30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/106

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.). Tai vertinga iniciatyva, kuri galėtų išplėsti visuomenės supratimą apie ilgalaikį skurdą ir atskirtį Europoje bei paskatinti paramą ieškant veiksmingų priemonių spręsti šias problemas.

1.2

EESRK pritaria daugialypiam požiūriui į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, kuri negali būti vertinama tik kaip išliekantis santykinių pajamų skirtumas. Siekiant veiksmingiau pareikšti nuomonę, kad tokiame turtingame žemyne kaip Europa skurdo ir socialinės atskirties toleruoti negalima bei užsitikrinti visuomenės paramą veiksmingam šių problemų sprendimui, Europos metų 2010 m. renginiai, turėtų būti grindžiami tokiais skurdo rodikliais, kurie geriau atspindi realaus nepritekliaus mastą, aktualias sritis ir problemos gilumą, atsižvelgiant į skirtumus visose valstybėse narėse.

1.3

2010 m. Europos metų temos turėtų būti aiškios, rūpestingai atrinktos ir aktualios. Norint sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, pasitelkiant profesinį ir socialinį skatinimą, reikia daugiau ir geresnių socialinės paramos sistemų ir programų. Tokiu būdu socialinė politika būtų tikrai naudingas veiksnys. Be to, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra naudingas visiems piliečiams, todėl kiekvienas turėtų prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Tačiau jokiu būdu negalima pamiršti, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi — visų pirma politikų, taigi, ir valstybės, regionų ir vietos institucijų bei visų visuomenės dalyvių užduotis.

1.4

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (2010 m.) turėtų būti puiki proga geriau informuoti visuomenę apie tai, kad būtina modernizuoti ir stiprinti Europos socialinį modelį ir apie su tuo susijusius padarinius. Tinkamai finansuojamas ir organizuojamas lankstumas ir užimtumas bei integracija turi lemiamos reikšmės globalizacijos ir demografinių pokyčių laikais išsaugant ir stiprinant visuomenės sanglaudą ir solidarumą. Tačiau daugumai europiečių teks iš esmės pakeisti dabartinį savo gyvenimo būdą. Nerimas dėl darbo vietų nesaugumo auga. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų renginiais turėtų būti siekiama stiprinti visuomenės paramą šioms reformoms.

1.5

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai taip pat gali suteikti galimybę organizuoti viešąsias diskusijas, apie tai, kaip išsaugoti ir skatinti socialinę sanglaudą didėjant europiečių pajamų skirtumams Reikės ieškoti naujoviško ir integruoto politinio atsako į šiuos klausimus.

Tačiau jų veiksmingumas priklausys nuo nuolatinio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo bei aktyvaus piliečių dalyvavimo kuriant vietos bendruomenes.

1.6

EESRK mano, kad planuojamos iniciatyvos įgyvendinimo aspektai gerai apgalvoti. Atskirai derėtų paminėti tai, kad pasiūlyme tinkamai atsižvelgiama į konkrečius šalių ypatumus, darant prielaidą, kad bus glaudžiai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės institucijomis bei bus tiesiogiai įtraukti skurdą ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės.

1.7

Komitetas džiaugiasi, kad Metų iniciatyvos tikslams siekti skirtas didžiausias biudžetas nei kada nors buvo skirta panašiai ES iniciatyvai, tačiau įvertindamas planuojamų priemonių apimtį, jis vis tiek ragina padidinti finansavimą.

2.1

Sprendimu paskelbti 2010-uosius metus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais siekiama įgyvendinti tikslą padaryti „lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“, kuris buvo iškeltas Lisabonos strategijoje ir dar kartą patvirtintas naujoje 2005–2010 m. Europos socialinėje darbotvarkėje (2).

2.2

Metų iniciatyvos priemonės visų pirma bus skirtos keturiems tikslams siekti:1) pripažinimo, kad skurdą ir socialinę atskirtį patiriantys asmenys turi teisę į orų gyvenimą ir teisę dalyvauti visuomenės gyvenime; 2) atsakomybės, t. y. kiekvienas visuomenės narys turi būti atsakingas už tai, kad neliktų skurdo ir atskirties; 3) sanglaudos — tikėjimo, kad socialinės sanglaudos išsaugojimas yra naudingas visiems, ir 4) įsipareigojimo — pabrėžti ES politinį įsipareigojimą pirmiausia kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi.

2.3

Šios priemonės, vykdomos ES ir nacionaliniu lygiais, aprėps susitikimus, konferencijas, informacijos ir reklamines kampanijas, tyrimus ir ataskaitas. Jos turėtų apimti visus dalyvius ir sudaryti sąlygas skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms išsakyti savo poreikius ir poziciją bei būti išklausytiems.

2.4

Projektams, skirtiems Metų iniciatyvos tikslams siekti, iš ES biudžeto skirta 17 milijonų eurų. Kartu su planuojamu bendruoju valstybių narių viešųjų bei privačiųjų organizacijų finansavimu šis skaičius pasieks 26,175 mln. eurų.

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria šiam Komisijos pasiūlymui. Tinkamai įgyvendintas pasiūlymas galėtų išplėsti visuomenės supratimą ir paskatinti visuomenę diskutuoti apie tai, kaip ryžtingai ir veiksmingai spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas.

3.2

EESRK tiki, kad Metų iniciatyvos tema yra svarbi ir aktuali. Ji ne tik atkreips visuomenės dėmesį į šią problemą, bet ir skatins ją nuolat skirti dėmesio šiai problemai. EESRK pritaria bendriesiems ir konkretiems tikslams, konkrečioms Europos metų temoms ir siūlomiems įgyvendinimo metodams. Tolesnėmis pastabomis siekiama padidinti visuomenės dėmesį Europos metų renginiams ir jų politinį veiksmingumą.

3.3

Pagrindinė sąlyga, norint išsaugoti ir gerinti visų europiečių gyvenimo kokybę, yra piliečių įsipareigojimas veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi palyginti turtingoje Europoje. Europos metų renginiai turėtų stiprinti šį europiečių įsipareigojimą visuose socialiniuose ir ekonominiuose sluoksniuose.

3.4

Todėl labai svarbu, kad Europos metų renginiai būtų paremti žiniomis ir patirtimi, sukaupta vykdant 2000 m. Nicoje Europos Vadovų Tarybos paskelbtą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategiją. Turėtų būti užtikrinta sąveika su kitų organizatorių organizuojamais renginiais, pvz., Europos Tarybos Aukšto lygio darbo grupės ataskaitos apie socialinę sanglaudą 21 amžiuje (3) kontekste ir Jungtinėmis Tautomis, minint spalio 17-ąją — Tarptautinę skurdo šalinimo dieną.

3.5

EESRK primena, kad organizuojant Europos metų renginius reikėtų atsižvelgti į ankstesnėse nuomonėse (4) svarstytus klausimus ir temas:

Toliau EESRK išdėsto kai kuriuos Europos metų renginių organizavimui svarbius šių samprotavimų aspektus.

3.6

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais reikėtų atkreipti dėmesį į šias galimas teigiamas priemones:

4.1

Sprendime dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų paskelbimo pabrėžiama, kad 78 milijonai žmonių ES, t. y. 16 proc. visų gyventojų, gyvena ties skurdo riba. EESRK mano, kad norint veiksmingai perteikti politinę Europos metų mintį, reikėtų nurodyti ne tik įprastą santykinio skurdo dėl nepakankamų pajamų rodiklį, bet ir pasitelkti kitus skurdo rodiklius, iliustruojančius išliekantį skurdą ir realų nepriteklių, nuo kurių vis dar kenčia daug Europos gyventojų. Taigi, Europos metų renginiai taip pat turėtų remtis išsamiu santykinio ir visiško skurdo rodiklių rinkiniu, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į padėtį, kurią jie iliustruoja ir skatinti visuomenę nesitaikstyti su šia padėtimi.

4.2

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkti skurdo rodikliai „apibrėžia“ skurdo ir socialinės atskirties problemą. Atsižvelgiant į ES socialinei sanglaudai kylančius iššūkius ir su tuo susijusį Europos socialinio modelio modernizavimą, svarbu, kad šie rodikliai apimtų suderintas politines priemones, susidedančias iš geresnio pajamų perskirstymo, tinkamai finansuojamos ir organizuojamos lankstumo ir užimtumo politikos darbo rinkoje ir aktyvios integracijos. Tokį dinamišką socialinės ir užimtumo politikos modelį EESRK siūlo atitinkamoje nuomonėje (8).

4.3

Komitetas džiaugiasi, kad Komisija pripažino, jog dėl daugialypio skurdo ir socialinės atskirties pobūdžio kovai su jais būtinos atitinkamos priemonės. Pranešime apie 2005 — 2010 m. Europos socialinės politikos darbotvarkę, kuriame, be kitų dalykų, numatoma įtikinti valstybes nares konsoliduoti, integruoti ir suvienodinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones, Komisija santykinio skurdo rodiklį teisingai papildė ilgalaikio skurdo rodikliu (9). Vėliau iškėlusi idėją, kad socialinė apsauga, sveikatos apsauga ir ilgalaikė rūpyba taip pat turi būti geriau koordinuojama, Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog būtina daugiau dėmesio skirti „nepritekliaus matavimo rodikliams“. (10)

4.4

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas mano, kad sprendimas dėl Europos metų 2010 m. turėtų būti grindžiamas tokiomis kovos su skurdu priemonėmis, kurios geriau atskleistų nepritekliaus mastą, aktualias sritis ir problemos gilumą. Tai padidintų visuomenės informuotumą ir paramą ES bei valstybių narių darbo rinkos ir socialinės apsaugos politikai, pagal kurią pagalba teikiama žmonėms ir bendruomenėms, gyvenančioms ties skurdo riba arba jau kenčiančioms nuo didelio ir visiško skurdo (11).

5.1

Skurdas yra daugialypis reiškinys, su kuriuos susijusios grėsmės gali būti nevienodai pasiskirsčiusios visuomenėje. Ypač tada, kai šios grėsmės susitelkia vienoje vietoje, kai kurios visuomenės grupės gali būti labai pažeidžiamos.

5.2

Skurdas paprastai susijęs su nedarbu, visų pirma ilgalaikiu nedarbu. Todėl, kaip teigiama 2007 m. Bendroje socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitoje, „darbas yra geriausia apsaugos nuo skurdo ir socialinės atskirties priemonė...“ (12). Tačiau toje pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad tai negali būti vienintelė apsauga. Tai akivaizdžiai parodo skurstančių dirbančiųjų fenomenas.

5.3

Skurdas taip pat gali būti susijęs su žema kvalifikacija arba atitinkamos kvalifikacijos siūlomai darbo vietai neturėjimu, arba su kvalifikacija, kurios nepakanka atlikti kokybišką darbą, už kurį siūlomas atitinkamas atlyginimas. Tai visų pirma gresia jauniems žmonėms, ypač nebaigusiems mokyklos, ir pagyvenusiems darbuotojams.

5.4

Į skurdo spąstus žmonės gali įstumti ir nepakankamai struktūruotos pajamų rėmimo sistemos, kurios neskatina dalyvauti oficialioje darbo rinkoje ir pasmerkia žmones skurdui, taip pat ir senyvame amžiuje.

5.5

Šeimos sandara taip pat gali tapti rizikos faktoriumi, pvz., šeimos, kuriose pajamas gauna tik vienas asmuo, visų pirma vieniši tėvai arba šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, yra taip pat labiau pažeidžiamos. Šeimos iširimas arba darbo vietos praradimas, kai netenkama namų, yra potencialiai pavojinga situacija.

5.6

Be to, prastos sveikatos žmonėms (pvz., dėl amžiaus), ribotų kognityvinių sugebėjimų žmonėms, neįgaliesiems, visų pirma turintiems žemą kvalifikaciją, priklausomybę nuo narkotikų jaučiantiems asmenims taip pat gresia didelis pavojus atsidurti skurde.

5.7

Rizikos grupei priklauso ir asmenys, gyvenantys atokiuose arba kitų nepalankių sąlygų turinčiuose rajonuose.

5.8

Ypatinga rizikuojančių patekti į skurdą asmenų kategorija yra migrantai ir etninės mažumos, kurie dažnai neturi pakankamai kalbinių ir socialinių įgūdžių ir (arba) yra nepakankamai prisiderinę prie kultūros, todėl gali būti diskriminuojami.

5.9

Išvardyti pavyzdžiai rodo šios problemos mastą ir jai išspręsti reikalingų veiksmingų politinių priemonių sudėtingumą. Norint, kad skurdas ir socialinė atskirtis būtų pastebimai sumažinti, reikia, kad kiekvienas pilietis įneštų savo indėlį: visų lygių viešosios valdžios institucijų pastangas turėtų papildyti socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir atskirų asmenų pastangos. Čia gali kilti paradoksas: siekiant visus darbingus žmones socialiai integruoti, visų pirma užtikrinant užimtumą, taip prisidedant prie Europos ekonomikos augimo ir stabdant jos gyventojų skaičiaus mažėjimą, prireiks daugiau (o ne mažiau) geresnių paramos sistemų ir programų. Tai turėtų būti dvi pagrindinės Europos metų temos.

5.10

EESRK mano, kad projekte nurodytais bendrais ir konkrečiais tikslais, taip pat pasirinktomis veiklos sritimis siekiama sukurti naują pusiausvyrą tarp socialinio poreikio būti ekonomiškai aktyviu ir individualaus saugumo poreikio. Tokios pusiausvyros, kuri apims ir pastebimus daugelio europiečių gyvenimo būdo pokyčius, poreikis yra susijęs su globalizacija, demografiniais pokyčiais ir Europos darbo rinkos raida. Be to, siekiant palengvinti būsimų reformų įgyvendinimą ir suteikti žmonėms ilgalaikę bei tinkamai finansuojamą ir organizuojamą saugumo sistemą, būtina modernizuoti ir pagerinti darbo rinkos ir socialinę politiką. Tuo tarpu, kai vieni žmonės naudojasi naujų darbo rinkų atveriamomis galimybėmis ir užimtumo skatinimo programomis, kiti laiko tai grėsme jų socialiniam ir profesiniam statusui. EESRK nuomone, Europos metų renginiuose reikėtų spręsti šiuos nerimą keliančius klausimus (13).

5.11

Kai kalbama apie žmones, esančius arti skurdo ribos ir (arba) socialinės atskirties, būtina paminėti, kad šiuo metu teikiamas didelis dėmesys užimtumo skatinimo programoms visiems darbingiems žmonėms sudaromos sąlygos visuomenei pasinaudoti jų talentais ir patenkinti asmens poreikį tobulėti profesine ir socialine prasme (14). Be pajamų rėmimo, vis daugiau dėmesio taip pat kreipiama į galimybių naudotis visomis socialinėmis paslaugomis gerinimą, ypač tomis paslaugomis, kurios padeda asmenims tobulinti, papildyti arba pakeisti savo kvalifikaciją arba padeda jiems išsaugoti sveikatą. Tačiau, norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, prireiks daugiau nei iki šiol kiekvieno asmens aktyvumo, iniciatyvos, intelektinių pastangų ir bendradarbiavimo su įvairiomis paramos paslaugų sistemos. Norint užtikrinti visuomenės paramą šioms priemonėms, būtina ją supažindinti su šių priemonių svarba ir pastangomis, kurių reikės, norint jas įgyvendinti (15). Metų iniciatyvos renginiais reikėtų to siekti. Metų iniciatyvos tikslai turėtų geriau atspindėti aktyvios kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politikos svarbą, siekiant ES plėtros ir užimtumo tikslų (16). Metų iniciatyvos renginiuose reikėtų geriau viešinti ir įtikinamai pavaizduoti tai, kad modernesnė ir pagerinta socialinė politika leidžia tobulinti darbo rinkos veikimo būdus ir prisideda prie darbo vietų kūrimo, taip pat ir tai, kad tinkamai suplanuotos pajamų rėmimo priemonės yra tikrai naudingos asmenims, kurie yra ypač arti nedarbo ir socialinės atskirties ribos, nes jos sumažina sunkumus, dėl kurių šie žmonės būna išstumiami iš oficialios darbo rinkos. Šios priemonės prisideda ir mažinant šešėlinę ekonomiką.

5.12

Sprendimo projekte yra keletas teiginių, kuriuos reikėtų geriau paaiškinti.

5.13

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jei „vaikai, vienišos motinos ir vieniši tėvai, pagyvenę žmonės, migrantai ir etninės mažumos, neįgalūs asmenys, benamiai, kaliniai, smurto aukomis tapusios moterys bei vaikai ir didelę priklausomybę nuo narkotikų jaučiantys asmenys (17)“ priskiriami gyventojų grupėms, kurios yra ypač arti skurdo ir socialinės atskirties ribos, tai nepaaiškinus šio teiginio išsamiau, gali būti pasiektas priešingas nei tikėtasi rezultatas. Esant tokiai formuluotei, šioms grupėms priskiriami asmenys, kuriems gresia skurdas, ir tokie, kuriems skurdas negresia. Kaip jau pirmiau minėta, tokių žmonių grupių skurdą paprastai lemia atitinkamos kvalifikacijos neturėjimas ir (arba) nepalankus šeimos narių ir pajamas uždirbančių asmenų (šeimoje) santykis.

6.1

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (2010 m.) gali suteikti ir galimybę organizuoti viešąsias diskusijas apie esamus ir naujus iššūkius socialiniam solidarumui ir socialinei sanglaudai, kylančius Europai kuriant žinių visuomenę ir ekonomiką ir stengiantis įveikti demografinius pokyčius (18). Tokie pasvarstymai yra labai reikalingi, kadangi Europa turi priemonių, kuriomis galima ryžtingai mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

6.2

Šiuo metu pernelyg daug jaunų žmonių, palikdami mokyklą, neturi pakankamai raštingumo ir matematinių gebėjimų, kad jų pakaktų sėkmingai profesinei karjerai naujojoje ekonomikoje. Reikia imtis veiksmingų priemonių, norint ne tik išvengti šių jaunų žmonių socialinės atskirties, bet ir patenkinti kvalifikuotų darbuotojų poreikį ekonomikoje. Be to, Europa susiduria su augančiu darbo rinkos pasidalijimu į aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamą segmentą ir į žemos kvalifikacijos bei menkai apmokamą segmentą, o tai lemia pajamų skirtumus. Reikia sukurti Europos gyventojams priimtiną viziją, kaip išsaugoti socialinį teisingumą ir socialinę sanglaudą, tuo pačiu metu išlaikant ES konkurencingumą pasaulinėje ekonomikoje.

6.3

Vyriausybės primetamos priemonės negalės užtikrinti socialinės sanglaudos, jei piliečiai patys nesiims iniciatyvos žemiausiu lygmeniu. Taip, kaip Nicos Europos Vadovų Taryba 2000 m. pripažino, kad pilietinės visuomenės organizacijų aktyvumas yra svarbiausias veiksnys, padedantis sutelkti jėgas kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, taip ir EESRK dabar mano, kad asmeninis visų piliečių dalyvavimas kuriant vietos bendruomenes taip pat turėtų būti pripažįstamas ir skatinamas visuose Metų iniciatyvos renginiuose. Čia būtų naudinga informuoti, kad pilietinė veikla yra naudinga visiems bendruomenės nariams, nepriklausomai nuo jų ekonominio ar socialinio statuso.

6.4

EESRK primena savo nuomonę dėl visuomeninės veiklos, kurioje inter alia teigiama, kad „Valstybių narių vyriausybės turėtų būti skatinamos kurti nacionalinę savanorių politiką ir strategiją, nustatančią, kaip gali būti tiesiogiai skatinama ir pripažįstama savanoriška veikla. Šioje nacionalinėje savanorių politikoje taip pat turi būti numatyta atitinkama savanoriškos veiklos infrastruktūra“ (19). Žmonėms, norintiems visiškai skirti savo laiką ir įgūdžius bendruomenių, kuriose jie gyvena, labui, turėtų būti bent jau nekliudoma tai daryti sukuriant teisines ar biurokratines kliūtis (20). EESRK ir toliau laikosi nuomonės, kad visuomeninei veiklai turėtų būti skirta tik atskira Metų iniciatyva, tačiau kai kuriuos visuomeninės veiklos aspektus reikėtų akcentuoti ir 2010 m. renginiuose.

6.5

EESRK ragina stengtis Metų iniciatyvos renginiuose išvengti nuomonės, kad pagal šiuo metu skatinamą lankstumo ir užimtumo garantijų bei aktyvios integracijos politiką, priemonių, kurios padėtų panaikinti nedarbą ir išlipti iš skurdo (taip prisidedant prie socialinės sanglaudos) turi imtis tik darbdaviai, vyriausybės ir asmenys, besinaudojantys darbo rinkos ir socialinės apsaugos programomis. Priešingai — šiuose renginiuose reikėtų aiškinti, kad už tai atsakingi visi piliečiai.

6.6

Taip pat vertėtų apsvarstyti, ar ilgalaikio arba net augančio pajamų skirtumo atveju, prie socialinės sanglaudos išsaugojimo neprisidėtų ir aukštos kokybės viešųjų erdvių, kuriose įvairaus socialinio ir materialinio statuso žmonės norėtų praleisti laiką, sukūrimas (miesto erdvių, mokyklų, universitetų, bibliotekų, parkų, poilsio zonų).

6.7

Dauguma naujų uždavinių ir dilemų, kuriuos kelia socialinės sanglaudos politika, svarstomi bendruose sprendimo projekte įvardytuose tiksluose. Tačiau juos reikėtų geriau suformuluoti, norint paskatinant visuomenės diskusijas Metų iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu. Čia pasiūlytos galimos veiklos, skirtos socialinei sanglaudai skatinti, kryptys galėtų papildyti 2010 m. diskusiją apie aktyvios socialinės integracijos ir veiksmingų darbo rinkos priemonių koncepcijas.

7.1

EESRK nuomone, siūloma Metų iniciatyvos koncepcija, ypač veiklos apimtis, taip pat suteiks galimybę pabrėžti ir padėti geriau suprasti, jog norint iki 2010 m. įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslą padaryti lemiamą poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui reikės imtis įvairialypių priemonių (21).

7.2

Todėl švietimo priemonės, kurių bus imtasi įgyvendinant Metų iniciatyvą, turi didinti kiekvienos valstybės narės supratimą, kokie veiksniai lemia būsimų pensijų dydį, ir skatinti visus imtis priemonių, kurios padėtų žmonėms užtikrinti orumo nežeminantį gyvenimą išėjus į pensiją.

7.3

EESRK mano, kad metų renginiuose taip pat reikėtų skirti dėmesio klausimui, kaip Europos centrinis bankas galėtų pasinaudoti Sutartimi suteiktais įgaliojmais sutelkti pastangas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi.

7.4

EESRK nuomone, būtina pabrėžti, kad socialinę atskirtį galima sumažinti įgyvendinant priemones, peržengiančias tradicinių darbo rinkos ir socialinės apsaugos sričių ribas, t. y. teritorijų planavimo politiką — siekiant išvengti skurdo getų kūrimosi, transporto politikos priemones — siekiant sumažinti geografines judumo kliūtis ir ekonomikos politikos priemones — siekiant atokių teritorijų suklestėjimo bei užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų teikimą ir paskirstymo politiką tam, kad būtų galima pastebimą vis didėjančių skirtumų tarp vargšų ir turtingųjų tendenciją nukreipti priešinga linkme.

7.5

Todėl EESRK atkreipia dėmesį į valstybių narių skirtumus, kurie po ES plėtros dar labiau išryškėjo. Vienoje studijoje nurodyta, kad net „skurdžiausieji“„turtingose“ valstybėse narėse kenčią mažesnį nepriteklių nei „neturtingųjų“ valstybių „turtuoliai“ (22). Todėl išauga aktyvios socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos ir didėjančių ekonominių skirtumų mažinimo visoje ES svarba, siekiant mažinti skurdo ir socialinės atskirties problemas. Tai, savo ruožtu, leistų toliau vystyti ES socialinės politikos atvirojo koordinavimo metodą (23). Į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį Metų iniciatyvos renginiuose.

8.1

EESRK mano, kad planuojamos Metų iniciatyvos įgyvendinimo aspektai gerai apgalvoti, kadangi joje tinkamai atsižvelgiama į nacionalinius prioritetus ir kitus ypač opius klausimus (pavyzdžiui, delikatų migrantų ir etninių mažumų profesinės ir socialinės integracijos klausimą). Svarbu ir tai, kad pagal ją sukuriamas glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės institucijomis.

8.2

Pabrėžiant socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo svarbą Metų iniciatyvos tikslams pasiekti, pabrėžiama jų vaidmens reikšmė siekiant Lisabonos strategijos socialinės darbotvarkės tikslų, kuriuos 2000 m. Nicoje patvirtino Europos Vadovų Taryba, rengdama Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategiją. Šiandien labiau nei kada nors vyriausybės veiksmus būtina papildyti, derinti ir stiprinti vietos gyventojų iniciatyvomis. Rengiant ir įgyvendinant socialinę politiką taip pat svarbu įsiklausyti į tų žmonių, kuriuos norima paremti, nuomonę. Todėl šias organizacijas tikslinga kviesti aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų iniciatyvos tikslus.

8.3

Komitetas palankiai vertina tai, kad Metų iniciatyvos tikslams siekti skirtas didžiausias biudžetas nei kada nors buvo skirta panašiai ES iniciatyvai. Tačiau įvertinęs konkrečias siūlomo sprendimo priede nurodytas priemones, EESRK ragina padidinti Metų iniciatyvos priemonėms įgyvendinti skirtą finansavimą, norint užtikrinti veiksmingą priemonių įgyvendinimą.

8.4

EESRK taip pat sveikina tai, kad planuojant ir įgyvendinant Metų iniciatyvą numatoma vertinti moterų ir vyrų patiriamo skurdo bei socialinės atskirties skirtumus.

8.5

EESRK mano, kad priede nurodyti Europos metų iniciatyvos veiklos prioritetai turėtų būti išplėsti, į juos įtraukiant nenuolatines darbo vietas turinčių žmonių skurdą. Klausimai, susiję su neįgaliaisiais, turėtų būti aptariami atskirai, o ne kartu su klausimais dėl kitų pažeidžiamų grupių.