15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/80

1.1

EESRK mano, kad priėmus planą, panašų į tą, kuris buvo priimtas lyčių lygybės srityje, ir parengus rodiklius ir kiekybinius tikslus, kurių turėtų siekti valstybės narės kelete suderintų prioritetinių sričių, būtų pasirinktas teisingausias kelias ateityje pasiekti, kad žmonės su negalia galėtų realiai naudotis lygiomis galimybėmis.

1.2

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares visą dėmesį skirti patikimų ir nuoseklių rodiklių sudarymui, taip pat kiekybiniams tikslams kiekvienoje iš statistikos sričių ir nustatytiems politikos tikslams, kuriuos kiekviena valstybė narė turi pasiekti per nurodytą laiką. Pirmiau šiame dokumente minėti ankstesni statistiniai bandymai nesulaukė paramos Europos lygiu ir jie nėra nuolatiniai rodikliai, kuriuos būtų galima reguliariai nustatyti, pavyzdžiui, drauge su socialinės integracijos rodikliais. Šis pritarimas ir sistemingas įvertinimas yra būtini bet kokiai nuosekliai politikai.

1.3

EESRK ragina, kad negalios klausimus nagrinėjanti aukšto lygio grupė pritartų duomenų rinkimo prioritetų sąrašui, kuris grindžiamas svarbiausiais rodikliais, jau esančiais ISTAT (1) sąraše, kurį reikia atnaujinti.

1.4

Valstybės narės turėtų toliau stengtis tyrimų metu rinkti duomenis apie negalią ir tuos duomenis reguliariai skelbti, pavyzdžiui, kas dvejus metus. Būtina tarptautiniu lygiu Vašingtono grupėje tęsti apibrėžties darbus.

1.5

ES darbo jėgos tyrimo metu pažanga turėtų būti vertinama reguliariau. Socialinės apsaugos ir užimtumo komitetai turėtų ateityje numatyti rodiklius, kurie būtų sistemingai tikrinami, skirtingai nuo nepriklausomų pavienių iniciatyvų.

1.6

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją įtraukti į Eurostato tyrimus nuoseklų negaliai skirtą modulį, į kurį būtų įtraukti pirmiau minėti elementai, reguliariai skelbiant ataskaitas, kad būtų galima tinkamai įvertinti politiką bei nustatyti prioritetus.

1.7

Nustatant prioritetinius rodiklius kiekvienoje valstybėje narėje turėtų dalyvauti Nacionalinės neįgaliųjų organizacijos. Suderintų rodiklių priėmimas ir duomenų rinkimas suteiks galimybę valstybėms narėms keistis geriausios patirties sprendimais, nes taikomų iniciatyvų veiksmingumą galima išmatuoti.

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina ES pirmininkaujančios Portugalijos prašymą parengti nuomonę dėl suderintų rodiklių negalios srityje. ES pirmininkaujanti Portugalija pasiryžusi siekti, kad Europos Sąjunga galėtų gauti patikimus ir palyginamus duomenis, leidžiančius įvertinti, kaip neįgalieji integruojami į visuomenę.

2.2

Žmonės su negalia sudaro daugiau kaip 15 proc. visų gyventojų; vykstant gyventojų senėjimo procesui, šis skaičius auga. Tai reiškia, kad išsiplėtusioje ES šiuo metu daugiau kaip 50 mln. žmonių turi negalią (2). 2005 m. SILC tyrime nėra duomenų apie vaikus su negalia, vyresnio amžiaus žmones arba neįgaliuosius, gyvenančius priežiūros įstaigose.

2.3

Siekiant užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų naudotis socialinėmis teisėmis, įskaitant Sutartyse ir Europos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamą teisę į laisvą žmonių judėjimą, būtina visose valstybėse narėse pagal bendrą pagrindą įvertinti politiką ir įvairias situacijas bei jas palyginti. Tai pirmas žingsnis kuriant ir įgyvendinant politikos priemones, kurios suteiktų žmonėms su negalia galimybę naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir negalios neturintiems asmenims.

2.4

Valstybėse narėse naudojami įvairūs rodikliai pažangai integruojant neįgaliuosius į visuomenės gyvenimą įvertinti: pastatų prieiga, dalyvavimas darbo rinkoje, galimybė gauti išsilavinimą, puoselėti kultūrą, turėti elektroninę prieigą ir daugelis kitų. Galimybė įvertinti veiksmus, kurių valstybės narės imasi šioje srityje, ir tų veiksmų poveikį yra nepaprastai svarbi.

3.1

Neseniai priimtoje JT konvencijoje dėl žmonių su negalia teisių nurodoma, jog yra daug priežasčių skubiai skatinti su negalia susijusių klausimų integravimą į visas politikos sritis. ES valstybės narės turėtų perimti Konvencijos principus nedelsiant ją ratifikuodamos. Siekdama laikytis Europos bendrijos pasirašytos JT konvencijos tikslų ir principų, ES privalo priimti tinkamas politikos priemones. Visos šalys ir ES turėtų būti raginamos pasirašyti neprivalomą JT konvencijos protokolą.

3.2

Europos veiksmų plane dėl negalios (3) nustatomi dideli tikslai, kad Direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2000/78/EB), būtų visiškai įgyvendinta, kad su negalia susiję klausimai būtų aktyviau integruojami į atitinkamas Bendrijos politikos sritis ir kad būtų gerinamas prieinamumas visiems. Norint pasiekti šiuos tikslus, pasiektą pažangą būtina vertinti naudojant rodiklius, kurie pagal kiekvieną politinį prioritetą parodytų kiekvienos valstybės narės pažangą ir leistų nustatyti įvertinamus tikslus.

3.3

2000 m. lapkričio mėn. priimta Direktyva 2000/78/EB draudžia diskriminuoti žmones su negalia užimtumo ir profesinio mokymo srityse. Tačiau nekalbant apie patį direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę klausimą, sudėtinga įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina šį teisės aktą, nes nėra palyginamų duomenų, kurie leistų nustatyti taikant šį teisės aktą kiekvienoje valstybėje narėje padidėjusį žmonių su negalia užimtumo lygį.

3.4

Europos Tarybos veiksmų plane dėl visiško žmonių su negalia dalyvavimo visuomenės gyvenime nustatoma keletas konkrečių tikslų daugelyje visuomeninių ir politinių sričių. Šiuos tikslus turi įgyvendinti visos 46 Europos Tarybos valstybės narės ir jų įgyvendinimas turi būti stebimas. Pažangos įvertinimo rodikliams parengti buvo sudaryta darbo grupė.

3.5

Lisabonos strategijoje ES užsibrėžė didelius tikslus, įskaitant užimtumo lygio bei socialinės sanglaudos didinimą. Šių tikslų pasiekti negalima be konkrečių priemonių, pašalinančių žmonėms su negalia iškylančias kliūtis gauti darbą ir paslaugas, kad jie galėtų visiškai įsilieti į visuomenę.

3.6

Visose politikos srityse, kurios aktualios neįgaliesiems ir gali pagerinti jų integravimąsi į visuomenę ir sudaryti jiems geresnes galimybes naudotis savo teisėmis, reikalingi rodikliai pažangai įvertinti ir užtikrinti, kad įvairių Europos lygmens priemonių rezultatai būtų išsamiai įvertinti. Norint pakeisti arba pagerinti galiojančius teisės aktus, juos būtina įvertinti.

4.1.1

EESRK apgailestauja, kad trūksta rodiklių negalios srityje, visų pirma nėra politinės valios ES lygmeniu susitarti dėl bendrų rodiklių politikos priemonėms remti ir įvertinti.

4.1.2

EESRK pastebi, kad Eurostatas ėmėsi kelių įdomių projektų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama koordinuotai visoje Europoje sukurti nuolatinio duomenų rinkimo apie negalios aspektus sistemą: 1994-1996 m. Europos bendrijos namų ūkių grupės (ECHP) tyrimo sveikatos modulyje buvo įtrauktas nedidelis negaliai skirtas modulis, kuris buvo paskelbtas statistinių duomenų knygelėje; 2002 m. siekiant koordinuoto ir suderinto indėlio į JTSD Vašingtono grupės posėdžio darbą, į darbo jėgos tyrimą buvo įtrauktas neįgaliųjų įdarbinimo modulis; Eurostatas parengė Europos negalios įvertinimo (EDM) projektą.

2002 m. Europos socialinės statistikos direktoriai susitarė dėl nuolatinio suderintų duomenų rinkimo sistemos, pavadintos Europos sveikatos tyrimų sistema (EHSS), pasitelkiant su sveikata susijusius tyrimus ir (arba) tyrimų modelius. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės 2006 m. pabaigoje susitarė dėl galutinės Europos sveikatos tyrimo apklausos būdu (EHIS) klausimyno redakcijos, kurios pirmoji dalis bus įgyvendinta 2007-2009 m. Į EHIS yra įtraukta klausimų, susijusių su skirtingais negalios aspektais. Negalia kaip kintamasis taip pat yra įtraukta į Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistiką (SILC) (4).

Eurostato 2007 m. metinėje darbų programoje numatoma Europos statistikos sistemai (ESS) (5) skirta veikla, kurios tikslas — bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis toliau plėsti Bendrijos statistinius duomenis apie negalią ir socialinę integraciją, kad būtų galima gauti aktualių ir palyginamųjų statistinių duomenų žmonių su negalia padėties stebėsenai. Iki 2008 m. vidurio bandomajam įgyvendinimui valstybėse narėse turėtų būti parengtas naujas negalios ir socialinės integracijos tyrimų modulis (finansiškai remiamas Eurostato).

Visos šitos veiklos pagrindas — Pasaulio sveikatos organizacijos parengta Tarptautinė funkcinių sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacija (ICF).

4.1.3

Tarptautiniu lygiu veikdamas Vašingtono negalios statistinių duomenų grupėje (6) Eurostatas ėmėsi rengti bendrus negalios matavimo vienetus, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautine funkcinių sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacija (ICF). Europos Taryba paskelbė socialinės sanglaudos socialinių rodiklių rengimo metodines gaires (7).

4.1.4

Pasiūlymas priimti Reglamentą dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir sveikatos bei darbo saugos statistinių duomenų ateityje taptų pagrindu veiklai šioje srityje. Reglamentą galima naudoti renkant duomenis apie negalią, pakeičiant susiklosčiusią padėtį, kai valstybės narės renka duomenis neturėdamos tinkamo teisinio pagrindo.

4.2.1

JT konvencijos 31 straipsnyje teigiama, kad valstybės turi rinkti tinkamą informaciją, įskaitant statistinius ir mokslinių tyrimų duomenis, kad galėtų kurti ir taikyti Konvenciją įgyvendinančią politiką. EESRK ragina ES valstybes nares nuosekliai laikytis šio principo.

4.2.2

EESRK teigiamai vertina pirmiau minėtas iniciatyvas, tačiau apgailestauja, kad trūksta nuoseklumo ir suderintų politinių sprendimų toms iniciatyvoms sutelkti, kad būtų galima analizuoti neįgaliųjų padėtį, įvertinti politikos priemonių ir teisės aktų poveikį bei neįgaliųjų poreikius.

4.2.3

Būtina nustatyti rodiklius užimtumo lygiui įvertinti, siekiant geriau suprasti, kokias problemas reikia spręsti šioje srityje ir parengti atitinkamas politikos priemones. 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba pakartojo, jog būtina imtis atitinkamų priemonių neįgaliųjų užimtumo lygiui didinti.

4.2.4

Norint geriau parengti politinius ir teisėkūros veiksmus ateityje, būtina atlikti diskriminaciją draudžiančios direktyvos ir skirtingų valstybių narių teisės aktų poveikio įvertinimą.

4.2.5

Būtina toliau rinkti duomenis apie diskriminaciją drauge su rodikliais kitose srityse, susijusiose su galimybe įsigyti prekių ir naudotis paslaugomis, užimtumu, socialine integracija ir pan., kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į žmonių su negalia problemas ir jų sąveiką.

4.2.6

Socialinės integracijos srityje taip pat reikia tolesnio įvertinimo, kad būtų galima geriau suprasti sudėtingas priežastis, paskatinusias žmonių su negalia socialinę atskirtį. Reikia įvertinti įvairius dalykus, pavyzdžiui, pajamas, taip pat ir dalyvavimą visuomenės gyvenime (atstovavimą, galimybę vienytis į asociacijas, dirbti savanorišką darbą, dalyvauti politinėje veikloje ir pan.), galimybę gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, puoselėti kultūrą, naudotis ryšių priemonėmis ir socialinėmis paslaugomis.

4.2.7

Esami geriausios patirties sprendimai, pavyzdžiui, Europos automobilių stovėjimo aikštelės kortelės, turėtų parodyti pavyzdį naujiems panašiems sprendimams, kurių negalima pasiekti be rodiklių rinkinio neįgaliųjų socialinei integracijai įvertinti atsižvelgiant į tinkamus ir palyginamuosius duomenis.

4.3.1

Šiuo metu valstybės narės teikia duomenis įvertinti žmonių su negalia integracijos lygį neturėdamos jokio europinio susitarimo dėl bendrų rodiklių, išskyrus dėl duomenų rinkimo pagal OMC (8) ir ECHIM (9). Be to valstybėms narėms reikėtų geriau paaiškinti, kodėl duomenų rinkimas negalios srityje yra toks svarbus.

4.3.2

SILC tyrime pateikiamas apytikslis negalią turinčių ES gyventojų skaičius, tačiau į šiuos duomenis neįtraukti žmonės, gyvenantys priežiūros įstaigose, vaikai su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės, todėl šis skaičius nėra realus.

4.3.3

Visose valstybėse taikomos skirtingos negalios apibrėžtys, kurias reikėtų išplėsti, aprėpiant žmones su psichikos sveikatos problemomis, kurie dažnai neįtraukiami į nacionalinius statistinius duomenis. Siekiant užtikrinti visuotinai pripažįstamą pagrindą, pagal kurį nustatoma, kurios žmonių grupėms gali būti taikomas terminas „asmenys su negalia“, visos apibrėžtys turėtų būti formuluojamos pagal JT konvencijos 1 straipsnio antrą dalį.

4.3.4

Žmonės su negalia nėra vienalytė grupė, todėl sudėtinga nustatyti įvertinimo kriterijus. Rodikliais reikėtų atsižvelgti į negalios rūšių įvairovę, taip pat į politikos sritis, kurios turi poveikį žmonių su negalia gyvenimui, ir nustatyti, kokios kliūtys neleidžia žmonėms su negalia dalyvauti visuomenės gyvenime.