17.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/34

1.1

Skolintų vertybinių popierių pardavimas finansų įstaigose buvo uždraustas Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse reaguojant į suirutę rinkoje, susidariusią po „Lehman Brothers Holdings Inc.“ bankroto. Imdamosi atsakomųjų veiksmų dėl Graikijos valstybės skolos krizės, Vokietijos priežiūros institucijos uždraudė sudaryti tam tikrų Vokietijos finansų įmonių skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius, taip pat nesusitartų pasiskolinti euro zonos valstybių skolos obligacijų pardavimo sandorius ir nepadengtus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, susijusius su minėtų valstybių skola. Šiame reglamente, vykdydama finansinio reguliavimo ir priežiūros peržiūrą, Komisija siūlo nustatyti bendrą sistemą, pagal kurią Europos vertybinių popierių rinkos institucijai (EVPRI) būtų pavesta „skėtinė“ funkcija visoje Europos Sąjungoje valdyti skolintų vertybinių popierių pardavimą ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. EESRK teigiamai vertina šią iniciatyvą, kuri pašalins tarpusavyje prieštaraujančias sistemas ir šiai finansų rinkų sričiai suteiks aiškumo.

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad, apskritai, optimalių rezultatų bus pasiekta, jeigu rinkoms bus leista veikti laisvai, laikantis nustatytos reguliavimo tvarkos. EESRK pabrėžia EVPRI pavestos „skėtinės“ funkcijos svarbą. Atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis EVPRI turėtų imtis veiksmų, EVPRI gali:

1.3

Apskritai, EESRK tikisi, kad šiuos įgaliojimus visų pirma vykdys valstybių narių kompetentingos institucijos. Valstybių narių patvirtintų priemonių koordinavimas, kurį atliks EVPRI, atitinka dabartinius poreikius ir bus labai naudingas. EESRK pageidautų, kad tiesioginių intervencinių veiksmų EVPRI imtųsi tik išimtiniais atvejais, kaip apibrėžta reglamento 24 straipsnyje.

1.4

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamentavimo tvarkos, pagal kurią kompetentingos institucijos įgis reikiamų įgaliojimų reikalauti papildomo priemonių, kurioms šis reglamentas taikomas, skaidrumo. Ilgainiui tai duos naudos ir reguliavimo institucijoms, ir investuotojams, ir rinkoms. Jeigu ateityje bus svarstomos intervencijos galimybės, galime tikėtis, kad reguliavimo institucijos bus geriau informuotos nei anksčiau.

1.5

EESRK palankiai vertina pasiūlymą suderinta tvarka įforminti įgaliojimus laiku nustatyti skolintų vertybinių popierių pardavimo apribojimus, kai iškyla grėsmė rinkos stabilumui. EESRK pažymi, kad dar reikia apibrėžti objektyvius rinkos nestabilumo kriterijus. Dabartinė 10 proc. „didelio kainų kritimo“ riba kai kurioms finansinėms priemonėms gali būti pernelyg žema.

1.6

Atsižvelgdamas į pirmesnio 1.5 punkto nuostatas, Komitetas nemano, kad visiškas draudimas vykdyti nepadengtus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius yra visais atvejais pateisinamas.

1.7

EESRK mano, kad siūloma atsiskaitymo tvarka, taikoma nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimui, būtų veiksmingesnė, jei būtų numatytos lanksčios galimybės bent vienos dienos trukmės trumposioms pozicijoms padengti. Daug lankstesnis JAV modelis turėtų suteikti būtinas garantijas neįstumiant rinkos veikėjų į nepalankią padėtį.

1.8

EESRK pritaria pasiūlymui dėl kapitalo informacijos atskleidimo dviem lygmenimis tvarkos, pagal kurią informacija pirmiausia atskleidžiama privačiai, o paskui viešai. Taip ir reguliavimo institucijos, ir rinkos bus tinkamai informuojamos.

1.9

EESRK turi abejonių dėl numatomo trumpųjų pavedimų ženklinimo. Tai labai sudėtingas dalykas, kurio naudingumas abejotinas, ir jis bus našta visoms ES prekybos vietoms. Kitos skaidrumo priemonės atrodo daugiau nei pakankamos siekiant pavesti rinkų kontrolę EVPRI ir kompetentingoms institucijoms.

1.10

Prasidėjus valstybių skolos krizei, euro zonai didžiausią baimę kėlė su valstybės obligacijomis susiję kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai. EESRK didelį susirūpinimą kelia šios krizės, prie kurios prisidėjo ir nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, ekonominis ir socialinis matmuo. Komitetas teigiamai vertina reglamento pasiūlymą ir sutinka su Komisijos nuomone, pateikta reglamento aiškinamojo memorandumo 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, kad „dėl nesutartų pasiskolinti akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo gali padidėti neatsiskaitymo ir nestabilumo rizika. Priemonėmis, susijusiomis su valstybės skolos vertybiniais popieriais ir valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, įskaitant didesnį skaidrumą ir nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimo apribojimus, reikėtų nustatyti proporcingus reikalavimus ir kartu išvengti neigiamo poveikio valstybės obligacijų rinkų ir valstybės obligacijų atpirkimo rinkų likvidumui“.

1.11

Apibendrindamas, Komitetas pritaria EVPRI suteikiamai reguliavimo funkcijai, kaip apibrėžta reglamente. Pernelyg didelė intervencija gali destabilizuoti rinkas. EESRK palankiai vertina nuostatas dėl rinkos skaidrumo, kurios, jo nuomone, bus labai naudingos. Jis pritaria daugeliui iš techninių nuostatų, išskyrus pirmiau išdėstytas problemas.

1.12

Atsižvelgdamas į nekontroliuojamos valstybės skolos keliamą pavojų visiems piliečiams, EESRK tikisi, kad ES imsis lyderės vaidmens valdant valstybės skolą ateityje.

2.1

Sąvoka „skolintų vertybinių popierių pardavimas“ – tai skolintų, o ne nuosavų akcijų pardavimas. Įstaigos, skolinančios akcijas, už tai ima mokestį ir taip gauna papildomų pajamų į savo fondą. Skolininkas parduoda akcijas tikėdamas, kad jų kaina kris, todėl, atėjus laikui, jis galės perpirkti akcijas už mažesnę kainą ir grąžinti jas skolintojui gaudamas pelno. Skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai yra nepaprastai rizikingi. Akcijų skolinimosi sandoris gali būti sudaromas prieš jų pardavimą (sutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimas) arba po jų pardavimo (nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimas).

2.2

Skolintų vertybinių popierių pardavimas gali būti naudojamas dėl įvairių priežasčių. Kadangi ir atskirų akcijų kaina, ir visa vertybinių popierių rinka gali kristi arba kilti, akcijų portfelis, sudarytas tikintis rinkos kilimo (ilgoji pozicija), gali prarasti vertę, kai rinka krenta. Tokį „ilgąjį“ portfelį gali apsaugoti „trumpasis“ komponentas. Daugelis įstaigų užsiima tik „ilgąja“ pozicija, tačiau kai kurios jų – tik „trumpąja“. Kyla ginčytinas klausimas, kokia veikla yra labiausiai spekuliatyvi – vien tik ilgalaikis portfelis, kai tikimasi rinkos kilimo, ar trumpasis portfelis, kai laukiama kainų kritimo.

2.3

Skolintų vertybinių popierių pardavimą taiko labai įvairūs rinkos dalyviai – tradiciniai fondų valdytojai, pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo bendrovės, investiciniai bankai, rizikos draudimo fondai ir rinkos formuotojai. Pavieniai investuotojai, įgyvendindami savo investavimo strategiją, taip pat gali pasinaudoti skolintų vertybinių popierių pardavimu. Skolintų vertybinių popierių pardavimas normaliomis rinkos sąlygomis laikomas teisėtu investavimo būdu.

2.4

Kaip Komisija teisingai pažymėjo, skolintų vertybinių popierių pardavimas yra nusistovėjusi ir įprasta praktika daugumoje finansų rinkų ir jos nedera painioti su piktnaudžiavimu rinka, kuri Europos Sąjungoje yra reglamentuojama atskirai. Atvirkščiai, skolintų vertybinių popierių pardavimas daro teigiamą poveikį finansų rinkoms: visų pirma gerina akcijų kainų atskleidimą, mažina „burbulų“ riziką, užtikrina geresnį rinkos likvidumą ir pan.

2.5

2008 m. rugsėjo mėn., praėjus keletui dienų po Lehman Brothers bankroto, Jungtinė Karalystė uždraudė viešai kotiruojamų finansų įmonių skolintų vertybinių popierių pardavimą. Panašius apribojimus, tačiau skirtingiems laikotarpiams, nustatė ir daugelis kitų šalių, įskaitant JAV. Naujas ES reglamentas leis išvengti tokių nevaldomų priemonių pasikartojimo.

2.6

Antrinių paskolų išvestinių finansinių priemonių žalingumas, tarsi vėžio virusinis pobūdis, ir nepaprastai didelis suirutės mastas neišvengiamai paskatino teisės aktų leidėjus imtis veiksmų, nors jų poveikis krizės raidai yra diskutuotinas. Tokių įvykių pasikartojimą ateityje sunku įsivaizduoti, tačiau bet kuriuo atveju dabar egzistuoja teisinė sistema, leidžianti kontrolės įstaigoms ir reguliavimo institucijoms imtis tinkamų veiksmų.

2.7

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra išvestiniai susitarimai, susieti su atitinkamu skolos vertybiniu popieriumi, pavyzdžiui, įmonių obligacijomis ir vyriausybės (valstybės) obligacijomis. Jie naudojami siekiant apsisaugoti nuo tokių skolos įsipareigojimų neįvykdymo. Apsaugos pirkėjas apsaugos pardavėjui moka ketvirtines įmokas – „premijas“. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio premija yra tai, ką reikia sumokėti, kad apsauga tebegaliotų. Premija didėja kartu su numatoma atitinkamos skolos netęsybų rizika.

2.8

Jeigu skolininkas neįvykdo kredito įsipareigojimų, apsaugos pardavėjas sumoka pirkėjui nominalią obligacijos vertę mainais už fizinį obligacijos pateikimą. Netęsyboms gali būti priskiriami tokie įvykiai, kaip kredito negrąžinimas, restruktūrizavimas ir bankrotas. Daugumos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertė svyruoja nuo 10 iki 20 mln. JAV dolerių, o trukmė – nuo vienerių iki 10 metų. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris yra panašus į kredito draudimą, nors šiems sandoriams draudimo reglamentai nėra taikomi.

2.9

Investuotojai taip pat gali pirkti ir parduoti apsaugą ir kredito įsipareigojimams, kurių jie nėra įsigiję. Kokie nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai sudaro galimybes biržos prekeiviams spekuliuoti emitento skola ir kreditingumu. Pavyzdžiui, jei General Motors tiekėjas abejotų, ar General Motors turi mokumo problemų, sudaręs nepadengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį dėl General Motors obligacijų, jis būtų apsaugotas. Panašiai investuotojai į valstybės skolos vertybinius popierius gali naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorius siekdami su pasirinktomis obligacijomis susijusių dirbtinių trumpųjų ir ilgųjų pozicijų, o tai tam tikrais atvejais gali būti geresnis būdas sukurti portfelį.

2.10

Svarbu nepainioti nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių su nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių ir akcijų pardavimu. Pastaruoju atveju skolinti vertybiniai popieriai parduodami. Ši koncepcija gali būti problematiška. Nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai neapima pardavimo. Norintis pirkti pirkėjas perka obligacijos opcioną (pasirinkimo sandorį) iš norinčio parduoti pardavėjo. Kaip ir sudarant bet kokį sandorį, susitariama dėl kainos. Atitinkamos obligacijos rezultatai nulemia tai, kuri šalis gauna pelną. Nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai sudaro didžiausią dalį visų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių.

2.11

2010 m. gegužės mėn. Vokietija paskelbė, kad draudžia spekuliuoti nepadengtais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, susijusiais su euro zonos šalimis, taip pat uždraudžia nesusitartų pasiskolinti euro zonos valstybių skolos ir tam tikrų Vokietijos finansų įmonių kapitalo vertybinių popierių pardavimo sandorius. Reguliavimo institucija nurodė, kad tokios priemonės ėmėsi dėl „ypač didelio skolos vertybinių popierių nepastovumo“. Tai buvo netikėta kitoms valstybėms narėms ir sukėlė pavojų jų rinkoms. Kaip ir skolintų vertybinių popierių pardavimo atveju, nauji ES reguliavimo įgaliojimai ir nuostatos ateityje užkirs kelią tokių netikėtų vienašališkų veiksmų pasikartojimui.

2.12

Nors didžiausio dėmesio skyrimas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams yra pagrįstas, tačiau išlieka pavojus, kad siekiama pašalinti problemos simptomus, o ne priežastį. O priežastis yra neišspręsta politinė dilema, kuri pinigų sąjungai iškilo dėl valstybių skolos krizės. Ši dilema sukėlė ekonominį netikrumą. Skolintojai turi padengti savo riziką. Oportunistai siekia pasipelnyti iš netikrumo. Vieną nuo kito sunku atskirti. Bankai naudojasi galimybe pasipelnyti, tačiau euro zonos vyriausybės jiems suteikia visas galimybes tai daryti.

2.13

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus faktus ir į nekontroliuojamos valstybės skolos keliamą pavojų visiems piliečiams, EESRK tikisi, kad ES imsis lyderės vaidmens valdant valstybės skolą ateityje.

3.1

Pasiūlymas pateiktas dėl akcijų ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, valstybės obligacijų ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių ir su valstybės emitentais susijusių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių.

3.2

Pasiūlyme skaidrumo reikalavimai taikomi fiziniams arba juridiniams asmenims (toliau – asmenys), turintiems reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su ES akcijomis arba ES valstybių skolos vertybiniais popieriais, arba reikšmingų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų, susijusių su ES valstybių skolos vertybiniais popieriais.

3.3

Akcijoms siūlomas dviejų lygių skaidrumo modelis: pasiekus žemesnę ribą, apie poziciją būtina privačiai pranešti reguliavimo institucijai, o pasiekus aukštesnę ribą, pozicijas būtina atskleisti rinkai.

3.4

Siūloma žemesnioji riba yra 0,2 proc. išleisto akcinio kapitalo. Aukštesnioji riba yra 0,5 proc.

3.5

Europos Sąjungos valstybių skolos vertybinių popierių atvejais privačiai reikia atskleisti informaciją apie:

3.6

Pranešti taip pat reikia, jeigu trumposios pozicijos atsiranda prekiaujant ne biržoje arba naudojant išvestines finansines priemones, pavyzdžiui, pasirinkimo ir ateities sandorius ir t. t.

3.7

Taip pat taikomas reikalavimas, kad skolintų vertybinių popierių pardavimas bet kurioje prekybos vietoje būtų ženklinamas, kad ta prekybos vieta kasdien galėtų skelbti informaciją apie toje prekybos vietoje vykdomo skolintų vertybinių popierių pardavimo mastą.

3.8

Asmenys, sudarantys skolintų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo sandorį, pardavimo metu turi būti pasiskolinę šias priemones, sudarę sutartį dėl jų pasiskolinimo ar kitaip pasirūpinę, kad šį vertybinį popierių bus galima pasiskolinti, kad atėjus atsiskaitymo terminui būtų galima atsiskaityti.

3.9

Jeigu asmuo, pardavęs nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių, negalės pateikti akcijų ir laiku atsiskaityti, prekybos vieta įsigis akcijų, kad užbaigtų pardavimą, ir išieškos išlaidas iš asmens, pardavusio nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių. Toks asmuo, pardavęs nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių, mokės baudas už kiekvieną dieną tol, kol bus atsiskaityta už pardavimą.

3.10

Atsiskaitymo laikotarpiai įvairiose jurisdikcijose skiriasi. Atsiskaitymas iš esmės yra dar svarstytinas klausimas.

3.11

Išimtiniais atvejais gali prireikti uždrausti arba apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimo veiklą, kuri antraip būtų teisėta arba keltų mažai rizikos. Tokiais atvejais kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikiami laikini įgaliojimai reikalauti didesnio skaidrumo arba nustatyti rinkos apribojimus.

3.12

Kadangi šios priemonės daro poveikį ES mastu, EVPRI (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) bus pavestos dvi pagrindinės funkcijos: koordinuoti valstybių narių tarpusavio veiksmus ir tvirtinti kiekvienos valstybės narės nustatytus apribojimus, ypač tokių apribojimų trukmę.

3.13

Tarpvalstybinį poveikį turinčios padėties atvejais, jei EVPRI mano, kad kompetentingos institucijos taikytos priemonės yra nepakankamos, EVPRI pati gali imtis veiksmų – jie bus viršesni už valstybės narės kompetentingos institucijos priemones.

3.14

Komisijai suteikti įgaliojimai tiksliau apibrėžti kriterijus ir veiksnius, į kuriuos ir EVPRI, ir kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti, nustatydamos, kada neigiami įvykiai arba pokyčiai kelia didelę grėsmę finansų stabilumui arba rinkos pasitikėjimui.

3.15

Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti labai trumpo galiojimo draudimus parduoti skolintus vertybinius popierius arba kitaip apriboti sandorius, kad užkirstų kelią nevaldomam kainų kritimui. Būtų galima tik dėl objektyvių kriterijų laikinai apriboti prekybą („pertraukti grandinę“).

3.16

Pasiūlyme kompetentingoms institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, kurių reikia taisyklių vykdymui užtikrinti. Pasiūlyme iš valstybių narių reikalaujama numatyti šio pasiūlymo įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti būtinų administracinių priemonių, sankcijų ir piniginių priemonių taisykles.