinti šių profesijų mokymo universitetuose gaires;

65.

pabrėžia, kad svarbios alternatyviosios sąnaudos yra susijusios su labiau tradiciniais ES išlaidų sektoriais, ir pažymi, kad reikia suderinti strateginius strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir biudžeto politiką; todėl reikalauja, kad MTTP ir naujovių diegimui būtų skiriama didesnė ES biudžeto dalis;

66.

pabrėžia, kad ES MTTP ir inovacijų biudžetas yra santykinai nedidelis, palyginti su valstybių narių biudžetais, iš kurių skiriama didžioji viešojo mokslinių tyrimų finansavimo dalis; todėl ragina daugiau dėmesio skirti finansavimo priemonėms, turinčioms sverto poveikį nacionalinėms mokslinių tyrimų išlaidoms, privačioms investicijoms ir EIB finansavimui, kad būtų remiamas veiklos koordinavimas ir skatinamos investicijos siekiant Europos planinių tikslų;

67.

ragina Komisiją suderinti esamas pagalbos schemas ir paramos struktūras siekiant pereiti prie paprastos ir prieinamos sistemos inovacijoms spartinti, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams visuomenės iššūkiams ir tam, kad būtų aktyviai vengiama susiskaidymo ir biurokratizmo;

68.

ragina Komisiją įvertinti esamas pagalbos schemas ir paramos struktūras ir diegti vieno langelio principą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, t. y. sukurti paslaugų tarnybą, kurioje visi suinteresuotieji subjektai (ypač mažos ir vidutinės inovacijų įmonės), įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, galėtų gauti informacijos ir finansinės paramos ar galimybės susisiekti su galimais partneriais;

69.

pabrėžia, kad reikia remti MVĮ nuo pirmojo inovacijų diegimo etapo iki pabaigos, kad jos galėtų kurti naujoves ir dalyvauti Europos paramos programose;

70.

skatina rengti strategijas, kaip inovacijų grupes padaryti tarptautinėmis, siekiant įdiegti tikras paramos MVĮ priemones;

71.

pabrėžia, kad Europos inovacijų grupės privalo tapti matomesnėmis ir geriau informuoti apie sėkmingai įgyvendintą veiklą bei pasiektus rezultatus; siūlo sukurti inovacinėms MVĮ teikiamų paslaugų platformą pasinaudojant inovacijų grupių saitu (angl. cluster link), kuriuo susiejamos įvairios inovacijų grupės ir technologijų parkai Europoje ir visame pasaulyje (pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione);

72.

pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ekonomikos krizės laikotarpiais paprastai mažėja, nors ir buvo įrodyta, kad įmonės ir valstybės narės, kurios tokiais laikotarpiais investuoja daugiausiai, įgyja didžiausią santykinį pranašumą rinkoje;

73.

ragina Komisiją diegti bendrą politikos sistemą, kurioje būtų nustatytos vienodos taisyklės, skirtos remti ir finansuoti, kurti sąveikas ir, kai galima, jungti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų paramos programas, remti inovacijas nukreipiant daugiau lėšų inovacijoms ir skatinant finansų sektorių labiau dalyvauti; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą ETS gaunamas pajamas skirti klimato kaitos priemonėms, įskaitant inovacijų projektus, finansuoti;

74.

ragina Komisiją apsvarstyti iš kelių fondų finansuojamų programų, skirtų jomis norinčioms pasinaudoti valstybėms narėms ir regionams, galimybę; mano, kad tuomet labiau integruotu ir lanksčiu būdu būtų prisidedama prie veiklos ir didinamas įvairių fondų (struktūriniai fondai ir bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos) tarpusavio sąveikos veiksmingumas;

75.

prisideda prie Tarybos raginimo siekti geresnės pasitikėjimo ir kontrolės bei rizikos ir rizikos vengimo pusiausvyros, pripažindamas, kad moksliniai novacijos ir tyrimai yra su didele rizika susijusi veikla, negarantuojanti rezultatų;

76.

atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijų procese dalyvaujantiems subjektams tenka susidurti su skirtingomis procedūromis ir tinkamumo kriterijais tiek įvairiose Europos programose, tiek pasirenkant pastarąsias arba nacionalines programas; dėl to atsiranda biurokratija, susidaro didelės išlaidos, švaistomas laikas ir nepasinaudojama galimybėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti bendrą įsipareigojimą supaprastinti ir suvienodinti atrankos procedūras ir tinkamumo kriterijus, taikomus Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

77.

prašo Europos Komisijos pateikti Europos Parlamentui išorės vertinimą dėl naujovių diegimo priemonių, numatytų pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, pvz., technologijų platformų ir Europos bendrų technologijų iniciatyvų (angl. JETI); toks vertinimas turėtų apimti veiklą, kvietimus, naujovių projektus ir rezultatus (jeigu jų yra) ir ekonominį viešųjų ir privačiųjų fondų indėlį;

78.

pakartoja, jog reikia gerokai padidinti ir privačias, ir viešąsias investicijas į MTTP ir inovacijas siekiant, kad ES pramonė išliktų lyderė technologijų srityje ir išsaugotų savo konkurencingumą pasauliniu mastu transporto ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; be to, didesnis MTTP ir inovacijų finansavimas iš viešųjų lėšų yra būtinas siekiant pritraukti privačias investicijas;

79.

prašo, kad ateityje įgyvendinant bendrąją programą būtų skatinama optimaliai pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais, juos susiejant su inovacijų procesu, išplečiant demonstravimo etapais finansuojamus projektus ir prototipus;

80.

pabrėžia, kad įgyvendinant politikos priemones ir programas svarbi geresnė pagalba, kuria būtų didinama tarpusavio sąveika tyrimų ir plėtros infrastruktūros–inovacijų–darbo vietų kūrimo grandinėje;

81.

viešojo finansavimo procedūrų, ypač ES bendrųjų programų, supaprastinimas administraciniu ir finansiniu požiūriu yra stabilumo, teisinio tikrumo dalyviams, taigi ir didesnio pramonės dalyvavimo sąlyga;

82.

pakartoja, kad bendrosiomis programomis turėtų toliau būti remiami bendrai atliekami moksliniai tyrimai pramonėje, nes tai pritraukia pramonės lėšas ir turi teigiamą įtaką produktyvių inovacijų kūrimui bendrojoje rinkoje;

83.

ragina išlaikyti tvirtą kompetencijos pagrindinių mokslinių tyrimų srityje pagrindą remiantis Europos mokslinių tyrimų tarybos sėkme ir paremti tvirtą taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindą sukuriant į Europos mokslinių tyrimų tarybą panašią agentūrą taikomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sujungiant, jei reikia, esamas struktūras;

84.

mano, kad inovacijos ir kūrybiškumas yra nepaprastai svarbūs atsigaunant Sąjungos ekonomikai ir kad negalima nuvertinti Sąjungos mokslinių ir technologinių atradimų įgyvendinimo naujų prekių ir paslaugų forma svarbos;

85.

primena, kad inovacijos yra sėkmingas idėjų taikymas praktikoje ir prabrėžia, kad labai svarbus inovacijų ir rinkos ryšys; todėl siekiant paspartinti sėkmingą technologijų diegimą ES rinkoje turėtų būti prieinamos tinkamos finansinės priemonės, ypač sprendžiantys didžiuosius visuomeninius uždavinius;

86.

mano, kad ES mokslinių tyrimų rezultatai per lėtai arba nepakankamai panaudojami komerciniais tikslais ir rekomenduoja sukurti verslo inkubatorius, kurie aktyviai siektų inovacijų bei palaikytų ryšius su aukštojo mokslo atstovais ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir kurių užduotis būtų skatinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą komerciniais tikslais, pvz., naudojantis įmonių kontaktais arba padedant rasti verslo finansinių rėmėjų ar pradinį kapitalą naujų įmonių kūrimui;

87.

pabrėžia, kad siekiant skatinti novatoriškų produktų paklausą ir plėsti rinką, reikia skatinti inovacijas kuriant naujas rinkos galimybes;

88.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti tokią politikos sistemą, kuri skatintų spartų vartotojų naudojimąsi vertingomis naujovėmis visoje ES užtikrinant, kad naujovės iš tikrųjų galėtų pasiekti galimus galutinius vartotojus per tinkamą laiko tarpą;

89.

pabrėžia, jog svarbu diferencijuoti inovacijas ir mokslinius tyrimus; nurodo, kad inovacijos – tai sudėtingas, daug apimantis socialinis ir ekonominis procesas, kuriam vykstant dedamos pastangos didinti su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusias išlaidas, paremti MVĮ ir su aukštosiomis technologijomis susijusią veiklą ir dėmesys skiriamas integruotų sistemų kūrimui remiantis skirtingų teritorijų savybėmis ir ypatybėmis;

90.

ragina Komisiją glaudžiau sieti finansavimo priemones su inovacijų priemonių paklausos aspektu ir labiau susieti šią paramą su VMĮ ir veiklą pradedančioms įmonėms, kurioms reikia greitai patekti į ES ar tarptautines rinkas; mano, kad vis dėl to būtina patvirtinti aiškias ir konkrečias dalyvavimo taisykles, numatančias priemones, kaip padidinti mažų ir mikro įmonių dalyvavimą;

91.

pabrėžia doktorantūros programų svarbą siekiant diegti Europoje inovacijas ir siūlo kurti Europos doktorantūros studijų programų sistemą, kuria būtų skatinamas mokymasis visą gyvenimą ir teikiama parama įmonėms remiant, skatinant ir naudojant mokslinių tyrimų rezultatus; ragina valstybes nares pašalinti visas teisines arba administracines kliūtis, kuriomis galėtų būti ribojamos suinteresuotųjų šalių galimybes dalyvauti doktorantūros programose;

92.

ragina Komisiją apsvarstyti iš kelių fondų finansuojamų programų, skirtų jomis norinčioms pasinaudoti valstybėms narėms ir regionams, galimybę; mano, kad tuomet labiau integruotu ir lanksčiu būdu būtų prisidedama prie veiklos ir didinamas įvairių fondų (struktūriniai fondai ir bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos) tarpusavio veiksmingumas;

93.

pabrėžia būtinybę remti sudėtinę finansinę struktūrą ir naujų finansinių mechanizmų kūrimą, taip pat automatinių priemonių derinimą su dotacijomis grindžiamomis priemonėmis, kad būtų skatinamos investicijos, reikalingos norint pasiekti strateginius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslus;

94.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu iki 2014 m. skirti lėšų, siekiant padėti padidinti ir sustiprinti privatųjį finansavimą, būtiną inovacijoms Europoje skatinti;

95.

rekomenduoja pakeisti EIB įgaliojimus, kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti didelės rizikos su rinka glaudžiai susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas; atsižvelgiant į tai, ragina Komisiją plėsti sėkmingą Europos investicijų banko (EIB) rizikos pasidalijimo finansinės priemonės taikymą:

96.

siūlo įsteigti Europos inovacijų finansavimo fondą, kad būtų padidintas investavimo į inovacines MVĮ pajėgumas pasidalijant riziką, kai panaudojamos privačios lėšos;

97.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą numatyti konkrečias investicijas, skirtas novatoriškoms veiklą pradedančioms įmonėms;

98.

ragina Komisiją perkelti didesnę su rinka susijusių mokslinių tyrimų finansavimo dalį, įskaitant demonstravimo projektus, į skolos ir kapitalo priemones būsimose bendrose programose, nes tai pritrauktų daugiau privataus kapitalo, pavyzdžiui, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, EIB rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, Europos investicijų fondą, ir MVĮ užtikrinti galimybę naudotis šiomis priemonėmis visoje Europoje; pabrėžia būtinybę pašalinti finansavimo skirtumus (tarpvalstybinę) veiklą pradedančioms įmonėms;

99.

pabrėžia, kad rengiant finansavimo priemones reikia geriau suprasti specifiką, susijusią su įmonės dydžiu, plėtra, stadija ir veiklos sektoriumi; ragina ES lygmeniu, taip pat ir regioniniu bei vietos lygmenimis kuo skubiau imtis veiksmų spręsti pagrindines kliūtis ankstyvaisiais inovacijų kūrimo etapais gauti finansinę paramą t. y. pradinį finansavimą, finansavimą iš neformalių investuotojų ir didesnį akcinio bei iš dalies akcinio kapitalo finansavimą;

100.

pabrėžia, kad rizikos kapitalo plėtros potencialas ES toli gražu nebuvo panaudotas dėl taikomų nevienodų nacionalinių taisyklių ir apmokestinimo tvarkos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad iki 2012 m. rizikos kapitalo fondai, įsteigti bet kurioje valstybėje narėje, galėtų veikti ir laisvai investuoti ES, tokiu būdu sukuriant tikrą „ES rizikos kapitalo bendrąją rinką“;

101.

ragina toliau plėtoti priemones ir mechanizmus, skirtus pagerinti MVĮ galimybes gauti su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusias paslaugas (pvz., inovacinius čekius) bei kitas žiniomis grindžiamas verslo paslaugas (modeliavimas, rizikos vertinimas ir kt.), kurios yra itin svarbios MVĮ, siekiančioms kurti inovacijas ir pateikti rinkai novatoriškus sprendimus;

102.

pabrėžia produktų ir paslaugų sistemų bei į funkcionavimą orientuotų verslo modelių naudą verslui ir didinant ekologinį efektyvumą ir ragina Komisiją parengti šios srities strategiją;

103.

ragina Komisiją ir valstybes nares iš naujo įvertinti visą inovacijų sistemą siekiant pašalinti nereikalingas finansines ir administracines kliūtis, pvz.:

104.

apgailestauja, kad naujovių protokolams taikomi ilgi biurokratiniai patvirtinimo procesai, kurie lėtina naujovių diegimą, riboja ES rinkos konkurencingumą ir stabdo mokslinių žinių plėtrą medicinos bendruomenėje, todėl šių žinių nauda pacientams tampa vis sunkiau pasiekiama;

105.

pabrėžia, kad pirmiausia būtina persvarstyti Klinikinių tyrimų direktyvą konsultuojantis su tyrėjais siekiant sukurti geresnę reguliavimo sistemą medicininių produktų vystymui ir alternatyvių gydymo metodų palyginimui su medicininiais produktais klinikiniuose tyrimuose (kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 6 d. Briuselyje priimtose Tarybos išvadose dėl naujovių ir solidarumo farmacijos srityje);

106.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu naudotis naujomis žiniomis kuriant naujus ir geresnius vėžio prevencijos, nustatymo ir gydymo metodus bei skatinant taikyti skubias priemones, kurios leistų pacientams pasinaudoti šiais atradimais;

107.

pabrėžia vadinamojo žinių trikampio inovacijų aspekto svarbą ir ragina plėtoti naujovių kultūrą finansinėje perspektyvoje ir rengiant perspektyvas po 2013 m.;

108.

kviečia valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su regionais, šiuo finansavimo laikotarpiu kuo geriau panaudoti struktūrinių fondų lėšas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams visuomenės iššūkiams, stengiantis siekti sanglaudos inovacijų ir tyrimų srityje ir suderinant struktūrinių fondų naudojimo prioritetus su strategijos „Europa 2020“ tikslais; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti brangiai kainuojančio dvigubo finansavimo ir skatinti pažangiąsias bei labiau specializuotas strategijas; mano, kad regionai turėtų būti skiriamos paskatos, kad jie skatintų kurtų šią specializacijos struktūrą Europoje;

109.

pabrėžia, kad inovacijoms skirtos sanglaudos lėšos didžiąja dalimi lieka nepanaudotos dėl netinkamų administracinių reikalavimų ir dėl papildomų išteklių, kurie neprieinami finansinių nepriteklių laikais, poreikio; pažymi, kad tai prisideda prie ekonominio atotrūkio tarp valstybių narių, kuris yra pagrindinė šios euro zonos krizės problema, didinimo; ragina reformuoti ir supaprastinti struktūrinius fondus, kad jais būtų galima naudotis atliekant ūkio subjektų, ypač MVĮ, restruktūrizavimą;

110.

mano, kad lyginamųjų standartų ir kriterijų nustatymas tapo stipria varomąja jėga skatinant inovacijas ir tvarų konkurencingumą keliuose pramonės sektoriuose; prisideda prie Tarybos raginimo Komisijai teikti siūlymus spartinti, paprastinti, mažinti išlaidas ir modernizuoti standartizavimo procedūras, užtikrinant didesnį skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, ir taip sukuriant greitesnį Europos atsaką į novatorišką pasaulio rinkos kaitą; ragina Komisiją rimtai apsvarstyti klausimą dėl sėkmingai veikiančių novatoriškų mechanizmų, pvz., atvirų standartų, skirtų integruoti suinteresuotuosius subjektus visoje vertės grandinėje, įdiegimo;

111.

pažymi, kad standartizacija gali skatinti naujoves ir konkurencingumą, nes taip lengvinamas patekimas į rinkas ir užtikrinama tarpusavio sąveika; ragina Komisiją labiau dėti daugiau pastangų siekiant skatinti taikyti Europos standartus, ypač socialinius ir aplinkos, būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose;

112.

taigi pabrėžia, kad visos strategijos, susijusios su pokyčiais Europoje pasibaigus krizei, turi būti rengiamos siekiant kurti tvarias darbo vietas;

113.

primygtinai ragina Europos Komisiją laikytis Septintosios bendrosios programos tarpinio įvertinimo (ekspertų grupė) rekomendacijos svarstyti naujų priemonių moratoriumo klausimą siekiant pakankamai išvystyti ir tinkamai įvertinti esamas priemones; taigi ragina pasirūpinti, kad būtų išvengta daugybės priemonių painiavos;

114.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui inovacijoms skirtų priemonių, sukurtų pagal Septintąją bendrąją programą (pvz., technologijų platformos ir Europos bendros technologinės iniciatyvos) išorės vertinimą, ir mano, kad turėtų būti įvertinta veikla, kvietimai teikti pasiūlymus, inovacijų projektai ir rezultatai (jeigu jų pasiekta), taip pat viešųjų ir privačių fondų ekonominis indėlis;

115.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į finansavimo tikslą iki 2020 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirti 3 proc. BVP ir pripažįstant, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienintelis patikimas būdas užtikrinti ES ekonomikos atkūrimą, apsvarstyti galimybę nustatyti valstybėms narėms laikiną privalomą mažiausią mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimo lygį, kuris iki 2015 m. siektų apytiksliai 1 proc. BVP;

116.

atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos yra itin svarbios ekonominei plėtrai ir kad Europos Sąjungai reikia įdarbinti apie 1 mln. papildomų mokslininkų siekiant 3 proc. BVP išleisti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“; mano, kad šis tikslas gali būti lengviau pasiektas iš esmės didinant moterų mokslininkių skaičių, kuris siekia tik 39 proc. visų mokslininkų, dirbančių viešajame sektoriuje ir aukštojo mokslo srityje, ir 19 proc. mokslininkų, dirbančių privačiajame sektoriuje (6);

117.

remia tikslą iki 2020 m. padidinti mokslininkų skaičių ES vienu milijonu ir pažymi, kad tokios didžiulės investicijos turėtų svarbų multiplikatoriaus poveikį užimtumui, tačiau taip pat mano, kad šis tikslas yra labai plataus užmojo ir norint jį pasiekti reikėtų nustatyti tikslus kiekvienai atskirai šaliai ir dėti tikslingas pastangas; pažymi, kad viešasis sektorius ne visada turi pakankamai lėšų siekti šio tikslo, taigi, nors ir būtina didinti mokslininkams skirtų postų skaičių aukštojo mokslo įstaigose ir viešuosiuose mokslinių tyrimų institutuose, didžioji naujų mokslininkų dalis dirbs privačiajame sektoriuje; pabrėžia, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne mokslininkų skaičiui, o jų novatoriškumui, jų išsilavinimo kokybei ir Europos darbo pasidalijimui mokslinių tyrimų, tyrimų išteklių ir tyrimų kokybės srityse;

118.

palankiai vertina Komisijos siekį remti atviras ir bendras inovacijas, kurios duos ilgalaikę socialinę ir ekonominę naudą siekiant; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo platinti, perduoti ir naudoti mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat sudaryti atvirą prieigą prie leidinių ir viešai finansuojamų mokslinių tyrimų duomenų; ragina Komisiją surasti būtinas priemones užtikrinti, kad šie tikslai bus pasiekti ir pabrėžia, kad „Europeana“ šioje srityje gali vaidinti svarbų vaidmenį;

119.

pabrėžia, kad reikia kuo skubiau sukurti visų prekių ir paslaugų, taip pat naujoviškų sveikatos produktų Europos bendrąją rinką, ir padaryti ją prieinamą 500 mln. vartotojų; dar kartą pabrėžia, kad viena didžiausių Europos bendrosios rinkos problemų – nevienalyčiai įstatymai ir patvirtinimo tvarka;

120.

pabrėžia, kad tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje, tyrimų rezultatai visuomet skatindavo inovacijas, kai jos būdavo įmanomos moksliniu požiūriu, todėl mano, kad daugeliu atvejų Komisijos nusivylimas inovacijomis yra nepagrįstas;

121.

pabrėžia, kad dabartinė licencijų išdavimo tvarka prisideda prie ES vidaus rinkos susiskaidymo; pažymi, kad, nors buvo padaryta pažanga, nebuvo tinkamai sprendžiamas vartotojų poreikio, susijusio su licencijomis, kurias būtų galima naudoti įvairiose teritorijose ir įvairaus pobūdžio prekėms tarpvalstybiniu mastu ir internetu, klausimas;

122.

primena, kad ES tikslas yra skatinti kultūros ir kūrybos pramonę tiek prijungties, tiek atjungties režimu, ir mano, kad galutinis tikslas turėtų būti platus europinių licencijų naudojimas atsižvelgiant į rinkos ir vartotojų poreikius, taip pat jeigu šio tikslo neįmanoma pasiekti per trumpą laiką, turėtų būti atliktas išsamus visų galimų kliūčių, įskaitant teritoriškumo principą, kurių kyla siekiant sukurti veiksmingą ES vidaus rinką, vertinimas;

123.

pritaria Komisijos pasiūlytam Sąjungos prekių ženklų sistemos persvarstymui ir ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių užtikrinant, kad prekių ženklams tiek prijungties, tiek atjungties režimo aplinkoje būtų taikoma tokio paties lygio apsauga;

124.

pabrėžia, kad stipri ir subalansuota intelektinės nuosavybės teisių sistema, padedanti užtikrinti didesnį skaidrumą ir užkirsti kelią bet kokiam rinkų susiskaidymui, yra viena svarbiausių inovacijos sąlygų; palankiai vertina Komisijos pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam, kad intelektinės nuosavybės teisių pripažinimas netaptų kliūtimi konkurencijai ir naujovių diegimui; dar kartą ragina Komisiją kurti visapusę intelektinės nuosavybės politiką, nustatančią investuotojų teisių ir plataus žinių bei išradimų panaudojimo ir prieinamumo pusiausvyrą ir, jei reikia, pateikti teisės aktų pasiūlymų;

125.

primygtinai ragina Komisiją siekti užtikrinti, kad MVĮ galėtų veiksmingai pasinaudoti intelektinės bei pramoninės nuosavybės teisėmis;

126.

mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis įgyvendindamos savo intelektinės nuosavybės teises susiduria MVĮ, vadovaudamasi Europos iniciatyvoje „Smulkiojo verslo aktas“ įtvirtintu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, be kita ko, taikant MVĮ nediskriminavimo principą;

127.

laikosi nuomonės, kad tinkamai įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises įmonės labiau skatinamos kurti novatoriškus produktus, taigi didinama prekių ir vartotojams skirtų paslaugų pasiūla;

128.

ragina įvesti bendrą subalansuotą Europos patentą; kartu palankiai vertina Tarybos narių reiškiamą platų tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros dėl bendro ES patento, kuri bus pradedama įgyvendinti 2011 m., palaikymą;

129.

pabrėžia, kad reikia patvirtinti bendrą Europos patentą ir Europos įmonės statutą, kad būtų skatinama pereiti prie prekybos už Bendrijos ribų; pabrėžia, kad reikia sumažinti ES patentų ir intelektinės nuosavybės teisių išlaidas atsižvelgiant į esamus ekonominius ES valstybių narių skirtumus, kad jos taptų konkurencingesnės, palyginti su JAV ir Japonijos kainomis;

130.

ragina iki 2014 m. sukurti ES sutartyje numatytą Europos mokslinių tyrimų erdvę, kad ES galėtų išlaikyti ir pritraukti talentingiausius mokslininkus, užtikrintų maksimalią judėjimo laisvę mokslo darbuotojams, skatintų tarpvalstybinį mokslinių tyrimų ir technologijų institutų bendradarbiavimą bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą, perdavimą ir naudojimą; pabrėžia, kad todėl bus itin svarbu parengti tinkamas finansavimo priemones;

131.

pabrėžia poreikį skatinti politiką, kurią vykdant ir skatinant kurti patrauklias darbo sąlygas viešuosiuose mokslinių tyrimų institutuose mokslininkai būtų raginami likti ES valstybėse narėse;

132.

mano, kad vykdant veiksmingą inovacijų ir augimo politiką reikia būtinai investuoti į tyrimų programas, kurios palengvintų tyrėjų mobilumą ir mainus tarptautiniu mastu, ir sustiprinti mokslo ir verslo pasaulio bendradarbiavimą („Marie Curie“ programa);

133.

pabrėžia, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis svarbu sukurti palankias sąlygas ir paskatas siekiant didinti dalyvavimą doktorantūros studijose ir inovaciniuose moksliniuose tyrimuose, kad būtų užkirstas kelias „protų nutekėjimo“ problemai ir sudarytos sąlygos, kad ES gautų didelės naudos ir būtų stiprinamas jos konkurencingumas teikiant pažangių inovacinių mokslinių tyrimų ir studijų galimybes;

134.

ragina greitai peržiūrėti teisės aktus, susijusius su Bendrijos prekių ženklais, ir šiuo pagrindu imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad prekių ženklų apsaugos lygmuo ir interneto, ir ne interneto aplinkoje būtų vienodas;

135.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iki 2011 m. sukurti intelektinės nuosavybės teisių prekybos ir licencijavimo Europos žinių rinką, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas sudarant geresnes sąlygas naudotis nepanaudotą intelektinę nuosavybę, be kita ko, skatinant bendrų patentų platformų ir patentų susivienijimų formavimą;

136.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių reikia visapusiškai funkcionuojančiai skaitmeninei bendrajai rinkai sukurti iki 2015 m., nes tai labai pagerintų bendrąsias sąlygas inovacijoms; pabrėžia, kad iniciatyvos turi būti ambicingos, visų pirma tokiose svarbiose srityse kaip autorių teisės, e. prekyba, įskaitant e. prekybos vartotojų politiką, ir viešojo sektoriaus informacijos panaudojimas;

137.

ragina Komisiją ir valstybes nares užbaigti bendrosios rinkos kūrimą, įskaitant skaitmeninės bendrosios rinkos propagavimo priemones, kaip esminę inovacijų politikos dalį, nes to rezultatas bus geresnė kokybė ir geresnės kainos vartotojams, parama novatoriškų produktų plėtojimui, paskata darbo vietų kūrimui ES ir naujos ES augimo galimybės svarbiausiose rinkose;

138.

jeigu siekiama bendrosios naujovių rinkos, būtina atlikti tyrimą ir pasirinkti sutartines formules, kurios padėtų įvertinti ekonominę ir socialinę, tiesioginę ir netiesioginę, trumpalaikę ir ilgalaikę naudą;

139.

primena, kad 17 proc. metinio Europos Sąjungos BVP sudarantiems viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo Europos bendrojoje rinkoje ir skatinant inovacijas;

140.

ragina valstybes nares nukreipti viešuosius pirkimus į naujoviškus produktus, procesus ir paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad pigiausias pasiūlymas ne visada gali būti ekonominiu atžvilgiu perspektyviausias; todėl ragina Komisiją:

141.

atkakliai tvirtina, kad naujovių diegimas turi būti pagrindinė viešosios politikos aplinkos, vandens, energijos, transporto, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo srityse dalis; pabrėžia, kad būtina skatinti visuotinę naujovių sklaidą ir jų taikymą viešajame sektoriuje, privačiose įmonėse ir ypač MVĮ;

142.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti viešojo sektoriaus pastangas imtis naujoviškų metodų ir pradėti naują mokslinių tyrimų programą, susijusią su inovacijomis viešajame sektoriuje, pvz., e. valdžios, e. sveikatos ir e. viešųjų pirkimų srityse, ir skleisti geriausią viešojo administravimo praktiką, kuria bus sumažinta biurokratija ir kuri apims į pilietį orientuotą politiką; pabrėžia viešojo sektoriaus svarbą stiprinant visuomenės pasitikėjimą vidaus skaitmenine rinka;

143.

ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas skatinti e. viešuosius pirkimus ir ypač skatinti diegti ikiprekybinius viešuosius pirkimus, įskaitant bendrą ir elektroninį viešąjį pirkimą, tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi, kaip neatskiriamą ES naujovių strategijos dalį; ypač ragina Komisiją, atliekant bendrąją viešųjų pirkimų teisinės sistemos peržiūrą, išaiškinti ir supaprastinti atitinkamas taisykles ir sudaryti sąlygas perkančiosioms institucijoms skaidriau naudotis ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad į viešąjį pirkimą būtų skaidriai įtraukiami konkretūs ir tikri socialiniai, aplinkosauginiai, sąžiningos prekybos ir inovacijų kriterijai, netrukdant MVĮ aktyviai dalyvauti rengiant naujus ir inovacinius sprendimus ir laikantis taikomų konkurencijos taisyklių;

144.

pažymi, kad novatoriškos MVĮ, be kitų kliūčių, susiduria su sunkumais siekdamos gauti finansavimą veiklai tarptautiniu lygmeniu, taip pat tarptautinės prekybos kredito draudimą; be to, pabrėžia poreikį įgyvendinti naujas paramos MVĮ priemones pagal peržiūrėtą Smulkiojo verslo aktą ir būsimą komunikatą dėl tarptautinės prekybos politikos ir MVĮ;

145.

pabrėžia, kad prieigai prie viešųjų pirkimų rinkų reikia tarptautinio abipusiškumo, kad ES verslo įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti tarptautiniu mastu;

146.

primygtinai reikalauja, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į netarifines kliūtis, kurios, palaipsniui mažinant arba naikinant tarifus, tampa viena pagrindinių tarptautinės prekybos kliūčių; mano, kad visos kliūtys, kurių esama dėl nenuoseklaus dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklių taikymo, yra nepateisinamos; tačiau mano, kad pateisinamos visos kliūtys, kurių kyla dėl teisėtos viešosios valdžios institucijų teisėkūros ir valdymo veiklos, nesusijusios su prekyba, tačiau turinčios jai nenumatytą poveikį; šių kliūčių panaikinimas turi būti aptartas rengiant viešas konsultacijas ir svarstymus;

147.

pripažįsta, kad technologijų perdavimas siekiant vystymosi ir TVT turi būti svarbus Europos prekybos politikos aspektas; tačiau pažymi, kad Komisijai turėtų būti pranešama apie ES aukšto lygio technologijų praktinės patirties perdavimą trečiosioms šalims ir vykdoma jo stebėsena, siekiant turėti daugiau informacijos apie inovacijų modelius ir būsimą raidą bei išvengti nesąžiningos konkurencijos;

148.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti MVĮ, jei viešųjų pirkimų taisyklės būtų susietos su kintamais reikalavimais (įskaitant kapitalo reikalavimus ir sutarčių apimtis), pagal kuriuos būtų atsižvelgta į dalyvaujančių įmonių dydį;

149.

pabrėžia ES ir valstybių narių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis mokslo srityje svarbą; mano, kad turi būtu užtikrintas geresnis ES įmonių patekimas į mokslinių tyrimų ir plėtros programas trečiosiose šalyse;

150.

pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų būti vieningos sudarydamos susitarimus mokslo ir technologijų srityje ir vykdydamos veiklą su trečiosiomis šalimis; mano, kad turi būti nagrinėjama galimybė sudaryti bendruosius ES ir valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus;

151.

primena savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos inovacijų partnerystės, kurioje:

152.

pabrėžia, kad Europos inovacijų partnerystės projektai turi:

todėl prašo Europos Komisiją skatinti ir remti kitas iniciatyvas, grindžiamas Europos inovacijų partnerystės principu;

153.

mano, kad bandomosios partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje tikslas sveiką amžių pratęsti dviem metais iki 2020 m. yra pavyzdinis ir kad visoms inovacijų partnerystėms turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai, be kurių inovacijų priemonė stokotų vizijos ir motyvacijos ir taptų sudėtingiau nustatyti išmatuojamus tarpinius ir dalinius tikslus;

154.

palankiai vertina „Europos inovacijų partnerystes“, kuriomis siekiama padidinti ir koordinuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei geriau koordinuoti viešuosius pirkimus siekiant paspartinti naujovių diegimą rinkoje; vis dėlto pabrėžia, kad viešųjų pirkimų politika turėtų būti kuriama taip, kad ne pakeistų privačias rinkas ar iškraipytų konkurenciją, o jas skatintų, gerindama naujovių sklaidą ir kartu užtikrindama, kad rinkos liktų atviros naujoms kryptims;

155.

ragina Komisiją į reglamentą įtraukti pasiūlymus dėl įvairių fondų 2014–2020 m. laikotarpiui, kuriais būtų tikslingai palengvinta Europos inovacijų partnerystės veikla;

156.

ragina Komisiją kartą per metus Europos Parlamentui teikti ataskaitą apie visus Europos inovacijų partnerystės projektus ir du kartus per metus – apie pirmą bandomąjį projektą ir reikalauja, kad Europos Parlamentas dalyvautų visuose Europos inovacijų partnerystės įgyvendinimo etapuose;

157.

ragina Komisiją sudaryti inovacijų partnerystę žaliavų klausimais;

158.

pabrėžia, kad iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslams pasiekti gyvybiškai svarbus regionų ir vietos valdžios institucijų įsitraukimas, nes šios institucijos vaidina svarbų vaidmenį sutelkiant įmones, mokslo institucijas, valdžios institucijas ir piliečius „4 deimantų“ standarte, nes gali tarpininkauti tarp šių veikėjų, valstybių narių ir ES; todėl ragina Komisiją nurodyti, kokiose diskusijose ir veikloje regionai galėtų dalyvauti, laikydamiesi subsidiarumo principo, kad padėtų rasti tinkamiausius pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimus, tuo pat metu pripažįstant skirtingų regionų įvarius poreikius;

159.

atkreipia dėmesį 2009 m. Europos inovacijų specialistų grupės išvadas, kuriose teigiama, kad ekonomikos ir finansų krizės poveikis neproporcingas įvairiose šalyse ir regionuose, o tai kelia pavojų konvergencijos tikslui; yra susirūpinęs, kad dėl dabartinių valstybių narių biudžeto apribojimų gali būti labiau ribojamos MTI investicijos ir tai gali turėti žalingą poveikį; pritaria tam, kad įgyvendinant iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ turėtų būti įtrauktos visos valstybės narės ir regionai ir kad būtina neleisti susidaryti takoskyrai tarp inovatyvių ir ne tokių inovatyvių šalių ir regionų;

160.

ragina kiekvieną regioną investuoti į inovacijas ir pakoreguoti savo inovacijų strategiją siekiant didinti jos veiksmingumą, taip pat numatyti daugiau žmogiškojo kapitalo ir didinti įmonių gebėjimą bei norą diegti naujoves ir konkuruoti tarptautiniu mastu;

161.

pažymi, kad sprendimus priimantys asmenys regioniniu lygmeniu turi suvokti ekonomikos augimo potencialą, kurį moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas skatina visuose regionuose, nes daug inovacijų sukuriama dėl sąveikos praktikoje (paklausa ir naudotoju grindžiamos inovacijos) ir jas dažniausiai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF); todėl pažymi, kad, jeigu siekiant vykdyti novatorišką veiklą nebūtinai arba iš esmės nereikia aukštojo mokslo įstaigų, net ir regionai be universitetų ir mokslinių tyrimų centrų turėtų turėti galimybę plėtoti savo inovacinius pajėgumus ir visapusiškai pasinaudoti regionų bei vietos ištekliais ir lėšomis, kurios sudaro galimybes diegti inovacijas;

162.

pažymi, kad regionų lygmeniu skatinant inovacijas galėtų būti prisidedama siekiant mažinti regionų skirtumus; vis dėlto ragina įvairiais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu ir ES) veiksmingiau koordinuoti veiksmus visos Europos mastu planuojant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą;

163.

atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos, tiek formuojant politiką, tiek įmonių ir mokslinių tyrimų centrų veikloje, yra itin svarbios siekiant plėtoti ES teritorinės sanglaudos politiką ir kad dėl savo pobūdžio jos gali žymiai prisidėti siekiant sanglaudos tikslų ir norint įveikti susijusias kliūtis konkrečių geografinių ir demografinių ypatumų turinčiose srityse;

164.

atkreipia dėmesį į kultūrų įvairovės indėlį siekiant inovacijų; atsižvelgdamas į tai mano, kad inovacijų politikoje daug dėmesio reikia skirti veiksmams, kuriais siekiama apsaugoti ir skatinti regioninę kultūrų įvairovę;

165.

pabrėžia pagrindinį regionų vaidmenį rengiant politiką, kurią taikant skatinamos inovacijos nacionaliniu lygmeniu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio valstybių narių regionų ir vietos biudžetai yra nepakankami, o nacionaliniuose biudžetuose inovacijoms skiriama mažai lėšų;

166.

pabrėžia, kad siekiant strategijoje „Europa 2020“ nurodyto tikslo – užtikrinti pažangų, tvarų ir visa apimantį augimą, reikia mobilizuoti visą ES regionų inovacinį potencialą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagal būsimą regioninę politiką ši problema turi būti sprendžiama pirmenybės tvarka; mano, kad ši pirmenybė taikytina visiems regioninės politikos tikslams ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad Europos konkurencingumas būtų užtikrinamas pagal pasaulinio lygmens standartus; ragina diegiant ekologines inovacijas įtraukti pramonės atstovus, kadangi verslininkams tenka labai svarbus vaidmuo plačiau skleidžiant ekologines inovacijas regioniniu lygmeniu; todėl pažymi, kad norint sėkmingai strategiją, kuria siekiama plėtoti išteklių požiūriu veiksmingą ekonomiką ir tvarios pramonės šakas, bus itin svarbu informuoti verslininkus apie naujas verslo galimybes;

167.

pabrėžia, kad labai svarbus šalių, kurios nėra ES narės, bet kurios bendradarbiauja su ES pagal Rytų partnerystės programą, inovacijų potencialas, ir ragina įtraukti šias šalis į iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“;

168.

pabrėžia, kad miestai turi didelį potencialą vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas; mano, kad labiau apgalvota miestų politika ir „Pažangiųjų miestų“ iniciatyva energetikos srityje, pagrįsta technologijų pažanga ir atsižvelgianti į tai, kad 80 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, kuriuose egzistuoja ir didžiausi socialiniai skirtumai, prisidėtų prie tvaraus inovacijų ekonomikos vystymo;

169.

ragina Europos Komisiją remiantis dabartiniu strateginiu dokumentu „Inovacijų sąjunga“ parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai ir išmatuojami bei su aiškiais terminais susieti uždaviniai; ragina Komisiją nuolat stebėti pažangą, vertinti kliūtis ir pasiūlyti mechanizmą, kuris leistų pagerinti reguliarų ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai;

170.

ragina Europos Komisiją įvertinti specialias Europos inovacijų politikos priemones, palyginant jas su mūsų pagrindinių išorės konkurentų (JAV, Japonija ir BRIC šalys) priemonėmis, ir pranešti jų įgyvendinimo lyginamuosius rezultatus inovacijų srityje;

171.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybėms narėms.