C2006/193E/02

Ez a dokumentum az EUR-Lex webhelyről származik.

EUROPA
EUR-Lex kezdőlap
EUR-Lex - C2006/193E/02 - HU

Súgó

Tanácsok a kereséshez

Részletesebb keresési feltételekre van szüksége? Használja a következő keresési felületet: Részletes keresés

Dokumentum C2006/193E/02

Súgó

PROTOKOLAS
2005 m. rugsėjo 6 d., antradienis

OL C 193E, 2006 8 17., 16–122. o. (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Hivatalos Lap

17.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 193/16

PROTOKOLAS

(2006/C 193 E/02)

POSĖDŽIO EIGA

PIRMININKAVO: Jacek Emil SARYUSZ-WOLSKI

Pirmininko pavaduotojas

1. Posėdžio pradžia

Posėdis pradėtas 9.05 val.

2. Gauti dokumentai

Gauti šie dokumentai:

iš Tarybos ir Komisijos:

—

Pasiūlymas dėl Europos parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos lygių galimybių metų (2007 m.) - Teisingos visuomenės linkme (KOM(2005)0225 — C6-0178/2005 — 2005/0107(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: BUDG, EMPL, CULT, FEMM

—

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (KOM(2005)0305 — C6-0232/2005 — 2005/0126(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: JURI
	nuomonė: LIBE

—

Proposal for a European Parliament and Council directive on criminal measures aimed at ensuring the enforcement of intellectual property rights (1) (COM(2005)0276 [01] — C6-0233/2005 — 2005/0127(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: JURI
	nuomonė: ITRE, IMCO, LIBE

—

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (KOM(2005)0181 — C6-0234/2005 — 2005/0090(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: BUDG
	nuomonė: CONT

—

Pasiūlymas dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių atsižvelgimo į ankstesnius nuosprendžius vykstant naujam baudžiamajam procesui (KOM(2005)0091 — C6-0235/2005 — 2005/0018(CNS)).

perduota

atsakingam komitetui: LIBE

—

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (KOM(2005)0122 [02] — C6-0236/2005 — 2005/0038(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: BUDG, CULT

—

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Baudžiamosios teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (KOM(2005)0122 [03] — C6-0237/2005 — 2005/0039(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: BUDG

—

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą steigimo (KOM(2005)0123 [03] — C6-0238/2005 — 2005/0048(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: DEVE, BUDG, EMPL, CULT

—

2005 finansinių metų pataisyto biudžeto projektas Nr. 4 (11220/2005 — C6-0239/2005 — 2005/2079(BUD)).

perduota	atsakingam komitetui: BUDG
	nuomonė: AFET, DEVE

—

2005 finansinių metų pataisyto biudžeto projektas Nr. 5 (11221/2005 — C6-0240/2005 — 2005/2126(BUD)).

perduota

atsakingam komitetui: BUDG

—

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą (KOM(2005)0124 [01] — C6-0241/2005 — 2005/0034(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: AFET, BUDG

—

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą (KOM(2005)0124 [02] — C6-0242/2005 — 2005/0035(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: BUDG

—

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje (KOM(2005)0263 [01] — C6-0243/2005 — 2005/0118(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: AGRI
	nuomonė: DEVE, INTA, BUDG, CONT, REGI

—

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (KOM(2005)0263 [02] — C6-0244/2005 — 2005/0119(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: AGRI
	nuomonė: DEVE, INTA, BUDG, CONT, REGI

—

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio laikiną Europos bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (KOM(2005)0263 [03] — C6-0245/2005 — 2005/0120(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: AGRI
	nuomonė: DEVE, INTA, BUDG, CONT, REGI

—

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, panaikinančios Tarybos direktyvą 90/544/EEB dėl paneuropinei antžeminei viešajai radijo ieškai skirtų dažnių juostų Bendrijoje suderinto įdiegimo (KOM(2005)0361 — C6-0248/2005 — 2005/0147(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: ITRE
	nuomonė: IMCO

—

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos (KOM(2005)0366 — C6-0249/2005 — 2005/0150(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: TRAN
	nuomonė: ECON

—

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo (KOM(2005)0370 — C6-0250/2005 — 2005/0149(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: ENVI
	nuomonė: ITRE, IMCO

—

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios išsamias Direktyvoje 77/388/EEB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems asmenims, neįsisteigusiems šalies teritorijoje bet įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, taisykles (KOM(2004)0728 [03] — C6-0251/2005 — 2005/0807(CNS)).

perduota	atsakingam komitetui: ECON
	nuomonė: IMCO

—

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos standartizacijos finansavimo (KOM(2005)0377 — C6-0252/2005 — 2005/0157(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: IMCO
	nuomonė: BUDG, ITRE

—

Proposition de décision du Parlement européen et du Conseil établissant un régime simplifié de contrôle des personnes aux frontières extérieures, fondé sur la reconnaissance unilatérale par la République tchèque, l'Estonie, Chypre, la Lettonie, la Lituanie, la Hongrie, Malte, la Pologne, la Slovénie et la Slovaquie de certains documents comme équivalant à leurs visas nationaux aux fins de transit par leur territoire (2) (COM(2005)0381 [01] — C6-0253/2005 — 2005/0158(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: AFET

—

Proposition de décision du Parlement européen et du Conseil établissant un régime simplifié de contrôle des personnes aux frontières extérieures, fondé sur la reconnaissance unilatérale par les États membres, aux fins de transit par leur territoire, de certains titres de séjour délivrés par la Suisse et le Liechtenstein (2) (COM(2005)0381 [02] — C6-0254/2005 — 2005/0159(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: AFET

—

Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyva siekiant priimti Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo (10706/2005 — C6-0255/2005 — 2005/0808(CNS)).

perduota

atsakingam komitetui: LIBE

—

Proposal for a regulation of the European Parliament and of the Council on the European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (recast) (2) (COM(2005)0399 — C6-0256/2005 — 2005/0166(COD)).

perduota	atsakingam komitetui: LIBE
	nuomonė: ENVI, JURI

3. Asignavimų perkėlimas

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 18/2005 (C6-0186/2005 — SEK(2005)0683).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 19/2005 (C6-0187/2005 — SEK(2005)0684).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 20/2005 (C6-0188/2005 — SEK(2005)0685).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 21/2005 (C6-0189/2005 — SEK(2005)0757).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 22/2005 (C6-0212/2005 — SEK(2005)0821).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 23/2005 (C6-0227/2005 — SEK(2005)0822).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 24/2005 (C6-0228/2005 — SEK(2005)0899).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

* *

Biudžeto komitetas išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą dėl asignavimų perkėlimo DEC 26/2005 (C6-0229/2005 — SEK(2005)0901).

Remdamasis 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 24 dalies 3 straipsniu ir atsižvelgdamas į Tarybos nuomonę jis leido perkelti visus asignavimus.

4. Gamtinės katastrofos (gaisrai ir potvyniai) (pasiūlymas dėl pateiktų rezoliucijų)

Pasiūlymai dėl rezoliucijos buvo pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi pasibaigus diskusijoms dėl gamtinių katastrofų (gaisrų ir potvynių) (2005 9 5 protokolo 18 punktas):

—

Gerardo Galeote Quecedo, Françoise Grossetête, Luís Queiró, Othmar Karas, Markus Ferber, Richard Seeber, Luis de Grandes Pascual, László Surján, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, José Ribeiro e Castro, María Esther Herranz García, María del Pilar Ayuso González ir Cristina Gutiérrez-Cortines PPE-DE frakcijos vardu dėl šios vasaros gaisrų Pietų Europoje ir potvynių Centrinėje Europoje (B6-0458/2005);

—	Vittorio Prodi ALDE frakcijos vardu dėl gamtinių katastrofų, įvykusių šią vasarą Europos Sąjungoje (B6-0462/2005);

—	Rosa Miguélez Ramos, Edite Estrela, Heinz Kindermann ir Herbert Bösch PSE frakcijos vardu dėl gaisrų ir potvynių Europoje 2005 metų vasarą (B6-0466/2005);

—	Liam Aylward, Alessandro Foglietta ir Rolandas Pavilionis UEN frakcijos vardu dėl gamtinių katastrofų, šią vasarą įvykusių Europos Sąjungoje (B6-0467/2005);

—	Ilda Figueiredo, Pedro Guerreiro, Willy Meyer Pleite, Helmuth Markov ir Dimitrios Papadimoulis GUE/NGL frakcijos vardu dėl gamtinių katastrofų (gaisrų ir potvynių) (B6-0471/2005);

—	Claude Turmes, Satu Hassi ir Eva Lichtenberger Verts/ALE frakcijos vardu dėl gamtinių katastrofų (B6-0472/2005).

5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų)

Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsniu, šie nariai ar frakcijos paprašė, kad tokios diskusijos būtų surengtos dėl šių pasiūlymų dėl rezoliucijų:

I - BADAS NIGERYJE

—	Panagiotis Beglitis ir Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu dėl maisto padėties Nigeryje (B6-0460/2005);

—	Marie-Hélène Aubert, Marie Anne Isler Béguin ir Frithjof Schmidt Verts/ALE frakcijos vardu dėl bado Nigeryje (B6-0464/2005);

—	Luisa Morgantini ir Gabriele Zimmer GUE/NGL frakcijos vardu dėl maisto padėties Nigeryje (B6-0470/2005);

—	Fiona Hall ir Johan Van Hecke ALDE frakcijos vardu dėl bado Nigeryje (B6-0473/2005);

—	John Bowis ir Bernd Posselt PPE-DE frakcijos vardu dėl bado Nigeryje (B6-0476/2005);

—	Ģirts Valdis Kristovskis, Eoin Ryan ir Roberts Zīle UEN frakcijos vardu dėl bado Nigeryje (B6-0479/2005).

II - ŽMOGAUS TEISIŲ PAŽEIDIMAI KINIJOJE, YPAČ SUSIJĘ SU RELIGIJOS LAISVE

—	Graham Watson ALDE frakcijos vardu dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su religijos laisve (B6-0457/2005);

—	Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su religijos laisve (B6-0461/2005);

—	Raül Romeva i Rueda, Hélène Flautre, Helga Trüpel ir Claude Turmes Verts/ALE frakcijos vardu dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su religijos laisve (B6-0465/2005);

—	Jonas Sjöstedt GUE/NGL frakcijos vardu dėl pagrindinių laisvių Kinijoje (B6-0469/2005);

—	José Ribeiro e Castro, Mario Mauro, John Bowis, Bernd Posselt, Vytautas Landsbergis, Thomas Mann ir Georg Jarzembowski PPE-DE frakcijos vardu dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su religijos laisve (B6-0475/2005);

—	Bastiaan Belder IND/DEM frakcijos vardu dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su religijos laisve (B6-0477/2005);

—	Cristiana Muscardini, Marcin Libicki, Konrad Szymański ir Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu dėl religijos laisvės Kinijoje (B6-0478/2005).

III - POLITINIŲ KALINIŲ PADĖTIS SIRIJOJE

—	Philippe Morillon ALDE frakcijos vardu dėl politinių kalinių Sirijoje, ypač dėl Riad Seif et Mamun al Humsi bylos (B6-0456/2005);

—	Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu dėl politinių kalinių padėties Sirijoje (B6-0459/2005);

—	Hélène Flautre ir Cem Özdemir Verts/ALE frakcijos vardu dėl politinių kalinių Sirijoje, ypač dėl Riad Seif et Mamun al Humsi bylos (B6-0463/2005);

—	Vittorio Agnoletto GUE/NGL frakcijos vardu dėl žmogaus teisių Sirijoje (B6-0468/2005);

—	Charles Tannock ir Bernd Posselt PPE-DE frakcijos vardu dėl žmogaus teisių Sirijoje (B6-0474/2005);

—	Cristiana Muscardini ir Sebastiano (Nello) Musumeci UEN frakcijos vardu dėl politinių kalinių padėties Sirijoje (B6-0480/2005).

Kalbėjimo laikas bus paskirstytas pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį.

6. Sveikata ir sauga darbe: optinė spinduliuotė ***II (diskusijos)

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) [05571/6/2005 — C6-0129/2005 — 1992/0449B((COD)] — Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Pranešėjas: Csaba Őry (A6-0249/2005).

Kalbėjo Jacques Barrot (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Csaba Őry pateikė rekomendaciją dėl antrojo svarstymo.

Kalbėjo: Ria Oomen-Ruijten PPE-DE frakcijos vardu, Stephen Hughes PSE frakcijos vardu, Elizabeth Lynne ALDE frakcijos vardu, Sepp Kusstatscher Verts/ALE frakcijos vardu, Ilda Figueiredo GUE/NGL frakcijos vardu, Roger Helmer, nepriklausomas Parlamento narys, Thomas Mann, Harlem Désir, Marian Harkin, Elisabeth Schroedter, Jiří Maštálka, Anja Weisgerber, Karin Jöns, Alyn Smith, Philip Bushill-Matthews, Harald Ettl, Alexander Radwan, Ole Christensen, Avril Doyle, Proinsias De Rossa ir Jacques Barrot.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 7 protokolo 4.7 punktas.

7. Programa PROGRESS ***I (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą - PROGRESS [KOM(2004)0488 — C6-0092/2004 — 2004/0158(COD)] — Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Pranešėjas: Karin Jöns (A6-0199/2005).

Kalbėjo Jacques Barrot (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Karin Jöns pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Ilda Figueiredo (FEMM komiteto nuomonės referentė), Raymond Langendries PPE-DE frakcijos vardu ir Jan Andersson PSE frakcijos vardu.

PIRMININKAVO: Miroslav OUZKÝ

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Luigi Cocilovo ALDE frakcijos vardu, Bairbre de Brún GUE/NGL frakcijos vardu, Derek Roland Clark IND/DEM frakcijos vardu, Ria Oomen-Ruijten, Richard Howitt, Siiri Oviir, Kyriacos Triantaphyllides, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Lissy Gröner, Anna Záborská, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou ir Jacques Barrot.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 6 protokolo 9.15 punktas.

8. Televizija be sienų (diskusijos)

Pranešimas dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“, iš dalies pakeistos Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2001-2002 m. [2004/2236(INI)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėjas: Henri Weber (A6-0202/2005).

Henri Weber pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Luis Herrero-Tejedor PPE-DE frakcijos vardu, Gyula Hegyi PSE frakcijos vardu, Claire Gibault ALDE frakcijos vardu, Helga Trüpel Verts/ALE frakcijos vardu, Dimitrios Papadimoulis GUE/NGL frakcijos vardu, Ruth Hieronymi, Vladimír Železný IND/DEM frakcijos vardu, Nikolaos Sifunakis, Giulietto Chiesa, Alyn Smith, Mario Borghezio, Manolis Mavrommatis, Maria Badia I Cutchet, Anneli Jäätteenmäki, Thomas Wise, Ivo Belet ir Jacques Barrot (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 rugsėjo 6 d. protokolo 9.17 punktas.

PIRMININKAVO: Antonios TRAKATELLIS

Pirmininko pavaduotojas

9. Balsavimui skirtas laikas

Balsavimo rezultatai (pakeitimai, atskiri balsavimai ir balsavimai dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių ir t. t.) pateikiami Protokolo I priede.

9.1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys (Darbo tvarkos taisyklių 117 straipsnis)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys.

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 1 punktas)

Patvirtinta.

9.2. Regionų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys (Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnis)

Regionų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys.

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 2 punktas)

Patvirtinta.

9.3. Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo tarp ES ir Maroko protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą *** (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Rekomendacija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, protokolo, kad būtų atsižvelgta į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo [9649/2005 — KOM(2004)0848 — C6-0200/2005 — 2004/0292(AVC)] — Užsienio reikalų komitetas.

Pranešėjas: Elmar Brok (A6-0219/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 3 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0308).

Parlamentas davė pritarimą.

9.4. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp ES ir Tuniso protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą *** (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Rekomendacija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo [9648/2005 — KOM(2004)0736 — C6-0199/2005 — 2004/0265(AVC)] — Užsienio reikalų komitetas.

Pranešėjas: Elmar Brok (A6-0220/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 4 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0309).

Parlamentas davė pritarimą.

9.5. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp ES ir Jordanijos protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą *** (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Rekomendacija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo [5092/2005 — KOM(2004)0578 — C6-0202/2005 — 2004/0196(AVC)] — Užsienio reikalų komitetas.

Pranešėjas: Elmar Brok (A6-0221/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 5 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0310).

Parlamentas davė pritarimą.

9.6. Bendras žaliavinio tabako rinkos organizavimas * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo [KOM(2005)0235 — C6-0193/2005 — 2005/0105(CNS)] — Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

Pranešėjas: Joseph Daul (A6-0233/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 6 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0311).

9.7. Nuorodų apie ekologinę gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų pristatymas * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų [KOM(2005)0194 — C6-0140/2005 — 2005/0094(CNS)] — Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

Pranešėjas: Joseph Daul (A6-0234/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 7 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0312).

9.8. Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimas darbui ir veikimas ***I (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo [KOM(2004)0477 — C6-0087/2004 — 2004/0156(COD)] — Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.

Pranešėja: Etelka Barsi-Pataky (A6-0212/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 8 punktas)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS, PAKEITIMAI ir TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0313).

Paaiškinimai dėl balsavimo:

—	Etelka Barsi-Pataky (pranešėja) pateikė 6, 7, 8 ir 19 pakeitimų žodinį pakeitimą, kuris buvo priimtas.

9.9. EB ir Libano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Libano Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo [KOM(2005)0062 — C6-0059/2005 — 2005/0012(CNS)] — Transporto ir turizmo komitetas.

Pranešėjas: Paolo Costa (A6-0232/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 9 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0314).

9.10. EB ir Gruzijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Gruzijos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo [KOM(2005)0061 — C6-0060/2005 — 2005/0009(CNS)] — Transporto ir turizmo komitetas.

Pranešėjas: Paolo Costa (A6-0231/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 10 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0315).

9.11. Duomenys apie žvejybinę veiklą bei nuotolinio fiksavimo priemonės * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl duomenų apie žvejybinę veiklą registravimo ir perdavimo elektroniniu būdu ir dėl nuotolinio fiksavimo priemonių [KOM(2004)0724 — C6-0187/2004 — 2004/0252(CNS)] — Žuvininkystės komitetas.

Pranešėjas: Paulo Casaca (A6-0238/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 11 punktas)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS, PAKEITIMAI ir TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0316).

9.12. EB ir Albanijos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo [KOM(2004)0092 — C6-0053/2005 — 2004/0033(CNS)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Pranešėja: Ewa Klamt (A6-0214/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 12 punktas)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0317).

9.13. Galimybė gauti Bendrijos išorės paramą * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą [8977/2005 — C6-0156/2005 — 2005/0806(CNS)] — Vystymosi komitetas.

Pranešėjas: Michael Gahler (A6-0239/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 13 punktas)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS, PAKEITIMAI ir TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2005)0318).

9.14. Kasybos pramonės atliekų tvarkymas ***II (balsavimas)

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB [16075/1/2004 — C6-0128/2005 — 2003/0107(COD)] — Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas.

Pranešėjas: Jonas Sjöstedt (A6-0236/2005).

(Reikalinga kvalifikuota dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 14 punktas)

BENDROJI TARYBOS POZICIJA

Paskelbtas patvirtintu su pakeitimais (P6_TA(2005)0319).

9.15. Programa PROGRESS ***I (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą — PROGRESS [KOM(2004)0488 — C6-0092/2004 — 2004/0158(COD)] — Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Pranešėjas: Karin Jöns (A6-0199/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 15 punktas)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2005)0320).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2005)0320).

Paaiškinimai dėl balsavimo:

—	Lívia Járóka pateikė 6 ir 23 pakeitimų žodinius pakeitimus; Karin Jöns (pranešėjas) pasisakė dėl šių pakeitimų. Daugiau kaip 37 Parlamento nariai nesutiko į juos atsižvelgti, todėl dėl jų nebuvo balsuojama;

—	pasibaigus balsavimui pranešėjas padėkojo Laikinojo komiteto dėl išsiplėtusios ES politikos iššūkių ir biudžeto lėšų 2007-2013 m. nariams už bendradarbiavimą.

9.16. Tekstilės ir drabužių būklė po 2005 m. (balsavimas)

Pranešimas dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 m. [2004/2265(INI)] — Tarptautinės prekybos komitetas.

Pranešėja: Tokia Saïfi (A6-0193/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 16 punktas)

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Priimta (P6_TA(2005)0321).

Paaiškinimai dėl balsavimo:

—	Pedro Guerreiro GUE/NGL frakcijos vardu pateikė 9 pakeitimo žodinį pakeitimą.

9.17. Televizija be sienų (balsavimas)

Pranešėjas: Henri Weber (A6-0202/2005).

(Reikalinga paprasta dauguma)

(Balsavimo rezultatai: I priedas, 17 punktas)

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Priimta (P6_TA(2005)0322).

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Paaiškinimai dėl balsavimo, pateikti raštu, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 3 dalimi, įrašomi į šio posėdžio stenogramą.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Pranešimas: Karin Jöns - A6-0199/2005

—	Hynek Fajmon.

Pranešimas: Tokia Saïfi - A6-0193/2005

—	Alexander Stubb ir Jörg Leichtfried.

11. Balsavimo pataisymai

Balsavimo pataisymai pateikiami „Séance en direct“ tinklalapyje, priede „Vardinio balsavimo rezultatai“.

Dvi savaites po balsavimo dienos elektroninė versija Europarl svetainėje bus nuolat atnaujinama.

Vėliau balsavimo pataisymų sąrašas nebus keičiamas, kadangi jis bus verčiamas ir skelbiamas OL.

(Posėdis sustabdytas 12.40 ir atnaujintas 15.05.)

PIRMININKAVO: Luigi COCILOVO

Pirmininko pavaduotojas

12. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

Ankstesnio posėdžio protokolas patvirtintas.

13. 2006 finansiniai metai

Taryba pristatė bendrojo biudžeto projektą (2006 finansiniai metai).

Ivan Lewis (einantis Tarybos pirmininko pareigas) padarė pranešimą.

Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

14. 2006 m. Europos Sąjungos bendrasis biudžetas (diskusijos)

2006 m. Europos Sąjungos bendrasis biudžetas.

Kalbėjo: Janusz Lewandowski (BUDG komiteto pirmininkas), Giovanni Pittella (2006 metų bendrojo biudžeto pranešėjas), Valdis Dombrovskis (2006 metų bendrojo biudžeto pranešėjas), Dalia Grybauskaitė (Komisijos narė), Laima Liucija Andrikienė PPE-DE frakcijos vardu, Constanze Angela Krehl PSE frakcijos vardu, István Szent-Iványi ALDE frakcijos vardu, Helga Trüpel Verts/ALE frakcijos vardu, Esko Seppänen GUE/NGL frakcijos vardu ir Lars Wohlin IND/DEM frakcijos vardu.

PIRMININKAVO: Dagmar ROTH-BEHRENDT

Pirmininko pavaduotoja

Kalbėjo: Wojciech Roszkowski UEN frakcijos vardu, Sergej Kozlík, nepriklausomas Parlamento narys, Margrietus van den Berg, Anne E. Jensen, Georgios Karatzaferis, Véronique De Keyser, Annemie Neyts-Uyttebroeck, David Martin, Nathalie Griesbeck, Katerina Batzeli, Jan Mulder, Teresa Riera Madurell, Jamila Madeira, Kyösti Tapio Virrankoski, Jutta D. Haug, Catherine Guy-Quint, Bogusław Liberadzki, Martine Roure, Lissy Gröner, Heinz Kindermann ir Joseph Muscat.

Diskusijos baigtos.

15. Pataisyto biudžeto Nr. 4/2005 projektas (cunamis) — Lankstumo priemonės mobilizavimas (cunamis) (diskusijos)

Pranešimas dėl Europos Sąjungos 2005 finansinių metų pataisyto biudžeto Nr. 4/2005 projekto — III skirsnis — Komisija (cunamis) [11220/2005 — C6-0239/2005 — 2005/2079(BUD)] — Biudžeto komitetas.

Pranešėjas: Salvador Garriga Polledo (A6-0255/2005).

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės, skirtos nukentėjusių nuo cunamio šalių pagalbai atstatymui ir rekonstrukcijai, mobilizavimo pagal 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 24 punktą [SEK(2005)0548 — C6-0127/2005 — 2005/2083(ACI)] — Biudžeto komitetas.

Pranešėjas: Reimer Böge (A6-0254/2005).

Salvador Garriga Polledo pristatė pranešimą (A6-0255/2005).

Reimer Böge pristatė pranešimą (A6-0254/2005).

Kalbėjo: Nirj Deva (DEVE komiteto nuomonės referentas), Ingeborg Gräßle PPE-DE frakcijos vardu, Catherine Guy-Quint PSE frakcijos vardu, Kyösti Tapio Virrankoski ALDE frakcijos vardu, Helga Trüpel Verts/ALE frakcijos vardu, Alessandro Battilocchio, nepriklausomas Parlamento narys, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Anders Wijkman (DEVE komiteto nuomonės referentas) ir Dalia Grybauskaitė (Komisijos narė).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 7 protokolo 4.4 punktas ir 2005 9 7 protokolo 4.1 punktas.

(Posėdis sustabdytas 17.15 prieš klausimų metą ir atnaujintas 17.30).

PIRMININKAVO: Sylvia-Yvonne KAUFMANN

Pirmininko pavaduotoja

16. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

Parlamentas peržiūrėjo klausimus Komisijai (B6-0330/2005).

Pirma dalis

38 klausimas (Panagiotis Beglitis): Prekių eksportas iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos.

László Kovács (Komisijos narys) atsakė į klausimą ir į Panagiotis Beglitis papildomą klausimą.

39 klausimas (Seán Ó Neachtain): Špionažo programinė įranga internete.

Viviane Reding (Komisijos narė) atsakė į klausimą ir į Seán Ó Neachtain papildomą klausimą.

40 klausimas nebuvo pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvavo.

Antra dalis

41 klausimas (Nikolaos Vakalis): 2007-2013 m. finansinė perspektyva.

Dalia Grybauskaitė (Komisijos narė) atsakė į klausimą ir į Nikolaos Vakalis ir David Martin papildomus klausimus.

42 klausimas (Justas Vincas Paleckis): Ar ketinama imtis papildomų veiksmų vieningos Europos idėjai propaguoti ir ES iš tiesų nuveiktiems darbams pristatyti ES valstybių piliečiams?

43 klausimas (Gay Mitchell): Planas „D“.

Margot Wallström (Komisijos Pirmininko pavaduotoja) atsakė į klausimus ir į Justo Vinco Paleckio, Gay Mitchell, David Martin, Paul Rübig ir Elmar Brok papildomus klausimus.

44 klausimas (Nils Lundgren): ES informavimo strategija.

Margot Wallström atsakė į klausimą ir į Nils Lundgren, Elmar Brok ir Jan Andersson papildomus klausimus.

45 klausimas (Bart Staes): Europos teisinis pagrindas kovos prieš tarpvalstybinį su atliekomis susijusį nusikalstamumą srityje.

Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas) atsakė į klausimą ir į Bart Staes papildomą klausimą.

46 klausimas nebuvo pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvavo.

47 klausimas (Sarah Ludford): „Neleidimo įvažiuoti sąrašai“ arba asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į JAV, sąrašai.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Sophia in 't Veld (pavaduojanti autorių), Paul Rübig ir Dimitrios Papadimoulis papildomus klausimus.

48 klausimas (Bernd Posselt): Policijos akademija ir išorės sienų kontrolė.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Bernd Posselt papildomą klausimą.

49 klausimas (Dimitrios Papadimoulis): Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūra.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Dimitrios Papadimoulis papildomą klausimą.

50 klausimas (Claude Moraes): Europolo skaidrumas.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Claude Moraes ir James Hugh Allister papildomus klausimus.

51 klausimas nebuvo pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvavo.

Kalbėjo John Purvis dėl klausimų valandos tvarkos.

52 klausimas (Joachim Wuermeling): Skandalas dėl Vokietijos vizų.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Ewa Klamt (pavaduojanti autorių) ir Manfred Weber papildomus klausimus.

53 klausimas nebuvo pateiktas, nes klausimo teikėjas posėdyje nedalyvavo.

54 klausimas (Inger Segelström): Pabėgėlių apgyvendinimas ir kvotos.

Franco Frattini atsakė į klausimą ir į Inger Segelström papildomą klausimą.

Į klausimus nuo 55 iki 94 bus atsakyta raštu.

Klausimų Komisijai valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.10 ir atnaujintas 21.00.)

PIRMININKAVO: Ingo FRIEDRICH

Pirmininko pavaduotojas

17. Nepilnamečių ir žmogaus orumo apsauga, atsižvelgiant į garso, vaizdo ir informacijos paslaugų konkurencingumą ***I (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos garso, vaizdo ir informacijos paslaugų pramonės konkurencingumą [KOM(2004)0341 — C6-0029/2004 — 2004/0117(COD)] — Kultūros ir švietimo komitetas.

Pranešėja: Marielle De Sarnez (A6-0244/2005).

Kalbėjo Viviane Reding (Komisijos narė).

Marielle De Sarnez pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Roberta Angelilli (LIBE komiteto nuomonės referentė), Vasco Graça Moura PPE-DE frakcijos vardu, Christa Prets PSE frakcijos vardu, Alfonso Andria ALDE frakcijos vardu, Michael Cramer Verts/ALE frakcijos vardu, Konrad Szymański UEN frakcijos vardu, Manolis Mavrommatis, Nikolaos Sifunakis, Ljudmila Novak, Aloyzas Sakalas, Luis Herrero-Tejedor, Laima Liucija Andrikienė ir Viviane Reding.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 7 protokolo 4.8 punktas.

18. PVM: 1. Prievolės supaprastinimas, 2. Vieno langelio schema * (diskusijos)

Pranešimas dėl:

1.	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EEB siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą [KOM(2004)0728 — C6-0024/2005 — 2004/0261(CNS)]

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų, diegiant vieno langelio schemą ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo tvarkos [KOM(2004)0728 — C6-0025/2005 — 2004/0262(CNS)] — Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

Pranešėjas: Zsolt László Becsey (A6-0228/2005).

Kalbėjo László Kovács (Komisijos narys).

Zsolt László Becsey pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Antolín Sánchez Presedo PSE frakcijos vardu, Margarita Starkevičiūtė ALDE frakcijos vardu ir László Kovács.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 7 protokolo 4.10 punktas.

19. Pediatrijoje naudojami vaistai ***I (diskusijos)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 [KOM(2004)0599 — C6-0159/2004 — 2004/0217(COD)] — Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas.

Pranešėja: Françoise Grossetête (A6-0247/2005).

Kalbėjo Günther Verheugen (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Françoise Grossetête pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Patrizia Toia (ITRE komiteto nuomonės referentė), John Bowis PPE-DE frakcijos vardu, Dagmar Roth-Behrendt PSE frakcijos vardu, Jules Maaten ALDE frakcijos vardu, Hiltrud Breyer Verts/ALE frakcijos vardu, Adamos Adamou GUE/NGL frakcijos vardu, Johannes Blokland IND/DEM frakcijos vardu, Irena Belohorská, nepriklausoma Parlamento narė, Miroslav Mikolášik, Anne Ferreira, Mojca Drčar Murko, Carl Schlyter, Jiří Maštálka, Kathy Sinnott, Jan Tadeusz Masiel, Frederika Brepoels, Genowefa Grabowska, Marios Matsakis, Vittorio Agnoletto, Thomas Ulmer, Evangelia Tzampazi, Frédérique Ries, Richard Seeber, Dorette Corbey, Holger Krahmer, Alexander Stubb, Gyula Hegyi, Mia De Vits, Lasse Lehtinen ir Günther Verheugen.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: 2005 9 7 protokolo 4.9 punktas.

20. Kito posėdžio darbotvarkė

Kitos dienos darbotvarkė patvirtinta (dokumentas „Darbotvarkė“ 360.636/OJME).

21. Posėdžio pabaiga

Posėdis baigėsi 23.35 val.

Julian Priestley

Generalinis sekretorius

Gérard Onesta

Pirmininko pavaduotojas

(1) Šis dokumentas į visas kalbas neišverstas.

(2) Šis dokumentas į visas kalbas neišverstas.

DALYVIŲ SĄRAŠAS

Pasirašė:

Adamou, Agnoletto, Allister, Alvaro, Andersson, Andrejevs, Andria, Andrikienė, Angelilli, Antoniozzi, Arif, Arnaoutakis, Ashworth, Atkins, Attard-Montalto, Attwooll, Aubert, Audy, Auken, Ayala Sender, Aylward, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Baco, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Barsi-Pataky, Batten, Battilocchio, Batzeli, Bauer, Beaupuy, Beazley, Becsey, Beer, Beglitis, Belder, Belet, Belohorská, Bennahmias, Beňová, Berend, Berès, van den Berg, Berger, Berlato, Berlinguer, Bertinotti, Bielan, Birutis, Blokland, Bloom, Bobošíková, Böge, Bösch, Bonde, Bono, Bonsignore, Booth, Borghezio, Borrell Fontelles, Bourlanges, Bourzai, Bowis, Bowles, Bozkurt, Bradbourn, Braghetto, Mihael Brejc, Brepoels, Breyer, Březina, Brie, Brok, Brunetta, Budreikaitė, Bullmann, van den Burg, Bushill-Matthews, Busk, Busquin, Buzek, Cabrnoch, Calabuig Rull, Callanan, Camre, Capoulas Santos, Carlotti, Carlshamre, Carnero González, Carollo, Casa, Casaca, Cashman, Caspary, Castex, del Castillo Vera, Catania, Cavada, Cederschiöld, Cercas, Chatzimarkakis, Chichester, Chiesa, Chmielewski, Christensen, Chruszcz, Cirino Pomicino, Claeys, Clark, Cocilovo, Coelho, Cohn-Bendit, Corbett, Corbey, Cornillet, Correia, Costa, Cottigny, Coûteaux, Coveney, Cramer, Crowley, Marek Aleksander Czarnecki, Ryszard Czarnecki, D'Alema, Daul, Davies, de Brún, Degutis, Dehaene, De Keyser, Demetriou, De Michelis, Deprez, De Rossa, De Sarnez, Descamps, Désir, Deß, Deva, De Veyrac, De Vits, Díaz de Mera García Consuegra, Didžiokas, Díez González, Dillen, Dimitrakopoulos, Dionisi, Di Pietro, Dobolyi, Dombrovskis, Doorn, Douay, Dover, Doyle, Drčar Murko, Duchoň, Dührkop Dührkop, Duff, Duka-Zólyomi, Duquesne, Ebner, Ehler, Ek, El Khadraoui, Elles, Esteves, Estrela, Ettl, Eurlings, Jillian Evans, Jonathan Evans, Robert Evans, Fajmon, Falbr, Farage, Fatuzzo, Fava, Fazakas, Ferber, Fernandes, Fernández Martín, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Figueiredo, Fjellner, Flasarová, Flautre, Florenz, Foglietta, Fontaine, Ford, Fotyga, Fourtou, Fraga Estévez, Frassoni, Freitas, Friedrich, Fruteau, Gahler, Gaľa, García-Margallo y Marfil, García Pérez, Gargani, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gentvilas, Geremek, Geringer de Oedenberg, Gibault, Gierek, Giertych, Gklavakis, Glante, Glattfelder, Goebbels, Goepel, Golik, Gollnisch, Gomes, Gomolka, Goudin, Genowefa Grabowska, Grabowski, Graça Moura, Graefe zu Baringdorf, Gräßle, de Grandes Pascual, Grech, Griesbeck, Gröner, de Groen-Kouwenhoven, Grosch, Grossetête, Gruber, Guardans Cambó, Guellec, Guerreiro, Guidoni, Gurmai, Guy-Quint, Gyürk, Hänsch, Hall, Hammerstein Mintz, Hamon, Handzlik, Hannan, Harangozó, Harbour, Harkin, Hasse Ferreira, Hassi, Hatzidakis, Haug, Heaton-Harris, Hedh, Hedkvist Petersen, Hegyi, Helmer, Henin, Hennicot-Schoepges, Hennis-Plasschaert, Herczog, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Honeyball, Hoppenstedt, Horáček, Howitt, Hudacký, Hudghton, Hughes, Hutchinson, Hybášková, Ibrisagic, Ilves, in 't Veld, Isler Béguin, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jäätteenmäki, Jałowiecki, Janowski, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jensen, Joan i Marí, Jöns, Jørgensen, Jonckheer, Jordan Cizelj, Juknevičienė, Jelko Kacin, Kaczmarek, Kallenbach, Kamall, Kamiński, Karas, Karatzaferis, Karim, Kasoulides, Kaufmann, Tunne Kelam, Kindermann, Kinnock, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Klinz, Knapman, Koch, Kohlíček, Konrad, Korhola, Kósáné Kovács, Koterec, Kozlík, Krahmer, Krarup, Krasts, Kratsa-Tsagaropoulou, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kristovskis, Krupa, Kuc, Kudrycka, Kuhne, Kušķis, Kusstatscher, Kuźmiuk, Lagendijk, Laignel, Lamassoure, Lambert, Lambrinidis, Lambsdorff, Landsbergis, Lang, Langen, Langendries, Laperrouze, La Russa, Lauk, Lavarra, Lax, Lechner, Le Foll, Lehideux, Lehne, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Jean-Marie Le Pen, Marine Le Pen, Fernand Le Rachinel, Lévai, Janusz Lewandowski, Liberadzki, Libicki, Lichtenberger, Lienemann, Liotard, Lipietz, Locatelli, Lombardo, Louis, Lucas, Lulling, Lundgren, Lynne, Maat, Maaten, McGuinness, McMillan-Scott, Madeira, Malmström, Manders, Maňka, Erika Mann, Thomas Mann, Manolakou, Markov, Marques, Martens, David Martin, Hans-Peter Martin, Martinez, Martínez Martínez, Masiel, Masip Hidalgo, Maštálka, Mastenbroek, Mathieu, Mato Adrover, Matsakis, Matsis, Matsouka, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Medina Ortega, Meijer, Méndez de Vigo, Menéndez del Valle, Meyer Pleite, Miguélez Ramos, Mikko, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Mölzer, Montoro Romero, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Morgantini, Morillon, Moscovici, Mote, Mulder, Musacchio, Muscardini, Muscat, Musotto, Mussolini, Musumeci, Myller, Napoletano, Nassauer, Nattrass, Navarro, Newton Dunn, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Nicholson, Nicholson of Winterbourne, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Obiols i Germà, Özdemir, Olajos, Olbrycht, Ó Neachtain, Onesta, Onyszkiewicz, Oomen-Ruijten, Ortuondo Larrea, Őry, Ouzký, Oviir, Pack, Borut Pahor, Paleckis, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Pannella, Panzeri, Papadimoulis, Papastamkos, Parish, Patrie, Peillon, Pęk, Alojz Peterle, Pflüger, Piecyk, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pinior, Piotrowski, Pirilli, Piskorski, Pistelli, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Poignant, Pomés Ruiz, Portas, Posselt, Prets, Prodi, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Rapkay, Rasmussen, Remek, Reul, Reynaud, Ribeiro e Castro, Riera Madurell, Ries, Riis-Jørgensen, Rivera, Rizzo, Rogalski, Roithová, Romagnoli, Romeva i Rueda, Rosati, Roszkowski, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Rudi Ubeda, Rübig, Rühle, Rutowicz, Ryan, Sacconi, Saïfi, Sakalas, Salafranca Sánchez-Neyra, Salinas García, Salvini, Samaras, Samuelsen, Sánchez Presedo, dos Santos, Sartori, Saryusz-Wolski, Savary, Savi, Sbarbati, Schapira, Scheele, Schenardi, Schierhuber, Schlyter, Schmidt, Ingo Schmitt, Pál Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schroedter, Schulz, Schuth, Schwab, Seeber, Seeberg, Segelström, Seppänen, Siekierski, Sifunakis, Silva Peneda, Sinnott, Siwiec, Sjöstedt, Skinner, Škottová, Smith, Sommer, Sousa Pinto, Spautz, Speroni, Staes, Staniszewska, Starkevičiūtė, Šťastný, Stenzel, Sterckx, Stevenson, Stihler, Stockmann, Strejček, Strož, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Svensson, Swoboda, Szájer, Szejna, Szent-Iványi, Szymański, Tabajdi, Tajani, Takkula, Tannock, Tarabella, Tarand, Tatarella, Thomsen, Thyssen, Titford, Titley, Toia, Tomczak, Toubon, Toussas, Trakatellis, Trautmann, Triantaphyllides, Trüpel, Turmes, Tzampazi, Ulmer, Väyrynen, Vaidere, Vakalis, Valenciano Martínez-Orozco, Vanhecke, Van Hecke, Van Lancker, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vatanen, Vaugrenard, Ventre, Vergnaud, Vidal-Quadras Roca, de Villiers, Vincenzi, Virrankoski, Vlasák, Vlasto, Voggenhuber, Wallis, Walter, Watson, Henri Weber, Manfred Weber, Weiler, Weisgerber, Whitehead, Whittaker, Wieland, Wiersma, Wijkman, Wise, von Wogau, Wohlin, Janusz Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Wurtz, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zani, Zapałowski, Zappalà, Zatloukal, Ždanoka, Železný, Zieleniec, Zīle, Zimmer, Zingaretti, Zvěřina, Zwiefka.

I PRIEDAS

BALSAVIMO REZULTATAI

Sutrumpinimai ir simboliai

+	priimta
-	atmesta
↓	atkrito
A	atšaukta
VB (..., ..., ...)	vardinis balsavimas (už, prieš, susilaikė)
EB (..., ..., ...)	elektroninis balsavimas (už, prieš, susilaikė)
dal.	balsavimas dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių
atsk.	atskiras balsavimas
pak.	pakeitimas
KP	kompromisinis pakeitimas
AD	atitinkama dalis
NP	naikinantis pakeitimas
=	tapatūs pakeitimai
§	dalis
str.	straipsnis
konst.	konstatuojamoji dalis
PR	pasiūlymas dėl rezoliucijos
BPR	bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
SB	slaptas balsavimas

1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

2. Regionų komiteto konsultacijos prašymas: Diskusijų apie Europos Sąjungą įvertinimo struktūra, temos ir metmenys

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

3. Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo tarp ES ir Maroko protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Pranešimas: Elmar BROK (A6-0219/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

4. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp ES ir Tuniso protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Pranešimas: Elmar BROK (A6-0220/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

5. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp ES ir Jordanijos protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Pranešimas: Elmar BROK (A6-0221/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

6. Bendras žaliavinio tabako rinkos organizavimas *

Pranešimas: Joseph DAUL (A6-0233/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas	VB	+	463, 27, 68

Vardinio balsavimo prašymai:

IND/DEM: galutinis balsavimas.

PPE-DE: galutinis balsavimas.

7. Nuorodų apie ekologinę gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų pristatymas *

Pranešimas: Joseph DAUL (A6-0234/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

8. Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimas darbui ir veikimas ***I

Pranešimas: Etelka BARSI-PATAKY (A6-0212/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

Įvairūs:

Pranešėja p. Barsi-Pataky pateiks žodinį pakeitimą dėl žodžių „2004 m. kainomis“ išėmimo 6, 7, 8, 19 pakeitimuose.

9. EB ir Libano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Pranešimas: Paolo COSTA (A6-0232/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

10. EB ir Gruzijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Pranešimas: Paolo COSTA (A6-0231/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

11. Duomenys apie žvejybinę veiklą bei nuotolinio fiksavimo priemonės *

Pranešimas: Paulo CASACA (A6-0238/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

12. EB ir Albanijos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos *

Pranešimas: Ewa KLAMT (A6-0214/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

13. Galimybė gauti Bendrijos išorės paramą *

Pranešimas: Michael GAHLER (A6-0239/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Balsavimas	VB/EB — pastabos
vienas balsavimas		+

14. Kasybos pramonės atliekų tvarkymas ***II

Rekomendacija II-ajam skaitymui: Jonas SJÖSTEDT (A6-0236/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Autorius	VB ir t.t	Balsavimas	VB/EB — pastabos
Atsakingo komiteto pateikti pakeitimai — bendras balsavimas	3-4 6-7 9-10 14 16-25 27 29-39 42-45	komitetas		+
Atsakingo komiteto pateikti pakeitimai — atskiras balsavimas	1	komitetas	atsk.	-
	2	komitetas	atsk.	-
	5	komitetas	atsk./EB	-	341, 269, 7
	8	komitetas	atsk./EB	+	532, 91, 6
	11	komitetas	atsk.	-
	12	komitetas	atsk.	-
	13	komitetas	atsk.	-
	15	komitetas	atsk.	-
	26	komitetas	dal.
			1	+
			2	-
	28	komitetas	atsk.	-
	40	komitetas	atsk.	-
	41	komitetas	atsk.	-
	46	komitetas	atsk.	-
	47	komitetas	atsk.	-
3 straipsnio 8 punktas	48= 49= 50=	PPE-DE PSE GUE/NGL		+

Prašymai dėl atskiro balsavimo:

PPE-DE: pakeitimai 1, 2, 5, 11, 12, 13, 15, 28, 40, 41, 46 ir 47

IND/DEM: pakeitimas 8

Prašymai dėl balsavimo dalimis:

PSE:

26 pakeitimas

1 dalis: Visas tekstas, išskyrus žodžius „ir kasybos ertmių“10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje

2 dalis: šie žodžiai

15. Programa PROGRESS ***I

Pranešimas: Karin JÖNS (A6-0199/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Autorius	VB ir t.t	Balsavimas	VB/EB — pastabos
Atsakingo komiteto pateikti pakeitimai — atskiras balsavimas	1-65 68-72	komitetas		+
17 straipsnio 1 dalis	73	PPE-DE	EB	-	309, 331, 8
17 straipsnio 1 dalis	66	komitetas		+
17 straipsnio 2 dalis	74	PPE-DE		-
17 straipsnio 2 dalis	67	komitetas		+
balsavimas: pakeistas pasiūlymas				+
balsavimas: teisinė rezoliucija				+

Įvairūs:

Livia Járóka pateikė žodinius pakeitimus pakeitimams 6 ir 23, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.

16. Tekstilės ir drabužių būklė po 2005 m.

Pranešimas: Tokia SAÏFI (A6-0193/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Autorius	VB ir t.t	Balsavimas	VB/EB — pastabos
2 §	§	originalus tekstas	dal.
			1	+
			2	+
			3	+
po 2 dalies	13	GUE/NGL	VB	-	122, 519, 10
po 4 dalies	14	GUE/NGL	VB	-	162, 482, 7
po 5 dalies	§	originalus tekstas	atsk.	+
11 §	10	GUE/NGL	dal.
			1/VB	+	408, 235, 10
			2/VB	-	77, 556, 20
po 11 dalies	15	GUE/NGL		-
po 17 dalies	16	Verts/ALE		-
po 17 dalies	17	Verts/ALE		+
21 §	3	PPE-DE		+
22 §	4	PPE-DE		+
23 §	8/rev	PPE-DE		R
23 §	5	PPE-DE		+
28 §	6	PPE-DE		+
	11	GUE/NGL	dal.
			1/VB	-	277, 363, 13
			2/EB	-	98, 534, 12
33 §	§	originalus tekstas	atsk.	-
43 §	§	originalus tekstas	atsk.	+
44 §	7	PPE-DE		+
po 50 dalies	1	COTTIGNY ir kt.	VB	-	165, 408, 80
B konst.	2	PPE-DE		+
C konst.	9	GUE/NGL	VB	+	503, 121, 26 žodinis pakeitimas
D konst.	§	originalus tekstas	atsk.	+
po H konst.	12	GUE/NGL		-
balsavimas: rezoliucija (visas tekstas)				+

Pakeitimai 18 ir 19 buvo atšaukti.

M. GUE/NGL frakcija pateikė žodinį pakeitimą 9 pakeitimui:

C.	pažymi, kad kvotų tekstilės ir aprangos sektoriui panaikinimas gali turėti neigiamų padarinių... (likęs tekstas nesikeičia)

Į šitą pakeitimą nebuvo atsižvelgta.

Vardinio balsavimo prašymai:

PSE: 1 pakeitimas

GUE/NGL: 9 ir 10 pakeitimai, 11 pakeitimo 1 dalis, 13 ir 14 pakeitimai

Prašymai dėl balsavimo dalimis:

PSE, GUE/NGL

11 pakeitimas

1 dalis: Visas tekstas, išskyrus žodžius„apimant tuos regionus, kuriuos paveiks statistinis efektas“

2 dalis: šie žodžiai

10 pakeitimas

1 dalis:„atkreipia dėmesį į... apribojimo aspektu“

2 dalis:„tačiau mano, kad... nurodė valstybės narės“

Verts/ALE

2 §

1 dalis: Visas tekstas, išskyrus žodžius„ir palyginamos“ ir „stambiausiems tekstilės ir drabužių gamintojams“

2 dalis:„ir palyginamos“

3 dalis:„stambiausiems tekstilės ir drabužių gamintojams“

Prašymai dėl atskiro balsavimo

GUE/NGL: konstatuojamoji dalis D

Verts/ALE: 5 ir 43 pastraipos

PSE: 33 pastraipa

Įvairūs

PPE-DE frakcija atsiėmė 8/rev pakeitimą.

17. Televizija be sienų

Pranešimas: Henri WEBER (A5-0202/2005)

Dalykas	Pakeitimo Nr.	Autorius	VB ir t.t	Balsavimas	VB/EB — pastabos
po 6 dalies	4	PSE	VB	-	283, 358, 9
18 §	5	ALDE		+
27 §	6	ALDE		-
po 28 dalies	3	PSE	EB	+	348, 273, 9
po 35 dalies	2	PSE		+
po 39 dalies	7	ALDE		+
42 §	8	PPE-DE		+
po 3 nuorodos	9= 1=	PPE-DE PSE		+
balsavimas: rezoliucija (visas tekstas)				+

Vardinio balsavimo prašymai:

Verts/ALE: pakeitimas 4.

II PRIEDAS

VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

1. Daul pranešimas A6-0233/2005

Už: 463

ALDE: Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Cavada, Chiesa, Cocilovo, Cornillet, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duquesne, Fourtou, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Pistelli, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: de Brún, Krarup, Liotard, Meijer, Portas, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Belder, Blokland, Bonde, Borghezio, Coûteaux, Goudin, Louis, Lundgren, Salvini, Speroni, de Villiers, Wohlin

NI: Battilocchio, Belohorská, Claeys, Czarnecki Marek Aleksander, De Michelis, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Mussolini, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Andrikienė, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brunetta, Carollo, Casa, Caspary, Cederschiöld, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Doyle, Duka-Zólyomi, Ebner, Esteves, Eurlings, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Langen, Langendries, Lehne, Lewandowski, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Montoro Romero, Nassauer, Niebler, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Peterle, Pieper, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Posselt, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Spautz, Stenzel, Stubb, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, Berlinguer, Bösch, Bono, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Calabuig Rull, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Falbr, Fava, Fazakas, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Goebbels, Grabowska, Gröner, Gruber, Guy-Quint, Hamon, Hasse Ferreira, Hedh, Hedkvist Petersen, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leichtfried, Lévai, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martínez Martínez, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Moreno Sánchez, Moscovici, Napoletano, Navarro, Panzeri, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Schapira, Scheele, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Swoboda, Szejna, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Valenciano Martínez-Orozco, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Weber Henri, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Bielan, Didžiokas, Foglietta, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Ó Neachtain, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Ždanoka

Prieš: 27

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Wurtz

NI: Mote

PSE: Evans Robert, Haug, Howitt, Kuhne

Susilaikė: 68

IND/DEM: Batten, Bloom, Booth, Clark, Farage, Giertych, Grabowski, Knapman, Krupa, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Zapałowski, Železný

NI: Allister, Baco, Bobošíková, Helmer, Kozlík

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Bowis, Bradbourn, Bushill-Matthews, Cabrnoch, Callanan, Chichester, Deva, Dover, Duchoň, Fajmon, Graça Moura, Harbour, Heaton-Harris, Jałowiecki, Kamall, Kirkhope, Landsbergis, McMillan-Scott, Ouzký, Parish, Purvis, Seeberg, Škottová, Stevenson, Strejček, Sumberg, Tannock, Van Orden, Vlasák, Zahradil, Zvěřina

PSE: Andersson, van den Berg, Ettl, Honeyball, Moraes, Muscat, Myller, Segelström, Skinner, Stihler

UEN: Fotyga

Balsavimo pataisymai

Už:	John Attard-Montalto
Prieš:	Hélène Goudin, Nils Lundgren, Lars Wohlin

2. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 122

ALDE: Toia

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Giertych, Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Speroni, Tomczak, Zapałowski

NI: Claeys, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Salafranca Sánchez-Neyra, Ventre

PSE: Arif, Berès, Bono, Bourzai, Castex, Corbett, Cottigny, De Keyser, Désir, Douay, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Fruteau, Guy-Quint, Hamon, Kreissl-Dörfler, Laignel, Le Foll, Lienemann, Moscovici, Muscat, Navarro, Poignant, Roure, Savary, Scheele, Trautmann, Vaugrenard, Vergnaud, Weber Henri

Verts/ALE: Aubert, Beer, Bennahmias, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 519

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Cornillet, Costa, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Bonde, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Goudin, Karatzaferis, Knapman, Louis, Lundgren, Nattrass, Sinnott, Titford, de Villiers, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Allister, Battilocchio, Bobošíková, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Helmer, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Christensen, Corbey, Correia, D'Alema, De Rossa, Díez González, Dobolyi, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ford, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Hänsch, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Hegyi, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Kuc, Kuhne, Lambrinidis, Lavarra, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Myller, Napoletano, Pahor, Paleckis, Panzeri, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Schapira, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vincenzi, Walter, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Pirilli, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Auken, Breyer

Susilaikė: 10

ALDE: Chiesa

GUE/NGL: Portas

NI: Baco, Belohorská, Kozlík, Mote

PSE: De Vits, El Khadraoui, Van Lancker

Verts/ALE: Schlyter

Balsavimo pataisymai

Už:	Marie-Arlette Carlotti

3. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 162

ALDE: Chiesa, Fourtou, Toia

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Bonde, Borghezio, Coûteaux, Giertych, Grabowski, Krupa, Louis, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Speroni, Tomczak, Zapałowski

NI: Allister, Baco, Claeys, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Audy, Daul, Descamps, De Veyrac, Florenz, Gaubert, Gauzès, Grossetête, Guellec, Mathieu, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Sudre, Vlasto

PSE: Arif, Berès, Bono, Bourzai, Castex, Cottigny, Désir, De Vits, Douay, El Khadraoui, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Fruteau, Guy-Quint, Hamon, Hegyi, Kreissl-Dörfler, Laignel, Le Foll, Lienemann, Moscovici, Navarro, Peillon, Poignant, Reynaud, Roure, Savary, Schapira, Scheele, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Weber Henri

UEN: Angelilli, Berlato, Bielan, Camre, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kamiński, La Russa, Libicki, Muscardini, Pirilli, Roszkowski, Szymański, Tatarella

Verts/ALE: Aubert, Beer, Bennahmias, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 482

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Cornillet, Costa, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Farage, Karatzaferis, Knapman, Lundgren, Nattrass, Sinnott, Titford, de Villiers, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Battilocchio, Bobošíková, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Helmer, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Dehaene, Demetriou, Deß, Deva, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berger, Berlinguer, Bösch, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Díez González, Dobolyi, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ford, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Hänsch, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kristensen, Kuc, Kuhne, Lambrinidis, Lavarra, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Prets, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vincenzi, Walter, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Aylward, Crowley, Didžiokas, Krasts, Kristovskis, Ó Neachtain, Vaidere, Zīle

Susilaikė: 7

IND/DEM: Goudin

NI: Belohorská, Kozlík, Mote

PPE-DE: Ventre

Verts/ALE: Auken, Breyer

Balsavimo pataisymai

Už:	Marie-Arlette Carlotti, Philippe de Villiers

4. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 408

ALDE: Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Cavada, Chatzimarkakis, Chiesa, Cocilovo, Cornillet, Costa, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Krupa, Pęk, Salvini, Speroni, Tomczak, Zapałowski

NI: Claeys, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Masiel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Braghetto, Brejc, Brepoels, Brok, Brunetta, Buzek, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Doyle, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zwiefka

PSE: Arif, Berès, Bono, Bourzai, Carlotti, Castex, Christensen, Cottigny, Désir, De Vits, Douay, Ferreira Anne, Fruteau, Guy-Quint, Hamon, Herczog, Jørgensen, Kinnock, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Laignel, Le Foll, Lienemann, Navarro, Patrie, Peillon, Poignant, Reynaud, Roure, Savary, Schapira, Thomsen, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Weber Henri

UEN: Camre

Verts/ALE: Aubert, Beer, Bennahmias, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 235

ALDE: Alvaro

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Goudin, Knapman, Louis, Lundgren, Nattrass, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Titford, de Villiers, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Battilocchio, Bobošíková, De Michelis, Helmer

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Beazley, Bowis, Bradbourn, Březina, Bushill-Matthews, Cabrnoch, Callanan, Chichester, Deva, Dover, Duchoň, Elles, Fajmon, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Kamall, Kirkhope, McMillan-Scott, Nicholson, Ouzký, Parish, Purvis, Sartori, Seeberg, Škottová, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sumberg, Tannock, Van Orden, Vlasák, Zahradil, Zvěřina

PSE: Andersson, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Corbett, Corbey, Correia, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Díez González, Dobolyi, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ford, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Hänsch, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Hegyi, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Kindermann, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kuc, Kuhne, Lambrinidis, Lavarra, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Pahor, Paleckis, Panzeri, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Prets, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Titley, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vincenzi, Walter, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Pirilli, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Auken, Breyer

Susilaikė: 10

GUE/NGL: Agnoletto

IND/DEM: Bonde

NI: Allister, Baco, Belohorská, Kozlík, Mote

PPE-DE: Ventre

PSE: Bullmann, Ferreira Elisa

Balsavimo pataisymai

Už:	Poul Nyrup Rasmussen

5. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 77

ALDE: Chiesa

GUE/NGL: Adamou, Bertinotti, Brie, Catania, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kohlíček, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Salvini, Speroni, Zapałowski

NI: Claeys, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Bachelot-Narquin, Sartori

PSE: Arif, Berès, Bono, Bourzai, Carlotti, Castex, Cottigny, Désir, De Vits, Douay, Ferreira Anne, Fruteau, Guy-Quint, Hamon, Laignel, Le Foll, Lienemann, Moscovici, Navarro, Patrie, Peillon, Poignant, Reynaud, Roure, Savary, Schapira, Trautmann, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Weber Henri

Prieš: 556

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Bonde, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Goudin, Knapman, Krupa, Louis, Lundgren, Nattrass, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Titford, de Villiers, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Battilocchio, Bobošíková, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Helmer, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Ventre, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arnaoutakis, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Díez González, Dobolyi, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ford, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Hänsch, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Lambrinidis, Lavarra, Lehtinen, Leinen, Lévai, Liberadzki, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Pahor, Paleckis, Panzeri, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Prets, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rouček, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vincenzi, Walter, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Pirilli, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Susilaikė: 20

GUE/NGL: Agnoletto, de Brún, Kaufmann, Krarup, Liotard, Meijer, Portas, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Pęk

NI: Allister, Baco, Belohorská, Kozlík, Mote

PSE: Bullmann, Ferreira Elisa, Hegyi, Leichtfried

UEN: Didžiokas

6. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 277

ALDE: Chiesa, Toia

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Borghezio, Coûteaux, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Krupa, Louis, Salvini, Speroni, de Villiers, Zapałowski

NI: Battilocchio, Claeys, De Michelis, Dillen, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi

PPE-DE: Dehaene, Dimitrakopoulos, Gklavakis, Hatzidakis, Kratsa-Tsagaropoulou, Mato Adrover, Matsis, Mavrommatis, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Samaras, Thyssen

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hegyi, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Jöns, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

Verts/ALE: Aubert, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 363

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Farage, Goudin, Knapman, Lundgren, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Bobošíková, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, Helmer, Masiel, Rutowicz

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mauro, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Ventre, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Christensen, Hedh, Hedkvist Petersen, Ilves, Jørgensen, Kristensen, Segelström, Thomsen, Titley

Verts/ALE: Auken

Susilaikė: 13

GUE/NGL: Krarup, Liotard, Meijer, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Bonde

NI: Allister, Baco, Belohorská, Kozlík, Mote, Vanhecke

Verts/ALE: Schlyter

Balsavimo pataisymai

Prieš:

Poul Nyrup Rasmussen

7. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 165

ALDE: Cornillet, Deprez, Ries

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Bonde, Giertych, Grabowski, Pęk, Zapałowski

NI: Battilocchio, Belohorská, De Michelis, Mussolini

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, Berger, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Carlotti, Casaca, Castex, Corbett, Corbey, Cottigny, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Falbr, Fava, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Guy-Quint, Hamon, Harangozó, Haug, Hegyi, Herczog, Hughes, Hutchinson, Kósáné Kovács, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Leichtfried, Leinen, Lévai, Lienemann, Locatelli, Maňka, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Matsouka, Mikko, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Pinior, Pittella, Poignant, Prets, Reynaud, Rosati, Rothe, Roure, Sakalas, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Sousa Pinto, Stockmann, Swoboda, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Weber Henri, Xenogiannakopoulou

UEN: Camre

Verts/ALE: Bennahmias, Hassi, Joan i Marí, Kusstatscher, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Trüpel

Prieš: 408

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Chatzimarkakis, Cocilovo, Costa, Davies, Degutis, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Borghezio, Clark, Farage, Goudin, Karatzaferis, Knapman, Krupa, Lundgren, Nattrass, Piotrowski, Rogalski, Salvini, Sinnott, Speroni, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Bobošíková, Claeys, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, Dillen, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Masiel, Mölzer, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Ventre, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, van den Berg, Christensen, Evans Robert, Glante, Goebbels, Hedh, Hedkvist Petersen, Honeyball, Howitt, Ilves, Jørgensen, Kinnock, Kristensen, Kuc, Lehtinen, McAvan, Martin David, Mastenbroek, Moraes, Rapkay, Rasmussen, Rouček, Segelström, Skinner, Stihler, Thomsen, Titley, Whitehead, Wiersma, Wynn, Zingaretti

Verts/ALE: Auken, Breyer

Susilaikė: 80

ALDE: Cavada, Chiesa, Toia

IND/DEM: Coûteaux, Louis, de Villiers

NI: Allister, Baco, Kozlík, Mote, Romagnoli

PSE: Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Berlinguer, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carnero González, Cashman, Cercas, Correia, Díez González, Fazakas, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gurmai, Hänsch, Hasse Ferreira, Kindermann, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kuhne, Liberadzki, Madeira, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Moreno Sánchez, Obiols i Germà, Piecyk, Pleguezuelos Aguilar, Riera Madurell, Roth-Behrendt, Sacconi, Salinas García, Sánchez Presedo, Szejna, Valenciano Martínez-Orozco, Walter, Weiler, Yañez-Barnuevo García, Zani

Verts/ALE: Aubert, Beer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Jonckheer, Kallenbach, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Rühle, Smith, Staes, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

8. Saïfi pranešimas A6-0193/2005

Už: 503

ALDE: Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Cavada, Chiesa, Cocilovo, Cornillet, Costa, Davies, Degutis, Deprez, De Sarnez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Jäätteenmäki, Juknevičienė, Kacin, Karim, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Matsakis, Morillon, Newton Dunn, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Ries, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Markov, Maštálka, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Coûteaux, Giertych, Grabowski, Karatzaferis, Louis, Piotrowski, Salvini, Speroni, de Villiers, Zapałowski

NI: Battilocchio, Belohorská, Czarnecki Marek Aleksander, De Michelis, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Masiel, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Becsey, Belet, Berend, Braghetto, Brejc, Brepoels, Brok, Brunetta, Buzek, Carollo, del Castillo Vera, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dombrovskis, Doorn, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Esteves, Eurlings, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hoppenstedt, Hudacký, Itälä, Iturgaiz Angulo, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Karas, Kasoulides, Kelam, Klamt, Klaß, Koch, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lehne, Lewandowski, Liese, Lulling, Maat, McGuinness, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Nassauer, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Őry, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Peterle, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Posselt, Queiró, Rack, Radwan, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Sommer, Spautz, Šťastný, Stenzel, Sudre, Surján, Szájer, Tajani, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Vatanen, Ventre, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wuermeling, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zimmerling, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Glante, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Hegyi, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Jöns, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Obiols i Germà, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Camre, Pirilli

Verts/ALE: Beer, Bennahmias, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jillian, Flautre, Frassoni, Graefe zu Baringdorf, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 121

ALDE: Alvaro, Busk, Carlshamre, Chatzimarkakis, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jensen, Klinz, Krahmer, Maaten, Malmström, Manders, Mulder, Riis-Jørgensen, Samuelsen

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Farage, Goudin, Knapman, Krupa, Lundgren, Nattrass, Pęk, Rogalski, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Wohlin, Železný

NI: Czarnecki Ryszard, Helmer, Rutowicz

PPE-DE: Ashworth, Atkins, Beazley, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Březina, Bushill-Matthews, Cabrnoch, Callanan, Casa, Caspary, Cederschiöld, Chichester, Deva, Dover, Doyle, Duchoň, Elles, Fajmon, Fjellner, Florenz, Gahler, Gaľa, García-Margallo y Marfil, Hannan, Harbour, Heaton-Harris, Hökmark, Hybášková, Ibrisagic, Kamall, Kirkhope, Konrad, McMillan-Scott, Montoro Romero, Nicholson, Ouzký, Parish, Pieper, Pomés Ruiz, Purvis, Seeberg, Škottová, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sumberg, Tannock, Van Orden, Vlasák, Wijkman, Zahradil, Zvěřina

PSE: Christensen, Goebbels, Ilves, Jørgensen, Kristensen, Thomsen

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Roszkowski, Szymański, Tatarella, Vaidere, Zīle

Verts/ALE: Auken

Susilaikė: 26

ALDE: Neyts-Uyttebroeck

GUE/NGL: Krarup, Liotard, Meijer, Portas, Sjöstedt, Svensson

IND/DEM: Bonde, Borghezio

NI: Allister, Baco, Bobošíková, Claeys, Dillen, Kozlík, Mote, Vanhecke

PPE-DE: Jałowiecki, Oomen-Ruijten, Zieleniec

PSE: Gierek, Rapkay, Titley

UEN: Fotyga

Verts/ALE: Aubert, Breyer

Balsavimo pataisymai

Už:	Cristiana Muscardini, Roberta Angelilli, Salvatore Tatarella, Sergio Berlato, Romano Maria La Russa
Prieš:	Poul Nyrup Rasmussen

9. Weber pranešimas A6-0202/2005

Už: 283

ALDE: Chiesa, Toia

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Bertinotti, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Remek, Rizzo, Seppänen, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Wurtz, Zimmer

IND/DEM: Bonde, Coûteaux, Giertych, Grabowski, Krupa, Louis, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Tomczak, de Villiers, Zapałowski

NI: Battilocchio, Belohorská, De Michelis, Mussolini

PPE-DE: Florenz, Toubon, Ventre, Wortmann-Kool

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badía i Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, D'Alema, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Gruber, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Hegyi, Herczog, Honeyball, Howitt, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Kuhne, Laignel, Lambrinidis, Lavarra, Le Foll, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Lévai, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Menéndez del Valle, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Navarro, Obiols i Germà, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Roth-Behrendt, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stihler, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weber Henri, Weiler, Whitehead, Wiersma, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Didžiokas, Krasts, Vaidere, Zīle

Prieš: 358

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Carlshamre, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Cornillet, Costa, Davies, Degutis, Deprez, Drčar Murko, Duff, Duquesne, Ek, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Krahmer, Laperrouze, Lax, Lehideux, Lynne, Maaten, Malmström, Manders, Matsakis, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Schuth, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bloom, Booth, Clark, Farage, Karatzaferis, Knapman, Nattrass, Sinnott, Titford, Whittaker, Wise, Železný

NI: Allister, Bobošíková, Claeys, Czarnecki Marek Aleksander, Czarnecki Ryszard, Dillen, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Masiel, Mölzer, Mote, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brunetta, Bushill-Matthews, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Carollo, Casa, Caspary, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Cirino Pomicino, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Ehler, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gaľa, Galeote Quecedo, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, de Grandes Pascual, Grosch, Grossetête, Guellec, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Hybášková, Ibrisagic, Itälä, Iturgaiz Angulo, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Koch, Konrad, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Kuźmiuk, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Lulling, Maat, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Marques, Martens, Mathieu, Mato Adrover, Matsis, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Méndez de Vigo, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Nassauer, Nicholson, Niebler, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Pálfi, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Peterle, Pieper, Pīks, Pinheiro, Piskorski, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Pomés Ruiz, Posselt, Purvis, Queiró, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Salafranca Sánchez-Neyra, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt Ingo, Schmitt Pál, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Šťastný, Stenzel, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Vatanen, Vernola, Vidal-Quadras Roca, Vlasák, Vlasto, Weber Manfred, Weisgerber, Wijkman, von Wogau, Wojciechowski, Wuermeling, Záborská, Zahradil, Zaleski, Zappalà, Zatloukal, Zieleniec, Zimmerling, Zvěřina, Zwiefka

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Foglietta, Fotyga, Janowski, Kamiński, La Russa, Libicki, Muscardini, Ó Neachtain, Roszkowski, Szymański, Tatarella

Susilaikė: 9

IND/DEM: Borghezio, Goudin, Lundgren, Salvini, Speroni, Wohlin

NI: Baco, Kozlík

UEN: Kristovskis

PRIIMTI TEKSTAI

P6_TA(2005)0308

Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo tarp ES ir Maroko protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, protokolo, kad būtų atsižvelgta į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo (9649/2005 — KOM(2004)0848 — C6-0200/2005 — 2004/0292(AVC))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0848) (1),

—	atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (9649/2005),

—	atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą bei 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antrąjį sakinį ir 310 straipsnį (C6-0200/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0219/2005),

1.	duoda pritarimą Protokolo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0309

Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo tarp ES ir Tuniso protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo (9648/2005 — KOM(2004)0736 — C6-0199/2005 — 2004/0265(AVC))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0736) (1),

—	atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (9648/2005),

—	atsižvelgdamas į Tarybos pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antrąjį sakinį bei 310 straipsnį pateiktą prašymą pritarti (C6-0199/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0220/2005),

1.	duoda pritarimą Protokolo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir Tuniso Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0310

Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo tarp ES ir Jordanijos protokolas, siekiant atsižvelgti į plėtrą ***

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo (5092/2005 - KOM(2004)0578 - C6-0202/2005 — 2004/0196(AVC))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0578) (1),

—	atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (5092/2005),

—	atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antrąjį sakinį ir 310 straipsnį (C6-0202/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0221/2005),

1.	duoda pritarimą Protokolo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Jordanijos Hašemitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0311

Bendras žaliavinio tabako rinkos organizavimas *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (KOM(2005)0235 — C6-0193/2005 — 2005/0105(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM (2005)0235)) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0193/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0233/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.	ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.	ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0312

Nuorodų apie ekologinę gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų pristatymas *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (KOM(2005)0194 — C6-0140/2005 — 2005/0094(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0194) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0140/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0234/2005),

1.	patvirtina Komisijos pasiūlymą;

2.	ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo Parlamento teksto;

3.	ragina Tarybą dar kartą su juo konsultuotis, jei ši ketina iš esmės pakeisti Komisijos pasiūlymą;

4.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0313

Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimas darbui ir veikimas ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo (KOM(2004)0477 — C6-0087/2004 — 2004/0156(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0477) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 156 straipsnį, kuriais remdamasi Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0087/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0212/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	pažymi, kad teisėkūros pasiūlyme nurodytiems asignavimams po 2006 m. taikomas sprendimas dėl kitos daugiametės finansinės struktūros;

3.	ragina Komisiją, priėmus naują daugiametę finansinę struktūrą, pateikti, jei tinkama, pasiūlymą pakoreguoti finansinę orientacinę programos sumą;

4.	ragina Komisiją vėl kreiptis į Parlamentą, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0156

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. rugsėjo 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Šiuo metu Europos palydovinės radijo navigacijos politika įgyvendinama GALILEO ir EGNOS programomis.

(2)	GALILEO programa siekiama įdiegti pirmąją pasaulinę radijo navigacijos ir padėties nustatymo palydovu infrastruktūrą, skirtą piliečiams.

(3)	EGNOS yra programa, kuria siekiama sustiprinti amerikietiško GPS ir rusiško GLONASS signalus, kad plačiose geografinėse zonose jie būtų patikimesni. Ji yra nepriklausoma nuo GALILEO programos ir ją papildo.

(4)	Europos Parlamentas, Taryba ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuolat visapusiškai rėmė GALILEO programą.

(5)

GALILEO programa siejama su technologija, skirta Europos piliečių gyvenimui įvairiose srityse gerinti. Ji ypač pritaikoma transporto politikos sistemai, apibūdintai Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 metams: Laikas spręsti“, ypač važtos valdymo, infrastruktūros mokesčio ir kelių eismo saugumo atžvilgiais.

(6)

Ši programa yra vienas iš svarbiausių projektų, numatytų Komisijos pasiūlytoje ir Tarybos patvirtintoje plėtros iniciatyvoje. Ji taip pat yra vienas svarbiausių būsimosios Europos kosmoso programos, numatyta Komisijos Baltojoje knygoje „Kosmosas: nauja Europos siena besiplečiančioje ES - veiksmų planas Europos kosmoso politikai įgyvendinti“, pasiekimų.

(7)	GALILEO programą sudaro apibrėžimo, kūrimo, parengimo darbui ir veikimo etapai. Parengimo darbui etapas turėtų prasidėti 2006 m. ir, dvejus metus sutapdamas su veikimo etapu, turėtų baigtis 2010 m. Veikimo etapas turėtų prasidėti 2008 m., o sistema turėtų pradėti pilnai veikti 2010 m.

(8)	Apibrėžimo ir vystymo etapai sudaro tyrimams skirtos programos dalį ir daugiausia buvo finansuojami iš transeuropiniams tinklams skirto Bendrijos biudžeto.

1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2236/95, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių transporto tinklų srityje (3), nustatė taisykles, taikytinas Bendrijos finansinei pagalbai, kuri teikiama Bendrijos projektams, pvz., palydovinėms padėties nustatymo ir navigacijos sistemoms.

(10)	GALILEO programos kūrimo etapo įgyvendinimui 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002 (4) buvo įsteigta bendra įmonė GALILEO.

11)	2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų struktūrų sukūrimo (5) įsteigiama Europos GNSS priežiūros institucija (toliau - priežiūros institucija).

(12)	Siekiant užtikrinti programų stebėjimą, reikia užtikrinti parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimą.

(13)	Atsižvelgiant į Tarybos sprendimą trečdaliu apriboti parengimo darbui etapui skirtą viešąjį įnašą ir dabartinėje finansinėje perspektyvoje jau numatytus įnašus, parengimo darbui etapui skirtas Bendrijos įnašas naujoje finansinėje perspektyvoje turėtų siekti [500] milijonų EUR.

(14)

Atsižvelgiant į palydovinės radijo navigacijos paslaugų rinkos savitumą ir į šių paslaugų rinkodarą bei jų prieinamumo viešojo sektoriaus poreikiams garantavimą, pirmaisiais veikimo etapo metais reikės skirti išimtinę viešojo finansavimo dalį. Be to, 2002 m. kovo 25-26 d.išvadose ir 2004 m. kovo 8-9 d.vykusiame susirinkime Taryba konkrečiai numatė Bendrijos fondų panaudojimą veikimo etapo finansavimui. Numatyta Bendrijos finansavimo suma turėtų būti apie [500] milijonų EUR.

(15)

Taigi Bendrijos biudžete reikia skirti 1 000 milijonų EUR sumą programų parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimui 2007-2013 m. ir į Bendrijos biudžetą įtraukti atskirą biudžeto eilutę, kuri įgalintų biudžeto valdymo instituciją susieti finansavimą su atskirų programos etapų galutinių terminų laikymusi.

(16)	Tais atvejais, kai Bendrija tiesiogiai arba netiesiogiai turi prisiimti pirmiau minėtus biudžeto asignavimus viršijančias finansavimo garantijas, jas, pagal taikytinas biudžeto taisykles, turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

(17)	Tais atvejais, kai Bendrija tiesiogiai arba netiesiogiai turi prisiimti aukščiau minėtus biudžeto asignavimus viršijančius sąlyginius įsipareigojimus, juos, pagal taikytinas biudžeto taisykles, turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

(18)	Parengimo darbui ir veikimo etapuose pirmiausia sistemos kūrimas, vėliau ir valdymas bus patikėti privačiam koncesininkui, kontroliuojamam priežiūros institucijos, įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 1321/2004.

(19)	Turėtų būti sukurtas pelno pasidalijimo mechanizmas, kad būtų galima atgauti Bendrijos įnašą, skiriamą parengimo darbui ir veikimo etapams.

(20)	Koncesininkas turėtų turėti teisę gauti pajamas, atsirandančias naudojant su sistemų komponentais susijusias licenzas ir intelektinės nuosavybės teises, kurios turėtų priklausyti priežiūros institucijai.

(21)

Tarp priežiūros institucijos uždavinių yra fondų , skirtų Europos palydovinėms radijo navigacijos programoms, valdymas ir šių programų bendro finansinio valdymo priežiūra siekiant padidinti naudojimąsi visuomeninėmis lėšomis. Priežiūros institucija taip pat vykdo biudžeto vykdymo užduotis, kurias Komisija jai pavedė pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b punktą (6). Kadangi programos yra išskirtinės, Europos Parlamentas turėtų turėti stebėtojo statusą priežiūros institucijos administracinėje valdyboje, kad galėtų atlikti savo su biudžetu susijusias užduotis.

(22)	Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.) numatoma parama Europos GNSS palydovinei navigacijos sistemai.

(23)

Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo įsteigiančio Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (2007-2013 m.) taip pat numatomas Europos mažų ir vidutinių įmonių įsijungimas plėtojant naujoves, gaunant finansinę paramą iš Bendrijos, o tai prisidės prie Europos GNSS palydovinės navigacijos sistemos vystymo.

(24)	GALILEO programai pasiekė tolesnę brandos stadiją ir tapo daugiau nei paprastu tyrimų projektu. Todėl svarbu jai suteikti konkretų teisinį pagrindą, labiau tinkamą jos reikmėms tenkinti ir geriausiai patenkinančiu reikalavimą gerai valdyti finansus.

(25)

Tokios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūros kūrimas aiškiai peržengia bet kurios valstybės narės technines ir finansines galimybes veikiant savarankiškai. Taigi GALILEO ir EGNOS programos visiškai atitinka subsidiarumo principo reikalavimus, nes veikti Bendrijos lygmeniu yra tinkamiausia. Tai yra pridėtinės vertės, kurią Europa gali sukurti aiškiai apibrėžusi savo tikslus ir išteklius, pavyzdys.

(26)

Šiuo reglamentu programų parengimo darbui ir veikimo etapams nustatomas finansinis paketas, kurio biudžeto valdymo institucija turi laikytis pagal1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros tobulinimo (7) 33 punktą.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatyta Bendrijos įnašo Europos palydovinės radijo navigacijos programų GALILEO ir EGNOS (toliau - programų ) parengimo darbui (2006-2010 m.) ir veikimo etapų (nuo 2008 m.) išsami tvarka.

2 straipsnis

Pagal šį reglamentą programoms skirtas Bendrijos įnašas yra skiriamas siekiant bendrai finansuoti:

a)	veiklą, susijusią su parengimo darbui etapu, kuriame yra konstruojami ir paleidžiami palydovai, taip pat visiškai įrengiama antžeminė infrastruktūra;

b)	jei būtina, pirmąją dalį veiklos, susijusios su veikimo etapo, kuris apima infrastruktūros, sudarytos iš su jos funkcionavimu susijusių palydovų ir antžeminių stočių, valdymą, taip pat šios sistemos priežiūrą ir tobulinimą, pradžia.

3 straipsnis

Orientacinė finansinė struktūra, būtina šio reglamento 2 straipsnyje numatytai veiklai įgyvendinti nustatoma [1 000 milijonų EUR] 7 metų laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d.

Biudžeto institucija leidžia metinius asignavimus, neviršijant atitinkamoje finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų.

4 straipsnis

Tais atvejais, kai Bendrija tiesiogiai arba netiesiogiai turi prisiimti 3 straipsnyje nurodytus biudžeto asignavimus viršijančias finansavimo garantijas, jas, pagal taikytinas biudžeto taisykles, turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

5 straipsnis

Tais atvejais, kai Bendrija tiesiogiai arba netiesiogiai turi prisiimti 3 straipsnyje nurodytus biudžeto asignavimus viršijančius sąlyginius įsipareigojimus, juos, pagal taikytinas biudžeto taisykles, turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

6 straipsnis

Sukuriamas pelno pasidalijimo mechanizmas siekiant atgauti Bendrijos įnašą, skiriamą parengimo darbui ir veikimo etapams.

7 straipsnis

Koncesininkas turi teisę gauti pajamas, atsirandančias naudojant su sistemų komponentais susijusias licenzas ir intelektinės nuosavybės teises, kurios turėtų priklausyti priežiūros institucijai.

8 straipsnis

Priežiūros institucija pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies b punktą ir Reglamento (EB) Nr. 1321/2004 reikalavimus užtikrina programoms skirtų Bendrijos lėšų naudojimo valdymą ir kontrolę.

Kadangi programos yra išskirtinės, Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą priežiūros institucijos administracinėje valdyboje, kad galėtų atlikti savo su biudžetu susijusias užduotis.

Kreditai veiklai, būtini Bendrijos įnašui finansuoti, priežiūros institucijai suteikiami susitarimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1321/2004 2 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimus. Biudžeto valdymo institucija informuojama apie susitarimo projektą prieš įrašant atsakingojo asmens inicialus.

Pagal kiekvieną metinį susitarimą dėl finansavimo paskirta suma yra patvirtinama pagal ES biudžetinę procedūrą atsižvelgiant į priežiūros institucijos darbo programą, kurią jos administracinė valdyba patvirtina pagal Reglamento (EB) Nr. 1321/2004 6 straipsnyje numatytą procedūrą ir neviršijant taikytinoje Finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų.

Kiekviename susitarime pirmiausia yra numatomos priežiūros institucijai patikėtų lėšų valdymo bendrosios sąlygos.

9 straipsnis

Komisija užtikrina, kad, priežiūros institucijai vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitas nelegalias veiklas, įgyvendinant veiksmingą kontrolę ir išieškant netinkamai sumokėtas sumas, taip pat, jei nustatomi pažeidimai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (8) , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (10).

Pagal šį reglamentą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu pažeidimo sąvoka, apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kurį Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą arba bet kurį sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, kylantį dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmo arba neveikimo, kuris nepagrįstomis išlaidomis daro arba padarytų žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui arba jų valdomiems biudžetams.

Sutartys ir susitarimai, taip pat susitarimai su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, kylantys iš šio reglamento, visų pirma numato priežiūros institucijos arba Komisijos arba visų jos įgaliotų atstovų ir Audito Rūmų auditorių priežiūrą ir finansinę kontrolę, įskaitant, jei reikalinga, auditus vietoje.

10 straipsnis

Kasmet, kai pristatomas preliminarus biudžeto projektas, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šių programų įgyvendinimą. 2007 m. atliekama vidurio laikotarpio peržiūra, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų informuoti apie iki tol įvykusius pasiekimus.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 221, 2005 9 8, p. 28 .

(2) 2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) OL L 228, 1995 9 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1159/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 16).

(4) OL L 138, 2002 5 28, p. 1.

(5) OL L 246, 2004 7 20, p. 1.

(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(8) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(9) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(10) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

P6_TA(2005)0314

EB ir Libano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Libano Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (KOM(2005)0062 — C6-0059/2005 — (2005/0012(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0062) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0059/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0232/2005),

1.	pritaria susitarimo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Libano Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

P6_TA(2005)0315

EB ir Gruzijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Gruzijos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (KOM (2005) 0061 — C6-0060/2005 — 2005/0009(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0061) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0060/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0231/2005),

1.	pritaria susitarimo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TA(2005)0316

Duomenys apie žvejybinę veiklą bei nuotolinio fiksavimo priemonės *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl duomenų apie žvejybinę veiklą registravimo ir perdavimo elektroniniu būdu ir dėl nuotolinio fiksavimo priemonių (KOM(2004)0724 — C6-0187/2004 — 2004/0252(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0724)) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, kuriuo remdamasi Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0187/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0238/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą remiantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi,;

3.	ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.	ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS	PARLAMENTO PAKEITIMAI
1 pakeitimas
5 konstatuojamoji dalis
(5) Pastaraisiais metais valstybė narė ir kitos šalys vykdė bandomuosius registravimo, perdavimo elektroniniu būdu ir nuotolinio fiksavimo projektus. Jie buvo sėkmingi ir pasiteisino finansiškai .	(5) Pastaraisiais metais valstybės narės ir kitos šalys vykdė bandomuosius registravimo, perdavimo elektroniniu būdu ir nuotolinio fiksavimo projektus. Tokie stebėjimo metodai dar reikalauja įvairių pataisymų prieš pateikiant galutines išvadas dėl jų naudojimo .
2 pakeitimas
1 straipsnio 1 dalis
1. Bendrijos laivo kapitonas elektroniniu būdu registruoja su žuvininkystės veikla susijusią informaciją, kurią pagal Bendrijos teisės aktus jis privalo įrašyti į laivo žurnalą, ir elektroniniu būdu ją siunčia kompetentingai valdžios institucijai.	1. Bendrijos žvejybinio laivo kapitonas elektroniniu būdu registruoja tokią su žuvininkystės veikla susijusią informaciją , kurią pagal 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančios bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (1), nuostatas, jis privalo įrašyti į laivo žurnalą, ir elektroniniu būdu tokią informaciją siunčia kompetentingai valdžios institucijai arba institucijoms. Ši procedūra atleidžia laivo kapitoną nuo bet kokių įsipareigojimų tokią informaciją registruoti popieriuje.
3 pakeitimas
1 straipsnio 4 a dalis (nauja)
	4a. Informacija, surinkta remiantis šio straipsnio nuostatomis yra prieinama moksliniams tyrimams, tačiau tokioje informacijoje neturi būti pateikiama svarbių arba slaptų komercinių duomenų, bei turi būti užtikrinamas visų elektroniniu būdu registruojamų ir laivo kapitono perduodamų duomenų konfidencialumas.
4 pakeitimas
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
	1a. Bendrijos agentūros, vykdydamos savo užduotis gali naudotis nuotraukomis, bei kaip galima daugiau dalinasi šiomis nuotraukomis.
5 pakeitimas
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
	2a. Komisija detalioje finansavimo lentelėje nurodo finansavimo šaltinį, o taip pat bendras išlaidas bei jų paskirstymą tarp Bendrijos ir valstybių narių .
6 pakeitimas
2 straipsnio 2 b dalis (nauja)
	2b. Bendrija nacionalinėms institucijoms ir žvejams suteikia finansinę paramą siekiant palengvinti įrangos įsigijimą, jos diegimą ir specialius apmokymus .
7 pakeitimas
2 straipsnio 2 c dalis (nauja)
	2c. Bendrija praplečia tikslus ir priemones, vadovaujantis įvairiapusiu požiūriu siekiant sustiprinti tokio projekto veiksmingumą, bei pasinaudoti visomis šios sistemos teikiamomis galimybėmis .
8 pakeitimas
2 a straipsnis (naujas)
	2a straipsnis Komisija kartu su valstybėmis narėmis finansuoja išlaidas, susijusias su Laivų stebėjimo sistemų diegimu ilgesniuose nei 15 m. (iš viso) laivuose bei su pranešimų, tiesiogiai susijusių su elektroniniu laivo žurnalu, siuntimu.
9 pakeitimas
3 straipsnis 1 pastraipa
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 1 d.	Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

(1) Dar nepaskelbta OL.

(2) OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

P6_TA(2005)0317

EB ir Albanijos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo (KOM(2004)0092 — C6-0053/2005 — 2004/0033(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0092) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies b punktą ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antrą sakinį,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0053/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0214/2005),

1.	pritaria susitarimo sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Albanijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.

P6_TA(2005)0318

Bendrijos išorės parama *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą (8977/2005 — C6-0156/2005 — 2005/0806(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (8977/2005) (1),

—	atsižvelgdamas į pradinį Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0313) (1),

—	informuotas Tarybos apie jos sprendimą padalinti pradinį pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnį, kurio pagrindu Komisija konsultuojasi su Parlamentu (C6-0156/2005),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0239/2005),

1.	pritaria Tarybos tekstui su pakeitimais;

2.	ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.	ragina Tarybą pakartotinai konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti konsultavimuisi pateiktą tekstą;

4.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

TARYBOS SIŪLOMAS TEKSTAS	PARLAMENTO PAKEITIMAI
1 pakeitimas
1 konstatuojamoji dalis
(1) Pagalbos skyrimo tiesioginis arba netiesioginis susiejimas su prekių ir paslaugų pirkimu, naudojant tokios pagalbos lėšas šalyje donorėje, mažina pagalbos veiksmingumą ir yra nesuderinamas su skurdo mažinimo politika. Pagalbos atsiejimas pats savaime nėra tikslas, tačiau juo reikėtų pasinaudoti kaip kitų kovos su skurdu elementų, tokių kaip nuosavybė, regioninė integracija ir pajėgumo didinimas, kryžminio finansavimo priemone.	(1) Pagalbos skyrimo tiesioginis arba netiesioginis susiejimas su prekių ir paslaugų pirkimu, naudojant tokios pagalbos lėšas šalyje donorėje, mažina pagalbos veiksmingumą ir yra nesuderinamas su skurdo mažinimo politika. Pagalbos atsiejimas pats savaime nėra tikslas, tačiau juo reikėtų pasinaudoti kaip kitų kovos su skurdu elementų, tokių kaip nuosavybė, regioninė integracija ir pajėgumo didinimas, kryžminio finansavimo priemone , visų pirma siekiant sustiprinti besivystančių šalių vietinių ir regioninių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pajėgumą.
2 pakeitimas
6 konstatuojamoji dalis
(6) 2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pagalbos atsiejimo (2) kalbama apie būtinumą jį tęsti. Rezoliucijoje pritariama minėtame komunikate apibūdintoms priemonėms ir nurodomi sprendimai dėl pasiūlytų galimybių. Rezoliucijoje kalbama apie tai, kad reikia tęsti debatus dėl tolesnio pagalbos atsiejimo, remiantis papildomais tyrimais ir patvirtintais pasiūlymais.	(6) 2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pagalbos atsiejimo (3) kalbama apie būtinumą jį tęsti. Rezoliucijoje pritariama minėtame komunikate apibūdintoms priemonėms ir nurodomi sprendimai dėl pasiūlytų galimybių. Rezoliucijoje kalbama apie tai, kad reikia tęsti debatus dėl tolesnio pagalbos atsiejimo, remiantis papildomais tyrimais ir patvirtintais pasiūlymais ir ypač raginama, kad būtų suteikta „aiški preferencija vietiniam bei regioniniam bendradarbiavimui, eiliškumo tvarka pirmenybę teikiant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams iš pagalbą gaunančių šalių, kaimyninių besivystančių šalių ir kitų besivystančių šalių“, siekiant padėti pagalbą gaunančioms šalims tobulinti jose nacionaliniu, regioniniu, vietiniu ir šeimų lygiu vykdomą gamybą ir skatinti priemones, kuriomis siekiama sukurti visuomenei palankesnes sąlygas apsirūpinti maisto produktais ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą, atsižvelgiant į vietinius papročius ir nedarant neigiamos įtakos vietinėms gamybos bei prekybos sistemoms.
3 pakeitimas
7 konstatuojamoji dalis
(7) Siekiant nustatyti galimybę gauti Bendrijos išorės paramą, reikia aptarti keletą elementų. Galimybė gauti pagalbą asmenims nustatyta 3 straipsnyje pateiktose teisės gauti pagalbą įgijimo taisyklėse. 4 straipsnyje kalbama apie galimybę taikyti pagalbą prekėms ir medžiagoms, kurias įsigyja minėtą teisę turintis asmuo. Galimybė gauti pagalbą konkrečioms asmenų kategorijoms, taikant abipusiškumo sąlygą, reglamentuojama 3 straipsnyje . Abipusiškumo apibrėžimas ir jo įgyvendinimo būdai nustatyti 5 straipsnyje. 6 straipsnyje apibrėžiamos leidžiančios nukrypti nuostatos jų įgyvendinimas. Konkrečios nuostatos dėl operacijų, finansuojamų per tarptautines, regionines organizacijas arba bendrai su trečiąja šalimi, išdėstytos 7 straipsnyje.	(7) Siekiant nustatyti galimybę gauti Bendrijos išorės paramą, reikia aptarti keletą elementų. Galimybė gauti pagalbą asmenims nustatyta 3 straipsnyje pateiktose teisės gauti pagalbą įgijimo taisyklėse. Kilmės taisyklėse 4 straipsnyje nustatyta prieiga prie prekių ir medžiagų, kurias įsigyja, bei ekspertų, kuriuos įdarbina minėtą teisę turintis asmuo. Abipusiškumo apibrėžimas ir jo įgyvendinimo būdai nustatyti 5 straipsnyje. 6 straipsnyje apibrėžiamos leidžiančios nukrypti nuostatos jų įgyvendinimas. Konkrečios nuostatos dėl operacijų, finansuojamų per tarptautines, regionines organizacijas arba bendrai su trečiąja šalimi, išdėstytos 7 straipsnyje.
4 pakeitimas
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(8a) Skiriant sutartis pagal Bendrijos instrumentą, ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų tarptautiniu mastu priimtų pripažintų pagrindinių darbo standartų, pvz., konvencijų dėl asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvės, priverstinio darbo panaikinimo, su įdarbinimu ir užimtumu susijusios diskriminacijos panaikinimo bei vaikų darbo panaikinimo.
5 pakeitimas
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(8b) Skiriant sutartis pagal Bendrijos instrumentą, ypač atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi šių tarptautiniu mastu priimtų aplinkosaugos konvencijų: 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos, 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolo ir 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo.
6 pakeitimas
3 straipsnio 2 dalis
2. Teisę dalyvauti skiriant pirkimų arba subsidijų sutartis, finansuojamas pagal I priedo A dalyje nurodytą Bendrijos teminį instrumentą, turi visi juridiniai asmenys, kurie yra besivystančios arba pereinamąjį laikotarpį išgyvenančios šalies, nurodytos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos plėtros paramos komiteto (EBPO/PPK) sąrašuose, pateiktuose II priede, taip pat tie juridiniai asmenys, kurie tokia teise jau naudojasi pagal atitinkamą instrumentą.	2. Teisę dalyvauti skiriant pirkimų arba subsidijų sutartis, finansuojamas pagal I priedo A dalyje nurodytą Bendrijos teminį instrumentą, turi visi juridiniai asmenys, kurie yra įsisteigę besivystančioje šalyje, nurodytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos plėtros paramos komiteto (EBPO/PPK) sąraše, pateiktame II priede, taip pat tie juridiniai asmenys, kurie tokia teise jau naudojasi pagal atitinkamą instrumentą.
7 pakeitimas
3 straipsnio 3 dalis
3. Teisę dalyvauti skiriant pirkimų arba subsidijų sutartis, finansuojamas pagal I priedo B dalyje nurodytą Bendrijos geografinį instrumentą, turi visi juridiniai asmenys, kurie yra besivystančios arba pereinamąjį laikotarpį išgyvenančios šalies, įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos plėtros paramos komiteto (EBPO/PPK) sąrašus, pateiktus II priede, piliečiai ir kurie yra nurodyti kaip tiesiogiai besinaudojantys tokia teise, taip pat tie juridiniai asmenys, kuriems tokia teisė jau suteikta pagal atitinkamą instrumentą.	3. Teisę dalyvauti skiriant pirkimų arba subsidijų sutartis, finansuojamas pagal I priedo B dalyje nurodytą Bendrijos geografinį instrumentą, turi visi juridiniai asmenys, kurie yra įsisteigę besivystančioje šalyje, nurodytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos plėtros paramos komiteto (EBPO/PPK) sąraše, pateiktame II priede, ir kurie yra aiškiai nurodyti kaip besinaudojantys tokia teise, taip pat tie juridiniai asmenys, kurie tokia teise jau naudojasi pagal atitinkamą instrumentą.
8 pakeitimas
3 straipsnio 5 dalis
5. Šiame straipsnyje nustatytos teisės gauti pagalbą įgijimo taisyklės netaikomos ekspertams, kuriuos pirkimų sutarčių skyrimo procedūros metu pasiūlo konkurso dalyviai. Minėtieji ekspertai gali būti bet kokios šalies piliečiai.	išbraukta
9 pakeitimas
3 a straipsnis (naujas)
	3a straipsnis Ekspertai Pagal 3 ir 7 straipsnių nuostatas konkurso dalyvių pasiūlyti ekspertai gali būti bet kokios šalies piliečiai. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Bendrijos pirkimų taisyklėse išdėstytų kokybės ir finansinių reikalavimų
10 pakeitimas
4 straipsnis
Visos prekės ir medžiagos, perkamos pagal sutartį, finansuojamą Bendrijos instrumento lėšomis, turi būti Bendrijos arba teisę gauti pagalbą įgijusios šalies, apibūdintos šio reglamento 3 straipsnyje , kilmės. Šiame reglamente vartojama kilmės sąvoka apibrėžta Bendrijos teisės aktuose dėl kilmės nustatymo muitinės tikslais.	Visos prekės ir medžiagos, perkamos pagal sutartį, finansuojamą Bendrijos instrumento lėšomis, turi būti Bendrijos arba teisę gauti pagalbą įgijusios šalies, apibūdintos šio reglamento 3 ir 6 straipsniuose , kilmės. Šiame reglamente vartojama kilmės sąvoka apibrėžta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose dėl kilmės nustatymo muitinės tikslais.
11 pakeitimas
5 straipsnio 1 dalis
1. Abipusė galimybė gauti EB išorės paramą suteikiama šaliai, kuri priklauso 3 straipsnio 4 dalies taikymo sričiai, kai tokia šalis minėtąją galimybę vienodomis sąlygomis suteikia Europos Sąjungos valstybėms narėms.	1. Abipusė galimybė gauti Bendrijos išorės paramą suteikiama šaliai, kuriai taikoma 3 straipsnio 4 dalis, kai tokia šalis minėtąją galimybę vienodomis sąlygomis suteikia Europos Sąjungos valstybėms narėms ir atitinkamai pagalbą gaunančiai šaliai .
12 pakeitimas
5 straipsnio 2 dalis
2. Suteikiant abipusę galimybę gauti EB išorės paramą, atsižvelgiama į ES ir kitų donorų palyginimo rezultatus. Minėtoji galimybė suteikiama visam sektoriui pagal EBPO/PPK nustatytas kategorijas, arba visai šaliai donorei ar pagalbą gaunančiai šaliai. Priimant sprendimą dėl abipusės galimybės gauti pagalbą, atsižvelgiama į minėtos šalies donorės teikiamos pagalbos skaidrumą, nuoseklumą ir proporcingumą, įskaitant pagalbos kokybę ir dydį.	2. Suteikiant abipusę galimybę gauti Bendrijos išorės paramą, atsižvelgiama į ES ir kitų donorų palyginimo rezultatus. Minėtoji galimybė suteikiama sektoriaus lygiu pagal EBPO/PPK nustatytas kategorijas, arba šalies lygiu, neatsižvelgiant, ar ji donorė, ar pagalbą gaunanti šalis. Priimant sprendimą suteikti abipusę galimybę šaliai donorei, atsižvelgiama į šios šalies donorės teikiamos pagalbos skaidrumą, nuoseklumą ir proporcingumą, įskaitant pagalbos kokybę ir dydį.
13 pakeitimas
5 straipsnio 3 dalis
3. Abipusė galimybė gauti EB išorės paramą nustatoma, priimant konkretų sprendimą dėl atitinkamos šalies arba regioninės šalių grupės. Toks sprendimas priimamas pagal Tarybos sprendimą 1999/468/EB (4), vadovaujantis procedūromis ir atitinkama komiteto nutartimi dėl susijusio instrumento. Sprendimas galioja ne trumpiau kaip vienerius metus.	3. Abipusė galimybė gauti Bendrijos išorės paramą nustatoma priimant konkretų sprendimą dėl atitinkamos šalies arba regioninės šalių grupės. Toks sprendimas priimamas pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5) , vadovaujantis procedūromis ir pritarus atitinkamam komitetui, susijusiam su atitinkamu instrumentu. Toks sprendimas galioja ne trumpiau kaip vienerius metus.
14 pakeitimas
5 straipsnio 4 dalis
4. Galimybė gauti abipusę EB išorės paramą savaime suteikiama III priede išvardytoms šalims pagal IV priede nurodytų 2001 m. EBPO/PPK rekomendacijų dėl oficialiosios plėtros paramos mažiau išsivysčiusioms šalims atsiejimo .	4. Galimybė gauti abipusę Bendrijos išorės paramą mažiau išsivysčiusioms šalims, nurodytoms II priede, automatiškai suteikiama III priede išvardytoms šalims.
15 pakeitimas
5 straipsnio 5 dalis
5. Pagalbą teikiančios šalys pagal galimybes kuo plačiau konsultuojamos klausimais, susijusiais su 1-3 dalyse apibūdintu procesu.	5. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto proceso metu konsultuojamasi su pagalbą gaunančiomis šalimis.
16 pakeitimas
7 straipsnio antraštė
Operacijos, kuriose dalyvauja tarptautinės institucijos arba trečiosios šalys	Operacijos, kuriose dalyvauja tarptautinės institucijos arba kuriose taikomas kofinansavimas
17 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalis
1. Kai Bendrijos finansavimas skiriamas operacijai, kuri vykdoma per tarptautinę organizaciją, dalyvauti atitinkamose sutartinėse procedūrose gali visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal 3 straipsnį, taip pat visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal tokios organizacijos taisykles, užtikrinant vienodas sąlygas visiems donorams. Tos pačios taisyklės taikomos prekėms ir medžiagoms.	1. Kai Bendrijos finansavimas skiriamas operacijai, kuri vykdoma per tarptautinę organizaciją, dalyvauti atitinkamose sutartinėse procedūrose gali visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal 3 straipsnį, taip pat visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal tokios organizacijos taisykles, užtikrinant vienodas sąlygas visiems donorams. Tos pačios taisyklės taikomos prekėms , medžiagoms ir ekspertams .
18 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalis
2. Kai Bendrijos finansavimas skiriamas operacijai, kuri finansuojama bendrai su trečiąja šalimi, taikant 5 straipsnyje nustatytą abipusiškumo sąlygą, arba su regionine organizacija, dalyvauti atitinkamose sutartinėse procedūrose gali visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal 3 straipsnį, taip pat visi juridiniai asmenys, kurie yra tokios trečiosios šalies arba šios regioninės organizacijos šalies narės piliečiai . Tos pačios taisyklės taikomos prekėms ir medžiagoms.	2. Kai Bendrijos finansavimas skiriamas operacijai, kuri finansuojama bendrai su trečiąja šalimi, taikant 5 straipsnyje nustatytą abipusiškumo sąlygą, arba su regionine organizacija ar valstybe nare , dalyvauti atitinkamose sutartinėse procedūrose gali visi juridiniai asmenys, įgiję teisę gauti paramą pagal 3 straipsnį, taip pat visi juridiniai asmenys, turintys šią teisę pagal tokios trečiosios šalies , regioninės organizacijos arba valstybės narės taisykles . Tos pačios taisyklės taikomos prekėms , medžiagoms ir ekspertams .
19 pakeitimas
7 straipsnio 3 dalis
3. Šiame straipsnyje nustatytos teisės gauti pagalbą įgijimo taisyklės netaikomos ekspertams, kuriuos pirkimų sutarčių skyrimo procedūros metu pasiūlo konkurso dalyviai. Minėtieji ekspertai gali būti bet kurios šalies kilmės.	išbraukta
20 pakeitimas
7 a straipsnis (naujas)
	7a straipsnis Esminių principų laikymasis ir vietinių rinkų stiprinimas 1. Siekiant greičiau sumažinti skurdą skatinant vietinį potencialą, rinkas ir pirkimus, reikia skirti ypatingą dėmesį vietinėms ir regioninėms pirkimų galimybėms šalyse partnerėse. 2. Konkurso dalyviai, kuriems skiriamos sutartys, turi laikytis tarptautiniu mastu priimtų pagrindinių darbo standartų, pvz., pagrindinių TDO darbo standartų, konvencijų dėl asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvės, priverstinio darbo panaikinimo, su įdarbinimu ir užimtumu susijusios diskriminacijos panaikinimo bei vaikų darbo panaikinimo. 3. Besivystančių šalių galimybė gauti Bendrijos išorės paramą užtikrinama teikiant bet kokio pobūdžio atinkamą techninę paramą.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

(2) A5/2003/190, Biuletenis/2003/9, 1.6.64.

(3) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 474.

(4) OL L 231, 2001 8 29.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23 .

P6_TA(2005)0319

Kasybos pramonės atliekų tvarkymas ***II

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos priimtos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB (16075/1/2004 — C6-0128/2005 — 2003/0107(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (16075/1/2004 - C6-0128/2005),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0319) (1) pirmajame svarstyme (2),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0236/2005),

1.	pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P5_TA(2004)0240.

(2) Dar neskelbta OL.

P6_TC2-COD(2003)0107

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2005 m. rugsėjo 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Komisijos komunikate, pavadintame „Saugi kasybos veikla: priemonės, kurių reikia imtis atsižvelgiant į neseniai įvykusius nelaimingus atsitikimus kasyboje“, vienu iš prioritetinių veiksmų nurodoma iniciatyva reglamentuoti kasybos pramonės atliekų tvarkymą. Šiuo veiksmu siekiama papildyti iniciatyvas, susijusias su 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (4), taip pat parengti dokumentą, kuriame, remiantis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (5), aptariami geriausi dėl kasybos veiklos susidarančių uolienų atliekų ir apdorojimo atliekų tvarkymo metodai.

(2)	Europos Parlamentas savo 2001 m. liepos 5 d. rezoliucija (6) dėl minėto komunikato tvirtai parėmė siekį parengti direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų.

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (7), nurodoma, kad reikėtų mažinti vis dar susidarančių atliekų pavojingumą, ir jos turėtų kelti kuo mažesnį pavojų, kad pirmenybę reikėtų teikti atliekų utilizavimui ir ypač atliekų perdirbimui, kad reikėtų iki minimumo sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir atliekas saugiai pašalinti ir kad šalintinos atliekos turėtų būti apdorojamos kuo arčiau prie jų susidarymo vietos taip, kad dėl to nesumažėtų atliekų apdorojimo operacijų efektyvumas. Sprendime Nr. 1600/2002/EB prioritetiniais veiksmais taip pat laikoma, atsižvelgiant į nelaimingus atsitikimus ir nelaimes, papildomų priemonių, padėsiančių išvengti didelių nelaimingų atsitikimų grėsmės, ypač kylančios dėl kasybos, sukūrimas bei priemonių dėl kasybos atliekų parengimas. Sprendime Nr. 1600/2002/EB taip pat teikiamas prioritetas tvaraus tvarkymo skatinimui kasybos pramonės šakose siekiant sumažinti poveikį aplinkai.

(4)

Laikantis Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų, būtina nustatyti minimalius reikalavimus tam, kad būtų sustabdytas ar kiek galima sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, kurį sukelia kasybos pramonės atliekų - apdorojimo atliekų (t.y. kietų arba suspensijos pavidalo atliekų, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus įvairiais metodais), bergždo ir dangos uolienų (t. y. medžiagų, iškastų siekiant rūdos ar naudingųjų iškasenų, įskaitant pasirengimo eksploatacijai laikotarpiu) ir dirvožemio (t.y. viršutinio žemės sluoksnio) - tvarkymas, jeigu tai yra atliekos, kaip apibrėžta 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 75/442/EEB dėl atliekų (8).

(5)

Pagal Jungtinių Tautų rėmuose 2002 m. Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi priimto Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo plano 24 punktą būtina apsaugoti ekonominio ir socialinio vystymosi gamtinių išteklių bazę ir pakeisti dabartinę gamtinių išteklių blogėjimo tendenciją darniai ir integruotai tvarkant gamtinių išteklių bazę.

(6)

Atitinkamai ši direktyva turėtų apimti žemėje vykdomos kasybos pramonės atliekų, tai yra atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant, išgaunant (įskaitant pasirengimo eksploatacijai darbų laikotarpį), apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas, ir atliekų iš veikiančių karjerų, tvarkymą. Tačiau toks tvarkymas turėtų atspindėti Direktyvoje 75/442/EEB nustatytus principus ir prioritetus, kuri, remiantis jos 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčiu, ir toliau taikoma tiems kasybos pramonės atliekų tvarkymo aspektams, kurių neapima ši direktyva.

(7)	Kad būtų išvengta dubliavimo ir neproporcingų administracinių reikalavimų, šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti apribota tais konkrečiais veiksmais, kurie laikomi prioritetiniais siekiant jos tikslų.

(8)

Atitinkamai šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos tiems atliekų srautams, kurie, nors ir susidarę naudingųjų iškasenų kasybos ar apdorojimo metu, nėra tiesiogiai susiję su kasybos ar apdorojimo procesu, pvz., maisto atliekoms, naftos produktų atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, išnaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams. Tvarkant tokias atliekas, taip pat atliekas, susidarančias paieškos ir žvalgymo, kasybos ar apdorojimo vietose ir gabenamas į vietą, kuri pagal šią direktyvą nėra atliekų įrenginys, turėtų būti taikomos Direktyvos 75/442/EEB ar 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (9), arba kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatos.

(9)

Taip pat šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ar apdorojant naudingąsias iškasenas atviroje jūroje, ar vandens suleidimui ir išsiurbto požeminio vandens suleidimui atgal, o inertinėms atliekoms, nepavojingoms paieškos ir žvalgymo metu susidarančioms atliekoms, neužterštam gruntui ir durpių kasybos, apdorojimo bei saugojimo metu susidarančioms atliekoms dėl jų mažesnio pavojaus aplinkai turėtų būti taikomas tik ribotas reikalavimų skaičius. Valstybės narės gali sumažinti arba atšaukti kai kuriuos reikalavimus nepavojingoms neinertinėms atliekoms. Tačiau šios išimtys neturėtų būti taikomos A kategorijos atliekų įrenginiams.

(10)	Be to, ši direktyva, apimdama kasybos pramonės atliekų, kurios gali būti radioaktyvios, tvarkymą, neturėtų apimti specifinių radioaktyvumo aspektų.

(11)

Gerbdamos Direktyvoje 75/442/EEB, visų pirma jos 3 ir 4 straipsniuose, nustatytus principus ir prioritetus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kasybos veiklos vykdytojai imtųsi visų būtinų priemonių sustabdyti ar kiek galima sumažinti neigiamą - dabar egzistuojantį ar potencialų - poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai, kurį sukelia kasybos pramonės atliekų tvarkymas.

(12)

Šios priemonės turėtų būti paremtos inter alia geriausių metodų samprata, kaip apibrėžta Direktyvoje 96/61/EB, o taikant tuos metodus valstybės narės turėtų pačios nuspręsti, kaip, esant reikalui, tam tikrais atvejais gali būti atsižvelgiama į atliekų įrenginio technines charakteristikas, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

(13)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kasybos veiklos vykdytojai sudarytų tinkamus atliekų tvarkymo planus kasybos atliekų prevencijai, apdorojimui, panaudojimui ir šalinimui. Tų planų struktūra turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas tinkamas atliekų tvarkymo galimybių planavimas siekiant iki minimumo sumažinti atliekų susidarymą ir jų pavojingumą bei skatinti atliekų utilizavimą. Be to, kasybos pramonės atliekos turėtų būti apibūdintos atsižvelgiant į jų sudėtį, kad būtų kiek įmanoma užtikrinta, jog tokios atliekos reaguoja tik taip, kaip numatyta.

(14)

Tam, kad būtų iki minimumo sumažintas nelaimingų atsitikimų pavojus ir garantuota aukšto lygio aplinkos bei žmonių sveikatos apsauga, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad A kategorijos atliekų įrenginio veiklos vykdytojas atliekų atžvilgiu nustatytų ir taikytų stambių avarijų prevencijos politiką. Kaip prevencinė priemonė turėtų būti įdiegta saugumo valdymo sistema, sudaryti avariniai planai nelaimingų atsitikimų atvejams ir su informacija apie saugumą supažindinti asmenys, kurie gali nukentėti nuo stambios avarijos. Įvykus nelaimingam atsitikimui, veiklos vykdytojams turėtų būti keliamas reikalavimas pateikti kompetentingoms institucijoms visą svarbią informaciją, kuri būtina siekiant sušvelninti daromą ar potencialią žalą aplinkai. Šie ypatingi reikalavimai neturėtų būti taikomi tiems kasybos pramonės atliekų įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 96/82/EB.

(15)	Atliekų įrenginys neturėtų būti priskirtas A kategorijai remiantis tik pavojais kasybos pramonės darbuotojų saugumui ir sveikatai, kuriuos apima kiti Bendrijos teisės aktai, visų pirma Direktyvos 92/91/EEB (10) ir 92/104/EEB (11).

(16)

Kasybos pramonės atliekų tvarkymas yra specifinio pobūdžio, todėl būtina nustatyti specialią paraiškų pateikimo ir leidimų suteikimo tvarką, taikomą atliekų įrenginiams, priimantiems tokias atliekas. Be to, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių garantuoti, kad kompetentingos institucijos periodiškai peržiūrėtų ir prireikus atnaujintų leidimo sąlygas.

(17)

Valstybės narės turėtų laikytis reikalavimų užtikrinti, kad pagal JT EEK 1998 m. birželio 25 d. Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją) visuomenė būtų informuojama apie paraiškų gauti leidimą atliekų tvarkymui pateikimą ir su suinteresuota visuomene būtų konsultuojamasi prieš suteikiant leidimą atliekų tvarkymui.

(18)

Būtina aiškiai nurodyti reikalavimus, kurių kasybos pramonę aptarnaujantys atliekų įrenginiai turėtų laikytis vietos, valdymo, kontrolės, uždarymo, trumpalaikių ir ilgalaikių prevencinių bei apsaugos priemonių atžvilgiu, kad nekiltų grėsmė aplinkai, ypač kad požeminiai vandenys nebūtų teršiami besiskverbiančiu į gruntą filtratu.

(19)	Būtina aiškiai apibrėžti kasybos pramonės atliekoms kaupti skirtus A kategorijos atliekų įrenginius, atsižvelgiant į galimus tokio įrenginio eksploatacijos ar nelaimingo atsitikimo, kurio metu iš tokio įrenginio atliekos patenka į aplinką, sukeliamos taršos padarinius.

(20)

Taip pat turi būti nustatyti tam tikri reikalavimai kasybos atliekoms, supilamoms atgal į iškastas ertmes siekiant jas rekultivuoti arba statybos tikslais, susijusiais su naudingųjų iškasenų kasybos procesu, - pavyzdžiui, siekiant ertmėse įrengti ar prižiūrėti įrangą, palengvinančią naudojimąsi mechanizmais, rampas, pertvaras, saugumo užtvaras ar bermas, - tam kad būtų apsaugoti paviršiaus ir požeminiai vandenys, užtikrintas tokių atliekų stabilumas ir garantuota atitinkama stebėsena pabaigus šią veiklą. Atitinkamai tokioms atliekoms neturėtų būti taikomi šios direktyvos reikalavimai, kurie išimtinai skirti „atliekų įrenginiams“, išskyrus tuos, kurie minimi specialioje nuostatoje dėl iškastų ertmių.

(21)

Siekiant užtikrinti tinkamą kasybos pramonės atliekas priimančių atliekų įrenginių įrengimą ir priežiūrą, valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių garantuoti, kad tokių įrenginių projektavimu, vietos parinkimu ir valdymu užsiima techniniu požiūriu kompetentingi asmenys. Būtina užtikrinti, kad veiklos vykdytojų ir darbuotojų apmokymo lygis bei įgytos žinios suteiktų jiems tinkamus įgūdžius. Be to, kompetentingos valdžios institucijos turėtų įsitikinti, kad veiklos vykdytojai imasi reikiamų priemonių, kai įrengia ir prižiūri naują atliekų įrenginį arba plečia ar keičia egzistuojantį atliekų įrenginį, įskaitant laikotarpiu po uždarymo.

(22)

Būtina nustatyti stebėsenos procedūras atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir po jo uždarymo. Numatytas po A kategorijos atliekų įrenginio uždarymo stebėsenos ir kontrolės laikotarpis turėtų būti proporcingas konkretaus atliekų įrenginio keliamam pavojui, panašiai kaip to reikalaujama Direktyvoje 1999/31/EB.

(23)	Būtina apibrėžti, kada ir kaip turėtų būti uždaromas kasybos pramonę aptarnaujantis atliekų įrenginys, ir nurodyti įsipareigojimus bei atsakomybę, kurią turi prisiimti veiklos vykdytojas laikotarpiu po uždarymo.

(24)

Valstybės narės turėtų reikalauti, kad kasybos veiklos vykdytojai, siekdami užkirsti kelią vandens ir grunto taršai bei nustatyti neigiamą poveikį, kurį jų atliekų įrenginiai gali daryti aplinkai ar žmonių sveikatai, vykdytų stebėseną ir valdymo kontrolę. Be to, siekiant iki minimumo sumažinti vandens taršą, atliekų šalinimas į priimantį vandens baseiną turėtų būti uždraustas, nebent būtų a priori įrodyta, kad jos šalinamos laikantis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (12). Be to, naudojant geriausius metodus turėtų būti, atsižvelgiant į jų kenksmingą ir toksišką poveikį, iki kiek įmanoma žemesnių lygių sumažinta kai kuriose kasybos pramonėse išskiriamo cianido ir cianido junginių koncentracija apdorojimo atliekų baseinuose. Atitinkamai turėtų būti nustatytos maksimalios koncentracijos ribos, bet kuriuo atveju laikantis šios direktyvos reikalavimų, kad būtų užkirstas kelias tokiam poveikiui.

(25)

Kasybos pramonę aptarnaujančio atliekų įrenginio veiklos vykdytojas turėtų laikytis reikalavimų iš anksto pateikti finansinę garantiją ar jos ekvivalentą pagal tvarką, kurią turi nustatyti valstybės narės, užtikrinant, kad visi su leidimo suteikimu susiję įsipareigojimai būtų įvykdyti, įskaitant tuos, kurie susiję su teritorijos uždarymu ir priežiūra po uždarymo. Finansinės garantijos dydis turėtų būti pakankamas, kad būtų padengtos atliekų įrenginio paveiktos žemės rekultivavimo, kurį atliktų tinkama, kvalifikuota ir nepriklausoma trečioji šalis, išlaidos. Taip pat būtina, kad tokia garantija būtų pateikta prieš pradedant kaupti atliekas atliekų įrenginyje ir kad ji būtų periodiškai patikslinama. Be to, laikantis principo „teršėjas moka“ ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (13), svarbu išaiškinti, kad kasybos pramonę aptarnaujančio atliekų įrenginio veiklos vykdytojas yra atitinkamai atsakingas už jo veikla padarytą žalą aplinkai arba sukeltą neišvengiamą tokios žalos grėsmę.

(26)

Jeigu kasybos pramonę aptarnaujančių atliekų įrenginių eksploatacija gali turėti reikšmingo tarpvalstybinio pobūdžio neigiamo poveikio aplinkai ir su tuo susijusio pavojaus žmonių sveikatai kitos valstybės narės teritorijoje, turėtų būti nustatyta bendra tvarka, palengvinanti kaimyninių valstybių konsultacijas. Tai turėtų būti padaryta siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos adekvačiai keistųsi informacija ir kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie tokius atliekų įrenginius, savo veikla galinčius turėti neigiamą poveikį tos kitos valstybės narės aplinkai.

(27)

Būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog kompetentingos valdžios institucijos sukurtų veiksmingą kasybos pramonę aptarnaujančių atliekų įrenginių tikrinimo ar lygiaverčių kontrolės priemonių sistemą. Nepažeidžiant leidimą turinčio veiklos vykdytojo įsipareigojimų, prieš pradedant atliekų kaupimo operacijas, turėtų būti patikrinta, ar laikomasi leidimo sąlygų. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai ir jų veiklos perėmėjai saugotų atnaujinamus įrašus, susijusius su tokiais atliekų įrenginiais, ir kad veiklos vykdytojai perduotų savo veiklos perėmėjams informaciją apie atliekų įrenginio būklę ir jo valdymą.

(28)	Valstybės narės turėtų siųsti reguliarius pranešimus Komisijai apie šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie įvykusius ar vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus. Šių pranešimų pagrindu Komisija atsiskaitys Europos Parlamentui ir Tarybai.

(29)	Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų už šios direktyvos pažeidimą ir užtikrinti, kad tos sankcijos būtų taikomos. Minėtos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(30)

Būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų sudarytas jų teritorijoje esančių uždarytų objektų sąrašas , kadangi šie objektai dažnai kelia didelę grėsmę aplinkai. Valstybės narės ir Bendrija yra atsakingos už nebenaudojamų objektų, galinčių daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, rekultivavindrijos finansavimu, leidžiančiu parengti objektų sąrašą ir įgyvendinti šių objektų mą. Todėl turėtų būti galima naudotis struktūriniais fondais ir kitu tinkamu Beišvalymo priemones.

(31)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai keičiamasi moksline ir technine informacija apie tai, kaip sudaryti uždarytų atliekų įrenginių sąrašą valstybės narės lygiu ir parengti metodiką, padedančią valstybėms narėms laikytis šios direktyvos, rekultivuojant tokius atliekų įrenginius. Be to, turėtų būti užtikrintas pasikeitimas informacija apie žinomus metodus valstybės narės viduje ir tarp valstybių narių.

(32)

Ši direktyva galėtų būti naudinga priemonė, į kurią reikėtų atsižvelgti tikrinant, ar projektuose, gaunančiuose Bendrijos plėtrai skirtą finansavimą, yra numatytos priemonės sustabdyti ar kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Toks požiūris atitinka Sutarties 6 straipsnį, ypač aplinkos apsaugos reikalavimų integravimo į Bendrijos politiką vystomojo bendradarbiavimo srityje atžvilgiu.

(33)

Šios direktyvos tikslo - tobulinti kasybos pramonės atliekų tvarkymą - valstybės narės negali tinkamai pasiekti veikdamos vienos, nes prastas tokių atliekų tvarkymas gali būti tarpvalstybinio pobūdžio taršos priežastimi. Pagal principą „teršėjas moka“ būtina inter alia atsižvelgti į bet kokią kasybos pramonės atliekų daromą žalą aplinkai, o skirtingai taikant šį principą valstybėse narėse gali pradėti gerokai skirtis ekonominės veiklos vykdytojams tenkanti finansinė našta. Be to, skirtingos kasybos pramonės atliekų tvarkymo nacionalinės politikos trukdo siekti tikslo, kad būtų užtikrintas minimalus saugaus ir atsakingo tokių atliekų tvarkymo lygis ir padidintas jų utilizavimo lygis visoje Bendrijoje. Kadangi dėl šios direktyvos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(34)	Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d.Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14).

(35)	Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę metu egzistuojančių atliekų įrenginių eksploatavimas turėtų būti reglamentuojamas tam, kad per nustatytą laikotarpį būtų priimtos reikiamos priemonės juos pritaikyti prie šios direktyvos reikalavimų.

(36)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (15) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau atskleistų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(37)	Įvertinant šios direktyvos svarbą aplinkos apsaugai, pageidautina, kad būsimos valstybės narės į ją atsižvelgtų jau pasirengimo narystei etape ir nuosekliai ją taikytų nuo savo įstojimo dienos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje numatomos priemonės, tvarka ir gairės siekiant, kad būtų užkirstas kelias arba kiek įmanoma sumažintas bet koks dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma vandeniui, orui, gruntui, faunai, florai bei kraštovaizdžiui, ir bet koks pavojus žmonių sveikatai.

Nuosekliai taikant Sutarties 6 straipsnį, aplinkos apaugos reikalavimai, siekiant skatinti darnią plėtrą, turi būti integruoti į Bendrijos politikos ir veiklos krypčių įgyvendinimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, ši direktyva taikoma atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus (toliau - kasybos atliekos), tvarkymui.

2. Ši direktyva netaikoma:

a)	atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, kurios atsiranda netiesiogiai iš tokios veiklos;

b)	atliekoms, susidarančioms atviroje jūroje ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas;

c)	suleistam vandeniui ir iš naujo suleistam išsiurbtam požeminiam vandeniui, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies j punkto pirmoje ir antroje įtraukose, kiek tai leidžiama tuo straipsniu.

3. Inertinėms atliekoms ir neužterštam gruntui, susidarantiems ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, ir atliekoms, susidarančioms išgaunant, apdorojant ir saugant durpes, netaikomi 7 ir 8 straipsniai, 11 straipsnio 1 ir 3 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 ir 16 straipsniai, išskyrus atvejus, kai jos kaupiamos A kategorijos atliekų įrenginyje.

Kompetentinga institucija, kol ji įsitikinusi, kad 4 straipsnyje išdėstyti reikalavimai vykdomi, gali sumažinti nepavojingų atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant naudingąsias iškasenas, išskyrus naftą ir evaporitus, kitus nei gipsas ir anhidritas, o taip pat neužteršto grunto ir atliekų, susidarančių išgaunant, apdorojant ir saugant durpes, kaupimo reikalavimus arba juos atšaukti.

Valstybės narės gali sumažinti 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 5 ir 6 dalių, 13 straipsnio 6 dalies, 14 ir 16 straipsnių reikalavimus nepavojingoms neinertinėms atliekoms arba juos atšaukti, išskyrus atvejus, kai jos kaupiamos A kategorijos atliekų įrenginyje.

4. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų, atliekoms, kurioms taikoma ši direktyva, netaikoma Direktyva 1999/31/EB.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1)	atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte;

2)	pavojingos atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (16) 1 straipsnio 4 dalyje;

inertinės atliekos - tai atliekos, kuriose nevyksta jokie svarbesni fiziniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Inertinės atliekos netirpsta, nedega ir kitaip fiziškai ar chemiškai nereaguoja, nesiskaido biologiškai, kitoms medžiagoms, su kuriomis tiesiogiai liečiasi, nedaro tokio neigiamo poveikio, dėl kurio būtų teršiama aplinka ar keliamas pavojus žmonių sveikatai. Bendras atliekose susidariusio filtrato ir teršalų kiekis bei tokio filtrato ekologinis toksiškumas turi būti nedidelis ir, svarbiausia, neturi kelti pavojaus paviršinių ir (arba) požeminių vandenų kokybei;

4)	neužterštas gruntas - tai gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kuris nėra laikomas užterštu pagal valstybės narės, kurioje yra ta teritorija, nacionalinės teisės aktus ar Bendrijos teisę;

5)	naudingųjų iškasenų ištekliai arba naudingosios iškasenos - tai žemės gelmėse esančių natūralių organinių ar neorganinių medžiagų sankaupų ištekliai, pvz., energetinis kuras, metalų rūdos, pramonei ir statybai naudojamos naudingosios iškasenos, išskyrus vandenį;

6)	kasybos pramonė - tai visos įmonės, kurios komerciniais tikslais verčiasi naudingųjų iškasenų antžemine ir požemine kasyba, įskaitant kasybą mechaniniais gręžiniais arba išgautų medžiagų apdorojimą;

7)	atvira jūra - tai ta jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio žymos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir besitęsianti tolyn į jūros akvatoriją;

apdorojimas - tai mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separaciją ir filtratą, tačiau išskyrus lydymą, kitus terminius gamybos procesus nei klinčių deginimas, ir metalurgijos operacijas, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš eksploatuojamų karjerų, išgauti naudinguosius komponentus (mineralus), bei anksčiau išmestų atliekų pakartotinis apdorojimas;

apdorojimo atliekos - tai kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus separacijos technologija (pvz. trupinant, smulkinant (šlifuojant), rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu ir kitokiais fiziniais bei cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus);

10)	sąvarta - tai inžinierinis įrenginys kietų atliekų kaupimui žemės paviršiuje;

11)	damba - tai inžinerinė konstrukcija, suprojektuota išlaikyti ar izoliuoti vandenį ar atliekas nusodinimo baseine;

12)	nusodinimo baseinas - tai natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame kartu su įvairiu laisvojo vandens kiekiu šalinamos smulkiagrūdės atliekos, paprastai apdorojimo atliekos, kurios susidaro dėl naudingųjų iškasenų apdorojimo ir naudoto vandens nuskaidrinimo bei jo perdirbimo;

13)	silpnąja rūgštimi skaidomas cianidas - tai cianidas ir cianido junginiai, kurie skyla veikiami silpnosios rūgšties esant nustatytai pH vertei;

14)	filtratas - tai bet koks skystis, kuris sunkiasi per saugomas atliekas, išteka iš atliekų įrenginio ar lieka jame, įskaitant teršiantį drenažą, kuris, jei netinkamai atliekamas, gali neigiamai paveikti aplinką;

15)

atliekų įrenginys - tai bet koks plotas, kuriame kaupiamos kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos atliekos tokiems laikotarpiams:

—	A kategorijos atliekų įrenginiams ir atliekų įrenginiams, apibūdintiems pavojingais atliekų tvarkymo plane, laikotarpis nenustatomas;

—	daugiau nei šešių mėnesių laikotarpiui netikėtai atsiradusių pavojingų atliekų atveju;

—	daugiau nei metų laikotarpiui nepavojingų neinertinių atliekų įrenginių atveju;

—	daugiau nei trejų metų laikotarpiui neužteršto grunto, nepavojingų paieškos ir žvalgymo metu susidariusių atliekų, išgaunant, apdorojant ir saugant durpes susidariusių atliekų bei inertinių atliekų įrenginių atveju.

Laikoma, kad tokie įrenginiai apima bet kokias dambas ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais;

16)	stambi avarija - tai įvykis bet kuriame objekte, kuriam taikoma ši direktyva, veiklos, apimančios kasybos atliekų tvarkymą, metu, galintis tuoj pat ar per tam tikrą laiką, sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų;

17)	pavojinga medžiaga - tai medžiaga, mišinys ar preparatas, kurie yra pavojingi, kaip tai yra apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB (17) arba Direktyvoje 1999/45/EB (18);

18)	geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje;

19)	priimantysis vandens baseinas - tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio atitinkamai 1, 2, 6 ir 7 dalyse;

20)	rekultivavimas - tai atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atstatyti jos patenkinamą būklę, ypatingai atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir atitinkamus naudingus panaudojimo būdus;

21)

paieška ir žvalgyba - tai ekonominę vertę turinčių naudingųjų iškasenų telkinių paieška, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą ir žvalgybinių griovių bei tranšėjų kasimą, išskyrus bet kokius darbus, kurie yra atliekami ruošiant tokius telkinius eksploatuoti, ir bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su vykstančiu kasybos darbu;

22)	visuomenė - tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir, pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

23)

suinteresuota visuomenė - tai visuomenės dalis, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio sprendimų aplinkos klausimais priėmimas pagal šios direktyvos 6 ir 7 straipsnius arba kuri yra juo suinteresuota; šiame apibrėžime nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios visus reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;

24)	veiklos vykdytojas - tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už kasybos atliekų tvarkymą pagal valstybės narės, kurioje tvarkomos kasybos atliekos, nacionalinės teisės aktus, įskaitant laikiną kasybos atliekų saugojimą, taip pat eksploatacijos laikotarpį ir priežiūros po uždarymo laikotarpį;

25)	atliekų turėtojas - tai kasybos atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;

26)	kompetentingas asmuo - tai fizinis asmuo, kuris turi techninių žinių ir patirties, kaip apibrėžta valstybės narės, kurioje veikia tas asmuo, nacionalinės teisės aktuose, vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas;

27)	kompetentinga institucija - tai institucija ar institucijos, kurias valstybė narė paskiria atsakingomis už šioje direktyvoje numatytų pareigų vykdymą;

28)	objektas - tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą kontroliuoja ir valdo veiklos vykdytojas;

29)	esminis pakeitimas - tai atliekų įrenginio struktūros ar veiklos pokytis, kuris, kompetentingos institucijos nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.

4 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kasybos atliekos būtų tvarkomos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, ypač nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, gruntui, faunai ir florai, nesukeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar lankytinoms vietovėms. Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta kasybos atliekas išmesti, versti į krūvas ar nekontroliuojamai saugoti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias arba kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, atsiradęs dėl kasybos atliekų tvarkymo. Tai apima bet kokio atliekų įrenginio valdymą, įskaitant priežiūrą po jo uždarymo, ir su tuo įrenginiu susijusių stambių avarijų prevenciją bei jų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai ribojimą.

3. 2 dalyje nurodytos priemonės yra grindžiamos inter alia geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenustatant kokio nors vieno būdo ar konkrečios technologijos panaudojimo, bet atsižvelgiant į atliekų įrenginio technines ypatybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.

5 straipsnis

Atliekų tvarkymo planas

1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas sudarytų atliekų tvarkymo planą, kaip kasybos atliekas sumažinti iki minimumo, jas apdoroti, panaudoti ir šalinti , atsižvelgiant į tvaraus vystymo principą .

2. Atliekų tvarkymo plano tikslai yra šie:

užkirsti kelią arba sumažinti gaminamų atliekų kiekio susidarymą ir jų žalą, visų pirma atsižvelgiant į:

i)	atliekų tvarkymo galimybes projektavimo laikotarpiu ir naudingųjų iškasenų išgavimo ir apdorojimo būdo pasirinkimą;

ii)	galimus kasybos atliekų pokyčius dėl jų ploto didėjimo ir antžeminio laikymo sąlygų;

iii)	kasybos atliekų patalpinimą į iškastą ertmę, išgavus naudingąsias iškasenas, kiek tai įmanoma techniškai ir ekonomiškai bei tinkama aplinkosaugos požiūriu, laikantis esamų aplinkos standartų Bendrijos lygmeniu ir, kai tinka, šios direktyvos reikalavimų;

iv)	dirvožemio grąžinimą į vietą uždarius atliekų įrenginį arba, jei tai praktiškai neįmanoma, pakartotinį jo panaudojimą kitur;

v)	mažiau pavojingų medžiagų naudojimą naudingųjų iškasenų apdorojimui;

b)	skatinti kasybos atliekų naudojimą jas perdirbant, pakartotinai naudojant ar regeneruojant, kai tai aplinkosaugos požiūriu tinkama, laikantis esamų aplinkos standartų Bendrijos lygmeniu ir, kai tinka, šios direktyvos reikalavimų;

užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugų kasybos atliekų šalinimą, visų pirma projektavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į valdymą atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir jį uždarius bei pasirenkant projektą, užkertantį kelią ar bent jau iki minimumo sumažinantį bet kokį ilgalaikį neigiamą poveikį, susijusį su oro arba vandens teršalų prasiskverbimu iš atliekų įrenginio, ir užtikrinantį ilgalaikį visų dambų ar sąvartų, iškylančių virš esamo žemės paviršiaus, geotechninį stabilumą.

3. Atliekų tvarkymo plane turi būti bent šie duomenys:

kai taikoma, siūloma atliekų įrenginio kategorija pagal III priede išdėstytus kriterijus:

—	kai būtinas A kategorijos atliekų įrenginys, dokumentas, rodantis, kad stambių avarijų prevencijos politika, jos įgyvendinimui skirta saugos valdymo sistema ir vidaus avarinis planas bus įgyvendinti pagal 6 straipsnio 3 dalį;

—	kai veiklos vykdytojas mano, kad A kategorijos atliekų įrenginys nebūtinas, pakankama tai patvirtinanti informacija, įskaitant galimo avarijų pavojaus nustatymą;

b)	atliekų apibūdinimas pagal II priedą ir numatomas bendras kasybos atliekų, atsirasiančių eksploatacijos metu, kiekis;

c)	veiklos, kurios metu tokios atliekos susidaro, ir bet kokio vėlesnio jų apdorojimo aprašymas;

aprašymas, kaip aplinką ir žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti tokių atliekų kaupimas, ir prevencinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai įrenginio eksploatavimo metu ir po jo uždarymo, įskaitant 11 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktuose nurodytus aspektus;

e)	siūloma kontrolės ir stebėsenos tvarka pagal 10 straipsnį (kai taikoma) ir 11 straipsnio 2 dalies c punktą;

f)	siūlomas uždarymo planas, įskaitant rekultivavimą, priežiūros po uždarymo procedūras ir stebėseną, kaip numatyta 12 straipsnyje;

g)	pagal 13 straipsnį taikomos priemonės vandens būklės pablogėjimo, oro ir grunto taršos prevencijai ;

h)	kiekybinis žemės, kurią galėjo paveikti atliekų įrenginys, būklės įvertinimas prieš pradedant atliekų tvarkymo veiksmus, siekiant įvesti minimalius kriterijus, kurių pagrindu rekultivavimo metu būtų galima atkurti „patenkinamą būklę“.

Atliekų tvarkymo plane teikiama pakankamai informacijos, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti veiklos vykdytojo sugebėjimą įgyvendinti 2 dalyje išdėstytus atliekų tvarkymo plano tikslus ir įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą. Plane ypač turi būti paaiškinta, kaip pasirinkta galimybė ir metodas, minimi 2 dalies a punkto i papunktyje, padės įgyvendinti 2 dalies a punkte nustatytus atliekų tvarkymo plano tikslus.

4. Atliekų tvarkymo planas peržiūrimas kas penkeri metai ir (arba) atitinkamai keičiamas, jei eksploatuojant atliekų įrenginį arba saugomose atliekose įvyksta dideli pokyčiai. Apie bet kokius pakeitimus pranešama kompetentingai institucijai.

5. Pagal kitus nacionalinės teisės arba Bendrijos teisės aktus parengti planai, kuriuose yra 3 dalyje nurodyti duomenys, gali būti naudojami, kai tuo išvengiama nereikalingo informacijos dubliavimo ir veiklos vykdytojo darbo pasikartojimo, jei įvykdomi visi reikalavimai pagal 1-4 dalis.

6. Kompetentinga institucija tvirtina atliekų tvarkymo planą pagal procedūras, kurias nustato pačios valstybės narės, ir stebi jo įgyvendinimą.

6 straipsnis

Stambių avarijų prevencija ir informacija

1. Šis straipsnis taikomos A kategorijos atliekų įrenginiams, išskyrus tuos atliekų įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 96/82/EB.

2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų, pirmiausia Direktyvų 92/91/EEB ir 92/104/EEB, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatomi stambių avarijų pavojai ir, atliekų įrenginius projektuojant, statant, eksploatuojant, prižiūrint, uždarant, prižiūrint po uždarymo, būtų įdiegiamos būtinos savybės siekiant išvengti tokių avarijų ir sumažinti jų neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai ir (arba) turtui, įskaitant bet kokį tarpvalstybinį poveikį.

3. Siekiant įgyvendinti 2 dalies reikalavimus, kiekvienas veiklos vykdytojas prieš veiklos pradžią sukuria stambių avarijų prevencijos politiką, skirtą kasybos atliekų tvarkymui ir, pagal reikalavimus, išvardintus I priedo 1 dalyje, įdiegia tą politiką įgyvendinančią saugos valdymo sistemą, taip pat įdiegia vidaus avarinį planą, kuriame nurodomos priemonės, būtinos imtis teritorijoje avarijos atveju.

Vykdydamas šią politiką, veiklos vykdytojas paskiria saugos vadovą, atsakingą už stambių avarijų prevencijos politikos įgyvendinimą ir periodišką priežiūrą.

Kompetentinga institucija parengia išorės avarinį planą, kuriame nurodomos priemonės, būtinos imtis avarijos atveju už teritorijos ribų. Kaip prašymo suteikti leidimą dalį, veiklos vykdytojas pateikia kompetentingai institucijai informaciją, suteikiančią pastarajai galimybę sukurti tą planą.

4. Avarinių planų, nurodytų 3 dalyje, tikslai yra šie:

a)	apimti ir kontroliuoti stambias avarijas bei kitus incidentus, siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį, pirmiausia sumažinti žalą žmonių sveikatai , aplinkai ir (arba) turtui ;

b)	įdiegti priemones, būtinas žmonių sveikatai, aplinkai ir (arba) turtui apsaugoti nuo stambių avarijų ir kitų incidentų poveikio;

c)	pateikti visuomenei ir atitinkamoms tarnyboms ar institucijoms toje teritorijoje būtiną informaciją;

d)	numatyti, kad po stambios avarijos būtų išvalyta, rekultivuota ir atkurta aplinka.

Valstybės narės užtikrina, kad stambios avarijos atveju veiklos vykdytojas nedelsdamas pateiktų kompetentingai institucijai visą informaciją, kurios reikia siekiant padėti kuo labiau sumažinti jos pasekmes žmonių sveikatai ir įvertinti bei kuo labiau sumažinti esamą ar potencialią žalą aplinkai.

5. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotai visuomenei iš anksto ir veiksmingai būtų suteiktos galimybės dalyvauti ruošiant ar peržiūrint išorės avarinį planą, kuriamą pagal 3 dalį. Šiuo tikslu suinteresuota visuomenė informuojama apie bet kokį pasiūlymą ir jai suteikiama galimybė susipažinti su atitinkama informacija, įskaitant inter alia informaciją apie teisę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir apie kompetentingą instituciją, kuriai gali būti teikiamos pastabos ir klausimai.

Valstybės narės užtikrina kad suinteresuotai visuomenei suteikiama teisė per tinkamą laiką pareikšti komentarus, ir kad priimant sprendimą dėl išorės avarinio plano deramai atsižvelgiama į šiuos komentarus.

6. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie saugos priemones ir apie reikiamus veiksmus avarijos atveju, turinti bent elementus, išvardintus I priedo 2 dalyje, pateikiama neatlygintinai ir, žinoma, suinteresuotai visuomenei.

Ši informacija peržiūrima kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinama.

7 straipsnis

Prašymas ir leidimas

1. Jokiam atliekų įrenginiui neleidžiama veikti be kompetentingos institucijos suteikto leidimo. Leidime turi būti šio straipsnio 2 dalyje išdėstyti elementai ir aiškiai nurodoma atliekų įrenginio kategorija pagal 9 straipsnyje nurodytus kriterijus.

Jei įvykdomi visi šiame straipsnyje numatyti reikalavimai, bet koks leidimas, išduotas pagal kitus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus, gali būti jungiamas siekiant suformuoti vieną leidimą, jei toks formatas pašalina nebūtiną informacijos dubliavimą ir veiklos vykdytojo ar kompetentingos institucijos darbo kartojimą. Duomenys, nurodyti 2 dalyje, gali būti nurodyti viename leidime ar keliuose leidimuose, jeigu laikomasi visų reikalavimų pagal šį straipsnį.

2. Prašyme suteikti leidimą turi būti bent šie duomenys:

a)	veiklos vykdytojo tapatybė;

b)	siūloma atliekų įrenginio vieta, įskaitant galimas alternatyvias vietas;

c)	iškasto mineralo ar mineralų tipas ir dengiančiojo sluoksnio ir (arba) ekonominės vertės neturinčių mineralų, kurie bus iškeliami per kasybos operacijas, pobūdis;

d)	patvirtintas atliekų tvarkymo planas pagal 5 straipsnį;

e)	adekvačios priemonės finansinės garantijos ar lygiaverte forma, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnį;

f)	veiklos vykdytojo pateikta informacija pagal Direktyvos 85/337/EEB (19) 5 straipsnį, jei pagal tą direktyvą yra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.

3. Kompetentinga institucija leidimą suteikia tik įsitikinusi, kad:

a)	veiklos vykdytojas atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus;

b)	atliekų tvarkymas tiesiogiai ar kitaip nepažeidžia atitinkamo atliekų tvarkymo plano ar planų, paminėtų Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje įgyvendinimo.

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos periodiškai peržiūrėtų ir prireikus atnaujintų leidimo sąlygas:

—	kai yra esminių atliekų įrenginio eksploatavimo ar kaupiamų atliekų pasikeitimų;

—	vadovaudamosi veiklos vykdytojo stebėsenos rezultatais, pateiktais pagal 11 straipsnio 3 dalį, ar patikrinimais, atliktais pagal 17 straipsnį;

—	atsižvelgdamos į pasikeitimą informacija apie esminius geriausių žinomų gamybos metodų pakeitimus pagal 21 straipsnio 3 dalį.

5. Kad būtų sudarytas atitinkamai nacionalinis ir Bendrijos atliekų įrenginių sąrašas , informacija, esanti pagal šį straipsnį suteiktame leidime, pateikiama kompetentingoms nacionalinėms ar Bendrijos institucijoms . Slapta tik komercinio pobūdžio informacija, pavyzdžiui, informacija, susijusi su verslo santykiais ir kainos komponentais bei naudingųjų iškasenų vertingųjų išteklių kiekiais, neskelbiama.

8 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1. Priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo visuomenė viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis, jei jos prieinamos, iš anksto ir vėliausiai, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, informuojama apie:

a)	prašymą suteikti leidimą;

b)	kur taikytina, faktą, kad priimant sprendimą, susijusį su prašymu suteikti leidimą, valstybės narės turi konsultuotis tarpusavyje pagal 16 straipsnį;

c)	duomenis apie institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo tvarkaraščio duomenis;

d)	galimų sprendimų pobūdį;

e)	kur taikytina, duomenis apie pasiūlymą atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas;

f)	laiką ir vietą ar būdus atitinkamai informacijai gauti;

g)	duomenis apie visuomenės dalyvavimo tvarką, parengtą pagal 7 dalį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuotai visuomenei būtų prieinama:

a)	pagal nacionalinės teisės aktus - svarbiausios ataskaitos ir nuomonė, pateikta kompetentingai institucijai tuo metu, kai visuomenė buvo informuota pagal 1 dalį;

pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (20) - bet kokia informacija, papildanti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 7 straipsnį ir kuri tampa prieinama tik po to, kai visuomenė buvo informuota pagal šio straipsnio 1 dalį.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad pagal šio straipsnio 1 dalį visuomenė būtų informuojama apie leidimo sąlygų atnaujinimą pagal 7 straipsnio 4 dalį.

4. Kol sprendimas nepriimtas, suinteresuota visuomenė turi teisę pareikšti kompetentingai institucijai pastabas ir nuomones.

5. Priimant sprendimą deramai atsižvelgiama į šiame straipsnyje numatyto konsultavimosi rezultatus.

6. Priėmusi sprendimą, kompetentinga institucija atitinkama tvarka informuoja suinteresuotą visuomenę ir pasirūpina, kad suinteresuotai visuomenei būtų prieinama ši informacija:

a)	sprendimo turinys, įskaitant leidimo kopiją;

b)	argumentai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas.

7. Kad suinteresuota visuomenė galėtų pasirengti ir veiksmingai dalyvauti, valstybės narės nustato išsamią visuomenės dalyvavimo tvarką pagal šį straipsnį.

9 straipsnis

Atliekų įrenginių klasifikavimo sistema

Pagal šią direktyvą kompetentingos institucijos atliekų įrenginiui A kategoriją suteikia pagal III priede nustatytus kriterijus.

10 straipsnis

Iškastos ertmės

1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas, talpindamas kasybos atliekas ir kitas iškastas medžiagas rekultivavimo ar statybos tikslais atgal į iškastas ertmes, sudarytas vykdant antžeminę ar požeminę kasybą, imasi tinkamų priemonių, leidžiančių:

1)	užtikrinti kasybos atliekų stabilumą mutatis mutandis pagal 11 straipsnio 2 dalį;

2)	užkirsti kelią grunto, paviršinio ir požeminio vandens taršai mutatis mutandis pagal 13 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis ;

3)	užtikrinti kasybos atliekų ir kasybos ertmių stebėseną mutatis mutandis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalis;

2. Direktyva 1999/31/EB toliau atitinkamai taikoma kitoms nei kasybos atliekoms, naudojamoms užpildyti iškastas ertmes.

11 straipsnis

Atliekų įrenginių statyba ir valdymas

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad atliekų įrenginį valdytų kompetentingas asmuo ir jis vystytų techniką bei mokytų personalą.

2. Kompetentinga institucija įsitikina, jog statydamas atliekų įrenginį ar modifikuodamas esamą atliekų įrenginį veiklos vykdytojas užtikrina, kad:

atliekų įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į Bendrijos ar nacionalinius įsipareigojimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, atsižvelgiant pirmiausia į Direktyvas 76/464/EEB (21), 80/68/EEB (22) ir 2000/60/EB, ir užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą pagal leidimo reikalavimus, bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;

b)	atliekų įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;

c)	būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų asmenų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą.

d)	būtų tinkamos priemonės, skirtos rekultivuoti žemę ir uždaryti atliekų įrenginį.

e)	būtų tinkamos priemonės, skirtos atliekų įrenginio priežiūrai po uždarymo.

Stebėsenos ir patikrinimų, nurodytų c punkte rezultatai laikomi kartu su leidimo dokumentais, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą, ypač pasikeitus veiklos vykdytojui.

3. Veiklos vykdytojas, nepagrįstai neuždelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius įvykius, galinčius turėti poveikį atliekų įrenginio stabilumui ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, nustatytą vykdant atliekų įrenginio kontrolę ir stebėseną. Kur taikytina, veiklos vykdytojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų kompetentingos institucijos nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis.

Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka veiklos vykdytojui.

Kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, veiklos vykdytojas, vadovaudamasis surinktais duomenimis, praneša kompetentingoms institucijoms visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi leidimo sąlygų ir kaupiama vis daugiau informacijos apie atliekas ir atliekų įrenginyje vykstančius procesus. Vadovaudamasi šia ataskaita kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad yra būtinas nepriklausomo eksperto patvirtinimas.

12 straipsnis

Atliekų įrenginių uždarymo procedūros ir procedūros po uždarymo

1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 2-5 dalių.

2. Atliekų įrenginio uždarymo procedūra pradedama tik jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)	įvykdomos leidime nurodytos atitinkamos sąlygos;

b)	veiklos vykdytojui prašant kompetentinga institucija suteikia leidimą;

c)	kompetentinga institucija dėl to priima pagrįstą sprendimą.

3. Atliekų įrenginys laikomas galutinai uždarytu tik po to, kai kompetentinga institucija nepagrįstai neuždelsdama įvykdo galutinę apžiūrą teritorijoje, įvertina visas veiklos vykdytojo pateiktas ataskaitas, patvirtina, kad teritorija rekultivuota ir praneša veiklos vykdytojui apie uždarymo patvirtinimą.

Patvirtinimas jokiu būdu nesumažina veiklos vykdytojo pareigų pagal leidimo sąlygas ar pagal teisės aktus.

4. Veiklos vykdytojas po atliekų įrenginio uždarymo yra atsakingas už priežiūrą, stebėseną ir kontrolę tiek, kiek reikalauja kompetentinga institucija, atsižvelgiant į pavojaus pobūdį ir trukmę, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija, nepažeidžiant nacionalinių ar Bendrijos teisės aktų, reguliuojančių atliekų turėtojo atsakomybę, nusprendžia perimti šias užduotis iš veiklos vykdytojo po to, kai atliekų įrenginys galutinai uždaromas.

5. Kai, uždarius atliekų įrenginį, kompetentinga institucija nusprendžia esant būtina, kad būtų tenkinami Bendrijos aplinkos apsaugos reikalavimai, ypač Direktyvų 76/464/EEB, 80/68/EEB ir 2000/60/EB reikalavimai, veiklos vykdytojas inter alia kontroliuoja įrenginio fizinį ir cheminį stabilumą ir kuo labiau mažina bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, pirmiausia paviršiniam ir požeminiam vandeniui, užtikrindamas, kad:

a)	visi įrenginiui priklausantys statiniai būtų stebimi ir užkonservuoti bei visada turėtų naudojimui paruoštus kontrolės ir matavimo prietaisus;

b)	kur taikytina, nutekamieji kanalai ir slenksčiai būtų švarūs ir neužtverti;

c)	kur reikia, būtų pastatyti pasyvūs ar aktyvūs vandens apdorojimo įrenginiai, leidžiantys užkirsti kelią užteršto filtrato nutekėjimui iš įrenginio į gretimus gruntinius vandenis ar paviršinio vandens telkinius.

6. Po atliekų įrenginio uždarymo veiklos vykdytojas nedelsiant praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius įvykius ar procesus, galinčius paveikti atliekų įrenginio stabilumą, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, pastebėtą atitinkamų kontrolės ir stebėsenos procedūrų metu. Kur taikytina, veiklos vykdytojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų kompetentingos institucijos nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis.

Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka veiklos vykdytojui.

Kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu ir atvejais, bet kuriuo atveju ne rečiau kaip vieną kartą per metus, veiklos vykdytojas, vadovaudamasis surinktais duomenimis, praneša kompetentingoms institucijoms visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi leidime nurodytų sąlygų, ir sukaupiama vis daugiau žinių apie atliekas ir atliekų įrenginyje vykstančius procesus.

13 straipsnis

Vandens būklės pablogėjimo, oro ir grunto taršos prevencija

1. Kompetentinga institucija įsitikina, kad veiklos vykdytojas ėmėsi būtinų priemonių , siekdamas atitikti Bendrijos aplinkosaugos standartus, ypač pagal Direktyvos 2000/60/EB nuostatas išvengti esamos vandens būklės pablogėjimo ir inter alia siekdamas:

a)	įvertinti saugomų atliekų potencialą išskirti filtratą, įskaitant filtrate esančius teršalus, atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpiu ir laikotarpiu po uždarymo bei nustatyti atliekų įrenginio vandens pusiausvyrą;

b)	neleisti susidaryti filtratui ir atliekoms užteršti paviršinį ar požeminį vandenį ir gruntą arba kiek įmanoma tai sumažinti;

c)	surinkti užterštą vandenį ir filtratą;

d)	tvarkyti iš atliekų įrenginio surinktą užterštą vandenį , filtratą ir bet kurias kitas nuotekas pagal jų išleidimui nustatytą atitinkamą standartą, kad toks tvarkymas atitiktų Bendrijos įsipareigojimus, ypač nustatytuosius Direktyvose 76/464/EEB, 80/68/EEB ir 2000/60/EB .

2. Kompetentinga institucija užtikrina, kad veiklos vykdytojas ėmėsi tinkamų priemonių, siekdamas išvengti dulkių ir dujų emisijų arba jas sumažinti.

3. Jei, remdamasi pavojaus aplinkai įvertinimu, atsižvelgdama visų pirma atitinkamai į Direktyvas 76/464/EEB, 80/68/EEB arba 2000/60/EB, kompetentinga institucija nusprendžia, kad filtratą rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad atliekų įrenginys gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, 1 dalies b, c ir d punktuose išdėstytus reikalavimus galima atitinkamai sumažinti ar atšaukti.

4. Valstybės narės uždraudžia šalinti kieto, suspensijos ar skysto pavidalo kasybos atliekas į bet kokį priimantįjį vandens baseiną, kuris nėra kasybos atliekų pašalinimo tikslu įrengtas vandens baseinas, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas a priori gali įrodyti, kad toks šalinimas atitiks atitinkamus Direktyvų 76/464/EEB, 80/68/EEB ir 2000/60/EB reikalavimus.

5. Kasybos ertmių atveju, įskaitant požemines ertmes ir užpiltų paviršinių kasyklų ertmes, kurias po uždarymo leidžiama užpildyti vandeniu, veiklos vykdytojas imasi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta vandens būklės blogėjimo ir dirvožemio taršos bei teikia kompetentingai institucijai bent prieš šešis mėnesius iki numatomo vandens šalinimo iš ertmių nutraukimo informaciją apie:

a)	kasybos ertmių išsidėstymą, aiškiai pažymėdamas tas, kurias vėliau, nustojus šalinti vandenį, bus leidžiama užpildyti vandeniu, ir geologines detales;

b)	vandens, aptikto kasybos ertmėse bent per pastaruosius dvejus darbo metus, kiekio ir kokybės suvestinę;

c)	prognozes dėl galimų taršos emisijų iš kasybos ertmių poveikio gruntiniams ir paviršiaus vandenims, įskaitant emisijų vietą ir kiekį, ir planus sumažinti tokias emisijas bei atitaisyti jų padarytą žalą;

d)	pasiūlymus dėl ertmių užpildymo proceso stebėsenos, siekiant iš anksto numatyti žalos mažinimo priemonių poreikį.

6. Nusodinimo baseinų, kuriuose yra cianido, atveju veiklos vykdytojas užtikrina, kad silpnąja rūgštimi skaidomo cianido koncentracija nusodinimo baseine būtų sumažinta iki žemiausio įmanomo lygio naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus ir bet kuriuo atveju, atliekų įrenginiuose, kuriems buvo anksčiau suteiktas leidimas arba kurių veikla jau buvo vykdoma (23), silpnąja rūgštimi skaidomo cianido koncentracija apdorojimo atliekų išleidimo iš perdirbimo gamyklos į nusodinimo baseiną metu neviršytų 50 ppm nuo ... (23), 25 ppm nuo ... (24), 10 ppm nuo ... (25) ir 10 ppm atliekų įrenginiuose, kuriems leidimas buvo suteiktas po ... (23).

Kompetentingai institucijai reikalaujant, veiklos vykdytojas, pasinaudodamas rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, parodo, kad tų koncentracijos ribų nereikia labiau mažinti.

14 straipsnis

Finansinė garantija

1. Prieš prasidedant bet kokiai veiklai, susijusiai su kasybos atliekų rinkimu ir kaupimu atliekų įrenginyje, kompetentinga institucija reikalauja finansinės garantijos (pavyzdžiui, finansinio užstato, įskaitant pramonės finansuojamus savitarpio garantijų fondus) arba lygiavertės priemonės pagal procedūras, dėl kurių turi nuspręsti valstybės narės, o jas patvirtinti Komisija, tam, kad:

a)	būtų įvykdyti visi pagal šią direktyvą išduoto leidimo įpareigojimai, įskaitant po uždarymo taikomas nuostatas;

b)	lėšos objekte esančios žemės bei tiesiogiai atliekų įrenginio paveiktos žemės rekultivavimui būtų lengvai pasiekiami bet kuriuo metu.

2. 1 dalyje minima garantija apskaičiuojama remiantis:

a)	galimu atliekų įrenginio poveikiu aplinkai, pirmiausia atsižvelgiant į atliekų įrenginio kategoriją, atliekų savybes ir rekultivuotos žemės naudojimą ateityje;

b)	prielaida, kad nepriklausomos ir tinkamai kvalifikuotos trečiosios šalys įvertins reikiamus rekultivavimo darbus ir juos atliks.

3. Garantijos dydis turi būti periodiškai tikslinamas atsižvelgiant į bet kokius tame objekte esančioje žemėje bei tiesiogiai atliekų įrenginio paveiktoje žemėje būtinus atlikti rekultivavimo darbus.

4. Pagal 12 straipsnio 3 dalį patvirtinusi uždarymą, kompetentinga institucija pateikia veiklos vykdytojui raštišką pranešimą, kuriuo jis atleidžiamas nuo garantinio įsipareigojimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas po uždarymo.

15 straipsnis

Atsakomybė aplinkos apsaugos srityje

Direktyvos 2004/35/EB III priedas papildomas šiuo punktu:

„13. Kasybos atliekų tvarkymas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (26).

16 straipsnis

Tarpvalstybinis poveikis

1. Jeigu valstybė narė, kurioje yra atliekų įrenginys, žino, kad A kategorijos atliekų įrenginio eksploatavimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai ar sukelti pavojų kitos valstybės narės žmonių sveikatai, arba jeigu valstybė narė, kuri gali būti stipriai paveikta, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą pagal 7 straipsnį perduoda pagal tą straipsnį pateiktą informaciją tai kitai valstybei narei tuo pat metu, kai ji suteikia savo piliečiams galimybę susipažinti su šia informacija.

Tokia informacija yra visų konsultacijų, kurios reikalingos palaikant dvišalius valstybių narių santykius, grindžiamus abipusiškumu ir lygiateisiškumu, pagrindas.

2. Palaikydamos dvišalius santykius, valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tos valstybės narės, kuri gali būti paveikta, suinteresuotai visuomenei būtų tinkamu laiku prieinami prašymai, kad ji turėtų teisę pateikti savo pastabas prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įvykus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atliekų įrenginiu susijusiai avarijai, informacija, kurią veiklos vykdytojas suteikia kompetentingai institucijai pagal 6 straipsnio 4 dalį, būtų nedelsiant perduota kitai valstybei narei, siekiant padėti kiek galima labiau sumažinti avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir įvertinti bei kiek galima labiau sumažinti faktišką ar potencialią žalą aplinkai.

17 straipsnis

Kompetentingos institucijos patikrinimai

1. Prieš pradedant atliekų kaupimo operacijas ir po to, įskaitant laikotarpį po uždarymo, intervalais, kuriuos turi nustatyti atitinkama valstybė narė, kompetentinga institucija tikrina atitinkamą atliekų įrenginį, kuriam taikomas 7 straipsnis, kad būtų užtikrinta, jog jis atitinka leidimo sąlygas. Teigiamos patikrinimo išvados jokiu būdu nemažina veiklos vykdytojo atsakomybės pagal leidimo sąlygas.

2. Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas turėtų atnaujintą informaciją apie visas atliekų tvarkymo operacijas ir sudarytų galimybes kompetentingai institucijai ją patikrinti bei užtikrintų tinkamą naujausios su atliekų įrenginiu susijusios atitinkamos informacijos ir įrašų perdavimą, jei atliekų įrenginio valdymo metu pasikeistų veiklos vykdytojas.

18 straipsnis

Pareiga teikti ataskaitą

1. Valstybės narės kas treji metai perduoda Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita rengiama atsižvelgiant į klausimyną arba gaires, kurias Komisija turi priimti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ataskaita Komisijai perduodama per devynis mėnesius, pasibaigus joje apžvelgiamam trejų metų ataskaitiniam laikotarpiui.

Gavusi iš valstybių narių ataskaitas, Komisija per devynis mėnesius paskelbia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

2. Kiekvienais metais valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie įvykius, apie kuriuos praneša veiklos vykdytojai pagal 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 6 dalį. Pateikus prašymą, Komisija valstybėms narėms suteikia galimybę naudotis šia informacija. Nepažeidžiant Bendrijos teisės dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, valstybės narės savo ruožtu sudaro galimybes pateikus prašymą atitinkamiems visuomenės nariams susipažinti su šia informacija.

19 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

20 straipsnis

Uždarytų objektų sąrašas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytas ir reguliariai atnaujinamas jų teritorijoje esančių uždarytų objektų, įskaitant apleistus objektus, kurie kelia rimtą neigiamą poveikį aplinkai arba vidutiniu ar artimiausiu laikotarpiu gali kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai, sąrašas. Toks sąrašas, su kuriuo visuomenei turi būti sudaryta galimybė susipažinti, turi būti parengtas iki... (27), atsižvelgiant į 21 straipsnyje nurodytą metodiką, jei tokia yra.

21 straipsnis

Keitimasis informacija

1. Komisija, 23 straipsnyje nurodytam komitetui padedant, užtikrina, kad valstybės narės tinkamai keistųsi technine ir moksline informacija, kad būtų plėtojama metodika, susijusi su:

a)	20 straipsnio įgyvendinimu;

b)	20 straipsnyje nurodytų uždarytų objektų rekultivavimu, siekiant atitikti 4 straipsnio reikalavimus. Naudojant tokią metodiką nustatoma tinkamiausia rizikos įvertinimo tvarka ir veiksmai padėčiai ištaisyti, atsižvelgiant į Europos geologinių, hidrogeologinių ir klimato sąlygų įvairovę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija stebėtų geriausių prieinamų gamybos būdų raidą arba kad jai apie tai būtų pranešama.

3. Komisija organizuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir atitinkamų organizacijų apie geriausius prieinamus gamybos būdus, su jais susijusią stebėseną ir jų pokyčius. Komisija skelbia keitimosi informacija rezultatus.

22 straipsnis

Įgyvendinimo ir pakeitimo priemonės

1. Iki ... (28), laikydamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija priima toliau išdėstytiems dalykams būtinas nuostatas, prioritetą teikiant e, f ir g punktams:

a)	7 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos suderinimui ir reguliariam perdavimui;

b)	13 straipsnio 6 dalies įgyvendinimui, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su silpnąja rūgštimi skaidomo cianido apibrėžimu ir jo matavimo metodu;

c)	finansinės garantijos nustatymo techninėms gairėms pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d)	techninėms patikrinimų gairėms pagal 17 straipsnį;

e)	II priede pateikiamo atliekų apibūdinimo techninių reikalavimų užbaigimui;

f)	3 straipsnio 3 punkte pateikiamo apibrėžimo aiškinimui;

g)	III priede pateikiamų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijų apibrėžimui;

h)	mėginių ėmimo ir analizės metodų, būtinų šios direktyvos techniniam įgyvendinimui, suderintų standartų nustatymui.

2. Visus vėlesnius pakeitimus, daromus, siekiant suderinti priedus su mokslo ir technikos pažanga, Komisija priima 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Šiais pakeitimais turi būti siekiama aukšto aplinkos apsaugos lygio.

23 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnį, toliau - Komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1. Valstybės narės užtikrina, kad atliekų įrenginiai, kuriems buvo suteiktas leidimas arba kurie ... (29) jau buvo eksploatuojami, atitiktų šio direktyvos nuostatas iki ... (30), išskyrus 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius, kurie turi atitikti reikalavimus iki ... (31) ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodytus įrenginius, kurie turi atitikti reikalavimus pagal ten nurodytą tvarkaraštį.

2. 1 dalis netaikoma atliekų įrenginiams, uždarytiems iki ... (29).

3. Nepažeisdamos 1 dalies reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad nuo šios direktyvos įsigaliojimo arba naujų valstybių narių atveju nuo jų įstojimo dienos, nepaisant 1 dalyje minimo atliekų įrenginio uždarymo, veiklos vykdytojas :

a)	užtikrintų, kad aptariamas įrenginys būtų eksploatuojamas ir uždarymo atveju valdomas taip, kad netrukdytų vykdyti šios direktyvos ir kitų taikytinų Bendrijos teisės aktų, įskaitant Direktyvą 2000/60/EB, reikalavimų;

b)	užtikrintų, kad aptariamas įrenginys nesukeltų paviršiaus vandenų arba gruntinių vandenų būklės pablogėjimo, numatyto Direktyvoje 2000/60/EB arba neužterštų dirvožemio filtratu, užterštu vandeniu, kitomis nuotėkomis arba kietomis, skystos masės pavidalo arba skystomis atliekomis;

c)	imtųsi visų reikiamų priemonių atitaisyti pažeidimų pagal b punktą pasekmes, kad būtų laikomasi taikytinų Bendrijos teisės aktų, įskaitant Direktyvą 2000/60/EB.

4. Tuo atveju, jei pagal 2005 m. Stojimo akto [arba Stojimo protokolo, jei Sutartis dėl Konstitucijos Europai įsigaliotų 2007 m. sausio 1 d.] 55 straipsnį Taryba nagrinėja Komisijos pasiūlymą, Taryba pagal tą nuostatą turėtų naudotis veiksmų laisve taip, kad nepažeistų šios direktyvos nuostatų.

25 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki ... (32), įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 80, 2004 3 30, p. 35.

(2) OL C 109, 2004 4 30, p. 33.

(3) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 103 E, 2004 4 29, p. 634), 2005 m. balandžio 12 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 172 E, 2005 7 12, p. 1) ir 2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL L 345, 2003 12 31, p. 97.

(5) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(6) OL C 65 E, 2002 3 14, p. 382.

(7) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(8) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(9) OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(10) 1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 9).

(11) 1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse (dvyliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 404, 1992 12 31, p. 10).

(12) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(13) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(14) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(15) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(16) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

(17) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/73/EB (OL L 152, 2004 4 30, p. 1).

(18) 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

(19) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

(20) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(21) 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (OL L 129, 1976 5 18, p. 23). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/60/EB.

(22) 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (OL L 20, 1980 1 26, p. 43). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, 48).

(23) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta data.

(24) Penkeri metai nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

(25) Dešimt metų nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

(26) OL L ...“

(27) Ketveri metai nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

(28) Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(29) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta data.

(30) Ketveri metai nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

(31) Šešeri metai nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

(32) 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

I PRIEDAS

STAMBIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKA IR IR SUINTERESUOTAI VISUOMENEI PATEIKTINA INFORMACIJA

1. Stambių avarijų prevencijos politika

Veiklos vykdytojo stambių operacijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistema turėtų būti proporcinga atliekų įrenginyje esamam stambių avarijų pavojui. Siekiant tai tinkamai įgyvendinti, atsižvelgiama į šiuos aspektus:

1)	stambių avarijų prevencijos politikoje turi būti nurodyti veiklos vykdytojo numatyti stambių avarijų pavojaus kontrolės bendrieji tikslai ir veiksmų principai;

2)	į saugos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta dalis bendrosios valdymo sistemos, kurią sudaro organizacinė struktūra, pareigos, praktinė veikla, tvarka, procesai ir ištekliai, kurie apibrėžia ir padeda įgyvendinti stambių avarijų prevencijos politiką;

saugos valdymo sistema privalo spręsti tokias problemas:

a)	organizacijos ir personalo: visų lygių organizacijos darbuotojų, dalyvaujančių stambių avarijų pavojaus valdyme, vaidmuo ir pareigos; tokių darbuotojų mokymo poreikių nustatymas ir paties mokymo organizavimas; darbuotojų ir, jei reikia, subrangovų dalyvavimas;

b)	didelių pavojų nustatymas ir įvertinimas: tvarkos, kuria sistemingai nustatomi dideli pavojai, kylantys dėl įprastos ir neįprastos veiklos, ir vertinama jų tikimybė bei rimtumas, nustatymas ir įgyvendinimas;

c)	veiklos kontrolė: saugios veiklos, įskaitant gamyklos priežiūros, procesų, įrangos ir laikino stabdymo tvarkos bei taisyklių nustatymas ir įgyvendinimas;

d)	pokyčių valdymas: tvarkos, kuria planuojami naujų atliekų įrenginių modifikacijos ar projektuojami nauji atliekų įrenginiai, nustatymas ir įgyvendinimas;

e)	pasirengimas avarijoms: tvarkos, kuria sistemingai analizuojant numatomi galimi pavojai ir rengiami, bandomi ir peržiūrimi avariniai planai į tokius kylančius pavojus reaguoti, nustatymas ir įgyvendinimas;

rezultatų stebėsena: tvarkos, kuria nuolat vertinama, ar vykdoma veikla atitinka veiklos vykdytojo stambių avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos nustatytus tikslus, o jei jos nesilaikoma, kaip veikia tyrimo bei korekcinių veiksmų mechanizmai, nustatymas ir įgyvendinimas. Tokia tvarka turi numatyti veiklos vykdytojo sistemą, kaip pranešti apie stambias avarijas arba vos neįvykusias avarijas, ypač tokias, kai nepasiteisino prevencinės priemonės, jų tyrimus ir priemones, kurių imamasi iš jų pasimokius;

tikrinimas ir peržiūrėjimas: tvarkos, kuria sistemingai vertinama stambių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistemos efektyvumas ir tinkamumas, nustatymas ir įgyvendinimas; dokumentais patvirtintas objekto vadovybės atliekamas politikos rezultatų ir saugos valdymo sistemos peržiūrėjimas ir atnaujinimas.

2. Suinteresuotai visuomenei pateiktina informacija

1)	Veiklos vykdytojo pavadinimas (pavardė) ir atliekų įrenginio adresas.

2)	Asmens, suteikiančio informaciją, pareigos.

3)	Patvirtinimas, kad atliekų įrenginiui taikomi nutarimai ir (arba) administracinės nuostatos, įgyvendinančios šią direktyvą, ir, kai taikytina, kad informacija, susijusi su 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais aspektais, yra pateikta kompetentingai institucijai.

4)	Įrenginyje vykdomos veiklos ar veiklos rūšių paaiškinimas aiškiais ir paprastais žodžiais.

5)	Atliekų įrenginyje naudojamų medžiagų ir preparatų ir stambią avariją galinčių sukelti atliekų įprastiniai ar bendrieji pavadinimai arba bendra pavojingumo klasė, kartu nurodant jų pagrindines pavojingas ypatybes.

6)	Bendra informacija apie stambių avarijų pavojaus pobūdį, įskaitant jų galimas pasekmes žmonėms ir aplinkai.

7)	Pakankama informacija apie tai, kaip stambios avarijos atveju aplinkiniai gyventojai bus įspėjami ir nuolatos informuojami.

8)	Pakankama informacija, ką suinteresuoti aplinkiniai gyventojai turi daryti ir kaip elgtis stambios avarijos atveju.

9)	Patvirtinimas, kad veiklos vykdytojas privalo tinkamai pasirengti teritorijoje, visų pirma palaikyti ryšius su avarinėmis tarnybomis, kad galėtų susidoroti su stambiomis avarijomis ir sušvelninti jų pasekmes.

10)	Nuoroda į išorės avarinį planą, kuriame numatyta, kaip susidoroti su avarijos pasekmėmis už įrenginio teritorijos ribų. Taip pat turėtų būti patariama avarijos metu laikytis avarinių tarnybų nurodymų ir reikalavimų.

11)	Duomenys, kur galima gauti daugiau atitinkamos informacijos laikantis nacionaliniuose įstatymuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

II PRIEDAS

ATLIEKŲ APIBŪDINIMAS

Įrenginyje kaupiamos atliekos apibūdinamos taip, kad būtų garantuotas ilgalaikis fizinis ir cheminis įrenginio struktūros stabilumas ir išvengta stambių avarijų. Kai tinka ir atsižvelgiant į atliekų įrenginio kategoriją, atliekų apibūdinime turi būti šie aspektai:

1)	kaupiamų atliekų tikėtinų fizinių ir cheminių savybių trumpu ir ilgu laikotarpiu aprašymas, ypač dėl jų stabilumo paviršiaus atmosferos/meteorologinėmis sąlygomis;

2)	atliekų klasifikavimas pagal atitinkamą Sprendimo 2000/532/EB (1) punktą, visų pirma atsižvelgiant į jų pavojingas savybes;

3)	cheminių medžiagų, kurios bus naudojamos apdorojant naudingąsias iškasenas, aprašymas ir jų stabilumas;

4)	kaupimo metodo aprašymas;

5)	naudotina atliekų transportavimo sistema.

(1) 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, pakeičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 18).

III PRIEDAS

ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ KATEGORIJOS NUSTATYMO KRITERIJAI

Atliekų įrenginiui suteikiama A kategorija, jei:

—	gedimas ar netinkama veikla, pavyzdžiui, sąvartos griuvimas ar dambos trūkimas, galėtų sukelti stambią avariją, vadovaujantis rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius, pavyzdžiui, esamas ar būsimas dydis, vieta ir atliekų įrenginio poveikis aplinkai; arba

—	jame yra atliekų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos pagal Direktyvą 91/689/EEB, viršijančios tam tikrą lygį; arba

—	jame yra medžiagų ar preparatų, kurie klasifikuojami kaip pavojingi pagal Direktyvą 67/548/EEB arba 1999/45/EB, viršijantys tam tikrą lygį.

P6_TA(2005)0320

Programa PROGRESS ***I

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą - PROGRESS (KOM(2004)0488 — C6-0092/2004 — 2004/0158(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0488) (1),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį ir 137 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriais vadovaujantis buvo pateiktas Komisijos pasiūlymas (C6-0092/2004),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0199/2005),

1.	pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.	atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme numatyti asignavimai laikotarpiu po 2006 m. priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.	ragina Komisiją, kai tik bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, prireikus pateikti pasiūlymą dėl programai skirtos orientacinės finansinės sumos tikslinimo;

4.	ragina Komisiją pakartotinai pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji ketina iš esmės keisti šį pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;

5.	paveda Pirmininkui perduoti Europos Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL.

P6_TC1-COD(2004)0158

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. rugsėjo 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2005/EB, įsteigiantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą - PROGRESS

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį ir 137 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba kaip sudedamąją Sąjungos bendrosios strategijos dalį nurodė užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimą siekiant jos strateginio tikslo - kad kitą dešimtmetį ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, kurioje tvarus ekonomikos augimas būtų suderintas su didesniu bei geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Taryba apibrėžė ambicingus tikslus ir siekius, kad ES vėl būtų visiškas užimtumas, gerinama darbo kokybė ir didinamas našumas, skatinama socialinė sanglauda ir imli darbo rinka.

(2)

Atsižvelgiant į išreikštą Komisijos ketinimą konsoliduoti ir racionalizuoti ES finansavimo priemones, šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta vieninga ir supaprastinta programa, kuri tęstų ir plėtotų veiklą, pradėtą įgyvendinti remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2000/750/EB, nustatančiu Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą (2001-2006) (4), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2001/51/EB, patvirtinančiu programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001-2005) (5) , 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 50/2002/EB dėl Bendrijos veiksmų programos, skatinančios valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti socialinę atskirtį, sukūrimo (6), 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1145/2002/EB dėl užimtumą skatinančių Bendrijos priemonių (7) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 848/2004/EB, nustatančiu Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms (8), taip pat su darbo sąlygomis susijusią veiklą Bendrijos lygiu.

(3)

1997 m. neeilinio susitikimo užimtumo klausimais Liuksemburge metu Europos Vadovų Taryba inicijavo Europos užimtumo strategiją. Ji numato valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą remiantis suderintomis užimtumo gairėmis ir rekomendacijomis. Šiuo metu Europos užimtumo strategija yra svarbiausia priemonė Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslams įgyvendinti .

(4)

Lisabonos Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad Sąjungoje žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius ir socialinės atskirties lygis yra nepriimtinas, todėl būtina imtis priemonių, kurios turėtų lemiamą reikšmę skurdo panaikinimui, ir tam nustatyti atitinkamus tikslus. Tuos tikslus 2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 dienomis suderino Nicos Europos Vadovų Taryba. Ši Taryba taip pat susitarė, kad kovos su socialine atskirtimi politika turi būti pagrįsta atviru koordinavimo metodu derinant nacionalinius veiksmų planus ir Komisijos bendradarbiavimo iniciatyvą.

(5)

Demografiniai pokyčiai yra didelis ilgalaikis iššūkis socialinės apsaugos sistemų gebėjimui užtikrinti deramas pensijas ir aukštos kokybės visuotinai prieinamą ir ilgą laikotarpį finansuojamą sveikatos bei ilgalaikę priežiūrą. Todėl svarbu skatinti politiką, kuri užtikrintų pakankamą socialinę apsaugą ir socialinės apsaugos sistemų finansinį tvarumą. Taryba nusprendė, kad bendradarbiaujant socialinės apsaugos srityje turėtų būti vadovaujamasi atviru koordinavimo metodu.

(6)

Šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį į ypatingą imigrantų padėtį ir į tai, kad svarbu imtis priemonių keičiant nelegalų ir dažnai nestabilų migrantų darbą į nuolatinius darbo santykius, suteikiant šiems darbuotojams galimybę naudotis tokia pačia socialine apsauga, gauti išmokas ir dirbti tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, kokiomis dirba legalūs darbuotojai.

(7)

Minimalių standartų užtikrinimas ir darbo sąlygų gerinimas ES yra vieni iš pagrindinių Europos socialinės politikos ypatumų ir gali būti vertinami kaip svarbus bendrasis Europos Sąjungos tikslas. Bendrija svariai remia ir papildo valstybių narių veiklą darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, įskaitant būtinybę derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, darbuotojų apsaugos nutraukus jų darbo sutartį, darbuotojų informavimo, dalyvavimo ir konsultavimo, atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams ir kolektyvinio gynimo srityse.

(8)

Diskriminavimo draudimas yra pamatinis Europos Sąjungos principas. Sutarties 13 straipsnyje numatomi veiksmai, skirti kovoti su diskriminavimu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Diskriminavimo draudimas taip pat įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje . Būtina suderinti konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius, o siekiant užkirsti kelią diskriminavimui dėl vienos ar keleto priežasčių ir su juo kovoti, lygiagrečiai turi būti parengtos atitinkamos priemonės. Todėl įvertinant galimybes naudotis programa ir jos rezultatus, būtina atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų poreikius , siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų visapusiškai ir lygiomis galimybėmis naudotis PROGRESS programos lėšomis finansuojamos veiklos rezultatais bei ją vertinti, įskaitant ir galimybę kompensuoti neįgaliųjų patiriamas papildomas sąnaudas. Patirtis, sukaupta per daugelį metų kovojant su tam tikromis diskriminavimo formomis, įskaitant diskriminavimą dėl lyties, gali būti naudinga kovojant su kitokio pobūdžio diskriminavimu.

(9)

Vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsniu, Taryba priėmė šias direktyvas: 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (9), kuri draudžia diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės inter alia tokios srityse kaip užimtumas, profesinis mokymas, švietimas, galimybė gauti prekes bei paslaugas ir socialinė apsauga, 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (10) ir draudžiančią diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos bei 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (11) .

(10)

Pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnius vienodas požiūris į moteris ir vyrus yra vienas svarbiausių Bendrijos teisės principų. Juo vadovaujantis priimtos direktyvos bei kiti aktai labai padeda gerinti moterų padėtį. Bendrijoje vykdant veiksmus sukaupta patirtis atskleidė, kad, siekiant skatinti lyčių lygybę ES politikoje būtina derinti skirtingus instrumentus, įskaitant teisės aktus, finansavimo priemones ir diegimo mechanizmus, kad jie vienas kitą stiprintų. Pagal lyčių aspekto diegimo principą į moterų ir vyrų lygybę turi būti atsižvelgta visuose šios programos skyriuose ir priemonėse .

(11)	Regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu veikiančios nevyriausybinės organizacijos yra svarbūs sėkmingo bendrųjų programos tikslų įgyvendinimo vykdytojai ir todėl turėtų atitinkamuose ES tinkluose vaidinti svarbų vaidmenį kuriant, vykdant bei stebint šią programą.

(12)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl būtinybės keistis informacija ES lygiu ir skleisti gerą praktiką visoje Bendrijoje, ir kadangi dėl daugiašalių Bendrijos veiksmų ir priemonių dimensijos tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo Sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(13)

Šiuo sprendimu nustatomas finansinis pagrindas visam programos įgyvendinimo laikotarpiui. Programa bus pagrindinis atskaitos taškas biudžeto valdymo institucijai, kaip nurodyta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės ir biudžeto vykdymo tvarkos gerinimo 33 punkte (12).

(14)	Šio sprendimo įgyvendinimui būtinų priemonių turi būti imamasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (13),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos įsteigimas

Siekiant finansiškai paremti Europos Sąjungos tikslų užimtumo ir socialinių reikalų srityje įgyvendinimą ir taip vadovaujantis Lisabonos strategija prisidėti prie Socialinės politikos darbotvarkėje (2006 - 2010) (14) nustatytų tikslų įgyvendinimo, šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa PROGRESS. Programa bus įgyvendinama nuo2007 m. sausio 1 d.iki2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Bendrieji programos tikslai

Šia programa siekiama tokių bendrųjų tikslų:

1.	Analizuoti, vertinti ir atidžiai stebėti politikos nuostatas siekiant geriau pažinti padėtį valstybėse narėse (ir kitose dalyvaujančiose šalyse) ir ją suprasti;

2.	Paremti statistikos priemonių bei metodų ir, kur galima, bendrųjų pagal lyties ir amžiaus grupes suskirstytų rodiklių rengimą programos taikymo srityse;

3.	Paremti ir stebėti Bendrijos teisės aktų bei politikos tikslų įgyvendinimą valstybėse narėse ir įvertinti jų veiksmingumą bei poveikį , ypač kalbant apie daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimą ;

4.	Regionų, valstybių ir tarpvalstybiniu lygmeniu skatinti tinklų kūrimą, abipusį mokymąsi ir geros praktikos bei naujoviškų požiūrių nustatymą bei sklaidą;

5.	Padėti suinteresuotoms šalims ir plačiajai visuomenei geriau suprasti ES politiką ir tikslus , įgyvendinamus pagal kiekvieną iš 5 skyrių;

Gerinti pagrindinių ES tinklų pajėgumus, siekiant skatinti, remti ir toliau plėtoti Europos Sąjungos politikos sritis bei politikos tikslus ir propaguoti jiems priklausančių organizacijų nuomonę; tokie tinklai ir organizacijos turi būti neabejotinai nepriklausomi ir turi galėti laisvai veikti įvairiose srityse, kurios yra svarbios jų nariams.

Į lyčių lygybės diegimo principą turi būti atsižvelgiama visuose programos skyriuose ir priemonėse.

Būtina užtikrinti tinkamą programos skyriuose apibrėžtų ir programos priemonėmis pasiektų rezultatų sklaidą tarp dalyvių ir visuomenėje. Be to, Komisija užmezga būtinus ryšius su Europos Parlamentu, svarbiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais ES lygmeniu ir reguliariai keičiasi su jais nuomonėmis.

3 straipsnis

Programos struktūra

Programa bus padalyta į tokius penkis skyrius:

1.	Užimtumas;

2.	Socialinė apsauga ir įtrauktis;

3.	Darbo sąlygos;

4.	Diskriminavimo draudimo politika ir įvairovė;

5.	Lyčių lygybė.

4 straipsnis

1 SKYRIUS: Užimtumas

Siekiant paremti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą, 1 skyriuje numatoma:

1.	Gerinti užimtumo padėties ir jos perspektyvų supratimą, tuo tikslu visų pirma analizuojant ir atliekant tyrimus bei apdorojant statistikos duomenis ir bendrus rodiklius;

2.	Stebėti ir vertinti Europos užimtumo gairių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir jų poveikį bei analizuoti EUS ir bendrosios ekonomikos ir socialinės politikos bei kitų politikos sričių sąveiką;

3.	Organizuoti informacijos apie politikos sritis, gerąją patirtį ir naujoviškus požiūrius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi EUS srityje;

4.	Gerinti regionų bei vietos vykdytojų, socialinių partnerių ir kitų dalyvių informuotumą, teikti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie užimtumo iššūkius, politiką bei nacionalinių veiksmų planų vykdymą;

5.	Teikti didelę svarbą pozityvioms priemonėms skatinant vienodą požiūrį į vyrus ir moteris bei jų lygias galimybes, kovojant su diskriminacija įsidarbinimo, profesinio rengimo ir karjeros srityse.

5 straipsnis

2 SKYRIUS: Socialinė apsauga ir įtrauktis

Siekiant paremti atviro koordinavimo metodo įgyvendinimą socialinės apsaugos ir įtraukties srityje, 2 skyriuje numatoma:

1.	Gerinti socialinės atskirties ir skurdo problemų, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties politikos supratimą, tuo tikslu visų pirma analizuojant ir atliekant tyrimus bei apdorojant statistikos duomenis ir bendrus rodiklius;

2.	Stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas atviras koordinavimo metodas socialinės apsaugos bei socialinės įtraukties srityje, ir analizuoti šio AKM ir kitų politikos sričių sąveiką ir jų poveikį nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu;

3.	Organizuoti su politikos sritimis, gerosios patirties pavyzdžiais ir naujoviškais požiūriais susijusius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi vadovaujantis socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategija;

4.	Gerinti nevyriausybinių organizacijų, regionų bei vietos vykdytojų ir kitų dalyvių informuotumą, teikti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausius iššūkius ir politikos klausimais, keliamais ES vykstant koordinavimui ir susijusiais su socialine apsauga ir socialine įtrauktimi;

5.	Plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumus siekiant remti ir toliau plėtoti ES politikos sritis ir politikos tikslus socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje .

6 straipsnis

3 SKYRIUS: Darbo sąlygos

Siekiant paremti darbo aplinkos ir sąlygų, įskaitant darbo ir sveikatos apsaugą bei profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą , gerinimą, deramai atsižvelgiant į lyčių lygybės aspekto integravimo principą , 3 skyriuje numatyta:

Gerinti padėties, susijusios su darbo sąlygomis, supratimą, šiuo tikslu visų pirma atliekant tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis ir pagal lytį bei amžių skirstomus kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei įvertinant egzistuojančių teisės aktų, politikos sričių ir praktikos veiksmingumą bei poveikį;

2.	Remti ES darbo teisės įgyvendinimą, šiuo tikslu vykdant veiksmingą stebėjimą, rengiant seminarus specialistams, rengiant specializuotų įstaigų, įskaitant socialinius partnerius, veiklos vadovus ir tinklus;

3.	Inicijuoti prevencijos veiksmus ir skatinti sveikatą ir saugą darbe ;

4.	Gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas , įskaitant socialinių partnerių diskusijas, apie svarbiausius iššūkius ir su darbo sąlygomis, socialine apsauga, darbo vietų kokybe, įskaitant profesinio ir šeimyninio gyvenimo suderinamumą, susijusiais politikos klausimais;

5.	Gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas apie nelegalų darbą siekiant užtikrinti, kad sveikatos, saugos ir darbo sąlygų klausimai, vienodai svarbūs ir migrantams, ir ES piliečiams, būtų sprendžiami laikantis atitinkamų standartų.

7 straipsnis

4 SKYRIUS: Diskriminavimo draudimo politika ir įvairovė

Siekiant paremti veiksmingą diskriminavimo draudimo principo įgyvendinimą ir skatinti jį įdiegti visose ES politikos srityse , 4 skyriuje numatyta:

1.	Gerinti su diskriminacija susijusios padėties ir veiksmų, kurių imtasi sprendžiant šį klausimą, supratimą, šiuo tikslu visų pirma atliekant tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei taip pat įvertinti egzistuojančių teisės aktų, politikos sričių ir praktikos veiksmingumą ir poveikį;

2.	Remti ES antidiskriminacinių teisės aktų įgyvendinimą, šiuo tikslu vykdant veiksmingą stebėjimą, rengiant seminarus specialistams ir kuriant su diskriminacija kovojančių specializuotų įstaigų tinklus;

Gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas apie svarbiausius iššūkius ir su diskriminacija susijusius politikos klausimus, be to, diegti diskriminavimo draudimo politiką ES politikoje kovos su diskriminacija srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, regioninių ir vietinių veikėjų, socialinių partnerių ir kitų susijusių veikėjų lygmenyje;

Plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumus skatinant ir tobulinant ES kovos su diskriminacija politikos tikslus ir strategijas; tokie ES tinklai turėtų apimti ir mažesnius ES tinklus, specializuotas ir tam tikrų rūšių negalios srityje veikiančias NVO; šie tinklai ir organizacijos turi būti neabejotinai nepriklausomi ir todėl galintys veikti daugelyje sričių, turinčių įtakos šių organizacijų narių interesams.

8 straipsnis

5 SKYRIUS: Lyčių lygybė

Siekiant paremti veiksmingą lyčių lygybės principo įgyvendinimą ir skatinti visose ES politikos srityse diegti lyčių lygybės aspektą, 5 skyriuje numatyta:

1.	Gerinti padėties, susijusios su lyčių klausimais ir lyčių aspekto diegimu, supratimą, tuo tikslu visų pirma atliekant tyrimus ir tobulinant statistinius duomenis bei rodiklius; taip pat įvertinti egzistuojančių teisės aktų, politikos sričių ir praktikos poveikį;

2.	Remti ES lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą, šiuo tikslu vykdant veiksmingą stebėjimą, rengiant seminarus specialistams ir kuriant specializuotų lyčių lygybės įstaigų tinklus;

3.	Gerinti informuotumą, skleisti informaciją ir skatinti diskusijas apie svarbiausius iššūkius ir su lyčių lygybe , ypač su profesinio ir šeimyninio gyvenimo suderinamumu bei horizontaliuoju lyčių lygybės aspekto diegimu, susijusiais politikos klausimais;

4.	Plėtoti pagrindinių ES tinklų pajėgumus remiant ir tobulinant ES politikos tikslus ir lyčių lygybės skatinimo strategijas .

9 straipsnis

Priemonių rūšys

1. Pagal šią programą finansuojamos tokios veiklos rūšys , kurios gali būti vykdomos ir tarpvalstybiniu mastu :

Analitinė veikla

—	duomenų ir statistinių duomenų kaupimas, apdorojimas ir platinimas,

—	bendrų metodologijų ir rodiklių/gairių tobulinimas ir platinimas,

—	tyrimų bei apžvalgų rengimas ir jų rezultatų platinimas,

—	įvertinimų bei poveikio tyrimų rengimas ir jų rezultatų platinimas,

—	vadovų ir ataskaitų rengimas bei skelbimas,

—	informacijos ir švietimo medžiagos skelbimas ir platinimas internetu ar kitų visuomenės informavimo priemonių pagalba.

Abipusis mokymasis, informuotumo ir informacijos skleidimo veikla

—	informacijos apie politikos sritis, geriausią patirtį ir pažangius metodus mainų organizavimas bei abipusio mokymosi regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu skatinimas,

—	geriausios praktikos nustatymas ir peržiūrų kolegoms organizavimas ES, tarptautiniu ar nacionaliniu lygiu rengiant susitikimus / pasitarimus / seminarus,

—	pirmininkaujančios valstybės konferencijų/seminarų organizavimas,

—	konferencijų/seminarų, skirtų paremti Bendrijos teisės ir politikos tikslų suformulavimą bei įgyvendinimą, organizavimas,

—	kasmetinio visų susijusių veikėjų forumo organizavimas, siekiant įvertinti Socialinės politikos darbotvarkės įgyvendinimą bei vykdyti atskirus PROGRESS programos skyrius, tarp jų rezultatų pristatymą ir diskusijas dėl ateities prioritetų,

—	žiniasklaidos kampanijų ir reginių organizavimas,

—	medžiagos, skirtos informacijai apie programą ir jos rezultatus platinti, rengimas ir skelbimas,

—	Europos Sąjungos vietinės reikšmės veikėjų mainai, kaip tiesioginio keitimosi patirtimi ir specifinių nacionalinių aplinkybių supratimo skatinimo priemonė.

Parama pagrindiniams vykdytojams

—	parama pagrindinių ES tinklų einamosioms išlaidoms,

—	nacionalinių pareigūnų darbo grupių organizavimas ES teisės įgyvendinimui stebėti,

—	specialistams , pagrindiniams pareigūnams ir kitiems susijusiems veikėjams, įskaitant nevyriausybinių organizacijų atstovus ir socialinius partnerius, skirtų mokymo seminarų finansavimas,

—	specializuotų įstaigų tinklų kūrimas ES lygiu,

—	ekspertų tinklų finansavimas,

—	ES lygio stebėjimo centrų finansavimas,

—	nacionalinių administracijų personalo mainai,

—	bendradarbiavimas su tarptautinėmis institucijomis,

—	valstybių narių institucijų ir vietinių veikėjų bendradarbiavimas.

2. 1 dalies b punkte numatytos veiklos rūšys turėtų būti labai susijusios su ES ir būti reikiamo masto, kad būtų užtikrinta reali papildoma nauda Sąjungai; tokią veiklą turėtų vykdyti regionų ar vietos valdžios institucijos, Bendrijos teisės aktuose numatytos specializuotos įstaigos arba veikėjai, kuriems jų veiklos srityje tenka pagrindinis vaidmuo.

3. Veiklos rūšys turėtų padėti įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytose srityse numatytus Socialinės politikos darbotvarkės tikslus pagal Lisabonos strategiją.

4. Pagal šią programą nefinansuojami jokie veiksmai, kuriais siekiama pasiruošti ir įgyvendinti Europos metų renginius.

10 straipsnis

Prieiga prie programos

1. Šia programa gali naudotis visos valstybinės ir/arba privačios įstaigos, vykdytojai ir institucijos, būtent:

—	valstybės narės,

—	įdarbinimo tarnybos ir agentūros ,

—	vietos ir regioninės valdžios institucijos,

—	pagal ES teisės aktus numatytos specializuotos įstaigos,

—	socialiniai partneriai,

—	regioninio, nacionalinio ar ES lygmens nevyriausybinės organizacijos,

—	universitetai ir tyrimų institutai,

—	vertinimo ekspertai,

—	nacionaliniai statistikos biurai,

—	žiniasklaida.

2. Be to, Komisija gali tiesiogiai naudotis programa dėl 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų veiksmų.

3. Neįgaliesiems suteikiama galimybė visapusiškai dalyvauti programoje ir naudotis jos rezultatais. Būtina atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų poreikius ir padengti su neįgaliųjų prieiga susijusias papildomas išlaidas.

11 straipsnis

Paramos paraiškos padavimo būdas

9 straipsnyje nurodytos veiklos rūšys gali būti finansuojamos taip:

—	Paslaugų kontraktas po konkurso. Bendradarbiavimui su nacionaliniais statistikos biurais taikoma Eurostato nustatyta tvarka; arba

—	Dalinė subsidija po konkurso. Šiuo atveju ES bendras finansavimas paprastai negali viršyti 90% visų gavėjo turėtų išlaidų. Bet kokia šią ribą viršijanti subsidija gali būti suteikta tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir atlikus nuodugnią analizę.

9 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos veiklos rūšys gali būti subsidijuojamos reaguojant į subsidijų prašymus, pateikiamus, pvz., valstybių narių.

12 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Visos šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės, visų pirma susijusios su toliau išvardytais klausimais, patvirtinamos priimtos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą:

a)	bendrosios šios programos įgyvendinimo gairės,

b)	metinė šios programos įgyvendinimo darbo programa, suskirstyta į atskirus skyrius ,

c)	bendrijos skiriama finansinė parama,

d)	metinis biudžetas,

e)	bendrijos remiamų veiksmų atrankos tvarka ir Komisijos pateiktas veiksmų, kuriems bus skirta tokia parama, sąrašo projektas,

f)	programos vertinimo kriterijai, įskaitant rentabilumo ir rezultatų platinimo bei galimybės naudotis jais suteikimo kriterijus.

13 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas , kuris pagal penkis programos skyrius yra padalytas į penkis pakomitečius .

2. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitais komitetais

1. Komisija užmezga reikiamus ryšius su Socialinės apsaugos komitetu ir Užimtumo komitetu, siekdama užtikrinti reguliarų ir tinkamą jų informavimą apie šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimą.

2. Komisija taip pat praneša ir kitiems susijusiems komitetams apie priemones, kurių imtasi pagal penkis programos skyrius.

3. Tam tikrais atvejais Komisija inicijuoja reguliarų ir sistemišką šio komiteto ir stebėjimo komitetų, įsteigtų kitoms susijusioms politikos sritims, priemonėms ir veiksmams, bendradarbiavimą.

15 straipsnis

Darna ir papildomumas

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina bendrą programos darną su kitomis Sąjungos ir Bendrijos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma nustatydama atitinkamus mechanizmus, skirtus programos veiklai koordinuoti su veikla, tiesiogiai susijusia su tyrimais, teisingumu ir vidaus reikalais, kultūra, švietimu, mokymu ir jaunimo politika, taip pat su veikla plėtimosi ir Bendrijos išorinių santykių srityje bei su regionine politika ir bendrąja ekonomine politika . Ypatingą dėmesį būtina skirti galimai sąveikai tarp šios programos ir švietimo bei mokymo programų.

2. Komisija ir valstybės narės užtikrina darną ir papildomumą tų veiksmų, kurių yra imamasi vykdant šią programą, ir kitų atitinkamų Sąjungos ir Bendrijos veiksmų, svarbiausia, veiksmų, kuriuos remia struktūriniai fondai (ypač Europos socialinis fondas) , ir rūpinasi, kad būtų išvengta dubliavimo .

3. Komisija užtikrina programos veiksmų darną ir papildomumą su kita savo veikla ir kitų atitinkamų Europos agentūrų, ypač Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, Europos profesinio mokymo plėtros centro, Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro ir būsimo Europos lyčių lygybės instituto, veikla bei rūpinasi, kad būtų išvengta dubliavimo .

4. Komisija užtikrina, kad programoje numatytos ir pagal programą išskaičiuojamos išlaidos nebūtų išskaičiuojamos iš jokios kitos Bendrijos finansinės priemonės.

5. Komisija nuolat informuoja 13 straipsnyje minimą komitetą apie kitus Bendrijos veiksmus, kuriais pagal Lisabonos strategiją prisidedama prie Socialinės politikos darbotvarkėje numatytų tikslų siekimo .

6. Valstybės narės deda visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų šios programos veiksmų ir veiksmų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygiu darną ir papildomumą.

16 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Programoje gali dalyvauti:

—	EFTA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis,

—	asocijuotos ES šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizavimo ir asociacijos procese.

17 straipsnis

Finansavimas

1. Šios Bendrijos programos įgyvendinimo orientacinė finansinė struktūra septynerių metų laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. yra 854,2 mln. EUR.

2. Pagal finansinių išteklių paskirstymą atskiriems skyriams taikomos tokios minimalios ribos:

1 skyrius	Užimtumas	21 %
2 skyrius	Socialinė apsauga ir įtrauktis	30 %
3 skyrius	Darbo sąlygos	8 %
4 skyrius	Diskriminavimo draudimo politika ir įvairovė	23 %
5 skyrius	Lyčių lygybė	12 %

3. Ne daugiau kaip 2% finansinio paketo skiriama programos įgyvendinimui, pvz., padengti išlaidoms, susijusioms su 13 straipsnyje numatyto komiteto veikla arba su įvertinimais, atliekamais pagal 19 straipsnį.

4. Metinius asignavimus ir lėšų paskirstymą įvairiems programos skyriams patvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į finansinių perspektyvų ribas. Šis paskirstymas turi būti atitinkamai atspindimas biudžete.

5. Komisija gali kreiptis dėl techninės ir/arba administracinės paramos, siekdama abipusės naudos tiek Komisijai, tiek naudos gavėjams, taip pat išlaidoms iš dalies padengti.

18 straipsnis

Bendrijų finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti. Taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos nelegalios veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingą kontrolę susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir, jeigu nustatomi pažeidimai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasinančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (15) bei Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16), taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (17).

2. Pažeidimo sąvoka, minima Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu - tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams žala padaroma nepagrįstomis išlaidomis.

3. Su šiuo sprendimu susijusiuose kontraktuose bei sutartyse ir susitarimuose su trečiosiomis šalimis dalyvėmis turi būti numatyta būtent Komisijos (arba bet kokio jo įgalioto atstovo) priežiūra bei finansinė kontrolė ir Audito Rūmų atliekami auditai, jeigu reikia - vietoje.

19 straipsnis

Stebėjimas ir vertinimas

1. Siekdama užtikrinti reguliarų programos stebėjimą ir suteikti galimybę atlikti reikiamą perorientavimą, Komisija privalo parengti metines veiklos ataskaitas ir perduoti jas 13 straipsnyje minimam programos komitetui ir Europos Parlamentui .

2. Programai taip pat taikomas vidutinės trukmės įvertinimas pagal atskirus skyrius, kartu pateikiant visos programos apžvalgą, kad būtų galima įvertinti pažangą, susijusią su programos tikslų poveikiu ir jos papildoma nauda Europos Sąjungai. Šį įvertinimą gali papildyti tęstiniai įvertinimai. Tokius įvertinimus Komisija atlieka pasitelkdama nepriklausomus ekspertus. Atitinkamais atvejais turimi rezultatai pateikiami 1 dalyje nurodytose veiklos ataskaitose ir perduodami Europos Parlamentui.

3. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui:

a)	vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. tarpinę ataskaitą apie pasiektų rezultatų įvertinimą bei programos įgyvendinimo kokybinius ir kiekybinius aspektus,

b)	atsižvelgdama į pasiūlymus dėl tolesnių finansinių perspektyvų, vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 31 d. pranešimą apie tolesnį programos vykdymą, ir

c)	nepriklausomų ekspertų padedama, vėliausiai iki 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitą apie ex-post įvertinimą, siekiant nustatyti programos tikslų poveikį ir jos papildomą naudą Europos Sąjungos lygmeniu.

4. Komisija rūpinasi, kad įgyvendinant priežiūrą ir vertinimą būtų atliktas priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti neįgaliųjų galimybes pasinaudoti programos veikla ir rezultatais, vertinimas.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C ....

(2) OL C 164, 2005 7 5, p. 48 .

(3) 2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL L 303, 2000 12 2, p. 23.

(5) OL L 17, 2001 11 19, p. 22.

(6) OL L 10, 2002 1 12, p. 1.

(7) OL L 170, 2002 6 29, p. 1.

(8) OL L 157, 2004 4 30, p. 18. PataisytaOL L 195, 2004 6 2, p. 7.

(9) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(10) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(11) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(12) OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

(13) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(14) Komisijos pranešimas apie Socialinės politikos darbotvarkę (KOM(2005)0033).

(15) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(16) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(17) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

P6_TA(2005)0321

Tekstilės ir drabužių būklė po 2005 m.

Europos Parlamento rezoliucija dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 m. (2004/2265(INI))

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Tekstilės ir drabužių sektoriaus būklė po 2005 metų - Tekstilės ir drabužių sektoriaus aukšto lygio darbo grupės rekomendacijos“ (KOM(2004)0668),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 10a straipsnio, kuriame išdėstomos specialios tekstilės produktų apsaugos nuostatos, taikymo (1),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus ateities išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (KOM(2003)0649)),

—	atsižvelgdamas į 2002 gruodžio mėn. 11 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Pramonės politika išsiplėtusioje Europoje“ (KOM(2002)0714)),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos tekstilės ir drabužių pramonės konkurencingumo veiksmų plano (KOM(1997)0454 — C4-0626/1997),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą pavadinimu „Vidaus rinkos poveikis moterų užimtumui tekstilės ir drabužių sektoriuje“ (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl valstybių narių užimtumo politikos (KOM(1997)0497),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 14 d. EP rezoliuciją dėl tarptautinių pokyčių poveikio Bendrijos tekstilės ir drabužių sektoriui (3),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. balandžio 10 d. EP rezoliuciją dėl Bendrijos iniciatyvos regionams, labai priklausantiems nuo tekstilės ir drabužių sektoriaus (RETEX) (4),

—	atsižvelgdamas į 1990 m. spalio 11 d. EP rezoliuciją dėl galimo daugiašalio tekstilės susitarimo atnaujinimo arba sistemos, kuri jį pakeis po 1991 m. (5),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą bei į Užimtumo ir socialinių reikalų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Regioninės plėtros ir Teisinių reikalų komitetų nuomones (A6-0193/2005),

kadangi Sąjungos tekstilės ir drabužių sektorius, kurį daugiausia sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir kuriam reikia daug darbo jėgos, yra daug žadantis svarbus sektorius tuo atveju, jeigu rinkų atvėrimą lydės socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės ir jų laikymosi užtikrinimas, be to, jei bus naudojamos inovacijos,

B.	kadangi galutinai panaikinus importo kvotas nuo 2005 m. sausio 1 d. šiame sektoriuje stulbinamai padidėjo importas iš Kinijos, o tai beprecedentiškai mažina darbo vietas tiek Europos Sąjungoje, tiek besivystančiose šalyse, kurios yra įprastinės ES tiekėjos (Šri Lanka, Marokas ir kt.),

C.	pažymi, kad kvotų tekstilės ir aprangos sektoriuje panaikinimas gali turėti neigiamų padarinių mažiausiai palankioje padėtyje esantiems regionams ir galbūt taip prisidės prie regioninio BVP vienam žmogui sumažėjimo, o ši padėtis pateisina tinkamą atsaką;

kadangi pagrindinė prekybos su Kinija problema yra tai, kad Kinija visiškai nėra laisvos rinkos šalis, ir kad didžioji dalis tekstilės įmonių vis dar yra valstybinės įmonės, iš valstybinių bankų gaunančios beprocentes paskolas ir nuolatines subsidijas eksportui, paslėptą valstybės pagalbą ir nemokamą elektros tiekimą, o tai neleidžia sklandžiai veikti rinkai,

E.	pažymėdamas, kad Europos vartotojai gali išties turėti naudos dėl lygiagretaus milžiniško tam tikrų gaminių grupių kainų sumažėjimo, tačiau rekordiškai aukšto importo ir žemų kainų derinys gali būti beveik neįveikiamas uždavinys vietinei drabužių pramonei,

F.	kadangi pačios įmonės turi įveikti su liberalizavimu susijusius iššūkius, tačiau valstybės valdžios institucijos privalo sukurti sąlygas, kurios padėtų toms įmonėms tapti konkurencingomis ir užtikrintų veiksmingą bendrą rinkų atvėrimą vadovaujantis abipusiškumo principu,

G.	pripažindamos, kad Kinija gali puikiai konkuruoti daugelio tekstilės ir drabužių pramonės gaminių grupių atžvilgiu ir daugeliu atvejų išvystė savo stipriąją pusę (masinę gamybą, žemas kainas) glaudžiai bendradarbiaudama su Europos pramone,

H.	kadangi reikia užkirsti kelią menkiausiai išsivysčiusioms valstybėms labai nukentėti nuo vykstančio liberalizavimo ir reikia užtikrinti, kad jų darbo jėgos darbo sąlygos ir gyvenimo lygis nepablogės; kadangi skurdžiausiose šalyse 70-80 proc. drabužių sektoriaus darbuotojų yra moterys,

I.	kadangi Kinijai stojant į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), jos nariams buvo leista iki 2008 m. pabaigos įvesti specialiąsias apsaugos nuostatas, kurios leistų Kinijos eksportui taikyti kiekybinius apribojimus būtent rinkos sutrikdymo arba „neharmoningos prekybos raidos“ atvejais,

J.	kadangi 70 proc. visų į Europos rinką patekusių klastočių yra iš Kinijos, ir pusė Europos su klastotėmis susijusių muitinės procedūrų yra susijusios su tekstile ir apranga, o kiekvienais metais muitinėse sulaikomi milijonai suklastotų aprangos gaminių bei reikmenų,

atsižvelgdamas į piratinės produkcijos ir klastočių socialinius ir ekonominius kaštus bei žalą kūrybingumui ir naujovėms, ypač Europos tekstilės įmonių, pastaraisiais metais vis labiau susitelkiančių į aukštos pridėtinės vertės produkciją ir patiriančių trukdžių jų kūrybingumui bei naujovėms, kurie yra vieni iš paskutinių Europos tekstilės pranašumų, atžvilgiu,

kadangi jau atėjo laikas, 10-ųjų Barselonos proceso metinių išvakarėse, pereiti prie veiksmų, kad būtų sukurti glaudūs dviejų Viduržemio jūros pakrančių santykiai ir didinamas sėkmingų strategijų skaičius siekiant tvarios plėtros ir nacionalinių bei regioninių rinkų aktyvinimo šiame regione, ir užtikrinti veiksmingą solidarumą bendrai vystantis,

M.	kadangi valstybės narės negali imtis priemonių savo pačių iniciatyva, nes jos išskirtinę kompetenciją prekybos srityje jos suteikė Europos Sąjungai,

N.	manydamas, kad ES ir Kinijos dvišaliai susitarimai - tai puiki galimybė teisingu ir skaidriu būdu spręsti didžiulius iššūkius, rodanti tolesnį kelią,

atsižvelgdamas į tai, kad uždarius daug įmonių ir panaikinus darbo vietas tekstilės sektoriuje iškilo didelių socialinių ir žmogiškųjų sunkumų, ypač pastaraisiais metais ir dar labiau nuo 2005 m. pradžios, ir į Europos drabužių ir tekstilės organizacijos (Euratex) pateiktas didelį nerimą keliančias prognozes,

P.	laikydamasis nuomonės, kad restruktūrizavimo rėmimo politika, kurios iki šiol laikėsi ES, apskritai buvo sėkminga,

Q.	atsižvelgdamas į poreikį tęsti valstybės veiksmus modernizuojant ir perorientuojant tekstilės pramonę bei į naujovių, mokslinių tyrimų, darbuotojų rengimo ir socialinių priemonių, prisidedančių prie pokyčių, poreikį,

R.	kadangi Europos Sąjungos regionai, kurie labiausiai nukentėjo nuo darbo vietų naikinimo tekstilės sektoriuje, dažnai jau ir taip yra labai nukentėję dėl nedarbo, ar skurdo, ir kadangi šio ekonominio sektoriaus destabilizavimas tik didina skirtumus tarp atskirų teritorijų ES viduje,

išreiškia susirūpinimą dėl neįprastai padidėjusio tekstilės gaminių importo iš ne Europos šalių, ypač Kinijos, nuo 2005 m. sausio 1 d. netekus galios PPO sutarčiai dėl tekstilės ir drabužių ir joje nustatytoms kvotoms, ir padarinių, kurių šis importas, ateityje dar labiau išaugsiantis, turės užimtumui Europos tekstilės ir drabužių pramonėje - strateginės svarbos sektoriuje, kuris turės didelį potencialą ateityje, kuriam būdinga ryški regioninė koncentracija ir kurį pirmiausia sudaro mažos ir labai mažos įmonės, kuriose didžiąją darbo jėgos dalį sudaro moterys;

ragina Komisiją skatinti visas PPO šalis, išskyrus labiausiai pažeidžiamas besivystančias šalis, Doha vystymosi programos derybų metu reikalauti patekimo į atitinkamas rinkas sąlygų, kurios būtų teisingos ir palyginamos stambiausiems tekstilės ir drabužių gamintojams, bei etinių, socialinių ir aplinkos apsaugos sąlygų pripažinimo;

3.	reikalauja, kad Komisija atliktų tyrimą apie didėjančio šio sektoriaus liberalizavimo PPO mastu poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ypač nepalankioje padėtyje esantiems arba nuo šio sektoriaus labai priklausomiems regionams;

4.	ragina Komisiją sustiprinti ekonominį ir politinį spaudimą trečiųjų šalių atžvilgiu siekiant, kad šios šalys taikytų daugiau socialinių ir aplinkos apsaugos normų;

5.	prašo PPO greičiau panaikinti netarifines prekybos kliūtis ir suderinti technines taisykles taikant tarpusavio pripažinimo principą;

6.	prašo Europos Komisijos suformuluoti savo būsimus prekybos derybų įgaliojimus organizuojant prekybinius mainus, kurie leistų pagerinti darbo sąlygas, saugoti ir sustiprinti socialines teises bei veiksmingai saugoti aplinką;

7.	prašo Komisijos daryti politinį ir ekonominį spaudimą, siekiant, kad dirbtinai žemas Kinijos valiutos kursas taptų lankstesnis, nes dirbtinis žemo kurso palaikymas prieštarauja laipsniškam pasaulio prekybos liberalizavimui;

8.	ragina Komisiją supaprastinti procedūras, kad MVĮ galėtų lengviau naudoti antidempingo mechanizmus, ir reikalauja, kad šios procedūros būtų skaidresnės;

9.	reikalauja, kad Europos Komisija taikytų Reglamentą dėl prekybos kliūčių, kai pastebima nesąžininga praktika, ir turėtų veiksmingą priežiūros priemonę, leidžiančią sistemingai atskleisti tokią praktiką ir labai greitai pritaikyti reikiamas priemones jai panaikinti;

10.	pabrėžia, kad pasaulinė prekyba, ypač prekyba su Kinija, Europos tekstilės sektoriaus požiūriu gali būti laikoma daugiau „iššūkiu“ negu „pavojumi“, jeigu kovojama vienodomis priemonėmis ir laikomasi žaidimo taisyklių, o šiuo atveju akivaizdu, kad to nėra;

11.

atkreipia dėmesį į 2005 m. birželio 10 d. tarp Komisijos ir Kinijos sudarytą Tarpusavio supratimo memorandumą Kinijos tekstilės eksporto apribojimo aspektu; tačiau ragina Komisiją ir Tarybą išplėsti šio susitarimo taikymą kitoms tekstilės kategorijoms, kurioms tai būtina, bei užtikrinti eksporto apribojimų skaičiavimo pagrindo skaidrumą; reikalauja taikyti apsaugos nuostatas, jei susitarimas taikomas netinkamai;

12.	ragina Komisiją būti budriai dėl padarinių, kuriuos galėtų sukelti apsaugos priemonės, kurių tekstilė ir drabužių atžvilgiu ėmėsi JAV, ir ypač dėl Kinijos sukeliamų tekstilės ir drabužių prekybos iškraipymų;

13.

prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviai remti mokslinius tyrimus, naujoves ir profesinį mokymą visą gyvenimą, taikant Europos Sąjungos fondų specifines priemones, kad sustiprėtų Europos Sąjungos tekstilės ir drabužių sektorius, ir ypač MVĮ, nukentėjusių nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio kvotų panaikinimo, konkurencija, ir joms būtų padedama sušvelninti gamybos perkėlimo padarinius;

14.	pabrėžia, kad be Europos pramonės gamybos interesų taip pat reikėtų atsižvelgti į ilgalaikius Europos importuotojų interesus;

15.

ragina Komisiją tuo pat metu stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą remiantis Pasaulio prekybos organizacijos TRIPS susitarimais, kad kova su klastojimu ir piratavimu būtų veiksminga; taip pat prašo, kad Komisija užimtų aktyvią poziciją siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi TRIPS susitarimų (ypač jų 25 str. 2 d.) dėl tekstilės dizaino ir modelių rinkose už Bendrijos ribų ir numatytų griežtas priemones, taikytinas šių susitarimų nesilaikymo atvejais; mano, kad tinkamų priemonių reikėtų imtis ir prieš asmenis, prisidedančius prie klastojimo ir piratavimo;

16.	todėl mano, kad būtina žengti tolimesnius žingsnius didinant sąmoningumą ir informuojant įmones Kinijos ir Europos darbo grupėje, bei sudarant galimybes Komisijai įsitikinti, jog Kinija stiprina sankcijas užsiimantiems klastotėmis ir piratavimu;

17.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti įmonių socialinės atsakomybės principą, griežtai laikytis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) įtvirtintų normų ir susitarimų bei tarptautinių susitarimų dėl aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos, užtikrinančių darnios plėtros vystymą, įtraukiant šiuos principus į dvišalius ir daugiašalius ES prekybos susitarimus;

18.	ragina Komisiją skatinti tekstilės ir aprangos produkcijos gamybos vietų, kurių veikloje dalyvauja Europos įmonės, ir šiose gamybos vietose taikomų darbo standartų skaidrumą;

19.

ragina Komisiją įvertinti PPO institucinę struktūrą bei dvišalius prekybos susitarimus, siekiant veiksmingai kovoti su visomis šiuolaikinės vergovės, vaikų darbo ir išnaudojimo ir ypač moterų išnaudojimo formomis tekstilės ir drabužių sektoriuje trečiosiose šalyse, kad būtų laikomasi pagrindinių darbuotojų teisių ir būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui;

20.	ragina Kiniją, kaip TDO narę, laikytis sutartų darbo direktyvų ir pagrindinių aplinkos apsaugos įsipareigojimų bei bausti pažeidėjus;

21.	ragina Europos Komisiją pradėti ambicingą tarptautinio masto iniciatyvą, kad būtų atsirastų geresnė pusiausvyra tarp įvairių tarptautinių organizacijų kompetencijų, galios ir jėgos, ir ragina efektyviai įgyvendinti sutartis dėl socialinių bei žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos;

22.	reikalauja, kad parama sektoriaus priderinimui būtų laikoma ES politikos, o kartu ir ES struktūrinės politikos, tikslu;

23.

žino, kad apsaugos nuostatos, kurias prašoma skubiai taikyti, kaip tai numatyta PPO taisyklėse, yra laikinos; ragina Komisiją parengti konkretų pereinamojo laikotarpio pagalbos restruktūrizavimui bei tekstilės ir drabužių sektoriaus pertvarkymui planą, siekiant užtikrinti jo ateitį ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

24.

dar kartą pabrėžia būtinybę apsvarstyti pereinamąjį sektorinį požiūrį į šią pramonę Bendrijos lygmeniu ir primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti šį aspektą, atsižvelgiant į išskirtinį iššūkių, su kuriais sektorius susidurs artimiausiu metu, pobūdį ir greitumą; taip pat primena, kad socialinis dialogas yra labai svarbus sprendžiant su modernizavimu susijusius klausimus ir ieškant priemonių, kurios leistų pertvarkyti sektorių ir užtikrinti sektoriaus konkurencingumą;

25.

ragina Komisiją pasiūlyti, kad visos įmonės, norinčios eksportuoti į ES, patvirtintų, jog gerbia tarptautines socialines ir aplinkos apsaugos taisykles, ir kad į ES būtų uždrausta importuoti produkciją, pagamintą pažeidžiant šias taisykles, visų pirma, produkciją, kurią pagamino kaliniai, vaikai, prievarta dirbantys profesinių sąjungų teisių neturintys darbuotojai;

26.	pabrėžia, kad tekstilės ir drabužių sektoriaus įmonių pagamintas prekes turi būti privaloma ženklinti jų kilmę nurodančiomis etiketėmis, kad vartotojai galėtų nustatyti, kur prekė pagaminta;

27.	ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtesnių kovos su tekstilės ir drabužių klastojimu priemonių ir apsaugoti Europos vartotojus;

28.	todėl ragina Komisiją pasiūlyti iš dalies pakeisti 1992 m. spalio 12d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (6), siekiant įvesti muitinės patikrinimus, kurių tikslas - nustatyti gaminius, kurių kilmės šalis nurodyta neteisingai;

29.	prašo ES po 2006 m. išlaikyti Europos struktūrinius fondus visuose Europos tekstilės regionuose, kurie teiktų pagalbą moksliniams tyrimams, naujovėms, profesiniam mokymui ir MVĮ;

30.	ragina Komisiją panaudoti visus įmanomus struktūrinių fondų rezervus bet kokioms nenumatytoms verslą pradedančių įmonių vietinio pobūdžio arba su sektoriumi susijusioms krizėms spręsti ir MVĮ poveikį patiriančiuose regionuose remti, siekiant skatinti kurti darbo vietas kitose šakose;

31.	patvirtina savo nuostatą, kad parama įmonėms, teikiama daugeliu būdų iš ES struktūrinių fondų, turi priklausyti nuo tiksliai nustatytų įsipareigojimų užimtumo ir vietos bei regioninės plėtros srityse, atitinkančiose Lisabonos strategiją;

32.	prašo Komisijos atlikti naują studiją siekiant priimti sprendimą dėl veiksmų, skirtų paremti besivystančių šalių ir mažiau išsivysčiusių šalių, kurioms tekstilės eksportas yra gyvybiškai svarbus, tekstilės pramonę, siekiant plėtoti jų produkciją ir aktyvinti jų nacionalinę ir regioninę rinką;

33.	ragina mažiau išsivysčiusiose šalyse sukurti infrastruktūras, būtinas siekiant pagerinti jų konkurencingumą tekstilės sektoriuje tarptautinėse rinkose ir skatinti regionų bendradarbiavimą;

34.	pripažįsta, kad liberalizavimas nevienodai veikia vyrus ir moteris, ir kad drabužių pramonės žlugimas daugelyje neturtingų šalių, galintis įvykti panaikinus kvotas, gali smarkiai pabloginti moterų padėtį šiose šalyse;

35.

primena, kad pagal bendrąją lengvatų sistemą, norint apsaugoti labiausiai pažeidžiamų šalių gamybą ir eksporto gebėjimus, būtina išlaikyti jiems palankias lengvatas pagal Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje numatomi laipsniavimo mechanizmai, gaunant tarifinius pranašumus, suderintus su produktais iš naudą gaunančios šalies, pasiekusios aukštą konkurencijos lygį toje srityje, siekiant pagerinti labiausiai pažeidžiamų pasaulinės prekybos tekstile ir drabužiais šalių padėtį;

36.

remia idėją plėsti Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės bendradarbiavimą šiame sektoriuje ir konkurencingumą, vykdant aktyvią politiką, kuria būtų remiamas mokymas, tyrimai ir vystimasis, technologinės naujovės, geros praktikos skleidimas ir keitimasis rinkos žvalgybos informacija; rekomenduoja įsteigti Europos ir Viduržemio jūros šalių mokyklų, lavinimo institutų ir techninių centrų tinklą, kuriame būtų sukaupta tekstilės ir drabužių sektoriaus patirtis, siekiant skatinti techninės partnerystės, lavinimo ir bendro mokslo tiriamojo darbo programas;

37.

ragina Komisiją, remiantis jos 2005 m. kovo 16 d. komunikate „Kilmės taisyklės lengvatiniuose prekybos režimuose - ateities orientacija“ (KOM(2005)0100), atidžiai apsvarstyti galimybę jas supaprastinti ir sušvelninti, bei būtinybę vykdyti veiksmingesnę jų taikymo stebėseną taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo lengvatomis, ir pageidauja, kad naujasis reglamentas užtikrintų šių taisyklių ir įsipareigojimų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono teritorijos laikymąsi; primygtinai prašo ištirti supaprastintų lengvatinių kilmės taisyklių poveikį ES ir mažiau išsivysčiusių šalių tekstilės ir drabužių sektoriui;

38.

skubina Komisiją priimti greitai imtis veiksmų ir įsipareigoti siekiant kurti tvirtą rinką remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimais ir kuo greičiau sudaryti bei veiksmingai įgyvendinti dvišalius Viduržemio jūros regiono šalių susitarimus siekiant palengvinti laisvą prekių judėjimą Europos ir Viduržemio jūros regiono teritorijoje; pasisako už tai, kad šioje teritorijoje būtų įkurta bendra muitų tarnyba;

39.

pabrėžia, kad daugelyje Europos ekonomikos sektorių MVĮ susiduria su sunkumais siekdamos gauti lėšų veiklai finansuoti ir kad finansavimo priemonės nėra tinkamai joms pritaikytos; ragina Komisiją ištirti atitinkamas priemones ir skatinimo būdus, siekiant išlaikyti dalį gamybos grandinės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, ES plėtros šalyse ir šalyse, kurias apima Europos kaimynystės ir partnerystės politika;

40.	prašo, kad valstybių narių diskusijomis būtų pasiektas ankstesnis nei numatyta kilmės kumuliacijos taisyklių taikymas pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims;

41.

pritaria tam, kad būtų stiprinama Europos ir Viduržemio jūros regiono gamybos erdvė, nes tik ji leidžia tiek pietinėms, tiek šiaurinėms Viduržemio jūros regiono šalims nenusileisti Amerikos ir Azijos regioniniams blokams ir užtikrinti, kad bus išsaugota pramonės gamyba ir darbo vietos; mano, kad yra reikalingos specialios Europos lėšos mokslinių tyrimų, naujovių ir bendradarbiavimo šioje srityje programoms;

42.	ragina Komisiją nuodugniai ištirti, kaip naujai formuojama chemijos politika (REACH) paveiks sektorių ir konkrečiai - jo konkurencingumą, sutelkiant didesnį dėmesį į MVĮ, ir pritaikyti pasiūlymus taip, kad importuojamos prekės neturėtų pranašumo ES gaminamų prekių atžvilgiu;

43.

ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti visus su REACH susijusius aspektus, ypač poveikį kaštų didėjimui, pajėgumų naujovėms ir Europos Sąjungoje pagamintų bei iš trečiųjų šalių importuojamų produktų konkurencijai, kurių atžvilgiu reikės atlikti išsamų jų poveikio tyrimą, ypač atkreipiant dėmesį į poveikį MVĮ;

44.	prašo Komisijos rasti priemonių, leidžiančių padėti Viduržemio jūros regiono šalių drabužių pramonei ir pasinaudoti priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių tekstilės ir drabužių sektoriaus gamybos teritoriją;

45.

prašo sukurti Europos tekstilės planą, apibrėžiantį specifinį biudžetą tiek moksliniams tyrimams, naujovėms, profesiniam mokymui ir paramai MVĮ, o taip pat objektų atnaujinimui ir darbuotojų perorientavimui; mano, kad norint sudaryti ir vykdyti šį planą yra būtina skatinti Europos socialinį dialogą ir konsultacijas su abejomis pramonės pusėmis;

46.	mano, kad būtina imtis priemonių technologinėms naujovėms remti ir pritaria minčiai sukurti Europos tekstilės ir drabužių pramonės technologijų platformą, kuri taps visuotinės ilgalaikės sektoriaus strategijos planavimo ir mokslinių tyrimų bei vystymosi veiklos skatinimo bei koordinavimo pagrindu;

47.	labai pritaria 2004 m. birželio 30 d. aukšto lygio grupės tekstilės ir drabužių klausimais pranešimui „2005 m. iššūkiai - Europos tekstilė ir drabužiai panaikinus kvotas“ (7) tiek dėl rekomendacijų turinio, tiek dėl realistiško padėties sektoriuje vertinimo bei strateginio pasiūlymo;

48.

ragina Komisiją, nustatant VII mokslinių tyrimų ir vystymo pagrindų programą, labiau atsižvelgti į MVĮ poreikius ir padėti spręsti problemas, susijusias su mokslinių tyrimų ir vystymosi rezultatų perdavimu joms; be to, ragina sukurti palankias sąlygas mokslo tiriamajam darbui ir naujovėms, kad jie taptų nuolatine verslo operacijų dalimi, nepriklausomai nuo įmonių dydžio;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti skatinimo priemones ir specialias pagalbos programas, siekiant skatinti MVĮ tekstilės ir drabužių sektoriuje pačioms investuoti į savo tyrimų ir vystymosi bei netechnologinių naujovių veiklą; atkreipia dėmesį į investicijų į netechnologinių mokslinių tyrimų svarbą ir ragina Komisiją persvarstyti teisės aktus dėl valstybių pagalbos, siekiant sudaryti sąlygas, kad investicijos šioje kategorijoje būtų vertinamos taip pat kaip ir investicijos į tyrimų bei vystymosi veiklą;

50.	primygtinai ragina regionines ir nacionalines valdžios institucijas, artimai bendradarbiaujančias su ekonominės ir socialinės srities veikėjais, parengti tų vietovių, kurios yra tekstilės pramonės centrai, vietinius strateginius planus;

51.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 101, 2005 4 27, p. 2.

(2) Socialinė Europa priedas 2/91.

(3) OL C 362, 1996 12 2, p. 248.

(4) OL C 125, 1992 5 18, p. 276.

(5) OL C 284, 1990 11 12, p. 147.

(6) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(7) Pilną aukšto lygio grupės pranešimo tekstą galima rasti šiame tinklapyje: http://europa.eu.int/comm/enterprise/textile/documents/hlg_report_30_06_04.pdf.

P6_TA(2005)0322

Televizija be sienų

Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 89/552/EEB („Televizija be sienų“) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2001-2002 m. (2004/2236(INI))

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (1), su pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (toliau, kartu - Dirktyva) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos surengtos viešosios konsultacijos dėl 4 ir 5 straipsnių taikymo rezultatus;

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Europos Tarybos Europos Konvenciją dėl televizijos be sienų,

—	atsižvelgiant į 7-ojoje Europos ministrų konferencijoje dėl Masinės žiniasklaidos priemonių politikos 2005 m. kovo 10-11 d. Kijeve (Ukraina) priimtą Europos Tarybos rezoliuciją dėl Kultūrinės įvairovės ir žiniasklaidos priemonių pliuralizmo globalizacijos laikotarpiu,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos garso ir vaizdo sektoriaus reguliavimo politikos ateities (KOM(2003)0784),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos garso ir vaizdo sektoriaus politikos principų ir gairių skaitmeniniame amžiuje (KOM(1999)0657),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 151 ir 157 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Protokolą, dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos, pridėtą prie EB sutarties,

—	atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl „Televizijos be sienų“, (3)

—	atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Trečiosios Komisijos ataskaitos Tarybai, Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų“ taikymo (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl kai kurių su kinematografijos kūriniais ir kitais garso ir vaizdo kūriniais susijusių teisinių aspektų (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo keičiamas 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą ir skatinimą, įgyvendinimo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veiksmų plano sėkmingai įvedant skaitmeninę televiziją Europoje (7),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0202/2005),

A.	kadangi Lisabonos strategija siekiama stiprinti Europos pramonės inovacinius gebėjimus ir sukurti ES konkurencingiausią ir dinamiškiausią pasaulyje žinių ekonomiką,

B.	kadangi garso ir vaizdo sektorių apibūdina tiek technologijų naujovės, tiek jo socialinis, ekonominis ir kultūrinis poveikis,

kadangi vienas iš Europos Sąjungos prioritetų yra ginti kultūros vertybių, įskaitant ir garso ir vaizdo, savitumus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO); apgailestaudamas, kad Komisija nesilaikė šios linijos siūlydama įtraukti šį garso ir vaizdo sektorių į pasiūlymo dėl vidaus rinkos paslaugų direktyvos taikymo sritį,

D.	kadangi Europos kūrinių ir nepriklausomų autorių sukurtų kūrinių judėjimas yra labiausiai kultūrų įvairovę, saviraiškos laisvę ir pliuralizmą skatinantis dalykas,

E.	kadangi vieningos rinkos kontekste priimta Direktyva turėtų labiau atsižvelgti į Bendrijos teisės, pilietybės erdvės ir politinės sąjungos siekius,

F.	kadangi Direktyva paseno palyginti su greita naujųjų technologijų raida, kuri greitai teiks neribotą pasiūlą Europos garso ir vaizdo sektoriuje, ir kadangi būtina pritaikyti Direktyvos nuostatas prie technologijų raidos,

kadangi Direktyvos taikymas priklauso nuo valstybių narių ir jų nacionalinių kompetentingų institucijų, nors Komisija atlieka esminį vertintojos ir prižiūrėtojos vaidmenį, o į šią veiklą būtina įtraukti Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, nacionalines reguliavimo institucijas ir plačiąją visuomenę,

H.	kadangi Direktyva, kurioje buvo įtvirtinti lankstūs reikalavimai, leidę valstybėms narėms taikyti nuostatas ir garso bei vaizdo pramonei pačiai reguliuotis, atlieka svarbų vaidmenį kaip direktyva, kuria nustatytas minimalus pagrindas,

I.	susirūpinęs konstatuoja, kad kai kurios Direktyvos nuostatos (kvotos, reklama ir t. t.) nėra pakankamai taikomos ir jų nepakankamai laikomasi dėl tinkamos kontrolės kai kuriose valstybėse narėse trūkumo,

J.	kadangi didėjant ir įvairėjant paslaugų pasiūlai, visi privalo gauti galimybę naudotis šiomis paslaugomis,

Direktyvos 4 ir 5 straipsnių taikymas

pažymi, kad Komisija pirmiau minėtame komunikate pabrėžia teigiamus rezultatus, ir kad rodikliai, išskyrus kelias išimtis, rodo, jog padaugėjo Europos kūrinių programų; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo laikomasi Europos kūrinių ir nepriklausomų autorių sukurtų kūrinių kvotų; pažymi, kad, Komisijos manymu, Direktyvoje įtvirtinti tikslai yra pasiekti; vis dėlto skatina valstybes nares dėti daugiau pastangų platinant europines ir nepriklausomas programas;

2.	apgailestauja, kad laikotarpiu, analizuojamu šeštojoje Komisijos ataskaitoje (KOM(2004)0524) dėl 4 ir 5 straipsnio taikymo, per ketverius metus nepriklausomos produkcijos dalis sumažėjo 3,48 proc. (7 ataskaitos puslapis);

pažymi, kad dėl Direktyvos nuostatų labai skirtingų taikymo ir aiškinimo būdų neatspindima tiksli padėtis - tai įrodė nepriklausomų auditorių išvados; rekomenduoja Komisijai nustatyti ir perduoti valstybėms narėms standartizuotą lentelę, pagal kurią galima gauti palyginamus rezultatus; pabrėžia, kad būtina skubiai išanalizuoti naujų valstybių narių rezultatus; siūlo, kad šioje standartizuotoje lentelėje būtų ir duomenys apie pagalbos neįgaliesiems tarnybas;

4.	pabrėžia, kad tinkamesnis rodiklis vertinti, kaip laikomasi 5 straipsnio nuostatų, būtų 10 proc. kvotos pagal vertę (o ne pagal leistiną valandą) nustatymas, tokiu būdu panaikinant nesutapimus tarp valstybių narių, susijusius su leistinomis valandomis;

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar nepateikė visos reikiamos informacijos apie palydovinių ir (arba) kabelinių televizijų kanalus, kuri dažnai neminima šalių pranešimuose; mano, jog Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų, ir jog jos vaidmuo neturėtų apsiriboti vien tik priminimu, kad pareiga teikti informaciją yra susijusi su visomis valstybės narės kompetencijai priklausančiomis televizijos programomis; prašo Komisijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų taikyti aiškias sankcijas, jei nuolat nevykdoma pareiga laikytis atitinkamų nuostatų arba pareiga teikti informaciją;

6.	apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse kvotų taikymas skaičiuojamas pagal radijo transliuotojus, o ne pagal kanalus, ir tokiu būdu pažeidžiami direktyvos principai; toks nukrypimas ypač yra didelis valstybėse narėse, kuriose yra daug transliuotojų;

7.	prašo, kad valstybėms narėms palikta nuožiūros laisvė taikyti 4 straipsnį būtų bent jau kompensuojama pranešimu visuomenei apie viešuosius tikslius ir skaidrius rodiklius;

mano, kad būtų išvengta sąvokų „Europos kūrinys“ ir „nepriklausomas kūrėjas“ skirtingo aiškinimo, egzistuojančio valstybėse narėse, jei Komisija peržiūrėdama direktyvą tiksliau apibrėžtų „Europos kūrinio“, „nepriklausomo kūrėjo“ ir „specialių kanalų“ sąvokas; be to, mano, kad tai prisidėtų prie didesnio teisinio apibrėžtumo taikant šią direktyvą;

9.	pastebi, kad Europos kūrinių kvotos yra daugiausiai užpildytos nacionaliniais kūriniais, ir remia savanoriškas iniciatyvas dėl didesnių kvotų ne nacionaliniams Europos kūriniams;

10.	pabrėžia, kad labai svarbu paremti MEDIA programą, kurią kuriant ir atnaujinant buvo ir toliau turi būti siekiama padėti nepriklausomiems kūrėjams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms;

11.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti šią programą, kaip pagrindinę Europos garso ir vaizdo sektoriaus politikos priemonę, skirtą profesiniam mokymui, ir remti kinematografijos kūrinių platinimą, transliavimą ir judėjimą; skatina valstybes nares į savo švietimo sistemas įtraukti galimybes susipažinti su Europos kinematografijos paveldu, išmokti Europos Sąjungos gyventojų kalbų, pažinti jų kultūrą, pomėgius, istoriją ir patirtį;

12.

primena, kad Europos kūrinių judėjimui didelę reikšmę turi bendri Europos kūriniai ir bendros platinimo strategijos; pažymi, kad Europos garso ir vaizdo erdve labiau naudojasi Amerikos negu Europos kūrėjai, kurie visgi sukuria daugiau dokumentinių ir fantastinių filmų, nes nėra globalizuotos ir integruotos Europos pramonės; mano, kad garso ir vaizdo kūrinių judėjimo pusiausvyros nebuvimas gali kelti grėsmę kultūrų įvairovei;

13.	mano, kad Europos garso ir vaizdo pramonė galėtų varžytis su JAV pramone, Europa turėtų daug daugiau pastangų skirti reklamai;

14.	atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tai, kaip produkcijos grupės veržiasi į Europos rinką, reikėtų skatinti pagalbą išskirtinai Europos turinio programoms ir ją plėsti susiejant su finansavimo būdais;

15.

primena, kad svarbu, jog kuo daugiau Europos piliečių ir kuo įvairesnėmis kalbomis galėtų žiūrėti europinio pobūdžio kanalus, kaip antai: ARTE ir EURONEWS, ar kitos panačios iniciatyvos; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti informavimą apie Europos kultūrinius renginius ir jų sklaidą Europos lygmeniu numatant ir neįgaliems žmonėms prieinamas formas (t. y. garso aprašymą, subtitrus ir ženklų kalbą);

16.	pabrėžia, kad visų pirma būtina nustatyti kokybinės analizės apie Europos garso ir vaizdo kūrinių kultūrinius aspektus metodus, ir primena, kokia svarbi yra RTD pagrindų programa;

Direktyvos peržiūra

17.

pabrėžia, kad vaizdo ir garso sektorius prisideda prie technologijų naujovių, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; taip pat mano, kad jis yra svarbi bendrosios rinkos veikimo priemonė ir kad yra jis yra itin svarbus demokratijai, kad vyrautų įvairūs įnašai ir nuomonių įvairovė, pliuralizmas ir kultūrų įvairovė; mano, kad būtent siekiant išsaugoti šias demokratines piliečių vertybes ir saviraiškos bei nuomonės laisvę, yra būtina reglamentuoti teisės į įvaizdžio vientisumą apsaugą;

18.

teigia, kad Europos garso ir vaizdo sektorius turi būti grindžiamas pusiausvyra tarp dviejų tiesioginio ir netiesioginio įdarbinimo priemonių: stipraus bei nepriklausomo ir pliuralistinio visuomeninio sektoriaus ir dinamiško bei taip pat pliuralistinio komercinio sektoriaus; mano, kad norint, jog kūryba būtų gyvybinga ir kokybiška, būtina išlaikyti šį modelį ir priimti teisės aktą siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos Europos gyventojų teisės;

19.

pabrėžia, kad galimybė gyventojams ir visiems kitiems žiūrėti įvairias ir kokybiško turinio programas tampa dar svarbesniu dalyku šiame technologijų pokyčių amžiuje ir vis konkurencingesnėje ir globališkesnėje aplinkoje; mano, kad visuomeniniai transliuotojai atlieka svarbiausią vaidmenį demokratiškai formuojant nuomonę ir parodant bei supažindinant žmones su kultūrų įvairove ir kad jie privalo turėti vienodas galimybes patekti į rinką, įskaitant ir į naujas žiniasklaidos paslaugas;

20.

mano, kad būtina peržiūrėti Direktyvą siekiant atsižvelgti į struktūrinius pokyčius; mano, kad ši direktyva turi būti peržiūrima nesvarstant joje įtvirtintų pagrindinių principų - laisvo Europos programų judėjimo, galimybės laisvai stebėti didžiuosius įvykius, naujų Europos kūrinių ir nepriklausomų autorių sukurtų kūrinių populiarinimo, nepilnamečių ir viešosios tvarkos apsaugos, vartotojų apsaugos, teisės atsakyti, tačiau šiuos principus reikia pritaikyti prie naujų iššūkių atsižvelgiant į šio sektoriaus kokybės reikalavimus ir ekonominį gyvybingumą;

21.	rekomenduoja įtraukti apsaugos sąlygą, kad būtų aiškiai įtvirtinta valstybių narių kompetencija kultūros ir žiniasklaidos srityje;

22.	mano, kad peržiūrėjus Direktyvą turi būti užtikrinta naujųjų technologijų ir naujų paslaugų plėtra siekiant pagal Lisabonos strategiją garantuoti Europos ekonomikos augimą;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija keletą metų atlieka viešąsias konsultacijas dėl naujosios direktyvos, kurią ketina pristatyti 2005 m. pabaigoje; žino, kad Liverpulyje bus rengiama konferencija direktyvos peržiūros klausimu, kai Didžioji Britanija pirmininkaus Tarybai; prašo, kad Europos Parlamentas visapusiškai dalyvautų visuose etapuose;

24.

baiminasi, kad diskutuojant ir konsultuojantis tokiu svarbiu klausimu pirmenybė bus teikiama ekonominėms įžvalgoms ir tarpvyriausybiniams susitarimams; suvokia, kad pati rinka neišspręs problemų ir kad institucijos privalo reaguoti į Europos gyventojų susirūpinimą dėl televizijos programų kultūrinio turinio;

25.	ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomi kūrėjai galėtų išsaugoti su savo kūriniais susijusias teises, ir lengviau jiems užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, išplečiant jų galimybes pritraukti privačias investicijas;

26.	nerimauja dėl vykdomo spaudimo siekiant sumažinti šio sektoriaus reguliavimą ir primena, kad direktyvoje nustatyti minimalūs standartai, kurie nepadėjo užkirsti kelio programų kokybės prastėjimui;

27.

pažymi reklamos vaidmenį finansuojant kai kurias bendrojo pobūdžio televizijas ir jos poveikį programų tinkleliui; tačiau pabrėžia, kad kai kuriose šalyse ir toliau prastai taikomi reklamai skirto eterio laiko kontrolę reglamentuojantys straipsniai, kad tapo sunku išlaikyti aiškią ribą tarp reklamos ir leidybinio turinio, ir tai kenkia kultūriniam kūrinių vientisumui;

28.

pabrėžia, kad būtina aiškiai nustatyti reklamos turinį ir reglamentavimą, ypač su alkoholiu susijusios reklamos, nes alkoholio poveikis yra ypatingai žalingas vaikams ir pažeidžiamiems žmonėms; primena, kad nepilnamečių apsauga turi išlikti prioritetiniu garso ir vaizdo politikos tikslu ir pagrindiniu principu, kurį reikėtų taikyti visoms visuomenei teikiamoms garso ir vaizdo paslaugoms;

29.	taigi, reikalauja išlaikyti taisykles, ribojančias reklaminių intarpų garso ir vaizdo kūrinių transliavimo metu galimybes;

30.	pabrėžia, kad Direktyvos peržiūra turi nustatyti galimybę nustatyti teisines pareigas ir išreikšti tvirtą politinę valią leidybinio bei meninio turinio ir komercinės reklamos griežto atskyrimo klausimu;

31.	prašo, kad naujoje direktyvoje valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms būtų numatyti veiksmingesni mechanizmai, kuriais būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis bei priežiūra, taip patnustatytų baudų taikymas kvotų ir reklamos;

32.	pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninės formos ir sąveika - tai puikios pramonei ir vartotojams skirtos galimybės, tačiau didesnis pasirinkimas nebūtinai reiškia geresnę kokybę ar daugiau Europos kūrinių; pažymi, jog yra grėsmė, kad garso ir vaizdo sektorius plėtosis dviem greičiais;

33.

pažymi, kad atsirado naujų televizijos formų, pavyzdžiui, televizija per ADSL tinklus, televizija per internetą ir televizija per mobiliuosius telefonus; mano, kad siekiant išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo tarp šiuo metu egzistuojančių skirtingų televizijos formų, peržiūrint Direktyvą turėtų būti patikslintas jos taikymas šioms naujoms televizijos formoms;

34.	teigia, kad Direktyvos taikymo srities išplėtimas neturėtų sutrukdyti stiprinti europinį modelį, grindžiamą laisvu judėjimu, kokybe, visuomeninėmis paslaugomis, bendraisiais interesais ir pagarba Europos vertybėms;

35.

pabrėžia, kad Europos teisės aktai turi būti kuo labiau nepriklausomi nuo garso ir vaizdo technologijų; prašo, kad šiuose teisės aktuose būtų aiškiai nurodyta, jog viešųjų paslaugų teikėjai gali naudoti visas naująsias technologijas ir visas žiniasklaidos priemones, pvz., internetą ir WAP paslaugas, nepažeisdami vidaus rinkos taisyklių;

36.	atsižvelgdamas į naujųjų technologijų pasiekimus, pvz., konvergencijos ir skaitmeninimo pažanga, džiaugiasi peržiūrint Direktyvą pateiktu Komisijos pasiūlymu išplėsti jos taikymo sritį, kad remiantis suderintu reglamentavimu būtų apimtos visos paslaugos;

37.

mano, kad išplėtus jos taikymo sritį taip, kad apimtų ir naująsias paslaugas, Direktyvoje turi būti užtikrinama, kad teikiant taip pat ir šias paslaugas būtų laikomasi Europos kūrinių ir nepriklausomos Europos produkcijos skatinimo principų; supranta, kad 4 ir 5 straipsniuose numatyti tradicinėms paslaugoms skirti mechanizmai netinka naujosioms paslaugoms, ragina Komisiją nustatyti įpareigojimus dėl investavimo (į gamybą arba įsigijimą), dėl europinio turinio kūrinių pasiūlos ir dėl prieigos prie šio turinio;

38.	mano, kad siekiant užtikrinti kultūrų įvairovę reikėtų numatyti priemones, skirtas skatitinti naudoti Europos kūrinius teikiant naujas paslaugas, pvz., užsakomųjų programų televizija;

39.	pabrėžia, kad atsižvelgiant į skaitmenines technologijas būtina skubiai iš esmės pakeisti iki šiol Bendrijos teisės aktuose taikomą požiūrį, grindžiamą skirtumu tarp turinio ir „infrastruktūros“;

40.	pabrėžia, kad būtina, viena vertus, stiprinti ne Bendrijos kanalų, remiantis Direktyvos 2 straipsniu priklausančių valstybių narių kompetencijai, kurie transliuoja rasinę ir religinę neapykantą skatinančias programas, kontrolę ir, kita vertus, gerinti šios srities koordinavimą tarp valstybių narių;

41.

prašo, kad būtų skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad turintys klausos ir regos problemų asmenys galėtų žiūrėti ar klausytis programų; siūlo, kad valstybės narės kiekvienais metais Komisijai teiktų duomenis apie tai, kokia visų jų programų dalis per visuomeninius ir privačius kanalus siūlo pagalbos paslaugas (subtitrus, garso aprašymus ir ženklų kalbą) neįgaliems žmonėms, ir plėtotų nacionalinių veiksmų planus, kad atsirastų daugiau galimybių naudotis šiomis paslaugomis ir dėl televizijos įrangos jas būtų patogiau gauti;

42.	ragina Tarybą ir Komisiją kuriant informacinę visuomenę plėtoti ir įgyvendinti žiniasklaidos raštingumo programas ir taip užtikrinti Europos piliečių aktyvumą ir sąmoningumą;

43.	pabrėžia, koks svarbus nacionalinius reguliuotojus vienijančios darbo grupės vaidmuo, ir prašo, kad Parlamentas dalyvautų jos veikloje kaip stebėtojas;

44.

siūlo organizuoti Europos garso bei vaizdo ir žiniasklaidos metus, suburiant institucijas, politines partijas, pilietinę visuomenę ir garso bei vaizdo sektoriaus darbuotojus, kad būtų parengtas „Europos naujovių paktas“, kuriuo būtų užtikrinta pusiausvyra tarp konkurencingumo, aukštos kokybės, kultūros ir pliuralizmo;

Pliuralizmas ir koncentracija

45.

nerimauja dėl to, kad jaučiamas kai kurių valstybių narių žiniasklaidos priemonių polinkis į horizontalią ir vertikalią koncentraciją, kuri kelia grėsmę demokratijai bei kultūrų įvairovei ir kuri galėtų paryškinti polinkį į kraštutinę garso ir vaizdo sektoriaus komercializaciją ir į kai kurių nacionalinių kūrinių viešpatavimą palyginti su šalių, kuriose menkiau išplėtota kalbinė erdvė ir mažesni gamybiniai pajėgumai, žiniasklaidos priemonėmis;

46.

siekdamas užtikrinti nuomonių pliuralizmą ir programų platinimo įvairovę pabrėžia, kad rengiant Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo reikėtų prižiūrėti, kad didžioji naujai atsiradusių skaitmeninio platinimo paslaugų dalis nepatektų į didžiųjų tarptautinių žiniasklaidos grupių, turinčių didelį kapitalą, ypač tų, kurių interesai nesusiję su Europos Sąjunga įtakos ir kontrolės sferą;

47.

pabrėžia, kad neužtenka konkurencijos ir konkurencijos teisės norint užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą; mano, kad pastarasis grindžiamas pagarba įvairioms nuomonėms ir jų populiarinimu visose žiniasklaidos priemonėse, kai pripažįstamas leidėjų nepriklausomumas tiek visuomeniniame, tiek komerciniame sektoriuose ir kai reguliavimo institucijos yra įtakingos ir nepriklausomos;

48.	nerimauja dėl reklamos koncentracijos atvejų kai kuriose valstybėse narėse;

49.

pabrėžia, kad Europos garso ir vaizdo rinkų padalijimas į nacionalines rinkas nesumažina žiniasklaidos priemonių koncentracijos grėsmės Europos lygmeniu ir kad dėl žiniasklaidos priemonių koncentracijos vienoje valstybėje narėje pažeidus saviraiškos laisvę, pliuralizmą ir įvairovę, iškyla grėsmė ir Bendrijos institucinei bei demokratinei sistemai;

50.

prašo senas ir naujas valstybes nares, kuriose šis sektorius sparčiai vystosi, išanalizuoti ir prireikus sustiprinti nuostatas arba priemones, skirtas riboti žiniasklaidos koncentraciją, ir gerbti reguliavimo institucijų nepriklausomybę; mano, kad būtina stiprinti Komisijos vaidmenį prižiūrint, keičiantis informacija ir lyginant teisės aktus; primena Komisijai savo prašymą parengti Žaliąją knygą apie žiniasklaidos koncentracijos lygį Europoje, kuri leistų pradėti dideles diskusijas šia tema, ir savo pageidavimą į Direktyva įtraukti susitarimą dėl žiniasklaidos nuosavybės įvairinimo ir kontrolės;

51.

pažymi, kad kultūrų įvairovė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas lieka svarbiausiomis Europos garso ir vaizdo sektoriaus modelio sudedamosiomis dalimis; šios trys vertybės yra būtina kultūrinių mainų ir demokratijos sąlyga; todėl mano, kad į peržiūrėtą Direktyvą turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti ir apsaugoti saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą;

* *

52.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

(2) OL L 202, 1997 7 30, p. 60.

(3) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 453.

(4) OL C 87 E, 2002 4 11, p. 221.

(5) OL C 271 E, 2003 11 12, p. 176.

(6) OL C 97 E, 2004 4 22, p. 603.

(7) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 311.

Az oldal tetejére

Válassza ki azokat a kísérleti funkciókat, amelyeket ki szeretne próbálni