12.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 8/17

—

Pripažinti šį ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą EB 230 straipsnio pagrindu, bei kartu su juo papildomai pareikštą ieškinį EB 238 straipsnio pagrindu pagal 1995 m. lapkričio 15 d. Komisijos ir Caixa Geral de Depósitos SA (toliau — CGD) pasirašyto susitarimo 18 straipsnyje numatytą arbitražinę išlygą, pareikštais teisėtai,

—

panaikinti 2007 m. liepos 31 d. Sprendimo C(2007) 3772 1 straipsnį EB 230 straipsnio pagrindu;

—

nepriklausomai nuo to, ar EB 230 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys bus patenkintas ar atmestas, išnagrinėti EB 238 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį ir su juo susijusį prašymą priteisti iš Komisijos 1 925 858,61 eurų kartu su nuo 2003 m. kovo 7 d., prašymo įteikimo dienos, iki 2003 m. balandžio 30 d. apskaičiuotomis palūkanomis pagal įstatyme nustatytą 7 % palūkanų normą 1999 m. balandžio 12 d. Portaria sprendimo Nr. 236/99 pagrindu, o nuo 2003 m. gegužės 1 d. — iki bus atliktas visas mokėjimas pagal įstatyme nustatytą 4 % palūkanų normą 2003 m. balandžio 8 d. Portaria sprendimu Nr. 291/03.

—

priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—

pagrindimo stoka: ginčijamame sprendime nepaaiškinta, kaip Komisija apskaičiavo avansu FEDER sumokėtos finansinės pagalbos sumą, kurią, jos manymu, reikia jai grąžinti. Be to, motyvavimas yra prieštaringas, jame yra spragų, netikslumų ir klaidų.

—

faktinė klaida: ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad tarpininkas turi sumokėti gavėjų paskolų, kurios priskiriamos bendrai pagalbai, palūkanų subsidijas, tačiau taip nėra, nes šios subsidijos atskaitomos iš palūkanų, kurias gavėjai skolingi CGD.

—

teisės klaida: teisės normų, susijusių su EB sutarties taikymu, ir Komisijos ir CGD sudaryto susitarimo normų pažeidimas: šiuo atveju tai, kad 2001 m. gruodžio 31 d. FEDER suteiktą finansinę pagalbą sudarė 82 % visų mokėtinų palūkanų subsidijų neprieštarauja Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 (1) 13 straipsnio 3 daliai. Nors tiesa, kad Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (2) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti avansai arba galutiniai mokėjimai, susiję su „atsiradusiomis išlaidomis“, taip pat yra ir sąnaudų (ne mokėjimų), susijusių su palūkanų subsidijomis, kurios atsirado tik po 2001 m. gruodžio 31 dienos. Skolas, atitinkančias nuolat kintančias FEDER likusias subsidijas (nuo mokėjimo) nuo kiekvienos paskolos gali Komisija patvirtinti kaip FEDER iš tikrųjų atsiradusias ir sumokėtas išlaidas. Išlaidų ar sąnaudų faktinis atsiradimas neįrodomas avansu sumokėjus šias subsidijas galutiniams gavėjams, bet nustačius iš privalomą galią turinčios iki šios dienos vykdytos paskolos sutarties išplaukiančią atsakomybę, arba kitaip tariant „įsipareigojus“. Neprivaloma paankstinti „subsidijų mokėjimo“, mokėtinų 2001 m. gruodžio 31 d., ar atidaryti specialią sąskaitą ir į ją įdėti nacionalinę įmoką.

—

proporcingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimas: ginčijamo sprendimo 16-26 punktuose Komisija pagrindė dvi alternatyvias sąlygas, leidusias pripažinti, kad išlaidos iš tikrųjų atsirado iki 2001 m. gruodžio 31 d., remdamasi 2002 m. gegužės 29 d. įvykusiame CDRR komiteto susitikime paskelbtomis gairėmis, nors šios gairės CDRR buvo išplatintos tik po 2001 m. gruodžio 31 dienos. Ieškovas pripažįsta, kad šios gairės gali prisidėti prie bendros pagalbos, skirtos palūkanų subsidijoms, užbaigimo užtikrinimo, ir tai, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti grynąsias palūkanas nuo šių subsidijų. Vis dėlto įgyvendinimo sprendimų ir šiuo tikslu sudarytų susitarimų turinys taip pat turi būti suderintas su šiais sprendimais ir juos atitikti, o taip nėra SGAIA sprendimo ir nagrinėjamo susitarimo atveju. Šiose gairėse Komisija pripažino, kad yra ir kiti metodai, kuriais būtų galima įskaičiuoti nagrinėjamas išlaidas. Vienas šių metodų — „įsipareigojimas“ finansuoti visas palūkanų subsidijas, kurias reikia sumokėti baigus programą. Tačiau šis „įsipareigojimas“ faktiškai prasideda nuo to momento, kai CGD nebegali iš gavėjų reikalauti sumokėti daugiau nei vien grynąsias subsidijų palūkanas. Todėl ginčijamame sprendime neatsižvelgta į labiau SGAIA atitinkančius sprendimus, kuriuos būtų lengviau vykdyti ir jie nebūtų nepalankūs tarpininkui ir gavėjams bei kuriais būtų apsaugoti interesai, kuriems gresia pavojus. Be to, Portugalijos Respublika ir CGD teisėtai tikėjosi, kad galės remtis subsidija kitomis sąlygomis nei išplaukiančiomis iš gairių, apie kurias jiems buvo pranešta tik užbaigus programą.