1

Savo apeliaciniu skundu Deichmann SE prašo panaikinti 2018 m. sausio 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Deichmann / EUIPO – Munich (Kryžiaus sportbačio šone vaizdas) (T‑68/16, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2018:7), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2345/2014-4), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Deichmann ir Munich SL (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424 (OL L 341, 2015, p. 21), kuris įsigaliojo 2016 m. kovo 23 d. Iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009 nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1). Atsižvelgiant į nagrinėjamo prašymo panaikinti registraciją pateikimo datą, t. y. 2011 m. sausio 26 d., kuri yra lemiama nustatant taikytiną teisę, šiam ginčui taikytinos Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos.

3

Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio „[Europos Sąjungos] prekių ženklo naudojimas“ 1 dalies a punkte nurodyta:

„Jeigu per penkerius metus nuo įregistravimo savininkas nepradėjo iš tikrųjų naudoti [Europos Sąjungos] prekių ženklo Sąjungoje juo žymėdamas prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, [Europos Sąjungos] prekių ženklui taikomos šiame reglamente numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai ženklas nebuvo naudojamas dėl tinkamų priežasčių.

Taikant pirmą pastraipą naudojimas taip pat yra:

4

Šio reglamento 51 straipsnio „Panaikinimo pagrindai“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„[Europos Sąjungos] prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis padavus Tarnybai prašymą arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje:

5

2017 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1431, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos reglamento Nr. 207/2009 nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 205, 2017, p. 39) ir kuris, remiantis jo 38 straipsniu, taikomas tik nuo 2017 m. spalio 1 d., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, 3 straipsnyje „Prekių ženklo vaizdas“ numatyta:

„1.   Prekių ženklas vaizduojamas bet kokia tinkama forma, naudojant visuotinai prieinamas technologijas, jei jį galima aiškiai, tiksliai, užbaigtai, lengvai prieinamai, suprantamai, pastoviai ir objektyviai atgaminti registre, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti jo savininkui suteiktos apsaugos dalyką.

2.   Prekių ženklo vaizde apibūdinamas registracijos dalykas. Kai prie vaizdo pridedamas aprašymas pagal 3 dalies d ir e punktus, f punkto ii papunktį, h punktą arba 4 dalį, toks aprašymas atitinka vaizdą ir nepraplečia jo taikymo srities.

3.   Jeigu paraiška susijusi su a–j punktuose išvardytų rūšių prekių ženklais, tai atitinkamai nurodoma. Nedarant poveikio 1 arba 2 daliai, prekių ženklo rūšis ir jo vaizdas atitinka vienas kitą, kaip išdėstyta toliau:

4.   Jeigu prekių ženklas nėra nė vienos iš 3 dalyje išvardytų rūšių, jo vaizdas turi atitikti 1 dalyje išdėstytus standartus ir prie jo gali būti pridedamas aprašymas.

5.   Jeigu vaizdas pateikiamas elektroniniu būdu, Tarnybos vykdomasis direktorius nustato elektroninio failo formatus ir dydį, taip pat kitas atitinkamas technines specifikacijas.

6.   Jeigu vaizdas neteikiamas elektroniniu būdu, prekių ženklas pavaizduojamas ant vieno popieriaus lapo, pateikiamo atskirai nuo to, ant kurio surašytas paraiškos tekstas. Tame viename lape, kuriame vaizduojamas ženklas, pateikiamos visos reikiamos perspektyvos ir vaizdai; jis turi būti ne didesnis nei DIN A4 formato (29,7 cm ilgio, 21 cm pločio). Iš visų pusių paliekama bent po 2,5 cm paraštę.

7.   Jeigu teisinga ženklo padėtis nėra akivaizdi, ji nurodoma prie kiekvienos reprodukcijos pridedant žodį „viršus“.

8.   Ženklo reprodukcija turi būti tokios kokybės, kad būtų galima ją:

9.   Paduotas pavyzdys nėra tinkamas prekių ženklo vaizdas.“

6

Skundžiamo sprendimo 1–14 punktuose nurodytas faktines aplinkybes galima trumpai apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

7

2002 m. lapkričio 6 d. įstojusi į bylą šalis Munich pateikė EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką pagal Reglamentą Nr. 207/2009.

8

Vaizdinis prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti (toliau – ginčijamas prekių ženklas), yra toks:

9

Prekės, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25 klasei ir apibūdinamos kaip „Sportinė avalynė“.

10

Ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas 2004 m. kovo 24 d. numeriu 2923852.

11

Byloje dėl teisių pažeidimo, kurią Munich pradėjo Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) prieš Deichmann, pastaroji 2010 m. birželio 29 d. pateikė priešieškinį pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą, 52 straipsnio 1 dalies a punktą ir 100 straipsnio 1 dalį. 2010 m. spalio 26 d.Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nusprendė sustabdyti ieškinio dėl teisių pažeidimo nagrinėjimą pagal Reglamento Nr. 207/2009 100 straipsnio 7 dalį ir paragino Deichmann per tris mėnesius pateikti EUIPO prašymą panaikinti registraciją ir pripažinti registraciją negaliojančia.

12

2011 m. sausio 26 d. apeliantė pateikė EUIPO prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą remdamasi tuo, kad penkerius metus iki priešieškinio pateikimo šis prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas Europos Sąjungoje prekėms, kurioms jis buvo įregistruotas.

13

2014 m. rugpjūčio 7 d. Anuliavimo skyrius patenkino prašymą panaikinti registraciją, paskelbė, kad nagrinėjamo prekių ženklo registracija panaikinama nuo 2011 m. sausio 26 d., ir nurodė Munich padengti bylinėjimosi išlaidas.

14

2014 m. rugsėjo 10 d.Munich pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

15

Ginčijamu sprendimu EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą panaikinti prekių ženklo registraciją. Iš esmės ji nurodė, kad naudojimo įrodymai patvirtina nagrinėjamo prekių ženklo naudojimą prie Nicos sutarties 25 klasės priskiriamai „sportinei avalynei“ atitinkamu laikotarpiu, kurį ji apibrėžė kaip penkerių metų laikotarpį iki priešieškinio pateikimo datos.

16

2016 m. vasario 15 d. apeliantė Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.

17

Apeliantė ieškinį grindė trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalį, nes manydama, kad klausimas, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra vaizdinis, ar pozicinis prekių ženklas, yra nesvarbus, ji klaidingai įvertino šio prekių ženklo dalyką. Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė šio reglamento 51 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, nes nustatydama, ar nagrinėjamas prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kokia jis buvo įregistruotas, ar tokia forma, kuri nekeičia jo skiriamojo požymio, ji palygino tik jo dalį, t. y. dvi susikertančias juostas, esančias ant sportinės avalynės, kuria tariamai prekiavo įstojusi į bylą šalis. Remdamasi trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalį dėl to, kad rėmėsi batų modeliais neįrodžiusi, kad įstojusi į bylą šalis jais prekiavo.

18

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė šiuos tris pagrindus ir visą ieškinį.

19

Dėl pirmojo pagrindo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 33 ir 34 punktuose nurodė, kad „poziciniai prekių ženklai“ artimi vaizdinių ir erdvinių prekių ženklų kategorijai, nes jie skirti prekės paviršiui žymėti vaizdiniais arba erdviniais elementais. Jis nurodė, kad iš jurisprudencijos matyti, jog, vertinat prekių ženklo skiriamąjį požymį, „pozicinio prekių ženklo“ kvalifikavimas kaip vaizdinio ar erdvinio prekių ženklo arba kaip atskiros prekių ženklų kategorijos neturi reikšmės. Be to, jurisprudencijoje pripažįstama galimybė, kad vaizdiniai prekių ženklai iš tikrųjų yra „poziciniai“ prekių ženklai.

20

Bendrojo Teismo nuomone, vien tai, kad registruojant nagrinėjamą prekių ženklą buvo pažymėtas langelis „vaizdinis prekių ženklas“, neleidžia daryti išvados, jog šis prekių ženklas tuo pat metu negali būti laikomas „poziciniu“ prekių ženklu. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog grafinį prekių ženklo vaizdą sudaro aiškiomis linijomis nupieštas elementas, kurį prašoma apsaugoti, ir brūkšnine linija nubrėžti nagrinėjamų prekių, kurios žymimos šiuo elementu, kontūrai. Bendrasis Teismas paaiškino, kad bet kuriuo atveju nagrinėjamas prekių ženklas, net ir laikomas priskirtinu prie „pozicinių prekių ženklų“, išlieka ir vaizdinis prekių ženklas.

21

Skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad tiesiogiai iš nagrinėjamo prekių ženklo grafinio vaizdo pakankamai tiksliai galima daryti išvadą, jog apsaugos buvo prašyta tik kryžiui, kurį sudaro dvi juodos juostelės, pavaizduotos ištisinėmis linijomis. Jis manė, kad „brūkšninė“ linija, sudaranti sportbačio ir jo raiščių kontūrus, turi būti suprantama kaip leidžianti nurodyti minėto kryžiaus vietą, nes būtent tam brūkšninė linija paprastai naudojama panašiose situacijose.

22

Skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad Apeliacinė taryba galėjo nuspręsti, kad „kadangi grafinis vaizdas apibrėžia prekių ženklą, atsakymas į klausimą, ar tai yra pozicinis, ar vaizdinis prekių ženklas, nesvarbus“.

23

Dėl antrojo ir trečiojo pagrindų Bendrasis Teismas nurodė, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad Anuliavimo skyriui pateiktų įrodymų pakanka nagrinėjamo prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti.

24

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

25

Munich ir EUIPO Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

26

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 15 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Šiam pagrindui paremti apeliantė nurodo, pirma, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į prekių ženklo rūšies nustatymo svarbą ir teisines pasekmes, kai nusprendė, kad klausimas, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra pozicinis, ar vaizdinis, yra nesvarbus. Antra, Bendrasis Teismas tinkamai nenustatė nagrinėjamo prekių ženklo dalyko, tačiau vertindamas jo naudojimą iš tikrųjų šį prekių ženklą laikė poziciniu prekių ženklu. Trečia, Bendrasis Teismas klaidingai pripažino, kad Munich įrodė savo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, kai pateikė įrodymų, kad buvo prekiauta batais, kurių šone buvo pavaizduotos dvi susikertančios juostos.

27

Remdamasi vieninteliu pagrindu apeliantė nurodo, kad skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad „kadangi grafinis vaizdas apibrėžia prekių ženklą, atsakymas į klausimą, ar tai yra pozicinis, ar vaizdinis prekių ženklas, nesvarbus“.

28

Šiuo klausimu ji pažymi, kad nustatant, ar nagrinėjamas prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, svarbu žinoti, ar jis buvo įregistruotas kaip pozicinis, ar kaip vaizdinis prekių ženklas.

29

Skirtingų rūšių prekių ženklų apsaugos teisinės sąlygos, dalykas, taikymo sritis ir naudojimas skiriasi. Jei nagrinėjamas prekių ženklas turėtų būti laikomas vaizdiniu prekių ženklu, jo dalykas būtų toks grafinis vaizdas, koks jis buvo įregistruotas, t. y. stilizuotas bato su raišteliais, nematomu padu ir dviem susikertančiomis juostomis šone vaizdas. Tačiau jeigu nagrinėjamas prekių ženklas turėtų būti laikomas poziciniu prekių ženklu, jo dalykas būtų dvi susikertančios juostos, esančios konkrečioje gaminio vietoje.

30

Apeliantė ginčija ir skundžiamo sprendimo 34 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nurodė, jog jurisprudencijoje pripažinta galimybė, kad vaizdiniai prekių ženklai iš tikrųjų yra „poziciniai“ prekių ženklai. Ji nurodo, kad šis aiškinimas nesuderinamas su Įgyvendinimo reglamento 2017/1431 3 straipsnio 3 dalies d punktu, pagal kurį poziciniai prekių ženklai yra konkreti prekių ženklų kategorija, kuri skiriasi nuo vaizdinių prekių ženklų kategorijos. Be to, ji tvirtina, kad šiuo atveju netaikytina Bendrojo Teismo cituota jurisprudencija, visų pirma 2013 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Colloseum Holding (C‑12/12, EU:C:2013:253) ir 2010 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas Rosenruist / VRDT (Dviejų sukryžiuotų lenktų linijų ant kišenės vaizdas) (T‑388/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:410), nes šioje byloje nagrinėjamo prekių ženklo, apibūdinamo kaip vaizdinis prekių ženklas, registracija neapima nei jo aprašymo, kuris leistų jį laikyti poziciniu prekių ženklu, nei pareiškimo dėl atsisakymo.

31

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas pats sau prieštarauja, kai tvirtina, viena vertus, jog klausimas, ar tai yra pozicinis, ar vaizdinis prekių ženklas, nesvarbus, ir kai, kita vertus, skundžiamo sprendimo 26, 28, 35, 40, 49 ir 65 bei paskesniuose punktuose nagrinėjamą prekių ženklą laiko poziciniu prekių ženklu.

32

Ji nurodo, kad bet kuriuo atveju klaidinga manyti, kad nagrinėjamas prekių ženklas yra pozicinis prekių ženklas, nes paraiškos anketoje jis apibūdintas ir įregistruotas kaip vaizdinis prekių ženklas. Taigi, apeliantės nuomone, Bendrasis Teismas padarė klaidą nustatydamas ginčijamo prekių ženklo dalyką, o tai lėmė tai, kad, vertindamas jo naudojimą iš tikrųjų, jis laikė jį poziciniu prekių ženklu.

33

Pirma, priešingai Bendrojo Teismo vertinimui, pagal kurį tikslių sportbačio kontūrų neprašoma įregistruoti kaip prekių ženklo, nes jie vaizduojami brūkšnine linija, paprasčiausias brūkšninės ar punktyrinės linijos naudojimas neįrodo, nesant kitų kriterijų, leidžiančių manyti, kad tai yra pozicinis prekių ženklas, kad tokia forma pateiktų elementų atsisakoma. Nesant pareiškimo dėl atsisakymo arba aprašymo, darytina išvada, kad šios linijos yra nagrinėjamo prekių ženklo dalis.

34

Antra, jokioje teisės nuostatoje nenumatyta, kad paprasčiausias brūkšninių linijų naudojimas vaizduojant prekių ženklą gali lemti tokio prekių ženklo pripažinimą poziciniu prekių ženklu.

35

Trečia, skundžiamo sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad ginčijamas prekių ženklas turi būti laikomas poziciniu prekių ženklu, nes Munich reikalavo pripažinti pirmumą remdamasi 1992 m. įregistruotu ispanišku prekių ženklu, kurio grafinis vaizdas tapatus nagrinėjamam prekių ženklui ir kuris apima aprašymą, kuriame pažymėta, jog prekių ženklą sudaro sportbačio šone esantis kryžius.

36

Pagaliau apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 15 straipsnio 1 dalį, nes patikrino tik tai, ar susikertančios juostos yra matomos konkrečioje batų, kuriais prekiauja Munich, vietoje, tačiau nepalygino Munich naudojamų žymenų su tokiu prekių ženklu, koks jis buvo įregistruotas. Dėl nurodytų priežasčių Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Munich įrodė nagrinėjamo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, įrodžiusi prekybą batais, kurių šone pavaizduotos dvi susikertančios juostos.

37

EUIPO mano, kad šis pagrindas yra nepagrįstas.

38

Munich, kuri pirmiausiai nurodo pagrindo nepriimtinumą, mano, kad šis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

39

Pirmiausia dėl Munich nurodyto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su tuo, kad Bendrasis Teismas atliko tariamai faktinio pobūdžio nagrinėjamo prekių ženklo sudedamųjų elementų vertinimą, t. y. kad jį sudaro tik juodas kryžius, o ne antrame plane esantis brūkšninės linijos vaizdas, reikia pažymėti, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad šiuo atveju nebūtina nustatyti, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra pozicinis, ar vaizdinis prekių ženklas. Kadangi nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas nesusijęs su Bendrojo Teismo vertinimu, kuris ginčijamas remiantis šiuo pagrindu, jį reikia atmesti.

40

Dėl pagrindo esmės pirmiausia reikia konstatuoti, kad bylos reikšmingų aplinkybių atsiradimo momentu taikytinoje teisėje nebuvo apibrėžti „poziciniai prekių ženklai“, todėl Bendrasis Teismas neprivalėjo manyti, kad svarbu pripažinti nagrinėjamą prekių ženklą vaizdiniu arba poziciniu prekių ženklu.

41

Pažymėtina, kad Bendrasis Teismas pats sau neprieštaravo, kai, viena vertus, manė, jog klausimas, ar nagrinėjamas prekių ženklas turi būti laikomas poziciniu, ar vaizdiniu prekių ženklu, yra nesvarbus, ir, kita vertus, laikė šį prekių ženklą vaizdiniu prekių ženklu. Iš skundžiamo sprendimo 36 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas manė, jog nagrinėjamas prekių ženklas, kuris laikytinas priskiriamu prie pozicinių prekių ženklų, yra ir vaizdinis prekių ženklas. Be to, Bendrasis Teismas iš esmės rėmėsi nagrinėjamo prekių ženklo grafiniu vaizdu ir neatsižvelgė į jo klasifikaciją vertindamas šio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų buvimą arba nebuvimą, kai skundžiamo sprendimo 40 ir 42–44 punktuose nurodė, kad apsaugos buvo prašyta tik dviem juodoms susikertančioms ištisinėms linijoms ir kad brūkšninės linijos, sudarančios sportbačio ir jo raiščių kontūrus, skirtos tik tam, kad būtų lengviau nustatyti grafinio vaizdo bato šone vietą.

42

Skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas teisingai priminė, kad „poziciniai prekių ženklai“ artimi vaizdinių ir erdvinių prekių ženklų kategorijoms, nes jais siekiama prekės paviršių paženklinti vaizdiniais arba erdviniais elementais, ir kad, vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį, „pozicinio prekių ženklo“ kvalifikavimas kaip vaizdinio ar erdvinio prekių ženklo arba kaip atskiros prekių ženklų kategorijos yra nesvarbus (2010 m. birželio 15 d. Sprendimo X Technology Swiss / VRDT (Oranžinė kojinės pirštų galų spalva), T‑547/08, EU:T:2010:235).

43

Toks kvalifikavimas nesvarbus ir vertinant, kaip šiuo atveju, tokio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad reikalavimai, keliami tikrinant, ar prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, yra analogiški reikalavimams, susijusiems su žymens skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo siekiant jį įregistruoti (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Société des produits Nestlé / Mondelez UK Holdings & Services, C‑84/17 P, C‑85/17 P ir C‑95/17 P, EU:C:2018:596, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Be to, dėl nagrinėjamo prekių ženklo dalyko nustatymo pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog prekių ženklo grafinis vaizdas turi būti aiškus, tikslus, savarankiškas, lengvai prieinamas, suprantamas, pastovus ir objektyvus (2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 55 punktas).

45

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo prekių ženklo grafiniame vaizde naudojami du grafinio vaizdavimo būdai, t. y. punktyrinės arba „brūkšninės“ linijos, kuriomis vaizduojamas prekės, kuriai skirtas šis prekių ženklas, vaizdas, ir dvi plačios ištisinės linijos, kurios vaizduoja kryžių. Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 42 punkte jis padarė išvadą, kad sportbačio ir jo raiščių kontūrus sudaranti „brūkšninė“ linija turi būti suprantama kaip leidžianti patikslinti kryžiaus vietą, nes tokios brūkšninės linijos paprastai naudojamos tiksliai žymens vietai ant prekės, kuriai šis žymuo įregistruotas, parodyti, tačiau tos prekės kontūrai nepatenka į prekių ženklą.

46

Šis faktinis vertinimas, kurio Teisingumo Teismas neturi tikrinti nagrinėdamas apeliacinį skundą, patvirtina skundžiamo sprendimo 40 punkte pateiktą Bendrojo Teismo vertinimą, kad tiesiogiai iš nagrinėjamo prekių ženklo grafinio vaizdo pakankamai tiksliai galima daryti išvadą, jog apsaugos prašyta tik kryžiui, kurį sudaro dvi juodos juostelės, pavaizduotos ištisinėmis linijomis.

47

Priešingai, nei tvirtina apeliantė, tai, kad nagrinėjamas prekių ženklas buvo įregistruotas kaip vaizdinis prekių ženklas, šiuo atveju nesvarbu nustatant prašymo suteikti apsaugą apimtį. Vertinant žymens požymius gali būti atsižvelgiama ne tik į grafinį vaizdą ir galimus aprašymus, pateiktus kartu su registracijos paraiška, bet ir į kitus elementus, galinčius padėti tinkamai nustatyti esmines žymens savybes (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 54 punktą).

48

Dėl apeliantės argumento, kad jeigu prekių ženklas, kuriame yra punktyrinių ir brūkšninių linijų, nėra apibūdintas kaip pozicinis prekių ženklas arba jeigu dėl punktyrinių arba brūkšninių linijų nepateiktas aiškus pareiškimas dėl atsisakymo, darytina išvada, kad šios linijos yra prekių ženklo dalis, pakanka konstatuoti, jog apsaugos prekių ženklui prašantis asmuo gali laisvai pasirinkti prašomos apsaugos apimtį ir pateikti įregistruoto prekių ženklo dalyko aprašymą.

49

Nors tiesa, kad, kaip tvirtina apeliantė, registruojant prekių ženklą punktyrinės linijos dažnai naudojamos kartu su aprašymu arba pareiškimu dėl atsisakymo, siekiant apriboti prašomos apsaugos apimtį, nei ratione temporis taikytinuose teisės aktuose, nei jurisprudencijoje nereikalaujama pateikti tokių deklaracijų. Kadangi apeliantė nurodo, jog pagal EUIPO gaires reikalaujama, kad pozicinis prekių ženklas būtų aiškiai apibūdintas kaip toks, primintina, jog šios gairės nėra teisės aktai, į kuriuos privaloma atsižvelgti aiškinant Sąjungos teisės nuostatas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leno Merken, C‑149/11, EU:C:2012:816, 48 punktą).

50

Pagaliau Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 64–69 punktuose atlikdamas išsamų vertinimą nusprendė, jog nagrinėjamo prekių ženklo ir variantų, naudotų ant Munich parduodamų sportbačių, skirtumai yra menki, o tai leidžia pastarajai pagrįsti nagrinėjamo prekių ženklo „naudojimą iš tikrųjų“.

51

Todėl reikia atmesti kaip nepagrįstą apeliantės nurodytą vienintelį pagrindą ir visą apeliacinį skundą.

52

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

53

Kadangi EUIPO ir Munich prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ši bylą pralaimėjo, iš jos reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: