This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62007TN0423
Case T-423/07: Action brought on 15 November 2007 — Ryanair v Commission
Byla T-423/07 2007 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją
Byla T-423/07 2007 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją
OL C 8, 2008 1 12, p. 28–28
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
12.1.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 8/28 |
2007 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją
(Byla T-423/07)
(2008/C 8/50)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Ryanair Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama advokato E. Vahida
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Pripažinti pagal EB 232 straipsnį, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip buvo įsipareigojusi pagal EB sutartį, t. y. neapibrėžė savo pozicijos 2006 m. gegužės 8 d. ieškovės skundo, pateikto Komisijai, po kurio buvo pateiktas 2007 m. liepos 31 d. formalus įspėjimas, atžvilgiu; |
|
— |
Priteisti iš Komisijos visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas net jei po ieškinio pareiškimo Komisija imsis veiksmų, dėl kurių Teisingumo Teismas manys, jog sprendimo priimti nereikia, arba jei Teisingumo Teismas atmes ieškinį kaip nepriimtiną. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šiuo ieškiniu iškovė teigia, kad Komisija nesiėmė veiksmų, t. y. neapibrėžė savo pozicijos, po to, kai pagal EB 232 straipsnį ji buvo paraginta 2005 m. lapkričio 3 d. ieškovės pateiktu skundu dėl neteisėtos valstybės pagalbos Lufthansa ir jos Star Alliance partneriams, suteiktos išimtinės teisės naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu forma, arba nekonkurencinės diskriminacijos Lufthansa ir jos Star Alliance partnerių naudai, jei Miuncheno oro uostas veikė savarankiškai. Miuncheno oro uosto šio terminalo rezervavimas ieškovės potencialiems konkurentams būtų piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir EB 82 straipsnio pažeidimas.
Pagrįsdama pirmąjį reikalavimą ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo rūpestingai ir nešališkai ištirti skunda pagal Tarybos reglamentą (EB) 659/1999 (1), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 (2) ir Komisijos reglamentą (EB) 773/2004 (3) tam, kad priimtų sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, jog aptariamos priemonės nėra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, arba priemonės yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau suderinama su bendrąja rinka pagal EB 87 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba pradėtų procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį.
Alternatyviai ieškovė tvirtina, kad Komisija, gavusi jos papildomą skundą dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, turėjo pradėti procedūrą skundo objekto atžvilgiu, arba, suteikusi ieškovei galimybę pateikti pastabas, priimti galutinį sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas.
Toliau ieškovė teigia, kad dvidešimties mėnesių laikotarpis tarp ieškovės skundo pateikimo ir Komisijos formalaus įspėjimo buvo nepagrįstai ilgas, o Komisijos neveikimas per tą laikotarpį yra veiksmų nesiėmimas EB 232 straipsnio prasme.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1).
(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 1, p. 1).
(3) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 123, p. 18).