—

UAB „Vilniaus energija“, atstovaujamos L. Samuolio,

—

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir V. Kazlauskaitės-Švenčionienės,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos T. Materne ir J.‑C. Halleux,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Zavvos ir J. Jokubauskaitės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 34 straipsnio ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (OL L 135, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 149) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „Vilniaus energija“ (toliau – Vilniaus energija) ir Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – Metrologijos inspekcija) ginčą pagal skundą dėl pastarojo priimto akto, susijusio su vandens skaitiklių, sujungtų su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, matavimo rezultatų naudojimu, panaikinimo.

3

Pagal Direktyvos 2004/22 3, 4, 10 ir 17 konstatuojamąsias dalis:

<…>

<…>

4

Remiantis šios direktyvos 1 straipsnio „Taikymo sritis“ formuluote, ji taikoma „įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose, skirtuose vandens skaitikliams (MI‑001)“.

5

Tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės gali nustatyti matavimams naudoti 1 straipsnyje išvardytas matavimo priemones visuomenės interesams užtikrinti, sveikatos apsaugai, saugai ir tvarkai, aplinkos ir vartotojo apsaugai, mokesčiams ir muitams rinkti, sąžiningai prekybai, jei tai joms atrodo pagrįsta.“

6

Direktyvos 2004/22 3 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip:

„Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti 1 straipsnyje išvardyti įtaisai ir sistemos, ruošiamos pateikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms užduotims.“

7

Minėtos direktyvos 4 straipsnio a, e ir f punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

8

Tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje teigiama:

„Matavimo priemonė turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamame atskirajame matavimo priemonės priede.“

9

Direktyvos 2004/22 7 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Matavimo priemonės atitiktis visoms šios direktyvos nuostatoms žymima ant matavimo priemonės „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip aprašyta 17 straipsnyje.“

10

Šios direktyvos 8 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta:

„1.   Valstybės narės turi netrukdyti dėl nuostatų, paminėtų šioje direktyvoje, pateikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti kurią nors matavimo priemonę, turinčią „CE“ ženklą ir papildomą metrologinį ženklą pagal 7 straipsnį.

2.   Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad matavimo priemonės būtų pateiktos į rinką ir [(arba)] pradėtos naudoti tik tuomet, kai jos atitinka šios direktyvos reikalavimus.

3.   Valstybė narė gali reikalauti, kad pradedama naudoti matavimo priemonė atitiktų nuostatas, kurias lemia vietos klimato sąlygos. Tokiu atveju, pagal I priedo 1 lentelę valstybė narė pasirenka atitinkamas viršutinę ir apatinę temperatūros ribas, be to, gali apibrėžti drėgmės sąlygas (su kondensatu ar be kondensato) ir tai, ar numatoma naudojimo vieta yra atvira, ar uždara.

4.   Kai matavimo priemonei nustatomos skirtingos tikslumo klasės:

Bet kuriuo atveju pagal a arba b punktus gali būti naudojamos geresnės tikslumo klasės matavimo priemonės, jei savininkas taip pasirenka.“

11

Šios direktyvos 9 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Matavimo priemonės atitiktis atitinkamiems esminiams reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų, išvardytų atskirajame matavimo priemonės priede.<…>“

12

Tos pačios direktyvos I priede „Esminiai reikalavimai“ numatyta:

„Matavimo priemonė turi užtikrinti aukštą metrologinės apsaugos lygį, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų pasitikėti matavimo rezultatu, o jos projektas ir gamyba turi atitikti aukštą kokybės lygį, kai kalbama apie matavimo techniką ir matavimo duomenų saugą.“

Toliau yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti matavimo priemonės, prireikus papildyti specialiaisiais reikalavimais matavimo priemonėms, nustatytais MI‑001–MI‑010 prieduose, kuriuose pateikiama daugiau detalių apie tam tikrus bendrųjų reikalavimų aspektus.

<…>

8. Apsauga nuo klastojimo

<…>

10. Rezultato rodmuo

<…>

<…>“

13

Direktyvos 2004/22 MI‑001 priede „Vandens skaitikliai“ nustatyta:

„Vandens skaitikliams, skirtiems matuoti švaraus, šalto arba karšto vandens, suvartojamo buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, tūrį, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros.

Apibrėžimai

Vandens skaitikliai

Matavimo priemonė, skirta naudojimo sąlygomis matuoti ir rodyti per matavimo jutiklį pratekančio vandens tūrį bei kaupti matavimo rezultatus.

<…>“

14

Direktyvos 2004/22 MI‑005 priede „Matavimo sistemos, skirtos nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti“ sąvoka „matavimo sistema“ apibrėžiama kaip „[s]istema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo operacijoms lengvinti.“

15

2006 m. birželio 22 d. Įstatymu Nr. X‑717 (Žin., 2006, Nr. 77‑2966) patvirtintos redakcijos Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta:

„Matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais.“

16

To paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta:

„Matavimo sistema – kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti.“

17

2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. V‑107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (Žin., 2010, Nr. 135-2010, toliau – 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas) numatyta:

18

Vilniaus energija yra įmonė, tiekianti šilumą ir karštą vandenį Vilniaus mieste.

19

Tirdami 2012 m. vasario 7 d. vartotojo prašymą Metrologijos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad vartotojo bute Vilniaus energija sumontavo WFH 36 tipo karšto vandens skaitiklį Nr. 09532667. Skaitiklis turi galiojančios pirminės patikros, kurią atliko Vilniaus metrologijos centras, žymenis.

20

Šis skaitiklis buvo sujungtas su šilumos reguliavimo ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo automatiniu įtaisu „Rubisafe“, kuriuo skaitiklio rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu ir naudojami sąskaitoms išrašyti. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, dauguma „Rubisafe“ įtaisų buvo gaminami Vokietijoje.

21

Vadovaudamasi 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo 2 punktu, Metrologijos inspekcija nusprendė, kad skaitiklio matavimo rezultatai negali būti perduoti nuotoliniu būdu, nes nebuvo atlikta visos sistemos, t. y. vandens skaitiklio ir nuotolinio duomenų perdavimo įtaiso, metrologinė patikra.

22

2012 m. kovo 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktu Nr. PA‑954(V 12) (toliau – patikrinimo aktas) Metrologijos inspekcija nustatė Vilniaus energijai tokius du įpareigojimus:

23

Vilniaus energija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti patikrinimo aktą.

24

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Vilniaus energijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25

Dėl šio sprendimo Vilniaus energija pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, iš 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo, taip pat iš patikrinimo akto, kuriuo šis įsakymas įgyvendinamas, matyti, jog net jei vandens skaitiklis, kaip matavimo priemonė, atitinka visus Direktyvos 2004/22 reikalavimus ir yra pažymėtas reikiamais šioje direktyvoje nurodytais ženklais, šis skaitiklis paprastai negali būti naudojamas sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu. Taip yra todėl, kad pagal nacionalinę teisę ir praktiką šis skaitiklis kokybiškai prilyginamas naujai matavimo priemonei – matavimo sistemai, kuriai, būtent kaip sistemai, pagal nacionalinę teisę turi būti atliktas matavimo sistemos tipo įvertinimas ir patvirtinimas, taip pat metrologinė patikra.

27

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl šios nacionalinės teisės ir praktikos suderinamumo su SESV 34 straipsniu ir minėta direktyva.

28

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [SESV] 34 straipsnis ir (arba) Direktyva 2004/22 <...> turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kuriuos visus Direktyvos 2004/22 <...> reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo [įtaisu], yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo [įtaisu] nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai?“

29

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar dėl to, kad sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, karšto vandens skaitiklis, atitinkantis visus Direktyvos 2004/22 reikalavimus, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

30

Pagal šios direktyvos 1 straipsnį ji taikoma įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskirame matavimo priemonių priede, skirtame vandens skaitikliams, būtent – MI‑001 priede.

31

Tame priede sąvoka „vandens skaitiklis“ apibrėžiama kaip „matavimo priemonė, skirta naudojimo sąlygomis matuoti ir rodyti per matavimo jutiklį pratekančio vandens tūrį bei kaupti matavimo rezultatus“.

32

Šiuo klausimu Direktyvos 2004/22 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad vandens skaitiklis, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą, turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus šios direktyvos I priede ir atitinkamame atskirame vandens skaitikliams skirtame priede, būtent – šios direktyvos MI‑001 priede.

33

Kaip vienas iš šių esminių reikalavimų minėto I priedo 8.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad matavimo priemonės metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie jo nuotolinio duomenų perdavimo įtaiso. Be to, minėto I priedo10.5 punkte numatyta, kad jeigu skiriasi matavimo priemonės ir šio įtaiso rodmenys, naudotojo mokėtiną kainą lemia matavimo priemonės rodmenys.

34

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog karšto vandens skaitiklis, atitinkantis visus minėtoje direktyvoje numatytus reikalavimus, negali būti laikomas nepatenkančiu į jos taikymo sritį dėl to, kad jis sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu.

35

Vadinasi, toks skaitiklis patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

36

Kita vertus, dėl nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso reikia pažymėti, kad jo funkcija tėra duomenų, kuriuos prieš tai išmatavo karšto vandens skaitiklis, nuotolinis (telemetrinis) perdavimas. Kadangi toks įtaisas nėra „įtaisas, turintis matavimo funkciją“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/22 1 straipsnį, jis nepatenka į jos taikymo sritį.

37

Be to, ši direktyva netaikoma ir sistemai, apimančiai patį vandens skaitiklį ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisą. Kitaip nei šios direktyvos MI‑005 priedas dėl matavimo sistemų, skirtų nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti, kuriame sąvoka „matavimo sistema“ apibrėžiama kaip „[s]istema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo operacijoms lengvinti“, tos pačios direktyvos MI‑001 priede nėra jokios nuorodos į šią sąvoką. Toks nebuvimas paaiškinamas tuo, kad į Direktyvos 2004/22 taikymo sritį patenkantis vandens skaitiklis yra suprojektuotas kaip vientisa matavimo priemonė, kuriai nereikia kitų įtaisų, kad galėtų, jau kaip sistema, užtikrinti tikslų matavimą ar palengvinti matavimo operacijas.

38

Todėl siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką reikia išnagrinėti, pirma, karšto vandens skaitiklių aspektu ir, antra, nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso aspektu.

39

Pirma, kiek tai susiję su karšto vandens skaitikliais, primintina, kad kai tam tikra sritis buvo išsamiai suderinta Europos Sąjungos lygiu, visos su ja susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokios suderinimo priemonės nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas (žr. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑463/01, EU:C:2004:797, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

40

Tai taikytina Direktyvos 2004/22 atveju; šia direktyva, kaip matyti, be kita ko, iš jos 3 konstatuojamosios dalies, siekiama visose valstybėse narėse nustatyti tuos pačius veikimo reikalavimus, kuriuos šios direktyvos 1 straipsnyje nurodyti įtaisai ir sistemos turi atitikti, kad būtų galima juos pateikti rinkai ir (arba) pradėti naudoti.

41

Šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės iš principo negali trukdyti pateikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti kurią nors matavimo priemonę, kuri, teigiamai įvertinus jos atitiktį visiems šios direktyvos reikalavimams, turi „CE“ atitikties ženklą ir papildomą metrologinį ženklą. Kita vertus, kai matavimo priemonė neatitinka Direktyvos 2004/22 reikalavimų, jos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokia priemonė negali būti pateikta rinkai ir (arba) pradėta naudoti.

42

Be to, siekiant atsižvelgti į klimato sąlygų skirtumus arba į skirtingus vartotojo apsaugos lygius, kurie gali egzistuoti nacionaliniu lygmeniu, pagal šios direktyvos 8 straipsnio 3 ir 4 dalį, atsižvelgiant į jos 10 konstatuojamąją dalį, valstybėms narėms leidžiama šioje nuostatoje numatytomis sąlygomis nustatyti aplinkos arba tikslumo klases, kurias matavimo priemonė turi atitikti, kad galėtų būti naudojama.

43

Vadinasi, papildomus nacionalinius reikalavimus matavimo priemonėms, turinčioms „CE“ atitikties ženklą ir papildomą metrologinį ženklą, valstybės narės gali taikyti tik toje nuostatoje numatytais atvejais.

44

Pažymėtina, kad toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, nesusiję su toje nuostatoje numatytais atvejais.

45

Taigi tokiu nacionaliniu reguliavimu ir praktika trukdoma naudoti visus Direktyvos 2004/22 reikalavimus atitinkantį karšto vandens skaitiklį, sujungtą su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nes reikalaujama atlikti tokio skaitiklio metrologinę patikrą.

46

Darytina išvada, kad minėta direktyva turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje.

47

Antra, dėl nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisų primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 36 punkte, šie įtaisai nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį. Todėl šį nacionalinį reguliavimą ir praktiką reikia išnagrinėti atsižvelgiant į ESV sutarties nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo.

48

Šiuo klausimu pažymėtina, kad toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos reikalaujama atlikti teisėtai kitose valstybėse narėse pagamintų nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisų metrologinę patikrą, riboja patekimą į importo valstybės narės rinką, todėl jie turėtų būti vertinami kaip kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį (šiuo klausimu žr. sprendimų Radiosistemi, C‑388/00 ir C‑429/00, EU:C:2002:390, 43 punktą; ATRAL, C‑14/02, EU:C:2003:265, 62 bei 63 punktus ir Komisija / Portugalija, C‑432/03, EU:C:2005:669, 41 punktą).

49

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, tokia priemonė gali būti pateisinama tik vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje numatytų imperatyvių reikalavimų su sąlyga, kad šios priemonės galėtų užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (žr. Sprendimo Komisija / Portugalija, EU:C:2005:669, 42 punktą).

50

Pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionaliniu reguliavimu ir praktika siekiama apsaugoti vartotojus. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad vartotojų apsauga yra teisėtas tikslas, kuriuo iš principo galima pateisinti Sutartimi garantuojamos pagrindinės laisvės, pavyzdžiui, laisvo prekių judėjimo, apribojimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Canal Satélite Digital, C‑390/99, EU:C:2002:34, 34 punktą).

51

Kadangi atliekant metrologinę patikrą galima išvengti duomenų iškraipymo ir klastojimo juos perduodant, toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali užtikrinti vartotojų apsaugą.

52

Vis dėlto toks nacionalinis reguliavimas ir praktika viršija tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

53

Iš tikrųjų pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką numatyta tiek karšto vandens skaitiklių, sujungtų su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisais, tiek pastarųjų įtaisų metrologinė patikra. Reikia pažymėti, pirma, kad pagal Direktyvos 2004/22 9 straipsnį vandens skaitiklio atitiktis atitinkamiems esminiams šioje direktyvoje numatytiems reikalavimams įvertinama iki jo pateikimo rinkai ir pradėjimo naudoti. Tik tuomet, jeigu šis įvertinimas yra teigiamas, šio skaitiklio gamintojas gali pritvirtinti papildomą metrologinį ženklą. Taigi visus minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra jau buvo atlikta. Antra, kaip pabrėžta šio sprendimo 33 punkte, tos pačios direktyvos I priedo 8.1 punkte numatyta, jog visus Direktyvoje 2004/22 numatytus reikalavimus atitinkančių karšto vandens skaitiklių metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie šių skaitiklių nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisų. Trečia, jeigu skiriasi matavimo priemonės ir šio įtaiso rodmenys, naudotojo mokėtiną kainą lemia matavimo priemonės rodmenys.

54

Darytina išvada, kad visus šios direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti. Šis tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tomis, kurių imtasi pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pavyzdžiui, vien šio įtaiso metrologine patikra.

55

Be to, net jeigu atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, t. y. pagrindinėje byloje – Metrologijos inspekcija, vėliau nuspręstų metrologinę patikrą taikyti tik nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisams, reikia priminti, kad šios institucijos bet kuriuo atveju negali be reikalo reikalauti techninių tyrimų, kurie jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir kurių rezultatai joms prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti pateikti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Portugalija, EU:C:2005:669, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad SESV 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

SESV 34 straipsnis ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.