25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/1

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Sanglaudos politikos vaidmens ir prioritetų ir dėl strategijos „Europa 2020“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu)

2011/C 248/01

Pranešėjas Etele BARÁTH

2010 m. lapkričio 15 d. Vengrijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos Péter GYÖRKÖS Tarybai pirmininkausiančios Vengrijos vardu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateikti tiriamąją nuomonę dėl

Sanglaudos politikos vaidmens ir prioritetų ir dėl strategijos „ES 2020“.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, priėmė savo nuomonę 2011 m. gegužės 31 d.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 9 – prieš ir 22 susilaikius.

1.   Rekomendacijos ir pastabos

1.1   Rekomendacijos

1.1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad Europos Sąjungos reakcija į krizę ir strategijos „Europa 2020“ idėjos, kartu su jos tikslais ir pavyzdinėmis iniciatyvomis, nurodo teisingą kelią; Komiteto nuomone, pasiūlyti veiksmai ir priemonės yra perspektyvūs. Strategijoje ir pakte „Euro plius“ daugiausiai dėmesio skiriama būtinų kokybinių pokyčių poreikiui ir galimo augimo veiksniams.

1.1.2   ES toliau gilina ir stiprina integracijos procesą. EESRK mano, kad jei Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nori stiprinti integraciją, jos turi iki 2020 m. imtis lemiamų permainų, ypač susijusių su jų institucijų ir teisės bei finansų sistemų kokybe. Tam vienu metu prireiks tvaraus (ilgalaikio) stabilumo, konkurencingumo (augimo galimybių) ir stipresnės (ekonominės, socialinės ir teritorinės) sanglaudos.

1.1.3   Kelete savo nuomonių EESRK pabrėžė, kad sanglaudos politika yra „istorinė ES vertybė“, kurios trys tikslai – konvergencija, regionų konkurencingumo didinimas kuriant darbo vietas ir glaudesnis teritorinis bendradarbiavimas – turėtų būti išlaikomi ir stiprinami. Iš tiesų, mažiau išsivysčiusios Europos šalys ir regionai turi padidinti investicijas į infrastruktūrą ir kitas lėšas, kurios būtinos galimam augimui paspartinti.

1.1.4   Nors EESRK yra įsitikinęs, kad į sanglaudos politikos rėmimą investuoti finansiniai ištekliai dideliu mastu davė gerų rezultatų, vis dėlto mano, kad toks finansavimas galėtų ir turėtų būti toliau plėtojamas ir turėtų būti pertvarkyta jo struktūra, o visų pirma galėtų būti pagerintas finansavimo ir išlaidų veiksmingumas ir ekonomiškumas. Sanglaudos politikos priemonės turėtų būti suderintos su strategija „Europa 2020“ taip, kad nesusilpnintų Europos sanglaudos politikos.

1.1.5   EESRK rekomenduoja persvarstant dabartinius sanglaudos politikos tikslus ir priemones įvertinti galimybę juos suderinti su strategijos „Europa 2020“ sudėtinėmis dalimis taip, kaip aptarta toliau:

1.1.5.1   Dabartiniai sanglaudos politikos tikslai ir priemonės

Sanglaudos politika
Tikslai	Struktūriniai fondai ir priemonės
Konvergencija, tvarus augimas	ERPF	ESF	Sanglaudos fondas
Regionų konkurencingumas ir užimtumas	ERPF	ESF
Europos teritorinis bendradarbiavimas	ERPF

1.1.5.2   Strategija „Europa 2020“: 3 tarpusavyje susiję prioritetai

a)	pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymas,

b)	tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos skatinimas,

c)	integracinis augimas: didelio užimtumo ekonomikos, kuri užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinimas.

1.1.5.3   EESRK siūlo sanglaudos politikoje aiškiai akcentuoti visuomeninius, socialinius ir solidarumo tikslus ir Struktūrinių fondų naudojimą investiciniais tikslais, glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Europos fondais. Kitaip dėmesio sutelkimas strategijoje „Europa 2020“ į spartų ekonomikos augimą, nors pats savaime yra visiškai priimtinas, galėtų nustelbti socialinę ir teritorinę sanglaudą.

1.1.5.4   Jei būtų pakeista Struktūrinių fondų konkurencingumo ir konvergencijos tikslų eilės tvarka ir „Finansavimo iš keleto fondų“ koncepcijai būtų leista tapti dominuojančiu veiksniu, strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos strategijos tikslai taptų suderinami ir Struktūriniai fondai veiksmingiau prisidėtų prie regionų konkurencingumo skatinimo.

Strategija „ES 2020“		Sanglaudos politika (reformuota struktūra)
Tikslai, priemonės	Pavyzdinės iniciatyvos	Tikslai, priemonės	Struktūriniai fondai ir priemonės
Pažangus augimas	Europos skaitmeninė darbotvarkė, Inovacijų sąjunga, Judus jaunimas	Regionų konkurencingumas ir užimtumas
Moksliniai tyrimai, inovacijos, švietimas, skaitmeninė visuomenė		Didesnis konkurencingumas, patrauklesnė vieta, žmogiškojo kapitalo vystymas, švietimas ir pan., inovacijos ir žinių visuomenė
Tvarus augimas	Tausiai išteklius naudojanti Europa, Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika	Konvergencija
Ekologiška energija, aplinką tausojanti visuomenė, tinklaveika ir mažos įmonės		Augimą skatinančios aplinkos ir infrastruktūros vystymas, institucijų kūrimas
Integracinis augimas	Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, Europos kovos su skurdu planas	Europos teritorinis bendradarbiavimas
Lygios galimybės, daugiau geresnių darbo vietų		Vietos, regionų ir makroregionų bendradarbiavimas

1.1.6   EESRK pripažįsta, kad pirmiau minėtas struktūrinis suderinimas pareikalaus radikalių pokyčių, susijusių su išsamių tikslų nustatymu: be kita ko, reikės nustatyti papildomus konkurencingumo tikslus ir išplėsti teritorinį bendradarbiavimą įtraukiant paramą makroregioniniam vystymuisi. Jei nepavyks tiesiogiai susieti strategijos „Europa 2020“ ir ES sanglaudos politikos, gali būti sumenkinti jų tikslai ir priemonės ir gerokai sumažėti jų įgyvendinimo veiksmingumas.

1.1.7   Toks struktūrinis suderinimas būtų įmanomas, jei ES pripažintų, kad sanglauda ir sanglaudos politika, platesne prasme, yra prioritetas, lygiavertis konkurencingumui, o tai turėtų atspindėti šiems dviem prioritetams skiriamame finansavime. Kartu tai yra ne tik tolesnio lėšų skyrimo sanglaudai, bet ir veiksmingesnio jų panaudojimo klausimas.

1.1.7.1   EESRK primygtinai ragina pagerinti pasiūlymus dėl ex ante ir ex post sąlygų sistemos, kuri turi būti nustatyta Sąjungos sanglaudos politikos veiksmingumui ir ekonomiškumui stebėti. Tačiau ši sistema neturi trukdyti visų sanglaudos priemonių supaprastinimui, priešingai, ji turi sumažinti įgyvendinimo sąnaudas ir padidinti nuspėjamumą. EESRK tikisi, kad institucinių ir administracinių pokyčių rezultatas bus paprastesnė ir veiksmingesnė sistema. Būtina sukurti modelį, kuris suteiktų galimybę įvertinti strategijos „Europa 2020“, nacionalinių reformų programų ir sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimo sąveiką atsižvelgiant į konkrečias įvairių šalių ir regionų, kuriems naudinga sanglaudos politika, aplinkybes.

1.1.8   EESRK sutinka, kad visose ES politikos srityse turi būti siekiama strategijos „Europa 2020“ sėkmės. ES biudžeto peržiūroje buvo išdėstytas naujas strateginis sanglaudos politikos programavimo metodas. EESRK visapusiškai pritaria tam, kad Europos Komisija rengtų bendrą strateginę programą, kuri perkeltų strategijos „Europa 2020“ tikslus į investavimo prioritetus. Ši programa apimtų visus ES fondus ir integruotų visas kitas ES finansines priemones.

1.1.9   EESRK dar kartą kartoja, kad Europos socialinis fondas, kaip ES priemonė investicijoms į žmogiškuosius išteklius skatinti, turėtų remti tris strategijos „Europa 2020“ prioritetus, t. y. pažangų, integracinį ir tvarų augimą. Šiuo požiūriu pagrindiniai veiksniai yra užimtumas, mokymas, švietimas, aktyvi įtrauktis ir lygios galimybės.

1.1.10   EESRK mano, kad norint pasiekti išplėstus tikslus reikia sustiprinti Europos socialinio fondo institucinę struktūrą ir pagerinti jo veiksmingumą, tačiau nepadidinti administracinės naštos. Svarbu, kad Europos socialinis fondas imtųsi vadovaujančio vaidmens gerinant ypač socialiai pažeidžiamų grupių (pvz., imigrantų, mažumų grupių, neįgaliųjų arba romų) padėtį ir užtikrinant jų integracijai palankias sąlygas.

1.1.11   EESRK nurodo, kad politikos priemonių, finansuojamų skirtingų ES sanglaudos politikos fondų ir strategijos „Europa 2020“ priemonių lėšomis, koordinavimas gali turėti poveikio jų pradiniams tikslams ir jų teritoriniam vientisumui, dėl to gali prireikti jas keisti; jas įgyvendinant gali atsirasti naujų esminių perspektyvų. Būtina įdiegti nuolatinio planavimo, valdymo ir stebėsenos mechanizmus. Pagrindinis pasikartojančio proceso bruožas yra tai, kad partnerystės susitarime turi būti apibrėžti ne tik parengiamieji kūrimo etapai, bet ir visas įgyvendinimo procesas, jo sąlygos ir veiksmingumo vertinimo rodikliai; be to, susitariančios šalys turi sutikti su tuo, kad bendrieji valdymo komitetų tikslai gali būti iš dalies pakeisti remiantis nuolatine gavėjų stebėsena.

1.1.12   Komitetas pabrėžia, jog, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtina sustiprinti kiekvieno fondo, visų pirma Sanglaudos fondo, Struktūrinių fondų ir inovacijų fondų valdymo koordinavimą.

1.1.13   EESRK sutinka, kad ilgalaikiu laikotarpiu siekiant išvengti konfliktų yra daug priežasčių integruoti visas ES struktūrinės politikos sudėtines dalis (įskaitant, pvz., „Europa 2020“, sanglaudos politiką, BŽŪP arba EIB) į visapusiškai nuoseklų bendrųjų ES politikos priemonių rinkinį, kuris galėtų būti pavadintas „ES 2050“. Taip būtų sudarytos sąlygos glaudesniam politiniam ir techniniam bendradarbiavimui bei koordinavimui ir tai nereikštų, kad kuri nors konkreti politika nebetęsiama. Žinoma, tai pasiekti bus sunku, nes atsakomybė už skirtingas susijusias politikos sritis yra paskirstyta tarp ES ir valstybių narių. Regioninio matmens stiprinimas galėtų būti tinkama priemonė pageidaujamam tikslui laipsniškai pasiekti.

1.1.14   Kuriant policentrinę Europą, apimančią „pažangių“ vietovių tinklą, bus būtinas komandinis darbas, kuris bus įmanomas tik bendradarbiaujant skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams. Vienas iš būdų pasiekti pažangos – bendradarbiavimas tarpvalstybinėse srityse, taip pat makroregioninio vystymosi strategijos, kurios suburia įvairių šalių ir sektorių suinteresuotuosius subjektus.

1.2   Regionai ir sanglauda

1.2.1   EESRK nuomone, ES konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo regionų konkurencingumo padidinimo.

1.2.2   EESRK mano, kad atsirandančios makroregioninio bendradarbiavimo formos yra labai svarbios daugeliu atžvilgių. Kaip jau buvo pabrėžta kelete nuomonių (dėl Baltijos jūros ir Dunojaus regiono), iš struktūrinių fondų suteikta parama gali suteikti galimybę apibrėžti strategijas, susijusias su fiziniais ir nefiziniais transeuropiniais tinklais, kurie yra būtini Europos Sąjungai, kad ji galėtų įtvirtinti savo konkurencingumą ir savo kaip vietos patrauklumą.

1.2.3   EESRK mano, kad Europos Sąjungos ateitis ir jos politinės vienybės įtvirtinimas taip pat priklauso nuo jos gebėjimo pakilti virš statistika paremto ir nacionalinių sienų ribojamo regioninio požiūrio. Akivaizdu, kad per pastaruosius kelerius metus pasiekta pažanga įtvirtinant regioninį požiūrį, įgyvendinant sudėtingas programas ir kuriant horizontalias sąsajas, taip pat stiprinant klasterius, padės suklestėti socialiniam ir teritoriniam Europos ekonomikos matmeniui.

1.2.4   Komiteto nuomone, įgyvendinti panašius, o kartais visiškai vienodus tikslus skirtingose politikos srityse arba kurti kitokį priemonių rinkinį vietoje palyginti gerai išplėtotų socialinės sanglaudos politikos priemonių nėra prasmės.

1.2.4.1   Aiškėja, kad ateinantis dešimtmetis bus funkcinių regionų dešimtmetis. Regionai gali turėti vieną centrą arba kelis centrus, tarpvalstybinių horizontalių regioninių ir vertikalių ekonominių ryšių ir naudotis teisinėmis, finansinėmis ir institucinėmis „glaudesnio bendradarbiavimo“ galimybėmis; taigi nauja termino „regioninis“ reikšmė gali atskleisti naują pažangios Europos matmenį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai atsilieka (ir toliau atsiliks), reikalinga programa, padedanti jiems pasivyti.

1.2.5   EESRK mano, jog Europos ekonomikos pertvarkymas siekiant, kad Europa taptu stipriu pasaulinės reikšmės veikėju, augimo potencialo sustiprinimas, regionų skirtumų mažinimas, periferinėse zonose veikiančių mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių rėmimas, naujų išteklių atskleidimas, informuotumo apie aplinką ir sveiką gyvenimo būdą didinimas, švietimo kokybės gerinimas, jaunimo motyvavimas, inovacijų skatinimas, žmonių skatinimas dalyvauti įvairiuose procesuose ir europinės tapatybės stiprinimas – visa tai yra sritys, į kurias turėtume sutelkti savo dėmesį.

1.3   Miestai ir aglomeracijos

1.3.1   EESRK pabrėžia, kad Europos konkurencingumas labai priklauso nuo jos didmiesčių ir didmiesčių regionų, kuriuose įmonės gali naudotis aglomeracijų ekonomikos teikiama nauda ir tinklais, jungiančiais pasaulines rinkas. Miestų zonos apskritai gali tapti ekonomikos augimo varomąja jėga ir kūrybiškumo bei inovacijų centrais. Jeigu jose susiburtų kritinė tokių subjektų kaip įmonės, universitetai ir mokslininkai masė, būtų galima pasiekti didesnio ekonomikos augimo ir sukurti naujų darbo vietų. Miestų problemoms, nesvarbu, ar jos būtų susijusios su ekologinės būklės blogėjimu, ar su socialine atskirtimi, išspręsti reikia konkrečių sprendimų ir tiesioginio atitinkamo valdžios lygmens dalyvavimo.

1.3.2   EESRK nuomone, turėtų būti sukurta plataus užmojo miestų darbotvarkė, kurioje būtų aiškiau nustatyti miestų problemoms spręsti skirti finansiniai ištekliai ir kurioje kuriant ir įgyvendinant miestų vystymosi strategijas būtų numatytas didesnis miestų valdžios vaidmuo.

1.3.3   Miestų sistemas, atsižvelgiant į jų jų geografinę vietą, papildo įvairios traukos zonos. EESRK negali pritarti tradicinės priešpriešos „miestas – kaimas“ tęsimui. Kaimo ir miesto partnerystės teikiama nauda labai priklauso ir nuo vietos, ir nuo visiškai unikalių aplinkos veiksnių.

1.4   Kaimo vietovės ir žemės ūkis

1.4.1   EESRK mano, kad einant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtu keliu, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika yra svarbiausios sritys, visų pirma siekiant integruoto teritorinio vystymosi. Žemės ūkis, svarbus ekonomikos dinamikos šaltinis, išlieka strateginiu ES sektoriumi turint omenyje tiek maisto saugumą, tiek jo teikiamas augimo ir užimtumo galimybes kaimo vietovėse, tiek jo indėlį į kovą su klimato kaita.

1.4.2   Šiuo požiūriu būtina bendras šių dviejų politikos sričių pastangas suvienyti bendriems horizontaliems tikslams – ES paversti pažangia, tvaria ir įtraukia ekonomika, kuriai būdingas aukšto lygio užimtumas, našumas ir socialinė sanglauda.

1.4.2.1   EESRK mano, kad pažangioms ir pasauliniais ryšiais susietoms vietoms kaimo vietovėse tenka svarbus vaidmuo konkrečiai įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ numatytą ekonomikos atgaivinimą. Kaip ir miestų zonose, svarbiausia verslo ir regioninės plėtros organizacinė forma yra tinklai.

2.   Išvados

2.1   EESRK patvirtina, kad strategijoje „Europa 2020“ išdėstytos politikos gairės dėl būtinybės diegti inovacijas klimato kaitos, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, sveikatos ir demografinių pokyčių srityse yra struktūriškai susijusios su švietimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei skaitmeninės visuomenės srityse nustatytais sanglaudos tikslais. Tai yra, bent jau regionų požiūriu, tiltas tarp sanglaudos tikslų ir strategijos „Europa 2020“.

2.1.1   EESRK taip pat pažymi, kad tarp įvairių teorinių požiūrių ir praktikoje taikomų koncepcijų esama prieštaravimų. Lisabonos sutartyje įteisinus teritorinių aspektų vaidmenį sanglaudos procese, sąvokai „regioninis“ suteiktas naujas matmuo. Nėra nesvarbu, kaip ateityje regioninėje politikoje bus apibrėžta sąvoka „regionas“. Būtina apibrėžtis, kuri leistų rasti bendrą vardiklį tiek regioniniu ar instituciniu, tiek atitinkamų teisinių ir finansinių priemonių požiūriu, kad būtų galima užtikrinti atnaujintą, tvarų ekonomikos augimą Europoje.

2.1.1.1   EESRK pripažįsta, kad makroregioninių strategijų rengimas yra labai teigiamas procesas, glaudžiai susijęs su Lisabonos sutartyje įtvirtinta teritorinės sanglaudos idėja. Regioninė politika siaurąja prasme turi veiksmingai papildyti didesnių arba toliau vienas nuo kito esančių, bet bendrų interesų turinčių regionų bendradarbiavimą.

2.2   Programų „grupių“ sankirtos taškai, apibrėžti, be kitų aspektų, erdvės požiūriu (t. y. regioniniai, teritoriniai, tarpmiestiniai), žymi zonas, kuriose vyksta vystymąsi skatinanti veikla ir kurios, žinoma, apima vieną ar kelis pagrindinius miestų centrus, bet nebūtinai neįtraukia kitų ar juos marginalizuoja. Europos „kompetencijos centrai“, kurie yra apibrėžti remiantis tam tikrais inovacijų įgūdžiais ir yra būdingi tam tikriems ekonomikos sektoriams, nėra atsitiktinis pavienių įgūdžių ir gebėjimų rinkinys tam tikrame miestų centre – tai veikiau su fizinėje erdvėje aiškiai apibrėžtų sąsajų pagalba sutelktos žinios.

2.2.1   „Kompetencijai“ sąlygas sudaro tik kiekybinė raida, išreikšta sanglaudos tikslų sistema, susijusia su aplinka, infrastruktūra, švietimu ir mokymu. Šioms zonoms būdingas atvirumas. Galima visur dalyvauti, bet dėl kokybės priežasčių galimybės ilgainiui atsiranda aplink traukos centrus. Nuspėjamumas ne be pagrindo grindžiamas istoriškai prognozuojamu regionų daugialypių gebėjimų stabilumu.

2.3   Kad inovacijos būtų sėkmingos, būtina remti naujas demokratijos formas. Reikia plėtoti įprastas socialinių konsultacijų formas ir, remiantis dalyvaujamąja demokratija grindžiamomis priemonėmis, atskleisti įgūdžius, kurie paskatintų organizuotą pilietinę visuomenę siekti arba „norėti“ dalyvauti vadovaujantis pagrindiniais ES sutarčių principais.

2.4   Inovacijos – tai naujų idėjų ir pasiūlymų įgyvendinimas praktikoje, keliais žingsniais aplenkiant konkurenciją, ir išankstinis procesų numatymas naudojantis žiniomis. Joms būdingas sudėtingumas, jos gali suderinti įvairiausius žmogiškuosius įgūdžius, technines galimybes ir ekonominius ryšius. Paprastai miestai, kaip centrai, suteikia tinkamas sąlygas – gyvybiškai būtiną pagrindą – be kurių viskas liktų vien tik teorija.

2.5   Todėl, remiantis teritorine analize, neatsiejama finansinės paramos sistemų ir politikos dalis turi būti koordinuota ir lygiagrečiai teikiama parama inovacijoms ir atotrūkio sumažinimo priemonėms.

2.6   Nors strategija „Europa 2020“ tikrai yra išsami augimo, konkurencingumo, tvarumo ir struktūrinės politikos programa, žvelgiant iš platesnės, pasaulinės perspektyvos, tai taip pat programa, skirta padėti Europai būti konkurencingai pasaulinėje rinkoje.

2.7   Su tuo susiję tiek strategijos „Europa 2020“, tiek sanglaudos politikos tikslai. Tačiau strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo institucinėje sistemoje trūksta bendrų, naujų finansinių ir teisinių elementų, kurių sąveika paverstų juos veiksniais, padedančiais siekti didesnio veiksmingumo. Pagrįstas argumentas, kad sanglaudos priemonių pertvarkymas ir integravimas paspartintų į inovacijas orientuotos „pažangios“ Europos vystymąsi, bet tik jei priemonių ratas būtų išplėstas remiantis skirtingų šaltinių integravimo teikiama sinergija.

3.   Diskusija

3.1   Europos politinį atsinaujinimą paspartino praėjusio dešimtmečio pabaigoje kilusi krizė.

3.1.1   Iš dalies dėl pasaulinės krizės Europos Sąjungai būtina stipresnė ekonominė integracija. Komiteto nuomone, tai yra teigiamas ES stiprinantis procesas, tačiau sudėtingas, nes 27 valstybių bendradarbiavimas nesivysto sklandžiai. Nepaisant visų su tuo susijusių problemų, viena pagrindinių šios stipresnės ekonominės (taip pat politinės) integracijos idėjų yra ES ekonominės politikos formavimas. Yra trys pagrindiniai jos aspektai  (1):

a)	Stabilumas Stabilumo ir augimo paktu ES išplečia bendros kontrolės apimtį tuose sektoriuose, kurie yra susiję su stabilumo rizika, ir sukuria krizės valdymo mechanizmą (Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė ir Europos stabilumo mechanizmas).

b)	Augimas ir konkurencingumas Šiuo atžvilgiu ES priėmė strategiją „Europa 2020“ ir paktą „Euro plius“.

c)	Sanglauda ES įgyvendina sanglaudos politiką ir bendrą žemės ūkio politiką, kad sumažintų socialinius, ekonominius ir teritorinius skirtumus.

3.2   Priimti pakeitimai, baziniai dokumentai ir strategijos nurodė atsinaujinimo būdą, nustatė sąlygas ir priemones, už kurių naudojimą yra bendrai atsakingi ES ir valstybių narių politiniai lyderiai. Esama įvairių priemonių, kurias galima naudoti kartu siekiant stabilumo, augimo ir konkurencingumo, taip pat sanglaudos įgyvendinimo.

3.3   Jau pati užduotis suderinti strategiją „ES 2020“ ir sanglaudos politiką yra dichotomiška. Ji atskleidžia, koks pavojus slypi rinkos laisvės ir socialinio (teritorinio) suvienodinimo priešpriešoje. Būtent šiuo metu, kai finansavimas yra ribotas, vieną remti labiau kito sąskaita yra dar pavojingiau. Sanglaudos stiprinimas turėtų būti papildytas augimo ir konkurencingumo sąlygų gerinimu. Dabartinėmis sąlygomis pasaulyje mažiau išsivysčiusios valstybės narės ar regionai neturi gaišti laiko.

3.4   Krizė ilgam susilpnino viešuosius finansus daugelyje valstybių narių, ir juos konsoliduoti bus sunku, kai pradės didėti išlaidos dėl gyventojų senėjimo. Trumpai tariant, ES šalių ateityje laukia sunkumai.

3.5   Tačiau strategijoje „Europa 2020“ teisingai susilaikoma nuo struktūrinių reformų, kurias galima įgyvendinti tik per ilgą laikotarpį, ir greitą ekonomikos atgaivinimą skatinančių priemonių atskyrimo.

3.6   Šios strategijos sėkmė neturi priklausyti nuo trumpalaikių ekonomikos tendencijų. Būtent į lėtus struktūrinius pokyčius investuoti ištekliai „valdo“ sektorius, kurie savo ruožtu dėl konkurencingų inovacijų patys įgauna galimybių atnaujinti sistemą.

3.7   Galimo augimo sritys (visiškai teisingai) susietos su keletu strategijos tikslų; tačiau yra ir keletas nenumatytų neatitikimų.

3.7.1   Be kita ko, turint omenyje augimo potencialą, „Europa 2020“ tikslai – aukštesnis užimtumo ir švietimo lygis – atspindi darbo jėgos kiekybinius ir kokybinius aspektus. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslai, taip pat energetikos ir klimato tikslai yra susiję su kapitalo, investuoto į aplinkos tvarumą, kokybe. Kartu strategijai trūksta tam tikrų veiksnių, kuriais būtų galima apibrėžti kapitalo kiekį ir kokybę (investicijas ir jų techninius standartus), taip pat bendrą našumo rodiklį. Strategijoje didelė svarba teikiama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms, bet nepakankamai dėmesio skiriama inovacijų procesams įmonėse arba ekonominėms ir socialinėms inovacijoms, kurios nėra tapačios moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

3.7.2   Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, strategijoje „Europa 2020“ atsispindi ekonominis požiūris, atitinkantis lėtai augančios, išsivysčiusios, turinčios didelius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros gebėjimus ir palyginti nedidelių investicijų ekonomikos poreikius ir ypatumus; ilgalaikiu laikotarpiu užtikrinti būtiniems struktūriniams pokyčiams užteko ir tokių nedidelių investicijų. Išsivysčiusiose šalyse neabejojama, kad moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos ekonomikos augimui turi didžiausią svarbą. Šiuo požiūriu sanglauda, kuri nebūtinai prieštarauja konkurencingumui, yra antra pagal svarbą.

3.7.3   Tačiau naujos ES valstybės narės, kurių ekonomika yra mažiau išvystyta, turi investuoti į infrastruktūrą ir kitas sritis, kad galėtų įveikti atotrūkį. Tokiose šalyse mažiau tikėtina, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, o ne investicijos, bus pagrindinis augimo variklis. Nors Komisijos dokumente (2) šiuo atžvilgiu minima sanglauda, projekte nepakankamai pabrėžiama pagalba mažiau išsivysčiusioms šalims įveikti atotrūkį.

3.8   Nežinant, kaip skiriamos lėšos, negalima suprasti ir strategijos „Europa 2020“. Viena vertus, 2010–2013 m. yra „pilkoji zona“, kuriuo dabartinė finansinė perspektyva toliau taikoma, bet ne visada pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus (pvz., skaitmeninė darbotvarkė). Kita vertus, patvirtinti strategijos „Europa 2020“ tikslai didele dalimi lemia kito ES biudžeto išlaidas. Todėl šios strategijos tikslus vertėtų susieti su finansinės programos prioritetais.

3.9   Analizė rodo, kad pastangos sumažinti atotrūkį atsiperka daug kartų, taip pat teikia ir kitų privalumų:

—

pirma, galima parodyti, kad ES biudžeto investicijos pasiekia didesnį nei vidutinis finansinių ES ekonomikos rezultatų augimą (BVP) dėl pažangių technologijų perdavimo, didelės investicijų importo dalies, kvalifikuotos darbo jėgos, pigesnės infrastruktūros privalumų, investicijų, kurioms teikiama finansinė parama, ir modernios infrastruktūros kūrimo,

—	antra, bendrosios rinkos plėtra, plačiau teikiamos paslaugos, žinių bazės augimas – tai veiksniai, kurie jau patys savaime svariai prisideda prie inovacijinės veiklos,

—	trečia, MVĮ sektoriuje struktūrinių fondų finansavimas dažnai suteikia galimybę kurti rinkas, patekti į jas arba gauti vystymosi finansavimą,

—	galiausiai reikia nepamiršti, kad integracija ir atotrūkio mažinimas turi teigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms, kurios dėl įvairių priežasčių nepatenka į darbo rinką.

3.10   EESRK apgailestauja, kad Komisija nesukūrė augimo scenarijaus, pagal kurį būtų maksimaliai išnaudotos bendrosios rinkos galimybės, ir vietoje to visą dėmesį skiria drastiškam finansų konsolidavimui, kaip būtinai augimo prielaidai. Daug daugiau dėmesio derėtų skirti augimą skatinantiems veiksniams, kurie padėtų valstybėms narėms konsoliduoti biudžetą ir kartu žengti tvaraus augimo keliu. Komiteto nuomone, norint tai pasiekti reikia, kad subalansuota makroekonomikos politika, kurioje tinkamai suderinti tiek pasiūlos, tiek paklausos aspektai, būtų neatsiejama bet kokios perspektyvios ekonominės strategijos dalis.

3.11   Būtų itin naudinga, jei programos būtų nustatomos pagal tai, ar yra „finansų centrų“, kurie apibrėžiami remiantis laukiamais rezultatais ir rizikos analize. Tai tikrai būtinas žingsnis, nes globalizacija jau peržengė teritorinius apribojimus ir pasaulinė tam tikrose zonose besikuriančių inovacijų „svertų“ plėtra, taip pat jų jungiamoji funkcija ir toliau stiprės.

3.11.1   Tokioms zonoms turi būti suteikta teisė kontroliuoti savo finansinius išteklius ir pačioms spręsti, kokį prioritetą suteikti įvairiems plėtros veiksniams paskirstant šiuos išteklius; kadangi jos ilgą laiką dalyvauja novatoriškuose procesuose ir sukuria didelę papildomą naudą, jos turi galėti spręsti, ar patvirtinti finansinę paramą, ar ją nutraukti.

---

(1)  Žr. Europos Sąjungos sutarties 3 str. 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 str.

(2)  COM(2010) 2020 galutinis.

---