27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/73

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos gebėjimą komunikate „Galileo kryžkelėje: Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GNSS (Global Navigation Satellite System) programų įgyvendinimas“ (COM(2007) 261) realiai įvertinti padėtį, jos ryžtą ir padarytas išvadas sustojus deryboms dėl Galileo sistemos koncesijos sutarties.

1.2

Komitetas visiškai pritaria, kad būtina užbaigti aklavietėje atsidūrusias derybas ir įgyvendinti alternatyvią strategiją.

1.3

Komitetas visiškai pritaria Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos norui sėkmingai užbaigti Galileo projektą, išlaikant jo apimtį ir pradinę apibrėžtį.

1.4

Komitetas mano, kad Galileo projektas — tai strateginis Europos Sąjungos projektas, galintis įrodyti Europos gebėjimą susitelkti ir įgyvendinti puikų žmonijos, mokslo, technikos ir ekonomikos planą.

1.5

Komitetas mano, kad projekto atsisakymas turėtų pražūtingų padarinių Europos Sąjungai.

1.6

Jis pabrėžia, kad Komisijos siūlomas scenarijus — tai įdomus ir realistinis pasiūlymas sėkmingai įgyvendinti šį projektą, ir mano, kad perduoti valdžios institucijoms atsakomybę už sistemos kūrimo ir parengimo veikti etapus ir jų finansavimą yra dabartinę padėtį atitinkanti išeitis.

1.7

Kadangi šis scenarijus turės didelių finansinių pasekmių ir neabejotinai pareikalaus viešojo finansavimo, EESRK primygtinai ragina, neturint išankstinio nusistatymo, svarstyti galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms Galileo sistemą naudoti kariniais tikslais, visų pirma gynybos srityje, ir numatyti nedidelį mokestį parduodant sistemos terminalus, kad būtų išlaikyta projekto finansinė pusiausvyra.

1.8

EESRK rekomenduoja kiek galima greičiau apibrėžti EGNOS sistemos (JAV GPS sistemos europinio regioninio papildo) koncesijos suteikimo sąlygas bei būdą ir šios programos įgyvendinimą atitinkamai koordinuoti su Galileo programa.

1.9

Komitetas pritaria sprendimui skirti Europos kosmoso agentūrą (ESA — angl. European Space Agency) pirkimų agentu ir projektavimo institucija.

1.10

Komitetas perspėja dėl galimo bandymo Galileo projektui taikyti apribojimus, susijusius su „sąžiningos grąžos“ principu, nors ir supranta, kad valstybės narės pagrįstai nuogąstauja dėl mokslo, technikos ir ekonomikos vystymosi.

1.11

Komitetas primena, kad dėl netinkamai išspręstų valdymo bei finansinės ir techninės atsakomybės pasidalijimo klausimų gali susidaryti labai pavojinga padėtis, kaip tai parodė problemos, su kuriomis neseniai susidūrė Airbus.

1.12

Komitetas prašo valstybių narių dėti visas pastangas, kad Galileo projektas būtų sėkmingai įgyvendintas.

2.1

Praėjus penkiems mėnesiams po Žaliosios knygos dėl palydovinės navigacijos taikmenų paskelbimo, Komisija paskelbė komunikatą įspėjančiu pavadinimu „Galileo kryžkelėje: Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GNSS (Global Navigation Satellite System) programų įgyvendinimas“.

2.2

Pasirinkti tokią sukrečiančią antraštę paskatino sustojusios derybos dėl koncesijos sutarties. Iš tiesų, nebuvo galima sudaryti nė vienos sutarties su pramonės įmonių konsorciumu, pretendavusiu pasirašyti šią koncesijos sutartį, kadangi buvo esminių nesutarimų dėl ekonominio projekto modelio.

2.3

Taigi, dėl nuolatinio vėlavimo įgyvendinti Galileo projektą Europos Komisijai neliko kitokios išeities kaip pripažinti nesėkmę ir iš esmės persvarstyti projektą tiek ekonominiu, tiek teisiniu požiūriu.

2.4

2007 m. kovo 22 d. Europos transporto ministrų taryba taip pat kreipėsi į Komisiją prašydama įvertinti padėtį ir pateikti išsamius alternatyvius koncesijos sutarties scenarijus, taip pat scenarijų, pagal kurį EGNOS palydovinės navigacijos sistema (JAV GPS sistemos regioninis papildas), kaip Galileo pirmtakas, pradėtų teikti paslaugas kiek galima greičiau.

2.5

Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo paramą Galileo programai, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio vėlavimo vystant projektą, todėl paprašė Komisijos pateikti pasiūlymus susidariusiai padėčiai ištaisyti.

2.6

Šiuo komunikatu Komisija atsako į abiejų sprendimus priimančių Europos Sąjungos institucijų pateiktą klausimą.

3.1

Labai svarbu, kad Komisija komunikate ragina Tarybą ir Europos Parlamentą pripažinti, kad dabartinės derybos dėl koncesijos sutarties žlugo, ir priimti sprendimą jas nutraukti. Tiesą sakant, atsižvelgiant į aklavietėje atsidūrusias derybas, Komisijai neliko kitos išeities.

3.2

Tačiau Komisija taip pat prašo Tarybos ir Parlamento patvirtinti savo įsipareigojimą sukurti nepriklausomą palydovinę navigacijos sistemą ir paremti tolesnį Galileo programos vykdymą. Tai, kad dabartinės derybos dėl koncesijos sutarties žlugo, nereiškia, kad atsisakoma Galileo projekto. Priešingai, Komisija siekia, kad dar kartą būtų patvirtinta strateginė ir ekonominė projekto svarba Europos Sąjungai.

3.3

Komisijos nuomone, Galileo programa turi būti tęsiama laikantis dabartinės schemos. Reikia išlaikyti tas pačias technines charakteristikas, t. y. 30 palydovų sistemą, teikiančią 5 skirtingas paslaugas su puikia erdvinio signalo kokybe.

3.4

Supaprastintas Galileo projekto variantas net neturėtų būti svarstomas.

3.5

Komisija siūlo du alternatyvius scenarijus:

3.6

Komisija siūlo pasirinkti antrąjį scenarijų ir suskirstyti jį į du etapus:

3.7

Komisija siekia, kad Taryba ir Parlamentas remtų šias dvi programas laikydamiesi tam tikrų principų:

3.8

Tokiai programai įgyvendinti būtina sutelkti didelius finansinius išteklius: reikia investuoti ne tik finansinėje perspektyvoje dabartinei programai numatytas skirti lėšas, bet ir užtikrinti papildomą finansavimą.

3.9

Pagal 2007-2013 m. finansinę programą dabartinei schemai tęsti ir rizikos mažinimo priemonėms būtų skiriama 2,4 milijardo eurų. Jei būtų pasirinkta įsigyti visą pradinę sistemą (30 palydovų) ir po to sudaryti VPSP 2010-2013 m. eksploatacijos etapui, reikėtų 3,4 milijardo eurų.

4.1

Komisija teisingai pasielgė pripažindama, kad derybos dėl dabartinės koncesijos sutarties sustojo, ir siūlydama nutraukti dabartines derybas. Apsimetinėjimas nepadėtų rasti išeities iš nepalankios padėties, o programos įgyvendinimas dar labiau užtruktų.

4.2

Taryba, šiuo klausimu laikydamasi tokios pat nuomonės kaip ir Komisija, nusprendė nutraukti dabartines derybas ir pradėti naujas. Ji dar kartą pabrėžė, kad Galileo projektas yra prioritetinis. EESRK palankiai vertina tokį požiūrį.

4.3

Be to, Energetikos ir transporto generalinio direktorato užsakymu atlikti paskutiniai Eurobarometro tyrimai (2007 m. gegužės-birželio mėn.) rodo, kad 80 proc. Europos Sąjungos gyventojų pritaria nepriklausomai palydovinės navigacijos sistemai, o 63 proc. gyventojų pritartų, kad būtų skiriamas papildomas finansavimas projektui užbaigti. Tačiau Galileo projekto atsisakymo poveikis Europos Sąjungos įvaizdžiui vertinamas gana prieštaringai: 44 proc. apklaustųjų mano, kad poveikis būtų neigiamas, o 41 proc. — kad tai neturėtų jokios įtakos.

4.4

EESRK palankiai vertina Tarybos paramą ir gyventojų pritarimą Galileo projektui, tačiau mano, kad jo atsisakius labai nukentėtų Europos Sąjungos įvaizdis ir būtų prarastas tikėjimas Europos projektais. Tai reikštų Europos Sąjungos nesugebėjimą sėkmingai įgyvendinti ateities mokslo ir technikos projektus, sutelkti geriausius talentus mokslinių tyrimų, naujovių ir technologijų srityje, atveriančius naujas galimybes rinkoje.

4.5

Komisija atkreipė dėmesį į pirmiau minėtus aspektus, tačiau neatsakė į keletą klausimų. Komisija pabrėžia EGNOS sistemos svarbą ir tai, kad būtina kuo skubiau pradėti ją eksploatuoti, tačiau neatsako į klausimą, kas šią sistemą eksploatuos. Komisija tik nurodo, kad dėl EGNOS sistemos bus sudaroma koncesija, tačiau nepateikia jos formos ir nenurodo galimų partnerių (įmonė, už oro eismo valdymą atsakingų organizacijų ar bendrovių konsorciumas ar kt.). Taip pat nenurodoma, ar operatorius bus viešasis ar privatus, kokia bus įgyvendinimo tvarka ir terminai.

4.6

Patikslinimo sistemos, pagerinančios GPS signalo kokybę, yra regioninės (be EGNOS sistemos, viena tokia sistema (WAAS) veikia Šiaurės Amerikoje ir dar viena — Indijoje). Todėl kyla klausimas, kokios sąsajos sieja šias regionines sistemas ir kokias tarptautines sutartis dėl jų reikia pasirašyti?

4.7

Reikėtų dėti pastangas, kad naujuose siūlomuose scenarijuose būtų išvengta problemų, kurios iškilo dėl konsorciumų, pretendavusių pasirašyti Galileo sistemos koncesijos sutartį. Iš tiesų, už konsorciumo narių dažnai slypi nacionaliniai teisės aktai. Daugelis susijusių įmonių priklauso nuo viešųjų pirkimų arba yra valstybinės įmonės, todėl būtų naivu tikėtis klasikinio „privataus“ konsorciumo. Tokia padėtis gali susidaryti ir naujuose scenarijuose. Į tai atsižvelgiant, reikia kruopščiai sukurti tikras konkurencines sąlygas.

4.8

EESRK palankiai vertina tai, kad bendra projekto schema ir siūlomos paslaugos nebuvo pakeistos. Komisijos pasiūlymas yra labiausiai pagrįstas. Pakeista projekto struktūra pareikalautų didesnių finansinių išlaidų, papildomo vėlavimo ir nereikalingos rizikos.

4.9

Komitetas pritaria Komisijai, teigiančiai, kad „nors bus išlaikytas civilinės sistemos statusas, nemažų įplaukų galima laukti ir iš karinių vartotojų“. Suvokdamas šio klausimo opumą, Komitetas mano, kad diskusijos šiuo klausimu turi vykti tarp valstybių narių. Komiteto nuomone, Europos Sąjungos valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pačioms priimti sprendimą, ar jos nori naudoti ribotos prieigos viešąją reguliuojamąją paslaugą kariniais tikslais gynybos srityje ir skirti atitinkamas lėšas.

4.10

Kadangi projekto finansavimas yra vienas svarbiausių klausimų, EESRK svarsto, ar nereikėtų numatyti nedidelį mokestį už parduotus terminalus ir šias lėšas skirti Galileo projektui finansuoti.

4.11

EESRK pritaria pasiūlymui skirti Europos kosmoso agentūrą pirkimų agentu ir projektavimo institucija, tačiau pabrėžia, kad dėl to Galileo projektui neturėtų būti taikoma vadinamoji „sąžiningos grąžos“ taisyklė. Komitetas puikiai suvokia, kad ankstesniame scenarijuje dalyvavusių valstybių sutartys sudarytos todėl, kad tarp valstybių narių buvo subtiliai išlaikyta ekonominė pusiausvyrą. Komitetas pažymi, kad nuogąstavimas dėl projekto ekonominių padarinių svarbiausioms projekte dalyvaujančioms valstybėms narėms neturėtų kelti grėsmės projektui, kuris yra svarbus Europos Sąjungai ir jos vardui. Komitetas primena, kad EADS šiuo metu patiria sunkumų būtent dėl tokio pobūdžio vertinimų. Siekis išlaikyti ekonominę partnerių pusiausvyrą yra teisėtas, tačiau, jei tai trukdo vykdyti planus ar vėluojama juos įgyvendinti, bus pradėta abejoti visu šiuo Europos projektu, apimančiu pramonės ir mokslo aspektus bei ekonomines pasekmes.

4.12

Galiausiai, EESRK mano, kad, siekdama išlaikyti Bendrijos valdymo principus, Komisija buvo priversta primygtinai, todėl galbūt ne visada diplomatiškai, reikalauti projektą kontroliuoti politiniu lygiu, nepakankamai įvertinant Europos kosmoso agentūros vaidmenį.