11.9.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/59

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo

COM(2008) 402 galutinis – 2008/0154 (COD)

2009/C 218/13

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2008 m. rugsėjo 11 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. sausio 28 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Antonello PEZZINI.

451-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. vasario 25–26 d. (vasario 25 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 166 nariams balsavus už, 5 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK mano, kad Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) persvarstymas yra puiki galimybė suteikti šiai Bendrijos savanoriškai sistemai naują postūmį ir galutinai nustatyti sistemą kaip lyginamąjį standartą ir kaip komunikacijos bei rinkodaros priemonę, taikomą organizacijoms, gamybai ar gaminių būvio ciklams ir visiškai suderintą su kitomis aplinkos politikos priemonėmis.

1.2   EESRK mano, kad siūlomas teisės aktas vis dar yra pernelyg sudėtingas ir reikalingos tolesnės kūrybinės pastangos siekiant sudaryti būtinas sąlygas, kad rinka pripažintų AVAS didžiulę pridėtinę vertę aplinkosaugos srityje ir jos pranašumus bei finansinę naštą, proporcingą šios sistemos tikslams, ypač mažesnėms organizacijoms ir įmonėms, taip pat visišką tarptautinį jos svarumą. Reikėtų sumažinti ir biurokratiją, technines bei administracines sąnaudas, kurios vis dar yra per didelės.

1.3   EESRK mano, kad tai būtų reikšmingas žingsnis į priekį Bendrijos lygiu tinkamai informuojant apie individualaus vartotojo prievoles ir naštą, patiriama dėl įvairių aplinkos apsaugos taisyklių taikymo, ir apie galimus pranašumus ir mokesčių lengvatas, kurie būtų taikomi priėmus AVAS.

1.3.1   Taip pat svarbu didinti viešosios valdžios institucijų, turinčių sprendimų priėmimo ir priežiūros galias, informuotumą šiuo klausimu.

1.4   Organizacijos, ypač nedidelės, turėtų būti skatinamos dalyvauti AVAS: joms reikia suteikti galimybę lengviau gauti finansavimą, informaciją ir viešųjų valdžios institucijų pagalbą; sukurti ir skatinti techninės paramos priemones; supaprastinti procedūras bei mechanizmus ir mažinti technines registravimo bei valdymo sąnaudas ir naštą.

1.5   EESRK mano, kad AVAS turėtų tapti tikru „lyginamuoju standartu“ ir aplinkos kokybės garantu, kuris, atsižvelgiant į ryšį su Ekologinio ženklo reglamentu, taip pat padidintų gaminių vertę.

1.6   EESRK visiškai pritaria organizacijos arba įmonės individualiai atsakomybei savanoriškai dalyvauti AVAS, įsipareigoti įgyvendinti reikalavimus bei priežiūrą, kuriems reikia daug darbuotojų, ir naudotis galimais sistemos pranašumais. Todėl Komitetas prieštarauja bet kokiai kolektyvinės atsakomybės formai, kai subjektas prisiima atsakomybę arba veikia kitų vardu, tačiau turi būti skatinami branduoliai ir tinklai (ypač tarpvalstybiniai), remiantys ir propaguojantys AVAS.

1.7   EESRK pabrėžia nuolatinio, sisteminio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo Bendrijos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis reikšmę AVAS skatinimui kaip būtiną sąlygą siekiant bet kurio AVAS aplinkosaugos tikslo, kurio aiškiai apibrėžti tikslai yra skatinti iniciatyvą, o ne bausti.

1.8   EESRK teigiamai vertina Komisijos nustatytus pagrindinius rodiklius, susijusius su įvairiais veiksniais, pvz.:

—	energijos efektyvumu ir taupymu,

—	žemės naudojimu ir dirvožemio apsauga,

—	vandeniu ir oru,

—

tarša,

—	atliekų tvarkymu,

—	biologinės įvairovės išsaugojimu.

Šie veiksniai turi būti aktyvinami taikant griežtesnę, tačiau vartotojui palankią sistemą, numatančią sąnaudų požiūriu veiksmingą aplinkosauginę atskaitomybę.

1.8.1   EESRK mano, kad nustatant organizacijoms taikomų biurokratinių ir administracinių procedūrų supaprastinimo taisykles, iš valstybių narių galėjo būti reikalaujama, kad sertifikuoti AVAS objektai būtų atleisti nuo aplinkosauginių reikalavimų, nustatytų papildomai prie AVAS ataskaitos, ko vis dar reikalaujama, kartais kaip nereikalinga varžanti priemonė, o kartais tiesiog iš biurokratinės inercijos.

1.8.2   Kadangi AVAS sertifikavimo procedūrose numatytas visais aspektais atidesnis požiūris į aplinką, būtina atsisakyti AVAS sertifikavimo registravimo mokesčio, ypač organizacijoms, veikiančioms srityse, kuriose „ekologinis pėdsakas“ yra didelis (1), t. y. kur aplinka pramonės ir gamybos požiūriu yra labiau eksploatuojama.

1.9   EESRK mano, kad svarbu aktyviau skatinti AVAS ir teikti jai didesnę paramą Bendrijos lygmeniu, taikant KIBP (2) ir naudojant EIB bei struktūrinių fondų lėšas, o nacionaliniu lygmeniu – taikant mokesčių lengvatas, viešuosius pirkimus, registravimo ir atnaujinimo mokesčius ir atsisakant pakartotinai investuoto pelno apmokestinimo.

1.10   EESRK ragina labiau suderinti siūlomą teisės aktą ir visas aplinkos politikos priemones ir taisykles, su kuriomis šis teisės aktas turi būti vienu metu taikomas ir koordinuojamas, siekiant išvengti sutapimų ir dubliavimo.

1.11   EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad AVAS sertifikavimas, plačiai paplitęs ir pagrįstas kokybės įvaizdžiu ir laimėjimais, labai padėtų:

—	didinti darbuotojų, darbdavių ir visuomenės informuotumą aplinkosaugos klausimais,

—	didinti tvarią gamybą,

—	skatinti tvarią prekybą,

—	skatinti tvarų vartojimą.

1.12   Šiuo klausimu EESRK mano, kad svarbu didinti AVAS užsiregistravusios įmonės vaidmenį propaguojant ir taikant AVAS Europos bendrosios rinkos klientų ir tiekėjų grandinėje, taip sukuriant teigiamą procesą, skatinantį darnaus vystymosi kultūrą ir praktiką.

1.13   Komitetas yra įsitikinęs AVAS sertifikavimo proceso reikalingumu ir pats yra pradėjęs jį diegti, todėl ragina ir kitas Europos institucijas pasekti jo pavyzdžiu.

2.   Įžanga

2.1	Savanoriškų priemonių plėtojimas turėtų būti laikomas viena svarbiausių Bendrijos aplinkos politikos dalių. Pati Komisija pripažįsta, kad „šių priemonių taikymo galimybės yra didelės, tačiau jos išplėtotos ne iki galo“ (3).

2.2

Savanoriškos priemonės aplinkos srityje gali teikti didelę naudą, jeigu jos: — leidžia įgyvendinti bendros įmonių socialinės atsakomybės vertybes, — besąlygiškai atsižvelgia į įmonių ir organizacijų skirtumus, — suteikia įmonėms ir organizacijoms didesnį lankstumą siekiant savo tikslų, — mažina bendras sąnaudas, kurias jos patiria laikydamosi taisyklių, — supaprastina procedūras ir panaikina biurokratinius apribojimus, nekuriant ir nereikalaujant naujų, sudėtingų, savikontrolės ir priežiūros struktūrų, — skatina įmonių ir organizacijų technologines naujoves, neteršiančias aplinkos ir didinančias konkurencingumą, — perteikia rinkai, valdžios institucijoms ir visuomenei aiškų vaizdą ir aiškius tikslus, — sumažina (pašalina) kitus Bendrijos (nacionalinius) biurokratinius apribojimus, — yra laikomos naudingomis tarptautinėse rinkose.

2.3

Be AVAS, dėmesio vertos ir kitos savanoriškos priemonės, taikomos ir išplėtotos ES: Europos ekologinis ženklas (4), Ekologinio gaminio deklaracija (angl. EPD – Environmental Product Declaration) ir Būvio ciklo vertinimas (angl. LCA – Life Cycle Assessment), Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) (5), ženklas „Energy Star“ (6) ir savanoriški susitarimai (7), Darbotvarkė 21 bei EN ISO 14001 standartas.

2.4

Vis veiksmingesnė sinergija su kitomis aplinkos politikos priemonėmis. Pavyzdžiui, sinergija su Aplinkos vadybos sistema (AVS), apibrėžta ISO 14001 (8) – su 35 000 sertifikatų – pagrįsta aukščiausios įmonių vadovybės įsipareigojimu laikytis teisės aktų reikalavimų, užtikrinti nuolatinius patobulinimus ir mažinti taršą.

2.5

Be to, tvaraus vartojimo ir gamybos bei tvarios pramonės politikos veiksmų plano (9) – dėl kurio EESRK rengia nuomonę – sąlygomis AVAS pristatoma kaip priemonė, kurios veikla yra pagrįsta sinergija su: — ekologiniu ženklu, — direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC), — direktyva dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, — Seveso II direktyva, — direktyva 2005/32/EB dėl ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams ir sektorių direktyvomis, taikant konkrečius reikalavimus gaminiams pagal LCA ir EPD (10).

2.6

Nuo pat 1992 m. EESRK laikosi nuomonės, kad Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemai (AVAS) tenka svarbus aplinkosaugos skatinimo ir stiprinimo vaidmuo, ir pritaria „siūlomai sistemai tobulinti aplinkos apsaugą, ypač kai aplinkosaugos tikslų siekiama įmonės lėšomis, taikant lengvatas, skatinančias rūpestingą tvarkymą“, ir geresnei informacijos sklaidai (11), taip pat tam, kad būtų įtraukti visi darbuotojai.

2.7

2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 pakeitė 1993 m. reglamentą, išplečiantį sertifikavimo galimybę visoms „laikymo ir naudojimo vietoms“ po persvarstymo „remiantis (…) Bendrijos aplinkosaugos politikos tendencija pabrėžti savanoriškas priemones ir visų suinteresuotų dalyvių atsakomybę skatinant tvarų augimą“ (12). Dėl šio dokumento EESRK pateikė palankią nuomonę (13).

2.8

Konkrečiai EESRK pakartojo, kad pagrindiniai AVAS aspektai turėtų būti: — savanoriškas dalyvavimas, — bendra atsakomybė už aplinkos apsaugą, — nuolatinis, veiksmingas aplinkos poveikio vertinimas, — patikimi, skaidrūs rezultatai, — ji papildo kitas aplinkos politikos priemones, skatinančias darnų vystymąsi, — didžiausias galimas įmonių, organizacijų ir viešosios valdžios institucijų darbuotojų bei visuomenės dalyvavimas.

2.9

Kiti tikslai, kurių leistų pasiekti AVAS: — sąnaudų, ypač susijusių su atsargomis taupant medžiagas ir energiją bei vandens vartojimą, mažinimas, — mažesnė rizika darbuotojams ir potencialūs pranašumai draudimo ir pasitikėjimo verslininkais bei investuotojais požiūriu, — galima teigiama įtaka konkurencingumui, užtikrinant didesnį priimtinumą vartotojams ir rinkai ir didinant sertifikuotų gaminių paklausą, — didesnės viešųjų pirkimų rinkos, ypač nustatant aplinkos apsaugos kokybės technines specifikacijas, — didesnis darbuotojų dalyvavimas vidutinės ir ilgalaikės trukmės organizacijos plėtroje, — didesnis kredito įstaigų dėmesys ir galimybės gauti skubų finansavimą, ypač per kooperatyvus ir garantijų sistemas.

2.10	Todėl EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti galiojančių teisės aktų, reguliuojančių savanorišką dalyvavimą AVAS, persvarstymą tam, kad būtų iki galo išnaudotas AVAS potencialas.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1

Siūlomu Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) persvarstymu siekiama naujuoju reglamentu, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001, Sprendimą 2001/681/EB ir Sprendimą 2006/193/EB: — didinti sistemos teigiamą poveikį aplinkai, gerinti organizacijų, dalyvaujančių AVAS, rezultatus ir padidinti sistemą taikančių organizacijų skaičių, — griežčiau įpareigoti organizacijas laikytis visų teisinių reikalavimų dėl aplinkos ir aplinkosaugos atskaitomybės vadovaujantis pagrindiniais efektyvumo rodikliais, — suderinti akreditavimo ir tikrinimo procedūras, — plėsti geografinę savanoriško sistemos taikymo sritį įtraukiant organizacijas už ES ribų, — mažinti administravimo naštą ir supaprastinti registravimo procedūras, — mažinti registravimo mokesčius MVĮ, — atsisakyti reguliavimo, ypač atnaujinant dalyvavimą AVAS, — įpareigoti valstybes nares svarstyti įvairias paskatas, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas, — supaprastinti AVAS logotipo naudojimo taisykles, — propaguoti AVAS vykdant ES ir nacionalines informacines kampanijas ir taikant kitus veiksmus, pavyzdžiui, įsteigiant AVAS prizą, — parengti gerosios praktikos rekomendacijas aplinkosaugos vadybos srityje.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   EESRK mano, kad Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) persvarstymas yra puiki galimybė suteikti šiai Bendrijos savanoriškai sistemai naują postūmį ir galutinai nustatant šią sistemą kaip lyginamąjį standartą ir kaip komunikacijos bei rinkodaros priemonę, taikomą organizacijoms, gamybai ar gaminių būvio ciklams, visiškai suderintą su kitomis aplinkos politikos priemonėmis.

4.2   EESRK mano, kad siūlomas teisės aktas vis dar yra pernelyg sudėtingas ir reikalingos tolesnės kūrybinės pastangos siekiant sudaryti būtinas sąlygas, kad rinka pripažintų AVAS didžiulę pridėtinę vertę aplinkosaugos srityje, o valdžios institucijos turi supaprastinti visą administravimo sistemą ir skatinti labiau aplinką tausojantį gaminių projektavimą, nustatant naujas apsaugos formas, ypač MVĮ.

4.3   EESRK ragina labiau suderinti siūlomą teisės aktą ir visas aplinkosaugos politikos priemones ir taisykles, siekiant išvengti sutapimų ir dubliavimo.

4.3.1   EESRK ragina į reglamento pasiūlymą įtraukti naują konstatuojamosios dalies punktą, kuriame būtų nurodytos direktyvos ir reglamentai, pagal kuriuos AVAS registracija privalo būti pripažinta galiojančia, kad būtų patenkinti juose nurodyti reikalavimai, bereikalingai nepadidinant didelės finansinės naštos organizacijoms ir įmonėms.

4.4   EESRK pabrėžia nuolatinio, sistemingo suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, kaip išankstinės prielaidos, reikšmę siekiant aplinkosaugos tikslų. Šis dalyvavimas turėtų būti vertinamas plačiu mastu, apimant visus subjektus, kurie priima sprendimus įvairiais proceso etapais, bei visas valdžios institucijų, verslo, profesinių sąjungų, prekybos susivienijimų ir vartotojų bei suinteresuotų piliečių mokymo ir švietimo formas ir priemones.

4.4.1   EESRK mano, kad suteikiant aplinkosaugos aspektams išskirtinę vertę ir skatinant aplinkos apsaugos iniciatyvas, būtų galima sukurti tvaresnę gamybą ir modelius.

4.5   Šiuo klausimu EESRK mano, kad būtina skatinti AVAS vykdant informacines ir komunikacijos kampanijas, skirtas įvairioms suinteresuotųjų subjektų grupėms, įskaitant centrinės valdžios ir vietos lygio visuomeninėms organizacijoms ir institucijoms, smulkesniosioms įmonėms ir organizacijoms, visuomenei, vartotojams ir visais ugdymo sistemos lygmenimis.

4.6   Organizacijoms, ypač mažoms, turėtų būti numatytos paskatos dalyvauti AVAS, sudarant joms geresnes galimybes gauti informaciją, finansavimą, valstybės institucijų paslaugas ir dalyvauti „žaliuosiuose“ viešuosiuose pirkimuose, nustatant ir skatinant techninės paramos priemones, supaprastinant procedūras ir mechanizmus ir mažinant vertinimo, registravimo ir valdymo naštą ir technines sąnaudas.

4.6.1   EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas šiuo požiūriu vis dar yra nepakankamas.

4.7   EESRK nuomone, AVAS vertinimo, registravimo ir valdymo sąnaudos turėtų būti gerokai mažesnės, ypač smulkesnėms organizacijoms, ir šiuo požiūriu jos turėtų būti finansuojamos pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (galimybių įvertinimo projektai) ir iš EIB ir (arba) Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

4.7.1   Subjektams, veikiantiems itin išvystytos pramonės srityse arba regionuose, kuriuose yra didelis ekologinis pėdsakas, turėtų būti teikiamos paskatos, pavyzdžiui, nemokamas registravimas arba supaprastintos administravimo procedūros (14) dalyvauti AVAS, o techniniai patikrinimai ir priežiūros etapai turėtų būti tie patys.

4.8   EESRK mano, kad svarbu, jog AVAS taptų pripažintas organizacijos ar įmonės „kokybės standartu“, kuris taip pat padidintų gaminių vertę bendrojoje ir tarptautinėse rinkose, tinkamai atsižvelgiant į sąsajas su Ekologinio ženklo reglamentu.

4.9   EESRK pritaria organizacijos arba įmonės individualiai atsakomybei savanoriškai dalyvauti AVAS, įsipareigoti įgyvendinti reikalavimus bei priežiūrą ir naudotis galimais sistemos pranašumais.

4.10   Todėl Komitetas prieštarauja bet kokiai kolektyvinės tvarkai, kai vienas subjektas prisiima atsakomybę arba veikia kitų vardu, kadangi tokia galimybė sumažintų AVAS kokybės standarto lygį, kurį ši sistema privalo išsaugoti, tačiau turi būti skatinami branduoliai ir tinklai (ypač tarpvalstybiniai), remiantys ir propaguojantys AVAS.

4.11   Šiuo klausimu EESRK mano, kad svarbu nustatyti keletą pagrindinių rodiklių, susijusių su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, energijos efektyvumu ir taupymu, žemės, vandens ir oro naudojimu ir apsauga, tarša, atliekų tvarkymu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, kurie būtų naudojami taikant griežtesnę, tačiau vartotojui patogią ir sąnaudų požiūriu veiksmingą aplinkosaugos atskaitomybės sistemą. Ji galėtų tiesiogiai veikti naudojant kompiuterinį ryšį, per interneto portalą, mažinant sąnaudas ir išlaidas, ypač mažesniems subjektams (15).

4.12   EESRK mano, kad svarbu aktyviau skatinti AVAS ir teikti jai didesnę paramą, Bendrijos lygmeniu taikant KIBP ir naudojant EIB bei struktūrinių fondų lėšas, o nacionaliniu lygmeniu taikant mokesčių lengvatas, įpareigojimą perkančiosioms organizacijoms taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų (angl. Green Public Procurement) parametrus, mažesnius registravimosi ir atnaujinimo mokesčius, kartu neapmokestinant pelno, pakartotinai investuojamo į technologijų naujoves, susijusias su AVAS.

4.13   EESRK nerimą kelia pernelyg didelis nacionalinių ir regioninių struktūrų, kurias skiria ir už kurias atsako valstybės narės, skaičius:

—	kompetentingos registravimo įstaigos,

—	akreditavimo įstaigos,

—	institucijos, atsakingos už reguliavimo kontrolę,

—	aplinkos vertintojai.

EESRK mano, kad tikslinga Bendrijos lygmeniu pateikti gaires tokiai padėčiai supaprastinti.

4.14   Pritardamas kompetentingų struktūrų, kurios jau veikia pagal gaminių pardavimo sistemos vidaus rinkoje nuostatas (16), naudojimui, EESRK rekomenduoja taikyti esamus CEN-ISO techninio standartizavimo ir pastatų energijos efektyvumo mechanizmus. Tai padėtų išvengti naujai kuriamų, brangiai kainuojančių postų ir struktūrų, kurios tik padidintų visuomenės ir Europos integracijos atotrūkį.

4.15   Bet kuriuo atveju EESRK pripažįsta didelį Bendrijos finansavimo didinimo poreikį nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir potencialių AVAS naudotojų mokymui ir paramai, kartu teikiant praktines, vartotojui reikalingas rekomendacijas, ypač mažesniems subjektams.

4.16   EESRK mano, kad AVAS sertifikavimo sklaida ir parama taikant plačiai naudojamą, visuotinai pripažįstamą procedūrą padėtų pasiekti:

—	tvarią gamybą,

—	tvarią prekybą,

—	tvarų vartojimą.

4.17   EESRK rekomenduoja taikyti priemones, skirtas AVAS užsiregistravusių įmonių ir organizacijų vaidmeniui skatinti ir remti, propaguojant ir taikant savanorišką dalyvavimą Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje horizontaliuose ir vertikaliuose gamybos sektoriuose, siekiant įtraukti Europos bendrosios rinkos klientus ir tiekėjus, taip sukuriant teigiamą procesą, skatinantį darnaus vystymosi kultūrą ir praktiką.

4.18   EESRK šiuo metu deda daug pastangų, kad įsivestų AVAS sertifikavimą, ir ragina kitas Europos institucijas irgi to imtis. Tai būtų geras, ilgam išliekantis pavyzdys visoms ES institucijoms, kurias gali sudominti AVAS sertifikavimo procedūra.

---

(1)  Pavyzdžiui, kur pramonės bendroji pridėtinė vertė (BPV) viršija nacionalinį (Bendrijos) vidurkį daugiau negu 10 (?) procentinių punktų. Pavyzdžiui, Italijoje 16-oje iš daugiau kaip 100 NUTS III provincijų pramonės BPV yra daugiau kaip 35 proc., o nacionalinis ir Bendrijos vidurkis yra 22 proc. (EUROSTATO duomenys).

(2)  Ypač pagal pirmąjį jos ramstį „Verslumas“.

(3)  Žr. COM(2007) 225 galutinis. Tarpinė šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra.

(4)  Žr. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 880/92 ir Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000.

(5)  Žr. Komisijos komunikatą „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, COM(2008) 400 galutinis, Direktyvą 2004/18/EB ir Direktyvą 2004/15/EB.

(6)  Žr. Reglamentas (EB) Nr. 106/2008, 2008 1 15, raštinė įranga, tačiau „Energy Star“ yra neprivalomas ženklas.

(7)  Žr. COM(2002) 412 galutinis. Komunikate nustatyti minimalūs reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti savanoriški susitarimai „atstovaujant Bendrijos interesams“.

(8)  1996 m. standarto leidimas buvo peržiūrėtas 2004 m. Naujajame EN ISO 14001 padaryti dideli patobulinimai ir pakeitimai.

(9)  Žr. COM(2008) 397/2008.

(10)  LCA – tai gyvavimo ciklo įvertinimas (angl. Life Cycle Assessment); EPD – tai Ekologinio gaminio deklaracija (angl. Environmental Product Declaration).

(11)  OL C 332, 1992 12 16, p. 44.

(12)  OL C 209, 1999 7 22, p. 14.

(13)  Žr. 3 išnašą.

(14)  Pavyzdžiui, jei tai nėra būtina, nukelti aplinkosaugos ataskaitų galutinę datą nuo vienerių iki trejų metų, padaryti išimtį organizacijos įsipareigojimui teikti aplinkosaugos ataskaitas, kurių reikalauja vietos sveikatos priežiūros institucijos, ir mažinti išlaidas, kurias taiko kai kurios pramonės saugos institucijos.

(15)  Šiuo požiūriu galėtų būti naudinga e. vyriausybės programa.

(16)  Žr. 2008 m. liepos 9 d. sprendimą 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos, 2008 m. liepos 9 d. reglamentą 765/2008/EB.

---