Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 22018P0925(03)

Euronest parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo plėtros ir energijos tvarumo ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse

OJ C 343, 25.9.2018, p. 12–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
26/06/2018; Balsavimo data
Author:
Euronest parlamentinė asamblėja
Form:
Rezoliucija

25.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 343/12

Euronest parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo plėtros ir energijos tvarumo ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse

(2018/C 343/03)

EURONEST PARLAMENTINĖ ASAMBLĖJA,

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d.Euronest parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“ (COM(2016) 763),

—

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 21–22 d. Rygoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) ir jos Kioto protokolą,

—

atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą ir sprendimą Nr. 1/CP.21, priimtus per 2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. Paryžiuje vykusią 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją,

—

atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, kurį ratifikavo Europos Sąjunga ir kuriam priklauso Rytų partnerystės šalys,

—

atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į 2003 m. JT darnaus vystymosi 7 tikslą „Įperkama ir švari energija“ ir į 13 tikslą „Klimato politika“,

—

atsižvelgdama į EURONEST parlamentinės asamblėjos 2016 m. kovo 22 d. rezoliuciją „Netradicinės gavybos dujų ir jų galimo poveikio energijos rinkoms ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse politikos rengimas“ ir 2017 m. lapkričio 1 d. rezoliuciją „Glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimo Rytų partnerystėje siekiant įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos“,

—

atsižvelgdama į ES sudarytus asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina, ypač į nuostatas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje,

—

atsižvelgdama į 2017 m. lapkričio 24 d. pasirašytą ir Armėnijos ratifikuotą susitarimą (ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas, ITPS), ypač į nuostatas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje,

—

atsižvelgdama į Višegrado grupės užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą dėl Rytų partnerystės, paremtą 2017 m. balandžio 12 d. Varšuvoje vykusio posėdžio rezultatais, kuriame numatytos narystės ES perspektyvos suinteresuotoms Rytų partnerystės šalims,

—

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Marakeše,

—

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 18 d. ES valstybių narių ir Rytų Europos partnerių ministrų deklaraciją dėl aplinkos ir klimato kaitos Rytų partnerystėje,

—

atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos teisės aktų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“,

—

atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Rytų partnerystė: pagrindiniai prioritetai ir rezultatai“,

—

atsižvelgdama į Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir jos peržiūrą 2016 m.,

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

—

atsižvelgdama į Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir jos peržiūrą 2016 m.,

—

atsižvelgdama į dokumentą „Rytų partnerystė – 20 konkrečių tikslų iki 2020 m.“ ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos nacionalinius strateginius dokumentus dėl energetikos iki 2020 m. ir 2030 m.,

—

atsižvelgdama į Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P) įsteigimą 2009 m.,

—

atsižvelgdama į 2010 m. Rytų partnerystės techninės paramos patikos fondo įsteigimą,

—

atsižvelgdama į 2008 m. ES kaimynystės investicijų priemonės įsteigimą,

—

atsižvelgdama į programą „EU4Energy“,

—

atsižvelgdama į Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) 2017 m. pranešimą dėl energijos vartojimo efektyvumo,

—

atsižvelgdama į Kopenhagos energijos vartojimo efektyvumo centro dokumentą „Energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvų ir galimybių spartinimas Rytų Europoje, Kaukaze ir Azijoje“ (2015 m.),

—

atsižvelgdama į Energijos bendrijos sekretoriato metinę įgyvendinimo ataskaitą (2017 m.),

A.

kadangi pasaulinis energijos poreikis proporcingai auga didėjant gyventojų skaičiui, žmogaus veiklai ir technologinei plėtrai, todėl intensyvėja pasaulinė konkurencija dėl iškastinio kuro išteklių; kadangi tai kelią grėsmę mūsų energijos vartojimo efektyvumui ir energetikos tvarumui;

B.

kadangi trečdalis ES suvartojamos energijos tenka transporto sektoriui, todėl jis atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie naujų sprendimų energetikos srityje ir prie mažai anglies dioksido vartojančios visuomenės;

C.

kadangi per 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją 193 šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą; kadangi šiame pasauliniame susitarime yra išdėstyti tikslai ir mechanizmai siekiant reaguoti į klimato kaitą ir nustatyti privalomi nacionaliniai įsipareigojimai; kadangi ES pasirašė susitarimą ir įsipareigojo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 % iki 2030 m., palyginti su 1990 m.; kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2015 m. lapkričio 4 d.; kadangi norint laikytis Paryžiaus susitarimo tikslų, būtina aktyviau mažinti išmetamą teršalų kiekį;

D.

kadangi norėdamos gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, Paryžiaus susitarimo šalys privalo sumažinti jų energetikos sistemai būdingą taršos anglies dioksidu intensyvumą ir įgyvendinti plataus užmojo strategijas, kuriomis būtų skatinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų rinkų pasaulio ekonomikoje;

E.

kadangi energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus užtikrinant saugią, patikimą, įperkamą ir tvarią ateities energetikos sistemą; tai vienintelis energijos išteklius, kurio kiekviena šalis turi daug ir kuris yra greičiausias ir pigiausias energetinio saugumo užtikrinimo ir aplinkos ir ekonominių uždavinių sprendimo būdas;

F.

kadangi energijos vartojimo efektyvumas gali paskatinti ekonomikos augimą, sustiprinti socialinį vystymąsi, pagerinti aplinkos tvarumą, užtikrinti energijos sistemos saugumą ir padėti kurti gerovę ir naujas darbo vietas, didinti bendrovių pajamas, taupyti energijos šaltinius, skatinti taršos prevenciją, sustiprinti valstybių energetinę nepriklausomybę vartojant energiją taupiai ir naudojant aplinką tausojančias elektros energijos įmones; kadangi didesnis energijos vartojimo efektyvumas gali padėti sumažinti energijos nepriteklių teikiant energiją už labiau prieinamą kainą;

G.

kadangi 2015 m. Rygoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino savo ketinimą toliau stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą klimato kaitos ir energetikos srityje; kadangi, atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio mėn. atliktą Europos kaimynystės politikos peržiūrą, ES ir Rytų Europos partnerės skyrė daugiau dėmesio energetiniam saugumui, energijos vartojimo efektyvumui, energetikos tvarumui ir klimato politikai;

H.

kadangi manoma, kad energijos vartojimas Rytų Europos regione didės sparčiau nei vidutiniškai ES ir tai yra bendros tendencijos, susijusios su regiono ekonomine ir socialine plėtra, dalis; kadangi energijos vartojimo efektyvumo potencialas tebėra didžiulis;

I.

kadangi dėl šios priežasties ir ES, ir Rytų Europos šalims partnerėms ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais naudinga mažinti anglies dioksido kiekį, išmetamą naudojant iškastinį kurą, plėtoti alternatyvius, tvarius ir ekonomiškai efektyvius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą;

J.

kadangi ES yra priėmusi direktyvas, kad būtų užtikrinta saugi, tvari ir konkurencinga energija; kadangi ES turi eilę tikslų būtent tam, kad sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 % palyginti su 1990 m. lygiu, o dabar apsibrėžia tikslus padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ES ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 30 %, palyginti su 2030 m. perspektyvomis; kadangi energijos vartojimo efektyvumas skatina ES ir Rytų partnerystės šalių tvarios ekonomikos ir statybų sektoriaus progresą;

K.

kadangi įgyvendinant Rytų partnerystės programą plėtojamas dialogas dėl regioninės energetikos politikos pastaraisiais metais tapo aktyvesnis ir dabar apima energijos rinkų konvergencijos, energijos tiekimo ir tranzito įvairinimo, tvarių energijos išteklių plėtojimo ir visuotinės ir regioninės svarbos infrastruktūros objektų klausimus;

L.

kadangi energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas didesniu mastu taip pat prisidėtų prie įvairaus pavidalo energetinės priklausomybės, įskaitant finansinę, technologinę priklausomybę ar priklausomybę nuo kuro branduolinį ir iškastinį kurą naudojančiuose sektoriuose, mažinimo, strateginės energetikos infrastruktūros įsigijimo ir valdymo bei investavimo į nepatikimų trečiųjų šalių vykdomus energetikos projektus ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse ribojimo;

M.

kadangi Rytų Europos šalys partnerės dalyvauja tvirtinant ir įgyvendinant politiką ir teisines sistemas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje;

N.

kadangi 2013 m. Armėnija, Gruzija ir Moldova prisijungė prie Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P), kuri pirma buvo įsteigta su Ukraina ir kurios tikslas – skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkos apsaugą Rytų partnerystės šalyse;

O.

kadangi tarptautinės finansų įstaigos vis dar atlieka svarbų vaidmenį, pritraukdamos nacionalinių lėšų ir paskolų, kurios investuojamos į tausų energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą;

P.

kadangi ES ir Rytų Europos šalys partnerės turi atsižvelgti į bendrą savo ekonomikos ir energetikos sektoriaus konkurencingumą kurdamos tinkamą politiką, kuria nustatomi įpareigojimai dėl energijos vartojimo efektyvumo pramonės sektoriuose, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo ir jų įtraukimo į nacionalinius energijos rūšių derinius;

Veiksmų nuoseklumas

1.

 palankiai vertina Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos šalių nuomones dėl klimato kaitos, nes ji kelia grėsmę taikai ir stabilumui, pasaulio ekonominei gerovei, skurdo mažinimui ir tvariam vystymuisi; palankiai vertina šalių įsipareigojimą vykdyti kolektyvinius veiksmus siekiant apriboti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir būtų išvengta didelio neigiamo klimato kaitos poveikio;

2.

 palankiai vertina ES valstybių narių ir Rytų Europos partnerių įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo; atkreipia dėmesį į numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), kuriuos pateikė šios valstybės narės, siekdamos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina šių valstybių narių atitinkamas Vyriausybes suderinti jų numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC) su Paryžiaus susitarimu ir JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslais; pažymi nacionalinių energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų planų svarbą planuojant ir užtikrinant įsipareigojimų, priimtų anksčiau minėtose sistemose, laikymąsi; pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalių bendras interesas yra stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje siekiant atitinkamų klimato srities tikslų;

3.

 teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomas pagrindas spartesniam ES švarios energetikos inovacijų kūrimui ir diegimui; pabrėžia, kad būtina parengti energetikos srities inovacijų reglamentavimo ir finansavimo sistemą, kuri būtų suderinta su ES energetikos veiksmų planu iki 2050 m. ir jos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir kuri skatintų veiksmingą ir tvarų visų energijos išteklių naudojimą, tokiu būdu užtikrintų energijos taupymą ir visokeriopą naudą, taip pat tokiose srityse kaip sveikata, sauga ir oro bei vandens kokybė, ir kartu užtikrintų pramonės konkurencingumą, energijos tiekimą ir visapusišką atsaką į aplinkos apsaugos problemas; pripažįsta, kad spartesnio ES švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo sistema yra neatsiejama platesnio teisėkūros pasiūlymų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis ir todėl turėtų sustiprinti įvairius jo elementus, Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir apskritai energetikos sąjungos teisės aktus ir principus, visų pirma apibrėžtus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir Energetikos veiksmų plane iki 2050 m.;

4.

 mano, kad norint įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus Susitarimo šalims reikės atlikti esminius ir struktūrinius ekonomikos ir energetikos sistemų pokyčius, įskaitant laipsnišką perėjimą prie įvairesnio energijos rūšių derinio, atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą visuose sektoriuose, įskaitant transporto ir statybos sektorius;

5.

 pabrėžia energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių svarbą ES ir ypač Rytų partnerystės šalių energetiniam saugumui; pažymi, kad vidutiniškai Rytų partnerystės šalys vartoja tris kartus daugiau energijos nei vidutinė ES valstybė narė, ir pabrėžia, kad šio atotrūkio sumažinimas yra vienintelis veiksmingas būdas sumažinti Rytų partnerystės šalių energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių;

6.

 pritaria, kad sėkmingas energetikos inovacijų diegimas yra įvairialypis iššūkis, apimantis ES ir Rytų šalis partneres; pabrėžia, kad šis iššūkis reikalauja suinteresuotų subjektų, piliečių, mokslininkų, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, startuolių, energetikos ir statybų bendrovių, mobilumo paslaugų teikėjų, paslaugų teikėjų, įrangos gamintojų, IT ir telekomunikacijų bendrovių, finansų įstaigų, Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų valdžios institucijų, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, pedagogų ir nuomonių formuotojų dalyvavimo; atkreipia dėmesį į naujų verslo modelių, naudojančių novatoriškas skaitmenines technologijas, vertę, inter alia, siekiant optimizuoti savarankišką švarios energijos gamybą, jos kaupimą, keitimąsi ja ir vartojimą savo reikmėms bei padidinti galimybes naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, taip pat energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

7.

 pabrėžia atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų vystymo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visuose energetikos sektoriuose svarbą, taip padedant įgyvendinti individualius Paryžiaus susitarimo šalių prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad ši politika yra būtina ekonomikos augimui ir užimtumui; ragina Europos Komisiją ir ES ir Rytų šalių partnerių nacionalines institucijas siekti sukurti integruotas bendrų priemonių sistemas tam, kad būtų galima skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad šios priemonės turėtų apimti energijos taupymo paskatas visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant statybos ir transportavimo sektorius; taip pat ragina integruoti atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumo politiką visose srityse, kurios yra susijusios su energijos gamyba, transportavimu, paskirstymu ir saugojimu;

8.

 ragina ES ir Rytų šalis partneres stiprinti regionų bendradarbiavimą ir skatinti modernizuoti jų energetikos tinklus; pažymi, kad tai gali būti daroma plėtojant ir skatinant pažangiuosius elektros energijos tinklus ir diegiant naują jungiamąją tarpvalstybinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad tai turi būti papildoma priemonėmis, susijusiomis su elgesio pokyčiais, energijos taupymu ir vartotojų parama; pažymi, jog svarbu, kad šios priemonės atkreiptų dėmesį į perėjimo nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudą, ypač šildymo sektoriuje; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti tvirtą interneto tinklą, kuris taptų pagrindu siekiant palaikyti pažangiojo elektros energijos tinklo veiklą ir užtikrinti svarbios infrastruktūros kibernetinį saugumą;

9.

 pabrėžia itin svarbų regioninių ir vietinių valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones; pabrėžia poreikį remti šias institucijas ir didinti jų kompetenciją ir praktinę patirtį šioje srityje; atkreipia dėmesį į poreikį įsteigti ir skatinti Rytų partnerystės šalių savivaldybių partnerystę su ES geriausios praktikos savivaldybėmis;

10.

 pabrėžia, kad energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų, įskaitant maršrutus su reversinio dujų tiekimo galimybe, diversifikavimas yra labai svarbus ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių energetiniam saugumui ir jų gebėjimui įvykdyti įsipareigojimus pagal energijos vartojimo efektyvumo politiką;

11.

 pabrėžia, kad nauji maršrutai neturėtų nei didinti priklausomybės nuo dominuojančią padėtį užimančių dujų tiekėjų, nei pakenkti regiono energetiniam saugumui ir ES energetikos sąjungos strategijai; pabrėžia, kad visuose naujuose dujotiekio infrastruktūros elementuose, esančiuose jūroje ir sausumoje, turi būti laikomasi aplinkos apsaugos taisyklių ir pagrindinių principų, įtvirtintų atitinkamuose ES teisės aktuose; atkreipia dėmesį į tai, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ neigiamai paveiks pagrindinį energijos šaltinių įvairinimo tikslą ir taip kels pavojų energijos vartojimo efektyvumo ekosistemos plėtojimui;

12.

 palankiai vertina tai, kad buvo pradėtos naudoti ir toliau plėtojamos dujotiekių jungtys ir srautai priešinga kryptimi, pietinis dujų koridorius ir jo išplėtimas, leidžiantys naudoti papildomus dujų išteklius iš Turkmėnistano, ir nauji įrenginiai, leidžiantys importuoti ir (arba) eksportuoti suskystintas gamtines dujas, įskaitant gamtinių dujų gavybą iš tradicinių ir netradicinių šaltinių; atkreipia dėmesį į ES ir Rytų Europos partnerių bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti dujų tiekimą, visų pirma gamtinių dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumus į Ukrainą iš Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos, taip pat iš Rumunijos į Moldovą;

13.

 palankiai vertina tai, kad buvo pradėtos plėtoti ir toliau plėtojamos dujotiekių jungtys ir srautai priešinga kryptimi, pietinis dujų koridorius ir nauji įrenginiai, leidžiantys importuoti ir (arba) eksportuoti suskystintas gamtines dujas, įskaitant gamtinių dujų gavybą iš tradicinių ir netradicinių šaltinių; atkreipia dėmesį į ES ir Rytų Europos partnerių bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti dujų tiekimą, visų pirma gamtinių dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumus į Ukrainą iš Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos, taip pat iš Rumunijos į Moldovą;

14.

 pritaria rinkos dėsniais grindžiamai energetikos politikai, grindžiamai atvira ir sąžininga energijos tiekėjų konkurencija ir rinkos skaidrumu; atkreipia dėmesį į tai, kad ES energetikos sąjunga suteikia galimybę sukurti visos Europos energijos rinką, kurioje Rytų šalims partnerėms tenka svarbus vaidmuo; ragina Komisiją ir Rytų šalių partnerių nacionalines valdžios institucijas nuolat persvarstyti rinkos taisykles ir atitinkamai siūlyti jų pakeitimus, kuriais būtų siekiama sukurti palankesnę aplinką investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius reaguojant į rinkos nepakankamumą ir skatinant efektyvų energijos vartojimą; pabrėžia paskatų kūrimo užtikrinant vienodas sąlygas energetikos sektoriuje ir nepagrįstų subsidijų panaikinimo energijos gamybai iš tradicinių šaltinių, kurios iškraipo energijos rinkas, svarbą;

15.

 pabrėžia, kad būtina užtikrinti patrauklią verslo aplinką ir tinkamą reglamentavimo sistemą siekiant paskatinti privatųjį sektorių investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos perdavimo infrastruktūrą ir tarpvalstybinę prekybą elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių;

16.

 pabrėžia pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo vaidmenį ir potencialą ir mažo energetinio naudingumo pastatų renovavimo ES ir Rytų partnerystės šalyse svarbą, siekiant kuo labiau padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą;

17.

 ragina su ES asocijuotųjų šalių partnerių valdžios institucijas paspartinti savo teisės aktų suderinimą su ES teisės aktais klimato kaitos ir energetikos srityse, kaip numatyta asociacijos susitarimuose; atsižvelgdama į tai, pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Energijos bendrija, Europos Komisija ir ES valstybėmis narėmis, siekiant sukurti išankstines sąlygas teisiniu, instituciniu, finansiniu, ekonominiu ir technologiniu aspektais, kad būtų galima užtikrinti laipsnišką ir socialiai priimtiną perėjimą prie anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi; palankiai vertina tai, kad neseniai įstojus Gruzijai Energijos bendrija išsiplėtė, tačiau kartu pabrėžia, kad būtina visiškai įgyvendinti narystės nuostatas; palankiai vertina tai, kad Baltarusija pateikė paraišką dėl stebėtojos statuso šioje organizacijoje;

18.

 pažymi, kad moksliniai tyrimai, plėtra ir investicijos švarios energetikos srityje labai priklauso nuo stabilios rinkos ir reguliavimo sistemos nuspėjamumo ir tikrumo, kuriems užtikrinti reikia ilgalaikės plataus užmojo ir įgyvendinamos politinės vizijos, įskaitant su energetika ir klimatu susijusius tikslus ir įsipareigojimus, nuolatinių tikslingų paskatų ir ilgalaikio nuosavo kapitalo, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas tarp technologijų siekiant palengvinti inovacijų diegimą ir energijos tiekimą, sumažinti patekimo į rinką kliūtis ir padėti švarios energijos inovacijoms pasiekti įdiegimui rinkoje reikalingą kritinę masę; pabrėžia, kad reikia teikti didesnį prioritetą sisteminėms inovacijoms energetikos srityje, taip pat skatinti švietimą ir verslumą, nes inovacijas skatina ne vien technologijos; pabrėžia, kad norint sugebėti integruoti įvairius jau esamus ar dar kuriamus sprendimus, visų pirma susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimu, reikia laikytis sisteminio požiūrio; ragina naudoti Europos ir Rytų partnerystės technologijų ir inovacijų platformas, siekiant padėti nustatyti, kurioms būsimoms švarios energijos inovacijoms reikia tikslinės paramos;

19.

 pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos per privatų sektorių, ir ypač per mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), yra būdas skatinti švarią energetiką, energijos vartojimo efektyvumą, energetikos tvarumą, pagerinti ir remti darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas ES ir Rytų partnerystės šalyse; pabrėžia, kad mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimas turi būti suderintas su jų reikalavimais; mano, kad norint sėkmingai pereiti prie tvarios, nuo iškastinio kuro nepriklausančios ekonomikos, reikia užtikrinti, kad darbo rinkos galėtų tinkamai reaguoti į naujus inovatyvių švarios energetikos sistemų poreikius, kartu atsižvelgiant į pagrįsto ir teisingo perėjimo poreikį;

20.

 mano, kad siekiant energijos vartojimo efektyvumo būtų naudinga įtraukti reikiamą informaciją į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti geriausią praktiką ir keitimąsi informacija bei supaprastinti dalyvavimo energetikos inovacijų programose taisykles visoms organizacijoms, įmonėms, universitetams ir institutams tiek iš ES, tiek ir iš Rytų partnerystės šalių;

21.

 pabrėžia poreikį toliau didinti finansavimą bendradarbiavimui energetikos srityje, taip pat racionalizuoti energetikos inovacijas kitose visuomenės uždavinių srityse;

22.

 vis dar yra susirūpinęs dėl esamų finansinių priemonių sudėtingumo ir pabrėžia, kad reikia labiau derinti atitinkamus fondus, skirtus švarios energijos projektams remti; ragina Komisiją supaprastinti prieigą prie biudžeto ir jį padidinti, taip pat nukreipti mažą tiesioginių subsidijų, skirtų iškastiniam kurui, dalį tam, kad paskatintų ir pagreitintų darnų vystymąsi;

23.

 ragina ES ir Rytų partnerystės šalis, sprendžiant energetikos sektoriaus ir kitų susijusių sektorių klausimus, labiau remti inovacijas tvarios žaliavų gavybos, geresnio produktų projektavimo, perdirbimo, pakartotinio ir pakopinio esamų metalų ir medžiagų panaudojimo srityse žiedinės ekonomikos ir energijos taupymo kontekste;

24.

 pabrėžia ES ir Rytų partnerystės šalių interesą nustatyti ir kovoti su biurokratija, korupcija ir nesąžininga rinkos praktika, atsižvelgiant į neigiamą jų poveikį revoliucinėms besiformuojančioms technologijoms ankstyvuoju etapu;

25.

 kviečia ES ir Rytų partnerystės šalis stengtis remti ir suderinti švietimą akademinėse srityse, susijusį su energijos vartojimo efektyvumu; pabrėžia, kad švietimas yra būtinas inovacijoms ir darniam vystymuisi;

26.

 pripažįsta, kad reikia sisteminių švietimo ir įtraukimo programų, kurios leistų visuomenei visapusiškai įsitraukti keičiant energetikos sistemą ir suteiktų galimybę bet kokio amžiaus europiečiams pamažu pereiti nuo informuotumo ir supratimo prie aktyvaus dalyvavimo ir įgalėjimo; ragina ES ir Rytų partnerystės šalis skatinti piliečių dalyvavimą siekiant spręsti su energetika susijusius klausimus rengiant informuotumo didinimo kampanijas bei teikiant išsamią ir prieinamą informaciją; pabrėžia poreikį numatyti tinkamas profesinio perkvalifikavimo priemones socialiai priimtinam perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

27.

 mano, kad miestų vietovėse, neskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir pastatų renovacijos, reiktų susirūpinti dėl žaliųjų miesto zonų išsaugojimo; rekomenduoja teikti prioritetą žaliųjų miesto zonų klausimo svarstymui, atsižvelgiant į tai, kad jos gali negrįžtamai išnykti;

28.

 mano, kad transporto sektorius turi didžiulį potencialą ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį perėjimo metu, bei ragina ES ir Rytų partnerystės šalis remti ir skatinti mažataršį judumą;

Daugiašalis bendradarbiavimas ir sėkmingos programos

29.

 palankiai vertina Armėnijos priimtus energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įstatymo pakeitimus ir planą pagaminti 30 % elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių iki 2020 m.; pabrėžia potencialą gerinti energijos vartojimo efektyvumą, kiek tai susiję su pastatais ir jų apšildymu;

30.

 palankiai vertina Azerbaidžano pastangas priimti naujus teisės aktus ir pakeisti technologijas ir įrenginius šiuolaikiniais; tvirtai remia naujas programas, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m., ir Valstybinės alternatyvių ir atsinaujinančių energijos išteklių agentūros įkūrimą siekiant suderinti energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia poreikį skatinti energijos vartojimo efektyvumo institutą ir pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą;

31.

 remia valdžios skiriamą dėmesį energijos vartojimo efektyvumui, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui, siekiant energijos rūšių derinyje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir sumažinti energijos vartojimą; vis dėlto dar kartą pakartoja raginimą ES ir Baltarusijos valdžios institucijoms pirmiausia skirti dėmesį Astravo branduolinės jėgainės Baltarusijoje saugumui ir užtikrinti, kad ES ir Baltarusijos santykių pažanga priklausytų nuo didesnio Baltarusijos atvirumo ir bendradarbiavimo bei nuo to, ar Baltarusija visapusiškai laikysis tarptautinių branduolinio ir aplinkosauginio saugumo standartų;

32.

 tvirtai remia Gruzijos įsipareigojimą dėl efektyvaus energijos vartojimo; palankiai vertina 2017 m. įstojimą į Energijos bendriją; palankiai vertina intensyvų darbą siekiant parengti ir galutinai patvirtinti įstatymų projektus dėl energetikos, energijos vartojimo efektyvumo, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo, pastatų energinio naudingumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo, taip pat dėl energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų;

33.

 pabrėžia, kad svarbu atnaujinti 2017 m. Moldovos Respublikos priimtą Nacionalinę energetikos strategiją iki 2030 m., pagal kurią numatoma sumažinti energijos suvartojimo intensyvumą 10 % iki 2020 m. ir energijos suvartojimą pastatuose 20 % iki 2020 m.; palankiai vertina sėkmingai įgyvendintą ES finansuojamą Energijos ir biomasės projektą, kuris prisidėjo prie to, kad padidėjo atsinaujinančiosios energijos išteklių gamybos apimtis; pabrėžia, kad svarbu priimti efektyvaus energijos vartojimo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo 2012/27/ES; pabrėžia poreikį parengti nacionalinį planą dėl efektyviai energiją naudojančių pastatų, atsižvelgiant į išorės ir vidaus klimato veiksnius;

34.

 palankiai vertina Gruzijos siekį iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 25 % pagal įprastinės veiklos scenarijų, kaip indėlį į numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą;

35.

 palankiai vertina Rytų partnerystės šalių pastangas, nukreiptas į energijos šaltinių įvairinimą; palankiai vertina reikšmingą Ukrainos pažangą siekiant sumažinti labai didelį savo ekonomikos ir infrastruktūros energijos vartojimo intensyvumą, įskaitant priimtą įstatymą dėl Ukrainos Nacionalinės energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisijos, kuriuo skatinama sukurti nepriklausomą reguliuotoją Ukrainos energijos rinkoje, atitinkantį ES standartus; palankiai vertina Ukrainos pažangą energijos vartojimo efektyvumo srityje, ypač teisės akto dėl Efektyvaus energijos vartojimo fondo ir kitų atitinkamų teisės aktų priėmimą, kurie sudaro sąlygas Ukrainos efektyvaus energijos vartojimo fondo veikimui nuo 2018 m. pradžios, iš dalies finansuojant ES; palankiai vertina pradėtą atskyrimo procesą vadovaujantis ES trečiuoju energetikos dokumentų rinkiniu; palankiai vertina 2017 m. rugpjūčio mėn. priimtą naują Ukrainos Energetikos strategiją („Saugumas, efektyvus energijos vartojimas, konkurencingumas“) iki 2035 m., kuri apibrėžia visą kompleksą plataus masto reformų energetikos sektoriuje, įskaitant naujus tikslus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, taip pat uždavinį iki 2030 m. dvigubai sumažinti ekonomikos energijos suvartojimo intensyvumą; pabrėžia efektyvaus energijos vartojimo projektų svarbą vietos lygmeniu, kurie būtų naudingi jų bendruomenėms;

36.

 palankiai vertina Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P) ir iniciatyvos „EU4Energy“ išplėtimą apimant visas Rytų Europos partneres, siekiant paspartinti energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimą, pagerinti teisinę ir reglamentavimo aplinką ir remti bendradarbiavimą vykdant infrastruktūros projektus; kviečia dalintis išmoktomis pamokomis ir geriausia patirtimi iš sėkmingai įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo projektų, pavyzdžiui, ES finansuojamo Energetikos ir biomasės projekto Moldovoje ir (arba) priemonių, kurių ėmėsi Gruzija ir Ukraina ir kuriomis buvo siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų pastatų sektoriuje; tvirtai remia Rytų merų pakto įsipareigojimą, kuris vienija vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiančias įgyvendinti klimato ir energetikos tikslus; pabrėžia kitų ES finansuojamų projektų, pavyzdžiui, „Clima East“ projekto, kuriuo siekiama padėti partneriams sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, svarbą;

37.

 palankiai vertina tai, kad Azerbaidžanas yra 28 vietoje pagal pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo indeksą, atsižvelgiant į 2015 m. Energetikos našumo ir ekonominės gerovės indeksą; palankiai vertina tai, kad Azerbaidžano energetikos našumas kasmet didėja 12,8 %, o tai yra sparčiausias energijos našumo didėjimas pasaulyje;

38.

 palankiai vertina Azerbaidžano siekį iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 %, lyginant su 1990 m. lygiu, kaip indėlį į numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

39.

 palankiai vertina kompanijos SOCAR narystę Pasaulio banko įkurtoje iniciatyvoje „Įprastinio nesunaudotų dujų deginimo panaikinimas iki 2030 m.“;

40.

 paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingam Komisijos nariui, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms ir parlamentams.
Top