6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/95

A.

kadangi po intensyvių derybų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi 2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamento derybine pozicija, pritarė 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (2006 m. gegužės 17 d. TIS), pagrįstam išsamia poreikių analize siekiant nustatyti politinius prioritetus ir 2005 m. valstybių narių pasiektu susitarimu,

B.

kadangi 2006 m. gegužės 17 d. TIS nustatoma, kad iki 2009 m. pabaigos Komisija parengs ataskaitą apie TIS veikimą, be to, Komisija raginama atlikti išsamią plataus masto peržiūrą, apimančią visus ES išlaidų, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką, ir išteklių, įskaitant grąžinamąją išmoką Jungtinei Karalystei, aspektus ir 2008–2009 m. pateikti ataskaitą,

C.

kadangi Komisija 2007 m. rugsėjo mėn. pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas, prie kurių prisidėjo daugiau kaip 300 suinteresuotųjų šalių, ir 2008 m. lapkričio 12 d. surengė konferenciją „Pertvarkykime biudžetą ir pakeiskime Europą“, kuri žymėjo pirmąją persvarstymo proceso etapą,

D.

kadangi vėliausiai 2009 m. rudenį Komisija ketina parengti komunikatą, kuriame bus išdėstytos pagrindinės gairės, kuriomis remiantis turėtų būti planuojama kita finansinė programa, ir turėtų pateikti ataskaitą apie 2006 m. gegužės 17 d. TIS veikimą (antrasis proceso etapas), o pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir TIS 2010 m. pateiks kita Komisija (trečiasis etapas),

E.

kadangi Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas dar nebaigtas,

F.

kadangi Lisabonos sutarties finansinėse nuostatose numatyta, kad DFP bus teisiškai privaloma pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir kad ji nustatoma ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiui,

G.

kadangi Lisabonos sutartyje numatyta išplėsti Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir tai gali turėti įtakos daugeliui naujų politikos sričių, kurioms gali prireikti atitinkamo teisinio pagrindo ir finansavimo,

H.

kadangi institucijos turėtų užtikrinti, kad kitos finansinės programos darbotvarkėje būtų atsižvelgiama į demokratinį teisėtumą ir, kiek įmanoma, Komisijos bei Parlamento įgaliojimų trukmės suderinimą, turint mintyje, kad dabartinė DFP gali būti patikslinta ir pratęsta iki 2015–2016 m.,

I.

kadangi naujos Komisijos paskyrimas ir tuo tikslu įvyksiantys klausymai turėtų suteikti galimybę naujai išrinktam Parlamentui apklausti naujus Komisijos narius apie jų atitinkamų politikos sričių prioritetus ir biudžetą, kurio jų manymu reikės šiam tikslui, ir juos įvertinti,

J.

kadangi tebevykdomų teisėkūros programų laikotarpio vidurio vertinimas, kuris turi būti užbaigtas 2010–2011 m., turėtų tapti svarbiu būsimo tebevykdomų programų ir ateities prioritetų vertinimo pagrindu ir į jį turėtų būti deramai atsižvelgiama dabartinės finansinės programos patikslinimo ir pratęsimo iki 2015–2016 m. pabaigos kontekste,

1.

primena, kad šis Parlamentas labai prisidėjo prie 2007–2013 m. DFP ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS sudarymo, tuo pačiu sudarydamas sąlygas Bendrijos teisės aktų tęstinumui parengiant daug daugiamečių programų; mano, kad dauguma rekomendacijų, išdėstytų Europos Parlamento pranešime, vis dar galioja, nes jos buvo paremtos „iš apačios į viršų“ metodu, pagal kurį uždaviniai ir pažadai siejami su jiems pasiekti reikalingomis biudžeto lėšomis; šiomis aplinkybėmis mano, kad kai kuriuos bendruosius principus ir buvusia patirtimi grindžiamas gaires reikėtų perduoti naujajam Parlamentui;

2.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą surengti plataus masto viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama rasti naujų idėjų ir krypčių; tačiau primena, kad pagal institucines prerogatyvas, kurios nustatytos kiekvienai institucijai, Europos Parlamentui yra suteikta teisė remiantis jo paties suplanuotomis konsultacijomis ir klausymais ieškoti kitų sprendimų ir kitokios mąstysenos;

3.

mano, kad per pastaruosius dvejus metus nuo dabartinio DFP (2007–2013 m.) ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS įsigaliojimo pasiekta tam tikros pažangos pagal tris ramsčius, kuriuos Parlamentas nustatė savo 2006 m. gegužės 17 d. rezoliucijoje dėl Tarpinstitucinio susitarimo sudarymo (10): politinių prioritetų ir finansinių poreikių derinimą, biudžeto struktūros modernizavimą, ir ES biudžeto vykdymo kokybės gerinimą; vis dėlto pažymi, kad vis dar galima padaryti patobulinimų, pvz., įvykdyti tuometinio patikinimo pareiškimo reikalavimus, supaprastinti taisykles ir pagerinti jau numatytų, bet neišnaudotų lėšų naudojimą;

4.

primena, kad žino apie tai, jog galutiniame susitarime išspręsti ne visi klausimai dėl trūkumų, pvz., regioninių ir nacionalinių valdymo deklaracijų įvedimas; pažymi, kad iškilo poreikis skirti papildomų lėšų ES politiniams prioritetams finansuoti, ypač programai „Galileo“, Europos inovacijų ir technologijų institutui ir maisto priemonei, ir kad sprendimas rastas taikant dabartines 2006 m. gegužės 17 d. TIS priemones; pažymi, kad Taryba pati nesugebėjo įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos susitarimo iš ES biudžeto skirti 5 000 000 000 EUR ekonomikos atgaivinimo ir rėmimo programai; mano, kad būtini tolesni dabartinių MFP ir TIS pakeitimai, grindžiami tinkama ir reiklia peržiūra;

5.

atkreipia dėmesį, kad reikėtų atskirti tam tikrų pagal dabartinę DFP įgyvendinamų programų peržiūrą, atsižvelgiant į teisės aktų laikotarpio vidurio vertinimą, kuris bus atliktas 2010–2011 m., esamus iššūkius, kilusius dėl nepakankamo 4 ir 1a išlaidų kategorijų finansavimo ir naujus uždavinius, kaip antai energetika ir klimato kaita, pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas, kova su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir kitos politikos kryptys, susijusios su naujomis Lisabonos sutartimi suteikiamomis kompetencijos sritimis, ir rengiamą naują DFP; pabrėžia, kad atsižvelgiant į DFP pratęsimo galimybę nuodugni laikotarpio vidurio peržiūra yra dar svarbesnė išankstinė sąlyga;

6.

pažymi, kad dabartinės aplinkybės ir nežinia, susijusi su Lisabonos sutarties ratifikavimo procesu, taip pat su dabartinio Parlamento kadencijos pabaiga, Europos rinkimų rezultatais ir naujos Komisijos sudarymu esant dabartinei ekonomikos padėčiai, ateinančius kelis mėnesius nesuteiks galimybės vadovautis kruopščiai suformuotomis nuomonėmis dėl reiklios peržiūros; tačiau pabrėžia, kad reikli peržiūra turėtų būti skubus naujojo Parlamento ir naujosios Komisijos prioritetas;

7.

todėl laikosi nuomonės, kad realistinė laikotarpio vidurio peržiūra turėtų būti vykdoma trimis etapais:

8.

primena, kad nuosavųjų išteklių viršutinė riba lygi 1,31 % ES BNP įsipareigojimams ir 1,24 % ES BNP mokėjimams; taip pat primena, kad kiekvienais metais lieka didelės maržos, neviršijančios viršutinės ribos, nustatytos finansinėje programoje, būtent mokėjimams (8 300 000 000 EUR 2007 m., 13 000 000 000 EUR 2008 m., 7 800 000 000 EUR 2009 m.); be to, primena dideles maržas tarp numatytos pagal DFP viršutinės ribos ir viršutinės ES nuosavųjų išteklių ribos (11) (36 600 000 000 EUR 2010 m., 44 200 000 000 EUR 2011 m., 45 000 000 000 EUR 2012 m. ir 50 600 000 000 EUR 2013 m.) (12);

9.

patvirtina savo minėtoje 2007 m. kovo 29 d. rezoliucijoje išreikštą nuomonę, kurioje pažymėjo, kad „pajamų pertvarkos ir išlaidų persvarstymo politinis ryšys neišvengiamas ir visiškai pateisinamas“; mano, kad šie du procesai turėtų būti vykdomi lygiagrečiai ir turėtų susilieti į visuotinę bendrą reformą siekiant sukurti naują ES finansavimų ir išlaidų sistemą vėliausiai DFP, prasidedančiai 2016–2017 m., todėl parengiamuosius darbus, įskaitant ratifikavimą, reikėtų užbaigti iš anksto; ragina apsvarstyti sistemą, pagal kurią gaunama nauda ir prievolės būtų bendrai geriau subalansuotos tarp valstybių narių;

10.

mano, kad dabartinė pasaulinė ekonomikos krizė neturi paveikti bendro ES išteklių dydžio, net jei nuolatinis valstybių narių BNP augimas sustotų; todėl yra įsitikinęs, kad daugiausia ES išlaidų reikėtų skirti politikos kryptims, suteikiančioms Europai akivaizdžią papildomą naudą, visiškai vadovaujantis subsidiarumo, proporcingumo ir solidarumo principais, primena, kad krizės metu šią papildomą naudą galima geriausiai įvertinti remiantis pagrindiniu Europos tautų solidarumo principu;

11.

pažymi, kad patikimas finansų valdymas, valstybių narių pagerintas valdymas ir politinių prioritetų bei finansinių poreikių derinimas turėtų išlikti prioritetas kelerius ateinančius metus ir kad šio tikslo reikėtų siekti iš anksto nustatant teigiamus ir neigiamus prioritetus, o ne patiems nustatant viršutines ribas, todėl mano, kad DFP turėtų būti lankstesnė; pabrėžia, kad iššūkiai, su kuriais susiduria ES (maisto, energijos ir finansų sektorių krizės), yra retai istorijoje matyto dydžio; mano, kad siekiant tikro Europos atsako į šias krizes reikia tarptautinių teisėkūros ir biudžeto priemonių;

12.

mano, kad, kadangi Europos Sąjungos politikos prioritetai nuolat kinta, veikiami globalizacijos, demografinių pokyčių, technologijų plėtros, būtinybės užtikrinti saugius ir įvairius energijos tiekimo šaltinius ir klimato kaitos, ypač svarbu dar kartą įvertinti ES išlaidas ir jas optimizuoti, norint pasiekti kuo didesnės papildomos naudos ir ES veiksmų efektyvumo;

13.

yra įsitikinęs, kad neabejotinai būtina didinti lankstumą išlaidų kategorijų viduje ir perkeliant lėšas iš vienos kategorijos į kitą, kad ES veikimo gebėjimų pakaktų ne tik sėkmingai įveikti naujus uždavinius, bet ir supaprastinti institucijų sprendimų priėmimo procesą; tikisi, kad Komisija savo būsimuose pasiūlymuose, remdamasi 2006 m. gegužės 17 d. TIS deklaracija Nr. 1, šiuo klausimu imsis reikiamų iniciatyvų;

14.

primena, kad TIS 21 punkte nurodoma, kad „Komisijos pasiūlymu finansinė struktūra, atsiradus iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, gali būti pataisyta prisilaikant nuosavų išteklių didžiausios sumos“; dar kartą kritikuoja neracionalų Tarybos, kuri nuolatos priešinasi šios pataisymo galimybės naudojimui, elgesį;

15.

kartoja, kad norėtų matyti, kaip valstybės narės ir Komisija realiai ir sparčiai gerina įvairių ES politikos sričių ir ypač sanglaudos politikos įgyvendinimo procesą; tvirtai tiki, kad 2008 m. lapkričio mėn. valstybių narių vardu Komisijos ir Tarybos prisiimtas bendras įsipareigojimas padės supaprastinti procedūras (ypač susijusias su valdymo kontrolės sistemomis) siekiant paspartinti mokėjimus, ir turės teigiamos įtakos būsimiems biudžetams; jei dabartinė padėtis nepasikeis, yra pasirengęs imtis politinių ir administracinių priemonių; siūlo, kad procedūrų supaprastinimas taptų ir kitų sričių, pvz., mokslinių tyrimų bei naujovių ir MVĮ politikos, prioritetu;

16.

pabrėžia, kad veiksmingas ES išlaidų valdymas turėtų būti pripažintas didelės prioritetinės svarbos klausimu; taip pat pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad lėšų asignavimai būtų pagrįsti objektyviais kriterijais ir kad būtų atliekamas nuoseklus jų panaudojimo vertinimas; mano, kad, atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinama stipri ir veiksminga viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

17.

apgailestauja dėl lėtos diskusijų dėl ES biudžeto finansavimo sistemos reformos, kuri dėl ekonomikos krizės tapo dar aktualesnė, pažangos; ypač apgailestauja dėl to, kad nepasinaudota galimybe įsteigti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo teisių aukcionų sistemą, nei pradėti išsamias politines diskusijas dėl ES sprendimais sukurtų naujų viešųjų lėšų paskirstymo; ragina šias diskusijas pradėti esamos DFP vidurio peržiūros metu;

18.

pažymi, kad į didelę dalį Europos Sąjungos tikslų valstybės narės atsižvelgė rengdamos savo nacionalinius biudžetus; ragina, kad tuo būdu planuojamos panaudoti biudžeto lėšos būtų registruojamos ir skelbiamos kiekvienoje valstybėje narėje, kad būtų galima lengviau nustatyti, kokias pastangas deda kiekviena iš jų, ir įvertinti ES biudžeto lėšas, kurias reikia skirti sritims, kuriose valstybių narių dedamos pastangos turi būti skatinamos ar papildomos;

19.

yra pasiryžęs rasti tinkamą finansavimą naujoms ar papildomoms politikos strategijoms, kurių gali atsirasti, jei įsigaliotų Lisabonos sutartis (kaip antai energetikos ir kosmoso politikos strategijoms, moksliniams tyrimams pagal 1a išlaidų kategoriją; teismų bendradarbiavimui pagal 3b išlaidų kategoriją; jaunimui, sportui, informavimo ir komunikacijos politikai, visuomenės sveikatai pagal 3b išlaidų kategoriją; humanitarinei pagalbai, Europos išorės veiksmų tarnybai pagal 4 išlaidų kategoriją);

20.

primena, kad 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijos vis dar nepakankamai finansuojamos pagal dabartinę DFP; pažymi, kad papildomos politikos kryptys neturėtų keisti dabartinės DFP pagrindinių kategorijų pusiausvyros ar kelti pavojaus dabartiniams prioritetams; be to, pažymi, kad jei valstybės narės ir toliau reikalaus taikyti „1 proc. metodą“, biudžete nebus jokių priemonių finansuoti naujus prioritetus, o tai turėtų būti nepriimtina Tarybai ir visiškai nepriimtina Parlamentui;

21.

mano, kad atliekant trumpalaikę peržiūrą Europos Sąjungai reikėtų suteikti priemones savo politinėms ambicijoms energijos tiekimo saugumo ir kovos su klimato kaita srityse įgyvendinti, nepaisant to, ar įsigalios Lisabonos sutartis, ar ne; yra pasirengęs ištirti galimybę sukurti specialų fondą šiuo tikslu; pabrėžia, kad tai turėtų būti taip pat ir kitos DFP prioritetas, geriausiai, bendru susitarimu dėl klimato kaitos politikos finansavimo būdo; svarsto galimybę ilgalaikėje perspektyvoje sukurti naują kategoriją, į kurią būtų įtrauktos visos įtakos biudžetui turinčios politikos sritys, susijusios su klimato kaita;

22.

pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia politikos nuoseklumo ir pažymi, kad klimato kaitos atžvilgiu reikia įvertinti visas pagrindines programas, įskaitant žemės ūkį, sanglaudos programas, transporto ir energijos tinklų ir vystymosi programas;

23.

kartoja, kad yra pasirengęs pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlymų finansuoti energetikos ir tinklų projektus (plačiajuosčio ryšio), įgyvendinant ES ekonomikos atkūrimo planą;

24.

pažymi, kad dabartinis ekonomikos sulėtėjimas neturėtų tapti pretekstu atidėti investicijas į ekologiškas technologijas, bet atvirkščiai, turėtų būti laikomas galimybe jas padidinti;

25.

atkakliai laikosi nuomonės, kad iki 2010 m. reikia padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms iki 3 proc. ES BNP; ES BNP; pažymi, kad moksliniai tyrimai, mokslinė infrastruktūra, technologijų plėtra ir naujovės itin svarbūs Lisabonos strategijai ir yra pagrindiniai augimo, naujų darbo vietų kūrimo, tvaraus vystymosi ir ES konkurencingumo veiksniai;

26.

pabrėžia, kad švietimo vaidmuo svarbus ne tik siekiant Lisabonos tikslų ir derinant gebėjimus prie naujų iššūkių ir galimybių, kylančių dėl finansų ir ekonomikos krizės ir klimato kaitos, – švietimo, kultūros ir jaunimo programos gali priartinti Europą prie jos piliečių ir skatinant kultūrų įvairovę ir tarpusavio supratimą;

27.

primena, kad 4 išlaidų kategorija „ES kaip pasaulinė partnerė“ tebėra nuolatos nepakankamai finansuojama; prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl: ilgalaikio finansavimo, skirto padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, nepriklausomą nuo vystomosios pagalbos; konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių skatinimo; patikimos kaimynystės politikos; ir dėl BUSP / ESGP (kurioms būtų taikomos tinkamos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros), kad būtų vengiama besikartojančių ir nesibaigiančių derybų su Taryba vykdant metines biudžeto procedūras; pabrėžia, kad nauji poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis lėšomis;

28.

primena 2005 m. valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus siekiant tikslo 0,7 proc. ES BNP skirti oficialiai vystomajai pagalbai 2015 m.; mano, kad parama iš ES biudžeto gali būti naudinga paskata, kuri galėtų padėti valstybėms narėms siekti šio tikslo; pakartoja savo siekį integruoti Europos plėtros fondą į bendrąjį biudžetą siekiant didesnio skaidrumo vykdant šio fondo sprendimų priėmimo procedūras, kuriose dalyvauja ir kurias kontroliuoja Parlamentas;

29.

siekiant skaidrumo, ragina 2009 m. išrinktą Parlamentą įtraukti šiuo metu biudžetui nepriklausančias lėšas į įprastą biudžeto struktūrą;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.