30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/84

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip ir Komisija, pripažįsta, jog būtina suderinti ir supaprastinti veterinarijos ir zootechnikos sričių sąrašų sudarymo ir skelbimo procedūras. Todėl reikia kuo skubiau pakeisti esamas sąrašų sudarymo, atnaujinimo, perdavimo ir skelbimo taisykles.

1.2

Valstybės narės ir ateityje turėtų būti atsakingos už sąrašų sudarymą ir sąlygų kitoms valstybėms narėms bei apskritai visuomenei susipažinti su šia informacija sudarymą. Suderinimas ir supaprastinamas turi būti atliekamas laikantis reguliavimo procedūros, be to, siekiant aiškumo bei nuoseklumo ši nauja tvarka turi būti taikoma ir zootechnikos sričiai.

1.3

Tačiau Komisijos pasiūlymas yra bereikalingai sudėtingas ir biurokratiškas. Įgyvendinti numatytą supaprastinamą ir suderinimą būtų galima greičiau ir paprasčiau Komisijai tiesiogiai suteikiant pageidaujamą teisinį pagrindą ir įgaliojimus, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, galėtų supaprastinti ir suderinti taisykles taikant reguliavimo procedūrą. Tokiu būdu galima tiesiogiai ir greičiau pasiekti pasiūlymo tikslą, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti diegti procedūras, susijusias su sąrašų sudarymu, atnaujinimu, perdavimu ir skelbimui. Be to, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su valstybių narių tinklavietėse pateikta informacija, kuri turi būti visiems suprantama.

1.4

Tai yra labai svarbu, kadangi apskritai pageidaujama, kad ES teisės aktai būtų paprastesni ir suprantamesni, be to, Komisija paskelbė ketinanti parengti bendrą veterinarijos srities teisės sistemą, atsižvelgiant į naują gyvūnų sveikatos strategiją, kuria siekiama į vieną bendrą sistemą sujungti ES veterinarijos ir zootechnikos sritims taikomus teisės aktus,. Jei siūloma direktyva bus įgyvendinama dabartine forma, dėl tokio teisės aktų sujungimo į bendrą teisinę sistemą jau po keleto metų reikės iš naujo svarstyti visą problematiką ir daryti naujus didelių laiko sąnaudų reikalaujančius pakeitimus valstybių narių teisės aktuose ir administracinėje praktikoje.

1.5

Be to, šiuo požiūriu būtina kuo skubiau patikslinti surinkimo centrų patvirtinimo ir susijusios informacijos atnaujinimo tvarką, taip pat reikalavimus, taikomus nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.

2.1

Gyvų gyvūnų ir veislinės medžiagos pervežimas ES leidžiamas, jei susijusios institucijos, įmonės, patalpos ir veislininkystės asociacijos (toliau „susijusios įstaigos“) (1) yra patvirtintos ir kontroliuojamos. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą saugumo lygį ir išvengti ūkinių gyvūnų užkrečiamų ligų plitimo pavojaus. Todėl „susijusios įstaigos“ turi atitikti keliamas sąlygas ir gauti valstybių narių patvirtinimą, kad galėtų Bendrijoje parduoti gyvus gyvūnus ir veislinę medžiagą, ypač gyvūnų genetinę medžiagą, pavyzdžiui, spermą ir embrionus.

2.2

ES teisinė bazė veterinarijos srityje suformuota palaipsniui, per ilgesnį laiką priėmus labai daug teisės aktų. Dėl šios priežasties esama įvairių taisyklių, taikomų „susijusių įstaigų“ registravimui valstybėse narėse, sąrašų sudarymui, atnaujinimui, perdavimui ir skelbimui. Todėl nacionalinėms institucijoms, susijusioms organizacijoms ir įmonėms sunku praktiškai naudotis šia informacija. Kai kuriais atvejais trūksta teisinio pagrindo, kad būtų galima parengti atitinkamas ataskaitas.

2.3

Pasiūlymu siekiama, taikant reguliavimo procedūrą, suderinti ir supaprastinti atskiras taisykles (2), tai sumažins administracinę naštą, kadangi registravimo, sąrašų sudarymo, atnaujinimo ir skelbimo taisyklės bus sistemingesnės, nuoseklesnės ir vienodesnės. Tam reikia oficialiai iš dalies pakeisti 20 direktyvų ir vieną sprendimą (3). Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, ši nauja tvarka, Komisijos nuomone, taip pat turėtų būti taikoma zootechnikos srityje, ypač veislininkystės asociacijoms, kurioms leista tvarkyti ar rengti gyvūnų kilmės knygas valstybėse narėse, ir prekybai varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais bei dalyvavimui tokiose varžybose.

2.4

Trečiųjų šalių „įstaigos“ taip pat turi laikytis tam tikrų sąlygų, kad galėtų eksportuoti spermą ir embrionus į ES. Eksportą kontroliuoja atitinkamos trečiosios šalies institucijos ir prireikus atliekami Bendrijos veterinariniai patikrinimai. Jei trečiosios šalies pateikta informacija kelia abejonių, imamasi saugumo priemonių pagal Direktyvą Nr. 97/78/EB. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, Komisijos nuomone, tokia tvarka, Komisijos nuomone, taip pat turėtų būti taikoma ir trečiųjų šalių institucijoms, kurioms leista tvarkyti kilmės knygas, kaip nustatyta ES zootechnikos teisės aktuose.

2.5

Komisijos nuomone, kitaip nei iki šiol, už nacionalinių etaloninių laboratorijų ir kitų patvirtintų laboratorijų sąrašų sudarymą ir atnaujinimą turėtų būti atsakingos valstybės narės, tačiau Komisija nori ir ateityje būti atsakinga už trečiosiose šalyse įsikūrusių patvirtintų laboratorijų sąrašų sudarymą ir skelbimą. Galiausiai siūloma imtis pereinamojo laikotarpio priemonių, kad taip būtų galima užtikrinti tęstinumą pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinių tyrimų srityje (4).

3.1

ES teisės aktai veterinarijos ir zootechnikos srityje yra itin sudėtingi ir platūs, taip yra todėl, kad teisės aktai buvo rengiami laipsniškai ir atsižvelgiant į raidą, sudėtingą ligų pobūdį ir būtinybę užtikrinti prevenciją ir stebėseną. Ūkinių gyvūnų užkrečiamų ligų protrūkis ir paplitimas gali turėti labai sunkių ekonominių ir socialinių padarinių, todėl ypač svarbu, kad tiek teisės aktų įgyvendinimas, tiek ir atsakingų institucijų darbas būtų optimalus. Be to, pavojus kyla ir pasauliniu mastu dėl nuolat didėjančio gyventojų skaičiaus, spaudimo auginti daugiau ūkinių gyvūnų, glaudesnių prekybinių ryšių ir intensyvesnių tarptautinių santykių apskritai; negalima pamiršti ir klimato pokyčių, lemiančių kitokį geografinį ligų paplitimą.

3.2

Todėl, EESRK nuomone, visiškai akivaizdu, jog būtina kiek galima greičiau įgyvendinti numatytą nuostatų, susijusių su sąrašų sudarymu, informacijos atnaujinimu, perdavimu ir skelbimu, supaprastinamą ir suderinimą. Tačiau Komitetas mano, kad numatytą tikslą galima pasiekti greičiau ir paprasčiau, jei esamos informacijos rinkimo ir skelbimo nuostatos būtų pašalintos iš galiojančių teisės aktų ir pakeistos vienu teisės aktu, kuriuo Komisijai būtų suteiktas teisinis pagrindas ir įgaliojimai, taikant reguliavimo procedūrą, kuo greičiau pradėti ir įgyvendinti nuostatų supaprastinimą ir suderinimą. Rezultatas būtų tas pats, tačiau šiuo atveju būtų galima išvengti didelių laiko sąnaudų reikalaujančio administracinio įgyvendinimo valstybių narių teisėje ir administravimo praktikoje.

3.3

Dabartiniame Komisijos pasiūlyme numatyta naujas nuostatas įtraukti į kiekvieną iš 21 teisės aktų ir pakartoti nuorodas į naujas nuostatas, kuriose vėlgi daroma nuorodą į reguliavimo procedūros taikymą. Tai pernelyg sudėtinga: procedūrinės taisyklės būtų kildinamos pirmiausiai iš nuorodų, pateiktų kiekviename iš 21 teisės aktų, o po to tektų laukti, kol bus priimtos įgyvendinimo nuostatos 30 EEE valstybių teisės aktuose ir administracinėse nuostatose. Tik po to Komisija turės reikiamus įgaliojimus įgyvendinti nuostatas ir, taikant reguliavimo procedūrą, bus galima realiai pradėti rengti bendras taisykles.

3.4

Šis argumentas tampa dar svarbesnis, atsižvelgiant į tai, jog apskritai pageidaujama, kad ES teisės aktai būtų paprastesni ir suprantamesni, be to, pati Komisija pasisiūlė veterinarijos srityje parengti bendrą teisės sistemą atsižvelgiant į naują gyvūnų sveikatos strategiją, kuria siekiama į bendrą sistemą sujungti ES veterinarijos ir zootechnikos sritims taikomus teisės aktus (5). Būtų greičiau ir paprasčiau galiojančias taisykles tiesiogiai pakeisti suteikus pageidaujamus įgaliojimus Komisijai tos srities teisės aktu, taigi, būtų galima kiek galima greičiau pradėti darbą, o ne laukti, kol pakeistos taisyklės bus pradėtos taikyti perkėlus 21 teisės aktą į nacionalinę teisę, nes tai reikštų vilkinimą ir administracinius sunkumus.

3.5

Taigi, EESRK mano, kad Taryba ir Komisija turi išnaudoti galimybę pasinaudoti numatyta bendra teisės sistema šioje srityje. Priešingu atveju sujungiant teisės aktus nuostatos turės būti iš naujo persvarstytos, o tai valstybėms narėms sukels administracinius sunkumus, kadangi jos vėl turės persvarstyti savo įstatymus ir administracinę praktiką.

4.1

Savo pasiūlyme Komisija vartoja terminą „sąrašų sudarymas“, susidaro įspūdis, tarsi dėl šio termino jau susitarta. Tačiau pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama atitinkamų sąrašų sudarymo, atnaujinimo, perdavimo ir skelbimo tvarkai ir šios informacijos formato pavyzdžio nustatymui taikant reguliavimo procedūrą.

4.2

Komisija turi kuo skubiau išaiškinti techninius aspektus ir parengti formato pavyzdį, kad būtų lengviau naudotis valstybių narių tinklavietėse pateikta informacija ir ji būtų visiems suprantama. Be to, svarbu, kad Komisijos tinklavietėje būtų pateikta aiški nuoroda į duomenis, kuriuos valstybės narės pateikia ir atnaujina. To nepadarius, kils pavojus, kad valstybės narės ir toliau pateiks informaciją skirtingais būdais, todėl institucijoms ir kitiems subjektams bus sunku praktiškai pasinaudoti informacija.

4.3

Be to, būtina patikslinti surinkimo centrų patvirtinimo ir patvirtintų surinkimo centrų sąrašų atnaujinimo tvarką. Neužtikrintumą dėl taisyklių, taikomų gyvūnų iškrovimui vežant juos dideliais atstumais, laikymosi lemia neišsami informacija apie tinkamus surinkimo centrus. Taisyklės dažnai yra klaidinančios, kai kalbama apie gyvūnų, kurie gali būti patalpinti surinkimo centruose, rūšį ir skaičių.

4.4

Komisijos siūlymas valstybėms narėms perduoti atsakomybę už etaloninių laboratorijų tvirtinimą nėra pagrįstas. Greičiausiai Komisija nori sumažinti jai tenkantį darbo krūvį, taigi, šiuo atveju tikslinga įpareigoti valstybes nares. Vis dėlto būtina kuo greičiau patikslinti reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti valstybių narių etaloninės laboratorijos, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tarptautinius standartus, taikomus laboratorijų techninei įrangai, kokybės užtikrinimui ir metodams.

—

valstybinės laboratorijos, atsakingos už darbą, susijusį su pavojingomis užkrečiamomis ūkinių gyvūnų ligomis (stebėjimas, bandymų metodai, pasirengimas veikti ligos protrūkio atveju, reagentų naudojimas, vakcinų bandymai ir pan.);

—

galvijų ir kiaulių spermos surinkimo centrai, spermos saugojimo centrai, spermos bankai, embrionų surinkimo arba embrionų gamybos grupės;

—

veislininkystės organizacijos ir asociacijos, kurioms oficialiai leidžiama tvarkyti arba sudaryti kilmės knygas;

—

visų tipų patvirtinti galvijų, kiaulių, ožkų ir avių surinkimo centrai, paukštynai;

—

patvirtinti prekiautojai ir registruotos patalpos, kuriomis prekiautojai naudojasi verslo reikmėms.