7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/77

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. Komisijos komunikatą „Naujasis postūmis Europos bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje, siekiant paremti strategiją „Europa 2020“ (COM(2010)0296),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis (COM(2010)0477),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto dimensijos ir dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos, visų pirma į tą dalį, kurioje nustatomi pagrindiniai švietimo lygio gerinimo tikslai,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl iniciatyvos „Judus jaunimas“, kuriose pripažįstama labiau integruoto, tarpsektorinio požiūrio reaguojant į problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, svarba (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 28 d. Regionų komiteto nuomonę (6) ir 2011 m. kovo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl iniciatyvos„Judus jaunimas“ (7),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0169/2011),

A.

kadangi, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, jaunimo žinios ir gebėjimai yra esminiai norint pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų;

B.

kadangi pavyzdine strategijos „Europa 2020“ iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama geriau panaudoti esamas Europos programas siekiant sustiprinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą ir bendrą kokybę visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei studentų ir darbuotojų judumą;

C.

kadangi strategijoje „ES 2020“ teigiama, kad „iki 2020 m. visiems Europos jaunuoliams turi būti užtikrinta galimybė dalį mokymosi laiko praleisti kitose valstybėse narėse“;

D.

kadangi jaunimas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant penkių pagrindinių 2020 m. nustatytų ES tikslų užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato ir energetikos, švietimo bei kovos su skurdu srityse;

E.

kadangi iniciatyva „Judus jaunimas“ sustiprinama esama ES jaunimo strategija (COM(2009)0200), nes per ją jaunimui suteikiama žinių, gebėjimų ir kompetencijų, kurie reikalingi darbe ir gyvenime;

F.

kadangi krizė padarė itin didelį neigiamą poveikį jaunimui ir jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje didesnis negu 20 % – dvigubai didesnis negu vidutinis suaugusiųjų nedarbo lygis, o kai kuriose valstybėse narėse jis viršija 40 %,

G.

kadangi jaunimo nedarbas, kuris sudaro beveik 21 %, yra viena iš skubiausiai spręstinų problemų Europoje,

H.

kadangi dėl ekonomikos krizės valstybės narės mažina investicijas į švietimą ir mokymą, o tai turi tiesioginės įtakos jaunimo ateities perspektyvoms, atsižvelgiant dar ir į tai, kad Europai siekiant užtikrinti reikiamą augimą tenka spręsti vis didėjančią demografinės padėties problemą;

I.

kadangi netinkamos švietimo kokybės ekonominės išlaidos daug didesnės negu finansų krizės išlaidos;

J.

kadangi krizė aiškiai atskleidė poreikį reformuoti ekonomiką ir visuomenę bei geros kokybės švietimo ir profesinio mokymo sistemos svarbą šioms reformoms paremti, kad Europa būtų geriau pasirengusi priimti šiandienos ir rytdienos iššūkius;

K.

atsižvelgdamas į tai, kad dėl vis mažėjančių viešųjų investicijų į universitetus ir dėl to didėjančių mokesčių už mokslą ir (arba) mažėjančios socialinės paramos ir mažėjančių stipendijų, vis daugiau studentų meta mokslus aukštojo išsilavinimo įstaigose ir dėlto didėja socialinis atotrūkis;

L.

kadangi žmogiškasis kapitalas yra labai svarbi strateginė priemonė siekiant užtikrinti sėkmingą ekonominį ir socialinį visuomenių vystymąsi;

M.

kadangi, remiantis Europaso duomenimis, vis daugiau jaunuolių išreiškia norą judėti Europos Sąjungoje mokymosi arba profesiniais tikslais;

N.

kadangi tik per švietimą labiausiai skatinamas jaunimo kūrybingumas ir inovacijų diegimo potencialas; kadangi švietimas duoda žmonėms būtinų priemonių intelektualiai ir individualiai tobulėti, integruotis į darbo rinką, visuomenę ir pilietinį gyvenimą;

O.

kadangi iš tyrimų matyti, kad dėl judumo stiprėja Europos pilietiškumo jausmas ir aktyviau dalyvaujama demokratiniuose procesuose;

P.

kadangi judumo programos turėtų būti prieinamos ne tik universiteto studentams, bet ir žemesnį kvalifikacijos lygį turintiems jauniems žmonėms, kadangi tokiu būdu galima padidinti galimybes darbo rinkoje;

Q.

kadangi judumo programos turi būti prieinamos visiems jaunuoliams, neatsižvelgiant į jų pasirinktą mokymosi būdą;

R.

kadangi jaunų žmonių, galinčių vykti į užsienį, ypač pagal ES programas, skaičius nepakankamai sparčiai auga;

S.

kadangi per pirmuosius dešimt Bolonijos proceso metų buvo susidurta su daugeliu sunkumų siekiant nustatytų tikslų, susijusių su Europos aukštojo mokslo sistemos plėtojimu;

T.

kadangi, norint, kad jaunimas nesusidurtų su socialinės atskirties ir skurdo pavojumi ir kad jiems būtų lengviau įsitraukti į darbo rinką, būtina mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių;

U.

kadangi jaunuoliams itin sunku pereiti iš bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo pakopos į profesinę veiklą;

V.

kadangi savanorystė yra puiki galimybė įgyti daugiau kompetencijos naudojantis savišvietos ir neformaliojo švietimo priemonėmis, ugdyti socialinės atsakomybės jausmą, suvokti Europos Sąjungos kūrimo svarbą ir tapti daugelyje sričių aktyviai dalyvaujančiais piliečiais, ir šią savanorystę ypač reikėtų įprasminti 2011 m., kurie paskelbti Europos savanorystės metais;

W.

kadangi jaunimo organizacijos yra pagrindinės neformaliojo švietimo, kuris papildo formalųjį švietimą, būtiną siekiant suteikti jauniems žmonėms įgūdžius ir kompetencijas, kad jie taptų aktyviais piliečiais ir jiems būtų lengviau įsitraukti į darbo rinką, paslaugų teikėjos; kadangi tokiu būdu jaunimo organizacijos padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

X.

kadangi labai svarbu jaunus žmones ir jiems atstovaujančias skirtingas jaunimo organizacijas įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, kad jie pasijustų politiškai atsakingi ir užtikrinti, kad jie, išsakydami savo idėjas, aktyviai prisidėtų kuriant jaunimo strategiją;

Y.

kadangi pagrindinis iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslas yra stiprinti Europos sanglaudą ir ugdyti piliečius, suvokiančius savo europietišką tapatybę,

1.

palankiai vertina iniciatyvą „Judus jaunimas“ kaip politinę iniciatyvą, skirtą esamoms švietimo, judumo ir jaunimo užimtumo programoms sustiprinti ir paskatinti valstybes nares siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų;

2.

pabrėžia, kad programa „Judus jaunimas“ raginama aukštojo mokslo įstaigas gerinti kokybę stiprinant bendradarbiavimą su kitomis viso pasaulio įstaigomis, ir šiame kontekste ypač vaisingas gali būti bendradarbiavimas su JAV institucijomis;

3.

pažymi, kad norint užtikrinti tvarų augimą ir plėtrą, neabejotinai būtina investuoti į švietimą ir kad net per ekonomikos krizę jaunimo programų ir švietimo finansavimas turi būti laikomas ne šiandienos išlaidomis, o investicijomis į Europos ateitį;

4.

pabrėžia, kad visų iniciatyvų tikslas turi būti parodyti kelią jaunimui, kad jis galėtų sėkmingai integruotis visuomenėje, ir nuolat ruošti jį ateities Europai, tai reiškia, jog visam jaunimui reikia suteikti galimybes dalyvauti visuomeninėje veikloje bei prisidėti prie visuomenės formavimo ir užtikrinti galimybę visam jaunimui gauti naudos iš mokymosi, studijų aukštosiose mokyklose ir neformaliojo švietimo, profesinio švietimo ir mokymo ir tęstinio mokymo, kuriuose didelė reikšmė teikiama modernios, konkurencingos, įtraukios ir tvarios visuomenės reikalavimams, kad jaunimas turėtų geresnes galimybes patekti į darbo rinką;

5.

pabrėžia, kad krizė negali būti priežastis mažinti išlaidas švietimui, nes krizės padariniams pašalinti būtinas geresnis jaunimo išsilavinimas;

6.

apgailestauja, kad, pasak Komisijos, nacionaliniai tvarkaraščiai, parengti valstybių narių siekiant labiau prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų švietimo srityje, yra netinkami;

7.

supranta, kad studentų įdarbinimas turi būti vienas iš aukštojo mokslo tikslų, bet pabrėžia, kad teikiant aukštąjį mokslą turi būti skatinamas jaunimo kūrybingumas, jo gebėjimas kurti inovacijas ir intelektinis bei socialinis tobulėjimas;

8.

pripažįsta, kad iniciatyvos „Judus jaunimas“ sėkmė labai priklauso nuo to, kaip valstybės narės įgyvendins jos pagrindinius veiksmus; todėl prašo Europos Komisijos jų įgyvendinimo metu akylai stebėti ir analizuoti svarbiausius elementus, kad galėtų padėti valstybėms narėms ir užtikrinti geresnį jų veiklos koordinavimą;

9.

ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie iniciatyvos „Judus jaunimas“ pagrindinių veiksmų veiksmingumą ir valstybėse narėse padarytą pažangą;

10.

rekomenduoja, kad Europos institucijos, vykdydamos programą „Švietimas ir mokymas 2020“, pradėtų struktūrinį dialogą švietimo srityje, kad struktūrinio dialogo jaunimo klausimais metu iniciatyvos „Judus jaunimas“ švietimo priemonės būtų įgyvendinamos visapusiškai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais švietimo srities subjektais, derinti prioritetus ir veiksmus jaunimo klausimais, taip suteikiant jaunimui daugiau galimybių dalyvauti sprendimų dėl jiems aktualių problemų priėmime;

11.

ragina Komisiją pasiūlyme dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos toliau laipsniškai didinti investicijas į judumo ir jaunimo programas, kaip antai „Mokymasis visą gyvenimą“ (Erasmus, Leonardo da Vinci, Comenius, Grundtvig), Marie Curie, Erasmus Mundus ir „Veiklus jaunimas“ dabartiniu pavidalu, taip pat į Europos savanorių tarnybą; ragina geriau reklamuoti šias programas asmenims, galintiems jomis pasinaudoti, ir geriau informuoti juos apie programų teikiamas galimybes; ragina toliau investuoti į bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis ir pateikti pasiūlymą dėl naujosios kartos judumo ir jaunimo programų, atitinkančių strategijos „Europa 2020“ tikslus;

12.

pabrėžia, kad nė vienas jaunuolis, dėl įvairių priežasčių mokydamasis turintis problemų, neturi prarasti galimybės patekti į darbo rinką, atvirkščiai, tokius jaunuolius reikia tikslingai remti; galimybė mokytis neturi priklausyti nuo socialinės ar finansinės tėvų padėties; labai svarbus horizontalus perėjimas iš vieno švietimo lygmens į kitą ir bendrojo lavinimo, ir profesinio rengimo srityse;

13.

pabrėžia, kad judumui reikėtų suteikti daugiau patrauklumo ir kad turėtų būti teikiama plati ir pakankama finansinė parama, ypatingą dėmesį skiriant nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms; pakartoja, kad ši pozicija turėtų būti įtraukta į būsimą daugiametę finansinę programą; ragina, siekiant didinti judumą mokymosi tikslais, skirti daugiau biudžeto lėšų programai „Leonardo da Vinci“;

14.

pabrėžia, kad norint pasiekti tikslą suteikti kiekvienam galimybę dalį savo švietimo ir mokymosi laiko praleisti užsienyje, reikalingas plataus užmojo finansavimas; mano, kad Europos Sąjunga švietimui ir mokymui turi teikti prioritetą ir kad į šį tikslą turėtų būti atsižvelgta kitoje daugiametėje finansinėje programoje;

15.

ragina užtikrinti, kad švietimo programos, kuriomis siekiama skatinti judumą, galiotų ir po 2013 m., ir prašo Komisiją skirti joms didesnius finansinius išteklius, nes šiuo metu rengiamos ir būsimos bendrosios programos;

16.

ragina Europos Sąjungą geriau panaudoti savo finansines priemones – Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą, kad padėtų jaunimui;

17.

ragina valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas visais lygmenimis ir finansiškai remti ES judumo programų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu bei bendrai užtikrinti ar padidinti švietimo kokybę;

18.

yra įsitikinęs, kad programa „Veiklus jaunimas“ – labai svarbus jaunimo veiklos Europoje veiksnys ir kad ši programa turėtų būti stiprinama ir vykdoma toliau; ragina Komisiją į būsimą daugiametę finansinę programą vėl įtraukti atskirą programą „Veiklus jaunimas“;

19.

pabrėžia iniciatyvos „Judus jaunimas“, kuria labai prisidedama prie jaunimo įtraukties į visuomenę, svarbą ir ragina Komisiją įgyvendinant šią programą panaudoti praktinę patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“;

20.

ragina valstybes nares siekti, kad bendros investicijos į aukštąjį mokslą siektų bent 2 proc. BVP, kaip rekomenduojama Komisijos metinėje augimo ir užimtumo apžvalgoje, nes tai minimumas, reikalingas siekiant žinioms imlios ekonomikos;

21.

atkreipia dėmesį į lanksčių švietimo programų, kurias tuo pat metu galima derinti su darbine veikla, svarbą;

22.

ragina aktyviai įtraukti jaunimą į visus ES programų etapus, pradedant rengimu ir baigiant įgyvendinimu;

23.

pabrėžia, kad svarbu jaunimą įtraukti ne tik į darbo rinką ir ekonominę veiklą, bet ir į veiklą, susijusią su Europos ateities formavimu; ragina Komisiją parengti Žaliąją knygą dėl jaunimo dalyvavimo;

24.

pritaria, kad veiksmų reikia imtis kuo ankstyvesnio amžiaus asmenų atžvilgiu norint sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kad jis neviršytų 10 proc., kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“, ypatingą dėmesį skiriant nepalankiausioje padėtyje esančioms vietovėms; remia Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos stiprinti valstybių narių pastangas mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių;

25.

pabrėžia, kad turi būti žymiai sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, kuris, kaip žinoma, vėliau nulemia nedarbo ir socialinės atskirties pavojų; pabrėžia, kad ši problema turi būti sprendžiama laikantis kompleksinio požiūrio, apimančio socialines priemones, skirtas gerinti švietimą ir mokymą nepalankių sąlygų vietovėse;

26.

kadangi jaunimo judumas gali prisidėti prie demokratinių procesų rėmimo, ragina ES institucijas sukurti sąlygas aktyviai įtraukti jaunimą iš valstybių, kuriose įgyvendinama Europos kaimynystės politika, į programą „Judus jaunimas“, kartu sudarant geresnio lavinimo galimybes jaunimui ir iš Europos Sąjungos valstybių narių, ir iš valstybių, dalyvaujančių EKP;

27.

pabrėžia, kad taip pat turi būti skatinamas dėstytojų, mokytojų ir su jaunimu švietimo srityje dirbančių darbuotojų judumas, nes jie gali būti parama jaunimui, kurį moko;

28.

pripažįsta svarbų regionų ir vietos valdžios institucijų indėlį skatinant judumą;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat skirti tiems, kuriems gresia didžiausias pavojus, mažiau galimybių turinčioms jaunimo grupėms ir tiems, kurie ieško „antro šanso“ grįžti į švietimo sistemą;

30.

ragina Komisiją nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis rinkti duomenis apie praktines kliūtis judumui ir imtis visų būtinų priemonių joms pašalinti, siekiant, kad būtų užtikrintas geros kokybės ir visiems prieinamas judumas per visą mokymosi, taip pat ir profesinio mokymo, laiką; mano, kad šiuo tikslu būtų labai naudinga Komisijos siūloma „judumo rezultatų suvestinė“;

31.

ragina Komisiją imtis daugiau iniciatyvų skatinti jaunimo judumą taip pat ir regionuose, besiribojančiuose su ES;

32.

ragina Komisiją skubiai imtis priemonių piliečių judumui remti, siekiant skatinti švietimą, užimtumą ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą;

33.

pažymi, jog svarbu imtis priemonių norint užtikrinti, kad jaunuoliai, įskaitant iš nepalankioje padėtyje esančių regionių, visais mokymo ir tęstinio mokymo etapais būtų judūs, taip pat užtikrinti visišką stipendijų perkeliamumą jiems esant užsienyje ir visose valstybėse narėse pripažinti jų tarpinius mokymosi rezultatus ir diplomus, pagal siūlomą Europos kvalifikacijų sistemą;

34.

pripažįsta, kad jauniems žmonėms su negalia, taip pat vaikus auginantiems jauniems žmonėms turi būti teikiama papildoma parama, kad jie galėtų dalyvauti esamose judumo programose ir visiškai jomis pasinaudoti derindami mokslą, darbą ir asmeninį gyvenimą;

35.

primena, kad be tarptautinio judumo turėtų būti skatinamas internacionalizavimas vietos lygmeniu, taip pat studento kilmės šalies aukštoji mokykla ir pati šalis turėtų teikti paramą tam, kad būtų sukurtas tarptautinis bendradarbiavimo tinklas; pabrėžia virtualaus jaunimo judumo, kuris gali papildyti geografinį judumą, potencialą;

36.

pabrėžia įgūdžių, gautų visais mokymo būdais, įskaitant savišvietą ir neformalųjį mokymą, pripažinimo svarbą ir vaidmenį ugdant svarbius gebėjimus ir kompetenciją, kuri užtikrintų patekimą į darbo rinką ir adaptavimąsi joje, ir ragina tokiu būdu įgytus gebėjimus ir kompetenciją įtraukti į „judumo rezultatų suvestinę“;

37.

rekomenduoja skatinti projektus, kuriais palaikomas žinių ir įgūdžių perdavimas iš kartos į kartą; atkreipia dėmesį į tai, kad galima gauti naudos iš tarptautinio judumo galimybėmis pasinaudojusių studentų sukauptų įgūdžių ir kultūrinio kapitalo;

38.

ragina Komisiją pateikti visa apimančią strategiją, skirtą skatinti neformalųjį švietimą ir remti neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus;

39.

pabrėžia judumo svarbą stiprinant Europos pilietiškumo jausmą, puoselėjant europietišką kultūrą ir savitarpio pagarbą Europos vertybėms, stiprinant jaunimo dalyvavimą demokratiniame procese ir diegiant jaunimui stiprų priklausymo Europai jausmą;

40.

primena valstybėms narėms pradėti mokyti antros užsienio kalbos (gimtoji kalba plius dvi kalbos) kuo ankstyvesniame gyvenimo etape ir ikimokyklinio ugdymo etape; pažymi, kad antros kalbos nemokantys žmonės niekada nebus judūs; atkreipia dėmesį į kaimyninių šalių kalbų mokymosi svarbą;

41.

ragina valstybes nares skatinti judumą mokymosi ir užimtumo tikslais: a) didinant informuotumą ir užtikrinant, kad informacija būtų lengvai prieinama visiems besidomintiems jauniems žmonėms, b) ankstyvuose švietimo etapuose pabrėžiant judumo teikiamą pridėtinę vertę, c) užtikrinant mokymosi rezultatų, pasiektų judumo veikloje tarp valstybių narių, įteisinimą, d) sumažinant administracinę naštą ir skatinant atitinkamų institucijų visose valstybėse narėse bendradarbiavimą;

42.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokymosi ir užimtumo tikslais: a) remiant ES švietimo ir jaunimo programas, pvz., „Erasmus“, „Leonardo“ ir „Veiklus jaunimas“, b) gerinant esamų Europos instrumentų ir priemonių, tokių kaip Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) ir Europass, įgyvendinimą, ir c) plėtojant naujas priemones, kurias ji jau ištyrė, pvz., „Judaus jaunimo“ interneto svetainę, „Judaus jaunimo“ kortelę, Europos įgūdžių pasą ir bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“;

43.

pritaria naujiems pagrindiniams iniciatyvos „Judus jaunimas“ veiksmams, kaip antai vienos centrinės judumo interneto svetainės sukūrimas, taip pat įvedimas judumo kortelės, kuri papildytų ir įtvirtintų šiuo metu veikiančių jaunimo ir studentų kortelių bei Europos gebėjimų paso, kuris turėtų tapti visą gyvenimą trunkančio mokymosi internetu „palydovu“, sėkmę, nes visais šiais veiksmais dar labiau patobulinamos naudingos ir jau esamos judumo priemonės; be to, ragina padidinti visų esamų ir būsimų programų matomumą;

44.

pabrėžia, kad svarbu pradėti naują, konstruktyvesnį visų Bolonijos procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų dialogą, pasinaudojant jį įgyvendinant įgyta teigiama patirtimi, taip pat pasimokant iš jo metu iškilusių problemų, kad jį būtų galima dar labiau patobulinti;

45.

ragina Komisiją išplėsti universitetų modernizavimo planą ir atnaujinti prioritetus atsižvelgiant į naujus iššūkius, pvz., aukštojo mokslo socialinį aspektą, į studentus orientuoto mokymosi skatinimą, taip pat paremti valstybių narių pastangas įgyvendinant tikslą, kad išsilavinimą (aukštąjį arba lygiavertį) turėtų 40 proc. piliečių;

46.

tvirtai įsitikinęs, kad būtina užtikrinti universitetų savarankiškumą, bet kartu pabrėžia universitetų atsakomybę visuomenei; ragina valstybes nares investuoti į aukštojo mokslo reformas ir modernizavimą;

47.

pažymi, kad norint suderinti aukštojo mokslo sistemą su ekonomikos bei plačiosios visuomenės poreikiais būtina parengti atitinkamas mokymo programas ir jas tarpusavyje sujungti, užtikrinant, kad žmonės įgytų ateities visuomenei ir ekonomikai reikalingų kompetencijų ir įgūdžių;

48.

ragina valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas remti ir stiprinti universitetų, profesinio mokymo centrų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą siekiant skatinti universitetų ir verslo dialogą ir geriau derinti tris žinių trikampio sudedamąsias dalis: mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas;

49.

pabrėžia esamų programų, susijusių su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosiomis programomis ir sanglaudos politika, svarbą siekiant finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir tai, kad jos turi būti geriau derinamos su švietimo iniciatyvomis; taip pat mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Judus jaunimas“; taigi ragina dalyvius visiškai pasinaudoti galimybėmis, suteikiamomis įgyvendinant sanglaudos politikos tikslą „teritorinis bendradarbiavimas“;

50.

pabrėžia lankstesnių švietimo struktūrų, tokių kaip atviri universitetai, ir platesnio tęstinio švietimo internetu naudojimo svarbą, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę gauti kokybišką aukštesnės pakopos išsilavinimą, nepaisant atstumo ar nepalankių paskaitų tvarkaraščių; mano, kad dėl vėlesnio jaunuolių patekimo į darbo rinką ir dėl problemų, susijusių su socialinės apsaugos sistemų tvarumu, labai svarbu, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jaunuoliams suderinti profesinę veiklą ir studijas;

51.

ragina universitetus labiau priderinti savo programas ir struktūras prie konkrečių darbo rinkos poreikių, atsižvelgti į įmonių poreikius rengiant mokymo programas ir siekti naujų bendradarbiavimo su privačiojo ir viešojo sektorių bendrovėmis būdų, remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių steigimą ir sponsoriavimą, kartu skatinant ir remiant jaunimo verslumą;

52.

pabrėžia, kad universitetai privalo rengti programas, kuriomis studentai būtų skatinami imtis verslo įgyvendinant mokymo programas, taip pat rengiant susitikimus su finansų sektoriaus atstovais, suinteresuotais remti novatoriškus projektus;

53.

pabrėžia, kad svarbu skatinti verslumą ir padėti jauniems žmonėms pradėti savo verslą, taip pat skatinti ir plėsti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“; todėl rekomenduoja švietimo įstaigose pradėti vykdyti ES lygmens informavimo kampaniją, apimančią verslumo, pradinio kapitalo, veiklą pradedančių įmonių apmokestinimo ir paramos tęstiniam mokymuisi klausimus;

54.

ragina Komisiją sukurti inovacijų projektų duomenų bazę, kuri padėtų keistis gerąja patirtimi, valstybių narių ir universitetų sukaupta įgyvendinant projektus, kad absolventai ir įmonės geriau pažintų vieni kitus ir kad absolventams būtų užtikrintas greitas patekimas į darbo pasaulį;

55.

pripažįsta studentų, kuriems privačios įmonės skiria stipendiją, vertę;

56.

siūlo, kad Komisija vietoj pasaulinės universitetų vertinimo sistemos įdiegtų informacija apie Europos universitetų programas pagrįstą sistemą, pagal kurią, be kita ko, reguliariai rengti viešai skelbiamas ataskaitas, kuriose būtų informuojama apie kiekvienos programos studentų įsidarbinimo ir judumo galimybes;

57.

ragina Komisiją dėti visas reikiamas pastangas, kad būtų sukurta Europos mokslinių tyrimų erdvė ir kuo labiau remiamas jaunųjų mokslininkų judumas siekiant didinti Europos kompetenciją mokslinių tyrimų srityje;

58.

valstybės narės turi taikyti stipendijų sistemą, kuria būtų užtikrinama jaunimo galimybė vienodomis sąlygomis siekti aukštojo mokslo, kad būtų išvengta nelygybės, ypač atkreipiant dėmesį į tretinį mokymą;

59.

ragina valstybes nares modernizuoti profesinį mokymą ir didinti jo patrauklumą bei kokybę tam, kad jis galėtų būti geriau pritaikytas prie kintančios darbo rinkos, kurioje jau 2020 m. reikės naujų žinių ir gebėjimų, patvirtintų diplomais, kurie turėtų būti pripažįstami visose valstybėse narėse, dabartinių ir būsimų poreikių; šiuo atžvilgiu pabrėžia didelę dvejopų švietimo sistemų atitinkamose valstybėse narėse sėkmę;

60.

pabrėžia, kad vienas iš esminių dalykų kovojant su jaunimo nedarbu yra atitinkamas švietimo sistemų ir profesinio rengimo pritaikymas prie būsimų darbo rinkos reikalavimų dėl įgūdžių ir todėl jaunimą būtina geriau ruošti perėjimui iš bendrojo lavinimo, profesinio mokymosi ir studijų aukštojoje mokykloje į darbo rinką ir toks perėjimas turi įvykti be pertraukų; mano, kad reikia skatinti glaudesnį mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų, įvairių darbo rinkos sektorių atstovų ir darbdavių bendradarbiavimą, pvz., rengiant įvairių sričių specialistų paskaitas ir seminarus, kuriuose studentai būtų supažindinami su būsimu jų darbu;

61.

todėl pabrėžia, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantijos“ ir paversti ją aktyvios integracijos į darbo rinką priemone; pabrėžia, kad valstybės narės iki šiol neprisiėmė jokių įtikinamų įsipareigojimų įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantijos“, ir ragina jas tai kuo greičiau padaryti;

62.

mano, kad judumas siekiant įgyti naujų įgūdžių yra veiksminga priemonė jaunimui pagerinti įgūdžius ir gebėjimus, užtikrinti asmens tobulėjimą ir plėtoti aktyvų pilietiškumą; mano, kad reikėtų skatinti viso jaunuolių savarankišką judumą mokantis bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir tęstinio mokymo įstaigose nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, socialinės ir etninės kilmės, jų studijų ar mokymo krypties, neįgalumo, sveikatos problemų ar geografinės padėties; judumą reikėtų skatinti teikiant profesinį orientavimą ir konsultavimą viso proceso metu;

63.

pabrėžia, kad dėl judumo neturi būti mažinami socialiniai standartai priimančiojoje šalyje; pabrėžia bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų diplomų bei tęstinio mokymo kvalifikacijų, įgytų ES, abipusio pripažinimo svarbą siekiant didinti judumą;

64.

ragina tinkamai įdiegti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europos kvalifikacijų sandarą ir Europos kreditų perkėlimo sistemą; pažymi, kad diplomų ir kvalifikacijos abipusis pripažinimas turi būti patvirtintas per pirmuosius 12 mėnesių nuo jų įgijimo dienos; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas reguliariai informuojamas pateikiant jam judumo rodiklius;

65.

pabrėžia, kad svarbu remti ir toliau skatinti judumą profesinio mokymo, įskaitant gamybinę praktiką, srityje, teikiant profesinių mokyklų mokiniams informaciją, konsultacijas ir profesinio orientavimo paslaugas ir pasirūpinant jų gerove jiems esant užsienyje; ypač pabrėžia, kad būtina kurti partnerystes su mokymo centrais ir verslo organizacijomis siekiant užtikrinti aukštos kokybės judumą ir nuosekliai įtraukti judumą į mokymo procesą;

66.

pabrėžia, kad norint iš profesinio mokymo sistemos pereiti prie aukštojo mokslo susiduriama su sunkumais ir kad mokymo įstaigos turi pasirūpinti, jog šis perėjimas būtų sklandesnis;

67.

pabrėžia, kad profesinis mokymas ir aukštasis mokslas ir tolesnis mokymas, kurių metu jaunimui suteikiamos žinios ir įgūdžiai, gali padidinti jaunų žmonių motyvaciją ir optimizmą, taip pat padėti jiems įgyti pasitikėjimo savimi;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savanorystę, pavyzdžiui, savanorystei suteikiant tvirtą teisinį statusą, taip pat savanoriaujant praleistą laiką pripažįstant darbo laiku ir taip užtikrinant, kad savanorystė jaunimui taptų teisėta darbo galimybe, ypač bedarbiams;

69.

tvirtai pabrėžia, kad sklandus jaunų žmonių atėjimas į darbo rinką daugiausia priklauso nuo profesinio mokymo įstaigų ir universitetų modernizavimo siekiant užtikrinti mokymo kokybę, ir kad studijų programos atspindėtų darbo rinkos poreikius;

70.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti lankstesnį tvarkaraštį universitetų studentams, kurie jau pradėjo darbinę veiklą ir nori tuo pačiu metu studijuoti;

71.

pabrėžia, kad jau dirbančiam jaunimui turi būti suteikta profesinio švietimo ir mokymosi galimybė, kad jie galėtų kaupti mokymosi vienetus darbo metu, ir kad nuo pat profesinės karjeros pradžios būtina skatinti mokymąsi visą gyvenimą, o valstybės narės turi būti raginamos sukurti nepriklausomas konsultavimo tęstinio mokymosi klausimais sistemas siekiant, kad tęstinis mokymasis taptų norma;

72.

pabrėžia, kad aukšta bendrojo lavinimo ir visas profesijas apimančio profesinio mokymo kokybė padidina jaunų žmonių galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir užtikrina, kad įmonės turės kvalifikuotų darbuotojų; ragina valstybes nares įsteigti atitinkamas priežiūros institucijas, kad būtų užtikrintas minėtas švietimas ir mokymas;

73.

tvirtai pritaria ES tikslui, kad 40 proc. jaunų žmonių turėtų turėti tretinį arba jam prilygintą (t. y. aukštąjį ir profesinį) išsilavinimą;

74.

pabrėžia jaunimo profesinio orientavimo priemonių svarbą padedant jiems pasirinkti, kur mokytis ir kokią profesiją rinktis, nuo pradinės mokyklos iki aukštesnių švietimo pakopų, kad jie geriau pasirengtų sklandžiam perėjimui prie aktyvaus gyvenimo; mano, kad būtina sudaryti geresnes šeimos ir socialines sąlygas jaunuoliams bei mokymąsi mokyklose labiau orientuoti į profesijos rinkimąsi ir paieškas; pabrėžia, kad daugeliu atvejų tam dar reikalinga ir individuali tikslinga parama padedant pasirinkti profesiją ir pradėti profesinę karjerą;

75.

ragina tretinio mokymo įstaigas prireikus įtraukti į studijų programas tinkamai apmokamas geros kokybės stažuotes, kad jaunimas galėtų pasiruošti integracijai į darbo rinką, ypač tam, kad jie galėtų patekti į darbo vietas, reikalaujančias aukšto lygio kvalifikacijos; pažymi, kad šios stažuotės neturi tapti įprastinių darbo vietų pakaitalu, už jas turi būti mokamas pakankamas atlygis ir per jas užtikrinama pakankama socialinė apsauga, taip pat pabrėžia tokių stažuočių pripažinimo poreikį darbo rinkoje; ragina valstybes nares parengti politiką, kuria būtų skatinama įdarbinti jaunimą;

76.

ragina Komisiją skatinti Europos lygmens iniciatyvas stažuotės laikotarpį pripažinti profesinės veiklos laikotarpiu socialinės apsaugos srityje, kaip jau daro kai kurios valstybės narės;

77.

mano, kad siekiant kurti darbo vietas ir stiprinti socialinę integraciją, būtina remti privataus sektoriaus jaunimui skirtas iniciatyvas;

78.

atkreipia dėmesį, kad gilinant Europos integraciją pirmiausia reikia remtis Europos istorija ir Europos kultūra;

79.

mano, kad aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemos gali padėti padidinti jaunimo galimybes rasti pasitenkinimą teikiantį darbą, kuris savo ruožtu padidins jaunų žmonių tikėjimą ateitimi, stiprins jų kūrybiškumą ir tokiu būdu prisidės prie visuomenės gerovės;

80.

pripažįsta vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį mokymo ir judumo srityje; mano, kad jog jų kompetencija ir patirtis turėtų būti laikomos papildančiomis ES veiklą; pabrėžia, kad siekdama įgyvendinti savo tikslus ES turėtų parengti partnerystės, ypač su vietos ir regionų valdžios institucijomis, koncepciją;

81.

pabrėžia, kad jaunimo užimtumo padėtis priklauso nuo bendros ekonominės politikos; ragina valstybes nares pereiti prie investicijų ir darbo vietų kūrimo priemonių; atkreipia dėmesį į tai, kad taupymo priemonės, pvz., lėšų mažinimas švietimo sistemoje ir darbo vietų kūrimo srityje, nepadės jauniems žmonėms ir ilguoju laikotarpiu gali turėti žalingą poveikį visuomenei ir ekonomikai;

82.

pabrėžia, kad pavyzdinės iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su nedarbu, pvz., iniciatyva „Judus jaunimas“, turi būti glaudžiai siejamos su iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“; mano, kad socialiniai partneriai, verslo atstovai, vietos ir regionų valdžios institucijos ir jaunimo organizacijos turėtų dalyvauti rengiant tvarią jaunimo nedarbo mažinimo strategiją, į kurią turi būti įtrauktas dvišalis oficialus įgūdžių, pagal Europos kvalifikacijų sandaros sistemą pripažįstamų įgyjant formalųjį ir neformalųjį išsilavinimą ir įgyjamų per formalųjį ir neformalųjį mokymą, pripažinimas ir patvirtinimas visoje ES;

83.

pabrėžia, kad dėl ekonominės ir finansinės krizės jaunimo nedarbas, kurio priežastys, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) manymu, nėra pajamų ir su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dydis, teisės dalyvauti priimant sprendimus ir socialiniai apsaugos standartai, yra didelė visos ES problema, į kurią ES bei valstybės narės iki šiol kreipė nepakankamai dėmesio; pažymi, kad dėl nedarbo jauname amžiuje susijusiems asmenims ilgainiui kyla labai didelis skurdo pavojus; pabrėžia, jog reikia kokybiškų darbo vietų, kad jaunumas nepatektų į skurstančių dirbančiųjų kategoriją;

84.

pabrėžia, kad darbo ir stažuotės sutartyse visiems turėtų būti numatytos socialinės teisės, užtikrinamos nuo pirmos sutarties galiojimo dienos; nesutinka su jokiais pasiūlymais nukrypti nuo šio principo; pabrėžia, kad negali būti numatyti trumpesni įspėjimo apie atleidimą terminai, turi būti taikomos tos pačios kolektyvinėse sutartyse nustatytos ir įstatymuose numatytos nuostatos kaip ir nuolatiniams darbuotojams, o teisės dalyvauti priimant sprendimus ir laisvė dalyvauti sąjungų veikloje turi būti užtikrinamos nuo pirmos darbo dienos;

85.

ragina sukurti netipišką ir laikiną darbą atliekančių asmenų teisėms ir jų apsaugai taikytiną ES sistemą laikantis subsidiarumo principo;

86.

pabrėžia, kad reikia apsaugoti jaunimą nuo diskriminacijos darbo vietoje, ypač dėl amžiaus ir profesinės patirties, veiksmingai įgyvendinant Direktyvą 2000/78/EB; ragina visas valstybes nares parengti nacionalines kovos su jaunimo nedarbu strategijas;

87.

pabrėžia, kad jauniems žmonėms svarbiausia būti savarankiškiems, turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir turėti tinkamą būstą už prieinamą kainą, o kartu galėti lavintis, dirbti ir tobulėti; todėl ragina valstybes nares pašalinti diskriminaciją dėl amžiaus, susijusią su galimybėmis naudotis socialinės gerovės sistemomis;

88.

pakartoja, kad svarbu nustatyti konkrečius ir aiškius tikslus kartu su atitinkamomis strategijos „Europa 2020“ ir integruotų gairių, skirtų jaunimo nedarbui mažinti, įgyvendinimo finansinėmis priemonėmis; taigi pabrėžia, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose turėtų įsipareigoti 15–25 metų jaunuolių užimtumą iki 2014 m. padidinti 10 %, o iki 2020 m. (nesimokančių) jaunuolių užimtumas turi siekti 75 %;

89.

pažymi, kad reikia aktyviai siekti 30–34 metų sulaukusių asmenų, įgijusių aukštąjį arba su aukštuoju palygintiną išsilavinimą, skaičių padidinti iki ne mažiau kaip 40 %, nes iki 2020 m. maždaug 35 % visų darbo vietų bus būtina turėti aukštą kvalifikaciją ir prisitaikymo bei novatoriškumo gebėjimų;

90.

pripažįsta, kad už naujų integruotų gairių įgyvendinimą atsako valstybės, o Komisija, taikydama atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų remti ir stebėti nacionalinio lygmens priemones; mano, kad reikėtų kontroliuoti iniciatyvoje Komisijos pasiūlytas tikslines grupes ir rodiklius ir kad iniciatyvos įgyvendinimo metu pažangą reikėtų vertinti aiškiais rodikliais;

91.

mano, kad valstybės narės turi imtis priemonių tam, kad jaunuoliams būtų suteikta kiek įmanoma daugiau informacijos, pasirinkimo ir mokymo galimybių, siekiant padėti jiems panaudoti savo potencialą, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad tai geriausiai gali atlikti žmonės, dirbantys vietos lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje;

92.

mano, kad turi būti toliau plėtojamos kokybiškos karjeros planavimo ir profesinio orientavimo paslaugos; pabrėžia, kad planuojant, rengiant, įgyvendinant ir finansuojant tokias programas svarbų vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, padedantys užtikrinti, kad šios programos būtų veiksmingos ir atitiktų darbo rinkos reikmes;

93.

pabrėžia, jog svarbu, kad įmonės, suvokdamos savo socialinę atsakomybę, imtųsi atitinkamų priemonių padėti jaunuoliams pasirinkti profesiją gerai apsvarsčius ir atsižvelgus ir į nacionalinę, ir į Europos darbo rinką, ir pažymi, kad tokias iniciatyvas galėtų papildyti profesinės stažuotės;

94.

mano, kad lytis tebėra ypač svarbus faktorius, nulemiantis profesijos pasirinkimą, ir kad tai papildomai skatina lyčių nelygybę; pabrėžia, kad tai susiję tiek su moterų nedarbu, tiek ir su jų skurdu; pabrėžia, kad reikia panaikinti tokią diskriminaciją dėl lyties;

95.

pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant atskleisti išsamų švietimo ir mokymosi galimybių vaizdą ir vėlesnes profesines galimybes, pvz., pasitelkiant konsultantus lygybės klausimams, ir kad reikia nuo mažens mergaites skatinti rinktis matematikos, informatikos, gamtos mokslų dalykus ir, kalbant apie profesinį ugdymą, techninės bei strateginės svarbos sritis, o berniukus – mokymo, slaugos ir socialinėmis profesijomis;

96.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į būsimą specialistų poreikį, būtina tikslingai vystyti mergaičių ir moterų potencialą, ypač remti programas, kurias įgyvendinant skatinamas mergaičių rengimas mokslinėms ir techninėms profesijoms;

97.

palankiai vertina didesnį EIB vaidmenį kuriant finansavimo programas studentams, taip pat remiant savo verslą pradedantį jaunimą; mano, kad EIB vaidmuo turėtų dar labiau sustiprėti pasirinktinai investuojant į aukštos pridėtinės vertės sektorius valstybėse narėse ir ypač į tas įmones, kurios deda didžiausias pastangas siekiant įdarbinti ir jaunuolius ir parengti jiems aukštos kokybės mokymą;

98.

pabrėžia, kad menkesnes galimybes pradėti savarankišką gyvenimą turinčius jaunuolius, ypač tuos, kurie nei dirba, nei mokosi, būtina remti ar net jiems vadovauti siekiant nustatyti jų individualius poreikius bei daugiausia dėmesio skiriant didesniam jų integravimuisi į darbo rinką ir jų galimybėms gauti kokybiškas darbo vietas;

99.

mano, kad valstybės lėšomis remiamos darbo vietos bei standartizuota pagalbos mokymuisi sistema gali būti veiksmingos ypač nepalankiose sąlygose esančių jaunuolių integracijos į darbo rinką priemonės;

100.

vis dėlto pabrėžia, kad integracija į pirminę darbo rinką yra itin svarbi ir kad visos integracijos priemonės, suderintos su paramos priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į individualius asmenų poreikius, kaip būtina sąlyga turėtų būti skirtos skatinti ankstyvą patekimą į įprastą darbo rinką;

101.

pabrėžia konkrečius sunkumus, su kuriais dėl finansinių ir kalbinių suvaržymų, o kai kuriais atvejais ir dėl diskriminacijos susiduria neturtingi jaunuoliai, siekiantys išvykti į užsienį įgyti patirties; yra įsitikinęs, kad teikiant finansinę paramą turi būti tenkinami ypač nepalankiausioje padėtyje esančių žmonių poreikiai;

102.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti užimtumo galimybes neįgaliems jaunuoliams sukuriant tinkamai pritaikytas mokymo programas ir labiau skatinti paramos teikimą įdarbinant šios svarbios grupės jaunimą, siekiant didesnės jų įtraukties ir jų potencialo realizavimo visuomenėje;

103.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti informavimo apie švietimo ir mokymo galimybes jaunuoliams su negalia kampanijas, pvz., vykdant Europos neįgaliųjų forumo ir programos „Erasmus“ studentų tinklo parengtą projektą „ExchangeAbility“;

104.

pabrėžia, kad į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2009–2012 m. darbo programą yra įtrauktas konkretus projektas „Neįgalių ar sveikatos problemų turinčių jaunuolių aktyvi įtrauktis“, taip pat atkreipia dėmesį į itin svarbų mokymo centrų, kuriuose socialinių ir profesinių įgūdžių siūloma įgyti jaunuoliams su negalia ir tiems, kurie užaugo globos įstaigose, vaidmenį; ragina, jei reikia, teikti paramą steigiant ir naudojant šiuos mokymo centrus;

105.

pabrėžia, kad būtina imtis priemonių siekiant ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis išsamiai išaiškinti tokį reiškinį, kai jaunuoliai nei dirba, nei mokosi, nei įgyja profesijos; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti socialinės jaunuolių atskirties priežastis ir pasiūlyti priemonių jų įtraukčiai bei kovai su šiuo reiškiniu – būtent dedant pastangas, kad per ateinančius dešimt metų būtų pasiekti tikslai, susiję su Europos darbuotojų gebėjimais įsidarbinti ir jų konkurencingumu bei anksti paliekančių mokyklą asmenų skaičiaus sumažinimu;

106.

pabrėžia, kad stažuotės visų profesijos paieškų etapų metu yra tinkama profesijos paieškos priemonė; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nustatyti minimalius stažuočių standartus, pvz., garantuoti pakankamas pajamas ir socialines teises, įskaitant socialinę apsaugą ir socialinio draudimo tvarką, taip pat užtikrinti jų mokomąją vertę;

107.

pakartoja savo nuomonę, kad stažuotės neturi pakeisti nuolatinių darbo vietų ir jų trukmė turi būti griežtai ribojama; pabrėžia, kad skubiai reikalinga teisiškai privaloma Europos stažuočių kokybės sistema, kuri apimtų visų formų mokymą ir švietimą, siekiant užkirsti kelią stažuotojų išnaudojimui ir kad Komisija turėtų pateikti veiksmų planą su tvarkaraščiu, įskaitant aprašymą, kaip ši kokybės sistema bus įgyvendinama;

108.

palankiai vertina iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuria siekiama skatinti judumą darbo rinkoje ir kurią reikėtų glaudžiai susieti su Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistema, kad darbuotojai ir darbdaviai turėtų aiškų supratimą apie ES darbo rinką ir į laisvas darbo vietas būtų kuo greičiau įdarbinami tinkami darbuotojai; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad dėl to neturėtų vykti protų nutekėjimas iš tam tikrų Europos Sąjungos vietų;

109.

pabrėžia, kad ES koordinuojamos aktyvios darbo rinkos priemonės, pvz., valstybės lėšomis remiamos darbo programos jaunimui, naujų, tvarių ir gerų tinkamai atlyginamo darbo vietų kūrimas ir naujų įmonių steigimas, verslumo kultūros rėmimas mokyklose, naujų iniciatyvų skatinimas, techninė pagalba pradedantiems verslą, administracinių procedūrų supaprastinimas siekiant pagreitinti atitinkamų procedūrų atlikimą, vietos lygmens paslaugų tinklų kūrimas siekiant palengvinti valdymą, ryšiai su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų centrais siekiant paskatinti naujovių diegimą kuriant produktus ir procesus, savanorystės pripažinimas profesine patirtimi ir verslumo skatinimas – visa tai yra būtinos sąlygos siekiant sėkmingai kovoti su jaunimo nedarbu ir prisidėti prie įtraukaus augimo;

110.

pabrėžia neformaliojo mokymosi ir savišvietos, taip pat savanoriško darbo svarbą jaunų žmonių tobulėjimui; pabrėžia, kad įgyti įgūdžiai ne tik padeda jauniems žmonėms pradėti darbinę veiklą, bet ir suteikia jiems galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą;

111.

pabrėžia, kad galutinis iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslas – ne tik pagerinti Europos švietimo sistemas ir padidinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, bet ir sukurti tokią socialinę aplinką, kurioje kiekvienas jaunuolis galėtų realizuoti savo potencialą ir siekius;

112.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.