EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32019R0331
Commission Delegated Regulation (EU) 2019/331 of 19 December 2018 determining transitional Union-wide rules for harmonised free allocation of emission allowances pursuant to Article 10a of Directive 2003/87/EC of the European Parliament and of the Council (Text with EEA relevance.)
2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (Tekstas svarbus EEE.)
2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (Tekstas svarbus EEE.)
C/2018/8664
OL L 59, 2019 2 27, p. 8–69
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2024
- Date of document:
- 19/12/2018; Priėmimo data
- Date of effect:
- 28/02/2019; įsigaliojimas paskelbimo data +1 žr. str. 28
- Date of end of validity:
- No end date
- Author:
- Europos Komisija, Klimato politikos generalinis direktoratas
- Responsible body:
- CLIMA
- Form:
- Deleguotasis reglamentas
- Additional information:
- taikymas EEE
- Treaty:
- Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
- Legal basis:
-
- 32003L0087 - A10aP1
- Link
- Select all documents based on this document
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document No data available in the table
- Modifies:
-
Relation Act Comment Subdivision concerned From To Repeal 32011D0278 01/01/2021 Implicit repeal 32012D0498 01/01/2021 Implicit repeal 32014D0009 01/01/2021
No data available in the table
- Modified by:
-
Relation Act Comment Subdivision concerned From To Corrected by 32019R0331R(01) (DE, HU, FI, SV) Corrected by 32019R0331R(02) (MT) Corrected by 32019R0331R(03) (FI) Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 22c 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas VII skirsnis 10 dalis 10.1.6 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 21 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 16 dalis 4a 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 10 dalis 4 pastraipa 1 01/01/2024 Modified by 32024R0873 Išbraukimas straipsnis 22 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.4 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas I skirsnis 2 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 7 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 4 dalis 2 punktas (ba) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas I skirsnis 1 tekstas 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 5 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 10 dalis 5 punktas (j) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 4 dalis 2 punktas (c) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas VII skirsnis 10 dalis 10.1.7 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas I skirsnis 1 pavadinimas 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 14 dalis 8 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 3.1 punktas (aa) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 Išbraukimas straipsnis 25 dalis 4 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 8 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas VI punktas 2 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 22a 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.5 pastraipa 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas VII skirsnis 10 dalis 10.1.5 punktas (b) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 14 dalis 1 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (g) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 14 dalis 9 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas III 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 23 dalis 4 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 3 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 14 dalis 6 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 22e 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 4 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 18 dalis 1 pastraipa 2 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (d) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 Išbraukimas straipsnis 10 dalis 5 punktas (f) 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 2 punktas (e) 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.6 punktas (c) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.5 punktas (f) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (e) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 1.4 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 14 dalis 2 punktas (ea) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 Išbraukimas straipsnis 10 dalis 5 punktas (k) 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 2.7 punktas (bb) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 6 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 14 dalis 2 punktas (da) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas VIII 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas VII skirsnis 10 dalis 10.1.8 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 26 dalis 2 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 14 dalis 2 punktas (e) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 3.1 punktas (i) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas VII skirsnis 4.2 pastraipa 2 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 1.3 punktas (d) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 2 punktas 3 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 1 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 3.1 punktas (p) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 2 punktas 6 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 3.2 punktas (aa) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 1 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.6 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 3 pastraipa 1 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (c) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 10 dalis 5 punktas (d) 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 8 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (f) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (f) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (j) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 14 dalis 2 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 6 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 10 dalis 2a 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.7 punktas (d) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 14 dalis 2 punktas (db) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 22d 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (p) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 16 dalis 2 punktas (d) 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 15 dalis 4 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 22b 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas straipsnis 10 dalis 4 pastraipa 3 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas VII skirsnis 9 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 18 dalis 1 pastraipa 1 punktas (b) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas VI punktas 1 punktas (d) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 17 punktas (b) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (n) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 26 dalis 1 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 papildymas priedas IV skirsnis 2.6 punktas (bb) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 10 dalis 3 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 19 01/01/2026 Modified by 32024R0873 papildymas priedas VII skirsnis 10 dalis 10.2 pastraipa 1 punktas (e) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas straipsnis 20 01/01/2026 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.3 punktas (a) 01/01/2024 Modified by 32024R0873 pakeitimas priedas IV skirsnis 2.7 punktas (h) 01/01/2024 - Affected by case:
-
- Preliminary question submitted by 62022CN0091
- straipsnis 14 dalis 4 Preliminary question submitted by 62022CN0091
- Preliminary question submitted by 62022CN0092
- straipsnis 14 dalis 4 Preliminary question submitted by 62022CN0092
- Preliminary question submitted by 62022CN0093
- straipsnis 14 dalis 4 Preliminary question submitted by 62022CN0093
- Preliminary question submitted by 62022CN0094
- straipsnis 14 dalis 4 Preliminary question submitted by 62022CN0094
- Instruments cited:
- Link
- EUROVOC descriptor:
- Subject matter:
- Directory code:
|
27.2.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 59/8 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/331
2018 m. gruodžio 19 d.
kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 10a straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos taisyklės, kaip 2021–2030 m. turėtų būti suteikiami pereinamojo laikotarpio nemokami ATL; |
|
(2) |
Sprendimu 2011/278/ES (2) Komisija nustatė suderinto nemokamų ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (3) buvo padaryta esminių Direktyvos 2003/87/EB pakeitimų, ir siekiant užtikrinti 2021–2030 m. taikytinų taisyklių aiškumą, Sprendimas 2011/278/ES turėtų būti panaikintas ir pakeistas kitu teisės aktu; |
|
(3) |
pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį pereinamojo laikotarpio visai Sąjungai taikomomis ir visiškai suderintomis nemokamų ATL suteikimo priemonėmis pagal galimybes turi būti apibrėžti ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad nemokami ATL būtų skirstomi skatinant mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (termofikaciją), veiksmingą energijos gavybą iš išmetamųjų dujų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai. Kartu tomis priemonėmis neturi būti skatinama didinti išmetamųjų ŠESD kiekio. Siekiant sumažinti paskatas deginti išmetamąsias dujas kitaip nei saugos fakeluose, atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičius turėtų būti sumažinamas ankstesniu laikotarpiu išmestų ŠESD kiekiu, susidariusiu deginant išmetamąsias dujas, išskyrus saugos fakelų deginimą, ir nebenaudojamas išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybai. Tačiau, atsižvelgiant į specialią tvarką, nustatytą Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje, ir siekiant užtikrinti perėjimą, šis mažinimas turėtų būti taikomas tik nuo 2026 m.; |
|
(4) |
duomenų, kuriais remiantis įgyvendinimo aktais, kurie turi būti priimami pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, bus patvirtintos 54 santykinių taršos rodiklių vertės, taikytinos 2021–2030 m. paskirstant nemokamus ATL, rinkimo tikslais, be tam tikrų patobulinimų, susijusių su teisiniu aiškumu ir kalbos aspektais, būtina ir toliau nustatyti santykinius taršos rodiklius, įskaitant produktų ir susijusių procesų santykinius taršos rodiklius, atitinkančius šiuo metu pateiktus Sprendimo 2011/278/ES I priede. Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rengiant įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatytos 54 santykinių taršos rodiklių vertės, taikytinos 2021–2030 m. paskirstant nemokamus ATL, turėtų būti naudojami 2011 m. balandžio 27 d. priimtame Komisijos sprendime 2011/278/ES pateikti išeities taškai metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti. Aiškumo sumetimais šie išeities taškai taip pat turėtų būti pateikti šio reglamento priede; |
|
(5) |
duomenų rinkimo prieš ATL paskirstymo laikotarpius tikslas – įrenginių lygmeniu nustatyti suteikiamų nemokamų ATL skaičių ir pateikti duomenų, kurie bus naudojami rengiant įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatytos 2021–2030 m. taikytinos 54 santykinių taršos rodiklių vertės. Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turi būti renkami išsamūs įrenginio technologinio proceso dalies lygmens duomenys; |
|
(6) |
atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nemokamų ATL ekonominę svarbą ir poreikį veiklos vykdytojams taikyti vienodas sąlygas, svarbu, kad iš veiklos vykdytojų gauti ir sprendimams dėl ATL suteikimo priimti naudojami duomenys, kurie bus naudojami rengiant įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatytos 54 santykinių taršos rodiklių vertės, taikytinos 2021–2030 m. paskirstant nemokamus ATL, būtų išsamūs, nuoseklūs ir kuo tikslesni. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo – nepriklausomų tikrintojų atliekama patikra; |
|
(7) |
už reikalavimo užtikrinti aukštos kokybės duomenų rinkimą ir atitiktį ŠESD stebėsenos ir ataskaitų teikimo nuostatoms Direktyvos 2003/87/EB taikymo srityje vykdymą bendrai atsako veiklos vykdytojai ir valstybės narės. Šiuo tikslu turėtų būti nustatytos konkrečios veiklos lygių, energijos srautų ir išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu taisyklės, kuriomis būtų tinkamai atsižvelgta į atitinkamas Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (4) nuostatas. Pagal šias taisykles gauti pramonės atstovų teikiami duomenys turėtų būti kuo tikslesni ir kokybiškesni, turėtų atspindėti faktinę įrenginių eksploataciją ir į juos turėtų būti tinkamai atsižvelgiama suteikiant nemokamus ATL; |
|
(8) |
siekiant, kad 2019 m. duomenys būtų renkami pagal šio reglamento nuostatas, įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas turėtų pradėti stebėti reikiamus duomenis pagal IV priedą iš karto, kai tik įsigalios šis reglamentas; |
|
(9) |
siekiant sumažinti veiklos lygių, energijos srautų ir išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu taisyklių sudėtingumą, nereikėtų taikyti pakopinio principo; |
|
(10) |
siekiant parengti palyginamus duomenis įgyvendinimo aktams, kuriais bus nustatytos santykinių taršos rodiklių vertės, taikytinos 2021–2030 m. paskirstant nemokamus ATL, būtina nustatyti išsamias veiklos lygių, energijos srautų ir išmetamųjų ŠESD kiekių nustatymo įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu taisykles, atitinkančias 2013–2020 m. laikotarpiui parengtus santykinių taršos rodiklių duomenų rinkimo rekomendacinius dokumentus; |
|
(11) |
stebėsenos metodikos plane nurodymai veiklos vykdytojui turėtų būti aprašyti logiškai ir paprastai, siekiant, kad tas pats darbas nebūtų atliekamas du kartus, ir atsižvelgiant į įrenginyje esamas sistemas. Stebėsenos metodikos plane turėtų būti aprašyta veiklos lygių, energijos srautų ir išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu, ir šis planas turėtų būti naudojamas kaip pagrindas rengiant bazinių duomenų ataskaitas bei teikiant metines veiklos lygių ataskaitas, reikalingas pereinamojo laikotarpio nemokamų ATL skaičiui pakoreguoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 20 dalį. Jei įmanoma, veiklos vykdytojas turėtų pasinaudoti sinergija su stebėsenos planu, patvirtintu pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012; |
|
(12) |
siekiant užtikrinti atitiktį stebėsenos taisyklėms, stebėsenos metodikos planą turėtų tvirtinti kompetentinga institucija. Dėl laiko apribojimų neturėti būti reikalaujama, kad kompetentinga institucija tvirtintų 2019 m. pateiktiną bazinių duomenų ataskaitą. Šiuo atveju tikrintojai turėtų įvertinti stebėsenos metodikos plano atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams. Siekiant sumažinti administracinę naštą, kompetentingos institucijos patvirtinimo turėtų būti reikalaujama tik tuomet, kai padaroma reikšmingų stebėsenos metodikos plano pakeitimų; |
|
(13) |
siekiant užtikrinti pagal Direktyvą 2003/87/EB privalomų metinio išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitų ir ataskaitų, teikiamų prašant suteikti nemokamų ATL, patikros nuoseklumą ir pasinaudoti sinergija, reikėtų taikyti teisinę sistemą, nustatytą pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį priimtomis priemonėmis; |
|
(14) |
kad iš veiklos vykdytojų būtų lengviau gauti duomenis ir kad būtų galima lengviau apskaičiuoti ATL, kuriuos turi paskirstyti valstybės narės, skaičių, kiekvieno įrenginio sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD turėtų būti priskirtos įrenginio technologinio proceso dalims. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad veiklos lygiai, energijos srautai ir išmetamųjų ŠESD kiekiai būtų teisingai priskirti atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims, atsižvelgiant į jų hierarchiją ir skiriamąsias savybes, leidžiančias jas atskirti nuo kitų dalių, ir kad būtų išvengta įrenginio technologinio proceso dalių dalinio sutapimo. Kai taikytina, atskiriant įrenginio technologinio proceso dalis turėtų būti atsižvelgiama į sektoriuose, kuriems, kaip manoma, yra būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, gaminamus produktus; |
|
(15) |
iki 2019 m. rugsėjo 30 d. valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie savo nacionalines įgyvendinimo priemones. Siekiant įrenginiams taikyti vienodas sąlygas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, informacija apie perkėlimo priemones turėtų apimti visus įrenginius, kuriems pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį bus taikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), pirmiausia – jei 2013–2020 m. laikotarpiu šilumos gamybai tuose įrenginiuose jau buvo skirti ATL; |
|
(16) |
siekiant išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad nustatant konkretiems įrenginiams suteikiamų ATL skaičių nebūtų du kartus skaičiuojami medžiagų arba energijos srautai ir kad nebūtų du kartus suteikiami ATL. Todėl veiklos vykdytojai turėtų būti labai atidūs tais atvejais, kai vienas produktas, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas, gaminamas daugiau negu viename įrenginyje, kai tame pačiame įrenginyje gaminamas daugiau kaip vienas produktas, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas, ir kai tarp įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų vyksta tarpinių produktų mainai. Valstybės narės turėtų į tai atsižvelgti tikrindamos paraiškas; |
|
(17) |
Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 4 dalyje numatyta nemokamus ATL suteikti centralizuotam šilumos tiekimui ir didelio naudingumo termofikacijai. Pagal tos direktyvos 10b straipsnio 4 dalį įrenginio technologinio proceso dalims, išskyrus centralizuotą šilumos tiekimą, kurioms nėra būdingas anglies dioksido nutekėjimas, taikomas anglies dioksido nutekėjimo koeficientas turi būti tolygiai mažinamas nuo 30 % (2026 m.) iki 0 % (2030 m.), ir turi būti peržiūrimas pagal tos direktyvos 30 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad šis centralizuotas šilumos tiekimas išskirtas iš visos kitos šilumos gamybos, kuri gali būti priskiriama įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ir siekiant vadovautis aiškiais principais nustatant formules ir su bazinių duomenų šablonais susijusius reikalavimus, centralizuoto šilumos tiekimo srityje turi būti nustatyta atskira šilumos gamybos įrenginio technologinio proceso dalis. Centralizuotas šilumos tiekimas turėtų apimti išmatuojamą šilumą, naudojamą pastatų arba veiklos vietų, kurioms netaikoma ES ATLPS, patalpoms šildyti ir vėsinti arba buitiniam karštam vandeniui ruošti; |
|
(18) |
nustatant produktų santykinius taršos rodiklius derėtų atsižvelgti į veiksmingą energijos gavybą iš išmetamųjų dujų ir su jų naudojimu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekį. Todėl nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro išmetamosios dujos, santykinių taršos rodiklių vertes apskritai turėtų būti atsižvelgiama į anglies dioksido kiekį tose išmetamosiose dujose. Jeigu išmetamosios dujos iš gamybos proceso eksportuojamos už sistemos, kurioje taikomas atitinkamas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų ir sudeginamos gaminant šilumą už konkretaus proceso, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas, sistemos ribų, į susijusias išmetamąsias ŠESD turėtų būti atsižvelgiama pagal šilumos arba kuro santykinius taršos rodiklius skiriant papildomus ATL. Kad taikant bendrą principą, pagal kurį nemokamų ATL nebūtų suteikiama jokiai elektros energijos gamybai, nebūtų be reikalo iškreipta konkurencija pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos rinkoje, ir atsižvelgiant į tai, kad anglies dioksido kaina įskaičiuota į elektros energijos kainą, derėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai išmetamosios dujos iš gamybos proceso eksportuojamos už sistemos, kurioje taikomas atitinkamas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų ir sudeginamos pagaminant elektros energiją, nebūtų suteikiama jokių papildomų ATL, išskyrus tuos, kurie yra susiję su išmetamosiose dujose esančio anglies dioksido kiekiu ir yra įskaičiuoti į atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį; |
|
(19) |
siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir paskatinti naudoti išmetamąsias dujas, neturint informacijos apie susijusių dujų srautų sudėtį, už įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribų išmetamas CO2, susidaręs dėl metalo oksidų redukcijos arba panašių procesų, turėtų būti tik iš dalies priskiriamas įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, jei jis išmetamas ne dėl išmetamųjų dujų energijos naudojimo; |
|
(20) |
Sprendime 2011/278/ES nustatant tam tikras santykinių taršos rodiklių vertes, atsižvelgta į netiesiogiai išmetamas ŠESD, susijusias su elektros energijos gamyba, kadangi gaminant elektros energiją tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekiai yra tam tikru mastu tarpusavyje pakeičiami. Tai atvejais, kai taikomi tie santykiniai taršos rodikliai, įrenginio netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekis ir toliau turėtų būti atimamas taikant standartinį išmetamųjų teršalų faktorių, kuris taip pat taikomas vertinant sektorių jautrumą galimam anglies dioksido nutekėjimui, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį. Atitinkamos nuostatos ir toliau turėtų būti peržiūrimos, be kita ko, siekiant geriau įtvirtinti principą, kad veiklai, kurią vykdant pagaminamas toks pat produktas, turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, ir atnaujinti ataskaitinius metus (2015 m.), taikytinus 2026–2030 m. paskirstant pereinamojo laikotarpio nemokamus ATL; |
|
(21) |
jei du ar daugiau įrenginių keičiasi išmatuojama šiluma, suteikiamų nemokamų ATL skaičius turėtų būti apskaičiuojamas remiantis įrenginio suvartojamos šilumos kiekiu ir prireikus atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką. Taigi siekiant užtikrinti, kad suteiktinų nemokamų ATL skaičius būtų nepriklausomas nuo šilumos tiekimo struktūros, ATL turėtų būti suteikiami šilumos naudotojui; |
|
(22) |
esamus įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams suteiktinų nemokamų ATL skaičius turėtų būti nustatomas remiantis ankstesnio laikotarpio veiklos duomenimis. Ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai turėtų būti nustatomi pagal aritmetinį bazinių laikotarpių veiklos lygių vidurkį. Baziniai laikotarpiai yra pakankamai ilgi, kad juos būtų galima laikyti ATL paskirstymo laikotarpius, taip pat apimančius penkerius kalendorinius metus, atspindinčiais laikotarpiais. Naujų rinkos dalyvių, apibrėžtų Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio h punkte, veiklos lygiai turėtų būti nustatomi remiantis pirmųjų kalendorinių eksploatacijos metų, einančių po metų, kuriais buvo pradėta įprasta eksploatacija, veiklos lygiais, nes laikoma, kad ataskaitose nurodytas visų metų veiklos lygis geriau atspindi padėtį nei pirmųjų eksploatacijos metų, kuriais įrenginys galbūt eksploatuotas tik trumpą laikotarpį, veiklos lygio vertė. Palyginti su 2013–2020 m. ATL paskirstymo laikotarpiu, pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 20 dalį pradėjus taikyti ATL skaičiaus koregavimą, toliau vadovautis didelių pajėgumo pokyčių samprata iš principo tapo nebereikalinga; |
|
(23) |
siekiant užtikrinti, kad taikant ES ATLPS laikui bėgant mažėtų išmetamųjų ŠESD kiekis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad visos Sąjungos ATL skaičius turi mažėti tolygiai. Elektros energijos gamybos įrenginiams pagal tos direktyvos 10a straipsnio 4 dalį taikomas linijinis mažinimo koeficientas, kaip ataskaitinius metus naudojant 2013 m., išskyrus atvejus, kai taikomas bendras įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas. Nuo 2021 m. linijinio mažinimo koeficiento vertė kasmet didinama 2,2 %; |
|
(24) |
naujiems rinkos dalyviams linijinis mažinimo koeficientas taikomas atskaitos metais laikant pirmuosius atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metus; |
|
(25) |
kasmet 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais įrenginiams, kurie nėra nustatyti kaip elektros energijos gamybos įrenginiai ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį taikytinas bendras įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas turėtų būti nustatomas remiantis preliminariu metiniu kiekvienu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų nemokamų ATL skaičiumi, šiems įrenginiams apskaičiuotu pagal šį reglamentą, išskyrus įrenginius, kuriems pagal tos direktyvos 27 arba 27a straipsnį valstybės narės netaiko ES ATLPS. Gautas kiekvienais minėtų dviejų laikotarpių metais suteiktų nemokamų ATL skaičius turėtų būti palyginamas su metiniu ATL skaičiumi, įrenginiams apskaičiuotu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 ir 5a dalis, atsižvelgiant į atitinkamą pagal tos direktyvos 9 straipsnį nustatyto bendro metinio Sąjungos ATL skaičiaus dalį ir į atitinkamą ŠESD, kurios į ES ATLPS atitinkamai įtrauktos tik nuo 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio, kiekį; |
|
(26) |
veiklos vykdytojai teikia paraiškas suteikti nemokamų ATL, todėl jie, bet kuriuo atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metu pateikę paraišką atitinkamai kompetentingai institucijai, turėtų turėti galimybę atsisakyti visų arba dalies jiems suteikiamų ATL. Siekiant užtikrinti tikrumą ir nuspėjamumą, veiklos vykdytojams turėtų būti neleidžiama tokios paraiškos, susijusios su tuo pačiu ATL paskirstymo laikotarpiu, atšaukti. Veiklos vykdytojai, atsisakę jiems suteikiamų ATL, turėtų ir toliau stebėti reikiamus duomenis bei teikti tų duomenų ataskaitas, kad kitą ATL paskirstymo laikotarpį galėtų teikti paraiškas suteikti nemokamų ATL. Be to, jie turėtų toliau kasmet stebėti išmetamųjų ŠESD kiekį, teikti to kiekio ataskaitas ir grąžinti atitinkamą skaičių ATL; |
|
(27) |
siekiant užtikrinti, kad įrenginiams būtų taikomos vienodos sąlygos, derėtų nustatyti įrenginių sujungimo ir padalijimo taisykles; |
|
(28) |
kad būtų lengviau rinkti veiklos vykdytojų duomenis ir apskaičiuoti ATL, kuriuos valstybės narės turi paskirstyti naujiems rinkos dalyviams, skaičių, derėtų nustatyti tokiems įrenginiams taikytinas paraiškų teikimo taisykles; |
|
(29) |
siekiant užtikrinti, kad įrenginiui, kurio eksploatacija nutraukta, nebūtų suteikiama nemokamų ATL, būtina nustatyti sąlygas, pagal kurias laikoma, kad įrenginio eksploatacija nutraukta; |
|
(30) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos aplinkos politika būtų grindžiama principu, jog žalą atlygina teršėjas, ir tuo remiantis Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi ATL bus parduodami aukcionuose. Laikinas visiško perėjimo prie aukcionų atidėjimas pateisinamas siekiu išvengti anglies dioksido nutekėjimo, o tikslingas nemokamų ATL skyrimas pramonei pateisinamas siekiu pašalinti realią išmetamųjų ŠESD kiekio padidėjimo trečiosiose šalyse, kuriose pramonei netaikomi panašūs anglies dioksido kiekio apribojimai, riziką, kol kitos stipriausios ekonomikos šalys nesiims panašių klimato politikos priemonių. Be to, pagal nemokamų ATL suteikimo taisykles turėtų būti skatinama mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimą iki 2030 m. bendrą išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiais. Turėtų būti padidintos paskatos mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį vykdant veiklą, kurios metu pagaminamas toks pats produktas; |
|
(31) |
atsižvelgiant į Komisijos praktiką konsultuotis su ekspertais, kai rengiami deleguotieji aktai, dėl dokumentų konsultuotasi su Komisijos Kovos su klimato kaita politikos ekspertų grupe, sudaryta iš valstybių narių, pramonės ir kitų susijusių organizacijų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovų, ir ši grupė, 2018 m. gegužės ir liepos mėn. surengusi tris posėdžius, pateikė pastabų bei patarimų dėl įvairių pasiūlymo aspektų; |
|
(32) |
nuo 2019 m. balandžio arba gegužės mėn. veiklos vykdytojai privalės laikytis šiame reglamente nustatytų bazinių duomenų ataskaitų teikimo taisyklių, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalyje, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubiai, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas ATL paskirstymo laikotarpiais nuo 2021 m. pagal Direktyvos 2003/87/EB III skyrių (Stacionarūs įrenginiai) suteikiant nemokamus ATL, išskyrus pereinamojo laikotarpio nemokamus ATL, kurie pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį suteikiami elektros energijos gamybai modernizuoti.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) esamas įrenginys– įrenginys, kuriame vykdoma vienos ar daugiau Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla arba veikla, kuri į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) įtraukta pirmą kartą pagal tos direktyvos 24 straipsnį, ir dėl kurio leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas suteiktas ne vėliau kaip:
|
a) |
2019 m. birželio 30 d. – 2021–2025 m. laikotarpiui, |
|
b) |
2024 m. birželio 30 d. – 2026–2030 m. laikotarpiui; |
2) įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis– su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD;
3) įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis– įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su išmatuojamos šilumos, išskyrus gaminamą naudojant elektros energiją, gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, kai ta išmatuojama šiluma:
|
a) |
suvartojama įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti) gauti, taip pat šildymo arba vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), arba |
|
b) |
eksportuojama į įrenginį arba kitą objektą, kuriam netaikoma ES ATLPS ir kuris nėra susiję su centralizuotu šilumos tiekimu, išskyrus išmatuojamą šilumą, eksportuojamą elektros energijai gaminti; |
4) centralizuotas šilumos tiekimas– patalpoms šildyti ar vėsinti arba buitiniam karštam vandeniui ruošti skirtos išmatuojamos šilumos paskirstymas tinklu į pastatus arba veiklos vietas, kuriems netaikoma ES ATLPS, išskyrus išmatuojamą šilumą, skirtą produktams gaminti ir susijusiai veiklai vykdyti arba elektros energijai gaminti;
5) šilumai centralizuotai tiekti skirta įrenginio technologinio proceso dalis– įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su centralizuoto šilumos tiekimo reikmėms eksportuojamos išmatuojamos šilumos gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS;
6) įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis– įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nepriskiriamos sąnaudos, produkcija ir atitinkamos išmetamosios ŠESD, susijusios su produktams gaminti ir mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo arba vėsinimo reikmėms suvartojamos (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) neišmatuojamos šilumos gamyba deginant kurą, įskaitant saugos fakelų deginimą;
7) išmatuojama šiluma– grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, identifikuojamais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;
8) šilumos skaitiklis– šiluminės energijos skaitiklis (MI-004), apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES (5) VI priede, arba bet kuris kitas prietaisas pagamintos šiluminės energijos kiekiui matuoti ir registruoti remiantis srauto tūriu ir temperatūra;
9) neišmatuojama šiluma– visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;
10) įrenginio technologinio proceso dalis, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD– Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos išmetamosios ŠESD, kitos nei anglies dioksidas, išmetamos už šio reglamento I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų, arba anglies dioksidas, išmetamas už šio reglamento I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų kaip produktas, tiesiogiai ir betarpiškai susidarantis dėl toliau nurodytų procesų ir išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybos tikslais deginant išmetamąsias dujas išsiskiriančių ŠESD, su sąlyga, kad atimamas išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris būtų susidaręs deginant tokį gamtinių dujų kiekį, kuris lygus sudegintos nevisiškai oksiduotos anglies techniškai panaudojamos energijos kiekiui:
|
a) |
cheminė, elektrolitinė arba pirometalurginė metalo junginių, esančių rūdose, koncentratuose ir antrinėse medžiagose, redukcija, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
|
b) |
priemaišų šalinimas iš metalų ir metalų junginių, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
|
c) |
karbonatų, išskyrus tuos, kurie skirti dūmtakių dujoms valyti, skaidymas, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
|
d) |
produktų ir tarpinių produktų cheminė sintezė, kai reakcijoje dalyvauja anglies turinti medžiaga ir pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
|
e) |
anglies turinčių priedų ar žaliavų naudojimas, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
|
f) |
cheminė arba elektrolitinė pusmetalių oksidų arba nemetalų oksidų, tokių kaip silicio oksidai ir fosfatai, redukcija, kai pagrindinis tikslas nėra šilumos gamyba; |
11) išmetamosios dujos– dujos, kurių sudėtyje normaliosiomis sąlygomis yra nevisiškai oksiduotos dujinės anglies, susidariusios vykstant kuriam nors iš 10 punkte nurodytų procesų; Reglamento (ES) Nr. 601/2012 3 straipsnio 50 punkte apibrėžtos normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);
12) įprastos eksploatacijos pradžia– pirmoji eksploatacijos diena;
13) saugos fakelų deginimas– bandomojo kuro ir labai nevienodais kiekiais proceso metu išsiskiriančių dujų arba dujų likučių deginimas atmosferos veiksnių veikiamame vienete, nes saugos sumetimais to aiškiai reikalaujama atitinkamuose įrenginio leidimuose;
14) bazinis laikotarpis– penkeri kalendoriniai metai iki duomenų pateikimo Komisijai pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį galutinio termino;
15) ATL paskirstymo laikotarpis– penkerių metų laikotarpis, prasidedantis 2021 m. sausio 1 d., ir kiekvienas vėlesnis penkerių metų laikotarpis;
16) neapibrėžtis– su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;
17) sujungimas– dviejų arba daugiau įrenginių, dėl kurių jau turimi leidimai išmesti ŠESD, sujungimas su sąlyga, kad šie įrenginiai yra techniškai sujungti, veikia toje pačioje veiklos vietoje, o jungtiniam įrenginiui taikomas vienas leidimas išmesti ŠESD;
18) padalijimas– įrenginio padalijimas į du arba daugiau įrenginių, kuriems taikomi atskiri leidimai išmesti ŠESD ir kuriuos valdo skirtingi veiklos vykdytojai.
3 straipsnis
Nacionalinės administracinės priemonės
Valstybės narės ne tik skiria kompetentingą instituciją arba institucijas pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį, bet ir imasi atitinkamų administracinių priemonių, kad būtų įgyvendinamos šio reglamento taisyklės.
II SKYRIUS
Paraiškų teikimo, duomenų ataskaitų teikimo ir stebėsenos taisyklės
4 straipsnis
Esamus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų paraiškos suteikti nemokamų ATL
1. Įrenginį, atitinkantį nemokamų ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, eksploatuojantis veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingai institucijai paraišką tam tikram leidimų paskirstymo laikotarpiui suteikti nemokamų ATL. Tokia paraiška dėl pirmojo ATL paskirstymo laikotarpio pateikiama iki 2019 m. gegužės 30 d., o paskui – kas penkerius metus.
Valstybės narės gali nustatyti kitą tokių paraiškų teikimo galutinį terminą, tačiau jis negali būti daugiau kaip vienu mėnesiu vėlesnis arba ankstesnis už pirmoje pastraipoje nustatytą galutinį terminą.
2. Kartu su paraiška suteikti nemokamų ATL, kuri teikiama pagal 1 dalį, pateikiama:
|
a) |
bazinių duomenų ataskaita, patikrinta ir pripažinta tinkama pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, kurioje pateikiami duomenys apie įrenginį ir jo technologinio proceso dalis, nurodytas šio reglamento 10 straipsnyje ir I bei II prieduose, taip pat kurioje nurodyti ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai, susiję su specifiniais produktų santykiniais taršos rodikliais, buvo apskaičiuoti pagal šio reglamento III priedą, kurioje pateikiamas kiekvienas parametras, nurodytas šio reglamento IV priede, ir kuri apima bazinį laikotarpį, susijusį su ATL paskirstymo laikotarpiu, dėl kurio teikiama paraiška; |
|
b) |
stebėsenos metodikos planas, kuriuo remiantis buvo parengta bazinių duomenų ataskaita ir patikros ataskaita, kaip nustatyta VI priede; |
|
c) |
pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, parengta bazinių duomenų ataskaitos ir stebėsenos metodikos plano, jei jo dar nėra patvirtinusi kompetentinga institucija, patikros ataskaita. |
5 straipsnis
Naujų rinkos dalyvių paraiškos suteikti nemokamų ATL
1. Gavusi naujo rinkos dalyvio paraišką, atitinkama valstybė narė, vadovaudamasi šiuo reglamentu, nustato, kiek nemokamų ATL turėtų būti suteikta tam veiklos vykdytojo įrenginiui, kai jis pradedamas įprastai eksploatuoti.
2. Veiklos vykdytojas pagal 10 straipsnį atitinkamą įrenginį padalina į įrenginio technologinio proceso dalis. 1 dalyje nurodytai paraiškai pagrįsti veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia visą svarbią informaciją ir naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitą, kurioje pateikiami kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies kiekvieno IV priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodyto parametro pirmųjų kalendorinių metų po įprastos eksploatacijos pradžios duomenys, taip pat 8 straipsnyje nurodytą stebėsenos metodikos planą ir pagal priemones, priimtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, parengtą patikros ataskaitą, ir kompetentingai institucijai nurodo įprastos eksploatacijos pradžios datą.
3. Jei naujo rinkos dalyvio paraiška atitinka visas 2 dalyje nustatytas sąlygas ir 17–22 straipsniuose nustatytas ATL suteikimo taisykles, kompetentinga institucija patvirtina tą paraišką ir nurodytą įprastos eksploatacijos pradžios datą.
4. Pagal šį straipsnį teikiamus duomenis kompetentingos institucijos priima tik tuo atveju, jei juos pagal reikalavimus, nustatytus priemonėmis, priimtomis pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, patikrino ir pripažino tinkamais tikrintojas.
6 straipsnis
Bendra pareiga stebėti
Įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas, teikiantis paraišką suteikti nemokamų ATL arba jų gaunantis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį, stebi šio reglamento IV priede nurodytus pateiktinus duomenis, remdamasis kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintu stebėsenos metodikos planu.
7 straipsnis
Stebėsenos principai
1. Veiklos vykdytojai nustato išsamius ir nuoseklius duomenis ir užtikrina, kad nebūtų jokio įrenginio technologinio proceso dalių dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo. Veiklos vykdytojai taiko VII priede nustatytus nustatymo metodus, atlieka išsamius patikrinimus ir naudoja duomenų šaltinius, kuriais remiantis užtikrinamas didžiausias įmanomas tikslumas, kaip nustatyta VII priedo 4 skirsnyje.
2. Nukrypdamas nuo 1 dalies, veiklos vykdytojas pagal VII priedo 4.4–4.6 skirsnius gali naudoti kitus duomenų šaltinius, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:
|
a) |
kaip nurodyta VII priedo 4 skirsnyje, naudoti pačių tiksliausių duomenų šaltinių techniškai neįmanoma; |
|
b) |
kaip nurodyta VII priedo 4 skirsnyje, naudojant pačius tiksliausius duomenų šaltinius būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos; |
|
c) |
remdamasis supaprastintu neapibrėžties vertinimu, kuriuo nustatomos neapibrėžties pagrindinės priežastys ir įvertinami su jomis susiję neapibrėžties lygiai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pagal VII priedo 4 skirsnį tinkamai įrodo, kad susijęs jo siūlomo duomenų šaltinio tikslumo lygis yra ne mažesnis už pačių tiksliausių duomenų šaltinių tikslumą. |
3. Veiklos vykdytojai ne trumpiau kaip 10 metų nuo paraiškos suteikti nemokamų ATL pateikimo dienos saugo išsamius ir aiškius visų IV priede nurodytų duomenų įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus. Veiklos vykdytojas, gavęs prašymą, suteikia galimybę su šiais duomenimis ir dokumentais susipažinti kompetentingai institucijai ir tikrintojui.
8 straipsnis
Stebėsenos metodikos plano turinys ir teikimas
1. Pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą ir 5 straipsnio 2 dalį paraišką suteikti nemokamų ATL teikiantis įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas parengia stebėsenos metodikos planą, kuriame visų pirma pateikiamas įrenginio, jo technologinio proceso dalių ir gamybos procesų aprašymas bei išsamus stebėsenos metodikų ir duomenų šaltinių aprašymas. Stebėsenos metodikos planą sudaro detalūs, išsamūs ir aiškūs dokumentai, kuriuose aprašomi visi svarbūs duomenų rinkimo etapai, ir jame pateikiami bent VI priede nustatyti elementai.
2. Kiekvienam IV priede nurodytam parametrui veiklos vykdytojas, remdamasis 7 straipsnyje nustatytais principais ir VII priede nustatytais metodikos reikalavimais, parenka stebėsenos metodą. Remdamasis pagal 11 straipsnio 1 dalį atliktu rizikos vertinimu ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kontrolės procedūromis, veiklos vykdytojas, parinkdamas stebėsenos metodus, pirmenybę teikia stebėsenos metodams, kuriais gaunami patikimiausi rezultatai bei kuo labiau sumažinama duomenų spragų rizika ir kuriems mažiausią įtaką daro būdingoji rizika, įskaitant kontrolės riziką. Pasirinktas metodas nurodomas stebėsenos metodikos plane.
3. Jei VI priede nurodoma kokia nors procedūra, veiklos vykdytojas nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko tokią procedūrą atskirai nuo stebėsenos metodikos plano; jis tai atlieka ir Reglamento (ES) Nr. 601/2012 12 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo tikslais. Veiklos vykdytojas, gavęs kompetentingos institucijos prašymą, jai pateikia rašytinius procedūrų dokumentus.
4. Veiklos vykdytojas iki 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos dienos pateikia stebėsenos metodikos planą tvirtinti kompetentingai institucijai. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnį stebėsenos metodikos plano pateikimo galutinį terminą ir reikalauti, kad stebėsenos metodikos planą kompetentinga institucija patvirtintų iki paraiškos suteikti nemokamų ATL pateikimo.
5. Jei veiklos vykdytojas pateikia paraišką suteikti nemokamų ATL, tačiau ankstesniu ATL paskirstymo laikotarpiu jų atsisakė, jis stebėsenos metodikos planą turi pateikti tvirtinti ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo pagal 4 straipsnio 1 dalį galutinio termino.
9 straipsnis
Stebėsenos metodikos plano pakeitimai
1. Veiklos vykdytojas reguliariai tikrina, ar stebėsenos metodikos planas atitinka įrenginio pobūdį ir veikimo būdą ir ar jį galima patobulinti. Šiuo tikslu veiklos vykdytojas atsižvelgia į visas tobulinimo rekomendacijas, pateiktas atitinkamoje patikros ataskaitoje.
2. Veiklos vykdytojas stebėsenos metodikos plano pakeitimus atlieka bet kuriuo iš šių atvejų:
|
a) |
pakinta išmetamųjų ŠESD kiekis arba veiklos lygiai, nes pradėta vykdyti naują veiklą arba imta naudoti naujos rūšies kurą ar medžiagas, kurios dar nėra įtrauktos į stebėsenos metodikos planą; |
|
b) |
naudojant naujų rūšių matavimo priemones, naujus imties sudarymo ar analizės metodus arba naujus duomenų šaltinius arba dėl kitų veiksnių užtikrinamas didesnis teikiamų duomenų nustatymo tikslumas; |
|
c) |
nustatoma, kad taikant ankstesnę stebėsenos metodiką gauti duomenys nėra teisingi; |
|
d) |
stebėsenos metodikos planas neatitinka arba nebeatitinka šio reglamento reikalavimų; |
|
e) |
būtina įgyvendinti patikros ataskaitoje pateiktas stebėsenos metodikos plano tobulinimo rekomendacijas. |
3. Veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdamas praneša apie visus numatomus stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Tačiau valstybė narė gali leisti veiklos vykdytojui apie numatomus stebėsenos metodikos plano pakeitimus, kurie pagal 5 dalyje pateiktą apibrėžtį nėra laikomi reikšmingais, pranešti iki tų pačių metų gruodžio 31 d. arba valstybės narės nustatytos kitos dienos.
4. Visi reikšmingi stebėsenos metodikos plano pakeitimai, apibrėžti 5 dalyje, turi būti kompetentingos institucijos patvirtinti. Kompetentinga institucija, nusprendusi, kad pakeitimas, apie kurį veiklos vykdytojas pranešė kaip apie reikšmingą pakeitimą, nėra reikšmingas, apie tai praneša veiklos vykdytojui.
5. Reikšmingais įrenginio stebėsenos metodikos plano pakeitimais laikomi:
|
a) |
pakeitimai, atliekami dėl įrenginio pakeitimų, visų pirma – naujų įrenginio technologinio proceso dalių atsiradimo, esamų įrenginio technologinio proceso dalių ribų pasikeitimo arba įrenginio technologinio proceso dalių veiklos nutraukimo; |
|
b) |
VII priedo 4.4–4.6 skirsniuose nustatytos stebėsenos metodikos pakeitimas kita tuose skirsniuose nustatyta metodika; |
|
c) |
stebėsenos metodikos plane nustatytos numatytosios vertės arba apytikslio nustatymo metodo pakeitimas; |
|
d) |
pakeitimai, kurių pareikalavo kompetentinga institucija, kad būtų užtikrinta stebėsenos metodikos plano atitiktis šio reglamento reikalavimams. |
6. Veiklos vykdytojas saugo įrašus apie visus stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Kiekviename įraše nurodoma:
|
a) |
aiškus pakeitimo aprašymas; |
|
b) |
pakeitimo pagrindimas; |
|
c) |
data, kurią apie numatomą pakeitimą pranešta kompetentingai institucijai; |
|
d) |
data, kurią kompetentinga institucija patvirtino gavusi 3 dalyje nurodytą pranešimą, jei žinoma, ir 4 dalyje nurodytos informacijos patvirtinimo arba pateikimo data; |
|
e) |
data, kurią pradedamas įgyvendinti pakeistas stebėsenos metodikos planas. |
10 straipsnis
Dalijimas į įrenginio technologinio proceso dalis
1. Duomenų teikimo ir stebėsenos vykdymo tikslais veiklos vykdytojas kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamų ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, padalija į įrenginio technologinio proceso dalis. Šiuo tikslu įrenginio sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD priskiriamos vienai arba daugiau įrenginio technologinio proceso dalių, jei reikia, nustatant konkrečių atitinkamų sąnaudų, produkcijos arba išmetamųjų ŠESD dalių, priskirtinų atskiroms įrenginio technologinio proceso dalims, apskaičiavimo metodą.
2. Kad įrenginio sąnaudas, produkciją ir išmetamąsias ŠESD galėtų priskirti įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas toliau pateikta seka atlieka tokius veiksmus:
|
a) |
jei įrenginyje gaminamas kuris nors iš produktų, kuriam taikomas I priede pateiktas produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, susijusias sąnaudas, produkciją ir išmetamąsias ŠESD atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis; |
|
b) |
jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims, tačiau negali būti priskiriamos a punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai; |
|
c) |
jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, tačiau negali būti priskiriamos a arba b punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis; |
|
d) |
jei įrenginiui yra būdingos sąnaudos, produkcija ir išmetamosios ŠESD, kurios gali būti priskiriamos įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, tačiau negali būti priskiriamos a, b arba c punkte nurodytoms įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas, taikydamas VII priede nustatytas taisykles, jas atitinkamai priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD. |
3. Remdamasis NACE ir PRODCOM kodais, veiklos vykdytojas aiškiai atskiria, kuris su įrenginio technologinio proceso dalimis, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis arba kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, susijęs procesas yra skirtas sektoriams arba pasektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį. Be to, veiklos vykdytojas išmatuojamos šilumos, kuri eksportuojama centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, kiekį atskiria nuo išmatuojamos šilumos, kuri nėra skirta sektoriui arba pasektoriui, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį.
Jeigu įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis arba kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, bent 95 % veiklos yra skirta sektoriams arba pasektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, arba jeigu įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis arba kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, bent 95 % veiklos yra skirta sektoriams arba pasektoriams, kuriems nėra būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, veiklos vykdytojas atleidžiamas nuo reikalavimo pateikti duomenis, pagal kuriuos nustatoma, ar anglies dioksido nutekėjimo rizika yra, ar jos nėra.
Jeigu šilumai centralizuotai tiekti skirtų įrenginio technologinio proceso dalių arba įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, bent 95 % veiklos yra priskirtina kuriai nors vienai iš šių įrenginio technologinio proceso dalių, veiklos vykdytojas visą šių įrenginio technologinio proceso dalių veiklą gali priskirti įrenginio technologinio proceso daliai, kurios veiklos lygis yra didžiausias.
4. Jei įrenginyje, kuriam taikoma ES ATLPS, pagaminta išmatuojama šiluma ir ji eksportuota į įrenginį arba kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma, veiklos vykdytojas laiko, kad atitinkamas įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, procesas, kurio metu ta šiluma pagaminta, nėra skirtas sektoriams ar pasektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, nebent veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad išmatuojamos šilumos vartotojas priklauso sektoriui arba pasektoriui, kuriam didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika yra būdinga, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį.
Kad būtų galima atskirti išmatuojamą šilumą, priskirtiną šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad ta išmatuojama šiluma eksportuojama šilumai centralizuotai tiekti.
5. Atlikdamas padalijimą pagal 1 ir 2 dalis, veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų įvykdytos visos šios sąlygos:
|
a) |
kiekvieno įrenginio fiziniai produktai priskiriami vienai įrenginio technologinio proceso daliai nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo; |
|
b) |
100 % visų įrenginio sukėliklių ir išmetamųjų ŠESD, nurodytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 patvirtintame įrenginio stebėsenos plane, kiekio priskiriama įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo, nebent tiek sukėlikliai ir išmetamosios ŠESD būtų susiję su kokiu nors procesu, kuris neatitinka nemokamų ATL suteikimo reikalavimų (pvz., elektros energijos gamybos įrenginyje ar fakelų deginimo (išskyrus saugos fakelų deginimą), nepriklausančio įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, procesu) arba su išmatuojamos šilumos, eksportuojamos į kitus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, gamyba; |
|
c) |
100 % įrenginyje pagaminto arba į jį importuoto ar iš jo eksportuoto grynosios išmatuojamos šilumos, atitinkančios nemokamų ATL suteikimo reikalavimus, kiekio, taip pat iš vienų įrenginio technologinio proceso dalių į kitas perduoti kiekiai įrenginio technologinio proceso dalims priskiriami nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo; |
|
d) |
dokumentuojant visą įrenginio technologinio proceso dalyse pagamintą, į jas importuotą arba iš jų eksportuotą išmatuojamą šilumą nurodoma, ar ta išmatuojama šiluma pagaminta įrenginyje, kuriam taikoma ES ATLPS, vykstant degimo procesui, importuota iš kitų šilumos gamybos procesų ar importuota iš objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma; |
|
e) |
jeigu įrenginyje gaminama elektros energija, įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, pagaminti kiekiai priskiriami toms įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo; |
|
f) |
atskirai nustatomas ir priskiriamas kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje kuras ir elektros energija gali būti tarpusavyje pakeičiami, kaip nurodyta I priedo 2 skirsnyje, suvartotas atitinkamas elektros energijos kiekis; |
|
g) |
jeigu įrenginio technologinio proceso dalyje kaip eksportuojamas kuras, produktai, šalutiniai produktai, kitoms įrenginio technologinio proceso dalims arba kitiems įrenginiams skirtos žaliavos gaminamos arba kaip išmetamosios dujos susidaro medžiagos, kurių sudėtyje yra anglies, ši produkcija priskiriama įrenginio technologinio proceso dalims nieko nepraleidžiant ir išvengiant dvigubo skaičiavimo, jeigu jai netaikomas b punktas; |
|
h) |
už įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribų dėl 2 straipsnio 10 dalies a–f punktuose nurodytų procesų išmetamas CO2 priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, tiek, kiek kompetentingai institucijai galima tinkamai įrodyti, kad tas išmetamas CO2 tiesiogiai ir betarpiškai susidaro vykstant kuriam nors iš 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų procesų, o ne dėl vėlesnio nevisiškai oksiduotos dujinės būsenos anglies oksidavimosi normaliosiomis sąlygomis; |
|
i) |
jei kitais nei išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybos tikslais deginant išmetamąsias dujas dėl 2 straipsnio 10 dalies a–f punktuose nurodytų procesų už įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų išmetamas CO2, 75 % išmetamosiose dujose esančio anglies kiekio laikoma paversta į CO2 ir priskiriama įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD; |
|
j) |
siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, gamybos proceso produktai, kurie yra grąžinami į tą patį gamybos procesą, atimami iš metinių veiklos lygių, atsižvelgiant į I priede pateiktus atitinkamus produktų apibūdinimus; |
|
k) |
jei išmatuojama šiluma regeneruojama iš procesų, priskiriamų įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, iš kuro sąnaudų atimamas atitinkamas grynosios išmatuojamos šilumos kiekis, padalytas iš efektyvumo atskaitos vertės – 90 %. Tokia pat tvarka taikoma šilumos regeneravimui iš procesų, priskiriamų įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD. |
11 straipsnis
Kontrolės sistema
1. Veiklos vykdytojas bazinių duomenų ataskaitoje nustato rizikos, kad duomenų sraute, pradedant pirminiais ir baigiant galutiniais duomenimis, pasitaikys klaidų, šaltinius ir nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko veiksmingą kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad ataskaitose, rengiamose remiantis duomenų srauto valdymo veikla, nebūtų netikslumų ir kad jos atitiktų stebėsenos metodikos planą ir šį reglamentą.
Veiklos vykdytojas, gavęs kompetentingos institucijos prašymą, jai pateikia pagal pirmą pastraipą parengtą rizikos vertinimą. Veiklos vykdytojas jį taip pat pateikia patikrinti.
2. 1 dalies pirmos pastraipos įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko rašytines duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės procedūras ir pagal 8 straipsnio 3 dalį nuorodas į tas procedūras įtraukia į stebėsenos metodikos planą.
3. Jei taikytina, 2 dalyje nurodyta kontrolė apima:
|
a) |
susijusios matavimo įrangos kokybės laidavimą; |
|
b) |
informacinių technologijų sistemų kokybės laidavimą, kuriuo užtikrinama, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 1 dalį; |
|
c) |
su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą; |
|
d) |
vidaus peržiūras ir duomenų tvirtinimą; |
|
e) |
taisymą ir korekcinius veiksmus; |
|
f) |
rangovų atliekamą procesų kontrolę; |
|
g) |
įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą. |
4. 3 dalies a punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas užtikrina, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.
Jei matavimo sistemos sudedamųjų dalių negalima kalibruoti, veiklos vykdytojas jas nurodo stebėsenos metodikos plane ir pasiūlo alternatyvių kontrolės būdų.
Jeigu nustatoma, kad įrangos veiksmingumas neatitinka reikalavimų, veiklos vykdytojas nedelsdamas imasi būtinų korekcinių veiksmų.
5. 3 dalies d punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas peržiūri ir tvirtina duomenis, gautus vykdant 2 dalyje nurodytą duomenų srauto valdymo veiklą.
Tokią duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:
|
a) |
patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys; |
|
b) |
duomenų, kuriuos veiklos vykdytojas nustatė ankstesniu baziniu laikotarpiu, palyginimas, visų pirma – atitikties patikros remiantis kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies efektyvumo, susijusio su ŠESD, duomenų laiko eilutėmis; |
|
c) |
duomenų ir verčių, gautų iš skirtingų eksploatacijos duomenų kaupimo sistemų, visų pirma – produktų, su kuriais yra susiję produktų santykiniai taršos rodikliai, gamybos žurnalų, prekybos ir atsargų duomenų palyginimas; |
|
d) |
įrenginių ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenų palyginimas ir išsamumo patikros, kuriais užtikrinama, kad būtų vykdomi 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. |
6. 3 dalies e punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė nėra veiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, nepagrįstai nedelsiant būtų imtasi korekcinių veiksmų ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti.
7. 3 dalies f punkto įgyvendinimo tikslais veiklos vykdytojas, samdantis rangovus vienos ar kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1 dalyje, vykdyti, atlieka visus šiuos veiksmus:
|
a) |
tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šį reglamentą; |
|
b) |
nustato rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus; |
|
c) |
tikrina šios dalies b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę; |
|
d) |
užtikrina, kad rangovas jam patikėtą veiklą atliktų taip, kaip ji turi būti atlikta atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 1 dalyje nurodytą rizikos vertinimą. |
8. Veiklos vykdytojas stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, be kita ko, atlikdamas vidaus peržiūras ir atsižvelgdamas į tikrintojo išvadas, pateiktas atlikus ataskaitų patikras pagal 4 straipsnio 2 dalį.
Veiklos vykdytojas, nustatęs, kad kontrolės sistema yra neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, siekia pagerinti atitinkamą kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos metodikos planą arba pamatines rašytines duomenų srauto valdymo veiklos procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę.
12 straipsnis
Duomenų spragos
1. Jeigu dėl techninių priežasčių kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos metodikos plano laikinai neįmanoma taikyti, kol vėl bus sudarytos sąlygos jį taikyti, veiklos vykdytojas taiko stebėsenos metodikos plane nurodytais alternatyviais duomenų šaltiniais, kuriais naudojantis pagal 10 straipsnio 5 dalį atliekamos patvirtinamosios patikros, pagrįstą metodą arba, jeigu tokios alternatyvos stebėsenos metodikos plane nėra numatyta, alternatyvų metodą, kuriuo, atsižvelgiant į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, kaip nustatyta VII priedo 4 skirsnyje, užtikrinamas didžiausias įmanomas tikslumas, arba konservatyvų apytikslio nustatymo metodą.
Veiklos vykdytojas imasi visų būtinų priemonių, kad būtų skubiai pradėtas taikyti patvirtintas stebėsenos metodikos planas.
2. Jeigu trūksta duomenų, kurie yra reikalingi bazinių duomenų ataskaitai parengti ir kurių atžvilgiu stebėsenos metodikos plane nėra nurodyta alternatyvių stebėsenos metodų arba alternatyvių duomenų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti duomenis arba gauti trūkstamus duomenis, veiklos vykdytojas taiko tinkamą apytikslio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi konservatyvūs pakaitiniai atitinkamo laikotarpio ir trūkstamo parametro duomenys, visų pirma – pagrįstą geriausia pramonės patirtimi ir naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis, o bazinių duomenų ataskaitos priede pateikia tinkamą duomenų trūkumo ir tų metodų taikymo pagrindimą.
3. Laikinai nukrypęs nuo patvirtinto stebėsenos metodikos plano, kaip nurodyta 1 dalyje, arba nustatęs, kad trūksta duomenų, reikalingų 4 straipsnio 2 dalies a punkte arba 5 straipsnio 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas parengia rašytinę procedūrą, pagal kurią ateityje būtų išvengta tokio duomenų trūkumo, ir pagal 9 straipsnio 3 dalį atlieka stebėsenos metodikos plano pakeitimus. Be to, veiklos vykdytojas įvertina, ar reikia atnaujinti 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą kontrolę ir, jei taip, kaip ją reikėtų atnaujinti, ir prireikus atlieka tos kontrolės ir atitinkamų rašytinių procedūrų pakeitimus.
13 straipsnis
Elektroninių šablonų naudojimas
Valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai ir tikrintojai, teikdami 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas bazinių duomenų ataskaitas, stebėsenos metodikos planus ir patikros ataskaitas, taip pat 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitas, stebėsenos metodikos planus ir patikros ataskaitas, naudotų elektroninius šablonus arba konkrečius failų formatus.
III SKYRIUS
ATL suteikimo taisyklės
14 straipsnis
Nacionalinės įgyvendinimo priemonės
1. Naudojant Komisijos parengtą elektroninį šabloną, Komisijai pateikiamas pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalį parengtas sąrašas, kuriame nurodomi visi elektros energijos gamybos įrenginiai, maži įrenginiai, kuriems pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 ir 27a straipsnius gali būti netaikoma ES ATLPS, ir įrenginiai, kuriems pagal tos direktyvos 24 straipsnį bus taikoma ES ATLPS.
2. 1 dalyje nurodytame sąraše apie kiekvieną esamą įrenginį, kuriam prašoma suteikti nemokamų ATL, pateikiama tokia informacija:
|
a) |
įrenginio ir jo ribų identifikavimo duomenys, naudojant Europos Sąjungos sandorių žurnale (ESSŽ) nurodytą įrenginio identifikavimo kodą; |
|
b) |
veiklos informacija ir informacija apie atitiktį nemokamų ATL suteikimo reikalavimams; |
|
c) |
kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies identifikavimo duomenys; |
|
d) |
kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies metinis veiklos lygis ir metinis išmetamųjų ŠESD kiekis kiekvienais atitinkamo bazinio laikotarpio metais; |
|
e) |
dėl kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies nurodoma, ar ji priklauso sektoriui arba pasektoriui, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, taip pat, jei taikytina, pateikiami gaminamų produktų PRODCOM kodai; |
|
f) |
kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenys, pateikti pagal IV priedą. |
3. Gavusi 1 dalyje nurodytą sąrašą, Komisija įvertina kiekvieno įrenginio įtraukimą į sąrašą ir pagal 2 dalį pateiktus susijusius duomenis.
4. Jeigu Komisija įrenginio įtraukimui į tą sąrašą neprieštarauja, minėti duomenys naudojami peržiūrėtoms santykinių taršos rodiklių vertėms apskaičiuoti, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalyje.
5. Valstybės narės, naudodamos atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio peržiūrėtas santykinių taršos rodiklių vertes, pagal 16 straipsnio 2–7 dalis ir 19–22 straipsnius nustato preliminarų metinį kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių ir apie juos praneša.
6. Gavusi pranešimus apie preliminarius metinius atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų nemokamų ATL skaičius, Komisija apskaičiuoja visus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį nustatytus koeficientus, preliminarių metinių kiekvienais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais įrenginiams suteikiamų nemokamų ATL skaičių, nustatytų taikant šio reglamento V priede nurodytus koeficientus, sumą palygindama su metiniu ATL skaičiumi, įrenginiams apskaičiuotu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 ir 5a dalis, atsižvelgiant į atitinkamą bendro metinio visai Sąjungai skirto skaičiaus dalį, kaip nustatyta Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalyje ir 10a straipsnio 5 dalyje. Skaičiuojant atsižvelgiama į atitinkamus Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnyje nustatytus įtraukimo atvejus ir 27 bei 27a straipsniuose nustatytus neįtraukimo atvejus.
7. Apskaičiavus Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje nurodytą koeficientą, valstybės narės pagal 16 straipsnio 8 dalį nustato ir Komisijai pateikia galutinį metinį kiekvienais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais suteikiamų nemokamų ATL skaičių.
8. Gavusi Komisijos prašymą, kiekviena valstybė narė jai pateikia pagal 4 straipsnio 2 dalį gautas ataskaitas.
15 straipsnis
Esamų įrenginių ankstesnio laikotarpio veiklos lygis
1. Valstybės narės įvertina pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktas bazinių duomenų ataskaitas ir patikros ataskaitas, kad užtikrintų jų atitiktį šio reglamento reikalavimams. Prireikus kompetentinga institucija pareikalauja, kad veiklos vykdytojai pašalintų neatitiktis arba ištaisytų klaidas, turinčias įtakos ankstesnio laikotarpio veiklos lygių nustatymui. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojai, be informacijos ir dokumentų, kurie turi būti pateikti pagal 4 straipsnio 2 dalį, pateiktų papildomų duomenų.
2. Remdamosi įvertintomis bazinių duomenų ataskaitomis ir patikros ataskaitomis, valstybės narės nustato kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ir kiekvieno įrenginio ankstesnio laikotarpio veiklos lygius atitinkamu baziniu laikotarpiu. Valstybės narės gali nuspręsti ankstesnio laikotarpio veiklos lygius nustatyti tik tokiu atveju, jeigu su įrenginiu susiję duomenys buvo patikrinti ir pripažinti tinkamais arba jeigu jos yra įsitikinusios, kad duomenų spragos, į kurias atsižvelgdamas tikrintojas parengė nuomonę, atsirado dėl išskirtinių nenumatytų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma išvengti, net jei būtų imtasi visų atsargumo priemonių.
3. Su kiekvienu produktu, kuriam nustatytas I priede nurodytas produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra baziniu laikotarpiu atitinkamame įrenginyje kasmet pagaminto to produkto kiekio aritmetinis vidurkis.
4. Su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet pagamintos ir (arba) iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, importuotos grynosios išmatuojamos šilumos, kuri suvartota įrenginyje produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), arba kuri eksportuota į įrenginį ar kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma (išskyrus eksportuotą elektros energijai gaminti), kiekio aritmetinis vidurkis, išreikštas teradžauliais per metus.
Su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet pagamintos ir (arba) iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, importuotos išmatuojamos šilumos, kuri eksportuota centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, kiekio aritmetinis vidurkis, išreikštas teradžauliais per metus.
5. Su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra kuro, ankstesniu baziniu laikotarpiu kasmet suvartoto gaminant neišmatuojamą šilumą, kuri suvartota produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, kiekio aritmetinis vidurkis, išreikštas teradžauliais per metus.
6. Su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, kurios išsiskyrė baziniu laikotarpiu gaminant produktus atitinkamame įrenginyje, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra tuo laikotarpiu kasmet proceso metu išsiskyrusių ŠESD kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis, aritmetinis vidurkis.
7. Nustatant 3–6 dalyse nurodytų aritmetinių vidurkių vertes, įskaičiuojami tik tie kalendoriniai metai, kuriais įrenginys veikė bent vieną dieną.
Jeigu atitinkamu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis veikė mažiau kaip dvejus kalendorinius metus, ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai yra veiklos lygiai pirmaisiais kalendoriniais eksploatacijos metais po šios įrenginio technologinio proceso dalies įprastos eksploatacijos pradžios.
Jeigu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis po įprastos eksploatacijos pradžios veikė mažiau kaip vienus kalendorinius metus, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis nustatomas, kai pasibaigus pirmiesiems kalendoriniams eksploatacijos metams pateikiama veiklos lygio ataskaita.
8. Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės ankstesnio laikotarpio veiklos lygius, susijusius su produktais, kuriems taikomi III priede nurodyti produkto santykiniai taršos rodikliai, nustato pagal ankstesnio laikotarpio metinės produkcijos aritmetinį vidurkį, naudodamos tame priede pateiktas formules.
16 straipsnis
Esamiems įrenginiams įrenginio lygmeniu suteikiami ATL
1. Jeigu esamą įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas pagal 4 straipsnį pateikė tinkamą paraišką suteikti nemokamų ATL, atitinkama valstybė narė, remdamasi pagal 14 straipsnį surinktais duomenimis, apskaičiuoja kiekvienais metais nuo 2021 m. tam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių.
2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, valstybės narės visų pirma nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:
|
a) |
preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus to produkto santykinio taršos rodiklio vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės sandaugai; |
|
b) |
preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus šilumos santykinio taršos rodiklio, kuris taikomas išmatuojamai šilumai, vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio, kai išmatuojama šiluma, išskyrus naudojamą šilumai centralizuotai tiekti, buvo suvartota arba eksportuota į įrenginius, kuriems ES ATLPS netaikoma, arba kitus objektus, vertės sandaugai; |
|
c) |
preliminarus metinis šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus šilumos santykinio taršos rodiklio, kuris taikomas išmatuojamai šilumai, vertės atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su centralizuotu šilumos tiekimu susijusio veiklos lygio vertės sandaugai; |
|
d) |
preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus kuro santykinio taršos rodiklio vertės atitinkamu penkerių metų laikotarpiu, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį, ir ankstesnio laikotarpio su kuru susijusio veiklos lygio vertės, susijusios su suvartotu kuru, sandaugai; |
|
e) |
preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurių proceso metu išsiskiria ŠESD, konkrečiais metais suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertei, padaugintai iš 0,97. |
Jeigu baziniu laikotarpiu įrenginio technologinio proceso dalis po įprastos eksploatacijos pradžios veikė mažiau nei vienus kalendorinius metus, preliminarus atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų ATL skaičius nustatomas, kai pateikiami ankstesnio laikotarpio veiklos lygio duomenys.
3. Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalies įgyvendinimo tikslais preliminariam metiniam nemokamų ATL, suteikiamų kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atitinkamais metais pagal šio straipsnio 2 dalį, skaičiui turi būti pritaikyti šio reglamento V priede nustatyti koeficientai, jei tose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai yra skirti sektoriams ar pasektoriams, kuriems nėra būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims turi būti taikomas koeficientas, lygus 0,3.
4. Jei 2 dalyje nurodytose įrenginio technologinio proceso dalyse vykdomi procesai skirti sektoriams ar pasektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį, turi būti taikomas koeficientas, lygus 1.
5. Preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, gavusioms išmatuojamos šilumos iš įrenginio technologinio proceso dalių, kuriose gaminami produktai, kuriems taikomas azoto rūgšties santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius sumažinamas skaičiumi, kuris gaunamas ankstesniais atitinkamais baziniais laikotarpiais per metus suvartotos tos šilumos kiekį padauginus iš šiai išmatuojamai šilumai atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu taikomos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, patvirtintos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį.
Nuo 2026 m. preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu suteikiamų nemokamų ATL skaičius sumažinamas ankstesniu laikotarpiu per metus išmestų ŠESD kiekiu, susidariusiu deginant išmetamąsias dujas (išskyrus saugos fakelų deginimą), nenaudojamas išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybai.
6. Preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus preliminarių metinių visoms įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 2–5 dalis, sumai.
Jei įrenginį sudaro įrenginio technologinio proceso dalys, kuriose gaminama plaušiena (trumpapluoštė kraftplaušiena, ilgapluoštė kraftplaušiena, termomechaninė plaušiena ir mechaninė plaušiena, sulfitinė plaušiena ar kita plaušiena, kuriai produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas) ir iš kurių išmatuojama šiluma eksportuojama į kitas techniškai sujungtas įrenginio technologinio proceso dalis, apskaičiuojant preliminarų suteikiamų nemokamų ATL skaičių – nedarant įtakos preliminariems metiniams kitoms atitinkamo įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičiams – atsižvelgiama tik į tą preliminarų metinį suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kuris yra susijęs su toje įrenginio technologinio proceso dalyje pagamintais celiuliozės produktais, kurie yra pateikti rinkai, o ne perdirbti į popierių tame pačiame arba techniškai susijusiame kitame įrenginyje.
7. Nustatydamos preliminarų metinį kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių, valstybės narės ir veiklos vykdytojai užtikrina, kad išmetamosios ŠESD arba veiklos lygiai nebūtų įskaičiuojami du kartus ir kad suteikiamų ATL skaičius nebūtų neigiamas. Visų pirma, jei į įrenginį importuojamas tarpinis produktas, kuriam pagal I priede nustatytas sistemos ribas taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatant preliminarų metinį abiems atitinkamiems įrenginiams suteikiamų nemokamų ATL skaičių, išmetamosios ŠESD du kartus neįskaičiuojamos.
8. Galutinis metinis kiekvienam esamam įrenginiui, išskyrus įrenginius, kuriems taikoma Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto preliminaraus metinio kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus ir pagal šio reglamento 14 straipsnio 6 dalį nustatyto koeficiento sandaugai.
Įrenginiams, kuriems taikoma Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalis ir kurie atitinka nemokamų ATL suteikimo reikalavimus, galutinis metinis suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal šio straipsnio 6 dalį, kasmet pakoreguojamas taikant Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nustatytą linijinį koeficientą, kaip atskaitos tašką naudojant preliminarų metinį nemokamų ATL, suteiktų atitinkamam įrenginiui 2013 m., skaičių, išskyrus bet kuriuos metus, kuriais tie suteikiamų ATL skaičiai vienoda tvarka koreguojami pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, kiekvienais metais, kuriais pagal 14 straipsnio 6 dalį nustatomas koeficientas yra mažesnis kaip 100 %, galutinis metinis įrenginiams, kuriems taikoma Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalis ir kurie atitinka nemokamų ATL suteikimo reikalavimus, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytas preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius, kasmet pakoreguojamas taikant koeficientą, nustatytą pagal šio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.
9. Atliekant 1–8 dalyse nurodytus skaičiavimus, įrenginio technologinio proceso dalims ir įrenginiams suteikiamų ATL skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.
17 straipsnis
Naujų rinkos dalyvių ankstesnio laikotarpio veiklos lygis
Valstybės narės kiekvieno naujo rinkos dalyvio ir jo įrenginių technologinio proceso dalių ankstesnio laikotarpio veiklos lygius nustato taip:
|
a) |
su kiekvienu produktu, kuriam šio reglamento I priede yra nurodytas arba pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį yra nustatytas produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies įprastos eksploatacijos, susijusios su šio produkto gamyba, pradžios; |
|
b) |
su šiluma susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos, susijusios su išmatuojamos šilumos, kuri suvartojama įrenginyje produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), arba eksportuojama (išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti) į įrenginį ar kitą objektą, kuriam ES ATLPS netaikoma, gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, pradžios; |
|
c) |
su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos, susijusios su išmatuojamos šilumos, kuri eksportuojama centralizuoto šilumos tiekimo tikslais, gamyba ir (arba) importu iš įrenginio, kuriam taikoma ES ATLPS, pradžios; |
|
d) |
su kuru susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra atitinkamo įrenginio veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos, susijusios su kuro deginimu gaminant neišmatuojamą šilumą, kuri suvartojama produktams gaminti ar mechaninei energijai gauti (išskyrus naudojamą elektros energijai gaminti), taip pat šildymo ar vėsinimo reikmėms (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti), įskaitant saugos fakelų deginimą, pradžios; |
|
e) |
su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijęs veiklos lygis yra veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po gamybos vieneto įprastos eksploatacijos, susijusios su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, pradžios; |
|
f) |
nukrypstant nuo a punkto, su produktais, kuriems taikomi III priede nurodyti produkto santykiniai taršos rodikliai, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis yra atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos, susijusios su šio produkto gamyba, pradžios, nustatytas pagal tame priede pateiktas formules. |
18 straipsnis
ATL suteikimas naujiems rinkos dalyviams
1. Kad galėtų suteikti nemokamų ATL naujiems rinkos dalyviams, valstybės narės toliau nurodytu būdu apskaičiuoja preliminarų metinį kiekvienai atskirai įrenginio technologinio proceso daliai nuo įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios suteiktinų nemokamų ATL skaičių:
|
a) |
preliminarus metinis konkrečiais metais kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinius taršos rodiklis, šilumos santykinis taršos rodiklis ir kuro santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus atitinkamam laikotarpiui nustatytos to santykinio taršos rodiklio vertės ir atitinkamo ankstesnio laikotarpio veiklos lygio vertės sandaugai; |
|
b) |
preliminarus metinis konkrečiais metais kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus ankstesnio laikotarpio su procesu metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertei, padaugintai iš 0,97. |
Apskaičiuojant preliminarų metinį naujiems rinkos dalyviams suteikiamų nemokamų ATL skaičių mutatis mutandis taikomos 16 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalys.
2. Preliminarus metinis kalendoriniais metais, kuriais pradedama įprasta eksploatacija, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai taikomo santykinio taršos rodiklio vertės ir tų metų veiklos lygio sandaugai.
3. Preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus preliminarių metinių visoms įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 1 ir 2 dalis, sumai. Taikoma 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa.
4. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša metinį kiekvienam naujų rinkos dalyvių įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių.
Naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve, sukurtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį, esančius ATL Komisija paskirsto gavusi minėtą pranešimą ir vadovaudamasi eiliškumo principu.
Komisija konkrečiam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL preliminariam metiniam skaičiui gali nepritarti.
5. Galutinis metinis suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra pagal 1–4 dalis nustatytas preliminarus metinis kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičius, kasmet pakoreguojamas taikant Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, kaip atskaitos tašką imant preliminarų metinį atitinkamam įrenginiui pirmaisiais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais suteikiamų nemokamų ATL skaičių.
6. Atliekant 1–5 dalyse nurodytus skaičiavimus, įrenginio technologinio proceso dalims ir įrenginiams suteikiamų ATL skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.
19 straipsnis
ATL suteikimas gamintojams, vykdantiems garinį krekingą
Nukrypstant nuo 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteikiamų įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje vykdoma didelės vertės cheminių medžiagų (DVCM) gamyba, skaičius yra lygus garinio krekingo produkto santykinio taršos rodiklio vertei atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, padaugintai iš ankstesnio laikotarpio veiklos lygio, nustatyto pagal III priedą, ir iš dalmens, gauto bendrą tiesiogiai išmestų ŠESD kiekį – įskaitant ŠESD, susijusias su grynuoju per 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per 17 straipsnio a punkte nurodytus pirmuosius kalendorinius metus po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą) importuotos šilumos kiekiu ir apskaičiuotas pagal 22 straipsnio 2 dalį bei išreikštas anglies dioksido ekvivalento tonomis – padalijus iš šių bendrų tiesiogiai išmestų ŠESD kiekių bei netiesiogiai per 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per 17 straipsnio a punkte nurodytus pirmuosius kalendorinius metus po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą) išmestų ŠESD kiekių, apskaičiuotų pagal 22 straipsnio 3 dalį, sumos. Prie gauto rezultato pridedamas kiekis, gaunamas 1,78 tonos anglies dioksido vienai vandenilio tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto vandenilio kiekio, išreikšto vandenilio tonomis, vidurkio, 0,24 tonos anglies dioksido vienai etileno tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto etileno kiekio, išreikšto etileno tonomis, vidurkio ir 0,16 tonos anglies dioksido vienai DVCM tonai, padauginus iš ankstesniu laikotarpiu iš papildomų žaliavų pagaminto kitų didelės vertės cheminių medžiagų nei vandenilis ir etilenas kiekio, išreikšto DVCM tonomis, vidurkio.
20 straipsnis
ATL suteikimas vinilchlorido monomero gamintojams
Nukrypstant nuo 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies a punkto, preliminarus metinis nemokamų ATL, suteikiamų įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su vinilchlorido monomero (VCM) gamyba, skaičius yra lygus VCM santykinio taršos rodiklio vertei atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, padaugintai iš ankstesnio laikotarpio VCM gamybos lygio, išreikšto tonomis, ir padaugintai iš dalmens, gauto ŠESD kiekį, tiesiogiai išmestą gaminant VCM, – įskaitant ŠESD, susijusias su grynuoju per 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per 17 straipsnio a punkte nurodytus pirmuosius kalendorinius metus po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą) importuotos šilumos kiekiu ir apskaičiuotas pagal 22 straipsnio 2 dalį bei išreikštas anglies dioksido ekvivalento tonomis, – padalijus iš tų tiesiogiai išmestų ŠESD kiekio bei su vandeniliu susijusių ŠESD, išmestų gaminant VCM 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu arba 17 straipsnio a punkte nurodytais pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą), kiekio, išreikšto anglies dioksido ekvivalento tonomis ir apskaičiuoto remiantis per ankstesnį laikotarpį suvartotos šilumos kiekiu, gaunamu deginant vandenilį, išreikštu teradžauliais, padauginus iš atitinkamam ATL paskirstymo laikotarpiui nustatytos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, sumos.
21 straipsnis
Šilumos srautai tarp įrenginių
Jei įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, apima išmatuojamą šilumą, importuojamą iš įrenginio ar kito objekto, kuriam ES ATLPS netaikoma, apskaičiuojant preliminarų metinį atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, suteikiamų nemokamų ATL skaičių, nustatomą pagal 16 straipsnio 2 dalies a punktą arba 18 straipsnio 1 dalies a punktą (pasirinkti tinkamą), atimamas atitinkamais ankstesnio laikotarpio metais iš įrenginio ar kito objekto, kuriam ES ATLPS netaikoma, importuotos šilumos kiekis, padaugintas iš šilumos santykinio taršos rodiklio vertės, atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu taikomos išmatuojamai šilumai.
22 straipsnis
Elektros energijos ir kuro tarpusavio pakeičiamumas
1. Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatytas I priedo 2 skirsnyje atsižvelgiant į kuro ir elektros energijos tarpusavio pakeičiamumą, preliminarus metinis suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra lygus atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio vertei atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu, padaugintai iš ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusios veiklos lygio ir iš dalmens, gauto bendrą tiesiogiai išmestų ŠESD kiekį – įskaitant ŠESD, susijusias su grynuoju per atitinkamą 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per 17 straipsnio a punkte nurodytus pirmuosius kalendorinius metus po įprastos eksploatacijos pradžios importuotos šilumos kiekiu ir apskaičiuotas pagal 2 dalį bei išreikštas anglies dioksido ekvivalento tonomis, – padalijus iš šių tiesiogiai išmestų ŠESD kiekių bei atitinkamų netiesiogiai per 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinį laikotarpį arba per 17 straipsnio a punkte nurodytus pirmuosius kalendorinius metus po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą) išmestų ŠESD kiekių, apskaičiuotų pagal 3 dalį, sumos.
2. Apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį, susijusį su grynuoju importuotos šilumos kiekiu, išmatuojamos šilumos, skirtos atitinkamam produktui gaminti, kiekis, importuotas iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu arba 17 straipsnio a punkte nurodytais pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą), padauginamas iš atitinkamam ATL paskirstymo laikotarpiui nustatytos šilumos santykinio taršos rodiklio vertės.
3. Apskaičiuojant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį, remiamasi atitinkamomis netiesiogiai išmetamomis ŠESD, išreikštomis anglies dioksido tonomis ir susijusiomis su 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu baziniu laikotarpiu arba 17 straipsnio a punkte nurodytais pirmaisiais kalendoriniais metais po įprastos eksploatacijos pradžios (pasirinkti tinkamą) gaminant atitinkamą produktą suvartojama elektros energija (nurodyta apibūdinant procesus ir išmetamąsias ŠESD, kuriems taikomas I priedas), išreikšta megavatvalandėmis, padauginus iš 0,376 tonos anglies dioksido vienai megavatvalandei.
23 straipsnis
Įrenginiui suteikiamų ATL skaičiaus pokyčiai
1. Veiklos vykdytojai informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie visus pasikeitimus, susijusius su įrenginio eksploatacija, turinčius įtakos įrenginiui suteikiamų ATL skaičiui. Valstybės narės gali nustatyti galutinį tokio pranešimo pateikimo terminą ir reikalauti naudoti elektroninius šablonus arba tam tikrus failų formatus.
2. Įvertinusi atitinkamą informaciją, kompetentinga institucija pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją, įskaitant peržiūrėtą galutinį metinį atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių.
Pirmoje pastraipoje nurodytą reikiamą informaciją kompetentinga institucija pateikia naudodama Komisijos tvarkomą elektroninę sistemą.
3. Komisija peržiūrėtam galutiniam metiniam atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičiui gali nepritarti.
4. Komisija, remdamasi gautu pranešimu, priima sprendimą, informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją ir, jei reikia, padaro pakeitimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnį sukurtame Sąjungos registre bei tos direktyvos 20 straipsnyje nurodytame Europos Sąjungos sandorių žurnale (EUTL).
24 straipsnis
Suteikiamų nemokamų ATL atsisakymas
1. Veiklos vykdytojas, kuriam buvo suteikta nemokamų ATL, gali atitinkamu ATL paskirstymo laikotarpiu kompetentingai institucijai bet kada pateikti paraišką ir atsisakyti visoms arba kai kurioms įrenginio technologinio proceso dalims suteiktų nemokamų ATL.
2. Įvertinusi atitinkamą informaciją, kompetentinga institucija pateikia Komisijai peržiūrėtą galutinį metinį atitinkamam įrenginiui suteikiamų nemokamų ATL skaičių, kaip aprašyta 23 straipsnio 2 dalyje.
Peržiūrėtas suteikiamų ATL skaičius skiriamas kalendoriniams metams po metų, kuriais pateikiama 1 dalyje nurodyta paraiška.
3. Komisija priima sprendimą dėl atsisakymo ir taiko 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.
4. Veiklos vykdytojas neturi teisės tuo pačiu ATL paskirstymo laikotarpiu atsiimti savo paraiškos, nurodytos 1 dalyje.
25 straipsnis
Sujungimas ir padalijimas
1. Naujus įrenginius, suformuotus atlikus sujungimą arba padalijimą, eksploatuojantys veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai dokumentus su tokia informacija, jei taikytina:
|
a) |
ankstesnius atskirus arba pavienius įrenginius eksploatavusių veiklos vykdytojų pavadinimais, adresais ir kontaktiniais duomenimis; |
|
b) |
naujai suformuotą įrenginį eksploatuojančių veiklos vykdytojų pavadinimais, adresais ir kontaktiniais duomenimis; |
|
c) |
išsamiu atitinkamų įrenginio dalių ribų aprašymu, jei taikytina; |
|
d) |
leidimo identifikavimo kodu ir naujai suformuoto (-ų) įrenginio (-ių) identifikavimo kodu, nurodytu Sąjungos registre. |
2. Dėl įrenginių, suformuotų atlikus sujungimą arba padalijimą, kompetentingai institucijai teikiamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos. Jeigu iki sujungimo arba padalijimo įrenginiai buvo laikomi naujais rinkos dalyviais, veiklos vykdytojai duomenis kompetentingai institucijai teikia nuo įprastos eksploatacijos pradžios.
3. Kompetentinga institucija įvertina įrenginių sujungimą arba padalijimą, įskaitant padalijimą toje pačioje įmonių grupėje. Kompetentinga institucija informuoja Komisiją apie veiklos vykdytojų pasikeitimą.
Kompetentinga institucija, remdamasi pagal 2 dalį gautais duomenimis, nustato kiekvieno po sujungimo arba padalijimo naujai suformuoto įrenginio kiekvienos technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygius baziniu laikotarpiu. Jeigu įrenginio technologinio proceso dalis padalijama į dvi arba daugiau įrenginio technologinio proceso dalių, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis ir įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų ATL skaičius nustatomas remiantis iki padalijimo buvusių atitinkamų įrenginio techninių vienetų ankstesnio laikotarpio veiklos lygiais baziniu laikotarpiu.
4. Remiantis po sujungimo arba padalijimo nustatytais ankstesnio laikotarpio veiklos lygiais, įrenginiams po sujungimo ar padalijimo suteikiamų nemokamų ATL skaičius turi būti lygus iki sujungimo arba padalijimo nustatytam galutiniam suteikiamų nemokamų ATL skaičiui.
5. Komisija peržiūri kiekvieną po sujungimo arba padalijimo suformuotiems įrenginiams suteikiamų ATL skaičių ir tokio vertinimo rezultatus praneša kompetentingai institucijai.
26 straipsnis
Įrenginio eksploatacijos nutraukimas
1. Laikoma, kad įrenginio eksploatacija yra nutraukta, kai įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:
|
a) |
atitinkamas leidimas išmesti ŠESD panaikinamas, įskaitant atvejus, kai įrenginys nebeatitinka Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytoms veiklos rūšims nustatytų ribinių verčių; |
|
b) |
įrenginys nebeeksploatuojamas ir jo eksploatacijos atnaujinti techniškai neįmanoma. |
2. Jei įrenginio eksploatacija nutraukiama, atitinkama valstybė narė jam neišduoda ATL nuo metų, einančių po tų metų, kuriais nutraukta eksploatacija.
3. Valstybės narės gali sustabdyti ATL suteikimą įrenginiams, kurių eksploatacija buvo nutraukta, kol nenustatoma, ar jų eksploatacija bus atnaujinta.
IV SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
27 straipsnis
Sprendimo 2011/278/ES panaikinimas
Sprendimas 2011/278/ES panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau jis toliau taikomas ATL, suteikiamiems laikotarpiu iki 2021 m. sausio 1 d.
28 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 19 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(2) 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011 5 17, p. 1).
(3) 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).
(4) 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 149).
I PRIEDAS
Produktų santykiniai taršos rodikliai
1. Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas neatsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą.
|
Produkto santykinis taršos rodiklis |
Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas |
Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos) |
Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti (ATL/t) |
||||
|
Koksas |
Kokso krosnių koksas (gaunamas aukštoje temperatūroje karbonizuojant koksines akmens anglis) arba dujų gamyklų koksas (šalutinis dujų gamyklų produktas), kiekis išreiškiamas sausojo kokso tonomis ir nustatomas kaip kokso krosnies arba dujų gamyklos išeiga. Lignito koksui šis rodiklis netaikomas. Koksavimas naftos perdirbimo įmonėse neįtraukiamas, tačiau jam taikoma naftos perdirbimo įmonėms skirta CST metodika. |
Taikoma visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vienetais: kokso krosnims, H2S/NH3 deginimo, anglių pakaitinimo (atitirpdymo), kokso dujų išgavimo, desulfuravimo, distiliavimo įrenginiams, garo jėgainei, baterijų slėgio kontrolės, biologinio vandens apdorojimo, įvairaus šalutinių produktų kaitinimo įrenginiams ir vandenilio skirtuvui. Taikoma kokso krosnies dujų valymui. |
0,286 |
||||
|
Sukepintoji rūda |
Aglomeruotas geležies produktas, kuriame yra smulkių geležies rūdos dalelių, fliusų ir perdirbamų medžiagų, kuriose yra geležies, ir kuriam būdingos cheminės ir fizinės savybės, tokios kaip šarmingumo lygis, mechaninis atsparumas ir laidumas, būtinos tam, kad geležį ir reikiamas fliuso medžiagas būtų galima tiekti vykdant geležies rūdos redukavimo procesą. Kiekis išreiškiamas iš aglomeravimo įrenginio iškraunamos sukepintos rūdos tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: aglomerato juosta, uždegimo, žaliavų ruošimo įrenginiais, karštos rūdos sijotuvu, aglomerato aušinimo įrenginiu, šaltos rūdos sijotuvu ir garo generavimo įrenginiu. |
0,171 |
||||
|
Išlydytas metalas |
Skystoji geležis, prisotinta anglies tolesniam perdirbimui, kaip aukštakrosnių produktas, kiekis išreiškiamas skystos geležies tonomis aukštakrosnės išleidimo vietoje. Panašiems produktams, kaip antai ferolydiniams, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Likusioji medžiaga ir šalutiniai produktai nelaikomi produkto dalimi. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: aukštakrosne, išlydyto metalo apdorojimo įrenginiais, aukštakrosnių orapūtėmis, aukštakrosnių kauperiais, deguoniniais konverteriais, antrinės metalurgijos apdorojimo įrenginiais, vakuuminiais kaušais, liejimo įrenginiais (įskaitant pjaustymo įrenginius), šlako apdorojimo įrenginiu, įkrovos paruošimo, aukštakrosnių dujų apdorojimo, dulkių šalinimo, metalo laužo pakaitinimo, anglių džiovinimo pulverizuotam anglių įpurškimui įrenginiais, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, suspausto oro gamybos, dulkių ir šlamo apdorojimo (briketavimo), garo įpurškimo į aukštakrosnę įrenginiais, garo jėgaine, deguoninio konverterio dujų vėsinimo įrenginiu ir pan. |
1,328 |
||||
|
Iš anksto sukepintas anodas |
Aliuminio elektrolizei skirti anodai, kuriuos sudaro naftos koksas, pikis ir įprastai perdirbti anodai, kurių forma specialiai pritaikyta konkrečiai lydyklai ir kurie yra sukepinti anodų sukepinimo krosnyje iki maždaug 1 150 °C temperatūros. Soderbergo anodams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su iš anksto sukepintų anodų gamyba. |
0,324 |
||||
|
Aliuminis |
Neapdirbtas, nelegiruotasis skystas aliuminis, gautas elektrolizės būdu. Kiekis išreiškiamas tonomis, matuojama tarp elektrolizės vonios ir liejimo cecho pakaitinimo krosnies, prieš pridedant lydinius ir antrinį aliuminį. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su elektrolizės gamybos etapu. Išmetamosios ŠESD, susidarančios pakaitinimo krosnyse ir liejant liejinius, taip pat gaminant anodus, neįtraukiamos. |
1,514 |
||||
|
Pilkojo cemento klinkeris |
Pilkojo cemento klinkeris, išreiškiamas kaip visas pagamintas klinkeris. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su pilkojo cemento klinkerio gamyba. |
0,766 |
||||
|
Baltojo cemento klinkeris |
Baltojo cemento klinkeris, skirtas naudoti kaip pagrindinis rišamasis komponentas gaminant tokias medžiagas kaip siūlių užpildai, keraminių plytelių klijai, izoliacinės medžiagos ir tvirtinamuosius skiedinius, pramoninius grindų skiedinius, paruoštą naudoti tinką, remontinius skiedinius ir vandeniui nepralaidžias dangas, kurių sudėtyje vidutiniškai yra ne daugiau kaip 0,4 % masės Fe2O3, 0,003 % masės Cr2O3 ir 0,03 % masės Mn2O3. Kiekis išreiškiamas baltojo cemento klinkerio tonomis (kaip 100 % klinkerio). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su baltojo cemento klinkerio gamyba. |
0,987 |
||||
|
Kalkės |
Negesintos kalkės – kalcio oksidas (CaO), pagamintas dekarbonizuojant klintis (CaCO3). Kiekis išreiškiamas standartinio grynumo kalkių, kuriose yra 94,5 % laisvojo CaO, tonomis. Tame pačiame įrenginyje pagamintoms ir gryninimo procesui sunaudotoms kalkėms šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Plaušienos sektoriuje vidaus kalkių gamybai jau taikomi atitinkami plaušienos santykiniai taršos rodikliai, todėl ji neatitinka papildomų taršos leidimų skyrimo remiantis kalkių santykiniu taršos rodikliu reikalavimų. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su kalkių gamyba. |
0,954 |
||||
|
Dolomitinės kalkės |
Dolomitinės kalkės arba degtas dolomitas kaip kalcio ir magnio oksidų mišinys, pagamintas dekarbonizuojant dolomitą (CaCO3 · MgCO3); komerciniame produkte lieka daugiau kaip 0,25 % CO2, 25–40 % laisvojo MgO ir jo tūrinis tankis yra mažesnis kaip 3,05 g/cm3. Dolomitinių kalkių kiekis išreiškiamas kaip standartinių grynų dolomitinių kalkių, kuriose yra 57,4 % laisvojo CaO ir 38,0 % laisvojo MgO, kiekis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su dolomitinių kalkių gamyba, ypač kuro ruošimu, kalcinavimu/sukepinimu ir dūmtakių dujų valymu. |
1,072 |
||||
|
Sukepintos dolomitinės kalkės |
Kalcio ir magnio oksidų mišinys, naudojamas tik ugniai atsparioms plytoms ir kitiems ugniai atspariems produktams, kurių mažiausias tūrinis tankis yra 3,05 g/cm3, gaminti. Kiekis išreiškiamas komercinių sukepintų dolomitinių kalkių tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su sukepintų dolomitinių kalkių gamyba. |
1,449 |
||||
|
Flotacinis stiklas |
Flotacinis, šlifuotas arba poliruotas stiklas (iš lero iškraunamo stiklo tonomis). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydykla, skaidrintuvu, darbine lydkrosnės dalimi, vonia ir leru. Baigiamojo apdirbimo dirbtuvės, kurias galima fiziškai atskirti nuo pradinės grandies proceso, kaip antai jau pagaminto stiklo dengimo, laminavimo ir grūdinimo, neįtraukiamos. |
0,453 |
||||
|
Nespalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai |
Gėrimams ir maisto produktams skirti nespalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l, pagaminti krosnyje dažiklių specialiai nededant (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius ir buteliukus kūdikiams maitinti), išskyrus baltojo titnago produktus, kuriuose geležies oksido kiekis, išreikštas kaip Fe2O3 procentinė svorio dalis, yra mažesnis kaip 0,03 %, o spalvos L koordinatės yra nuo 100 iki 87, A koordinatės nuo 0 iki – 5 ir B koordinatės nuo 0 iki 3 (naudojant CIELAB sistemą, kurią propaguoja Tarptautinė apšvietimo komisija (Commission Internationale d'éclairage)), kiekis išreiškiamas supakuoto produkto tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: žaliavų tvarkymu, lydymu, formavimu, tolesniu apdorojimu, pakavimu, taip pat su pagalbiniais procesais. |
0,382 |
||||
|
Spalvotojo stiklo buteliai ir stiklainiai |
Gėrimams ir maisto produktams skirti spalvotojo stiklo buteliai, kurių nominali talpa mažesnė kaip 2,5 l (išskyrus natūralia ar kompozicine oda apvilktus butelius ir buteliukus kūdikiams maitinti), neatitinkantys nespalvotojo stiklo buteliams ir stiklainiams nustatyto produkto santykinio taršos rodiklio, kiekis išreiškiamas supakuoto produkto tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: žaliavų tvarkymu, lydymu, formavimu, tolesniu apdorojimu, pakavimu, taip pat su pagalbiniais procesais. |
0,306 |
||||
|
Ištisinių gijų stiklo pluošto produktai |
Stiklo lydalas, skirtas ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, pvz. kapotoms sruogoms, pusverpaliams, verpalams, kuokšteliniam stiklo pluoštui ir dembliams, gaminti, kiekis išreiškiamas iš lydkrosnės kaupiklio ištekančio stiklo lydalo tonomis, apskaičiuojamas pagal į lydkrosnę įkrautų žaliavų kiekį, iš jo atimant lakiųjų išmetamųjų ŠESD kiekį. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas mineralinės vatos produktams, skirtiems šiluminei, akustinei ir gaisrinei izoliacijai. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su stiklo lydymo lydykloje ir stiklo skaidrinimo lydkrosnės kaupiklyje gamybos procesais, visų pirma tiesiogiai išmetamo CO2 kiekiui ir kiekiui, susijusiam su stiklo mineralinių žaliavų dekarbonizavimu lydymo metu. Tolesniems procesams, kuriais iš pluošto gijų padaromi komerciniai produktai, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. Pagalbiniai procesai, kaip antai medžiagų tvarkymas, laikomi papildomomis paslaugomis ir yra už sistemos ribų. |
0,406 |
||||
|
Fasadinės apdailos plytos |
Fasadinės apdailos plytos, kurių tankis > 1 000 kg/m3, naudojamos mūrijant pagal EN 771–1, išskyrus grindinio blokus, klinkerio trinkeles ir redukuotas apdailos plytas (angl. blue braised facing brinks). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu. |
0,139 |
||||
|
Grindinio blokai |
Bet kokios spalvos molinės plytos, skirtos grindiniui kloti pagal EN 1344. Kiekis išreiškiamas dangos, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu. |
0,192 |
||||
|
Čerpės |
Molinės čerpės, skirtos kloti ant stogo, kaip apibrėžta EN 1304:2005, išskyrus redukuotas stogo čerpes (angl. blue braised roof tiles) ir priedus. Kiekis išreiškiamas komercinių stogo čerpių tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos procesais: žaliavų paruošimu, sudedamųjų dalių maišymu, gaminių formavimu, džiovinimu, degimu, apdaila ir dūmtakių dujų valymu. |
0,144 |
||||
|
Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai |
Purškiamuoju džiovinimu pagaminti milteliai, skirti sienų ir grindų plytelėms gaminti sausojo presavimo būdu. Kiekis išreiškiamas pagamintų miltelių tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su purškiamuoju džiovinimu gaminamų miltelių gamyba. |
0,076 |
||||
|
Tinkas |
Tinkas iš degtojo gipso arba kalcio sulfato (įskaitant naudojamą pastatų statyboje, pintam armatūros tinklui arba popieriaus paviršiui aptepti, odontologijoje, taip pat naudojamą žemei valyti), išreiškiamas tinko (komercinio produkto) tonomis. ALFA tinkui, tinkui, kuris toliau perdirbamas į gipskartonį, taip pat tarpinio produkto džiovinto antrinio gipso gamybai šis santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: smulkinimu, džiovinimu ir kalcinavimu. |
0,048 |
||||
|
Džiovintas antrinis gipsas |
Džiovintas antrinis gipsas (sintetinis gipsas, pagamintas kaip perdirbtas antrinis elektros energijos pramonės produktas arba perdirbta medžiaga iš statybinių ir griovimo atliekų), kiekis išreiškiamas produkto tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su antrinio gipso džiovinimu. |
0,017 |
||||
|
Trumpapluoštė kraftplaušiena |
Trumpapluoštė kraftplaušiena yra sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, pagaminta medienos plaušiena, kurios plaušelių ilgis yra 1–1,5 mm ir iš kurios daugiausiai gaminami produktai, kurie turi būti lygūs arba minkšti ir purūs, kaip antai servetėlių popierius, spausdinimo popierius, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,12 |
||||
|
Ilgapluoštė kraftplaušiena |
Ilgapluoštė kraftplaušiena yra sulfatiniu cheminiu būdu, naudojant virimo tirpalą, pagaminta medienos plaušiena, kurios plaušelių ilgis yra 3–3,5 mm, įskaitant balintą ir nebalintą plaušieną, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,06 |
||||
|
Sulfitinė plaušiena, termomechaninė plaušiena ir mechaninė plaušiena |
Sulfitinė plaušiena gaminama vykdant specialų plaušienos gamybos procesą, t. y. plaušiena gaminama verdant medžio pjuvenas slėginiame inde kartu su hidrosulfitiniu tirpalu, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija (ore išdžiovintos medžiagos tonomis), matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Sulfitinė plaušiena gali būti balinta arba nebalinta. Mechaninės plaušienos rūšys: termomechaninė plaušiena ir medienos masė, kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos metrinėmis tonomis, matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Mechaninė plaušiena gali būti balinta arba nebalinta. Prie šios grupės nepriklauso smulkesni pusiau cheminės plaušienos pogrupiai – cheminė termomechaninė plaušiena ir tirpioji plaušiena. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos dalis (visų pirma plaušienos malūnui, regeneravimo katilui, plaušienos džiovintuvui ir kalkių degimo krosniai bei susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui)). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,02 |
||||
|
Rūšiuotosios makulatūros plaušiena |
Plaušiena, gauta iš rūšiuotosios makulatūros arba kartono (atliekų ir liekanų), arba kitų pluoštinių plaušienos medžiagų, kiekis išreiškiamas ore išdžiovintos komercinės produkcijos metrinėmis tonomis, matuojama gamybos proceso pabaigoje. Ore išdžiovintos plaušienos metrinėje tonoje yra 90 % sausųjų medžiagų. Plaušienos gamybos produkcija apibrėžiama kaip bendras pagamintos plaušienos kiekis, įskaitant poperiaus gamyklai skirtą vidaus tiekimo plaušieną ir rinkos plaušieną. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra plaušienos gamybos iš rūšiuotosios makulatūros dalis, ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,039 |
||||
|
Laikraštinis popierius |
Speciali popieriaus rūšis (ritininis arba lakštinis), kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,298 |
||||
|
Nepadengtas plonasis popierius |
Nepadengtas plonasis popierius, apimantis ir nepadengtą mechaninės medienos plaušienos popierių, ir nepadengtą bemedienį popierių, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %.
|
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,318 |
||||
|
Padengtas plonasis popierius |
Padengtas plonasis popierius, apimantis ir padengtą mechaninės medienos plaušienos popierių, ir padengtą bemedienį popierių, kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,318 |
||||
|
Minkštasis popierius |
Minkštasis popierius apima įvairių rūšių minkštąjį ir higieninį popierių, naudojamą buityje ar komercinėse bei pramoninėse patalpose, kaip antai tualetinį popierių, veido servetėles, virtuvinius popierinius rankšluosčius, vienkartinius rankšluosčius ir šluostomąjį popierių, taip pat kūdikių sauskelnių, higieninių paketų ir pan. gamybai naudojamą popierių. Karštu oru džiovintas minkštasis popierius šiai grupei nepriklauso. Kiekis išreiškiamas kaip pagrindinio ritinio grynoji komercinė produkcija ore džiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. Iš pagrindinio ritinio pagamintiems galutiniams produktams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
0,334 |
||||
|
Popierius ar kartonas išoriniams gofruoto kartono sluoksniams ir gofruojamasis popierius |
Popieriaus ar kartono išoriniams gofruoto kartono sluoksniams ir gofruojamojo popieriaus kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %.
|
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,248 |
||||
|
Nepadengtas kartonas |
Įvairūs nepadengti produktai (kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %), gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Nepadengtas kartonas daugiausia naudojamas pakavimo reikmėms, todėl labiausiai reikalingos jo savybės yra stiprumas ir standumas, o komerciniai aspektai, kaip antai informacijos perteikimas, yra antrinės reikšmės. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir tinkamas raižyti. Jis daugiausia naudojamas vartojimo prekių (šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių) dėžėms ir skysčių talpykloms; dar vadinamas vienasluoksniu kartonu, dėžių kartonu, pakavimo kartonu ar koriniu kartonu. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,237 |
||||
|
Padengtas kartonas |
Šis santykinis taršos rodiklis taikomas įvairiems padengtiems produktams (kiekis išreiškiamas kaip grynoji komercinė produkcija ore išdžiovintos medžiagos tonomis, apibrėžiama kaip popierius, kurio drėgnis 6 %), kurie gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai. Padengtas kartonas daugiausia naudojamas komerciniais tikslais, kai, pvz., ant maisto, farmacijos ar kosmetikos produktų pakuočių atspausdintą komercinę informaciją reikia pateikti parduotuvių lentynose. Kartonas gaminamas iš pirminio ir (arba) regeneruoto pluošto, yra lankstus, standus ir tinkamas raižyti. Jis daugiausia naudojamas vartojimo prekių (šaldytų maisto produktų, kosmetikos gaminių) dėžėms ir skysčių talpykloms; dar vadinamas vienasluoksniu kartonu, dėžių kartonu, pakavimo kartonu ar koriniu kartonu. |
Taikomas visiems procesams, kurie yra popieriaus gamybos dalis (visų pirma popieriaus arba kartono mašinoms ir susijusiems energijos konvertavimo įrenginiams (katilui/bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiui) ir tiesiogiai naudojamam technologiniam kurui). Netaikoma kitai veiklos vietoje vykdomai veiklai, kuri nėra šio proceso dalis, kaip antai lentpjūvei, medienos apdirbimui, parduoti skirtų cheminių medžiagų gamybai, atliekų apdorojimui (atliekų tvarkymo įrenginyje užuot jas išvežus tvarkyti kitur, t. y. džiovinimui, granuliavimui, deginimui, šalinimui sąvartyne), NKK (nusodinto kalcio karbonato) gamybai, kvapiųjų dujų apdorojimui ir centralizuotam šilumos tiekimui. |
0,273 |
||||
|
Azoto rūgštis |
Azoto rūgštis (HNO3), registruojama HNO3 (100 % grynumo) tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesui, tačiau netaikomas amoniako gamybai. |
0,302 |
||||
|
Adipo rūgštis |
Išreiškiama sausos išgrynintos adipo rūgšties, laikomos siloso talpose arba supakuotos į maišus, tonomis. Adipo rūgšties druskoms ir esteriams šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis čia nustatytas, gamyba, taip pat N2O sunaikinimo procesui. |
2,79 |
||||
|
Vinilchlorido monomeras (VCM) |
Vinilchloridas (chloretilenas). Kiekis išreiškiamas vinilchlorido tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: tiesioginiu chlorinimu, oksichlorinimu ir EDC (etilendichlorido) terminiu skaidymu krekingo krosnyse, kol gaunamas VCM. Tiesioginis chlorinimas reiškia etileno chlorinimą. Oksichlorinimas – etileno chlorinimas vandenilio chloridu (HCl) ir deguonimi. Santykinis taršos rodiklis taikomas organinių chloro junginių, esančių EDC ir (arba) VCM gamybos vėdinimo dujose, deginimui. Deguonies ir suspausto oro, naudojamų kaip VCM gamybos žaliavos, gamybai šis santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
0,204 |
||||
|
Fenolis ir acetonas |
Fenolio, acetono ir šalutinio produkto a-metilstireno suma, kaip bendra produkcija, kiekis išreiškiamas 100 % grynumo komercinio produkto tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su fenolio ir acetono gamyba, visų pirma oro suspaudimu, hidroperoksidinimu, kumeno išgavimu iš panaudoto oro, koncentravimu ir skaidymu, produkto frakcionavimu ir gryninimu, dervos krekingu, acetofenono išgavimu ir gryninimu, AMS (a-metilstireno) išgavimu eksportui, AMS hidrinimu ISB perdirbti, pradiniu nuotekų valymu (1-uoju nuotekų atskyrimu), aušinimo vandens generavimu (pvz., vandens bokštai), aušinimo vandens panaudojimu (cirkuliaciniai siurbliai), fakelais ir deginimo įrenginiais (net jei jie fiziškai yra už sistemos ribų), taip pat visu kitu pagalbiniu kuro deginimu. |
0,266 |
||||
|
S-PVC |
Polivinilchloridas; nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 50–200 μm vidutinio dydžio PVC dalelių. Kiekis išreiškiamas S-PVC tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su S-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą. |
0,085 |
||||
|
E-PVC |
Polivinilchloridas; nesumaišytas su jokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarytas iš 0,1–3 μm vidutinio dydžio PVC dalelių. Kiekis išreiškiamas E-PVC tonomis (komercinio produkto, 100 % grynumo). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su E-PVC gamyba, išskyrus VCM gamybą. |
0,238 |
||||
|
Kalcinuotoji soda |
Natrio karbonatas, kiekis išreiškiamas kalcinuotosios sodos bendros bruto produkcijos tonomis, išskyrus tirštąją kalcinuotąją sodą, kuri yra kaprolaktamo gamybos tinklo antrinis produktas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: tirpalo valymu, kalkių degimu ir kalkių pieno gamyba, amoniako absorbcija, NaHCO3 nusodinimu, NaHCO3 kristalų filtravimu arba atskyrimu nuo pokristalizacinio tirpalo, NaHCO3 skaidymu į Na2CO3, amoniako išgavimu ir kalcinuotosios sodos tirštinimu arba tirštosios kalcinuotosios sodos gamyba. |
0,843 |
Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos.
Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.
2. Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas atsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą.
|
Produkto santykinis taršos rodiklis |
Produktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas |
Procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos) |
Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti (ATL/t) |
||||||
|
Naftos produktai |
Naftos produktų derinys, kurio daugiau kaip 40 % sudaro lengvieji produktai (benzinas, įskaitant aviacinį benziną, benzino tipo reaktyvinių variklių kuras, kitos lengvosios mineralinės alyvos arba kiti lengvieji produktai, žibalas, įskaitant žibalo tipo reaktyvinių variklių kurą, gazoliai), kiekis išreiškiamas CO2 svorinėmis tonomis (CST). Naftos perdirbimo įmonėms, kuriose produktų derinys kitoks, šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems naftos perdirbimo procesams, kurie atitinka kurio nors vieno CST gamybos vieneto arba pagalbinių ne gamybos įrenginių, eksploatuojamų naftos perdirbimo įmonės teritorijoje, pvz., laikymo, maišymo, nuotekų valymo įrenginių ir t. t., apibūdinimą. Tradicinėse naftos perdirbimo įmonėse esantys alyvos ir bitumo apdorojimo įrenginiai taip pat įtraukti į naftos perdirbimo įmonės CST ir išmetamųjų ŠESD paketą. Kitų sektorių, pavyzdžiui, naftos chemijos produktų, gamybos vienetai kartais yra fiziškai integruoti į naftos perdirbimo įmonę. Tokiems gamybos vienetams ir jų išmetamosioms ŠESD CST metodas netaikomas. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,0295 |
||||||
|
Elektros lanko krosnių (ELK) nelegiruotasis plienas |
Plienas, kuriame yra mažiau nei 8 % legiruojančiųjų metalų ir tiek nešvarumų, kad jį galima naudoti tik ten, kur nebūtina aukšta paviršiaus kokybė ir apdirbamumas, jei jis neatitinka jokių kriterijų dėl legiruojančiųjų metalų kiekio ir gausiai legiruoto plieno kokybės reikalavimų. Kiekis išreiškiamas tonomis neapdoroto antrinio plieno iš liejimo mašinos. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: elektros lanko krosnimi, antrine metalurgija, liejimu ir pjovimu, antrinio deginimo įrenginiu, dulkių šalinimo įrenginiu, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, metalo laužo džiovinimu ir pakaitinimu. Po liejimo atliekami procesai neįtraukiami. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,283 |
||||||
|
ELK gausiai legiruotas plienas |
Plienas, kurio sudėtyje yra 8 % arba daugiau legiruojančiųjų metalų, naudojamas ten, kur reikia aukštos paviršiaus kokybės ir gero apdirbamumo. Kiekis išreiškiamas tonomis neapdoroto antrinio plieno iš liejimo mašinos. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: elektros lanko krosnimi, antrine metalurgija, liejimu ir pjovimu, antrinio deginimo įrenginiu, dulkių šalinimo įrenginiu, pakaitinimo indo stovais, liejimo luitų pakaitinimo stovais, lėto aušinimo talpa, metalo laužo džiovinimu ir pakaitinimu. Netaikomas ferochromo konverteriui ir pramonės dujų kriogeniniams laikymo įrenginiam. Po liejimo atliekami procesai neįtraukiami. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,352 |
||||||
|
Geležies liejimas |
Lieta geležis, kiekis išreiškiamas skystos legiruotos, be šlako ir paruoštos lieti geležies tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydymo cechu, liejimo cechu, gurgučių cechu ir baigiamojo apdirbimo cechu. Proceso etapas „baigiamasis apdirbimas“ apima operacijas, kaip antai nuvalymą, bet ne bendrą apdirbimą, terminį apdorojimą ar dažymą, kurios yra už sistemos, kurioje taikomas šio produkto santykinis taršos rodiklis, ribų. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama tik į lydymo procesams sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,325 |
||||||
|
Mineralinė vata |
Mineralinės vatos, pagamintos naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, produktai, skirti šilumos, garso ir gaisro izoliacijai. Kiekis išreiškiamas mineralinės vatos, kaip komercinio produkto, tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: lydymu, pluoštinimu, rišiklio įpurškimu, apdorojimu krosnyje, džiovinimu ir formavimu. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,682 |
||||||
|
Gipso plokštė |
Šis santykinis taršos rodiklis taikomas plokštėms, lakštams, skydams, plytelėms ir panašiems gaminiams iš gipso arba jo pagrindu pagamintų mišinių, (ne)padengtiems/sutvirtintiems tik popieriumi/kartonu, išskyrus ornamentinius, gipsu aglomeruotus gaminius (išreiškiama komercinio produkto – tinko – tonomis). Didelio tankio gipso plaušų plokštėms šis produkto santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos etapais: smulkinimu, džiovinimu, kalcinavimu ir plokščių džiovinimu. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama tik į šilumos siurblių, naudojamų džiovinimo etape, suvartojamos elektros energijos kiekį. Šis santykinis taršos rodiklis netaikomas tarpinio produkto, išdžiovinto antrinio gipso, gamybai. |
0,131 |
||||||
|
Suodžiai |
Krosnių suodžiai, kiekis išreiškiamas tonomis komercinio produkto – krosnių suodžių, kurių grynumas didesnis kaip 96 %. Dujų ir lempų suodžiams šis santykinis taršos rodiklis netaikomas. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su krosnių suodžių gamyba, įskaitant galutinį apdorojimą, pakavimą ir fakelų deginimą. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. Pakeičiamumo faktorius turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į elektra varomus prietaisus, pvz., siurblius ir kompresorius, kurių vardinė galia yra 2 MW arba daugiau. |
1,954 |
||||||
|
Amoniakas |
Amoniakas (NH3), kiekis išreiškiamas produkcijos tonomis, 100 % grynumo. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su amoniako ir tarpinio produkto vandenilio gamyba. Amoniako gamybai iš kitų tarpinių produktų netaikoma. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
1,619 |
||||||
|
Garinis krekingas |
Didelės vertės cheminių medžiagų (DVCM) mišinys, kiekis išreiškiamas tonomis bendros už krekingo įrenginio perimetro išleidžiamo acetileno, etileno, propileno, butadieno, benzeno ir vandenilio masės, išskyrus iš papildomų žaliavų gautas DVCM (vandenilį, etileną, kitas DVCM), kai etileno kiekis sudaro bent 30 % viso produktų mišinio masės, o DVCM, kuro dujų, butenų ir skystųjų angliavandenilių kiekis bendrai sudaro bent 50 % viso produktų mišinio masės. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su didelės vertės cheminių medžiagų kaip gryno produkto arba tarpinio produkto gamyba, kai atitinkama DVCM koncentruota žemiausios formos komerciniame produkte (neapdorotas C4, nehidrogenizuotas pirolizės benzinas), išskyrus C4 išgavimą (butadieno gamyklą), C4 hidrogenizavimą, pirolizės benzino hidrovalymą, aromatinių angliavandenilių išgavimą ir logistiką ir (arba) laikymą kasdieniam naudojimui. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,702 |
||||||
|
Aromatiniai angliavandeniliai |
Aromatinių angliavandenilių mišinys, kiekis išreiškiamas CO2 svorinėmis tonomis (CST). |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su aromatinių angliavandenilių gamybos etapais: pirolizės benzino desulfurizavimu (hidrovalymu), benzeno, tolueno ir (arba) ksileno (BTX) išgavimu, tolueno disproporcionavimu į benzeną ir ksileną (TDP), hidrodealkilinimu (HDA), ksileno izomerizacija, p-ksileno gamybos įrenginiu, kumeno gamyba ir cikloheksano gamyba. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,0295 |
||||||
|
Stirenas |
Stireno monomeras (vinilbenzenas, CAS Nr. 100–42–5). Kiekis išreiškiamas stireno (komercinio produkto) tonomis. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su stireno ir tarpinio produkto etilbenzeno (tiek, kiek sunaudojama kaip žaliavos stirenui gaminti) gamyba. Įrenginiuose, kuriuose gaminamas ir propileno oksidas, ir stireno monomeras, šis santykinis taršos rodiklis netaikomas įrenginiams, skirtiems tik propileno ir propileno oksido operacijoms, o bendriems įrenginiams taikomas proporcingai stireno monomero produkcijai tonomis. Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,527 |
||||||
|
Vandenilis |
Grynas vandenilis bei vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilis sudaro ≥ 60 % tūrio viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuoto sudėjus visus produktų, kuriuose yra vandenilio ir anglies monoksido, gamybos srautus iš atitinkamo įrenginio technologinio proceso dalies, kiekis išreiškiamas 100 % grynojo vandenilio, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis. |
Taikomas visiems atitinkamiems proceso elementams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su vandenilio gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp:
Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
8,85 |
||||||
|
Sintezės dujos |
Vandenilio ir anglies monoksido mišiniai, kuriuose vandenilis sudaro < 60 % tūrio viso vandenilio ir anglies monoksido kiekio, apskaičiuoto sudėjus visus produktų, kuriuose yra vandenilio ir anglies monoksido, gamybos srautus iš atitinkamos įrenginio technologinio proceso dalies. Kiekis išreiškiamas sintezės dujų, kuriose 47 tūrio procentus sudaro vandenilis, kaip grynojo komercinio produkto, tonomis. |
Taikomas visiems atitinkamiems proceso elementams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su sintezės dujų gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu. Šie elementai yra tarp:
Nustatant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį atsižvelgiama į visą sistemos ribose suvartojamos elektros energijos kiekį. |
0,242 |
||||||
|
Etileno oksidas ir (arba) etilenglikoliai |
Etileno oksido ir (arba) etilenglikolio santykinis taršos rodiklis taikomas produktams: etileno oksidui (labai grynam EO), monoetilenglikoliui (MEG, standartinės klasės ir pluoštinės klasės (labai grynam)), dietilenglikoliui (DEG) ir trietilenglikoliui (TEG). Bendras produkcijos kiekis išreiškiamas tonomis EO ekvivalentu (EOE), apibrėžiamu kaip EO kiekis (masė) viename konkretaus glikolio masės vienete. |
Taikomas visiems procesams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su gamybos vienetais: EO gamyba, EO gryninimu ir glikolių skyriumi. Šis santykinis taršos rodiklis taikomas visai sistemos ribose sunaudojamai elektros energijai (ir susijusioms netiesiogiai išmetamoms ŠESD). |
0,512 |
Jei nenurodyta kitaip, visi produktų santykiniai taršos rodikliai nustatyti 100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos.
Visų procesų ir išmetamųjų ŠESD apibūdinimai (sistemos ribos) apima fakelus, jei jie naudojami.
3. Šilumos ir kuro santykiniai taršos rodikliai
|
Santykinis taršos rodiklis |
Išeities taškas metinei mažinimo normai, taikomai atnaujinant santykinius taršos rodiklius, nustatyti (ATL/TJ) |
|
Šilumos santykinis taršos rodiklis |
62,3 |
|
Kuro santykinis taršos rodiklis |
56,1 |
II PRIEDAS
Specifiniai produktų santykiniai taršos rodikliai
1. Naftos perdirbimo įmonių santykinis taršos rodiklis: CO2 svertinės tonos (CST) funkcijos
|
CST funkcija |
Apibūdinimas |
Pagrindas (kt/a) (*1) |
CST koeficientas |
|
Atmosferinis žalios naftos distiliavimas |
Švelniomis sąlygomis vykdomo žalios naftos distiliavimo įrenginys, standartinis žalios naftos distiliavimo įrenginys |
F |
1,00 |
|
Vakuuminis distiliavimas |
Švelniomis sąlygomis vykdomas vakuuminis frakcionavimas, standartinio vakuuminio frakcionavimo kolona, vakuuminio frakcionavimo kolona Vakuuminio distiliavimo koeficientas apima ir sunkiosios žaliavos vakuuminio distiliavimo (angl. heavy feed vacuum, HFV) įrenginio vidutinį sunaudojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jo išmetamų ŠESD kiekį. Kadangi jis visuomet veikia nuosekliai su švelniomis sąlygomis vykdomo vakuuminio distiliavimo įrenginiu, sunkiosios žaliavos vakuuminio distiliavimo įrenginio pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
F |
0,85 |
|
Deasfaltizacija tirpikliais |
Įprastinis tirpiklis, virškritinės būsenos tirpiklis |
F |
2,45 |
|
Visbrekingas |
Atmosferinis likutis (be konversijos talpos-reaktoriaus), atmosferinis likutis (su konversijos talpa-reaktoriumi), vakuuminis likutis-žaliava (be konversijos talpos-reaktoriaus), vakuuminis likutis-žaliava (su konversijos talpa-reaktoriumi). Visbrekingo koeficientas taip pat apima vidutinį visbrekingo likučio vakuuminio distiliavimo kolonos (VAC VFL) suvartojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
F |
1,40 |
|
Terminis krekingas |
Terminio krekingo koeficientas taip pat apima vidutinį visbrekingo likučio vakuuminio distiliavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir vidutinį iš jos išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
F |
2,70 |
|
Lėtasis koksavimas |
Lėtasis koksavimas |
F |
2,20 |
|
Takusis koksavimas |
Takusis koksavimas |
F |
7,60 |
|
Lankstusis koksavimas (angl. Flexicoking) |
Lankstusis koksavimas |
F |
16,60 |
|
Kokso kalcinavimas |
Vertikali krosnis, horizontali sukamoji degimo krosnis |
P |
12,75 |
|
Takusis katalizinis krekingas |
Takusis katalizinis krekingas, lengvojo likučio katalizinis krekingas, sunkiojo likučio katalizinis krekingas |
F |
5,50 |
|
Kitas katalizinis krekingas |
Houdry katalizinis krekingas, katalizinis krekingas naudojant šilumnešį (Thermofor) |
F |
4,10 |
|
Distiliatų/gazolių hidrokrekingas |
Švelniomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, griežtomis sąlygomis vykdomas hidrokrekingas, pirminio benzino hidrokrekingas |
F |
2,85 |
|
Likučių hidrokrekingas |
„H-Oil“, „LC-Fining™“ ir „Hycon“ |
F |
3,75 |
|
Pirminio benzino/benzino hidrovalymas |
Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, takusis katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, alkeninis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas. Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) suvartojamos energijos kiekį ir iš jo išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
F |
1,10 |
|
Žibalo/dyzelino hidrovalymas |
Aromatinis sotinimas, įprastinis hidrovalymas, aromatinių angliavandenilių hidrinimas naudojant tirpiklius, įprastinis distiliatų hidrovalymas, griežtomis sąlygomis vykdomas distiliatų hidrovalymas, labai griežtomis sąlygomis vykdomas hidrovalymas, tarpinio distiliato deparafinavimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis distiliatų hidrovalymas |
F |
0,90 |
|
Likučių hidrovalymas |
Atmosferinio likučio desulfurizavimas, vakuuminio likučio desulfurizavimas |
F |
1,55 |
|
Vakuuminio distiliato (VGO) hidrovalymas |
Hidrodesulfurizavimas/denitrifikavimas, hidrodesulfurizavimas |
F |
0,90 |
|
Vandenilio gamyba |
Garinis metano riformingas, garinis pirminio benzino riformingas, lengvųjų žaliavų dalinio oksidavimo įrenginiai Vandenilio gamybos koeficientas apima gryninimo (H2PURE) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamas ŠESD, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
P (nurodoma pagal 100 % vandenilio) |
300,00 |
|
Katalizinis riformingas |
Nepertraukiamasis regeneravimas, ciklinis, pusiau regeneruojamasis, AROMAX |
F |
4,95 |
|
Alkilinimas |
Alkilinimas fluoro vandenilio rūgštimi, alkilinimas sieros rūgštimi, C3 alkenų žaliavos polimerizavimas, C3/C4 žaliavos polimerizavimas, Dimersol procesas Alkilinimo/polimerizacijos koeficientas apima rūgščių regeneravimo (ACID) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
P |
7,25 |
|
C4 izomerizacija |
C4 izomerizacija Koeficientas taip pat apima suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIB, angl. deisobutaniser), susieto su C4 izomerizacija, vidurkiu. |
R |
3,25 |
|
C5/C6 izomerizacija |
C5/C6 izomerizacija Koeficientas taip pat apima suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, susijusį su ES-27 specialiojo frakcionavimo (DIB, angl. deisobutaniser), susieto su C5 izomerizacija, vidurkiu. |
R |
2,85 |
|
Oksigenatų gamyba |
Metiltretbutil eterio (MTBE) distiliavimo įrenginiai, metiltretbutil eterio (MTBE) ekstrahavimo įrenginiai, etiltretbutil eterio (ETBE), tretamilmetil eterio (TAME), izookteno gamyba |
P |
5,60 |
|
Propileno gamyba |
Cheminė klasė, polimerų klasė |
F |
3,45 |
|
Asfalto gamyba |
Asfalto ir bitumo gamyba Į gamybos duomenis reikia įtraukti ir polimerais modifikuotą asfaltą. CST koeficientas apima pūtimo procesą |
P |
2,10 |
|
Polimerais modifikuoto asfalto maišymas |
Polimerais modifikuoto asfalto maišymas |
P |
0,55 |
|
Sieros perdirbimas (išgavimas) |
Sieros perdirbimas (išgavimas) Sieros perdirbimo (išgavimo) koeficientas apima liekamųjų dujų rekuperavimo (TRU) ir „Springerio“ H2S plovimo šarmo tirpalu įrenginio (U32) suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
P |
18,60 |
|
Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais |
Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti priskirtas prie pirminio benzino hidrovalymo. |
F |
5,25 |
|
Hidrodealkilinimas |
Hidrodealkilinimas |
F |
2,45 |
|
TDP/TDA |
Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas |
F |
1,85 |
|
Cikloheksano gamyba |
Cikloheksano gamyba |
P |
3,00 |
|
Ksileno izomerizacija |
Ksileno izomerizacija |
F |
1,85 |
|
Paraksileno gamyba |
Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija Koeficientas taip pat apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį. |
P |
6,40 |
|
Metaksileno gamyba |
Metaksileno gamyba |
P |
11,10 |
|
Ftalio anhidrido gamyba |
Ftalio anhidrido gamyba |
P |
14,40 |
|
Maleino rūgšties anhidrido gamyba |
Maleino rūgšties anhidrido gamyba |
P |
20,80 |
|
Etilbenzeno gamyba |
Etilbenzeno gamyba Koeficientas taip pat apima etilbenzeno distiliavimo metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį. |
P |
1,55 |
|
Kumeno gamyba |
Kumeno gamyba |
P |
5,00 |
|
Fenolio gamyba |
Fenolio gamyba |
P |
1,15 |
|
Alyvos ekstrahavimas tirpikliais |
Alyvos ekstrahavimas tirpikliais: tirpiklis yra furfurolas, tirpiklis yra NMP, tirpiklis yra fenolis, tirpiklis yra SO2 |
F |
2,10 |
|
Alyvos deparafinavimas tirpikliais |
Alyvos deparafinavimas tirpikliais: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra MEK/toluenas, tirpiklis yra MEK/MIBK, tirpiklis yra propanas |
F |
4,55 |
|
Katalizinė parafino izomerizacija |
Katalizinė parafino izomerizacija ir deparafinavimas, selektyvusis parafino krekingas |
F |
1,60 |
|
Alyvos hidrokrekingas |
Alyvos hidrokrekingas su daugkartiniu frakcionavimu, mašininės alyvos hidrokrekingas vakuumine išgarinimo (stripingo) kolona. |
F |
2,50 |
|
Alyvų šalinimas iš parafinų |
Alyvų šalinimas iš parafinų: tirpiklis yra chlorintasis angliavandenilis, tirpiklis yra metiletil ketonas (MEK)/toluenas, tirpiklis yra MEK/metilizobutil ketonas (MIBK), tirpiklis yra propanas |
P |
12,00 |
|
Alyvų/parafinų hidrovalymas |
Alyvos hidrovalymas (angl. Hydrofining) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) daugkartiniu frakcionavimu, alyvos hidrovalymas (angl. Hydrotreating) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, parafino hidrovalymas (angl. Hydrofining) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) daugkartiniu frakcionavimu, parafino hidrovalymas (angl. Hydrotreating) vakuuminio išgarinimo (stripingo) kolonoje. |
F |
1,15 |
|
Tirpiklių hidrovalymas |
Tirpiklių hidrovalymas (angl. Hydrotreating) |
F |
1,25 |
|
Tirpiklių frakcionavimas |
Tirpiklių frakcionavimas |
F |
0,90 |
|
Molekulinio C10+ parafinų atskyrimo filtras |
Molekulinio C10+ parafinų atskyrimo filtras |
P |
1,85 |
|
Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų kaip kuras, oksidacija |
Sintezės dujų, naudojamų kaip kuras, dalinė oksidacija |
SG (nurodoma pagal 47 % vandenilio) |
8,20 |
|
Dalinė likutinių žaliavų (POX), naudojamų vandenilio ar metanolio gamyboje, oksidacija |
Sintezės dujų, naudojamų vandenilio ar metanolio gamybai, dalinė oksidacija, sintezės dujų, naudojamų metanolio gamybai, dalinė oksidacija. Koeficientas apima CO konversijos ir H2 gryninimo (U71) metu suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
SG (nurodoma pagal 47 % vandenilio) |
44,00 |
|
Metanolis iš sintezės dujų |
Metanolis |
P |
– 36,20 |
|
Oro skaidymas |
Oro skaidymas |
P (MNm3 O2) |
8,80 |
|
Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas |
Pirktų gamtinių dujų skysčių frakcionavimas |
F |
1,00 |
|
Iš kaminų išmetamų dujų valymas |
SOx ir NOx šalinimas |
F (MNm3) |
0,10 |
|
Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas |
Parduoti skirtų kuro dujų valymas ir suspaudimas |
kW |
0,15 |
|
Jūros vandens gėlinimas |
Jūros vandens gėlinimas |
P |
1,15 |
2. Aromatinių angliavandenilių santykinis taršos rodiklis: CST funkcijos
|
CST funkcija |
Apibūdinimas |
Pagrindas (kt/a) (*2) |
CST koeficientas |
|
Pirminio benzino/benzino hidrovalymo įrenginys |
Benzeno sotinimas, C4-C6 žaliavos desulfurizavimas, įprastinis pirminio benzino hidrovalymas, dienų sotinimas į alkenus, alkilinimo žaliavos dienų sotinimas į alkenus, takusis katalizinis krekingas (FCC), benzino hidrovalymas su minimaliais oktano nuostoliais, alkeninis tiolių alkilinimas, S-Zorb™ procesas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas, pirolizės benzino/pirminio benzino desulfurizavimas, selektyvusis pirolizės benzino/pirminio benzino hidrovalymas. Pirminio benzino hidrovalymo koeficientas apima selektyviojo hidrovalymo reaktoriaus (NHYT/RXST) suvartojamos energijos kiekį ir iš jo išmetamų ŠESD kiekį, tačiau pajėgumas atskirai neskaičiuojamas. |
F |
1,10 |
|
Aromatinių tirpiklių ekstrahavimas |
Aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: ekstrakcinis distiliavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas, aromatinių angliavandenilių ekstrahavimas tirpikliais: skysčio/skysčio ekstrahavimas su ekstrakciniu distiliavimu. CST koeficientas apima visas žaliavas, įskaitant pirolizės benziną po hidrovalymo. Pirolizės benzino hidrovalymas turi būti priskirtas prie pirminio benzino hidrovalymo. |
F |
5,25 |
|
TDP/TDA |
Tolueno disproporcionavimas/dealkilinimas |
F |
1,85 |
|
Hidrodealkilinimas |
Hidrodealkilinimas |
F |
2,45 |
|
Ksileno izomerizacija |
Ksileno izomerizacija |
F |
1,85 |
|
Paraksileno gamyba |
Paraksileno adsorbcija, paraksileno kristalizacija Koeficientas taip pat apima ksileno atskyrimo kolonos ir ortoksileno refrakcionavimo kolonos suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų ŠESD kiekį. |
P |
6,40 |
|
Cikloheksano gamyba |
Cikloheksano gamyba |
P |
3,00 |
|
Kumeno gamyba |
Kumeno gamyba |
P |
5,00 |
(*1) Bendros neapdirbtos žaliavos (F), reaktoriaus žaliavos (R, įskaitant grąžinamąjį perdirbimą), produkto žaliavos (P), sintezės dujų dalinės oksidacijos įrenginiams gamyba (SG).
(*2) Bendros neapdirbtos žaliavos (F), produkto žaliavos (P)
III PRIEDAS
Su specifiniais produktų santykiniais taršos rodikliais susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis, nurodytas 15 straipsnio 8 dalyje ir 17 straipsnio f punkte
|
1. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas naftos produktų santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu nustatomas remiantis įvairiomis CST funkcijomis, apibrėžtimis, našumo pagrindu ir II priede išvardytais CST koeficientais pagal šią formulę:
čia:
|
|
2. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
|
3. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas dolomitinių kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
|
4. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
|
5. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas aromatinių angliavandenilių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu nustatomas remiantis įvairiomis CST funkcijomis, jų apibrėžtimis, našumo pagrindu ir II priede išvardytais CST koeficientais pagal šią formulę:
čia:
|
|
6. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas vandenilio produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
|
7. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas sintezės dujų produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
|
8. |
Su produktais, kuriems taikomas I priede nurodytas etileno oksido/etilenglikolių produkto santykinis taršos rodiklis, susijęs ankstesnio laikotarpio veiklos lygis baziniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
IV PRIEDAS
Bazinių duomenų rinkimo parametrai
Nedarydami poveikio kompetentingos institucijos teisei pagal 15 straipsnio 1 dalį reikalauti papildomų duomenų, veiklos vykdytojai pateikia toliau nurodytus visų atitinkamo bazinio laikotarpio kalendorinių metų įrenginio ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenis, reikalingus bazinių duomenų ataskaitai parengti. Naujų rinkos dalyvių duomenų ataskaitoje pateikiami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti įrenginio ir įrenginio technologinio proceso dalių lygmens duomenys.
1. BENDRIEJI ĮRENGINIO DUOMENYS
1.1. Įrenginio ir veiklos vykdytojo identifikavimo duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
įrenginio pavadinimas ir adresas; |
|
b) |
Sąjungos registre nurodytas įrenginio identifikavimo kodas; |
|
c) |
pirmojo leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), kuris dėl įrenginio išduotas pagal Direktyvos 2003/87/EB 6 straipsnį, identifikavimo kodas ir išdavimo data; |
|
d) |
naujausio leidimo išmesti ŠESD identifikavimo kodas ir data, jeigu taikytina; |
|
e) |
veiklos vykdytojo pavadinimas ir adresas, įgaliotojo atstovo ir pagrindinio kontaktinio asmens, jei tai ne tas pats asmuo, kontaktinė informacija. |
1.2. Informacija apie tikrintoją
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
tikrintojo vardas, pavardė ir adresas, įgaliotojo atstovo ir pagrindinio kontaktinio asmens, jei tai ne tas pats asmuo, kontaktinė informacija; |
|
b) |
tikrintoją akreditavusios nacionalinės akreditacijos įstaigos pavadinimas; |
|
c) |
nacionalinės akreditacijos įstaigos suteiktas registracijos numeris. |
1.3. Informacija apie veiklą
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
įrenginyje vykdomos veiklos rūšių sąrašas pagal Direktyvos 2003/87/EB I priedą; |
|
b) |
įrenginio NACE kodas (2 red.) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1893/2006 (1); |
|
c) |
ar įrenginys priklauso vienai arba daugiau kategorijų, kurioms pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 arba 27a straipsnį ES ATLPS gali būti netaikoma:
|
1.4. Atitiktis nemokamų ATL suteikimo reikalavimams
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
ar įrenginys yra elektros energijos gamybos įrenginys, apibrėžtas Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio u punkte; |
|
b) |
ar įrenginys naudojamas CO2 surinkti, CO2 transportuoti vamzdynais, ar jis yra saugykla, dėl kurios suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (2); |
|
c) |
ar įrenginyje gaminama šiluma, kuri nėra skirta elektros energijai gaminti. |
1.5. Įrenginio technologinio proceso dalių sąrašas
Šioje dalyje pateikiamas visų įrenginiui priklausančių įrenginio technologinio proceso dalių sąrašas.
1.6. Jungčių su kitais įrenginiais, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektais, kuriems ATLPS netaikoma, skirtų išmatuojamai šilumai, tarpiniams produktams, išmetamosioms dujoms arba CO2 perduoti naudojimui tame įrenginyje arba nuolatiniam geologiniam saugojimui, sąrašas
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija apie kiekvieną prijungtą įrenginį arba objektą:
|
a) |
prijungto įrenginio arba objekto pavadinimas; |
|
b) |
jungties pobūdis (importas arba eksportas: išmatuojamos šilumos, išmetamųjų dujų, CO2); |
|
c) |
ar pačiam įrenginiui arba objektui taikoma ES ATLPS?
|
2. IŠSAMŪS KIEKVIENŲ BAZINIO LAIKOTARPIO METŲ DUOMENYS
2.1. Išsamūs įrenginio lygmens patikrinto išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
su kiekvienu sukėlikliu susiję duomenys: veiklos duomenys, taikyti apskaičiavimo faktoriai, deginant iškastinį kurą išmestas ŠESD kiekis, deginant biomasę išmestas ŠESD kiekis, jeigu naudotas kuras (įskaitant naudojamą kaip proceso žaliavą) – energijos kiekis apskaičiuojamas pagal apatinį šilumingumą; |
|
b) |
su kiekvienu taršos šaltiniu, kuriam taikyta nuolatinio išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos sistema, susiję duomenys: deginant iškastinį kurą išmestas ŠESD kiekis, deginant biomasę išmestas ŠESD kiekis, metinė vidutinė valandinė ŠESD koncentracija ir metinis vidutinis valandinis dūmtakių dujų srautas; su CO2 susiję duomenys: pakaitiniai sunaudoto energijos kiekio, susijusio su išmetamųjų ŠESD kiekiu, duomenys; |
|
c) |
jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 22 straipsnį taikomas alternatyvus metodas – nustatytas deginant iškastinį kurą ir biomasę išmestas ŠESD kiekis ir pakaitiniai sunaudoto energijos kiekio, susijusio su išmestu ŠESD kiekiu, duomenys, jeigu taikytina; |
|
d) |
perduoto – importuoto ir (arba) eksportuoto – CO2 kiekis. |
Valstybės narės gali nuspręsti leisti veiklos vykdytojams teikti tik suvestinius išmetamųjų ŠESD kiekio duomenis.
2.2. Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies metinis išmetamųjų ŠESD kiekis
Šioje dalyje pateikiamas išsamus išmetamųjų ŠESD kiekio balansas, nurodant kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį.
2.3. Metinis viso įrenginio šilumos importo, gamybos, suvartojimo ir eksporto balansas
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
bendras įrenginyje sunaudotas kuro energijos kiekis; |
|
b) |
jeigu taikytina, importuotų išmetamųjų dujų energinė vertė; |
|
c) |
jeigu taikytina, į kitus tiesiogiai techniškai prijungtus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektus, kuriems ATLPS netaikoma, eksportuotas kuro energijos kiekis; |
|
d) |
jeigu taikytina, į kitus įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektus, kuriems ATLPS netaikoma, eksportuotų išmetamųjų dujų energinė vertė; |
|
e) |
elektros energijai gaminti suvartotas iš kuro gautos energijos kiekis; |
|
f) |
įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, priskirtas suvartotas iš kuro gautos energijos kiekis (atskirai nurodant įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis ir kuriai yra būdingas anglies dioksido nutekėjimas, priskirtą kiekį ir atitinkamai daliai, kuriai anglies dioksido nutekėjimas nėra būdingas, priskirtą kiekį); |
|
g) |
išmatuojamai šilumai gaminti sunaudotas kuro kiekis; |
|
h) |
visas įrenginyje pagamintas išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
i) |
iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, importuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
j) |
iš įrenginių ir objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, importuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
k) |
įrenginyje elektrai gaminti sunaudotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
l) |
įrenginyje įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, sunaudotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
m) |
į įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, eksportuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
n) |
į įrenginius arba objektus, kuriems ES ATLPS netaikoma, eksportuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
o) |
centralizuoto šilumos tiekimo tikslais eksportuotas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
p) |
įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, priskirtinas grynasis išmatuojamos šilumos kiekis (atskirai nurodant įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ir šilumai centralizuotai tiekti skirtoms įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms būdingas anglies dioksido nutekėjimas, priskirtą kiekį ir atitinkamoms dalims, kurioms anglies dioksido nutekėjimas nėra būdingas, priskirtą kiekį); |
|
q) |
šilumos nuostolių dydis, jeigu jis nėra įtrauktas į a–p punktuose pateiktus duomenis. |
2.4. Metinis energijos priskyrimas įrenginio technologinio proceso dalims
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
iš kuro gautos energijos kiekis, taip pat nurodant atitinkamą to kuro išmetamųjų teršalų faktorių, sunaudotas:
|
|
b) |
išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas:
|
|
c) |
išmatuojamos šilumos kiekis, eksportuotas iš:
|
2.5. Metinis viso įrenginio elektros energijos importo, gamybos, suvartojimo ir eksporto balansas
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
visas iš kuro pagamintas elektros energijos kiekis; |
|
b) |
visas kitos pagamintos elektros energijos kiekis; |
|
c) |
visas iš tinklo arba iš kitų įrenginių importuotas elektros energijos kiekis; |
|
d) |
visas į tinklą arba į kitus įrenginius eksportuotas elektros energijos kiekis; |
|
e) |
visas įrenginyje suvartotas elektros energijos kiekis; |
|
f) |
I priedo 2 dalyje nurodytose įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, suvartotas elektros energijos, kuri gali būti pakeičiama kita energija, kiekis. |
a–e punkte nurodyti duomenys privalo būti pateikti tik dėl tų įrenginių, kuriuose gaminama elektros energija.
2.6. Kiti įrenginio technologinio proceso dalių metiniai duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
įrenginio technologinio proceso daliai priskirtas išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas iš objektų arba procesų, kuriems ES ATLPS netaikoma; |
|
b) |
jeigu taikytina, kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat pateikiant jų kodus iš PRODCOM sąrašo, nurodyto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3924/91 (3) 2 straipsnio 2 dalyje, remiantis NACE-4 kodais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (4) (NACE 2 red.), ir pagamintą kiekį. PRODCOM kodai turi būti pateikiami bent tokiu detalumu, kuris atitiktų susijusią pasektorių identifikavimo sistemą, taikomą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį; |
|
c) |
nukrypstant nuo b punkto, jeigu iš įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis ir kuriai būdingas anglies dioksido nutekėjimas, išmatuojama šiluma eksportuojama į įrenginius arba objektus, kuriems ES ATLPS netaikoma, tų įrenginių arba objektų NACE-4 kodai (NACE 2 red.); |
|
d) |
jeigu taikytina ir jeigu veiklos vykdytojas turi tokius duomenis, kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai taikomas kuro rūšių derinio, susijusio su importuota arba eksportuota išmatuojama šiluma, išmetamųjų teršalų faktorius; |
|
e) |
jeigu taikytina, su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijęs importuotų ir eksportuotų išmetamųjų dujų kiekis ir išmetamųjų teršalų faktorius; |
|
f) |
jeigu taikytina, su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusi importuotų arba eksportuotų dujų energinė vertė (apatinis šilumingumas). |
2.7. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, metiniai veiklos duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia informacija:
|
a) |
I priede nurodyto produkto gamybos tame priede nurodytame vienete metiniai duomenys; |
|
b) |
įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat nurodant jų PRODCOM kodus (pagal NACE 2 red.). PRODCOM kodai turi būti pateikiami bent tokiu detalumu, kuris atitiktų susijusią pasektorių identifikavimo sistemą, taikomą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 5 dalį; |
|
c) |
perduoto – iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuoto arba į juos eksportuoto – CO2 kiekis; |
|
d) |
eksportuotas arba importuotas tarpinių produktų, priskiriamų įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kiekis; |
|
e) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas naftos produktų arba aromatinių angliavandenilių santykinis taršos rodiklis, metinis našumas pagal kiekvieną II priede nurodytą CST funkciją; |
|
f) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas kalkių arba dolomitinių kalkių produkto santykinis taršos rodiklis, nekoreguotas metinis produkcijos kiekis ir vidutinės metinės mCaO ir mMgO vertės, kaip nurodyta III priede; |
|
g) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis, bendra metinė DVCM produkcija ir papildomų žaliavų kiekis, išreikštas vandenilio, etileno ir kitų DVCM kiekiais; |
|
h) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas vandenilio arba sintezės dujų produkto santykinis taršos rodiklis, metinės vandenilio arba sintezės dujų produkcijos kiekis pagal vandenilio kiekį, išreikštą normaliaisiais kubiniais metrais per metus, esant 0 °C temperatūrai ir 101,325 kPa slėgiui, ir metinės gryno vandenilio frakcijos gamybos dalis vandenilio ir anglies monoksido mišinyje; |
|
i) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomi etileno oksido ir (arba) etilenglikolių produkto santykinis (-iai) taršos rodiklis (-iai), metiniai etileno oksido, monoetilenglikolio, dietilenglikolio ir trietilenglikolio gamybos lygiai; |
|
j) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas vinilchlorido monomero produkto santykinis taršos rodiklis, suvartotos šilumos, gautos naudojant vandenilį, kiekis; |
|
k) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalyse, kurioms taikomi trumpapluoštės kraftplaušienos, ilgapluoštės kraftplaušienos, termomechaninės plaušienos, mechaninės plaušienos ir sulfitinės plaušienos produkto santykiniai taršos rodikliai, gaminamos atitinkamos plaušienos arba kitos plaušienos, nepriskiriamos produkto santykiniam taršos rodikliui, taikomam įrenginio technologinio proceso daliai, metinis gamybos lygis ir metinis rinkai pateiktos, bet tame pačiame arba kituose techniškai sujungtuose įrenginiuose į popierių neperdirbtos plaušienos kiekis; |
|
l) |
jeigu taikytina, įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas atitinkamas produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribose pagamintų ir įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas to produkto santykinis taršos rodiklis, sistemos ribose arba už jų sudegintų (išskyrus saugos fakelų deginimą) ir išmatuojamai šilumai, neišmatuojamai šilumai arba elektros energijai gaminti nenaudotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius. |
3. DUOMENYS, REIKALINGI SANTYKINIAMS TARŠOS RODIKLIAMS ATNAUJINTI
3.1. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, metiniai duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:
|
a) |
įrenginio technologinio proceso dalies ribose gaminamų produktų sąrašas, taip pat nurodant jų PRODCOM kodus (NACE 2 red.); |
|
b) |
veiklos lygis; |
|
c) |
priskirti išmetamųjų ŠESD kiekiai, išskyrus susijusius su išmatuojamos šilumos importu iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų; |
|
d) |
išmatuojamos šilumos kiekis, importuotas iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų, taip pat nurodant išmetamųjų teršalų faktorių, jei jis yra žinomas; |
|
e) |
išmatuojamos šilumos, eksportuotos į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus, kiekis; |
|
f) |
iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius; |
|
g) |
susidariusių išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius; |
|
h) |
į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus eksportuotų išmetamųjų dujų kiekis, energinė vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius; |
|
i) |
jeigu tai I priedo 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai – suvartotas elektros energijos, kuri gali būti pakeičiama kita energija, kiekis; |
|
j) |
pagamintos elektros energijos kiekis; |
|
k) |
perduoto – iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuoto – CO2 kiekis; |
|
l) |
perduoto – į kitas įrenginio technologinio proceso dalis, įrenginius arba kitus objektus eksportuoto – CO2 kiekis; |
|
m) |
ar eksportuojami arba importuojami tarpiniai produktai, kuriems taikomi produkto santykiniai taršos rodikliai (taip/ne), ir, jeigu taikytina, tarpinio produkto rūšies apibūdinimas; |
|
n) |
jeigu tai garinio krekingo produkto santykinis taršos rodiklis – papildomų žaliavų kiekis, išreikštas vandenilio, etileno ir kitų DVCM kiekiais; |
|
o) |
jeigu tai vinilchlorido monomero produkto santykinis taršos rodiklis – suvartotos šilumos, gautos naudojant vandenilį, kiekis. |
3.2. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ir šilumai centralizuotai tiekti skirtų įrenginio technologinio proceso dalių metiniai duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:
|
a) |
grynosios išmatuojamos šilumos kiekis, pagamintas kiekvienoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtoje įrenginio technologinio proceso dalyje; |
|
b) |
išmatuojamos šilumos gamybai priskirtas išmetamųjų ŠESD kiekis; |
|
c) |
įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygis; |
|
d) |
pagamintas, iš kitų įrenginio technologinio proceso dalių, įrenginių arba kitų objektų importuotas arba į juos eksportuotas išmatuojamos šilumos kiekis; |
|
e) |
pagamintas elektros energijos kiekis. |
3.3. Įrenginio technologinio proceso dalių, kurioms taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, metiniai duomenys
Šioje dalyje pateikiama bent tokia kiekvienų bazinio laikotarpio metų informacija:
|
a) |
veiklos lygis; |
|
b) |
priskirti išmetamųjų ŠESD kiekiai. |
(1) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(2) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).
(3) 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3924/91 dėl Bendrijos pramonės produkcijos tyrimo nustatymo (OL L 374, 1991 12 31, p. 1).
(4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
V PRIEDAS
Koeficientai, taikomi siekiant pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnio 4 dalį sumažinti suteikiamų nemokamų ATL skaičių
|
Metai |
Koeficiento dydis |
|
2021 |
0,300 |
|
2022 |
0,300 |
|
2023 |
0,300 |
|
2024 |
0,300 |
|
2025 |
0,300 |
|
2026 |
0,300 |
|
2027 |
0,225 |
|
2028 |
0,150 |
|
2029 |
0,075 |
|
2030 |
0,000 |
VI PRIEDAS
Būtinasis stebėsenos metodikos plano turinys
Stebėsenos metodikos plane pateikiama bent tokia informacija:
|
1. |
bendro pobūdžio informacija apie įrenginį:
|
|
2. |
Informacija apie įrenginio technologinio proceso dalis:
|
|
3. |
Įrenginio lygmeniu taikomi stebėsenos metodai:
|
|
4. |
Įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu taikomi stebėsenos metodai:
|
Aprašant metodus, skirtus parametrams, kurie turi būti stebimi ir pateikiami ataskaitose, apskaičiuoti, nurodomi, jei taikytina, skaičiavimo veiksmai, duomenų šaltiniai, apskaičiavimo formulės, susiję apskaičiavimo faktoriai, įskaitant matavimo vienetus, horizontalios ir vertikalios patikros, skirtos duomenims patvirtinti, procedūros, kuriomis remiantis sudaromi imties planai, naudojama matavimo įranga, pateikiant atitinkamą diagramą ir aprašymą, kaip ji montuojama ir techniškai prižiūrima, ir pateikiamas susijusias analizės procedūras atliekančių laboratorijų sąrašas. Jeigu taikytina, aprašyme pateikiamas 7 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto supaprastinto neapibrėžties vertinimo rezultatas. Plane pateikiama po vieną kiekvienos atitinkamos apskaičiavimo formulės naudojimo pavyzdį, pagrįstą tikrais duomenimis.
VII PRIEDAS
Duomenų stebėsenos metodai
1. TAIKYMO SRITIS
Šiame priede nustatomi duomenų, reikalingų IV priede nurodytiems duomenims teikti įrenginio lygmeniu, nustatymo metodai ir šių duomenų, išskyrus duomenis, stebimus pagal stebėsenos planą, patvirtintą kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012, priskyrimo įrenginio technologinio proceso dalims taisyklės. Jeigu taikytina, pagal šį reglamentą naudojami pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 nustatyti duomenys.
2. APIBRĖŽTYS
Šiame priede „duomenų rinkinys“– atsižvelgiant į aplinkybes, įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalies lygmens vienos rūšies duomenys, kurie gali būti bet kurie iš šių duomenų:
|
a) |
vykstant procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama stebėsenos metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų (įskaitant išmetamąsias dujas) atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais; |
|
b) |
apskaičiavimo faktorius, taikomas pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 (t. y. susijęs su medžiagos, kuro arba išmetamųjų dujų sudėtimi); |
|
c) |
grynasis išmatuojamos šilumos kiekis ir susiję parametrai, reikalingi šiam kiekiui nustatyti, visų pirma:
|
|
d) |
neišmatuojamos šilumos kiekiai, apibūdinti nurodant atitinkamus kuro kiekius, sunaudotus šilumai gaminti, ir kuro rūšių derinio apatinį šilumingumą; |
|
e) |
elektros energijos kiekiai; |
|
f) |
tarp įrenginių perduoti CO2 kiekiai; |
„nustatymo metodika“– bet kuris iš šių dalykų:
|
a) |
įrenginyje jau turimų duomenų, reikalingų ankstesnio laikotarpio duomenų rinkiniams parengti, nustatymo, rinkimo ir apdorojimo metodika arba |
|
b) |
konkrečiam duomenų rinkiniui parengti skirta stebėsenos metodika, pagrįsta stebėsenos metodikos planu. |
Be to, taikomos Reglamento (ES) Nr. 601/2012 3 straipsnyje pateiktos terminų „sukėliklis“, „taršos šaltinis“, „būdingoji rizika“, „kontrolės rizika“ ir „išmetamųjų teršalų faktorius“ apibrėžtys.
3. BENDRIEJI METODAI
3.1. Taikytini metodai
Veiklos vykdytojas, taikydamas šiame priede nustatytus metodus, pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą nustato bazinių duomenų ataskaitai parengti reikalingus duomenis. Tais atvejais, kai taikytini konkretaus duomenų rinkinio nustatymo metodai šiame priede nėra aprašyti, veiklos vykdytojas taiko bet kokį tinkamą metodą, jeigu kompetentinga institucija pagal 6 straipsnį patvirtina stebėsenos metodikos planą. Metodas laikomas tinkamu, jeigu veiklos vykdytojas užtikrina, kad matavimas, analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas, skirti konkrečiam duomenų rinkiniui nustatyti, būtų atliekami taikant metodus, pagrįstus atitinkamais EN standartais. Jei tokių standartų nėra, metodai turi būti grindžiami tinkamais ISO arba nacionaliniais standartais. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.
3.2. Duomenų priskyrimo įrenginio technologinio proceso dalims metodas
|
1. |
Jeigu nėra su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusių duomenų, reikalingų konkrečiam duomenų rinkiniui parengti, veiklos vykdytojas, išskyrus 10 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipoje nurodytus atvejus, pasiūlo tinkamą metodą, kurį taikant būtų galima nustatyti su kiekviena įrenginio technologinio proceso dalimi susijusius duomenis. Tuo tikslu, atsižvelgiant į tai, kuriuo principu gaunami tiksliausi rezultatai, taikomas kuris nors iš šių principų:
|
|
2. |
Jeigu matavimo rezultatai gaunami naudojant kelias skirtingos kokybės matavimo priemones, įrenginio lygmens duomenims, susijusiems su medžiagų, kuro, išmatuojamos šilumos arba elektros energijos kiekiais, padalyti įrenginio technologinio proceso dalims taikomas bet kuris iš šių metodų:
|
3.3. Veiklos vykdytojui nepavaldžios matavimo priemonės arba procedūros
Veiklos vykdytojas gali taikyti sau nepavaldžias matavimo sistemas arba analizės procedūras, jeigu:
|
a) |
veiklos vykdytojas neturi nuosavos matavimo priemonės arba analizės procedūros, suteikiančios galimybę nustatyti konkretų duomenų rinkinį; |
|
b) |
nustatyti duomenų rinkinį naudojant veiklos vykdytojo nuosavas matavimo priemones arba analizės procedūras yra techniškai neįmanoma arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų; |
|
c) |
veiklos vykdytojas įrodo kompetentingai institucijai, kad taikant jam nepavaldžią matavimo sistemą arba analizės procedūrą gaunami patikimesni rezultatai ir kyla mažesnė kontrolės rizika. |
Tuo tikslu veiklos vykdytojas gali naudoti vieną iš šių duomenų šaltinių:
|
a) |
jeigu du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas; |
|
b) |
tiesioginius matavimo sistemų rodmenis; |
|
c) |
kompetentingo nepriklausomo subjekto, pvz., įrangos tiekėjų, inžinerijos paslaugų teikėjų arba akredituotųjų laboratorijų pateiktas empirines koreliacijas. |
3.4. Netiesioginiai nustatymo metodai
Jeigu nėra tiesioginio matavimo arba analizės metodo, pagal kurį būtų galima parengti reikalingą duomenų rinkinį, pirmiausia – tokiais atvejais, kai grynoji išmatuojama šiluma tiekiama įvairiems gamybos procesams, veiklos vykdytojas pasiūlo taikyti netiesioginį nustatymo metodą, pavyzdžiui:
|
a) |
skaičiavimą, pagrįstą žinomu cheminiu arba fiziniu procesu, taikant atitinkamas pripažintoje literatūroje nurodytas susijusių cheminių medžiagų cheminių ir fizinių savybių vertes, atitinkamus stechiometrinius faktorius ir termodinamines savybes, pvz., reakcijos entalpijas, jeigu taikytina; |
|
b) |
skaičiavimą, pagrįstą įrenginio projektiniais duomenimis, pvz., techninių vienetų energijos vartojimo efektyvumu arba apskaičiuotuoju energijos vartojimo efektyvumu, tenkančiu vienam produkcijos vienetui; |
|
c) |
koreliacijas, pagrįstas empiriniais reikalingo duomenų rinkinio apytikslių verčių nustatymo naudojant nekalibruotą įrangą arba gamybos žurnaluose užregistruotus duomenis, bandymais. Tuo tikslu veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik vertėms, patenkančioms į intervalą, kuriam ji buvo nustatyta, nustatyti. Bent kartą per metus veiklos vykdytojas įvertina tokių koreliacijų tinkamumą. |
4. NUSTATYMO METODIKŲ IR DUOMENŲ ŠALTINIŲ, KURIAIS UŽTIKRINAMAS DIDŽIAUSIAS ĮMANOMAS TIKSLUMAS, PARINKIMAS
4.1. Techninės galimybės
Jei veiklos vykdytojas teigia, kad tam tikros nustatymo metodikos taikyti yra techniškai neįmanoma, kompetentinga institucija įvertina technines galimybes atsižvelgdama į veiklos vykdytojo pagrindimą. Toks pagrindimas turi būti paremtas tuo, kad veiklos vykdytojas turi techninių išteklių, kuriais jis gali patenkinti siūlomos sistemos poreikius arba reikalavimą, kurie taikant šį reglamentą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas.
4.2. Nepagrįstai didelės išlaidos
Jeigu veiklos vykdytojas teigia, kad taikydamas tam tikrą nustatymo metodiką jis patirtų nepagrįstai didelių išlaidų, kompetentinga institucija įvertina tokių išlaidų nepagrįstumą atsižvelgdama į veiklos vykdytojo pagrindimą.
Jeigu numatomos veiklos vykdytojo išlaidos viršija konkrečios nustatymo metodikos taikymo naudą, kompetentinga institucija laiko, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 20 EUR atskaitos kainos už kiekvieną apyvartinį taršos leidimą ir į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė, jeigu taikytina.
Gerinimo faktorius lygus 1 % naujausio nustatyto metinio įrenginio technologinio proceso daliai suteikiamų nemokamų ATL skaičiaus. Nukrypdama nuo šio skaičiavimo metodo, kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojams nustatyti gerinimo faktorių, lygų 1 % susijusio CO2 ekvivalento. Susijęs CO2 ekvivalentas turi būti vienas iš toliau nurodytųjų, atsižvelgiant į parametrą, kurio atžvilgiu gerinama metodika:
|
a) |
jeigu tai kuras arba medžiaga, kurių sudėtyje yra anglies, įskaitant išmetamąsias dujas, – išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris susidarytų, jeigu metiniame kuro arba medžiagos kiekyje esanti anglis būtų paversta į CO2; |
|
b) |
jeigu išmetamųjų ŠESD kiekis stebimas taikant matavimais grindžiamą metodiką – metinis atitinkamo taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis; |
|
c) |
jeigu tai išmatuojama šiluma – atitinkamas metinis išmatuojamos šilumos kiekis, padaugintas iš šilumos santykinio taršos rodiklio; |
|
d) |
jeigu tai neišmatuojama šiluma – atitinkamas metinis neišmatuojamos šilumos kiekis, padaugintas iš kuro santykinio taršos rodiklio; |
|
e) |
jeigu tai elektros energija – atitinkamas metinis elektros energijos kiekis, padaugintas iš 22 straipsnio 3 dalyje nurodyto faktoriaus; |
|
f) |
jeigu tai produkto, kuriam taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kiekis – preliminarus metinis pirmaisiais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais įrenginio technologinio proceso daliai suteikiamų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 16 straipsnio 2 dalį. Jeigu atitinkamas santykinis taršos rodiklis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį dar nėra nustatytas, taikomas atitinkamas santykinis taršos rodiklis, nustatytas šio reglamento I priede. |
Su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per metus susidaro ne didesnė kaip 2 000 EUR bendra suma. Įrenginiams, iš kurių išmetama mažai ŠESD, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 601/2012 47 straipsnyje, taikoma 500 EUR metinė riba.
4.3. Procesas
Norėdamas nustatyti tiksliausius esamus duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas parenka tiksliausius duomenų šaltinius, kuriuos techniškai įmanoma naudoti, kuriuos naudojant nepatiriama nepagrįstai didelių išlaidų ir, kylant mažiausiai būdingajai ir kontrolės rizikai, užtikrinamas aiškus duomenų srautas (toliau – pirminiai duomenų šaltiniai). Veiklos vykdytojai naudoja pirminius duomenų šaltinius bazinių duomenų ataskaitai parengti.
Kiek tai įmanoma nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų, įgyvendindamas 11 straipsnyje nustatytą kontrolės sistemą, veiklos vykdytojas siekia nustatyti ir naudoti papildomus duomenų šaltinius arba metodus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti duomenis, suteikiančius galimybę patvirtinti pirminius duomenų šaltinius (toliau – patvirtinamieji duomenų šaltiniai). Pasirinkti patvirtinamieji duomenų šaltiniai, jeigu tokių yra, aprašomi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose rašytinėse procedūrose ir stebėsenos metodikos plane.
Rinkdamasis pirminius duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas, remdamasis 4.4–4.6 skirsniuose nurodytais bendraisiais duomenų šaltiniais, palygina visus esamus su tuo pačiu duomenų rinkiniu susijusius duomenų šaltinius ir naudoja vieną iš geriausiai įvertintų duomenų šaltinių, laikomų tiksliausiais duomenų šaltiniais. Kiti duomenų šaltiniai gali būti naudojami tik tokiu atveju, jeigu taikoma kuri nors iš 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų. Tokiu atveju naudojamas antras pagal įvertinimą duomenų šaltinis, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma, kai būtų patirtos nepagrįstai didelės išlaidos arba kai su kitu duomenų šaltiniu susijusi neapibrėžtis yra tokia pat arba mažesnė. Jeigu reikia, gali būti svarstoma galimybė naudoti kitus duomenų šaltinius.
Rinkdamasis patvirtinamuosius duomenų šaltinius, veiklos vykdytojas, remdamasis 4.4–4.6 skirsniuose nurodytais bendraisiais duomenų šaltiniais, palygina visus esamus su tuo pačiu duomenų rinkiniu susijusius duomenų šaltinius, ir naudoja kurį nors esamą duomenų šaltinį, kuris nėra pats tiksliausias esamas duomenų šaltinis.
Rinkdamasis duomenų šaltinius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti visus pagal IV priedą privalomus duomenis, veiklos vykdytojas toliau nurodytų pagrindinių rūšių duomenų rinkinių atveju taiko šiuos principus:
|
a) |
nustatydamas produktų, kuro ir kitų medžiagų kiekius, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.4 skirsnyje; |
|
b) |
nustatydamas energijos srautų (išmatuojamos arba neišmatuojamos šilumos, elektros energijos) kiekius, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.5 skirsnyje; |
|
c) |
nustatydamas produktų, kuro ir kitų medžiagų savybes, veiklos vykdytojas atsižvelgia į bendruosius duomenų šaltinius ir jų hierarchiją, nustatytą šio priedo 4.6 skirsnyje. |
Siekdamas patobulinti stebėsenos metodikos planą, veiklos vykdytojas reguliariai, bent kartą per metus, patikrina, ar neatsirado naujų duomenų šaltinių. Jeigu, atsižvelgiant į 4.4–4.6 skirsniuose aprašytą įvertinimą, tokie nauji duomenų šaltiniai laikomi tikslesniais, naudojami šie nauji duomenų šaltiniai, o stebėsenos metodikos planas pakeičiamas pagal 9 straipsnį.
4.4. Duomenų šaltinių, suteikiančių galimybę apskaičiuoti medžiagų ir kuro kiekius, parinkimas
Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus apskaičiuojami į įrenginį arba kurią nors įrenginio technologinio proceso dalį importuojamų arba iš įrenginio arba kurios nors įrenginio technologinio proceso dalies eksportuojamų medžiagų, kuro, išmetamųjų dujų arba produktų kiekiai (išreikšti tonomis arba Nm3), naudojami šie bendrieji duomenų šaltiniai:
|
a) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012 patvirtiname stebėsenos plane nurodyti metodai; |
|
b) |
duomenų rinkiniui tiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių, kurioms taikoma nacionalinė teisinė metrologinė kontrolė arba kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/31/ES (1) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES (2) reikalavimus, rodmenys; |
|
c) |
duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas b punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui pavaldžių matavimo priemonių rodmenys; |
|
d) |
duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas b punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui nepavaldžių matavimo priemonių rodmenys; |
|
e) |
duomenų rinkiniui netiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių rodmenys, jei pagal 3.4 skirsnį nustatoma atitinkama matavimo ir aptariamo duomenų rinkinio tarpusavio koreliacija; |
|
f) |
kiti metodai, visų pirma, jei duomenys yra ankstesnio laikotarpio duomenys arba jei veiklos vykdytojas negali nustatyti jokio kito prieinamo duomenų šaltinio. |
Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti duomenų šaltiniai, o tos dalies a punkte nurodytas duomenų šaltinis naudojamas tiek, kiek jis apima atitinkamą duomenų rinkinį. Pirmos pastraipos c–f punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo c iki f punkto.
4.5. Duomenų šaltinių parinkimas energijos srautams apskaičiuoti
Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus apskaičiuojami į įrenginį arba kurią nors įrenginio technologinio proceso dalį importuojamos arba iš įrenginio arba kurios nors įrenginio technologinio proceso dalies eksportuojamos išmatuojamos šilumos arba elektros energijos kiekiai (išreikšti TJ arba GWh), naudojami šie bendrieji duomenų šaltiniai:
|
a) |
duomenų rinkiniui tiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių, kurioms taikoma nacionalinė teisinė metrologinė kontrolė arba kurios atitinka Direktyvos 2014/31/ES arba Direktyvos 2014/32/ES reikalavimus, rodmenys; |
|
b) |
duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas a punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui pavaldžių matavimo priemonių rodmenys; |
|
c) |
duomenų rinkiniui, kuriam netaikomas a punktas, tiesiogiai nustatyti naudojamų veiklos vykdytojui nepavaldžių matavimo priemonių rodmenys; |
|
d) |
duomenų rinkiniui netiesiogiai nustatyti naudojamų matavimo priemonių rodmenys, jei pagal šio priedo 3.4 skirsnį nustatoma atitinkama matavimo ir aptariamo duomenų rinkinio tarpusavio koreliacija; |
|
e) |
apskaičiuoti pakaitiniai duomenys, kuriais remiantis pagal 7.2 skirsnyje nurodytą 3 metodą bus nustatomi grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai; |
|
f) |
kiti metodai, visų pirma, jei duomenys yra ankstesnio laikotarpio duomenys arba jei veiklos vykdytojas negali nustatyti jokio kito prieinamo duomenų šaltinio. |
Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a punkte nurodyti duomenų šaltiniai. Pirmos pastraipos b–f punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo b iki f punkto.
Tais atvejais, kai nėra informacijos apie kai kuriuos parametrus (pvz., grąžinamo kondensato temperatūrą ir kiekį), reikalingus gryniesiems išmatuojamos šilumos srautams nustatyti, turi būti taikomos 7 skirsnio nuostatos. Pagal 7 skirsnį, norint gauti metinius grynuosius išmatuojamos šilumos kiekius, reikia apskaičiuoti kelis parametrus. Todėl, pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą atliekant supaprastintą neapibrėžties vertinimą, kuriuo remiantis bus parenkami pirmos pastraipos b–f punktuose nurodyti metodai, kai duomenų šaltiniai parenkami ne iš pačių tiksliausių duomenų šaltinių, turėtų būti atsižvelgiama į nustatytą galutinį metinį grynąjį šilumos kiekį.
4.6. Medžiagų savybių duomenų šaltinių parinkimas
Atrenkant tiksliausius esamus duomenų šaltinius, kuriais remiantis bus nustatomos produktų, medžiagų, kuro arba išmetamųjų dujų, kurios yra įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalių sąnaudos arba produkcija, savybės, pvz., cheminės medžiagos drėgnumas arba grynumas, anglies kiekis, apatinis šilumingumas, biomasės kiekis ir t. t., naudojami tokie bendrieji duomenų šaltiniai:
|
a) |
metodai, kuriais pagal stebėsenos planą, patvirtintą pagal Reglamentą (ES) Nr. 601/2012, nustatomi apskaičiavimo faktoriai; |
|
b) |
laboratorinės analizės, atitinkančios šio priedo 6.1 skirsnio reikalavimus; |
|
c) |
supaprastintos laboratorinės analizės, atitinkančios šio priedo 6.2 skirsnio reikalavimus; |
|
d) |
pastovios vertės, nustatytos remiantis vienu iš šių duomenų šaltinių:
|
|
e) |
pastovios vertės, nustatytos remiantis vienu iš šių duomenų šaltinių:
|
Atrenkant duomenų šaltinius 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, tiksliausiais duomenų šaltiniais laikomi tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti duomenų šaltiniai, o tos dalies a punkte nurodytas duomenų šaltinis naudojamas tiek, kiek jis apima atitinkamą duomenų rinkinį. Pirmos pastraipos c–e punktuose nurodyti duomenų šaltiniai laikomi ne tokiais tiksliais, jų tikslumas hierarchiškai mažėja nuo c iki e punkto.
5. MEDŽIAGŲ IR KURO METINIŲ KIEKIŲ NUSTATYMO METODAI
Jeigu veiklos vykdytojas turi nustatyti metinius kuro arba medžiagų, įskaitant produktus, susijusius su įrenginio technologinio proceso dalimis, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kiekius, jis, atsižvelgdamas į poreikį, nustato šiuos kiekius įrenginio arba kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies lygmeniu, pasinaudodamas vienu iš šių būdų:
|
a) |
nuolat atlikdamas proceso, kurio metu naudojama arba gaminama medžiaga, matavimus; |
|
b) |
sumuodamas atskirai pateiktus arba pagamintus kiekius ir atsižvelgdamas į atitinkamus atsargų pokyčius. |
Taikant pirmos pastraipos b punktą, kalendoriniais metais įrenginyje arba įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas kuro arba medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip kalendoriniais metais importuotas kuro arba medžiagos kiekis, atėmus eksportuotą kuro arba medžiagos kiekį, pridėjus kuro arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pradžioje ir atėmus kuro arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pabaigoje.
Taikant pirmos pastraipos b punktą, kalendoriniais metais eksportuotas produkto arba kitos medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip ataskaitiniu laikotarpiu eksportuotas produkto arba medžiagos kiekis, atėmus importuotą arba į procesą grąžintą kiekį, atėmus produkto arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pradžioje ir pridėjus produkto arba medžiagos atsargų kiekį kalendorinių metų pabaigoje.
Jeigu įvertinti turimų atsargų kiekių techniškai neįmanoma arba atliekant šį darbą būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas šiuos kiekius gali apytiksliai nustatyti remdamasis vienu iš šių dalykų:
|
a) |
ankstesnių metų duomenimis, juos susiedamas su atitinkamais ataskaitinio laikotarpio veiklos lygiais; |
|
b) |
dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. |
Jeigu nustatyti visų kalendorinių metų produktų, medžiagų ir kuro kiekių techniškai neįmanoma arba juos nustatant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas gali pasirinkti kitą tinkamiausią datą, kuri skirtų vieną ataskaitinį laikotarpį nuo kito, ir atitinkamai suderinti kiekius atsižvelgdamas į reikiamus kalendorinius metus. Vieno ar kelių produktų, medžiagų arba vienos ar kelių rūšių kuro kiekių nuokrypiai turi būti aiškiai užregistruojami, jais remiantis turi būti nustatytas kalendorinių metų tipinės vertės pagrindas ir į juos turi būti nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis.
6. LABORATORINĖS ANALIZĖS IR SUSIJUSIO ĖMINIŲ ĖMIMO REIKALAVIMAI
6.1. Laboratorinės analizės reikalavimai
Jeigu veiklos vykdytojui reikia atlikti laboratorinę analizę, kad būtų galima nustatyti produktų, medžiagų, kuro arba išmetamųjų dujų savybes (įskaitant drėgnumą, grynumą, koncentraciją, anglies kiekį, biomasės dalį, apatinį šilumingumą, tankį) arba parametrų tarpusavio koreliacijas, kuriomis remiantis būtų galima netiesiogiai nustatyti reikiamus duomenis, tokia analizė atliekama pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 32–35 straipsnius, naudojant patvirtintą ėminių ėmimo planą, taip užtikrinant, kad ėminiai būtų tipiški partijai, iš kurios jie imami. Jeigu Reglamento (ES) Nr. 601/2012 VII priede nėra nustatyta atitinkamo mažiausio konkretaus produkto, medžiagos arba kuro analizės dažnumo, veiklos vykdytojas, remdamasis informacija apie produkto, medžiagos arba kuro įvairiarūšiškumą, pasiūlo kompetentingos institucijos patvirtintiną tinkamą analizės dažnumą.
6.2. Supaprastinti kai kurių rūšių laboratorinės analizės reikalavimai
Jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad techniškai neįmanoma atlikti analizės pagal 6.1 skirsnio reikalavimus arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas reikiamą analizę atlieka remdamasis geriausia pramonės patirtimi arba naudoja nustatytus pakaitinius duomenis, kartu remdamasis empirine koreliacija su lengviau gaunamu parametru, kuris pagal 6.1 skirsnį nustatomas bent kartą per metus.
7. GRYNOSIOS IŠMATUOJAMOS ŠILUMOS KIEKIO NUSTATYMO TAISYKLĖS
7.1. Principai
Visi nurodomi išmatuojamos šilumos kiekiai visuomet turi būti grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai, nustatyti kaip šilumos srauto, perduoto šilumą naudojančiam procesui arba išorės naudotojui, šilumos kiekio (entalpijos) ir grąžinto srauto šilumos kiekio skirtumas.
Vertinant šilumos sistemos efektyvumą atsižvelgiama į šilumą naudojančius procesus, reikalingus šilumai gaminti ir paskirstyti, pvz., dujų šalinimą, papildomojo vandens ruošimą ir įprastą prapūtimą, todėl šie procesai negali būti laikomi ATL suteikimo reikalavimus atitinkančiais šilumą naudojančiais procesais.
Jeigu keliems paeiliui vykstantiems procesams naudojamas tas pats šilumnešis, o šiluma naudojama esant skirtingiems pradiniams temperatūros lygiams, kiekvieno šilumą naudojančio proceso sunaudojamas šilumos kiekis nustatomas atskirai, išskyrus atvejus, kai procesai vyksta toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje. Šilumnešio pakartotinis pašildymas tarp paeiliui vykstančių šilumą naudojančių procesų turėtų būti laikomas papildomos šilumos gamyba.
Jeigu šiluma naudojama vėsinimui taikant absorbcija pagrįstą vėsinimo procesą, tas vėsinimo procesas laikomas šilumą naudojančiu procesu.
7.2. Grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodikos
Parenkant duomenų šaltinius, naudotinus energijos srautams apskaičiuoti pagal 4.5 skirsnį, apsvarstoma galimybė taikyti toliau nurodytas grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodikas.
1 metodas. Matavimų naudojimas
Pagal šį metodą veiklos vykdytojas išmatuoja visus reikiamus parametrus, visų pirma – temperatūrą, slėgį, perduodamo ir grąžinamo šilumnešio būklę. Garo atveju šilumnešio būklė yra jo sotis arba perkaitinimo laipsnis. Be to, veiklos vykdytojas išmatuoja šilumnešio (tūrinį) srautą. Remdamasis išmatuotomis vertėmis, veiklos vykdytojas, naudodamas tinkamas garo parametrų lenteles arba inžinerinę programinę įrangą, nustato šilumnešio entalpiją ir savitąjį tūrį.
Šilumnešio masės srautas apskaičiuojamas taip:
|
|
(3 lygtis) |
Čia ṁ – masės srautas, išreikštas kg/s, V – tūrinis srautas, išreikštas m3/s, υ – savitasis tūris, išreikštas m3/kg.
Kadangi laikoma, kad perduodamo ir grąžinamo šilumnešio masės srautas yra toks pats, šilumos srautas apskaičiuojamas remiantis perduodamo ir grąžinamo srauto entalpijos skirtumu:
|
|
(4 lygtis) |
Čia Q – šilumos srautas, išreikštas kJ/s, hflow – perduodamo srauto entalpija, išreikšta kJ/kg, hreturn – grąžinamo srauto entalpija, išreikšta kJ/kg, ṁ – masės srautas, išreikštas kg/s.
Jeigu kaip šilumnešis naudojamas garas arba karštas vanduo ir jeigu kondensatas nėra grąžinamas arba jeigu techniškai neįmanoma apytiksliai apskaičiuoti grąžinamo kondensato entalpijos, veiklos vykdytojas nustato hreturn esant 90 °C temperatūrai.
Jeigu žinoma, kad masės srautai nėra vienodi, taikomos šios nuostatos:
|
— |
jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad kondensatas lieka produkte (pvz., vykstant cikliniams garo įpurškimo procesams), atitinkamas kondensato entalpijos dydis neatimamas; |
|
— |
jeigu žinoma, kad šilumnešis prarandamas (pvz., dėl nuotėkio arba surinkimo sistemos naudojimo), iš perduodamo šilumnešio masės srauto atimamas atitinkamo masės srauto įvertis. |
Norėdamas pagal pirmiau nurodytus duomenis nustatyti metinį grynąjį šilumos srautą, veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į turimą matavimo įrangą ir galimą duomenų apdorojimą, taiko vieną iš šių metodų:
|
— |
nustato parametrų, kuriais remiantis nustatoma perduodamo ir grąžinamo šilumnešio vidutinė metinė entalpija, vidutines metines vertes ir pagal 4 lygtį jas padaugina iš viso metinio masės srauto; |
|
— |
nustato valandines šilumos srauto vertes ir jas susumuoja, atsižvelgdamas į visą metinį šilumos sistemos veikimo laiką. Atsižvelgiant į duomenų apdorojimo sistemą, valandinės vertės prireikus gali būti pakeičiamos kitais laiko intervalais. |
2 metodas. Dokumentų naudojimas
Grynuosius išmatuojamos šilumos kiekius veiklos vykdytojas nustato remdamasis šio priedo 4.6 skirsnio reikalavimus atitinkančiais dokumentais, jeigu tuose dokumentuose pateikti šilumos kiekiai yra grindžiami matavimais arba pagrįstais apytikslio nustatymo metodais, atitinkančiais šio priedo 3.4 skirsnio reikalavimus.
3 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis išmatuotuoju efektyvumu
Grynosios išmatuojamos šilumos kiekius veiklos vykdytojas nustato remdamasis kuro sąnaudomis ir išmatuotuoju šilumos gamybos efektyvumu:
|
Q = ηH · EIN |
(5 lygtis) |
|
EIN = Σ ADi · NCVi |
(6 lygtis) |
Čia Q šilumos kiekis, išreikštas TJ, ηΗ – išmatuotasis šilumos gamybos efektyvumas, EIN – iš kuro gautos energijos sąnaudos, ADi – metiniai su kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės.
ηΗ vertę, remdamasis pagrįstai ilgu laikotarpiu, kad būtų pakankamai atsižvelgta į įvairią įrenginio apkrovos būklę, apskaičiuoja veiklos vykdytojas arba ji paimama iš gamintojo dokumentų. Tuo tikslu, taikant metinį apkrovos faktorių, turi būti atsižvelgiama į savitąją dalinės apkrovos kreivę:
|
LF = EIN /EMax |
(7 lygtis) |
Čia LF – apkrovos faktorius, EIN – kalendorinių metų energijos sąnaudos, nustatytos pagal 6 lygtį, EMax – didžiausios kuro sąnaudos, kai šilumą gaminantis vienetas visus kalendorinius metus veikia esant 100 % vardinei apkrovai.
Efektyvumas turėtų būti nustatomas sąlygomis, kai grąžinamas visas kondensatas. Turėtų būti laikoma, kad grąžinamo kondensato temperatūra yra 90 °C.
4 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis efektyvumo atskaitos verte
Šis metodas atitinka 3 metodą, išskyrus tai, kad 5 lygtyje naudojama efektyvumo atskaitos vertė, lygi 70 % (ηRef,H = 0,7).
7.3. Centralizuoto šilumos tiekimo, šilumos, kuriai taikoma ES ATLPS, ir šilumos, kuriai ES ATLPS netaikoma, atskyrimas
Jeigu įrenginys importuoja išmatuojamą šilumą, veiklos vykdytojas atskirai nustato šilumos, gaunamos iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekį ir šilumos, importuojamos iš objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, kiekį. Jeigu įrenginyje naudojama išmatuojama šiluma, eksportuojama iš įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas azoto rūgšties produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas tą sunaudotą šilumos kiekį nustato atskirai nuo kitos išmatuojamos šilumos.
Jeigu įrenginys eksportuoja išmatuojamą šilumą, veiklos vykdytojas atskirai nustato šilumos, eksportuojamos į įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekį ir šilumos, eksportuojamos į objektus, kuriems ES ATLPS netaikoma, kiekį. Be to, veiklos vykdytojas atskirai nustato centralizuotam šilumos tiekimui priskiriamos šilumos kiekius.
8. KURO IR IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIŲ, SUSIJUSIŲ SU BENDRA ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA, PRISKYRIMO SANTYKINIŲ TARŠOS RODIKLIŲ VERČIŲ ATNAUJINIMO TIKSLAIS TAISYKLĖS
Šis skirsnis taikomas tais atvejais, kai, siekiant atnaujinti santykinių taršos rodiklių vertes, veiklos vykdytojas kogeneracijos įrenginių sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį turi priskirti įrenginio technologinio proceso dalims.
Šiame skirsnyje terminas „kogeneracija“ vartojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (3) 2 straipsnio 30 punkte apibrėžta prasme.
Kogeneracijos įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis nustatomas taip:
|
EmCHP = Σ ADi · NCVi · EFi + EmFGC |
(8 lygtis) |
Čia EmCHP – metinis kogeneracijos įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, ADi – metiniai su kogeneracijos įrenginio naudotu kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3, NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3, EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ. EmFGC – apdorojant dūmtakių dujas susidarantis proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, išreikštas t CO2.
Kogeneracijos įrenginio sunaudotas energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 6 lygtį. Šilumos gamybos ir elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) gamybos apimties vidutinės metinės efektyvumo vertės atitinkamai apskaičiuojamos taip:
|
ηheat = Qnet /EIN |
(9 lygtis) |
|
ηel = Eel /EIN |
(10 lygtis) |
Čia ηheat (nedimensinis dydis) – vidutinis metinis šilumos gamybos efektyvumas, Qnet – pagal 7.2 skirsnį nustatytas grynasis metinis kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos kiekis, išreikštas TJ, EIN – pagal 6 lygtį nustatytas sunaudotas energijos kiekis, išreikštas TJ, ηel (nedimensinis dydis) – vidutinis metinis elektros energijos gamybos efektyvumas, Eel – grynasis metinis kogeneracijos įrenginio pagamintos elektros energijos kiekis, išreikštas TJ.
Jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad techniškai neįmanoma nustatyti efektyvumo verčių ηheat ir ηel arba tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, naudojamos techniniais dokumentais pagrįstos vertės (skaičiuotinės vertės). Jeigu tokių verčių nėra, turėtų būti naudojamos šios konservatyvios numatytosios vertės: ηheat = 0,55, ηel = 0,25.
Kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos ir elektros energijos priskyrimo faktoriai apskaičiuojami taip:
|
|
(11 lygtis) |
|
|
(12 lygtis) |
Čia FCHP,Heat šilumos priskyrimo faktorius, FCHP,El – elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) priskyrimo faktorius (abu šie dydžiai yra nedimensiniai), ηref, heat – šilumos gamybos atskirame katile efektyvumo atskaitos vertė, ηref,el – nekogeneracinės elektros energijos gamybos efektyvumo atskaitos vertė. Kaip efektyvumo atskaitos vertes veiklos vykdytojas taiko Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2402 (4) konkrečių rūšių kurui nustatytas atitinkamas vertes, netaikydamas to reglamento IV priede nustatytų pataisos koeficientų, susijusių su išvengtais tinklo nuostoliais.
Norėdamas priskirti kogeneracijos įrenginio sunaudotą energijos kiekį arba išmetamųjų ŠESD kiekį šilumos ir elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) gamybai, veiklos vykdytojas visą sunaudotą energijos kiekį arba visą išmetamųjų ŠESD kiekį padaugina iš atitinkamo šilumai arba elektros energijai nustatyto priskyrimo faktoriaus.
Konkretus su bendra šilumos ir elektros energijos gamyba susijusios išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius, taikytinas su šiluma susijusius išmetamųjų ŠESD kiekius pagal 10.1.2 skirsnį priskiriant įrenginio technologinio proceso dalims, apskaičiuojamas taip:
|
EFCHP,Heat = EmCHP · FCHP,Heat /Qnet |
(13 lygtis) |
Čia EFCHP, heat – išmatuojamos šilumos gamybos kogeneracijos įrenginyje išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ.
9. PRODUKTŲ PRODCOM KODŲ STEBĖJIMO PROCEDŪRA
Kad galėtų teisingai priskirti duomenis įrenginio technologinio proceso dalims, veiklos vykdytojas tvarko visų įrenginyje gaminamų produktų ir jiems taikomų PRODCOM kodų, grindžiamų NACE 2 red., sąrašą. Remdamasis šiuo sąrašu, veiklos vykdytojas:
|
— |
priskiria produktus ir jų metines gamybos apimtis įrenginio technologinio proceso dalims, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, prireikus atsižvelgdamas į I priede pateiktas produktų apibrėžtis; |
|
— |
atsižvelgia į šią informaciją pagal 10 straipsnį atskirai priskirdamas sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekius įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su sektoriais, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, ir įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su sektoriais, kuriems tokia rizika nebūdinga. |
Šiuo tikslu veiklos vykdytojas nustato, dokumentais pagrindžia, diegia ir taiko procedūrą, pagal kurią reguliariai tikrinama, ar įrenginyje gaminami produktai atitinka rengiant stebėsenos planą taikytus PRODCOM kodus. Ši procedūra taip pat turi apimti nuostatas, pagal kurias būtų nustatomi atvejai, kai įrenginyje pirmą kartą gaminamas naujas produktas, ir užtikrinama, kad veiklos vykdytojas nustatytų tam naujam produktui taikytiną PRODCOM kodą, įtrauktų jį į produktų sąrašą ir susijusias sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį priskirtų atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai.
10. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMO ĮRENGINIO TECHNOLOGINIO PROCESO DALIŲ LYGMENIU SANTYKINIŲ TARŠOS RODIKLIŲ VERČIŲ ATNAUJINIMO TIKSLAIS TAISYKLĖS
10.1. Įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu išmetami ŠESD kiekiai
Taikydamas 10 straipsnį, veiklos vykdytojas visą įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekį pagal šio priedo 3.2 ir 10.1.1–10.1.5 skirsnių nuostatas, jeigu taikytina, priskiria įrenginio technologinio proceso dalims.
10.1.1. Tiesioginis sukėliklių arba taršos šaltinių priskyrimas
|
1. |
Visas sukėliklių arba taršos šaltinių, skirtų tik vienai įrenginio technologinio proceso daliai, išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas tai įrenginio technologinio proceso daliai. Jeigu veiklos vykdytojas taiko masės balanso metodą, eksportuojami sukėlikliai atimami pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 25 straipsnį. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, sukėlikliai, kurie paverčiami išmetamosiomis dujomis, išskyrus pagaminamas ir visiškai sunaudojamas toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, pagal šį metodą nepriskiriami. |
|
2. |
Tik tuo atveju, jei sukėlikliai arba taršos šaltiniai yra skirti daugiau nei vienai įrenginio technologinio proceso daliai, taikomi tokie išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimo metodai:
|
10.1.2. Išmatuojamai šilumai priskirtinas išmetamųjų ŠESD kiekis
Jeigu įrenginio technologinio proceso dalyje naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, veiklos vykdytojas, jeigu taikytina, nustato su šiluma susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį, taikydamas kurį nors iš toliau nurodytų metodų.
|
1. |
Jeigu išmatuojama šiluma, išskyrus šilumą, bendrai gaminamą su elektros energija, gaminama įrenginyje deginant kurą, veiklos vykdytojas nustato atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorių ir įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį apskaičiuoja taip:
Čia EmQ,sub-inst – su šiluma susijęs įrenginio technologinio proceso dalies išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, EFmix – atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų (įskaitant, jeigu taikytina, apdorojant dūmtakių dujas susidarančias išmetamąsias ŠESD) faktorius, išreikštas t CO2/TJ, Qconsumed,sub-inst – įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas išmatuojamos šilumos kiekis, išreikštas TJ, η – šilumos gamybos proceso efektyvumas. EFmix apskaičiuojamas taip:
Čia ADi – metiniai su išmatuojamos šilumos gamybai naudotu kuru i susiję veiklos duomenys (t. y. sunaudoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3, NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3, EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ. EmFGC – apdorojant dūmtakių dujas susidarantis proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, išreikštas t CO2. Jeigu viena iš naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš skaičiuojant EFmix , tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal šio priedo 10.1.5 skirsnio b punktą. |
|
2. |
Jeigu išmatuojama šiluma gaminama kogeneracijos įrenginiuose, įrenginyje deginant kurą, veiklos vykdytojas nustato atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorių ir įrenginio technologinio proceso daliai priskirtiną išmetamųjų ŠESD kiekį apskaičiuoja taip:
Čia EmQ,CHP,sub-inst – su kogeneracijos įrenginyje pagaminta šiluma susijęs įrenginio technologinio proceso dalies išmetamųjų ŠESD kiekis, išreikštas t CO2, EFCHP,Heat – pagal 8 skirsnį nustatytas su šilumos gamyba susijusios kogeneracijos įrenginio dalies išmetamųjų teršalų (įskaitant, jeigu taikytina, apdorojant dūmtakių dujas susidarančias išmetamąsias ŠESD) faktorius, išreikštas t CO2/TJ, Qcons,CHP,sub-inst – bendros šilumos ir elektros energijos gamybos metu įrenginyje pagamintas ir įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotas išmatuojamos šilumos kiekis, išreikštas TJ. Jeigu viena iš kogeneracijos įrenginyje naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš skaičiuojant EFCHP,Heat , tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal 10.1.5 skirsnio b punktą. |
|
3. |
Jeigu išmatuojama šiluma regeneruojama iš procesų, vykstančių kurioje nors įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, kuro santykinis taršos rodiklis arba kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, veiklos vykdytojas šiuos šilumos kiekius pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą teikiamoje bazinių duomenų ataskaitoje nurodo kaip perduotus tarp atitinkamų įrenginio technologinio proceso dalių. |
|
4. |
Jeigu išmatuojama šiluma importuojama iš kitų įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, arba objektų, kuriems ES ATLPS netaikoma, nurodomas su tos šilumos gamyba susijęs išmetamųjų teršalų faktorius, jeigu jis yra žinomas. |
|
5. |
Naudojant elektros energiją pagamintai išmatuojamai šilumai veiklos vykdytojas nepriskiria jokio išmetamųjų ŠESD kiekio, tačiau susijusius išmatuojamos šilumos kiekius nurodo pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą teikiamoje bazinių duomenų ataskaitoje. |
10.1.3. Su šilumos nuostoliais susijusio išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas
Jeigu išmatuojamos šilumos nuostoliai nustatomi atskirai nuo įrenginio technologinio proceso dalyse sunaudotų kiekių, norėdamas įvykdyti 10 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytą kriterijų, veiklos vykdytojas su atitinkamu šilumos nuostolių kiekiu susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį prideda prie visų įrenginio technologinio proceso dalių, kuriose naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, išmetamųjų ŠESD kiekio, taikydamas pagal šio priedo 10.1.2 skirsnį nustatytus išmetamųjų teršalų faktorius.
10.1.4. Su neišmatuojama šiluma susijusio išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas
Norėdamas priskirti išmetamųjų ŠESD kiekį, susijusį su neišmatuojamos šilumos naudojimu ne įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, veiklos vykdytojas atitinkamus sukėliklius arba taršos šaltinius pagal 10.1.1 skirsnį priskiria įrenginio technologinio proceso dalims, taikydamas atitinkamus išmetamųjų teršalų faktorius. Neišmatuojamos šilumos naudojimui veiklos vykdytojas priskiria tik kurą ir sukėliklius, susijusius su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, susidarančiomis apdorojant dūmtakių dujas.
Jeigu viena iš naudojamo kuro rūšių derinio sudedamųjų dalių yra išmetamosios dujos, prieš priskiriant su jomis susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį neišmatuojamos šilumos naudojimui, tų išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius pakoreguojamas pagal 10.1.5 skirsnio b punktą.
10.1.5. Išmetamųjų ŠESD kiekio priskyrimas išmetamųjų dujų gamybai ir naudojimui
Išskyrus atvejį, kai išmetamosios dujos naudojamos toje pačioje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje jos susidaro, dėl išmetamųjų dujų susidarantis išmetamųjų ŠESD kiekis padalijamas į dvi dalis, kaip nurodyta toliau:
|
a) |
su išmetamųjų dujų susidarymu susijęs išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis ir kurioje susidaro išmetamosios dujos. Šis kiekis apskaičiuojamas taip:
Čia EmWG – išmetamųjų ŠESD kiekis, priskirtas išmetamųjų dujų gamybai, VWG – susidaręs išmetamųjų dujų kiekis, išreikštas Nm3 arba t, NCVWG – išmetamųjų dujų apatinis šilumingumas, išreikštas TJ/Nm3 arba TJ/t, EFWG – išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ, EFNG – gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorius (56,1 t CO2/TJ), Corrη – faktorius, kuriuo atsižvelgiama į išmetamųjų dujų ir gamtinių dujų, kaip etaloninių degalų, naudojimo efektyvumo skirtumą. Šio faktoriaus numatytoji vertė yra 0,667; |
|
b) |
su išmetamųjų dujų naudojimu susijęs išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas įrenginio technologinio proceso daliai, kuriai taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, šilumos santykinis taršos rodiklis ar kuro santykinis taršos rodiklis, arba šilumai centralizuotai tiekti skirtai įrenginio technologinio proceso daliai, kurioje tos išmetamosios dujos naudojamos. Šis kiekis nustatomas sudauginant išmetamųjų dujų kiekį, apatinį šilumingumą ir atitinkamą šilumos arba kuro santykinio taršos rodiklio vertę. |
10.2. Įrenginio technologinio proceso dalims priskiriamas išmetamųjų ŠESD kiekis
Priskiriamą išmetamųjų ŠESD kiekį veiklos vykdytojas nustato sudėdamas:
|
a) |
išmetamųjų ŠESD kiekį, susijusį su įrenginio technologinio proceso daliai būdingais sukėlikliais ir nustatytą pagal 10.1.1 skirsnį, jeigu taikytina; |
|
b) |
išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotai išmatuojamai šilumai ir nustatytą pagal 10.1.2 bei 10.1.3 skirsnius, jeigu taikytina; |
|
c) |
išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną įrenginio technologinio proceso dalyje sunaudotai neišmatuojamai šilumai ir nustatytą pagal 10.1.4 skirsnį, jeigu taikytina; |
|
d) |
išmetamųjų ŠESD kiekį, priskirtiną išmetamųjų dujų gamybai arba naudojimui įrenginio technologinio proceso dalyje ir nustatytą pagal 10.1.5 skirsnį, jeigu taikytina. |
Atlikdamas šį skaičiavimą, veiklos vykdytojas užtikrina, kad kokie nors sukėlikliai nebūtų praleisti arba įskaičiuoti du kartus.
Veiklos vykdytojas taip pat apskaičiuoja įrenginio viso išmetamųjų teršalų kiekio ir visoms to įrenginio technologinio proceso dalims priskirtų išmetamųjų ŠESD kiekių sumos skirtumą. Jeigu taikytina, veiklos vykdytojas nustato visus procesus, dėl kurių susidaro šis skirtumas, ir patvirtina priskyrimo patikimumą, apytiksliai apskaičiuodamas su šiais procesais, visų pirma – su elektros energijos gamybai arba fakelų deginimui, išskyrus saugos fakelų deginimą, naudojamais sukėlikliais, susijusį išmetamųjų ŠESD kiekį.
(1) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107).
(2) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 149).
(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(4) 2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2402, kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES (OL L 333, 2015 12 19, p. 54).
