Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2006/224/57

    Byla C-332/06 P 2006 m. rugpjūčio 1 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-251/04 Graikijos Respublika prieš Komisiją

    OL C 224, 2006 9 16, p. 30–31 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    16.9.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 224/30


    2006 m. rugpjūčio 1 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-251/04 Graikijos Respublika prieš Komisiją

    (Byla C-332/06 P)

    (2006/C 224/57)

    Proceso kalba: graikų

    Šalys

    Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama valstybės atstovo B. Kontolaimos ir valstybės atstovo padėjėjo I. Chalkias,

    Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

    Ieškovės reikalavimai

    Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu.

    Panaikinti arba pakeisti Pirmosios instancijos teismo sprendimą.

    Patenkinti apeliacinio skundo reikalavimus.

    Priteisti iš Komisijos Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą, Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalies a punktą bei visą Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, pakeistą Reglamento (EB) Nr. 2245/1999 1 straipsnio 3 dalimi, nes:

    a)

    Komisijos pranešimas neatitinka Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio reikalavimų ir todėl negali būti raštišku pranešimu šios nuostatos prasme, o nuo jo gavimo negali būti pradedamas skaičiuoti Reglamente Nr. 729/1970 ir Reglamente Nr. 1258/1999 nustatytas 24 mėnesių terminas. Todėl, remiantis minėtomis nuostatomis, Komisijos kompetencijai nepriklausė ratione temporis taikyti finansinio koregavimo, nes ji nesilaikė reglamentuose įtvirtintos dvišalių derybų procedūros tiek, kiek ji susijusi su numatyta koregavimo suma, kurios apskaičiavimas turi būti pateikiamas pranešime pagal Reglamento Nr. 1663/1995 8 straipsnį, nuo kurio gavimo pradedamas skaičiuoti 24 mėnesių terminas; bet kuriuo atveju Komisija atsisakė finansuoti išlaidas už laikotarpį, buvusį prieš prasidedant 24 mėnesių terminui;

    b)

    Pirmosios instancijos teismas suteikė Reglamentui Nr. 2245/1999 atgalinio veikimo galią pripažindamas, kad minėtas reglamentas taikomas ne tik 2000 m. finansinių metų išlaidoms, bet taip pat ir ankstesnių finansinių metų išlaidoms.

    Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė proporcingumo (force majeure) ir teisėtų lūkesčių principus dėl pavėluoto ryžių pristatymo į intervencinius sandėlius. Iš tikrųjų:

    a)

    devynių dienų termino, skirto viso ryžių kiekio pristatymui į sandėlius, praleidimas, įvykęs dėl nenumatyto transporto vairuotojų streiko, yra klasikinis force majeure atvejis, dėl kurio negali būti kaltinama Graikijos Respublika, kurios valdžios institucijos padarė viską, ką galėjo, kad, nepaisant streiko, visas ryžių kiekis būtų pristatytas;

    b)

    tai, kad Komisija nedelsiant ir laiku, prieš pasibaigiant nustatytam terminui, buvo informuota apie pavėluotą pristatymą į sandėlius dėl streiko ir tai, kad Komisija greitai nepateikė atsakymo, leido Graikijai teisėtai tikėtis, jog Komisija neprieštarauja dėl kelių dienų vėlavimo.


    Top