(1)

Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COGECA);

(2)

Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir

(3)

Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacija („Europêche“),

(1)

Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 153–155 straipsnius,

(2)

2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Konvencija Nr. 188 arba Konvencija),

(3)

2007 m. TDO rekomendaciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Rekomendacija Nr. 199),

(4)

2006 m. TDO rekomendaciją dėl darbo santykių (toliau – Rekomendacija Nr. 198),

(5)

Gaires uosto valstybės kontrolės pareigūnams, atliekantiems patikrinimus pagal 2007 m. Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje Nr. 188, priimtas 309-ame TDO valdybos posėdyje 2010 m. lapkričio 13–19 d. (toliau – UVK gairės),

(6)

2010 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2010/321/ES, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188),

(7)

Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Direktyvos 2003/88/EB nuostatų, taikomų jūrų žvejybos laivuose dirbantiems darbuotojams, peržiūra“ (COM(2011) 306 galutinis, 2011 m. gegužės 31 d.),

(1)

2007 m. birželio 14 d. Tarptautinės darbo sesijoje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konferencijos 96-oje sesijoje priimta Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (toliau – Konvencija Nr. 88);

(2)

Konvencija Nr. 188 priimta 437 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 22 susilaikius. Visi dalyvavę Vyriausybių atstovai (53 balsai), visi dalyvavę darbuotojų atstovai (25 balsai) ir visi dalyvavę darbdavių atstovai (22 balsai) iš dalyvavusių 27 Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) balsavo už konvencijos priėmimą;

(3)

globalizacija labai paveikė žvejybos sektorių, todėl žvejams būtina suteikti daugiau teisių ir jas ginti;

(4)

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) mano, kad palyginti su kitomis profesijomis žvejyba yra pavojinga;

(5)

Konvencijos Nr. 188 tikslas yra užtikrinti žvejybos laivuose dirbantiems žvejams tinkamas darbo sąlygas, susijusias su būtinaisiais reikalavimais dirbant laive, tarnybos, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygomis, darbo sauga ir sveikatos apsauga, medicinine priežiūra ir socialine apsauga;

(6)

pagal Konvenciją Nr. 188 TDO narės privalo naudotis nacionaliniais teisės aktais joms suteikta jurisdikcija ir kontroliuoti su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, o tam jos turi nustatyti sistemą, pagal kurią užtikrinamas Konvencijos reikalavimų laikymasis;

(7)

SESV 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami ES socialiniams partneriams bendrai paprašius, remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Todėl socialiniai partneriai nusprendė pradėti derybas dėl susitarimo, kuriuo įgyvendinamos tam tikros Konvencijos Nr. 188 dalys, priėmimo atsižvelgiant į SESV 153 straipsnyje nustatytus apribojimus;

(8)

ES socialinių partnerių nuomone, ši iniciatyva labai svarbi skatinant valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją, kuri Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje nustatytų vienodas taisykles srityse, susijusiose su žvejų darbo bei gyvenimo sąlygomis žvejybos laivuose;

(9)

ES socialiniai partneriai mano, kad šis susitarimas – pirmasis etapas siekiant kodifikuoti socialinį acquis žvejybos sektoriuje;

(10)

šiuo metu tam tikri jūrų žvejybos laivų darbuotojų darbo laiko organizavimo aspektai reguliuojami Direktyvos 2003/88/EB 21 straipsnio nuostatomis. Nors pagal Konvencijos Nr. 188 13 ir 14 straipsnius žvejų apsauga apskritai yra žemesnio lygio nei pagal Direktyvą, kai kuriose Konvencijos 14 straipsnio nuostatose nustatytas aukštesnis apsaugos lygis. Todėl ES socialiniai partneriai susitarė sujungti minėtas nuostatas. Tai leis užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą. Šiose nuostatose numatyta: kompetentingos institucijos konsultacijos su ES socialiniais partneriais prieš nustatant būtiniausią apsaugos lygį; naujas tikslas – mažinti nuovargį; kompensuojamojo poilsio laikas, suteikiamas pritaikius minimalaus poilsio valandų arba maksimalaus darbo valandų skaičiaus išimtis; geresnė apsauga po nelaimių;

(11)

turėtų būti laikoma, kad Konvencijos Nr. 188 nuostatos dėl medicininės priežiūros kokybės, apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, gyvenimo sąlygų, kompensacijos pavojų ar ligų atvejais, taip pat nuostatos dėl socialinės apsaugos, atsižvelgiant į žvejų darbo žvejybos laivuose specifiką, pvz., geografinę atskirtį, nuovargį ir atliekamo darbo, pirmiausia fizinio, pobūdį, yra taikytinos žvejų saugumui ir sveikatai darbe;

(12)

Konvencija Nr. 188 taikoma visiems žvejams, o žvejys jos 1 straipsnio e punkte apibrėžtas kaip „kiekvienas asmuo, dirbantis, einantis bet kokias pareigas ar dirbantis pagal profesiją bet kokiame žvejybos laive, įskaitant laive dirbančius asmenis, kuriems mokama pagal sugauto laimikio dalį, tačiau neįskaitant laivavedžių, karinio laivyno jūrininkų, kitų nuolat valstybės institucijose dirbančių asmenų, krante dirbančių asmenų, kurie atlieka tam tikrus darbus žvejybos laive, ir žvejybos stebėtojų“. Dėl SESV nustatytų apribojimų ES socialiniai partneriai nėra įgalioti susitarti dėl tekstų, kurie būtų įgyvendinami Tarybos sprendimu, o dėl to nukenčia žvejai, kurie nėra įdarbinti pagal darbo sutartį ar darbo santykius. Tačiau tai, kad tokiems žvejams būnant laive kartu su kitais žvejais, dirbančiais pagal darbo sutartį ar darbo santykius, jiems taikomi skirtingi standartai arba netaikomi jokie standartai, gali paveikti bendrą jų darbo saugą ir sveikatą, įskaitant gyvenimo ir darbo sąlygas. Todėl ES socialiniai partneriai, siekdami apsaugoti žvejus, kurie dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykius, mano, kad būtų pagrįsta taikyti šį susitarimą ne tik žvejams, kurie dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykius, bet ir visiems kitiems žvejams tame pačiame laive;

(13)

tinkama šio susitarimo įgyvendinimo priemonė yra direktyva, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, privaloma valstybėms narėms rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo būdus,

(1)

atsižvelgiant į tai, kad priimant Konvenciją valstybės narės buvo vienbalsės ir kad Konvencijos ir šio susitarimo priėmimo taikymo sritis ir aprėptis gerokai skiriasi, ratifikuoti Konvenciją Nr. 188;

(2)

parengti bendrą Konvencijos Nr. 188 41 straipsnyje nurodyto galiojančio dokumento formą, kuri būtų naudojama visoje Europos Sąjungoje;

(3)

remiantis UVK gairėmis suformuoti suderintą uosto valstybės kontrolės politiką, taikytiną žvejybos laivams, patenkantiems į Konvencijos Nr. 188 taikymo sritį, kuri būtų įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje,

a)

visiems žvejams, pagal darbo sutartį arba darbo santykius dirbantiems bet kokį darbą bet kokiame žvejybos laive, kuriame vykdoma komercinė žvejyba;

b)

siekiant užtikrinti bendrą saugumą ir sveikatą – visiems kitiems žvejams, esantiems tame pačiame laive kaip a punkte nurodyti žvejai.

a)

vykdyti tokią priežiūrą, kuri leistų užtikrinti, kad žvejai dirbtų kuo saugesnėmis ir sveikatai palankesnėmis sąlygomis;

b)

vadovauti žvejams atsižvelgiant į saugos ir sveikatos reikalavimus, įskaitant nuovargio prevenciją;

c)

sudaryti sąlygas mokymui laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laive; ir

d)

užtikrinti navigacijos ir budėjimo saugos ir atitinkamų geros jūreivystės standartų laikymąsi.

a)

dėl to nukentėtų atitinkamų žvejų mokymo pagal nustatytas programas ir tvarkaraščius veiksmingumas arba

b)

dėl konkrečių darbų pobūdžio ar patvirtintos mokymo programos reikia, kad žvejai, kuriems taikoma išimtis, atliktų darbus naktį, ir kompetentinga institucija pasikonsultavusi nusprendžia, kad darbas nepakenks jų sveikatai ar gerovei.

a)

sveikatos patikrinimų pobūdis;

b)

medicinos pažymų forma ir turinys;

c)

reikalavimas, kad medicinos pažymas išduotų tinkamos kvalifikacijos gydytojas arba, jei tai pažyma, kuria patvirtinamas tik regos tinkamumas, asmuo, kurį kompetentinga institucija laiko tinkamai kvalifikuotu tokiai pažymai išduoti; šie asmenys profesinius sprendimus priima visiškai nepriklausomai;

d)

sveikatos tikrinimo dažnumas ir medicinos pažymos galiojimo trukmė;

e)

teisė dar kartą kreiptis dėl privalomojo sveikatos patikrinimo į nepriklausomą gydytoją, valstybės narės paskirtą arbitru,

f)

kiti atitinkami reikalavimai.

a)

žvejų medicinos pažymose turi būti patvirtinta bent jau kad:

b)

ilgiausias medicinos pažymos galiojimo laikotarpis yra dveji metai, išskyrus kai žvejui yra mažiau nei 18 metų – tuomet ilgiausias pažymos galiojimo laikotarpis yra vieni metai;

c)

jei medicinos pažymos galiojimas baigiasi reisui nepasibaigus, pažyma lieka galioti iki to reiso pabaigos.

a)

leis visiškai pasiekti šiame straipsnyje ir 11 straipsnyje nustatytą bendrąjį tikslą ir uždavinius;

b)

atitiktų šio straipsnio 2 dalį ir

c)

nekeltų pavojaus žvejų saugai ir sveikatai.

1.

2.

a)

maksimalus darbo valandų skaičius yra ne didesnis kaip:

arba

b)

būtinasis poilsio valandų skaičius yra ne mažesnis kaip:

a)

įstatymais ir kitais teisės aktais, jei jie priimami konsultuojantis ir siekiant paskatinti įvairių formų socialinį dialogą, arba

b)

kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais.

a)

reikalaujama, kad su jos vėliava plaukiojančiuose arba pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose laivuose dirbantys žvejai būtų apsaugoti žvejo darbo sutartimi, kuri yra jiems suprantama ir atitinka šio susitarimo nuostatas, ir

b)

nurodomi būtinieji rekvizitai, kuriuos reikia įtraukti į žvejo darbo sutartį vadovaujantis šio susitarimo I priedo nuostatomis.

a)

procedūrų, kuriomis užtikrinama, kad žvejai turėtų galimybę peržiūrėti žvejo darbo sutartį ir pasitarti dėl jos sąlygų prieš ją sudarydami;

b)

kai reikalinga, žvejų darbo pagal tokią sutartį registravimo ir

c)

su žvejo darbo sutartimi susijusių ginčų sprendimo priemonių.

a)

draudžia samdos ir įdarbinimo tarnyboms naudoti būdus, mechanizmus ar sąrašus, kuriais siekiama sutrukdyti žvejams įsidarbinti, ir

b)

reikalauja, kad už samdą ir įdarbinimą žvejui tiesiogiai ar netiesiogiai nereikėtų mokėti jokio mokesčio ar įmokos – nei visos, nei dalinės.

a)

gyvenamųjų patalpų žvejybos laivuose įrengimo ar rekonstravimo planų tvirtinimas;

b)

gyvenamųjų patalpų ir laivo virtuvės priežiūra;

c)

vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir apšvietimas;

d)

pernelyg didelio triukšmo ir vibracijos mažinimas;

e)

miegamųjų, kajutkompanijų ir kitų gyvenamųjų patalpų vieta, dydis, statybinės medžiagos, baldai ir įrengimas;

f)

sanitarinės patalpos, įskaitant tualetus ir prausimosi patalpas, ir pakankamas karšto ir šalto vandens tiekimas ir

g)

reagavimo į skundus dėl gyvenamųjų patalpų, kurios neatitinka šio susitarimo reikalavimų, tvarka.

a)

būtų užtikrinama tinkama laive laikomo ir tiekiamo maisto maistinė vertė, kokybė ir kiekis;

b)

būtų užtikrinama tinkama geriamojo vandens kokybė ir kiekis ir

c)

maistą ir vandenį žvejybos laivo savininkas žvejams suteiktų nemokamai. Tačiau vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais šias išlaidas galima susigrąžinti kaip veiklos išlaidas, jei tai nustatyta dalininkų sistemą reglamentuojančioje kolektyvinėje sutartyje arba žvejo darbo sutartyje.

a)

turi teisę į gydymą krante ir teisę būti laiku nugabenti į krantą gydymui, jei rimtai susižeidžia ar suserga;

b)

gauna žvejybos laivo savininko užtikrinamą sveikatos apsaugą ir medicininę priežiūrą jiems būnant:

c)

su darbu susijusios ligos ar traumos atveju toliau gauna tinkamą medicininę priežiūrą pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba praktiką.

a)

būtų užtikrinama laikantis taikytinų Direktyvos 92/29/EEB ir šio susitarimo 28 straipsnio nuostatų (jei žvejys yra laive) ir

b)

apimtų gydymą ir susijusią materialinę pagalbą ir paramą gydymo laikotarpiu (jei žvejys išsilaipinęs uoste ne toje šalyje, kuri teikia jam socialinę apsaugą).

a)

be Direktyvos 92/29/EEB 2 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, privalomosios laivo medicinos priemonės bei medicininė įranga būtų nustatomi taip pat atsižvelgiant į veiklos vietą;

b)

be Direktyvos 92/29/EEB 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, rengiant specialius žvejų mokymus taip pat būtų atsižvelgiama į laive esančių žvejų skaičių ir reiso trukmę;

c)

Direktyvos 92/29/EEB 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų informacinių leidinių kalba ir forma būtų suprantama šio straipsnio b punkte nurodytiems specialiai parengtiems žvejams;

d)

Direktyvos 92/29/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas medicinines konsultacijas taip pat būtų galima rengti per palydovinį ryšį ir kad žvejybos laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava ar registruotuose pagal bendrą jos jurisdikciją, būtų tokioms konsultacijoms skirta radijo ar palydovinio ryšio įranga ir

e)

žvejybos laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava ar registruotuose pagal bendrą jos jurisdikciją, būtų kompetentingos institucijos priimtas ar patvirtintas medicinos vadovas arba naujausios redakcijos Tarptautinio medicinos vadovo laivams leidimas.

a)

tiek, kiek tai atitinka valstybės narės nacionalinę teisę ir praktiką, 26 straipsnio b punkte ir 28 straipsnyje nurodyta medicininė priežiūra žvejams būtų teikiama nemokamai; taip pat,

b)

kol žvejys nėra repatrijuotas, medicininės priežiūros išlaidas, nuo kurių žvejys yra atleistas pagal šio straipsnio a punktą, žvejybos laivo savininkas padengtų tiek, kiek jų pagal savo socialinio draudimo sistemą nepadengia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis; taip pat

c)

žvejybos laivo savininkas teisiškai atsakytų už 26 straipsnio c punkte nurodytų išlaidų padengimą tiek, kiek tų išlaidų pagal savo socialinio draudimo sistemą nepadengia už žvejo socialinę apsaugą atsakinga šalis.

a)

sistemą, už kurią atsakingi žvejybos laivų savininkai, arba

b)

privalomojo draudimo, darbuotojų kompensavimo ar kitas programas.

a)

nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir su darbu susijusių rizikos veiksnių prevencijos žvejybos laivuose, įskaitant rizikos vertinimą ir valdymą, žvejų mokymą ir jų instruktavimą laive;

b)

žvejų mokymo dirbti su įvairių rūšių žvejybos įranga, kurią jie naudos, ir atlikti žvejybos operacijas, kurioms jie yra samdomi;

c)

žvejybos laivų savininkų, žvejų ir kitų susijusių asmenų įsipareigojimų, tinkamai atsižvelgiant į jaunesnių nei 18 metų žvejų saugą ir sveikatą;

d)

ataskaitų dėl nelaimingų atsitikimų su jos vėliava plaukiojančiuose arba pagal jos bendrą jurisdikciją registruotuose žvejybos laivuose teikimo ir tų nelaimingų atsitikimų tyrimo ir

e)

jungtinių profesinės saugos ir sveikatos komitetų ar, pasikonsultavus, kitų atitinkamų organų sudarymo.

a)

pasikonsultavusi reikalauja, kad žvejybos laivo savininkas, vadovaudamasis nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais, kolektyvinėmis darbo sutartimis ir praktika, laivuose nustatytų nelaimingų atsitikimų ir traumų darbe, taip pat su darbu susijusių ligų prevencijos procedūras atsižvelgdamas į konkrečius pavojus ir rizikos veiksnius atitinkamame žvejybos laive, ir

b)

reikalauja, kad žvejybos laivų savininkams, kapitonams, žvejams ir kitiems atitinkamiems asmenims būtų pateiktos pakankamos ir tinkamos rekomendacijos, mokymo medžiaga ar kita atitinkama informacija apie tai, kaip vertinti ir valdyti žvejybos laivuose saugai ir sveikatai kylančią riziką.

a)

užtikrina, kad kiekvienam laive esančiam žvejui būtų suteikta atitinkama asmeninė apsauginė apranga ir įranga;

b)

užtikrina, kad kiekvienas laive esantis žvejys būtų baigęs kompetentingos institucijos patvirtintus saugos pagrindų mokymo kursus, ir

c)

užtikrina, kad prieš naudodamiesi įranga ar dalyvaudami atitinkamose operacijose žvejai būtų pakankamai ir tinkamai supažindinti su įranga ir jos veikimo metodais, įskaitant atitinkamas saugos priemones.

a)

žvejo vardas, jei yra kiti vardai, ir pavardė, gimimo data ar amžius ir gimimo vieta;

b)

sutarties sudarymo data ir vieta;

c)

žvejybos laivo ar laivų pavadinimas (-ai) ir laivo ar laivų, kuriuose žvejys susitaria dirbti, registracijos numeris (-iai);

d)

darbdavio ar žvejybos laivo savininko arba kitos sutarties su žveju šalies atstovo vardas ir pavardė;

e)

reisas ar reisai, į kuriuos bus plaukiama, jei tai gali būti nustatyta sudarant sutartį;

f)

pareigos, į kurias žvejys bus paskirtas ar kurias atliks;

g)

jei įmanoma, data ir vieta, kur ir kada žvejys turi atvykti į darbą laive;

h)

atsargos, kuriomis turi būti aprūpintas žvejys, nebent nacionaliniuose įstatymuose ir teisės aktuose būtų nustatyta kokia nors kita sistema;

i)

darbo užmokesčio dydis arba dalies dydis ir šios dalies apskaičiavimo metodas, jei atlyginama pagal dalininkų sistemą, arba darbo užmokesčio ir dalies suma ir pastarosios apskaičiavimo metodas, jei atlyginama pagal mišrų principą, ir bet koks sutartas minimalus darbo užmokestis;

j)

sutarties nutraukimas ir su tuo susijusios sąlygos, t. y.:

k)

kasmetinių mokamų atostogų kiekis arba atitinkamai atostogų apskaičiavimo formulė;

l)

sveikatos ir socialinis draudimas ir atitinkamai darbdavio, žvejybos laivo savininko ar kitos sutarties su žveju šalies ar šalių žvejui teikiamos lengvatos;

m)

žvejo teisė būti repatrijuotam;

n)

nuoroda į kolektyvinę sutartį, jei taikytina;

o)

minimali poilsio laikotarpių trukmė vadovaujantis nacionaline teise, teisės aktais ar kitais dokumentais ir

p)

bet kuri kita pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus būtina informacija.

1.

Šis priedas taikomas nepažeidžiant Direktyvos 92/29/EEB ir Direktyvos 93/103/EB.

2.

Šiame priede:

a)    Susitarimas – 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo;

b)    naujas žvejybos laivas – laivas:

c)    esamas laivas – nenaujas žvejybos laivas.

3.

Toliau išdėstytos nuostatos taikomos visiems naujiems žvejybos laivams su deniais, atsižvelgiant į galimas Susitarimo 3 straipsnyje nustatytas išimtis. Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti šio priedo reikalavimus ir esamiems laivams, kai ir tiek, kiek, jos manymu, tai pagrįsta ir įgyvendinama.

4.

Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio priedo nuostatų, susijusių su paprastai mažiau nei 24 valandas jūroje praleidžiančiais žvejybos laivais, jei žvejai negyvena laive, kai jis stovi uoste. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tokiuose laivuose dirbantiems žvejams būtų sudarytos tinkamos poilsio, maitinimosi ir sanitarinės sąlygos.

5.

24 metrų ir ilgesniems laivams taikomi reikalavimai gali būti taikomi laivams, kurių ilgis yra nuo 15 iki 24 metrų, jei kompetentinga institucija pasikonsultavusi nusprendžia, kad tai pagrįsta ir įgyvendinama.

6.

Perkraunamuosiuose laivuose, kuriuose nėra tinkamų gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių sąlygų, dirbantiems žvejams tokios gyvenamosios patalpos ir sąlygos turi būti užtikrinamos aptarnavimo laive.

7.

Valstybės narės gali išplėsti šio priedo reikalavimų taikymo sritį įtraukdamos su vibracija, ventiliacija, šildymu ir oro kondicionavimu, taip pat su uždarų darbo patalpų ir sandėliavimo patalpų apšvietimu susijusius reikalavimus, jei pasikonsultavus nutariama, kad toks taikymo srities išplėtimas yra tinkamas ir neturės neigiamo poveikio darbo eigai, darbo sąlygoms arba sugaunamos žuvies kokybei.

8.

Kompetentinga institucija pati patikrina, kad visi naujai pastatyti laivai ar laivai, kuriuose buvo rekonstruotos laivo įgulos gyvenamosios patalpos, atitiktų šio priedo reikalavimus. Kompetentinga institucija, kiek įmanoma, reikalauja atitikties šio priedo reikalavimams, jei laivo įgulos gyvenamosios patalpos iš esmės rekonstruojamos, o kai vėliava, su kuria laivas plaukia, pakeičiama valstybės narės vėliava – atitikties šio priedo reikalavimams, taikomiems vadovaujantis 3 dalimi.

9.

8 dalyje nurodytais atvejais dėl 24 metrų ir ilgesnių laivų kompetentingai institucijai ar jos įgaliotam subjektui būtina pateikti tvirtinti detalius planus ir su apgyvendinimu susijusią informaciją.

10.

Jei laivas 24 metrų ar ilgesnis, visada, kai žvejybos laivo įgulos gyvenamosios patalpos rekonstruojamos ar iš esmės keičiamos, kompetentinga institucija patikrina patalpų atitiktį Susitarimo reikalavimams, o kai vėliava, su kuria plaukia laivas, pakeičiama valstybės narės vėliava – atitiktį šio priedo reikalavimams, taikomiems vadovaujantis 3 dalimi. Kompetentinga institucija gali savo nuožiūra atlikti papildomus įgulos gyvenamųjų patalpų patikrinimus.

11.

Kai vėliava, su kuria plaukioja laivas, pakeičiama valstybės narės vėliava arba laivas užregistruojamas pagal valstybės narės bendrą jurisdikciją, bet kurie kiti reikalavimai, kuriuos pagal Konvencijos Nr. 118 III priedo 15, 39, 47 ar 62 dalis galėjo nustatyti ne ES valstybės narės, su kurios vėliava anksčiau plaukiojo laivas, kompetentinga institucija, nustoja laivui galioti.

12.

Visų gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti pakankamas. Patalpų, kuriose žvejams gali tekti ilgai stovėti, mažiausią patalpų aukštį nustato kompetentinga institucija.

13.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose mažiausias leistinas aukštis visose gyvenamosiose patalpose, kuriose žvejams būtina visapusiškai ir laisvai judėti, turi būti ne mažesnis nei 200 cm.

14.

Neturi būti tiesioginių įėjimų į miegamuosius iš žuvies cechų ir variklių patalpų, išskyrus avarinius išėjimus. Jei tai pagrįsta ir įgyvendinama, įėjimai ir išėjimai neturėtų tiesiogiai jungti laivo virtuvės, saugyklų, džiovyklų ar bendrų sanitarinių patalpų, nebent būtų aiškiai nustatyta kitaip.

15.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose iš žuvies cechų ir variklių patalpų ar laivo virtuvės, saugyklų, džiovyklų ar bendrų sanitarinių patalpų neturi būti tiesioginių įėjimų į miegamuosius, išskyrus avarinius išėjimus; pertvaros dalis, atskirianti tokias patalpas nuo miegamųjų ir išorės pertvarų, turi būti įrengta naudojant tvirtas plieno ar kitos aprobuotos medžiagos konstrukcijas ir neturi praleisti vandens ar dujų. Šia nuostata neatmetama galimybė įrengti dviem kajutėms vieną sanitarinę patalpą. Šia nuostata nepanaikinama galimybė dviem kajutėms įrengti vieną sanitarinę patalpą.

16.

Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai izoliuotos; vidaus pertvaroms, sienų plokštėms ir apkaloms, taip pat grindims ir jungtims naudojamos medžiagos turi atitikti paskirtį ir padėti užtikrinti sveiką aplinką. Visose gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrinamas tinkamas vandens šalinimas.

17.

Turi būti imtasi visų įmanomų priemonių siekiant apsaugoti žvejybos laivo įgulos gyvenamąsias patalpas nuo musių ir kitų vabzdžių, ypač, kai laivai plaukioja teritorijose, kuriuose labai daug uodų.

18.

Turi būti numatyti reikiami avariniai išėjimai iš visų įgulos gyvenamųjų patalpų.

19.

20 dalis taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2003/10/EEB ir Direktyvos 2002/44/EB.

20.

Kompetentinga institucija patvirtina triukšmo ir vibracijos gyvenamosiose patalpose standartus taip užtikrindama tinkamą žvejų apsaugą nuo tokio triukšmo ir vibracijos poveikio, įskaitant triukšmo ir vibracijos sukelto nuovargio padarinius.

21.

Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos atsižvelgiant į klimato sąlygas. Kai žvejai yra laive, visada turi būti užtikrinamas reikiamas oro tiekimas per ventiliacijos sistemą.

22.

Ventiliacija turi būti įrengta taip (ar kitomis priemonėmis turi būti užtikrinama), kad nerūkantys asmenys būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

23.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose turi būti įrengta patalpų ventiliacijos sistema, kuri kontroliuojama siekiant palaikyti tinkamą oro būklę ir užtikrinti pakankamą oro judėjimą bet kokiomis oro ir klimato sąlygomis. Ventiliacijos sistemos veikia visą laiką, kol laive yra žvejų.

24.

Gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant į klimato sąlygas, turi būti tinkamai šildomos.

25.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose turi būti tiekiama pakankamai šilumos per tinkamą šildymo sistemą, išskyrus žvejybos laivus, kurie plaukioja vien tik tropikų klimato sąlygomis. Naudojant šildymo sistemą šiluma prireikus turi būti užtikrinama bet kokiomis oro sąlygomis; ši sistema turi veikti, kai žvejai gyvena ar dirba laive ir tada, kai tai būtina pagal aplinkybes.

26.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose, išskyrus laivus, nuolat plaukiojančius teritorijose, kur tai nebūtina dėl vidutinio klimato juostos sąlygų, turi būti užtikrinamas oro kondicionavimas gyvenamosiose patalpose, kapitono tiltelyje, radijo ryšio patalpoje ir bet kurioje centralizuotos variklių kontrolės patalpoje.

27.

Visos gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai apšviestos.

28.

Jei tik įmanoma, gyvenamosiose patalpose, be dirbtinio, turi būti ir natūralus apšvietimas. Jei į miegamąsias patalpas patenka dienos šviesa, užtikrinamos jos dengimo priemonės.

29.

Be įprasto apšvietimo, miegamuosiuose prie kiekvieno gulto įrengiamas skaitymui tinkamas apšvietimas.

30.

Miegamuosiuose įrengiamas avarinis apšvietimas.

31.

Jei laive neįrengtas avarinis apšvietimas valgykloje, praėjimuose ir kitose patalpose, kurios yra evakuacijos keliai ar gali būti naudojamos kaip avariniai išėjimai, jose įrengiamas nuolatinis naktinis apšvietimas.

32.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose gyvenamųjų patalpų apšvietimas turi atitikti kompetentingos institucijos nustatytą standartą. Bet kurioje laisvai judėti skirtų gyvenamųjų patalpų dalyje nustatomas būtinasis apšvietimo standartas atitinka šviesą, kurioje giedrą dieną normalios regos asmuo gali įskaityti įprastą laikraščio šriftą.

33.

Jei tai įmanoma atsižvelgiant į laivo sandarą, matmenis ar paskirtį, miegamosios patalpos išdėstomos taip, kad judėjimo ir greitėjimo poveikis būtų minimalus, tačiau jokiu būdu ne taraninės pertvaros priekyje.

34.

Vienai miegamajai patalpai tenkančių asmenų skaičius ir vienam asmeniui tenkantis plotas, išskyrus gultų ir spintelių užimamą plotą, turi būti toks, kad laive esantiems žvejams būtų užtikrinta tinkama erdvė ir patogumai, atsižvelgiant į laivo paskirtį.

35.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose vienam asmeniui tenkantis miegamosios patalpos plotas, be gultų ir spintelių užimamo ploto, negali būti mažesnis nei 1,5 kvadratinio metro.

36.

45 metrų ir ilgesniuose laivuose vienam asmeniui tenkantis miegamosios patalpos plotas, be gultų ir spintelių užimamo ploto, negali būti mažesnis nei 2 kvadratiniai metrai.

37.

Jei aiškiai nenustatyta kitaip, leistinas asmenų skaičius kiekvienoje miegamojoje patalpoje turi būti ne didesnis nei šeši.

38.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose leistinas asmenų skaičius kiekvienoje miegamojoje patalpoje turi būti ne didesnis nei keturi. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti taikyti šio reikalavimo išimtis, jei dėl laivo dydžio, tipo ar numatytos paskirties taikyti šį reikalavimą nepagrįsta ir neįmanoma.

39.

Jei aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, vadovybei turi būti įrengta atskira miegamoji patalpa ar patalpos.

40.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose, jei įmanoma, vadovybei skirtos patalpos yra skirtos vienam asmeniui, o miegamojoje patalpoje jokiu būdu negali būti daugiau nei dviejų gultų. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti taikyti šio reikalavimo išimtis, jei dėl laivo dydžio, tipo ar numatytos paskirties taikyti šį reikalavimą nepagrįsta ir neįmanoma.

41.

Didžiausias bet kurioje miegamojoje patalpoje telpančių asmenų skaičius įskaitomai ir neištrinamai užrašomas toje patalpoje gerai matomoje vietoje.

42.

Įrengiami tinkamų matmenų asmeniniai gultai. Čiužiniai turi būti pagaminti iš tinkamos medžiagos. Kiekviename gulte įrengiamas vietinis apšvietimas.

43.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose mažiausi vidiniai gultų matmenys turi būti ne mažesni nei 198 x 80 centimetrų.

44.

Miegamosios patalpos suplanuojamos ir įrengiamos taip, kad būtų užtikrintas patogumas jose apgyvendintiems asmenims ir sudarytos sąlygos švarai palaikyti. Būtina įranga apima gultus ir asmeninio naudojimo spinteles, kuriose pakaktų vietos drabužiams ir kitiems asmeniniams daiktams, ir kurių paviršius būtų tinkamas rašymui.

45.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiamas rašymui tinkamas stalas su kėde.

46.

Miegamosios patalpos, jei įmanoma, išdėstomos ar įrengiamos taip, kad vyrams ir moterims būtų užtikrintas deramas privatumas.

47.

Valgyklos įrengiamos kuo arčiau virtuvės, tačiau jokiu būdu ne taraninės pertvaros priekyje.

48.

Laivuose įrengiama laivo paskirtį atitinkanti valgyklos įranga. Tiek, kiek aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, valgyklos įranga turi būti atskirta nuo miegamųjų patalpų.

49.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose valgyklos įranga turi būti atskirta nuo miegamųjų patalpų.

50.

Kiekvienos valgyklos matmenys ir įranga turi būti pakankami, kad jomis vienu metu galėtų naudotis numatytas skaičius asmenų.

51.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiamas pakankamo galingumo šaldytuvas ir šaltų bei karštų gėrimų gamybos įranga, kurie visada prieinami žvejams.

52.

Visiems laive esantiems asmenims sudaroma galimybė naudotis sanitariniais patogumais, apimančiais, atsižvelgiant į laivo paskirtį, tualetus, kriaukles, vonias ar dušus. Šie patogumai turi atitikti bent būtinuosius sveikatos ir higienos, taip pat pagrįstus kokybės standartus.

53.

Sanitarinės patalpos įrengiamos taip, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta kitų patalpų užteršimo. Sanitarinėse patalpose užtikrinamas deramas privatumas.

54.

Visiems laivo žvejams ir kitiems laive esantiems asmenims sudaroma galimybė naudotis pakankamu šalto gėlo ir karšto gėlo vandens kiekiu tinkamai asmens higienai palaikyti. Pasikonsultavusi, kompetentinga institucija gali nustatyti būtinąjį tiektino vandens kiekį.

55.

Jei įrengiamos sanitarinės patalpos, jose turi būti su lauko oru susisiekianti ventiliacijos sistema, atskirta nuo bet kokios kitos gyvenamųjų patalpų dalies.

56.

Visi sanitarinių įrengimų paviršiai turi būti lengvai ir veiksmingai valomi. Grindys padengiamos neslidžia danga.

57.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose visiems žvejams, kurie gyvena patalpose be sanitarinių patogumų, įrengiama bent viena vonia ar dušas arba ir viena, ir kita, vienas tualetas ir viena kriauklė, skirta keturiems ar mažiau asmenų.

58.

Prireikus, atsižvelgiant į laivo paskirtį ir tiek, kiek tai aiškiai nenustatyta kitaip, įrengiama drabužių skalbimo ir džiovinimo įranga.

59.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiama tinkama drabužių skalbimo, džiovinimo ir lyginimo įranga.

60.

45 metrų ir ilgesniuose laivuose tinkama drabužių skalbimo, džiovinimo ir lyginimo įranga turi būti atskiroje patalpoje, atskirtoje nuo miegamųjų, valgyklų ir tualetų; ji turi būti tinkamai vėdinama, šildoma ir joje turi būti įtemptos virvės ar numatytos kitos priemonės drabužiams džiovinti.

61.

Be Direktyva 92/29/EEB nustatytų reikalavimų, prireikus sergančiam ar sužeistam žvejui skiriama atskira kajutė.

62.

Vietoj Direktyvos 92/29/EEB 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo taikoma ši nuostata: didesniuose nei 500 bruto registro tonų (BRT) laivuose (kuriuose yra ne mažiau kaip 15 žvejų, dirbančių ilgesniame nei trijų dienų reise) ir 45 metrų ar ilgesniuose laivuose (nesvarbu, kokio dydžio įgula ir kokio ilgio reisas) įrengiamas atskiras skyrius ligoniams, kuriame gali būti skiriamas gydymas. Ši patalpa tinkamai įrengiama ir užtikrinama jos švara.

63.

Ne miegamuosiuose, bet patogiai prie jų, įrengiama vieta pasikabinti blogu oru dėvimai aprangai ir kitoms asmeninėms apsaugos priemonėms.

64.

Visi laive esantys žvejai aprūpinami tinkamais valgymo įrankiais ir patalyne bei kita namų tekstile. Tačiau namų tekstilės kaina gali būti susigrąžinama kaip veiklos sąnaudos, jei taip nustatyta kolektyvinėje ar žvejo darbo sutartyje.

65.

Visiems 24 metrų ir ilgesniuose laivuose esantiems žvejams suteikiamos tinkamos poilsio priemonės, patogumai ir paslaugos. Kai įmanoma, poilsio veiklai gali būti naudojamos valgyklos.

66.

Visiems laive esantiems žvejams, kiek įmanoma, sudaroma pagrįsta galimybė naudotis ryšio įranga už pagrįstą mokestį, neviršijantį visos laivo savininko mokamos kainos.

67.

Laive yra maisto ruošimo įranga. Jei aiškiai nenustatyta kitaip ir jei įmanoma, ši įranga sumontuojama atskiroje virtuvėje.

68.

Virtuvė ar maisto ruošimo zona, jei atskira virtuvė neįrengta, turi būti tokio dydžio, kuris atitiktų jos paskirtį, gerai apšviesta, vėdinama ir tinkamai įrengta bei prižiūrima.

69.

24 metrų ir ilgesniuose laivuose įrengiama atskira virtuvė.

70.

Maistui ruošti virtuvėje naudojami butano ar propano dujų balionai laikomi atvirame denyje, įrengus priedangą nuo išorinių šilumos šaltinių ir išorės poveikio.

71.

Įrengiama speciali tinkamos talpos vieta maisto atsargoms laikyti, kuri būtų sausa, vėsi ir gerai vėdinama, kad atsargos nesugestų ir, kai aiškiai nenustatyta kitaip ir kai įmanoma, naudojami šaldytuvai ar kita maisto laikymo žemoje temperatūroje įranga.

72.

Laivuose, kurių ilgis tarp statmenų (LBP) 15 metrų arba daugiau, įrengiamas maisto atsargų sandėlis ir šaldytuvas ar kita maisto laikymo žemoje temperatūroje įranga.

73.

Laive, atsižvelgiant į žvejų skaičių ir į reiso pobūdį bei trukmę, turi būti pakankamai maisto ir geriamojo vandens atsargų. Be to, jos turi būti tinkamos atsižvelgiant į jų maistinę vertę, kokybę, kiekį ir įvairovę, taip pat ir į žvejų religinius įsitikinimus ir su maistu susijusią kultūros tradiciją.

74.

Kompetentinga institucija gali nustatyti reikalavimus dėl būtinųjų standartų ir laive laikomo maisto bei vandens kiekio.

75.

Gyvenamosiose patalpose palaikoma švara ir tinkamos gyvenimo sąlygos, jose neturi būti laikomi daiktai ir atsargos, kurie nėra jose gyvenančių žmonių asmeninė nuosavybė, ar nėra būtini jų saugumui užtikrinti ar jiems gelbėti.

76.

Palaikoma virtuvės ir maisto sandėlių švara.

77.

Šiukšlės laikomos uždaruose, sandariuose konteineriuose ir prireikus išnešamos iš maisto ruošimo zonų.

78.

79.

Siekdama be diskriminacijos atsižvelgti į žvejų, kurių religinės ir socialinės tradicijos skirtingos ir savitos, interesus, kompetentinga institucija pasikonsultavusi gali leisti nukrypti nuo šio priedo reikalavimų, jei bendros sąlygos dėl tokio nukrypimo nėra mažiau palankios nei taikant šį priedą sukuriamos sąlygos.