Šiame reglamente išdėstomos Europos Sąjungos (ES) bendros žuvininkystės politikos (BŽP) pagrindinės taisyklės.
BŽP siekiama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų prisidedama prie ilgalaikio aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo. Remiantis Europos žaliojo kurso (žr. santrauką) ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos (žr. santrauką) tikslais, ES žuvininkystė yra grindžiama atsargumo principu, siekiant riboti žvejybos poveikį jūrų ekosistemai.
BŽP grindžiama keturiais ramsčiais:
- žuvininkystės valdymu;
- tarptautine politika;
- rinkos ir prekybos politika;
- finansine parama, t. y. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšomis (žr. santrauką).
BŽP nustatomos žuvininkystės valdymo taisyklės, taip prisidedant prie jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje užtikrinimo, stabilių rinkų bei galimybių naudotis maisto ištekliais pagrįstomis kainomis užtikrinimo. Be to, BŽP apima, kiek tai susiję su rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlo vandens biologinius išteklius ir akvakultūros veiklą, taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą bei prekybą jais.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Žuvininkystės valdymo tikslas – užtikrinti kuo didesnius žvejų laimikius nekeliant pavojaus žuvų išteklių reprodukcijai (užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį*). Tam tikslui pasiekti daugumai komercinių žuvų išteklių nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (arba žvejybos galimybės). Žvejybos lygis turi atitikti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, nustatytą visiems žuvų ištekliams, iki 2015 m., jei įmanoma, ir ne vėliau kaip iki 2020 m.
Žuvų išteklių valdymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis. ES valstybės narės turi rinkti, tvarkyti ir pateikti duomenis, būtinus mokslinėms rekomendacijoms teikti. Tai apima biologinius, aplinkos, socialinius bei ekonominis duomenis. Duomenų rinkimo veiklą finansuoja ES.
Nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį*, BŽP siekiama nutraukti eikvojančią žuvininkystės praktiką išmetant nepageidaujamą priegaudą į jūrą („išmetimas į jūrą“). Įpareigojimas iškrauti laimikį buvo laipsniškai įvestas 2015–2019 m. laikotarpiu ir dabar taikomas visa apimtimi – reikalaujama, kad žvejai iškrautų visą reguliuojamų komercinių žuvų rūšių laimikį.
Daugiamečiuose planuose nustatomi žuvų išteklių valdymo tikslai. Kadangi daugiamečių planų ar valdymo planų, į kuriuos įtraukti išmetimų į jūrą planai, priėmimas užtrunka ilgiau nei iš pradžių manyta, Reglamentu (ES) 2017/2092 (kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti išmetimų į jūrą planus.
Techninės priemonės – tai platus taisyklių, kuriomis nustatoma, kaip, kur ir kada žvejai gali žvejoti, rinkinys. Jos taikomos visiems Europos jūrų baseinams, tačiau kiekvienam jūrų baseinui taikomos taisyklės gerokai skiriasi atsižvelgiant į regiono ypatybes.
BŽP decentralizuoja sprendimų priėmimą priartindama jį prie žvejybos plotų (šis procesas dar vadinamas regionalizavimu). Joje nustatyta, kad bus sukurtos patariamosios tarybos kiekvienam geografiniam rajonui. Valdymo interesą konkrečiame rajone turinčios valstybės narės gali siūlyti išsamias priemones, kurias Komisija gali įtraukti į ES teisę.
Žuvininkystės kontrolės sistema užtikrinama, kad bus laikomasi BŽP taisyklių, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (Reglamentas (ES) 1005/2008, žr. santrauką). Reglamentu (ES) Nr. 1026/2012 (žr. santrauką) nustatomos taisyklės, kurios taikomos apsaugant žuvų išteklius šalyse, kuriose vykdoma netausi žvejyba.
Nauji prekybos standartai dėl ženklinimo, kokybės ir atsekamumo leidžia vartotojams gauti geresnę informaciją apie perkamos žuvies kilmę ir jos pagaminimo būdą.
Tvarumo principas taip pat taikomas ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse. Komisijai suteikti įgaliojimai derėtis ir ES vardu sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimus su tam tikromis ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis. Tais susitarimais:
- leidžiama ES laivams gaudyti perviršinius išteklius šalies partnerės išskirtinėje ekonominėje zonoje* teisiškai reglamentuotoje aplinkoje už finansinį įnašą;
- pabrėžiamas išteklių išsaugojimas ir aplinkos tvarumas, užtikrinant, kad visiems ES laivams būtų taikomos tos pačios kontrolės ir skaidrumo taisyklės.
Valstybės narės turi remti tvarios akvakultūros kūrimą rengdamos daugiamečius nacionalinius planus.

Reformuotos BŽP peržiūra

Kiekvienais metais Komisija skelbia komunikatą, kuriame aprašomi žuvų išteklių padėties pokyčiai ir pradedamos viešos konsultacijos dėl metinių žvejybos galimybių nustatymo kitiems metams. Šiame komunikate vertinama pažanga, padaryta siekiant tausios žvejybos ES, ir apžvelgiama žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra, sektoriaus socialinės ir ekonominės veiklos rezultatai bei įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas. Jame taip pat nustatomi pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos bus rengiamas pasiūlymas dėl žvejybos galimybių kitiems metams.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

BŽP buvo pradėta taikyti 1970 m. Ji buvo kelis kartus reformuota, pastaroji reforma įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.
Daugiau informacijos žr.:
- Bendra žuvininkystės politika (BŽP) (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias teorinis pusiausvyrą užtikrinantis laimikis, kurį galima vidutiniškai nuolat išžvejoti iš išteklių esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarant didelio poveikio reprodukcijos procesui.

Įpareigojimas iškrauti laimikį – ES laivams taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį siekiant nutraukti eikvojančią žuvininkystės praktiką išmetant nepageidaujamą priegaudą į jūrą.

Išskirtinė ekonominė zona – pakrantės vandenų ir jūros dugno teritorija, tam tikru atstumu nutolusi nuo šalies kranto linijos, kurioje šalis turi išskirtines teises žvejoti, daryti gręžinius ir vykdyti kitokią ekonomę veiklą.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22–61).

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (OL L 247, 2021 7 13, p. 1–49).

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2022 m. orientyrai“ (COM(2021) 279 final, 2021 6 9).

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11).

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105–201).

Žr. konsoliduotą versiją.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1–21).

Žr. konsoliduotą versiją.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1–52).

Žr. konsoliduotą versiją.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34–37).

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50).

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32).

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 21.03.2022

Top