15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/8

—

atsižvelgdamas į ESS 3 straipsnį ir SESV 2 straipsnio 5 dalį ir 67, 74, 196 ir 222 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos ir Komisijos programą skirtą pagerinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, skirtą apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių arba branduolinių teroristinių atakų pavojaus bei riboti tokių atakų pasekmes (2002 ChBRB programa) (1),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (2) iš dalies pakeistą Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. ES strategiją kovai su masinio naikinimo ginklų platinimu ir kovai su jų gabenimo priemonėmis,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ ir į 2010 m. ES vidaus saugumo strategiją (4) bei Komisijos komunikatą šiuo klausimu (COM(2010)0673),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. ES solidarumo programą dėl terorizmo grėsmės ir teroro aktų padarinių (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. ES kovos su terorizmu strategiją, kurią 2005 m. gruodžio 1 d. (6) patvirtino Europos Vadovų Taryba ir įgyvendinantį veiksmų planą (7),

—

atsižvelgdamas į Hyogo 2005–2015 m. veiksmų programą (8), patvirtintą 2005 m. sausio 18–22 d. Japonijoje surengtoje pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių prevencijos,

—

atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (9), ypač jos finansuojamą projektą „Cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių ir sprogstamųjų medžiagų veiksmų planas“ (angl. CBRB Emap) (10),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (11),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija) (12),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (13),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (14), ypač veiksmų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, atveju, kur, be kita ko, yra numatytos gairės dėl integruotų veiksmų siekiant padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ES lygmeniu pajėgumus, taip pat poreikis sukurti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN), o Komisijai priskiriamas pasiūlymų rengimo ir koordinavimo vaidmuo gerinant tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (COM(2009)0273),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje, kuriomis buvo patvirtintas ES ChBRB veiksmų planas (15),

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (16),

—

atsižvelgdamas į komunikatą dėl ES kovos su terorizmu politikos „Svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ (COM(2010)0386),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

—

atsižvelgdamas savo ankstesnes rezoliucijas dėl ChBRB ir nelaimių prevencijos bei atsakomųjų veiksmų, taip pat į neseniai priimtą savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje (17), kurioje raginama įkurti Europos civilinės saugos pajėgas,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės persvarstytą pasiūlymą dėl Tarybos išvadų dėl parengties ir atsakomųjų veiksmų cheminio, biologinio, radiologinio arba branduolinio (ChBRB) išpuolio atveju projekto, parengto atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos priimto ES ChBRB saugumo veiksmų plano (19) H.29 veiksmo tikslus dėl planavimo, susidarius nepaprastajai padėčiai, gerinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0349/2010),

A.

kadangi ES gali pasiremti ilgalaikiu dalyvavimu ChBRB programose, pradėtu 2001 m. spalio 19 d. Gento Europos Vadovų Tarybos išvadomis bei 2001 m. gruodžio 13-14 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos išvadomis; kadangi ChBRB programa buvo patvirtinta 2002 m., 2004 m. buvo pakeista ES solidarumo programa, o 2009 m. lapkričio 12 d. Taryba patvirtino naują ES ChBRB saugumo veiksmų planą,

B.

kadangi ChBRB katastrofos, tiek netyčinės, tiek ir kilusios dėl teroristinių atakų, kelia rimtą grėsmę ES gyvenančių asmenų saugumui ir sveikatai, darydamos poveikį jų gyvenimui, aplinkai ir turtui, taip pat jų kultūros paveldui ir visuomenės funkcionavimui vienoje ar keliose ES valstybėse narėse, griaudamos ypač svarbias infrastruktūras bei valdymo pajėgumus,

C.

kadangi Taryba ir Komisija pritaria, kad su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius kol kas yra palyginti mažas; kadangi dauguma ChBRB medžiagų sukeltų nelaimių yra susijusios su pramoninėmis avarijomis arba su pavojingų ligų sukėlėjų daugėjimu ir jų paplitimu visame pasaulyje,

D.

kadangi esama ir nuolatinė ChBRB avarijų arba tyčinių incidentų rizika Europos Sąjungos teritorijoje smarkiai suvaržo galimybes visapusiškai naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, o tai prieštarauja pažadui sukurti ir plėtoti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,

E.

kadangi vienas didžiausių ChBRB pavojų kyla dėl teroristinių organizacijų platinamų ChBRB medžiagų ir kadangi dėl šios priežasties svarbi priemonė yra susijusi su neplatinimo režimo stiprinimu bei nusiginklavimu pasauliniu mastu ir visapusišku visų susijusių sutarčių bei tarptautinių susitarimų įgyvendinimu (o būtent – Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, Biologinių ginklų konvencijos ir Cheminio ginklo konvencijos) bei siekimu priimti susitarimą dėl branduoliniams ginklams skirtų skiliųjų medžiagų gamybos uždraudimo (Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutartis),

F.

kadangi ginklų ir branduolinių, biologinių arba cheminių ginklų gamyba, laikymas, įsigijimas, pervežimas, tiekimas arba panaudojimas, o taip pat moksliniai tyrimai jų srityje bei biologinio ir cheminio ginklo kūrimas bei pagalba kuriant arba panaudojant sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ginklus arba kitus ginklus nelegaliais tikslais yra dalis veiklos, kuri Tarybos pagrindų sprendimuose 2002/475/TVR ir 2008/919/TVR yra apibrėžiama kaip terorizmas ir apmokymas vykdyti teroro aktus,

G.

kadangi priemonės susijusios su ChBRB medžiagomis yra vienas iš ES kovos su terorizmu strategijos pagrindų ir kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino ES ChBRB saugumo veiksmų planą,

H.

kadangi tam tikrų cheminių medžiagų, kurias plačiosios visuomenės atstovai gali lengvai įsigyti rinkoje, neteisėtas naudojimas kaip savadarbių sprogmenų pirmtakų gali paskatinti daug teroristinių ar kitokių nusikalstamų incidentų visoje ES; kadangi tai rodo, jog būtina atidžiai stebėti ir tikrinti, kaip yra įgyvendinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2010)0473),

I.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo nustatyta nauja atsakomybės tarp įvairių ES institucijų, iš vienos pusės, ir ES bei jos valstybių narių, įskaitant kompetencijas gynybos srityje, iš kitos pusės, pusiausvyros tvarka; kadangi tokios sistemos kūrimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis bendrų vertybių ir bendro tikslo supratimo,

J.

kadangi iš esmės valstybės narės yra atsakingos už ChBRB saugumo politiką, tačiau vis dėlto būtina vykdyti glaudų bendradarbiavimą ir koordinavimą ES lygmeniu,

K.

kadangi Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas suteikia galimybę pagerinti ES reagavimą į krizes imantis veiksmų pagal Stabilumo priemonę,

L.

kadangi ES ChBRB saugumo veiksmų planas turėtų pagerinti veiksmingą nacionalinių ir ES iniciatyvų sąveiką, šalinant su ChBRB susijusius pavojus ir pasirengiant galimam atsakui, sustiprinant tiek horizontalų koordinavimą tarp Komisijos ir valstybių narių, tiek ir vertikalų koordinavimą tarp ES lygmens priemonių ir valstybių narių priemonių, kuo būtų siekiama paspartinti apsikeitimo informacija, keitimosi geriausia patirtimi, tiriamųjų ataskaitų visuose etapuose, bendro planavimo, veiklos procedūrų kūrimo, veiksmų pratybų veiksmingumą bei greitį ir efektyvesnį išlaidų atžvilgiu jau turimų išteklių kaupimą,

M.

kadangi keletas ES teisėsaugos institucijų agentūrų, pvz. Europolas, yra įtrauktos į ChBRB saugumo veiksmų plano priemones sukūrus Europos bombų duomenų bazę ir ankstyvo perspėjimo sistemą sprogstamų medžiagų bei ChBRB medžiagų atvejais; kadangi tokia padėtis ragina sukurti tinkamas procedūras, skirtas Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų priežiūrai vykdyti, kaip tai pvz. nurodyta SESV 88 straipsnyje,

N.

kadangi ES ir visame pasaulyje vis dažniau iškyla grėsmė sveikatai, susijusi su pavojingų patogenų paplitimu – tai patvirtino neseniai kilęs A/H1N1 protrūkis,

O.

kadangi dėl ChBRB incidentų atsiranda aplinkos taršos ir užteršimo problemų, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio problemas, būtina į ES ChBRB saugumo politiką įtraukti atkūrimo ir nukenksminimo strategijas,

P.

kadangi bendras ES ChBRB politikos tikslas – „sumažinti ChBRB incidentų grėsmę ir žalą Europos Sąjungos piliečiams“, todėl turėtų būti siekiama „kuo labiau sumažinti ChBRB incidentų tikimybę ir sušvelninti pasekmes, jeigu toks incidentas įvyktų“,

Q.

kadangi Europos Komisija savo komunikate „ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius“ (20) pripažįsta, kad reikia ES ir pasaulio lygmenimis koordinuoti priemones siekiant greitai reaguoti į grėsmes sveikatai, ir įsipareigoja tobulinti pasirengimo epidemijoms ar ligų protrūkiams, įskaitant tyčinius veiksmus, pvz., biologinį terorizmą, ir reagavimo į juos mechanizmus,

R.

kadangi, palyginti su branduoline technologija ir jos prekursoriais, tokios biologinės medžiagos kaip juodligė yra pigesnės ir lengviau įgyjamos bei platinamos, todėl atsiranda galimybių vykdyti neįprastus teroristinius išpuolius sukeliant didelę ir ilgalaikę grėsmę sveikatai bei aplinkai, įskaitant žemės ūkį ir maisto tiekimą,

S.

kadangi pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantys asmenys, įskaitant policijos, priešgaisrines ir greitosios pagalbos tarnybas, negali vietoje padėti ChBRB incidento aukoms nerizikuodami asmeniniu saugumu, nebent jiems buvo suteikta prevencinė apsauga, pvz., medicinos priemonės kovai su užkratu arba atitinkamas mokymas,

T.

kadangi sukūrus regionines medicinos priemonių kovai su užkratu atsargas būtų pasirūpinta tinkama piliečių apsauga ir išlaikyta sveikatos priežiūros ir ekonominių poreikių pusiausvyra bei užtikrinta valstybių narių atsakomybė ir solidarumas,

U.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija, vykdydama savo visuotinę perspėjimo ir reagavimo (21) programą, siekia sustiprinti biologinę saugą ir saugumą bei pasirengimą pavojingų ir naujų patogenų protrūkiams,

V.

kadangi ES, kaip valstybės narės ir Europos Komisija, aktyviai dalyvauja Pasaulinės sveikatos apsaugos iniciatyvos diskusijose, kuriose siekiama parengti suderintus bendrus veiksmus norint intensyvinti visuomenės sveikatos pasirengimą ir numatyti atsaką į tarptautinio biologinio, cheminio, radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmę,

W.

kadangi grėsmė cheminiam, biologiniam, radiologiniam ir branduoliniam saugumui kyla ne tik dėl teroristinių išpuolių ar aplaidumo, bet ir dėl esamų zonų, kurios užterštos cheminiais ginklais, išmestais į jūros dugną per Antrąjį pasaulinį karą, arba dėl branduolinių atliekų sąvartynų ES,

X.

kadangi tinkamas cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo lygis ES taip pat priklauso nuo trečiose šalyse užtikrinamo saugumo lygio,

Y.

kadangi saugumui gali iškilti naujų pavojų dėl naujų technologijų naudojimo planuojant naujus teroristinius išpuolius, kai saugumo standartai nepritaikomi pakankamai greitai prie technologinės pažangos,

Z.

kadangi reikia išsamiai persvarstyti įvairius šiandien taikomus standartus siekiant nustatyti būtinus ir tinkamus saugumo reikalavimus,

AA.

kadangi ChBRB saugumo veiksmų planas yra suskirstytas į tris pagrindines dalis: Prevencija, Aptikimas ir Pasirengimas bei Atsakas, be to egzistuoja ketvirtas skyrius dėl veiksmų, kurie taikomi ChBRB prevencijai, aptikimui ir atsakui; kadangi būtina pripažinti kiekvienos iš šių stadijų svarbą, jeigu norima tinkamai įgyvendinti rizikos vertinimo tyrimus, tinkamai reaguoti ir vykdyti atsakomąsias priemones, tuo pat metu laikantis visapusiško ir tarpvalstybinio požiūrio elgiantis su ChBRB medžiagomis, t. y. kiekvienoje stadijoje tinkamai paskirstyti išmatuojamus tikslus ir veiksmus,

AB.

kadangi Tarybos padaryti dabartinio ES ChBRB saugumo veiksmų plano pakeitimai, kuriuos pasiūlė Komisija, susilpnina veiksmų planą, padaro valstybių narių įsipareigojimus neprivalomais ir susilpnina numatytas priemones, kurių dauguma įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir joms nėra suteikiamas ES mastas; taip pat susilpninama Komisijos vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra ir stebėjimas, o Komisija kartais netgi nėra įtraukiama kaip kartu su valstybėmis narėmis dalyvaujantis veikėjas,

1.

atkreipia dėmesį, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planas apima naują kompetencijų pasiskirstymą tarp valstybių narių ir ES įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kaip nurodoma ESS 5 straipsnyje, kai tai susiję su konsultavimosi, subsidiarumo ir proporcingumo principais; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planas apima vidinės kompetencijos pasidalinimo sritį (SESV 4 straipsnis), kai tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimis, visuomenės saugumo problemomis ir transportu, civilinės saugos priemones (SESV 196 straipsnis), taip pat Sąjungos išorinius veiksmus (SES 21 ir 22 straipsniai);

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad diegiant bendrą ChBRB saugumo sistemą neturėtų būti mažinama valstybių narių kompetencija šioje politikos srityje;

3.

mano, kad veiksmų planas bus pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti tinkamą nacionalinių ir Europos iniciatyvų koordinavimą kovoje su ChBRB grėsmėmis;

4.

pripažįsta, kad yra ypač svarbu tinkamai pasinaudoti gerąja patirtimi ir vengti ES institucijų ir (arba) valstybių narių pastangų saugumo užtikrinimo ir gynybos srityse dubliavimosi, susiskaldymo ir nenuoseklumo, kadangi dėl to gali kilti pavojus pagrindinei žmogaus teisei į gyvybę, nes aplaidumo pasekmės neturi ribų;

5.

pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo bendrą požiūrį į ChBRB prevenciją, aptikimą ir atsaką sukuriant specifinius mechanizmus (reguliacinius, įstatyminius arba neįstatyminius), kuriais bendradarbiavimas ir pagalbos suteikimas ChBRB katastrofos, sukeltos nelaimingo įvykio ar teroristinės atakos atveju būtų privalomas; primena, kad pagrindinis ES institucijų tikslas yra koordinuotu būdu prižiūrint Komisijai ir visos Europos mastu užtikrinti nacionalinio arba tarpvalstybinio atsako į ChBRB katastrofą ar teroristinį aktą veiksmingumą, remiantis ES solidarumo principu;

6.

primena, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planu suteikiama galimybė ES ir jos valstybėms narėms rasti teisinių priemonių veiksmingai įgyvendinti Solidarumo sąlygą, įtrauktą į SESV 222 straipsnį ir primena, kad valstybės narės turi būti informuotos apie viena kitos planus ir geriausiąją praktiką reaguojant į ChBRB katastrofas, tiek kilusias dėl nelaimingo įvykio, tiek ir sukeltas tyčia, nes taip jos galėtų vykdyti koordinuotą ir veiksmingą pagalbą;

7.

pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti Komisijos, kuriai dabartinėje ES ChBRB saugumo veiksmų plano versijoje yra suteikiamas neapibrėžtas vaidmuo dėl daugelio išdėstytų tikslų ir veiksmų, vykdomo normatyvinio ir reguliacinio pobūdžio įsikišimo apimtį; todėl, primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, jei įmanoma, visose veiksmų plano apimamose srityse; pabrėžia, kad tik patikėjus Komisijai tvirtą priežiūros vykdytojos vaidmenį bus galima pašalinti trūkumus kiekvienos valstybės narės veiksmuose;

8.

primygtinai ragina, kad valstybių narių įsipareigojimas kontroliuoti ChBRB medžiagas turėtų apimti daugiau nei vien tik keitimąsi gerąja patirtimi ir informacija, o technologijomis ir infrastruktūra taip pat turėtų būti dalijamasi ir (arba) jos turėtų būti apjungiamos, siekiant išvengti išteklių dubliavimosi ir švaistymo, kas yra būtina norint sukurti išlaidų požiūriu vertingą sinergiją ES lygmeniu; ragina valstybes nares susitarti dėl metodų, skirtų aptikti ChBRB medžiagas ir apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus, ChBRB medžiagų pervežimo ES ribose bei atsakomųjų priemonių, įskaitant keitimąsi informacija, susijusia su ChBRB medžiagomis, ir tarpvalstybinę pagalbą;

9.

taigi ragina labiausiai vidaus saugumo srityje pažengusias valstybes nares, nepaisant šios srities jautraus ir itin nacionalinio pobūdžio, keistis informacija, technologijomis ir infrastruktūra ir kartu pradėti vykdyti minėtus strateginius projektus; ragina Komisiją ir Tarybą sukurti ir nuolat atnaujinti valstybių narių atsakomųjų medicininių priemonių, taikomų reaguojant į incidentus, susijusius su ChBRB, duomenų bazę, skatinti dalytis turimais pajėgumais ir koordinuoti ekonomiškai naudingą šių atsakomųjų priemonių įsigijimo politiką;

10.

ragina kurti ES kokybės ir saugumo standartus, o taip pat ES laboratorijų, skirtų sertifikuoti ChBRB medžiagų saugos įrangą ir technologijas, sistemą bei tinklą; pabrėžia, kad griežti saugumo standartai ir įdarbinimo tvarka turėtų būti taikoma ir darbuotojams, dirbantiems objektuose, kuriuose esama pavojingų medžiagų; ragina dalintis ir naudotis geriausiomis žiniomis ir patirtimi civilinėje ir karinėje srityje; pabrėžia, kad taip pat vadovaujant Komisijai būtina suteikti finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant užtikrinti, kad bus vykdomos ES dimensiją turinčios taikomųjų tyrimų ir demonstracinės programos; atsižvelgdamas į šios rinkos susiskaldymą, taip pat pabrėžia, kad yra būtina ES pramoninė politika civilinės saugos srityje, kuria būtų skatinamas ES įmonių bendradarbiavimas bei teikiama specifinė parama mažoms ir vidutinėms įmonėms ir (arba) pramonės įmonėms (MVĮ/MVPĮ), kurios sukuria reikšmingą inovacijų dalį pagal 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos saugumo skirsnį, ir skatinamas Europos įmonių bendradarbiavimas (visų pirma tarpvalstybinis bendradarbiavimas); pageidauja, kad būtų sukurta visuotinė valdymo struktūra, galinti apimti visus ChBRB saugumo projektus ir visus su ChBRB pavojumi susijusius etapus (prevencija, aptikimas ir atsakas); ragina Komisiją pasiūlyti Europos biologinės gynybos pramonės strategiją;

11.

teigiamai vertina tai, kad ChBRB apsaugos klausimą Komisija, Europos kosmoso agentūra (EKA) ir Europos gynybos agentūra (EGA) sprendžia pagal sukurtą Europos bendradarbiavimo su gynyba ir civiliniu saugumu susijusių mokslinių tyrimų srityje sistemą; pabrėžia, kad siekiant, jog būtų užtikrintas Komisijos investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas gynybos srityje ir investicijų į mokslinius tyrimus civilinės saugos srityje vykdant Septintąja bendrąja programą papildomumas, koordinavimas ir sąveika, reikėtų iš tikrųjų pagerinti atitinkamas teisines sąlygas, taikomas keitimuisi informacija Europos bendradarbiavimo sistemoje ir vykdant veiksmus nacionaliniu ir ES lygmenimis, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (22); ragina Europos mastu plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus įrenginių saugumo srityje, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką bei pradėti įgyvendinti svarbias parodomąsias programas; ragina sukurti ekspertų centrus, kurių specializacijos sritis būtų ChBRB keliami pavojai ir mokslo darbuotojų judumo skatinimas;

12.

primygtinai reikalauja, kad, naudojantis valstybių narių bendram naudojimui sutelktomis duomenų bazėmis ir slaptais mokslinių tyrimų duomenimis, būtų įgyvendinamos tinkamos apsaugos bei saugumo priemonės, nes toks susitelkimas į duomenų saugumą paskatins valstybių narių valdžios institucijas ir organus daugiau bendradarbiauti ir dalytis informacija;

13.

pabrėžia geresnės parengties svarbą ir ragina reguliariai įvertinti nacionalinius pajėgumus ir išteklius bei rengti bendras valstybių narių pratybas;

14.

ragina nedelsiant sukurti Europos atsako į krizes mechanizmą Komisijos tarnybose, kuriuo būtų koordinuojami civiliniai ir kariniai veiksmai, siekiant užtikrinti greitus ES reagavimo pajėgumus kovojant su ChBRB katastrofomis; pakartoja savo raginimą sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, paremtas jau egzistuojančiu ES civilinės saugos mechanizmu, kas Sąjungai leistų per 24 val. nuo ChBRB katastrofos ES teritorijoje ar už jos ribų pradžios suvienyti nelaimės atveju reikalingus išteklius, įskaitant humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad tarp tokių organizacijų kaip Europolas, Interpolas ir teisėsaugos institucijų valstybėse narėse būtina sukurti tinkamus ryšius ir partnerystę, siekiant sukurti tinkamą ir veiksmingą ChBRB medžiagomis susijusių nelaimių aktyvios prevencijos ir stebėjimo realiuoju laiku bei operacijų koordinavimo tinklą, ir taip pat pabrėžia ataskaitų teikimo Komisijai būtinybę; primena 2006 m. Michelio Barnier pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“ (23),kuriam labai pritarė Parlamentas, ir šiuo klausimu teigiamai vertina naująjį Komisijos ketinimą sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, kaip teigiama Komisijos komunikate „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“(COM(2010)0600);

15.

skatina remtis civilinių ir karinių technologijų dvilypumu kaip sinergijos šaltiniu; ragina, vadovaujantis aiškiai apibrėžtomis strateginio bendradarbiavimo kryptimis, bendradarbiauti su EGA, NATO šalimis, kaip antai JAV ir Kanada, ir trečiosiomis valstybėmis, pirmaujančioms ChBRB saugumo srityje, keičiantis gerąja patirtimi, rengiant struktūrinius ekspertų dialogus ir kartu ugdant gebėjimus; pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės vykdytų bendras su ChBRB susijusių grėsmių prevencijos ir kovos su incidentais, susijusiais su ChBRB, pratybas, kuriose dalyvautų valstybių narių ginkluotosios pajėgos, civilinės saugos pajėgos ir į kurias būtų įtrauktas ES civilinės saugos mechanizmas;

16.

pastebi, kad turimas ES civilinės saugos mechanizmas, kaip apibrėžta Tarybos sprendime 2007/779/EB šiuo metu yra tinkamas instrumentas kovai su ChBRB katastrofomis ir pabrėžia, kad ši struktūra turėtų tapti forumu, kuriame turėtų būti priimami sprendimai dėl pasiruošimo ChBRB katastrofoms ir atsakomiesiems veiksmams; tačiau pastebi, kad norint pasiekti šį tikslą, būtina ES lygmeniu užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą prevencijos ir aptikimo tikslais su civilinės saugos institucijomis, žvalgybos ir teisėsaugos institucijomis, o taip pat saugos tarnybomis, kariniais informacijos ir atsakomųjų veiksmų centrais kiekvienoje valstybėje narėje, tokiais kaip Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų skyrius, Politinis ir saugumo komitetas ir Jungtinis situacijų centras; taip pat primena vaidmenį, tenkantį Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui (COSI), kurio užduotis - palengvinti, skatinti ir stiprinti valstybių narių atitinkamų nacionalinių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą vidaus saugumo srityje;

17.

primena, kad Jungtinis situacijų centras (angl. SitCen) priskirtas prie naujosios Išorės veiksmų tarnybos ir kad jo personalą iš esmės sudaro valstybių narių žvalgybos ir policijos tarnybų darbuotojai; pabrėžia, kad šio centro funkcijos nepaprastai svarbios siekiant paremti nacionalinius krizių valdymo centrus;

18.

ragina valstybes nares prižiūrint Komisijai koordinuoti savo veiksmus siekiant pagerinti įrengimų, pajėgumų ir technologijų sąveiką civilinės saugos srityje, kad ChBRB nelaimės atveju būtų veiksmingai įgyvendinama solidarumo sąlyga;

19.

pabrėžia, kad stiprinant ES civilinės saugos pajėgumus būtina įtraukti dvigubo panaudojimo technologijų, infrastruktūrų ir pajėgumų nagrinėjimą, o taip pat strateginį bendradarbiavimą, kaip minėta, su EGA, EKA, Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), Cheminio ginklo uždraudimo organizacija bei kitais tarptautiniais ChBRB medžiagų centrais arba kompetencijos programomis;

20.

ragina ES valstybes nares paskirti ar įsteigti nacionalines institucijas, kurios ChBRB išpuolio ar nelaimės atveju būtų atsakingos už visų susijusių nacionalinių ir vietos organizacijų bei visų atsakomųjų priemonių tokio įvykio atveju koordinavimą;

21.

pritaria įvertinimui, kad ChBRB išpuoliai kelia didelę grėsmę ES gyventojų saugumui; taigi remia bet kokias priemones, kuriomis užtikrinama didesnė apsauga nuo ChBRB išpuolių;

22.

pabrėžia, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise ir Europos pagrindinių teisių teise, principais ir vertybėmis, įskaitant teisinės valstybės principą; primena, jog reikia gerbti Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais principus;

23.

primena, kad kliūtys teroristams gauti prieigą prie ChBRB medžiagų yra pagrindinis prioritetas tiek pagal 2005 m. kovos su terorizmu strategiją, tiek ir pagal būsimą strategiją, o taip pat pagal 2003 m. ES strategiją prieš masinio naikinimo ginklų ir jų gabenimo priemonių platinimą; todėl prašo ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pasitelkus atitinkamas susijusias ES agentūras ir ekspertus reguliariai informuoti Parlamentą apie bet kokių galimų ChBRB medžiagų keliamų pavojų arba grėsmės Sąjungoje arba ES piliečiams bei interesams kitur lygį; primygtinai reikalauja detaliau paaiškinti atitinkamus įvairių ES ir nacionalinių institucijų, įtrauktų į kovą su terorizmu, vaidmenis; šiuo atveju pripažįsta koordinacinį vaidmenį, kuris tenka Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui ir Jungtiniam situacijų centrui; ragina, kad Parlamentas, kaip vienintelis tiesioginiu būdu demokratiškai renkamas ES organas, naudodamasis savo prerogatyvomis užtikrintų demokratinę šių dviejų institucijų priežiūrą, taigi ir būtų gretai ir visapusiškai informuojamas apie jų veiklą tokiu būdu, kuriuo galima būtų užtikrinti jų saugų veikimą;

24.

ragina ES institucijas išlaikyti visų ES ChBRB saugumo veiksmų plano dalių plėtojimo ir įgyvendinimo demokratinę priežiūrą ir skaidrumą gerbiant visuomenės teisę susipažinti su visa informacija ir atitinkamais dokumentais visuomenės saugumo ir su ChBRB nelaimėmis susijusių kasdienių pavojų klausimais;

25.

ragina ChBRB saugumo veiksmų plane nurodytas priemones įtraukti į visus ES išorės santykių ekonominio bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis instrumentus (įskaitant ir ES ginklų neplatinimo sąlygas); primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą vykdant politinį dialogą su trečiosiomis šalimis panaudoti visas priemones (įskaitant BUSP bei išorės santykių instrumentus), kuriomis būtų skatinami ChBRB medžiagų aptikimo bei jų sukeltų katastrofų prevencijos, įskaitant keitimąsi informacija, ir atsakomųjų veiksmų standartai trečiosiose šalyse, kaip tai nurodoma Veiksmų plane;

26.

pabrėžia, kad esama glaudaus ryšio ir tarpusavio priklausomybės tarp Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi regioniniai ChBRB kompetencijos centrai už Europos Sąjungos ribų esančiuose regionuose, kuriuose tvyro įtampa, ir kuriais siekiama skatinti ekspertų tinklo veiklą, gerinti eksporto kontrolės pajėgumus ir neteisėtos prekybos ChBRB medžiagomis prevenciją bei stiprinti reglamentavimą tose šalyse ir regioninį bendradarbiavimą šioje srityje; skatina Europoje rengti tarptautinius grėsmę keliančių šalių ekspertus, laikantis būtinų saugumo ir konfidencialumo taisyklių;

27.

primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares priešintis pramonės bei kitų suinteresuotų veikėjų daromam spaudimui, kuriuo siekiama išvengti didesnio reglamentavimo naštos, ko galima tikėtis (ir kas tampa akivaizdu palyginant Komisijos ir Tarybos ES ChBRB saugumo veiksmų plano variantus); mano, kad į pramonės subjektų susirūpinimą dėl kokybės ir siūlomų reguliacinių priemonių poveikio būtina atsižvelgti nepamirštant to kas yra svarbiausia, t.y. Europos žmonių ir jų visuomenės teisės į gyvybę, laisvę ir saugumą; pabrėžia, kad svarbiausia yra užtikrinti ChBRB medžiagų priežiūra bei apsaugą visoje ES ir užtikrinti ES atsako netyčinės arba tyčinės katastrofos atveju veiksmingumą ir kad svarbu siekti pašalinti šias grėsmes;

28.

ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti įgyvendinant ES ChBRB saugumo veiksmų plano etapus, šiuo klausimu bendradarbiaujant su ES organais, kurie veiksmų plano tikslus ir veiksmus keičia į konkrečius žingsnius, siekiant kiekvienoje ES valstybėje narėje užtikrinti ChBRB saugumą;

29.

ragina Komisiją imtis pagrindinio tarpininko ir stebėtojo vaidmens rengiant ir nuolat atnaujinant ES ChBRB medžiagų sąrašus, pačiai Komisijai priimant sprendimą dėl pagrįsto grafiko; reikalauja, kad į sąrašus taip pat būtina įtraukti galimas preventyvias ir atsakomąsias priemones kiekvienos ChBRB medžiagos atžvilgiu, priklausomai nuo jos pavojingumo lygio, galimybės ją piktavališkai panaudoti bei žalos potencialo;

30.

mano, kad ChBRB saugumo veiksmų plane būtina nustatyti aukštesnius rizika pagrįstus standartus, kai tai susiję su saugumo įvertinimo kriterijais didelio pavojaus ChBRB įrenginių atvejais, ir pabrėžia, kad nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis ir atsakomybė reguliariai tikrinti šiuos įrenginius, nes kriterijų raida, kaip nurodyta dabartiniame Tarybos iš dalies pakeistame ir patvirtintame veiksmų plane, savaime nėra pakankama ir jos metu nustatomi stebėtinai žemi standartai, be to su ChBRB medžiagomis dirbančioms atitinkamų valstybių narių organizacijoms ir ES organams tenka maža atsakomybė; taip pat pažymi, kad visos priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos galimiems pavojams;

31.

pabrėžia, kad labai pavojinguose ChBRB objektuose visoje ES saugumo priemonės ir reikalavimai turi būti reglamentuojami ES teisės aktais, o ne vien „gerosios patirties dokumentais“, užtikrinant nuoseklų konsultacijų procesą, kuriame dalyvautų ES įstaigos, valstybių narių valdžios institucijos ir kitos su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis dirbančios organizacijos; primygtinai ragina, kol tokie teisės aktai bus priimti ir įsigalios, suteikti Komisijai daugiau kompetencijų vykdant stebėjimą ir tikrinimą;

32.

džiaugiasi iniciatyvomis, kurių imasi Jungtinis tyrimų centras (JTC), teikdamas paramą TATENA programoms ir patikrinimams branduolinės energijos srityje; rekomenduoja, kad bendram naudojimui būtų sutelkti duomenų bazių ir mokslinių tyrimų rezultatai ir duomenys, gauti iš valstybių narių;

33.

pritaria, kad reikia rengti strategijas, skirtas įmonėms, mokslininkų ir universitetinėms bendruomenėms ir finansinėms įstaigoms informuoti apie ChBRB medžiagų platinimo ir nelegalios prekybos keliamą pavojų jų darbo ir veiklos srityje; apskritai mano, kad konfidencialumas yra esminė tam tikrų saugumo priemonių, priklausančių veiksmų planui, veiksmingumo dalis ir kad reikia apsisaugoti nuo bet kokio informacijos atskleidimo, dėl kurio tos priemonės galėtų tapti neveiksmingos;

34.

mano, kad Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų prižiūrėti organizacijų, kurios dirba su ypač pavojingomis ChBRB medžiagomis, veiklą ir užtikrinti, kad šios organizacijos atitiktų rizika pagrįstus saugumo ir visuomenės saugos standartus, o tai reiškia, kad labai pavojinguose objektuose būtina reguliariai atlikti reikiamus patikrinimus;

35.

mano, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plano dalis „Prevencija“ būtinai turėtų būti pakeista taip, kad būtų užtikrinta, jog chemijos pramonė, kai tik įmanoma, labai pavojingas chemines medžiagas pakeistų atitinkamais ne tokiais pavojingais pakaitalais, kai toks pakeitimas yra moksliniu, technologiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu įmanomas ir akivaizdžiai bus padidintas saugumas; pripažįsta, kad susiję pramonės subjektai dėl tokio pakeitimo gali patirti ekonominių sąnaudų ir šių sąnaudų poveikį, tačiau ragina ES, valstybes nares ir privataus sektoriaus subjektus pirmiausia rūpintis ES piliečių saugumu; todėl rekomenduoja sukurti aiškią nuorodą į galiojantį REACH reglamentą, kaip buvo teisingai norima padaryti Komisijos pasiūlytoje veiksmų plano versijoje; taigi ragina Komisiją pateikti REACH reglamento (24) įgyvendinimo studiją;

36.

pabrėžia, kad didžiausią su ChBRB susijusią riziką kelia teroristų vykdomas ChBRB medžiagų platinimas; taigi pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį tarptautinių kontrolės sistemų veiksmingumą ir pagerinti pasienio ir eksporto kontrolę;

37.

ragina Tarybą ir Komisiją paraginti visas valstybes pasirašyti Cheminio ginklo uždraudimo ir Biologinių ginklų konvencijas ir vykdyti pagal šias konvencijas prisiimtus įsipareigojimus, taip pat dėti visas pastangas skatinant taikyti Biologinių ginklų konvencijos papildomą patikros protokolą, kuriame nurodytas pavojingų biologinių veiksnių bei patogenų sąrašas ir įtvirtintos nuostatos dėl informacijos pateikimo bei stebėsenos patikrų; be to, ragina valstybes nares, Tarybą, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę parengti visų galimai pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant baltąjį fosforą, sąrašą, kuris būtų Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos Patikros priedo dalis;

38.

be to, ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau stiprinti veiklą remiant sutarčių sistemą, ypač konvencijas dėl cheminių ir biologinių ginklų, ir todėl paraginti visas ES valstybes nares nustatyti griežtą draudimą gaminti ir naudoti biologinius ir cheminius ginklus bei atsisakyti savo pačių ginklų;

39.

suvokdamas, jog ChBRB medžiagų platinimas didina pavojų, kad jos gali patekti į teroristinių grupuočių rankas, ragina ES ir toliau dėti pastangas, kad kovos su branduoliniu terorizmu teisinė sistema taptų visuotinė, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių nuostatų; remia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, pvz., Viduržemio jūros regiono šalimis, projektus, kuriais siekiama kovoti su nelegalia branduolinių ir radiologinių medžiagų prekyba; ragina ES, atsižvelgiant į 2011 m. Cheminių ir biologinių ginklų uždraudimo konvencijos peržiūros konferenciją, užtikrinti visuotinį Cheminių ginklų uždraudimo konvencijos ir Biologinių ginklų uždraudimo konvencijos taikymą;

40.

ragina Komisiją pateikti palyginamų duomenų ir parengti Europos pramonės situacijos, susijusios su labai pavojingų ChBRB medžiagų apsauga ir sustiprinta kontrole, bendrą įvertinimą, taip pat visų atitinkamų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Cheminių ginklų konvencijos, Biologinių ginklų konvencijos ir kitų su ChBRB medžiagomis susijusių tarptautinių priemonių įgyvendinimą, apžvalgą; šioje apžvalgoje turėtų būti nurodyta, kokiu mastu valstybės narės ir pramonės įmonės vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus; vis dėlto pripažįsta, kad tokių įgyvendinimo priemonių kaip Biologinių ginklų ir Cheminių ginklų konvencijos gali nepakakti grėsmės, kad nevalstybiniai subjektai, t.y. teroristų tinklai, panaudos cheminį, biologinį, radiologinį ir branduolinį ginklą, problemai išspręsti;

41.

ragina Tarybą ir Komisiją skatinti esamo Konvencijos dėl urano ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo, perdavimo ir panaudojimo uždraudimo ir dėl tokio ginklo panaikinimo projekto priėmimą ir pateikti šią konvenciją JT valstybėms narėms pasirašyti bei ratifikuoti; ragina visas ES valstybes nares ir JT valstybes nares paskelbti nuskurdintojo urano ginklų naudojimo moratoriumą, kol bus susitarta dėl visuotinio šių ginklų uždraudimo;

42.

ragina, vadovaujantis esamais kovos su terorizmo finansavimu mechanizmais, imtis kovos su ginklų platinimo finansavimu priemonių;

43.

palankiai vertina Komisijos veiksmus pagal Stabilumo priemonę siekiant spręsti su ChBRB medžiagomis susijusios veiklos problemą; mano, kad šie veiksmai papildo veiksmų planą ir ragina Komisiją išplėsti projektų taikymo sritį ir vykdyti juos ne tik buvusios Tarybų Sąjungos, bet ir kituose regionuose (SEDE); be to, remdamasis vykdant Stabilumo priemonę įgyta patirtimi, ragina Komisiją paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama stiprinti nekarinių laboratorijų saugumą ir apsaugą siekiant išvengti medžiagų platinimo ateityje;

44.

mano, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plane turėtų būti nedviprasmiškai raginama parengti ES saugumo mokymų ir standartinių reikalavimų gaires, privalomas įgyvendinti visose 27 valstybėse narėse, ir užtikrinta, kad tiems apsaugos darbuotojams, kurie dirba su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis, įskaitant pramonės įmonių ir tyrimų centrų, kuriuose esama labai pavojingų ChBRB medžiagų, darbuotojus, būtų pasiūlytos specialios mokymo programos, taip pat būtų nustatyti reikalavimai ChBRB saugumo pareigūnams (užduotys, kompetencijos ir mokymas); pabrėžia, kad saugos ir žinių mokymai taip pat turi būti teikiami pirmojo lygio reagavimo pajėgoms;

45.

pabrėžia, kad ateityje atliekant trumpalaikę ES ChBRB saugumo veiksmų plano peržiūrą nereikėtų apsiriboti susijusios pramonės savireguliavimo skatinimu ir rekomenduoti pramonei patvirtinti elgesio kodeksus, o reikėtų paraginti Komisiją sukurti bendras visai Europai gaires ir teisės aktus, privalomus visiems sektoriams, kuriuose dirbama su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis;

46.

mano, kad ypač svarbu atidžiai stebėti visas su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis susijusias operacijas Europos Sąjungoje ir kad nepakanka vien tik „primygtinai paraginti“ pramonės atstovus pranešti apie tokias operacijas, bet Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis parengti tinkamą teisinį pagrindą tokioms operacijoms reglamentuoti ir stebėti, ir taip didinti saugumo lygį ir užtikrinti, kad būtų tinkamai ir greitai pranešama apie bet kokias įtartinas operacijas, taip pat ChBRB medžiagų praradimą arba vagystę; pabrėžia, kad tokiais teisės aktais turėtų būti sukurtas tvirtas pagrindas ir užtikrintas visiškas skaidrumas visuose su ChBRB medžiagomis dirbančiuose sektoriuose, taigi pramonės įmonės turėtų būti atsakingos už tokias operacijas; mano, kad stebint, kaip privataus sektoriaus subjektai laikosi įpareigojimų dėl ataskaitų teikimo, kad būtų užtikrinta tinkama jų priežiūra, reikėtų atsižvelgti į jų gebėjimą taikyti atitinkamus įstatymus ir taisykles;

47.

pabrėžia, kad ChBRB medžiagų transportavimo ir saugojimo apsaugos užtikrinimas yra nepaneigiama ir neišvengiama proceso, kuriuo siekiama kuo labiau apsunkinti prieigą prie ChBRB medžiagų ir tokiu būdu spręsti su šiomis medžiagomis susijusias saugumo problemas, dalis;

48.

pabrėžia, kad turi būti toliau tiriama su prekyba cheminėmis medžiagomis internete susijusi rizika ir kad šiuo klausimu reikia imtis konkrečių veiksmų;

49.

prašo paaiškinti, kaip bus sugriežtinta importo ir eksporto tvarka ir koks bus valstybių narių ir Komisijos vaidmuo; ragina valstybes nares įgyvendinti galiojančius tarptautinius teisės aktus ir užtikrinti, kad jie būtų taikomi; ragina Komisiją imtis stebėtojos vaidmens ir įvertinti, kaip yra laikomasi reikalavimų bei teikti ataskaitas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į technologijų raidą svarbu ir toliau persvarstyti ir redaguoti atitinkamus teisės aktus ir reglamentus dėl ChBRB medžiagų įsigijimo, importo, pardavimo, saugaus saugojimo ir transportavimo;

50.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, jei jų esama, arba, jeigu jų nesama, sukurti tikrinimo ir saugos mechanizmus visose pašto paslaugų įstaigose, kurios perduoda korespondenciją, turint mintyje Europos šalyse įvykdytus terorizmo aktus, kai sprogstamosios medžiagos įdėtos į paštu siunčiamas siuntas;

51.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis inicijuoti tyrimą siekiant kiekvienoje valstybėje narėje įvertinti situaciją, susijusią su ChBRB medžiagų aptikimu ir branduolinių jėgainių sauga ES ir kaimyninėse šalyse avarijos ar tyčinio išpuolio atvejais; ragina Komisiją remiantis tokių vertinimų rezultatais parengti bendras ES gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip elgtis tokių incidentų arba tyčinių išpuolių metu, taip pat rasti būdų užtikrinti, kad valstybės narės tokiems veiksmams skirtų pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių;

52.

ragina sustiprinti Stebėsenos ir informacijos centro (SIC), kuris jau įsteigtas remiantis ES civilinės saugos mechanizmu, vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų tinkamai keistis informacija ir gerąja patirtimi, o tai padėtų sukurti bendrus ES standartus ChBRB veiklai nustatyti;

53.

prašo Komisijos stebėti, vertinti ir kartą per metus pranešti Parlamentui, kaip valstybės narės laikosi reikalavimų, ir prašo nacionalinių valdžios institucijų užtikrinti, kad atitinkamos pramonės įmonės ir organizacijos, dirbančios su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis, laikytųsi teisės aktų ir gairių ir juos vykdytų;

54.

mano, kad būtina atlikti reikiamus tyrimus siekiant privalomai įtraukti visas susijusias nacionalines ir ES institucijas ir suinteresuotąsias šalis, taip pat nustatyti būdus, kurie leistų pagreitinti ir supaprastinti mainus ir bendradarbiavimą, ir taip užtikrinti, kad būtų veiksmingiau reaguojama į visuomenės saugai iškilusią grėsmę;

55.

ragina Tarybą patikėti Komisijai koordinatoriaus vaidmenį planuojant nepaprastosios padėties atvejų valdymą, kad ji galėtų veikti kaip stebėtoja ir užtikrinti, kad būtų parengti vietos ir nacionaliniai nepaprastosios padėties atvejų valdymo planai; pabrėžia, kad Komisija turėtų imtis tokių planų depozitaro vaidmens, o tai sudarytų jai palankiausias sąlygas identifikuoti galimas spragas, todėl ji galėtų reaguoti greičiau už kitas susijusias institucijas;

56.

džiaugiasi ketinimu didinti ES civilinės saugos pajėgumus; vis dėlto pažymi, kad daugelio ES valstybių narių karinės gynybos departamentai įgyja įgūdžių kaupdami praktinę kovos su ChBRB katastrofomis patirtį; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir Komisiją dalintis geriausia patirtimi ir skirti daugiau investicijų siekiant užtikrinti tinkamą civilinės ir karinės kompetencijos koordinavimą;

57.

ragina Komisiją toliau apibrėžti poreikius, kurie turi būti patenkinti norint pagerinti civilinės saugos pajėgumus, kad būtų galima skelbti bendrus viešojo pirkimo projektus; atsižvelgdamas į tai, ragina ypatingą dėmį skirti siekiui apibrėžti ES reikmes, susijusias su ChBRB pasirengimo ir reagavimo pajėgumais, įskaitant medicinines atsakomąsias priemones, kad ChBRB incidento atveju medicininių atsakomųjų priemonių ištekliai būtų vertinami ir ES, ir valstybių narių lygmenimis;

58.

ragina rengti bendras ES valstybių narių ir valstybių narių bei trečiųjų šalių pratybas siekiant užkirsti kelią pavojingoms situacijoms, susijusioms su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu saugumu;

59.

palankiai vertina ketinimus ES mastu surengti pratybas, imituojančias ChBRB incidentus arba išpuolius, ir pabrėžia, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plane turėtų būti numatyta, kad tokių pratybų rezultatai ir įvertinimas būtų panaudoti vykstančiose diskusijose dėl bendrų Europos standartų parengimo;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų imtis vadovaujančio vaidmens nustatant standartus, pagrįstus atsakomųjų priemonių poreikiu; pabrėžia, jog tai vienintelis būdas pasiekti aukščiausią įmanomą saugumo standartą ES, nes tai būtų vienintelė galimybė užtikrinti, kad visos valstybės narės, sandėliuodamos turimas medžiagas ir parengdamos atitinkamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius reaguoti nelaimingo ar tyčinio incidento atveju, vadovautųsi tomis pačiomis gairėmis ir taikytų tuos pačius principus;

61.

pabrėžia, kad regioniniu ir (arba) ES mastu reikia sukurti reagavimo išteklių atsargas, kurių kiekis turėtų kiek įmanoma labiau atitikti dabartinį grėsmės lygį ir kurias sudarytų medicininė ar kitokia būtina įranga, koordinavimą vykdant per Europos civilinės saugos mechanizmą, ir kad jas turėtų finansuoti ES pagal bendrai priimtas ES gaires; pabrėžia, kad svarbu laikyti gerai valdomas atsargas siekiant užtikrinti, kad reagavimo ištekliai, medicininė ar kita atitinkama įranga, būtų visiškai veiksmingi, modernūs ir nepasenę; kol tokie ES ir (arba) regioniniai ištekliai bus sutelkti, primygtinai ragina ES ChBRB saugumo veiksmų plane numatyti būdus, kaip valstybės narės galėtų keistis reikiamomis priemonėmis ir ištekliais ChBRB incidento arba teroristinio išpuolio atveju, siekiant praktikoje pritaikyti naująją solidarumo sąlygą; pabrėžia, kad pagalba konkrečioms ES valstybėms narėms turi būti teikiama gavus nukentėjusios šalies atitinkamų politinių valdžios institucijų prašymą ir kad ši pagalba neturėtų pakenkti valstybės narės pajėgumui apsaugoti savo piliečius;

62.

ragina persvarstyti Europos solidarumo fondą reglamentuojančias taisykles siekiant užtikrinti geresnį šio fondo prieinamumą stichinių nelaimių atvejais ir galimybę naudotis šiuo fondu pramoninių ar žmonių sukeltų nelaimių atvejais ir ragina valstybes nares naudotis struktūrinių fondų ištekliais stiprinant prevenciją ir pasirengimą;

63.

ragina Komisiją, siekiant pasirengti nelaimingam incidentui, ChBRB medžiagų nutekėjimo ar netinkamo naudojimo atvejui, sukurti pranešimų perdavimo mechanizmus ir užtikrinti ryšį tarp ES civilinės saugos mechanizmo ir kitų ES išankstinio įspėjimo sistemų veiklos tokiose srityse kaip sveikata, aplinkosauga, maisto gamyba ir gyvūnų gerovė; taip pat ragina Komisiją sukurti priemones, kurios leistų keistis informacija ir tyrimų duomenimis su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulinė meteorologijos organizacija ir Maisto ir žemės ūkio organizacija;

64.

ragina sukurti ES ir (arba) regioninio lygmens specializuotas reagavimo grupes, įskaitant medicinos darbuotojus, teisėsaugos pareigūnus ir kariškius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus tokias grupes, joms turėtų būti reguliariai organizuojami specialūs mokymai ir pratybos;

65.

ragina Komisiją suteikti pakankamą finansavimą, kad būtų sukurta patobulinta biologinių veiksnių aptikimo ir identifikavimo išpuolio ar incidento atveju įranga; apgailestauja, kad esamos aptikimo įrangos galimybės ir spartumas yra riboti ir dėl to ekstremalioje situacijoje prarandamas brangus laikas; pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų pareigūnai turi turėti tinkamą įrangą ir būti medicininiu požiūriu apsaugoti iš anksto, kad būtų užtikrinamas maksimalus jų asmeninis saugumas, kai jie dirba nelaimės vietoje, kurioje gali būti žalingų patogenų; pabrėžia, kad patobulinta medžiagų identifikavimo ir aptikimo įranga taip pat reikalinga ligoninėms ir kitoms įstaigoms, kurios priima incidento aukas;

66.

ragina įvairias ES ir nacionalines institucijas, kurios renka informaciją, persvarstyti savo organizacinę struktūrą ir ten, kur trūksta, priimti tinkamų darbuotojų, kurie būtų patyrę ir žinotų, kaip nustatyti ir vertinti ChBRB grėsmę ir riziką;

67.

ragina Komisiją reguliariai pateikti Parlamentui ChBRB keliamos grėsmės ir rizikos vertinimo ataskaitą;

68.

ragina Europos mastu pradėti mokymo ir informavimo programas naudojantis interneto teikiamomis galimybėmis kaip pagrindine piliečių informavimo ChBRB klausimais priemone; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti ES piliečių išankstinio įspėjimo ir informavimo apie incidentus, susijusius su ChBRB, sistemas; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į galimybių studiją dėl Europos branduolinės saugos mokymo centro įsteigimo prie JTC;

69.

atkreipia dėmesį į nekoordinuotas per dideles investicijas į vakcinas per A/H1N1 pandemiją; pritaria Tarybos išvadų „Kovojant su A/H1N1 pandemija įgyta patirtis. Sveikatos apsauga Europos Sąjungoje“ projektui (12665/2010), kuriame numatoma sukurti bendro vakcinų ir antivirusinių vaistų pirkimo mechanizmą, kuris būtų taikomas valstybėse narėse savanorišku pagrindu, ir ragina valstybes nares bendrai parengti regioninio pasirengimo priemones, įskaitant pasidalijimą esamais pajėgumais ir medicininių priemonių kovai su užkratu ekonomiško pirkimo koordinavimą, taip pat visoje ES užtikrinti aukšto lygio pasirengimą ChBRB incidentui;

70.

atkreipia dėmesį, kad ES teisės aktuose (Tarybos sprendimas 90/424/EEB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/965/EB) numatoma, kad likviduojant, kontroliuojant ir stebint gyvūnų ligas ir zoonozes, įskaitant veterinarinių medicinos priemonių siekiant apsaugoti gyvūnus nuo infekcijos pirkimą bei šių priemonių kaupimą, taikomas Bendrijos metodas; apgailestauja dėl to, kad toks Bendrijos metodas nenustatytas siekiant koordinuoti medicinos priemonių, skirtų ES žmonėms nuo infekcijos pavojingais biologiniais patogenais apsaugoti, pirkimą ir kaupimą;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu įvyktų su biologiniais patogenais susijęs incidentas arba išpuolis (pavyzdžiui, bet ne vien tik, juodligės atveju), nukentėjusi teritorija liktų užteršta kelis dešimtmečius ir didelė žala būtų daroma augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimui bei sveikatai, taip pat atsirastų ilgalaikių ekonominių išlaidų; ragina Komisiją į ChBRB politiką įtraukti atkūrimo ir nukenksminimo strategijas;

72.

pabrėžia, kad įvykus su ChBRB medžiagomis susijusiam incidentui, kuris daro poveikį dirvožemio būklei ir (arba) geriamo vandens tiekimui, gali būti daroma didelė žala ir plataus masto poveikis nukentėjusioje vietovėje gyvenančių žmonių sveikatai ir gerovei; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant ES ChBRB saugumo veiksmų planą;

73.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą kontrolę įvykus vandens užteršimo incidentui, nes tokiu atveju reikia spręsti aplinkos taršos, dirvožemio užteršimo, atliekų tvarkymo ir (arba) radioaktyvių medžiagų pasklidimo klausimus;

74.

apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano nepakankamai dėmesio skirta pasirengimo ir reagavimo veiksmams, tačiau itin daug dėmesio aptikimo ir prevencijos veiksmams; ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio siekiant sukurti pasirengimo ir reagavimo mechanizmus, kurių reikia visuomenės sveikatai ir aplinkai apsaugoti tuo atveju, jeigu ChBRB incidentas iš tiesų įvyktų ES teritorijoje;

75.

apgailestauja, kad ChBRB saugumo veiksmų plane nenumatyta pakankamai priemonių, kurių reikia radiologinių ir branduolinių įrenginių bei medžiagų saugumui užtikrinti, ir ragina tobulinti reagavimo planus, susijusius su įvairiomis radiologinio pobūdžio avarijomis ir jų poveikiu gyventojams ir aplinkai;

76.

išreiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai asmenys ir aktyvistai sugebėjo gauti branduolinių atliekų iš kelių perdirbimo gamyklų Europoje, ir ragina skubiai imtis bendrų veiksmų siekiant didinti radioaktyvių ir branduolinių medžiagų bei įrangos saugumą;

77.

apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano nepakankamai dėmesio skiriama tinkamai viešojo transporto tinklų ir jų naudotojų sveikatos apsaugai, turint mintyje, jog pastaraisiais metais daug teroristinių išpuolių įvykdyta transporto priemonėse ir apskritai kyla vis didesnė ChBRB incidento rizika transportuojant ChBRB medžiagas; ragina valstybes nares, ypač kilus biologinių patogenų grėsmei, garantuoti prevencinę apsaugą pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantiems asmenims ir aukų gydymą po poveikio;

78.

atkreipia dėmesį į tai, kad ChBRB incidentas galėtų turėti ilgalaikį poveikį maistinių pasėlių augimui, taigi jo poveikis gali būti nepalankus ES maisto saugos ir apsirūpinimo maistu požiūriais; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant ES ChBRB saugumo veiksmų planą;

79.

ragina bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su šalimis, kurios jau turi daug patirties ChBRB rizikos vertinimo, prevencijos, aptikimo, pranešimo apie šias medžiagas ir reagavimo srityje, kaip antai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Indija;

80.

skatina parengti bendrą politiką, skirtą žemei, užterštai cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis arba branduolinėmis medžiagomis, atgaivinti, kad dirvožemis ir žemė būtų atkurti naudoti kuo skubiau ir būtų sumažintas pavojus sveikatai ir aplinkai;

81.

ragina Komisiją ir Tarybą svarstyti, ar reikia kurti reagavimo modelius, kuriuos taikant būtų tinkamai reaguojama į ChBRB incidentus ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas mokymo įstaigoms, sveikatos priežiūros institucijoms ir pagyvenusių žmonių priežiūros centrams;

82.

ragina valstybes nares rengiant ChBRB incidento evakuacijos planus ypač atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, asmenų, kuriems teikiamos medicinos priežiūros paslaugos, neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių poreikius;

83.

ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį civilinės saugos slėptuvių, kuriose nelaimės atveju prieglobstį galėtų rasti Europos gyventojai, statybai (valstybinėse ir administracinėse) institucijose ir vietos, ir regionų lygmenimis;

84.

ragina Komisiją siekti susitarimo dėl bendrų minimalių apsaugos standartų su trečiosiomis kaimyninėmis šalimis, kurios savo teritorijoje turi objektų, galinčių kelti didelę grėsmę ES aplinkos ir žmonių saugumui avarijos atveju;

85.

ragina Komisiją savo veiksmų plane numatyti lankstesnį saugumo priemonių pritaikymą prie technologinės pažangos;

86.

ragina Komisiją atidžiai įvertinti esamas saugumo priemones, atsižvelgus į jų poveikį aplinkai ir sveikatai, ir užtikrinti, kad būtų pradėtos taikyti naujos priemonės, grindžiamos vien tik tokio vertinimo, kurį reikėtų atlikti periodiškai, rezultatais;

87.

ragina Komisiją parengti ES ChBRB saugumo gaires laikotarpiu iki 2013 m., kai ES ChBRB saugumo veiksmų planas bus peržiūrėtas, siekiant nurodyti problemas ir politinius sprendimus, apie kurių nuolatinę raidą ir pažangą Komisija reguliariai praneštų Parlamentui;

88.

ragina valstybes nares ir Komisiją kuo greičiau peržiūrėti ES ChBRB saugumo veiksmų planą, atsižvelgiant į šias rekomendacijas, ir pradėti jį taikyti, ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas; be to, ragina Komisiją ir Tarybą pateikti Parlamentui būsimąjį ES ChBRB saugumo veiksmų planą ne vėliau kaip likus metams prieš pradedant jo įgyvendinimo etapą, kad Parlamentas galėtų laiku pateikti savo nuomonę;

89.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.