Su maistu besiliečiančios grąžinamojo perdirbimo plastiko pakuotės

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2022/1616 dėl grąžinamojo perdirbimo plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

• plastiko medžiagų ir gaminių, pagamintų pagal tinkamą perdirbimo technologiją iš plastiko atliekų*, kurios yra skirtos arba pagrįstai tikėtina, kad gali liestis su maistu, pardavimo;
• perdirbimo technologijų, procesų ir įrenginių, skirtų šiam grąžinamojo perdirbimo plastikui gaminti, kūrimo ir eksploatavimo;
• su maistu besiliečiančių plastiko medžiagų ir gaminių, kurie buvo arba yra skirti perdirbti, naudojimo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tinkamos perdirbimo technologijos:

• turi užtikrinti, kad grąžinamojo perdirbimo plastiko medžiagos:
  • yra saugios mikrobiologiniu požiūriu,
  • neišskiria savo sudedamųjų dalių į maistą tokiais kiekiais, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai arba neleistinai pakeisti maisto produkto sudėtį arba jo spalvą, kvapą, skonį ir tekstūrą (organoleptines savybes),
  • yra paženklintos, reklamuojamos ir pateikiamos taip, kad neklaidintų visuomenės;
• yra:
  • skirstomos į kategorijas pagal tokius veiksnius, kaip antai žaliavų rūšis, surinkimas ir kilmė bei numatoma grąžinamojo perdirbimo plastiko paskirtis,
  • išvardytos reglamento I priede, taip pat gali būti individualiai patvirtintos Europos Komisijos.

Kad būtų galima pateikti rinkai, grąžinamojo perdirbimo plastiko medžiagos ir gaminiai turi:

• būti pagaminti pagal vieną iš toliau nurodytų metodų:
  • I priede nurodytą tinkamą technologiją,
  • naują technologiją (kuri laukia leidimo naudoti kaip tinkamą) IV skyriuje nustatyta tvarka;
• turėti reikiamus dokumentus, instrukcijas ir ženklinimą.

Atliekų tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad surinktos plastiko atliekos:

• gaunamos tik iš komunalinių atliekų arba iš konkrečių mažmeninės prekybos maistu ar kitų maisto pramonės įmonių, surinktų naudojant sertifikuotą surinkimo sistemą, išskyrus galimas išimtis;
• susideda tik iš plastiko medžiagų ir gaminių, atitinkančių Reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastiko, skirto liestis su maisto produktais, reikalavimus (žr. santrauką);
• yra renkamos atskirai;
• yra renkamos pagal vieno subjekto valdomą perdirbimo sistemą, kurios dalyviai, kuriems taikomos tos sistemos taisyklės, užtikrina, kad plastikas nebūtų užterštas.

Grąžinamojo perdirbimo plastiko taisyklėse reikalaujama, kad maisto verslo subjektai:

• naudodami gaminius, laikytųsi prie jų pridedamų instrukcijų;
• teiktų atitinkamą informaciją vartotojams, kurie turi sąlytį su maisto produktais, supakuotais į tokias medžiagas.

Perdirbimo technologijų kūrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta, kad:

• keli ūkio subjektai gali savarankiškai arba kartu kurti naujas technologijas, tačiau privalo apie tai informuoti savo nacionalinę instituciją ir Komisiją bei pateikti išsamią informaciją apie savo darbą, įskaitant mokslinius įrodymus ir tyrimus, kuriais jis grindžiamas;
• perdirbimo įrenginiai, kuriuose naudojamos naujos technologijos, turi:
  • atitikti tam tikrus administracinius reikalavimus ir teikti bei atnaujinti informaciją, apibendrinančią visą procesą ir pagrindinius gamybos etapus, kartu su patvirtinamaisiais dokumentais,
  • stebėti vidutinį užterštumo lygį imdami plastiko mėginius iš žaliavos ir produkcijos partijų ir skelbdami išsamią pusmečio ataskaitą savo interneto svetainėje;
• Komisija (kai, jos nuomone, turima pakankamai duomenų):
  • turi prašyti, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertintų naują technologiją,
  • turi nuspręsti, ar ją patvirtinti, remdamasi šiuo vertinimu,
  • savo iniciatyva arba Europos Sąjungos (ES) valstybei narei paprašius, gali nuspręsti taikyti papildomas technologijos naudojimo sąlygas arba pripažinti ją netinkama.

Atskiro perdirbimo proceso leidimo išdavimo tvarka

• Leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei to reikia dėl naudojamos technologijos.
• Užtaršos šalinimo proceso kūrėjas turi pateikti paraišką su atitinkamais dokumentais atitinkamai nacionalinei institucijai, kuri apie tai informuoja EFSA.
• EFSA turi įvertinti procesą ir nustatyti, ar procese galima taikyti tinkamą perdirbimo technologiją, kad plastiko medžiagos būtų saugios, ir pateikti mokslinę nuomonę dėl perdirbimo proceso.
• Komisija, atsižvelgdama į šią nuomonę, turi nuspręsti, ar suteikti reikiamą leidimą, ar atsisakyti jį suteikti.
• EFSA turi pateikti mokslines gaires, kuriose būtų aprašyti vertinimo kriterijai, kuriuos ji taikys kiekvienai tinkamai perdirbimo technologijai, kuriai reikalingas leidimas taikyti atskirus perdirbimo procesus.
• Verslo subjektai, kuriems suteiktas leidimas vykdyti jų procesą, tampa leidimo turėtojais. Jie turi laikytis bendrųjų įpareigojimų, be kita ko, teikti perdirbėjams būtiną informaciją, pranešti Komisijai apie proceso ir jo savininkų pasikeitimus bei laikytis civilinės ir baudžiamosios atsakomybės.
• Komisija gali pakeisti, sustabdyti arba panaikinti leidimus, jei laikomasi tam tikrų kriterijų.

Šiais teisės aktais sukuriamas ES registras, kuriame registruojamos naujos technologijos, perdirbėjai, perdirbimo procesai, perdirbimo schemos ir užtaršos šalinimo įrenginiai. Jame pateikiama išsami informacija apie:

• užtaršos šalinimo įrenginį ir perdirbimo įmonę, kurioje buvo pagamintas grąžinamojo perdirbimo plastikas;
• leidžiamą naudoti perdirbimo procesą;
• perdirbimo sistemos pavadinimą ir operatoriaus tapatybę;
• naudojamos naujos technologijos pavadinimą.

Perdirbėjai privalo:

• laikytis administracinių reikalavimų, pavyzdžiui, prieš 30 dienų iki grąžinamojo perdirbimo plastiko gamybos pradžios informuoti Komisiją ir savo nacionalinę instituciją;
• parengti kiekvieno jų kontroliuojamo užtaršos šalinimo įrenginio atitikties stebėsenos suvestinę, naudodamiesi reglamento II priede pateiktu šablonu, ir paprašyti, kad ją patvirtintų jų teritorijos kompetentinga institucija;
• pateikti atitikties deklaraciją pagal III priedo A dalyje pateiktą aprašymą ir šabloną.

Oficiali perdirbimo įrenginių kontrolė apima:

• veiklos vykdytojų auditą, geros gamybos praktikos vertinimą, kontrolės ir atitikties taikomoms procedūroms stebėseną;
• nacionalinių institucijų įgaliojimus pripažinti grąžinamojo perdirbimo plastiko partiją neatitinkančia reikalavimų dėl šių priežasčių:
  • ji buvo pateikta rinkai be tinkamų dokumentų ar ženklinimo,
  • perdirbėjas negali įrodyti, kad ji buvo pagaminta laikantis reglamento,
  • ji buvo pagaminta perdirbimo įrenginyje, kuris neatitinka reglamento reikalavimų;
• nacionalinių valdžios institucijų teisę reikalauti, kad veiklos vykdytojas ištaisytų trūkumus, ir net uždrausti parduoti produktą.

Reglamentas netaikomas atliekų naudojimui medžiagoms (monomerams ir kitoms pradinėms medžiagoms, priedams, išskyrus dažiklius, pagalbinėms polimerų gamybos medžiagoms, išskyrus tirpiklius ir mikrobiologinės fermentacijos makromolekules), kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 10/2011 5 straipsnis, gaminti.

Reglamente numatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 282/2008.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikoma nuo 2022 m. spalio 10 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Plastiko grąžinamasis perdirbimas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2022 m. rugsėjo 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2022/1616 dėl grąžinamojo perdirbimo plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 282/2008 (OL L 243, 2022 9 20, p. 3–46)

Vėlesni Reglamento (ES) 2022/1616 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020) 98 final, 2020 3 11)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018) 28 final, 2018 1 16)

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1–142)

Žr. konsoliduotą versiją.

2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1–89)

Žr. konsoliduotą versiją.

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (OL L 384, 2006 12 29, p. 75–78)

Žr. konsoliduotą versiją.

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1–24)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 13.01.2023