EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007AE1238

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Mašinų sektoriaus reglamentavimo paprastinimo

OL C 10, 2008 1 15, p. 8–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/8


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Mašinų sektoriaus reglamentavimo paprastinimo

(2008/C 10/03)

2007 m. sausio 8 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai Margot Wallström ir Günter Verheugen pateikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl Mašinų sektoriaus reglamentavimo paprastinimo.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. liepos 18 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Edgardo Maria Iozia.

438-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. rugsėjo 26 d., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už, 2 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos mašinų gamybos pramonė yra itin svarbi pramonės šaka, turinti strateginės reikšmės Europos ekonomikai. 2006 m. 130 000 įmonių, kurios trečdalį savo produkcijos eksportuoja į užsienį, apyvarta siekė šimtus milijardų eurų. ES mašinų ir elektromechanikos pramonėje dirba virš 4 milijonų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę.

1.2

Mašinų gamybos ir elektromechanikos pramonė, plėtodama mokymąsi visą gyvenimą, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, taip pat aukščiausiu lygiu užtikrindama savo gebėjimą konkuruoti ir įsitvirtinti pasaulio rinkose, labiau nei kitos pramonės šakos gali padėti pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus.

1.3

Komitetas remia Komisijos iniciatyvą stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą ir tobulinti jo teisinę bazę, užtikrinant geresnį ir veiksmingesnį reguliavimą ir atsižvelgiant į sektoriaus, kurį sudaro dešimtys tūkstančių mažųjų ir vidutinių įmonių, pobūdį. Geresnė teisėkūra — bent jau šiame sektoriuje — nereiškia, kad nereikia rengti teisės aktų, o tai, kad reikia sukurti tvirtą, aiškią ir lengvai taikomą teisinę bazę, kuri būtų įgyvendinama patiriant kuo mažiau administracinių išlaidų.

1.4

Komitetas džiaugiasi Komisijos sprendimu pavesti jam šią nelengvą užduotį, t. y. remiantis kuo didesniu konsensusu nustatyti šiuo metu galiojančių Bendrijos teisės aktų sritis, kurias reikia paprastinti, atsižvelgiant į pradėtą veiklą, kuri paskatino teisėkūros organus rengti geresnius ir paprastesnius teisės aktus.

1.5

Komitetas pažymi, kad šiuo metu yra įgyvendinamos įvairios, su aptariamu sektoriumi susijusios teisės aktų leidybos iniciatyvos: turi būti suderinti įvairūs interesai, t. y. ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos. Vidaus rinkos sukūrimas neturėtų užgožti kitokio pobūdžio sričių, kurioms, siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų, turėtų būti skiriamas kuo didesnis dėmesys, pavyzdžiui, sveikatos ir darbuotojų saugai, vartotojų teisių ir aplinkos apsaugai. Komiteto nuomone, reikia parengti skirtingas iniciatyvas apjungiančią ir suderinančią strategiją.

1.6

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, išdėstytą 2007 m. vasario 17 d. komunikate, kuriuo siekiama pakeisti naująjį požiūrį ir rinkos priežiūros srityje sustiprinti valstybių narių, kurios ne visada šiam tikslui skiria pakankamai išteklių, veiklos reikšmę. EESRK ragina paskirti daugiau darbuotojų dirbti Komisijos tarnybose, kurios koordinuoja, stebi, o tam tikrais atvejais net kontroliuoja akreditavimo procedūras, notifikuojančiųjų įstaigų veiklą ir jų sertifikavimo kokybę. Komitetas pritaria, kad būtų sukurta pramonės atstovų ir valstybių narių „komunikacijos platforma“, kurios veikla turi būti proporcinga ir suderinta su direktyvų tikslais bei Bendrijos politika, laipsniškai pasiekiant rinkų priežiūros modelių ir sistemų konvergenciją.

1.7

Standartizacijos srityje Komitetas ragina užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų ex ante dalyvauti standartų nustatymo veikloje, tiek aktyviau įsitraukdami į techninių komitetų veiklą, ypač vietos lygiu, tiek ir atlikdami poveikio įvertinimą. Tačiau nereikėtų pernelyg dažnai konsultuotis elektroninėmis ryšio priemonėmis: nors tai yra išties naudinga priemonė, ji negali būti vienintelis konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais būdas, ypač šioje srityje.

1.8

„Darniųjų“ standartų klausimu Komitetas mano, kad tokie standartai turėtų būti nemokami arba kainuoti ne daugiau kaip simbolinį mokestį, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas tarp įmonių, kurios yra įsisteigusios šalyse, kurių kalbomis standartai yra skelbiami (anglų, prancūzų ir kartais vokiečių), ir tų šalių įmonių, kurios patiria kartais itin dideles vertimo išlaidas.

1.9

Komitetas pabrėžia, kad būtina pašalinti visas nepagrįstas administracines išlaidas, taip sumažinant gamybos sistemai tenkančią finansinę naštą.

1.10

Komitetas rekomenduoja Komisijai rimtai apsvarstyti būtinybę skatinti standartų stabilumą, taip pat atsižvelgti į pramonės atstovų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pateiktus pasiūlymus. Teisinės sistemos ir teisinės normatyvinės bazės klausimu Komitetas rekomenduoja Komisijai, prieš priimant teisės aktą, įvertinti, ar tokių pačių rezultatų nebūtų galima pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, taikant savireguliaciją ar bendrąjį reguliavimą, siekiant užtikrinti aukščiausią skaidrumo ir visų suinteresuotų šalių dalyvavimo lygį, ir visada atsižvelgti į pagrindinį standarto tikslą ir jo turinį kaip į būtiną nuorodą į skirtingus Sutarties straipsnius, kurie sudaro teisinį pagrindą.

1.11

Komitetas ragina šalinti technines kliūtis vidaus rinkos sukūrimui. Nepagrįstos nacionalinės ir vietos lygio taisyklės sudaro tikras, neįveikiamas kliūtis laisvam prekių judėjimui.

1.12

Komitetas rekomenduoja, kad ateityje prieš priimant teisės aktus visada būtų atidžiai atliktas ex ante poveikio vertinimas, atsižvelgiant į proporcingumą, taip pat, kad vėliau būtų vykdoma labai griežta ex post stebėsena, siekiant atitaisyti žalą, kuri priešingu atveju būtų neatitaisoma sektoriaus įmonių ateičiai.

1.13

Europos sektorinis socialinis dialogas atliks itin svarbų vaidmenį nustatant visas bendras iniciatyvas, remiančias darbo vietų kūrimą ir sektoriaus konkurencingumą atsižvelgiant į darbuotojų, visuomenės ir aplinkos apsaugos principus, kurių negalima atsisakyti. Įmonių socialinės atsakomybės praktika gali sudaryti geresnes sąlygas šiam nuolat vykstančiam įmonių ir suinteresuotų subjektų dialogui siekiant užkirsti kelią netinkamam mašinų naudojimui, ugdyti sąmoningumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir užmegzti gerus santykius su atitinamu teritoriniu vienetu bei galutiniais vartotojais.

2.   Komisijos prašymo esminės nuostatos

2.1

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų Margot Wallström ir Günter Verheugen iniciatyva Europos Komisija paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę, kurios tikslas — ištirti pramonės, ir ypač mašinų, sektoriui taikomos reguliavimo sistemos bendrą darną, kad būtų galima nustatyti galimo paprastinimo mastą. Be šį sektorių reglamentuojančių teisės aktų, tyrimas privalo apimti visą su mašinų sektoriumi susijusią reglamentavimo aplinką.

2.2

Siekdama įtraukti suinteresuotąsias šalis į paprastinimo procesą, ypač nustatant, kokios teisinės nuostatos gali sukelti ypatingų problemų jas administruojant, Komisija pripažįsta, kad Komitetas, kuris yra sukaupęs daug vertingos patirties ir kurio sudėtis yra išties pliuralistinė, yra ideali organizacija apmąstymams ir Europos ūkio subjektų, darbuotojų ir pilietinės visuomenės požiūrių suderinimui.

2.3

Atsižvelgdama į Komiteto patirtį, sukauptą rengiant daugelį nuomonių dėl geresnės teisėkūros ir paprastinimo (1), ir vadovaudamasi Europos Komisijos ir EESRK bendradarbiavimo protokolo 8 straipsnio nuostatomis, Komisija paveda šią svarbią užduotį Komitetui. Komisijos teigimu, jeigu šis Komiteto darbas bus produktyvus ir naudingas, Komisija gali teikti panašius prašymus dėl daugelio kitų sričių, kurios yra svarbios jos — ir EESRK — geresnės teisėkūros darbotvarkei.

2.4

Vėliau Komisija patikslino savo poziciją paaiškindama, kad geresnė teisėkūra nereiškia mažiau teisės aktų ir kad reikia išsaugoti bent jau tokį patį darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį, siekiant užtikrinti tokią reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų sąlygas didesniam konkurencingumui.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Visų pirma Komitetas norėtų pabrėžti, kad jį labai domina uždavinys suderinti skirtingų veikėjų interesus siekiant pateikti pasiūlymą dėl šiuo metu galiojančios teisinės ir reglamentavimo aplinkos gerinimo ir paprastinimo. Didžiausias EESRK privalumas — tai jo gebėjimas daryti poveikį sprendimų priėmimo procesui užtikrinant, kad įvairiems interesams atstovaujantys pilietinės visuomenės atstovai pasiektų kuo didesnio masto konsensusą. Puoselėdamas Bendrijos vertybes bei principus ir rengdamas subalansuotas, kokybiškas ir naujoviškas nuomones, Komitetas tapo svarbiu ir stipriu ES institucijų partneriu. Komiteto nariai šį Komisijos prašymą vertina kaip akstiną ar netgi iššūkį nepriekaištingai atlikti šią užduotį ir taip dar labiau išplėsti Sutartyse pripažintą organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį — susitikti, diskutuoti ir derėtis.

3.2

Komitetui suteikta galimybė ankstyvuoju laikotarpiu nurodyti konkrečias sritis, kuriose reikia įsikišimo siekiant pagerinti reglamentavimo aplinką, atveria kelią naujų metodų taikymui Europos institucijų bendradarbiavimo srityje. Be abejonės, kiekviena suinteresuota šalis savo ruožtu jau pranešė Komisijai apie savo reikalavimus ir pageidavimus. Gamybininkai, eksploatuotojai, darbuotojai, vartotojai, standartizacijos organizacijos ir valstybinės valdžios institucijos jau nurodė, kaip jos norėtų „pagerinti“ šiuo metu galiojančius teisės aktus. Iki šiol naudoti konsultacijų metodai vis dėlto neleido tiksliai suderinti skirtingų organizacijų pozicijų, nes tai viena, tai kita šalis jausdavosi nepakankamai išklausyta.

3.3

Tačiau Komitetas gali pateikti tokią suderintą poziciją, nes jo nariai ne tik turi kvalifikuotos patirties skirtingose srityse, bet ir paprastai gali pasinaudoti svarbiais dalykiniais ryšiais, ieškodami reikalingos informacijos. Šį klausimą Komitetas iš dalies svarstė nuomonėje savo iniciatyva dėl Pramonės permainų mechaninės inžinerijos sektoriuje  (2).

3.4

EESRK konstatuoja, kad buvo pradėtos vykdyti arba paskelbtos skirtingos iniciatyvos dėl Bendrijos taisyklių pramoninės gamybos srityje ir ypač mašinų pasektoryje. Dėl šių iniciatyvų kyla skirtingų ir sudėtingų problemų. Būtų naudinga ištirti šias problemas atsižvelgiant į skirtingus interesus, kuriuos saugo Bendrijos taisyklės: laisvas prekių judėjimas, darbuotojų sveikata ir sauga, vartotojų teisių apsauga, aplinkos apsauga, ekonominiai ir socialiniai Lisabonos strategijos tikslai. Šios taisyklės remiasi skirtingais teisės aktais ir toks jų tyrimas niekada nebuvo atliktas. Komitetas yra įsitikinęs, kad iš tikrųjų atėjo laikas visą šį klausimą išsamiai ir metodiškai ištirti.

3.5

Pramoninių medžiagų gamybos ir prekybos srityje ES taisyklės buvo kuriamos laipsniškai. Tai iš esmės užtikrino teisės aktų suderinimą, kuris labai supaprastino reglamentavimo aplinką, nors reikia pabrėžti, kad šis procesas dar nėra baigtas.

3.6

Nuo devintojo dešimtmečio antrosios pusės priimti Bendrijos teisės aktai remiasi dviem didelėmis taisyklių grupėmis: vienos reglamentuoja rinką, o kitos — darbo vietą. Kad šių taisyklių įgyvendinimas būtų veiksmingas, reikia, jog jame dalyvautų daug skirtingų veikėjų: standartizacijos organizacijos ir notifikuojančiosios įstaigos, projektuotojai ir gamintojai, importuotojai ir platintojai, surinkėjai ir montuotojai, viešosios tikrinimo ir drausminės organizacijos (įskaitant muitinę ir teismus), verslininkai, darbuotojai ir jų atstovai ir t. t. Vartotojų organizacijos, kurių dalyvavimas iki šiol buvo laikomas nepakankamu, išreiškė savo ypatingą norą vykdyti konkrečią ir iniciatyvią veiklą šioje srityje. Visų minėtų veikėjų bendradarbiavimas, kaip ir valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygiu, yra itin svarbus.

3.7

Neatrodo, kad šių taisyklių taikymas sukeltų itin didelių sunkumų, tačiau šis iš esmės teigiamas vertinimas neturėtų užgožti tam tikrų konkrečių problemų.

4.   Didesnis, tačiau dar nepakankamas saugumo lygis

4.1

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje dėl nelaimingų atsitikimų darbe žūsta 6 000-8 000 žmonių (iš kurių 40 proc. jaunesni nei 35 metų amžiaus), o šimtai tūkstančių susižaloja. Dalis šių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo įrankių. Kai kuriais atvejais jų priežastis — asmeninės apsaugos priemonių neveiksmingumas arba nepakankami mokymai. Maždaug ketvirtadalis ES darbuotojų teigia, kad jie privalo naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis, kad užtikrintų savo saugą ir sveikatos apsaugą. Pagrindiniai fiziniai veiksniai, sudarantys rizikos faktorių darbo aplinkoje, paprastai yra susiję su darbo įrankiais: triukšmas, vibracija, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė. Ergonominiai veiksniai yra itin svarbūs sveikatos apsaugos ir darbo saugos srityje. Kai kuriais atvejais dėl darbo įrankių darbuotojas gali turėti tiesioginį sąlytį su cheminėmis medžiagomis, todėl asmeninės apsaugos priemonių veiksmingumas kartais gali turėti lemiamos reikšmės.

4.2

Reikia itin didelį dėmesį skirti plataus vartojimo prekėms, nes visuomenė dažnai negalvoja ir, be abejonės, nėra įspėta apie įsigyjamų ar nuomojamų mašinų potencialius pavojus. Deja, dėl netinkamo naudojimo vartotojai patiria daugybę nelaimingų atsitikimų, kurie neįtraukiami į statistiką.

5.   Bendradarbiavimas tarp vairių veikėjų kartais yra sudėtingas

5.1

Reikėtų pažymėti, kad bendrojoje rinkoje veiklą vykdančių veikėjų bendradarbiavimas susiduria su realiais sunkumais ir netgi su stipriu nenoru veikti visiškai skaidriai, kadangi privataus sektoriaus veikėjai nori apsisaugoti nuo konkurencijos arba galimų sankcijų, o viešasis sektorius vadovaujasi biurokratine inercija, kuri kartais yra giliai įsišaknijusi. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad reikia stiprinti gamintojų ir naudotojų bendradarbiavimą ir kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą standartizacijos organizacijoms, priežiūros ir notifikuojančiosioms įstaigoms ir konsultantams, kurie verslininkams suteikia techninę paramą, aiškinant „naujojo požiūrio“ direktyvų pagrindinius reikalavimus.

5.2

Ši problema turėjo būti pati aktualiausia Komisijai, kuri neseniai ėmėsi iniciatyvos persvarstyti „naująjį požiūrį“. Ji buvo paskelbta 2007 m. vasario 14 d. ir pavadinta Naujas teisės aktų paketas dėl prekių judėjimo vidaus rinkoje. Jį sudaro pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (COM(2007) 37 galutinis) (3) ir Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (COM(2007) 53 galutinis) (4). Pakete siūloma sustiprinti rinkos priežiūros struktūras, kad būtų nustatyti ir iš Bendrijos vidaus rinkos pašalinti nesaugūs gaminiai ir kad būtų imtasi veiksmų prieš nelegalia gamyba užsiimančias įmones. Bandymo, sertifikavimo ir tikrinimo organizacijos, dalyvaujančios gaminių tikrinime, bus griežčiau kontroliuojamos akreditavimo būdu, siekiant užtikrinti vienodą reglamentavimo lygį tiek įmonėms, tiek ir kontroliuojančioms organizacijoms. (Šiuo metu Europos Sąjungoje veikia maždaug 1 800 notifikuojančiųjų įstaigų, t. y. laboratorijų, tikrinimo ir sertifikavimo centrų. Jie yra privatūs subjektai, kuriuos akredituoja valstybinės valdžios institucijos). Būtina pažymėti, kad kai kurias iš šių „nepriklausomų“ organizacijų tiesiogiai įsteigė gamybinių įmonių asociacijos, todėl šiuo požiūriu interesų konfliktas gali tapti tikra problema. Pavyzdžiui, vienoje valstybėse narėje vien keltuvų sektoriuje buvo akredituota 80 notifikuojančiųjų įstaigų.

5.2.1

Praėjus 22 metams nuo 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijos, kurioje buvo nustatyti naujojo požiūrio principai, Komisija siūlo atnaujinti ir sustiprinti rinkų priežiūrą, užtikrinant vis didesnį CE ženklų patikimumą. Nors Komiteto nuomone, naujojo požiūrio metodas, kuriuo remiamasi 25 direktyvose (iš kurių 21 direktyvoje nurodomi reikalavimai ženklui suteikti, o 4 direktyvose tokie reikalavimai nenurodomi), ir davė gerų rezultatų bei sudarė geresnes sąlygas vidaus rinkai vystyti, tačiau tuo pačiu metu Komitetas mano, kad siūlymas persvarstyti yra tinkamas. Valstybių narių įgaliojimų ir atsakomybės sritys turi būti išplėstos, kaip ir Komisijos, kuri turės paskirti daugiau darbuotojų, kad galėtų užtikrinti nuolatinę rinkos priežiūros, notifikuojančiųjų įstaigų akreditavimo procedūrų, o tam tikrais atvejais ir šių įstaigų veiklos stebėseną. Komisijos apklausos duomenimis, dauguma šio sektoriaus organizacijų pasisakė už tokį nacionalinių ir Europos institucijų sustiprinimą.

5.3

Komitetas teigiamai vertina šią iniciatyvą, kuri apriboja sprendimų priėmimą kieno nors nuožiūra ir nevienodą vertinimą, kurie kliudo vidaus rinkos vystymuisi ir sukuria nepalankias konkurencines sąlygas standartus atitinkantiems rinkos operatoriams. Konkurencijos iškraipyma, kurį sukelia nepakankamai „atidi“ priežiūra, yra itin opi problema, kuri parodo vieną iš naujojo požiūrio metodo taikymo trūkumų. Be to, itin svarbu užtikrinti reguliavimo sistemos paprastumą ir aiškumą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir stiprinti rinkos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą tiek ES ir EEE teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Komitetas pritaria tam, kad būtų sukurta pramonės atstovų ir valstybių narių „komunikacijos platforma“, kurios veikla turėtų būti proporcinga ir suderinta su direktyvų tikslais bei Bendrijos politika, laipsniškai pasiekiant rinkų priežiūros modelių ir sistemų konvergenciją. Labai svarbu, kad šioje veikloje dalyvautų ir muitinės.

5.4

Europos lygiu būtų tikslingas glaudesnis visų atitinkamų generalinių direktoratų (pavyzdžiui, ENTR, ENV, EMPL, SANCO) bendradarbiavimas, kurie kartu galėtų parengti galiojančių direktyvų taikymo „vadovą“. Tokie vadovai, be abejonės, nepakeistų standartų, tačiau galėtų būti labai vertingi ir padėti sutaupyti daug lėšų, skirtų bereikalingoms konsultacijoms apmokėti.

5.5

Sezoniniams gaminiams, pavyzdžiui, sodo darbų mašinoms, reikėtų nustatyti paspartintas procedūras, kad nebūtų praleistos rinkų teikiamos galimybės. Šiuo tikslu Komitetas siūlo įsteigti „Tarpininkavimo institutą“, į kurį būtų galima kreiptis prašant patenkinti specialius ir pagrįstus poreikius, tačiau užtikrinant griežtą visų standartų, ypač saugos, taikymą.

6.   Ne visada pateisinama administracinio darbo našta

6.1

Kitas Komisijos paskelbtas prioritetas — sumažinti nereikalingą administracinio darbo naštą, kuri turi didelio poveikio konkurencingumui. Komitetas labai susidomėjęs seka Komisijos darbą šioje srityje, konkrečiai — 2007 m. sausio 24 d. paskelbtą veiksmų programą, kuria siekiama iki 2012 m. ketvirtadaliu sumažinti įmonėms tenkančią administracinio darbo naštą.

6.2

Komisija galėtų padėti konkrečiai išspręsti tam tikras direktyvų taikymo problemas, pavyzdžiui, sucentralizuodama visus pranešimus, kurie šiuo metu turi būti išsiųsti atskiroms valstybėms narėms, susiduriant su dideliais sunkumais vien jau nustatyti tikslų adresą. Tai taikytina Direktyvai 2000/14/EB dėl triukšmo emisijos, pagal kurią visoms valstybėms narėms ir Komisijai turi būti išsiųsta atitikties deklaracija, arba Direktyvai 97/68/EB dėl įrengimų variklių išmetamų teršalų, pagal kurią įmonės, pasirinkusios „lanksčią schemą“ turi pranešti kiekvienos valstybės narės atsakingoms įstaigoms apie gautą tipo patvirtinimą ir kas šešis mėnesius joms atsiskaityti.

6.3

Įmonėms labai sunku praktiškai įgyvendinti direktyvas dėl darbuotojų apsaugos nuo fizinių veiksnių. Itin problematiška įgyvendinti direktyvą dėl vibracijos (2002/44/EB) arba dėl nejonizuojančios optinės spinduliuotės darbuotojams keliamos rizikos (2005/25/EB), ypač MVĮ. Tokios problemos gali iškilti ir taikant būsimą direktyvą dėl dirbtinės optinės spinduliuotės. Būtinos praktinio direktyvų įgyvendinimo nuostatos, nes prie6ingu atveju jos nepasiekia savo tikslų. Aišku, jeigu nebus įmanoma konkrečiai taikyti direktyvų, reikės apsvarstyti ir skubiai parengti būtinus pakeitimus, kad įmonės galėtų įgyvendinti savo teisinius įsipareigojimus.

6.4

Pramoninės gamybos ir ypač mašinų sektoriuje būtina atsižvelgti į įvairius reikalavimus, kurie yra susiję su administracinės naštos klausimu. Įvairių veikėjų veiksmų atsekamumas yra itin svarbus tiek naudotojų fizinės saugos sumetimais, tiek ir rinkoje susidariusių sutartinių santykių teisinio apibrėžtumo požiūriu. Todėl reikia rasti subalansuotus sprendimus, kurie išsaugo skaidrumo ir atsekamumo reikalavimus ir nepadidina nereikalingų administracinių išlaidų.

7.   Standartizacijos vaidmuo

7.1

Techniniai standartai užima svarbią vietą Bendrijos taisyklių taikyme. Jie konkrečiai apibrėžia teisės aktuose išdėstytus pagrindinius saugos reikalavimus. Standartų laikymasis — tai prielaida, kad nepažeidžiamos direktyvos. Patvirtintų notifikuojančiųjų įstaigų atliekamas sertifikavimas, kai reikalinga, yra neatsiejamas nuo teisės aktų sistemos, kurią sudaro taisyklės.

7.2

Apskritai, Europos standartizacijos organizacijos atliko labai naudingą darbą pagal Komisijos įgaliojimus. Bet kuriuo atveju nustatant standartus turėtų dalyvauti daugiau suinteresuotų veikėjų, nes tai vėliau sumažintų konfrontaciją, kadangi reikia pripažinti, jog šiuo metu standartus nustato keletas išrinktųjų. Dauguma naudotojų pramonės įmonių neturi nei galimybių, nei išteklių šiai veiklai nuosekliai sekti. Darbuotojų ir vartotojų dalyvavimas yra dar menkesnis. Tokioje situacijoje sunku atsižvelgti į įgytos patirties svarbą. Kai kurie standartai neišsprendžia daugelio žemiausiu lygiu iškeltų problemų. Komitetas rekomenduoja, kad techniniuose komitetuose aktyviau dalyvautų suinteresuotieji subjektai, ypač vietos lygiu, nes šiame sektoriuje nedaug asmenų turi tikrą sprendimų priėmimo galią. Komitetas išreiškia susirūpinimą, kad augančios standartizacijos išlaidos gali pradėti kliudyti ne tik konkurencingumui, bet ir saugai tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nutariama rizikuoti ir netinkamai naudoti mašinas pagal standartus neatitinkančias paskirtis. Kai kurios Rytų Europos MVĮ dažnai „užmerkia akis“ arba naudojasi reglamentavimo „spragomis“.

7.3

Komitetas teigiamai vertina 2007 m. kovo 15 d. paskelbtas iniciatyvas pagal Europos standartizacijos veiksmų planą, kuriame kiekviena valstybė narė raginama pateikti ataskaitą, kaip nacionaliniu lygiu vykdomos priemonės, skirtos aktyvesniam suinteresuotų veikėjų dalyvavimui įgyvendinant europinę ir tarptautinę standartizaciją. Savo ruožtu Komisija turėtų surinkti pateiktas pastabas ir įtraukti jas į Europos standartus. Labai svarbu, kad tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygiu MVĮ dalyvautų standartizacijos procedūrose. Jų indėlis būsimuose standartizacijos procesuose turi būti veiksmingas ir konkretus.

7.4

Tam tikrais atvejais verslininkams gali būti sunku vykdyti visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus sveikatos ir saugos srityse. Tais atvejais, kai naudojamasi mašinomis, rizikos įvertinimai, atliekami jų gamintojų ir jas naudojančios įmonės, privalo būti papildomojo pobūdžio. Jeigu standartuose nenumatoma teikti pakankamai informacijos apie vis dar gresiantį pavojų, į kurį įmonė privalo atsižvelgti, gali kilti problemų. Jeigu įmonės nebus tinkamai informuotos apie vis dar gresiantį pavojų, susijusį su perkamomis mašinomis, joms bus sunku vykdyti rizikos įvertinimo įsipareigojimus, nustatytus pagrindų Direktyvoje 89/391/EEB ir jos 19 antrinių direktyvų dėl aktyvios ir pasyvios darbuotojų apsaugos.

7.5

Gali būti sunku išplatinti šiuos standartus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi juos brangu įsigyti. Nors po standartizacijos seka sertifikavimo procedūros, paprastai patiriamos administracinės išlaidos yra daug aukštesnės negu numatyta teisės aktais.

7.6

Europos standartizacijos komiteto (ESK) specialistų atliekama rizikos analizė verslininkams yra labai svarbi, nes jie ją privalo papildyti konkrečia faktinės darbo aplinkos, kurioje mašinos bus naudojamos, analize. Šių darniųjų standartų kaina yra aukšta, ypač MVĮ. Komitetas rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą „darniuosius“ standartus, kuriuos ESK rengia pagal EK įgaliojimus, mašinų naudotojams teikti nemokamai arba už simbolinę kainą, kad jie galėtų įgyvendinti savo teisinius įsipareigojimus. Nemokamas platinimas internetu jau yra vykdomas telekomunikacijų sektoriuje, kurio kai kurie ETSI (Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto) standartai yra internete.

8.   Reguliavimo stabilumo skatinimas

8.1

Komitetas pabrėžia, kad nebūtina nuolat keisti direktyvų, kurių įgyvendinimas buvo ir yra sėkmingas. Be abejonės, atliktas darbas ir rezultatai, kurių pagrindu iš esmės buvo patobulinta Pagrindų direktyva 98/37/EB, vadinamoji „Mašinų direktyva“, buvo itin sudėtingi, tačiau galiausiai buvo rasta optimali įvairių interesų pusiausvyra. Vis dėlto buvo atvejų, kai galbūt būtų buvę geriau pernelyg daug „netobulinti“ direktyvų, pavyzdžiui, iš dalies keičiant Direktyvą dėl žemos įtampos (73/23/EB) arba, kaip nurodė mašinų gamintojų asociacija savo 2004 m. lapkričio 5 d. rašte, sujungiant direktyvą 87/404/EEB ir Slėginių įrenginių direktyvą 97/23/EB.

8.2

Tapo akivaizdu, jog rinkai reikia tvirtos ir aiškios reglamentavimo sistemos, kad nereikėtų nerimauti planuojant investicijas ir laikytis aiškių taisyklių, kurios nebūtų pernelyg dažnai keičiamos. Kita vertus, kyla labai realus pavojus, kad „paprastinimas“ gali lemti didesnes administracines ir atitikties vertinimo procedūrų, kurios tampa vis sudėtingesnės, išlaidas.

8.3

Be to, kalbant apie galimybę taikyti Sutarties 95 straipsnį, Komitetas supranta gamybos įmonių poreikius, tačiau pabrėžia, kad teisinė normatyvinė bazė, kuria remiantis priimamos nuomonės, turi atitikti pagrindinius Sutarčių principus, ypač kalbant apie skirtingų standartų teisinį pagrindą. Savaime aišku, šio dokumento tikslas ir nuostatos yra objektyvūs kriterijai skirtingų standartų taikymui. Šiuo klausimu priėmęs ne vieną sprendimą, savo nuomonę pareiškė ir Europos Teisingumo Teismas. Vienoje neseniai priimtame sprendime Teismas atmetė galimybę taikyti mišrų teisinį pagrindą, kai normatyvinės nuostatos viena kitai prieštarauja arba kai jų kumuliacija apriboja Parlamento teises. Projektuojant gaminius, kai siekiama kito tikslo, ne visada galima patenkinti įmonių pageidavimą remtis Sutarties 95 straipsnio 3 dalimi, kuris, kaip žinoma, riboja valstybių narių teises sustiprindamas Bendrijos taisykles, kaip numatyta, pavyzdžiui, 137 ir 175 straipsniuose (5). Iš tiesų, įmonės atkreipia dėmesį į tai, kad jos patiria papildomas išlaidas (kurias padengia galutinis vartotojas), susijusias su mašinų projekto arba gamybos būdo keitimu, kurį reikia atlikti kurios nors valstybės narės reikalavimu. Reikia numatyti papildomus teisinius modelius, kurie nesidubliuotų, bet iki minimumo sumažintų valstybių narių galimybę nustatyti skirtingas ir atskiras priemones, kurios turi atitikti protingumo ir proporcingumo principus.

8.4

Neseniai priimta REACH direktyva yra vartotojų ir darbuotojų apsaugos kertinis akmuo. Komitetas pritarė patvirtintiems techniniams sprendimams ir lankstumo perspektyvai, susijusiai su paprastinimu, tačiau jam kelia susirūpinimą tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali susidurti su tam tikrais sunkumais, ypač jeigu importo kontrolė nebūtų tokia griežta, kaip reikalaujama taikant šią svarbią direktyvą. Todėl EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių rinkos priežiūros procedūras, kadangi būtent šiame sektoriuje joms anksčiau sunkiai sekėsi veiksmingai įgyvendinti šią užduotį, iš dalies todėl, jog įgaliotoms priežiūros institucijoms labai trūko išteklių. Šiuo klausimu būtų galima numatyti, laikantis principo, pagal kurį pirmumas teikiamas valstybių narių gamybai, užduočių paskirstymą priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, pagal gaminio tipą (vožtuvai, keltuvai ir prekių tvarkymo mašinos, siurbliai ir kompresoriai, apdirbamosios pramonės mašinos ir t. t.).

8.5

Nepaisant didelio mašinų gamybos pramonės sektorius indėlio visos Europos ekonomikos požiūriu, susidaro įspūdis, jog valstybės narės labai mažai investuoja į institucijas, už kurių veiklą jos atsako. Komisija galėtų prašyti teikti tokius duomenis ir palyginti juos su realiai pasiektais rezultatais. Dažnai patikrinimų kokybė ir skaičius priklauso nuo asmeninių gebėjimų ar valios, tačiau tai yra labai susiję ir su turimais ištekliais.

9.   Techninių kliūčių galutiniam bendrosios rinkos sukūrimui šalinimas

9.1

Nacionaliniuose teisės aktuose vis dar išlieka įvairių techninių kliūčių, kurios įmonėms sukelia didelių problemų. Pavyzdžiui, tokį poveikį jaučia ne keliais judančių mašinų sektorius, kai tokios mašinos turi būti vežamos viešaisiais keliais. Kadangi vienos valstybės narės įteisina griežtesnes taisykles nei kitos, įmonėms būtina įsigyti keleto skirtingų tipų mašinų. Kyla neaiškumų ir dėl terminologijos, pavyzdžiui, dėl skirtumo tarp „firmos“ ir „įmonės“. Kai kuriose valstybėse narėse numatyti tikrinimo reikalavimai kainuoja papildomų lėšų, kurios dažnai padvigubėja kiekvienoje šalyje, kurioje numatytas tam tikros įstaigos atliekamas tikrinimus kūrimo, bandymų ar vežimo etapuose. Komitetas rekomenduoja skubiai suderinti standartus, ypač saugos priemonių srityje. Kalbant apie traktorius, pavyzdžiui, be šiuo metu galiojančių nuostatų dėl galinio vaizdo veidrodžių ir greičio apribojimo reikia numatyti technines specifikacijas dėl priekinių ir galinių žibintų ir ypač dėl stabdymo nuotolio. Šiuo metu Europos keliais važinėja net prieš 40 metų pagaminti traktoriai. Traktorių parko laipsniškas pakeitimas užtikrintų daug veiksmingesnius aktyvios ir pasyvios saugos lygius.

9.2

Mašinų naudojimo viešuosiuose keliuose reguliavimo srityje Komitetas rekomenduoja:

Priimti pasiūlymą suderinti galiojančius nacionalinius teisės aktus dėl mašinų naudojimo viešuosiuose keliuose;

Taikyti naujojo požiūrio metodologiją;

Nustatyti lyginamuosius standartus, kurių prielaida — reikalavimų vykdymas;

Įtraukti tinkamas nuostatas dėl atitikties įvertinimo, nustatant griežtesnį tam tikrų sistemų (vairo, stabdžių) atitikties įvertinimą.

10.   Būsimieji teisės aktai: bendradarbiavimas ir poveikio vertinimas

10.1

Komitetas ragina teisės aktų leidėjus ir suinteresuotus veikėjus ateityje glaudžiau bendradarbiauti ateityje formuojant reguliavimo politiką, plėtoti veiksmingą dialogą ir vengti pernelyg aktyvaus elektroninio konsultavimosi, kadangi būtinas interaktyvus šalių dialogas. Komiteto nuomone, tam tikrose srityse nuolatinis ir dažnas konsultavimasis užkirstų kelią problemoms ir taip užtikrintų geresnę teisės aktų kokybę ir veiksmingesnius standartus.

10.2

Komitetas mano, kad itin svarbu įvairiems atvejams vystyti poveikio vertinimo metodologiją, kuri būtų vienoda visoms Europos institucijoms, t. y. Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat tinkamą kokybės kontrolės sistemą.

10.3

Komisija turėtų visada pagalvoti, ar siekiami tikslai tikrai reikalauja reglamentavimo bazės ir ar nepakantų savireguliacijos arba bendro reguliavimo. Komiteto nuomone, iš skirtingų galimybių reikia pasirinkti tą, kuri gali užtikrinti tuos pačius tikslus patiriant mažiau išlaidų ar mažesnę administracinę naštą ir garantuoti didesnį skaidrumą ir kuo didesnį suinteresuotų subjektų dalyvavimą.

10.4

Svarbų vaidmenį turi atlikti sektoriaus veikėjų socialinis dialogas. Bendri interesai praktiškai gali būti realizuojami konkrečiomis iniciatyvomis mokymui, ypač darbo saugos srityje, plėtoti, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, kuris ne tik padeda tobulinti įgūdžius, bet ir suteikia žinių valdymo ir organizaciniais klausimais, susijusiais su geresniu ir saugesniu mašinų eksploatavimu. Įmonių socialinės atsakomybės klausimas, įgyvendinamas remiantis plataus masto dialogu su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, gali turėti teigiamo poveikio saugios ir produktyvios įmonių kultūros vystymui, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kuriose daug sudėtingiau valdyti riziką.

10.5

Komitetas mano, jog būtų naudinga padaryti apžvalgą, kuri leistų visiems suinteresuotiems veikėjams įvertinti pasiektus rezultatus ir reglamentavimo bazės trūkumus. Tokia apžvalga leistų darniai judėti į priekį ir užtikrinti, kad šiuo metu rengiamos įvairios iniciatyvos neteiktų dalinių ar prieštaraujančių sprendimų. Komisijos sprendimas aptarti su suinteresuotaisiais subjektais naująją Mašinų direktyvą — tai žingsnis teisinga linkme. Reikia daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų. Konkrečiai Komitetas pabrėžia, kad įvairios iniciatyvos, vykdomos pagal veiklos programas administracinės naštos mažinimo ir naujojo požiūrio srityje, yra tarpusavyje susijusios (2007 m. vasario 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą priimti Tarybos ir Europos Parlamento reglamentą ir sprendimą dėl naujojo požiūrio persvarstymo masto remiantis viešosioms konsultacijomis dėl vidaus rinkos ateities). Komitetas yra įsitikinęs, kad tinkamas šių iniciatyvų parengimas ir suderinimas gali realiai pagerinti šiuo metu galiojantį reguliavimą ir jo nuoseklų taikymą 27 valstybėse narėse.

2007 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  OL C 24, 2006 1 31 (pranešėjas Daniel Retureau) ir OL C 309, 2006 12 16 (pranešėjas Bryan Cassidy).

(2)  OL C 267, 2005 10 27 (pranešėjas Joost Van Iersel).

(3)  Nuomonė INT/352, šiuo metu rengiama (pranešėjas Antonello Pezzini).

(4)  Nuomonė INT/353, žr. 3 išnašą.

(5)  C-94/03. Teismo sprendimas Europos Komisijos byloje prieš Europos Sąjungos Tarybą dėl teisinio pagrindo pasirinkimo.


Top