5.2.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/69

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 227/06/COL

2006 m. liepos 19 d.

dėl valstybės pagalbos Farice hf. (Islandija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (4), ypač į jų 17 skyrių dėl valstybės garantijų ir 19 skyrių dėl valdžios institucijų turimų akcijų paketų,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos sprendimą Nr. 125/05/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl valstybės pagalbos Farice hf., kuriame suinteresuotosios šalys kviečiamos pateikti savo susijusias pastabas (5),

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   PROCEDŪRA

Islandijos misijos prie Europos Sąjungos 2004 m. vasario 27 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Finansų ministerijos 2004 m. vasario 26 d. raštas, Islandijos valdžios institucijos pranešė Institucijai apie valstybės garantiją Islandijos povandeninio kabelio projektui, t. y. Farice projektui. Raštas buvo gautas ir užregistruotas 2004 m. kovo 1 d. (atvejis Nr. 257593).

Islandijos misijos 2004 m. gegužės 14 d. raštu, kuriuo buvo persiųstas Islandijos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 13 d. raštas, buvo pateikta papildomos informacijos. Institucija laišką gavo ir užregistravo 2004 m. gegužės 14 d. (atvejis Nr. 281472).

Ne kartą pasikeitusi raštais (6), Institucija 2006 m. gegužės 26 d. raštu Islandijos valdžios institucijoms pranešė, kad ji nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje, dėl valstybės pagalbos Farice hf. (atvejis Nr. 319257).

Institucijos sprendimas Nr. 125/05/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (7). Institucija pakvietė suinteresuotąsias šalis teikti susijusias pastabas. Institucija pastabų iš suinteresuotųjų šalių negavo.

Islandijos valdžios institucijos 2005 m. birželio 28 d. raštu pateikė savo pastabas dėl Sprendimo Nr. 125/05/COL (atvejis Nr. 324236).

Kaip minėta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, atskiroje konkurencijos byloje Institucija 2003 m. sausio 31 d. raštu Farice hf. išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl konkurencijos. Be to, Institucija paprašė informacijos apie Farice projektą, ir tai buvo svarbu norint įvertinti projekto poveikį konkurencijai. Institucija 2004 m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į Farice hf. su oficialiu prašymu pateikti informaciją (8). 2004 m. spalio 21 d. Institucija gavo Farice hf. atsakymą. Atskira konkurencijos byla buvo nutraukta Institucijos 2006 m. birželio 2 d. raštu (atvejis Nr. 1072261).

2.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1.   FARICE PROJEKTO APIBŪDINIMAS

Farice projektas yra skirtas povandeninio telekomunikacijų kabelio, jungiančio Islandiją ir Farerų salas su Škotija, tiesimui ir valdymui.

Nuo 1994 m. Islandija ir Farerų salos prie tarptautinio tinklo buvo prisijungusios povandeniniu telekomunikacijų kabeliu CANTAT–3. Kabelis CANTAT–3 buvo įrengtas konsorciumo pagrindais. Galimybę naudotis CANTAT–3 kontroliavo konsorciumo nariai (9), o konsorciumo narė Teleglobe turėjo teisę suteikti neatimamas naudojimo teises ir sudaryti išperkamosios nuomos sutartis. CANTAT–3 buvo prijungtas prie Kanados, Islandijos, Farerų salų, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos tinklų. Nutiesus su CANTAT–3 konkuruojančias transatlantines kabelių sistemas, CANTAT–3 steigėjai gavo galimybę naudotis kitomis, ekonomiškesnėmis ryšio linijomis. Tačiau Islandijos ir Farerų salų atstovai vis dar buvo priklausomi nuo CANTAT–3 ryšio linijos. Tai buvo vienas iš motyvų, lėmusių šių šalių apsisprendimą kurti naujas ryšio linijas. Be to, kabelis CANTAT–3 turėjo tam tikrų techninių trūkumų, nes buvo senesnės kartos, ribotų galimybių ir ne visuomet patikimas. Islandijos valdžios institucijos pateikė kai kurių CANTAT–3 gedimų 1995–2003 m. apžvalgą. Nuo 1994 m. šių dviejų šalių nepasiekė joks kitas tarptautinis skaidulinio tinklo projektas, nors bendrasis tarptautinių ir tarpregioninių telekomunikacijų maršrutų pralaidumas padidėjo. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tai lėmė geografinė šių dviejų šalių izoliacija ir nedidelės rinkos.

Manoma, kad palydovinio ryšio, kuris naudojamas kaip antroji ryšio galimybė, kainos didės, be to, šis ryšys vis tiek nelaikomas tinkamu delsai jautriam interneto duomenų srautui perduoti. Norint suvaldyti padidėjusį telekomunikacijų srautą, turi būti sukurta alternatyvi priemonė.

Farice projektas pradėtas Islandijos telekomunikacijų operatoriaus Landssími Íslands hf. (toliau – Síminn  (10)), kurio beveik 100 % priklausė valstybei (tuo metu), ir dabartinio Farerų salų telekomunikacijų operatoriaus Føroya Tele, nagrinėjusių galimybes nutiesti Reikjaviką, Torshauną ir Edinburgą jungiantį povandeninį kabelį, iniciatyva. Tačiau 2002 m. paaiškėjo, kad Farice projektui įgyvendinti vien komercinių lėšų nepakaks (11). 2002 m. kovo mėn. atlikus galimybių tyrimą padaryta išvada, kad finansuoti projektą taikant įprastas finansavimo priemones yra neįmanoma. Projektui įgyvendinti buvo siekiama sutelkti dideles bendras pajėgas. Galiausiai buvo priimti du sprendimai.

Pirma, rengiant projektą buvo įtrauktos Islandijos ir Farerų salų valstybinės ryšių institucijos. Pirmiausia didžiausi rėmėjai – Síminn ir Føroya Tele – aiškiai pareiškė, kad jie nesuinteresuoti teikti būtinų paskolų garantijų visos telekomunikacijų rinkos vardu (12). Todėl turėtų dalyvauti Islandijos valstybė, kuri aktyviai padėtų įgyvendinti projektą.

Antra, buvo nuspręsta, kad svarbu, kad projekte aktyviai dalyvautų Og Vodafone – pagrindinis Islandijos telekomunikacijų rinkos dalyvis. Nuspręsta, kad, siekiant įrengti ir eksploatuoti naują perdavimo sistemą, be Farice hf., reikėtų įsteigti kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę Eignarhaldsfélagið Farice ehf. (toliau – E–Farice) (13). Ši bendrovė, turėdama visas Islandijai priklausančias Farice akcijas, turėtų nupirkti Og Vodafone priklausančią CANTAT–3 pralaidumo galimybę. Panašus pasiūlymas buvo pateiktas Síminn, o tai pagal Islandijos valdžios institucijų pateiktą IBM ataskaitą (14) leistų E–Farice kontroliuoti visą Islandijos tarptautinio ryšio galimybę. Kaip nurodyta pranešime, atitinkamai buvo numatyta, kad CANTAT–3 pralaidumo galimybę valdytų ir ją pardavinėtų E–Farice  (15).

2002 m. buvo įsteigta nauja ribotosios atsakomybės bendrovė Farice hf., kurios paskirtis – parengti, nutiesti ir eksploatuoti povandeninę ryšio kabelių sistemą, skirtą telekomunikacijų ir interneto duomenų srautui perduoti tarp Islandijos, Farerų salų ir Jungtinės Karalystės. Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, bendrovės akcininkės buvo Síminn (47,33 %), Og Vodafone (1,33 %), Islandijos Vyriausybė (27,33 %), kiti trys Islandijos operatoriai, kartu turintys 3,99 % akcijų, Føroya Tele (17,33 %) ir kiti du Farerų salų telekomunikacijų operatoriai, kurių kiekvienas turėjo po 1,33 % akcijų (16). Naująjį Farice kabelį sudaro Islandijos grįžtamojo srauto atšaka (17) (Seidisfjorduras–Reikjavikas), povandeninė dalis (Seidisfjorduras–Duneto įlanka), Farerų salų grįžtamojo srauto atšaka (Funingsfjorduras–Torshaunas) ir Jungtinės Karalystės grįžtamojo srauto atšaka (Duneto įlanka–Edinburgas). Priimant sprendimą dėl kabelio valdymo viešas konkursas nebuvo skelbiamas, ir valdyti kabelį buvo paskirta Farice hf. Remiantis verslo planu, apskaičiuotosios bendrosios investicijų į Farice projektą išlaidos sudarė 48,9 mln. EUR.

2002 m. rugsėjo 12 d. akcininkų susitarime numatyta, kad kainų politika bus grindžiama kainos orientavimo į sąnaudas, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

Be to, Islandijos valdžios institucijos nurodė, kad Farice kabeliu vienodomis sąlygomis ir kainomis galės naudotis panašūs užsienio ir šalies operatoriai. Taip pat numatyta, kad prie akcininkų susitarimo gali prisijungti nauji akcininkai. Tačiau jame nustatyta, kad akcinio kapitalo didinimo atveju dabartiniams akcininkams visada bus siūloma galimybė išlaikyti savo kapitalo dalį bendrovėje (Akcininkų susitarimo 7 skyrius).

Oficialus Farice povandeninio kabelio atidarymas įvyko 2004 m. vasario mėn.

2.2.   ISLANDIJOS VALSTYBĖS PARAMOS APIBŪDINIMAS

a)   Paskolos garantija

Pranešimo objektas – valstybės garantijos suteikimas 9,4 mln. EUR paskolai Farice (toliau – A laikotarpio paskola). Ši paskola sudaro didesnio ilgalaikių paskolų paketo, kurio didžiausia galima suma – 34,5 mln. EUR, dalį.

Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, pirmiausia, kaip matyti iš 2004 m. vasario 27 d.Farice hf., Íslandsbanki hf., kitų finansinių institucijų ir kitų laiduotojų susitarimo (toliau – paskolos susitarimas), pasirašyta paskola, kurios didžiausia galima suma 34,5 mln. EUR, paskirstyta taip:

Paskola	Mln. EUR	Skolintojas	Palūkanų norma (18)	Palūkanų laikotarpis	Grąžinimas		Laiduotojas
					Mokėjimų skaičius	Grąžinimo pradžia
A	9,4	Šiaurės investicijų bankas	Euribor + 0,18 % met. pal.	6 mėn.	8 pusmetiniai mokėjimai	2011 m. rugsėjo mėn.	Islandijos Vyriausybė
B	4,7	Šiaurės investicijų bankas	Euribor + 0,80 % met. pal.	6 mėn.	5 pusmetiniai mokėjimai	2009 m. rugsėjo mėn.	Landssími Íslands hf (Síminn)
	4,7	Íslandsbanki hf.
C	4,7	Føroya banki	Euribor + 1,00 % met. pal.	3 mėn.	10 ketvirtinių mokėjimų	2009 m. rugsėjo mėn.	Telefon verkið P/F
D	11,0	Íslandsbanki hf.	Euribor + 1,50 % met. pal.	1 mėn.	48 mėnesiniai mokėjimai	2005 m. rugsėjo mėn.	Nėra

Valstybės garantija A laikotarpio paskolai yra paskolos grąžinimo garantija, t. y. Farice hf. bus visiškai atsakinga už paskolos grąžinimą, ir kreditorius, prieš pasinaudodamas valstybės garantija, turės reikalauti grąžinti paskolą iš bendrovės turto. Farice hf. buvo nustatyta 0,5 % metinė draudimo įmoka (nustatė Islandijos nacionalinė skolų valdyba), mokama iš anksto, pasirašius paskolos sutartį ir suteikus valstybės garantiją. Išankstinė įmoka sudarė 438 839 EUR, t. y. 4,7 % paskolos sumos. Be to, buvo nustatytas 120 000 Islandijos kronų (ISK) garantijos mokestis.

Ankstesnė paskolos grąžinimo garantija buvo pasirašyta 2003 m. liepos mėn. ir ji buvo suteikta tarpinei 16 mln. EUR paskolai. Paskolos grąžinimo garantija suteikta 6,4 mln. EUR, t. y. 40 % minėtos paskolos. Tarpinė paskola buvo grąžinta gavus ilgalaikes 34,5 mln. EUR paskolas, ir tą pačią dieną nustojo galiojusi tarpinės paskolos grąžinimo garantija. Farice hf. už šią garantiją sumokėjo 0,50 % garantijos įmoką ir 120 000 ISK garantijos mokestį.

b)   Islandijos Vyriausybei priklausančio akcinio kapitalo padidinimas

2003 m. sausio pradžioje valstybei priklausanti Farice hf. kapitalo dalis buvo padidinta nuo pradinių 27,33 % iki 46,5 %. Islandijos valdžios institucijų 2004 m. birželio mėn. atsakyme tai aiškinama taip:

Islandijos valdžios institucijų teigimu, visas Farice hf. akcinis kapitalas buvo padidintas nuo 327 000 EUR iki daugiau kaip 14 mln. EUR. Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas smulkesnis akcinio kapitalo paskirstymas pagal akcininkus (19):

Farice hf. akcinis kapitalas (tūkst.)

	Parengiamasis etapas			2003 m. sausis			2003 m. birželis
	ISK	EUR (20)	Dalis	ISK	EUR	Dalis	ISK	EUR	Dalis
Eignarhaldsfélagið Farice ehf.				947 944	11 242	79,90 %	947 944	11 242	79,90 %
Islandijos Vyriausybė	8 200	90	27,33 %	552 067	6 547	46,53 %	491 737	5 831	41,45 %
Síminn	14 200	155	47,33 %	395 477	4 690	33,33 %	352 259	4 177	29,69 %
Og Vodafone	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	103 949	1 232	8,76 %
Lína.NET	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	400	5	0,03 %
Fjarski ehf.	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	400	5	0,03 %
RH-net	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	400	5	0,03 %
Telefonverkið	5 200	57	17,33 %	236 486	2 804	19,93 %	236 486	2 804	19,93 %
Kall	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	400	5	0,03 %
SPF spf.	400	4	1,33 %	400	5	0,03 %	400	5	0,03 %
Iš viso	30 000	327	100,00 %	1 186 430	14 070	100,00 %	1 186 430	14 070	100,00 %

3.   OFICIALIOS TYRIMO PROCEDŪROS PRADŽIA

Savo sprendime Nr. 125/05/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad Islandijos valstybės suteikta valstybės garantija ir Farice hf. akcinio kapitalo padidinimas jos lėšomis yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Institucijai kilo abejonių, ar galima pripažinti, kad Islandijos valstybės paramos priemonės yra suderinamos su EEE susitarimu. Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija pareiškė abejojanti, ar pagalbos priemonės, vertinant pagal EEE susitarimo nuostatas, buvo proporcingos šių priemonių tikslams ir ar jos neiškraipė konkurencijos tiek, kad būtų prieštaraujama bendrajam interesui. Šios abejonės daugiausia buvo susijusios su klausimu, ar bus sudarytos nediskriminacinės tinklo naudojimo sąlygos. Be to, kadangi pradžioje buvo sumanyta CANTAT–3 pralaidumo galimybę taip pat perduoti kontroliuoti E–Farice hf., buvo išreikštas susirūpinimas, kad konkurencija dėl ryšio su Islandija galimybių bus panaikinta, nes rinkoje liks tik vienas tiekėjas.

4.   ISLANDIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

2005 m. birželio 28 d. pateikdamos pastabas dėl Sprendimo Nr. 125/05/COL Islandijos valdžios institucijos vėl pareiškė nuomonę, kad Farice projektui valstybės pagalba nėra teikiama. Islandijos valdžios institucijų teigimu, paskolos garantija ir Vyriausybei priklausančio akcinio kapitalo padidinimas atitinka nuostatas dėl valstybės pagalbos. Be to, Farice projektas yra infrastruktūros projektas, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse. Tačiau, kaip nurodyta ankstesniame 2005 m. sausio 21 d. rašte, Islandijos valdžios institucijų nuomone, bet kokia valstybės pagalba būtų suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b ir c punktais.

Islandijos valdžios institucijos svarstomų priemonių būtinumą pateisina remdamosi prielaida, kad telekomunikacijų ryšio galimybė ir plačiajuosčio ryšio galimybė yra būtinos ES visuomenės ir ekonomikos modernizavimo priemonės, tai yra labai svarbus Lisabonos darbotvarkės aspektas ir būtina e. Europos veiksmų plano plėtros sąlyga.

Dėl savo geografinės padėties Islandijai labai svarbu turėti nebrangaus ir patikimo telekomunikacijų ryšio galimybę. Dabartinė ryšio galimybė dėl CANTAT–3 techninių trūkumų nėra nei patenkinama, nei patikima, nei priimtina nuo telekomunikacijų priklausomoms Islandijos ir Farerų salų ekonomikoms.

Šiomis aplinkybėmis, kad projektas būtų perspektyvus, buvo reikalingas valstybės dalyvavimas. Jeigu valstybė nebūtų dalyvavusi, projektas būtų buvęs atidėtas arba apskritai nebūtų buvęs pradėtas.

Islandijos valdžios institucijų nuomone, patikimų telekomunikacijų paslaugų Islandijoje teikimo pranašumai atsveria trūkumus – tam tikrą konkurencijos iškraipymą kitų konkurentų atžvilgiu.

Prieš įsteigiant Farice buvo rengiami įvadiniai susitikimai su Islandijos operatoriais, ir tik trys mažesni operatoriai sutiko įsigyti bendrovės akcijų. Islandijos valdžios institucijų nuomone, daug pastangų buvo dedama ieškant steigėjų, ir tai buvo daroma nenustatant apatinės akcinio kapitalo įnašų ribos. Todėl Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad šiomis specifinėmis projekto aplinkybėmis buvo sudarytos plačios dalyvavimo galimybės.

Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad akcininkų susitarimo 7 skyriuje Farice hf. įsteigusioms bendrovėms yra suteikta pirmumo teisė įsigyjant akcijų. Ši teisė atitinka Islandijos įstatymo Nr. 2/1995 dėl akcinių bendrovių 34 straipsnį, pagal kurį akcininkams suteikiama teisė pasirašyti naujas akcijas proporcingai jų turimai akcijų daliai. Ši teisė yra perduodama, be to, kiekvienas akcininkas visada turi teisę nuspręsti nepasinaudoti šia pirmumo teise. Be to, akcininkų susitarimo 7 skyriaus 2 dalyje numatyta, kad, nepaisant pirmumo teisių įsigyjant akcijas, akcininkai turi siekti, kad didinant kapitalą galėtų dalyvauti naujos šalys.

Akcininkų susitarime numatoma nediskriminacinė, skaidri, rinkos principais pagrįsta kainodara. Bendrovės kainų politika turi būti pagrįsta kainos orientavimo į sąnaudas, skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Islandijos valdžios institucijos lygina Farice projektą su padėtimi, nagrinėjama Komisijos sprendime Nr. 307/2004 dėl Jungtinės Karalystės plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projekto, skirto masinės rinkos plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti Škotijos atokių ir kaimo vietovių įmonėms bei gyventojams. Remiantis jų pateikta informacija, Farice sistemos pralaidumo galimybių kainos galbūt yra pačios didžiausios, palyginti su kitų panašių Šiaurės Atlanto regione teikiamų paslaugų kainomis. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių 2005 m. pardavimų apimtys sudarė mažiau nei 5 % dabartinių Farice pralaidumo galimybių.

Atsakydamos į klausimą dėl laisvos prieigos, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad prieiga prie infrastruktūros yra laisva, skaidri ir nediskriminacinė.

Galiausiai Islandijos valdžios institucijos mano, kad jeigu valstybės pagalbos teikimo faktas ir būtų nustatytas, bendra pagalbos suma nėra didelė. Pirmiausia, kalbant apie paskolos garantiją, tokia nedidelė suma negali būti laikoma bendrojo intereso pažeidimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Dėl Islandijos valstybės akcijų dalies padidinimo Islandijos valdžios institucijos tvirtino, kad „pradinis Farice hf. įsteigimo 2002 m. rugsėjo mėn. tikslas buvo tik pasirengti tiesti ir eksploatuoti povandeninę ryšių kabelio sistemą. Tuo metu viso projekto finansavimo ir akcinio kapitalo poreikis galutinai nebuvo nustatytas […]. Nė viena bendrovė nebūtų pajėgi imtis kabelio tiesimo ir eksploatavimo darbų […]. Todėl pirmasis akcinio kapitalo padidinimas 2003 m. sausio mėn. nebuvo įprastas bendrovės akcinio kapitalo padidinimas – iš tikrųjų tai buvo panašu į naujos bendrovės steigimą nauju tikslu.“ Privataus sektoriaus operatoriai visais etapais turėjo didžiąją dalį akcijų ir kartu su Islandijos valstybe daug padėjo bendrovei, todėl bet kokia galima valstybės pagalba būtų labai nedidelė.

Dėl konkurencijos klausimų (žr. Sprendimo Nr. 125/05/COL II dalies 3.2 skirsnį) Islandijos valdžios institucijos teigia, kad šiuo metu nei Farice hf., nei E–Farice ehf. neketina įsigyti arba išsinuomoti didesnių CANTAT–3 pralaidumo galimybių ir kad bendraujant su Teleglobe kol kas nesudaryta jokių susitarimų. Be to, nurodyta, kad dėl didelių Farice kainų klientai vis plačiau naudojo CANTAT–3 pralaidumo galimybę, galinčia konkuruoti su Farice hf.

II.   VERTINIMAS

1.   PAGALBOS BUVIMO FAKTAS, KAIP APIBRĖŽTA EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 1 DALYJE

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

1.1.   ISLANDIJOS VALSTYBĖS PASKOLOS GARANTIJA

Apskritai valstybės garantija suteikia jos gavėjui galimybę gauti palankesnes finansavimo sąlygas imant paskolą, palyginti su tomis, kokios paprastai siūlomos finansinėse rinkose. Todėl valstybės teikiamos garantijos patenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Tačiau Institucijos valstybės pagalbos teikimo gairių (toliau – gairės) 17.4 skirsnio 2 dalies, kurioje kalbama apie valstybės garantijas, nuostatose Institucija aprašė aplinkybes, kuriomis konkreti valstybės garantija nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Tam valstybės garantija turi atitikti šias sąlygas:

a)	paskolos gavėjas neturi finansinių sunkumų;

b)	paskolos gavėjas rinkos sąlygomis iš esmės galėtų gauti paskolą iš finansinių rinkų be valstybės įsikišimo;

c)	garantija yra susijusi su konkrečiu finansiniu sandoriu, ji skirta nustatytai didžiausiai galimai sumai, ji dengia ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos ir nėra neterminuota;

d)	už garantiją sumokėta rinkos kaina (kurią nustatant, inter alia, buvo atsižvelgta į garantijos dydį ir trukmę, paskolos gavėjo užstatą, paskolos gavėjo finansinę padėtį, veiklos rūšį ir perspektyvas, įsipareigojimų nevykdymo rodiklius ir kitas ekonomines aplinkybes).

Todėl Institucija pirmiausia vertins, ar Farice hf. A laikotarpio paskolai suteikta valstybės garantija atitinka keturias gairėse nustatytas sąlygas, kurių įvykdymas reikštų, kad valstybės pagalba nebuvo teikiama. Tik tuomet, jeigu šiuo požiūriu būtų padaryta neigiama išvada, Institucija vertins atskiras EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygas.

1.1.1.   Pagalbos teikimą neigiančios sąlygos – valstybės pagalbos gairių 17.4 skirsnio 2 dalis

Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, projekto nebūtų buvę galima įgyvendinti tik grynai komerciniais verslo pagrindais, ir čia buvo reikalingas valstybės dalyvavimas. Nors formaliai Farice hf. neturėjo finansinių sunkumų (pirmoji sąlyga), rinkos sąlygomis ji būtų galėjusi gauti tik 11 mln. EUR paskolą (D laikotarpio paskola). Bankai reikalavo garantijos ne tik iš valstybės A laikotarpio paskolai, bet ir iš dviejų buvusių telekomunikacijų sektoriaus monopolijų (iš Síminn – B laikotarpio paskolai ir iš Telefonverkið P/F – C laikotarpio paskolai), kurios tuo metu priklausė atitinkamoms valstybėms, todėl be valstybės įsikišimo Farice projektas nebūtų galėjęs gauti paskolos rinkos sąlygomis. Todėl antroji sąlyga nėra įvykdyta.

Dėl trečiosios sąlygos Institucija sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą padarė preliminarią išvadą, kad valstybės garantija dengia 100 % garantuojamos A laikotarpio paskolos. Visą paskolų paketą sudaro keturių (arba penkių) (21) atskirų paskolų sumos, kurioms taikomos skirtingos skolinimosi sąlygos, kurias skolina skirtingi skolintojai ir kurioms teikiamos atskiros garantijos. Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad teikiama tik viena paskola, kurios suma – 34,5 mln. EUR, todėl valstybės garantija A laikotarpio paskolai nedengia daugiau kaip 80 % paskolos sumos. Tačiau, kaip matyti iš paskolos sutarties, nors paskola garantuojama tuo pačiu užstatu, skirtingi bankai teikia keturias paskolas ir jie prisiima atsakomybę tik už savo paskolos sumą. Nė vienas bankas nesutiktų atsisakyti savo užstato (22), skirto tam atvejui, jeigu Farice hf. taptų nemoki, dalies, kad ją būtų galima panaudoti kitoms paskoloms garantuoti. Atskiroms paskoloms ne tik nustatytos skirtingos palūkanų normos, bet skirtingi ir jų grąžinimo laikotarpiai, įmokų skaičius ir laiduotojai.

Be to, reikėtų paminėti, kad 80 % taisyklė turėtų užtikrinti, kad kreditoriui būtų palikta galimybė apsispręsti, kokią riziką jis nori prisiimti. Remiantis šiais faktais būtų neteisinga – Šiaurės investicijų banko priimto sprendimo atžvilgiu ir norint nustatyti, kokiai paskolai taikoma 80 % taisyklė, – atsižvelgti į tai, kad kitas paskolas teikia Íslandsbanki ir Føroya Banki. Šiaurės investicijų bankas neprisiėmė atsakomybės už šias paskolas.

Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad kiekviena bendros paskolos sumos dalis yra nepriklausoma paskola. Tai, kad paskolos teikiamos pagal vieną bendrą dokumentą, neturi didelės reikšmės. Todėl Institucija mano, kad valstybės garantija dengia 100 % A laikotarpio paskolos, kurios didžiausia galima suma – 9,4 mln. EUR. Vadinasi, trečioji sąlyga nėra įvykdyta.

Dėl ketvirtosios sąlygos Institucija pažymi, kad Islandijos valstybės garantijų fondas už A laikotarpio paskolos garantiją nustatė 0,5 % metinę įmoką. Įmoka buvo sumokėta iš anksto ir sudarė 438 839 EUR. Be to, buvo sumokėtas 120 000 ISK garantijos mokestis.

Ketvirtoji gairių 17.4 skirsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga būtų įvykdyta tik tuo atveju, jeigu Valstybės garantijų fondas įmokos dydį būtų nustatęs atsižvelgdamas į konkrečias garantuojamos paskolos charakteristikas, pirmiausia į paskolos grąžinimo sąlygas (23), ir vadovavęsis vadinamuoju rinkos investuotojo principu. Tačiau, nors Islandijos valdžios institucijų ir buvo paprašyta įrodyti, kad įmokos už garantiją atitinka rinkos normą, jos to neįrodė, o tik daugiausia minėjo susijusias Valstybės garantijų fondo įstatymo nuostatas. Institucija pažymi, kad net ir atsižvelgiant į tai, kad svarstoma garantija yra grąžinimo garantija ir jai būdinga mažesnė rizika, Farice nustatyta įmoka galimų Nacionalinės skolų valdybos nustatomų tokių įmokų ribų (0,5–4 % (24)) požiūriu yra pati mažiausia, bet Islandijos valdžios institucijos to nepagrindė, nepaisydamos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucijos pateiktos pastabos (25).

Remiantis gairių 17.3 skirsnio 2 dalimi galima apskaičiuoti tinkamą rinkos normą, o ja remiantis – nustatyti pagalbos sumą, t. y. atskiros garantijos piniginę vertę, kuri gaunama kaip rinkos normos ir normos, gautos dėl valstybės garantijos, piniginis skirtumas atėmus visas įmokas už garantiją. Šiuo atveju remiamasi prielaida, kad jeigu paskolos gavėjas gauna naudos dėl palankios palūkanų normos, kurios jis nebūtų gavęs be valstybės įsikišimo, sudedamoji pagalbos dalis yra suma, liekanti dėl to, kad nebuvo taikoma rinkos norma, ir skaičiuojama atėmus įmokas už garantiją. Jeigu įmoka šią naudą panaikina nevisiškai, valstybės garantija teikia gavėjui naudą ir todėl iškraipo rinką. Dėl minėtų priežasčių galima teigti, kad sumokėjus įmoką garantijos teikiama nauda nebuvo visiškai pašalinta, todėl tai turi būti laikoma pagalba (26).

Remdamasi turima informacija (Institucija neturi informacijos apie Farice hf. kredito reitingus), Institucija bandys, A laikotarpio paskolą lygindama su D laikotarpio paskola, apytiksliai nustatyti garantijos vertę ir atitinkamą pagalbos intensyvumą.

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija išreiškė abejonių, ar A laikotarpio paskolos palūkanų norma turėtų būti lyginama su B arba D laikotarpio paskolos palūkanų norma. Institucijos nuomone, A laikotarpio paskolos palūkanų norma galėtų būti lyginama su D laikotarpio paskolos (27), kuriai vienintelei nebuvo suteikta valstybės arba valstybės nuosavybės bendrovės garantija, palūkanų norma. Abiejų šių paskolų palūkanų normų skirtumas yra 1,32 procentinio punkto. Atėmus 0,50 % įmoką už garantiją, skirtumas yra 0,82 procentinio punkto (28). Tai reikštų, kad pagalbos suma yra apie 720 000 EUR (29). Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad D laikotarpio paskolos grąžinimo laikotarpis (terminas) yra trumpesnis nei A laikotarpio paskolos. A laikotarpio paskola bus grąžinta tik 2015 m., t. y. praėjus 11 metų nuo paskolos sutarties sudarymo, o D laikotarpio paskola bus grąžinta 2009 m. (žr. šio sprendimo I dalies 2.2 skirsnio a punkte pateiktą lentelę). Jeigu D laikotarpio paskolos grąžinimo terminas būtų toks pat kaip A laikotarpio paskolos (t. y. iki 2015 m.), būtų galima manyti, kad Íslandsbanki hf. būtų pareikalavęs didesnės nei Euribor + 1,50 % palūkanų normos. Taikant 2004 m. Eurobond pelningumo kreives (30), 5 metų ir 11 metų obligacijų pelningumo normų skirtumas yra apie 0,8 procentinio punkto. Kad garantijos nauda ir atitinkamos pagalbos intensyvumas būtų visiškai įvertinti, būtina atsižvelgti į minėtą skirtumą, dėl kurio D laikotarpio paskolos palūkanų norma būtų Euribor + 2,3 % (1,5 % pradinė norma ir papildomi 0,8 %), todėl pagalbos intensyvumas padidėtų iki 1,62 % (31), arba apie 1,4 mln. EUR (32). Šis skaičius pateiktas kaip pavyzdys, o ne kaip tikslus pagalbos dydžio įvertinimas. Negalima garantuoti, kad komercinės paskolos teikėjas už negarantinę paskolą nustatytų 2,12 procentinio punkto (33) didesnę palūkanų normą nei už A laikotarpio paskolą, net jeigu grąžinimo terminai būtų vienodi. Reikalaujama norma priklausytų nuo to, kaip skolintojas įvertintų riziką, todėl palūkanų normos priedas nebūtinai būtų toks, kaip pirmiau apskaičiuota.

Taigi trys iš keturių gairėse išdėstytų sąlygų, pagal kurias vertinama, ar konkreti valstybės garantija yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, nėra įvykdytos. Nors paskolos gavėja Farice hf. formaliai neturėjo finansinių sunkumų, rinkos sąlygomis be valstybės įsikišimo ji negalėjo gauti paskolos iš finansų rinkų, ir jai buvo reikalinga valstybės garantija, dengianti 100 % A laikotarpio paskolos. Be to, Farice hf. už garantiją nemokėjo rinkos kainos, atitinkančios garantijos dydį ir trukmę bei paskolos gavėjo užstatą, taip pat veiklos rūšį ir perspektyvas.

Dėl šių priežasčių Institucija negali daryti išvados, kad Farice hf. suteikta valstybės garantija visiškai nėra valstybės pagalba.

1.1.2.   EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygos

Kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi atitikti visas šias sąlygas: pagalba susijusi su rinktinio pranašumo suteikimu tam tikroms įmonėms, ji teikiama iš valstybinių išteklių, iškraipo konkurenciją arba kelia jos iškraipymo pavojų ir daro įtaką EEE susitarimo šalių tarpusavio prekybai.

Priemonė, kurią taikant tam tikriems naudos gavėjams suteikiamas pranašumas ir kuri nėra bendro pobūdžio priemonė, laikoma pagalba.

Islandijos institucijos tvirtino, kad parama Farice projektui nėra valstybės pagalba, nes povandeninis kabelis laikytinas infrastruktūra, todėl jam teikiama parama yra bendrojo pobūdžio, o ne rinktinė priemonė. Europos Komisijos komunikate COM(2001) 35 galutinis „Parama aukštos kokybės paslaugoms jūrų uostuose: svarbiausias Europos transporto aspektas“ (34) pasirinktinumo kriterijus yra svarbus veiksnys nustatant, ar konkreti finansavimo priemonė yra valstybės pagalba.

Iš Komisijos patirties matyti, kad infrastruktūros statybai arba valdymui skirtas valstybės finansavimas neturi būti laikomas pagalba, jeigu infrastruktūrą tiesiogiai valdo valstybė (svarstomo projekto atveju taip nėra) arba jeigu valdytojas renkamas rengiant viešą konkursą ir jeigu naudotis infrastruktūra pagal nediskriminavimo principą turi teisę visi galimi vartotojai (35).

Kaip nurodyta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, galbūt ir buvo siekiama, kad projekte dalyvautų kuo daugiau asmenų, tačiau nei tiesimo darbai, nei bendrovės valdymas nebuvo organizuoti viešo konkurso būdu. Vyriausybės dalyvavimas veikiau buvo atsakas į privataus sektoriaus – dviejų tuometinių telekomunikacijų operatorių – iniciatyvą (36). Be to, dėl nediskriminavimo principo reikia pasakyti, kad nors dalyvavimas bendrovės veikloje pagal akcininkų susitarimą nėra uždaras, akcininkams steigėjams yra suteiktos pirmumo teisės, todėl atrodo, kad jiems sudarytos palankesnės sąlygos nei naujiesiems akcininkams.

Vis dėlto Komisijos praktika rodo, kad priemonė nėra bendrojo pobūdžio, jeigu infrastruktūrą valdantis asmuo vykdo ekonominę veiklą, nes tai gali suteikti naudos gavėjui pranašumą (37) kitų konkuruojančių operatorių atžvilgiu. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad iš valstybės pagalbos naudos gauna Farice hf., kuri valdo kabelį ir už tam tikrą užmokestį suteikia naudojimo teises suinteresuotosioms šalims. Pagal Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo praktiką infrastruktūros valdymas yra ekonominė veikla, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (38). Farice hf. gali pasipelnyti iš infrastruktūros statybos, kuriai valstybė suteikė garantiją ir kurioje, susidarius aplinkybėms, kuriomis privatūs asmenys nenorėjo užtikrinti viso projekto finansavimo, o kiti operatoriai būtų turėję patys 100 % jį finansuoti, dalyvauja Vyriausybė.

Be to, dalyvavimas bendrovėje daugiausia orientuotas į telekomunikacijų operatorius. Ryšio Farice kabeliu galimybė šiuo metu parduodama tik dideliais kiekiais verslo subjektams, kurie perparduoda paslaugą mažmeninėje rinkoje galutiniams vartotojams. Tai tie patys verslo subjektai, kurie ėmėsi iniciatyvos, į kurią atsiliepė valstybė. Todėl šios rūšies paslauga yra orientuota į komercinius operatorius, o ne visą plačiąją visuomenę. Todėl Institucija mano, kad projektą reikėtų vertinti kaip specialią įmonėms skirtą priemonę, kuriai taikoma valstybės pagalbos kontrolė, o ne kaip bendrojo pobūdžio infrastruktūros priemonę (39).

Norint nustatyti, ar valstybės priemonė yra pagalba, būtina nustatyti, ar įmonė gavėja įgyja ekonominį pranašumą, kurio ji neįgytų įprastomis rinkos sąlygomis.

Kaip teigiama gairių 17.2.1 skirsnio 1 punkte, valstybės garantija paskolos gavėjui suteikia galimybę gauti geresnes finansines paskolos sąlygas, palyginti su įprastomis finansų rinkos paskolų sąlygomis. Paprastai valstybės garantiją gavęs paskolos gavėjas be valstybės garantijos nerastų finansų institucijos, kuri būtų pasirengusi suteikti paskolą bet kokiomis sąlygomis.

Kaip nurodyta pirmiau (šio sprendimo II dalies 1.1.1 skirsnyje), bankai reikalavo garantijos ne tik iš valstybės A laikotarpio paskolai, bet ir iš dviejų buvusių telekomunikacijų sektoriaus monopolijų (iš Síminn – B laikotarpio paskolai ir iš Telefonverkið P/F – C laikotarpio paskolai), kurios tuo metu priklausė atitinkamoms valstybėms, todėl be valstybės įsikišimo Farice projektas nebūtų galėjęs gauti paskolos rinkos sąlygomis.

Be to, valstybės prisiimama rizika paprastai turėtų būti atlyginama atitinkama įmoka. Kaip nurodyta pirmiau (šio sprendimo II dalies 1.1.1 skirsnyje), Farice hf. nustatyta įmoka yra ties apatine tokių įmokų riba ir galbūt nėra tinkamo dydžio atlygis. Islandijos valdžios institucijos savo pastabose dėl sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą šiuo klausimu nurodytų abejonių nepateikė informacijos, kuria remdamasi Institucija galėtų įvertinti įmokos dydžio tinkamumą. Pirmiausia tai reikėtų vertinti tuo požiūriu, kad įmoka visiškai nepašalino pranašumo, kurį Farice hf. įgijo, iš bankų gavusi mažesnę palūkanų normą A laikotarpio paskolai. Kaip matyti iš gairių 17.2.1 skirsnio 2 punkto, jeigu valstybė atsisako tinkamo dydžio įmokos, įmonė iš to gauna naudos.

Taigi Institucija mano, kad Farice hf. įgijo ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis.

Kad parama būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ekonominį pranašumą turi suteikti valstybė arba jis turi būti įgytas iš valstybinių išteklių. Islandijos valstybė suteikė Farice garantiją 9,4 mln. EUR paskolai, t. y. valstybės garantija buvo suteikta iš valstybės išteklių.

Be to, kaip nurodyta gairių 17.2.1 skirsnio 2 punkte, jeigu valstybė atsisako tinkamo dydžio įmokos, dėl to mažėja valstybės ištekliai. Kaip jau buvo nurodyta, Farice hf. nustatyta įmoka yra ties apatine tokių įmokų riba ir galbūt tai nėra tinkamo dydžio atlygis, ypač turint galvoje, kad buvo gauta mažesnė palūkanų norma. Kadangi Islandijos valstybė galėjo pareikalauti sumokėti didesnę įmoką ir tokiu būdu atsisakė didesnių įplaukų, buvo naudojami valstybės ištekliai.

Be to, valstybė veikė ne kaip privatus rinkos investuotojas, t. y. tai nebuvo atvejis, kuriam netaikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis. Išnagrinėjus pirmiau pateiktus du kriterijus matyti, kad projektas nebuvo plėtojamas komerciniais pagrindais. Valstybės dalyvavimas projekte, įskaitant A laikotarpio paskolos garantiją, tapo reikalingas susidarius aplinkybėms, kuriomis privatūs rinkos investuotojai būtų – jeigu jie būtų teikę garantiją – prašę didesnės įmokos. Todėl Islandijos valstybė, prisiimdama garantinius įsipareigojimus, nesivadovavo privataus rinkos investuotojo principu.

Kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, priemonė turi iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai. Dėl valstybės suteikto ekonominio pranašumo, mažinančio naudą gaunančių įmonių įprastinę mokesčių naštą, šios įmonės patenka į geresnę konkurencinę padėtį nei tos, kurios šio pranašumo neturi.

Valstybės įsikišimas suteikia Farice hf. geresnes galimybes gauti projekto finansavimą, palyginti su konkurentais, kurie negauna tokios garantijos teikiamos naudos ir turėtų investuoti grynai rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, palyginti su kitais interneto ryšiui skirtų kabelių (pavyzdžiui, CANTAT–3 tinklas) tiekėjais. CANTAT–3 tinklą valdančio konsorciumo nariai, inter alia, yra Islandijos telekomunikacijų operatorius Landssími Íslands hf., taip pat Teleglobe ir Deutsche Telekom. CANTAT–3 buvo prijungtas prie Kanados, Islandijos, Farerų salų, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos tinklų.

Be to, garantija suteikta projektui, kurį įgyvendina tarptautiniai verslo subjektai, ir pagal šį projektą vykdoma veikla yra susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybos objektas.

Vadinasi, priemonė iškraipo konkurenciją ir daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Dėl minėtų priežasčių Institucija daro išvadą, kad Farice hf. suteikta valstybės garantija A laikotarpio paskolai yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

1.2.   VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOS FARICE HF. AKCINIO KAPITALO DALIES PADIDINIMAS

Nuo bendrovės įsteigimo 2002 m. rugsėjo mėn. iki pranešimo 2004 m. pradžioje valstybės dalis Farice hf. akciniame kapitale padidėjo nuo pradinių 27,33 % iki 46,5 %. 2004 m. birželio mėn. gavusi Islandijos valdžios institucijų paaiškinimą, savo atsakyme Síminn aiškiai pareiškė, kad neketina teikti daugiau kaip 33,33 % akcinio kapitalo (40).

Norint nustatyti valstybės pagalbos buvimo faktą, reikia nustatyti, ar Farice hf. kapitalo padidinimas valstybės lėšomis atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą. Gairių 19 skyriuje nustatomas bendrasis Institucijos požiūris į valdžios institucijų įsigyjamus akcijų paketus.

Pagal gairių 19.6 skirsnio b punktą laikoma, kad valstybės pagalba nėra teikiama, jeigu bendrovės kapitalo įnašai daromi tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos privačiam įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui. Tai taikytina tokiems valstybės akcijų dalies bendrovėje didinimo atvejams, kai naujai įnešto kapitalo dydis yra proporcingas valdžios institucijų turimų akcijų skaičiui ir kai kapitalas didinamas kartu su naujais privačių akcininkų kapitalo įnašais. Privačių investuotojų akcijų dalis turi turėti realią ekonominę reikšmę.

Ir atvirkščiai, laikoma, kad valstybės pagalba yra teikiama, jeigu kapitalo įnašai daromi tokiomis sąlygomis, kurios nebūtų priimtinos privačiam įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui. Remiantis gairių 19.6 skirsnio c punktu, tai vienas iš atvejų, kai papildžius bendrovių kapitalą, kurį sudaro privačios ir valstybinės akcijos, valstybės akcijų dalis tampa gerokai didesnė už pradinę, o privačių akcininkų neaktyvumą iš esmės lemia prastos bendrovės pelningumo perspektyvos.

Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad Islandijos valstybei priklausančios akcinio kapitalo dalies padidinimas turėtų būti vertinamas ne kaip naujo kapitalo įnašas, o kaip steigiamojo bendrovės kapitalo formavimas. Islandijos valdžios institucijos teigia, kad Farice hf., kurios akcinis kapitalas sudarė 30 mln. ISK, 2002 m. rugsėjo mėn. nebūtų galėjusi įgyvendinti povandeninio ryšių kabelio sistemos tiesimo arba valdymo projekto. Kaip jau aptarta, užuot įsteigus naują bendrovę, 2003 m. sausio mėn. buvo pirmą kartą padidintas jai priklausantis kapitalas, todėl, Islandijos valdžios institucijų nuomone, iš tikrųjų tai buvo ne įprastas akcijų skaičiaus padidinimas bendrovėje, o veiksmas, panašus į naujos bendrovės įsteigimą nauju tikslu. Institucija pažymi, kad valstybės pagalbos gairėse akcinio kapitalo didinimas, nepaisant to, kada tai daroma, laikomas vienu iš naujo kapitalo įnašų porūšių. Kadangi gairėse nurodomas bendrasis privataus rinkos investuotojo elgsenos principas, akcinio kapitalo didinimas turi būti nagrinėjamas iš esmės. NET jeigu Vyriausybė jau parengiamajame etape būtų įsigijusi daugiau akcijų, Islandijos valstybės dalyvavimą kapitale vis tiek reikėtų nagrinėti remiantis valstybės pagalbos nuostatomis. Todėl šio vertinimo požiūriu svarbu tik tai, ar akcinio kapitalo didinimas buvo pagrįstas privataus rinkos investuotojo principu.

Institucija neneigia, kad iš tikrųjų tuo pačiu metu buvo padidintas ne tik valstybės kapitalas, bet ir privatiems operatoriams priklausantis kapitalas. Tačiau, Institucijos nuomone, privačių operatorių kapitalo padidinimas nebuvo proporcingas valstybės akcinio kapitalo padidinimui.

Kaip matyti pirmiau pateiktoje lentelėje (žr. šio sprendimo I dalies 2.2 skirsnio b punktą), 2003 m. sausio mėn. Farice hf. kapitalas padidėjo nuo 327 000 EUR iki 14 070 000 EUR. Islandijos valstybei priklausanti kapitalo dalis padidėjo nuo 27,33 % (90 000 EUR) iki 46,53 % (6 547 000 EUR), t. y. beveik 20 procentinių punktų. Nors Islandijos valdžios institucijos ir teisingai teigia, kad Síminn dalis padidėjo nuo 155 000 EUR iki 4 690 000 EUR, santykinė Síminn akcijų dalis sumažėjo nuo 47,33 % iki 33,33 % (14 procentinių punktų). Išskyrus Telefonverkið, visų kitų akcininkų turimo akcinio kapitalo dalys taip pat sumažėjo (nuo 1,33 % iki 0,33 %), todėl santykiniu požiūriu komercinių operatorių dalyvavimas projekte tapo nereikšmingas.

Greičiausiai tai prastų bendrovės pelningumo perspektyvų pasekmė. Islandijos valdžios institucijos 2004 m. rugsėjo mėn. teigė:

Be to, Islandijos valdžios institucijos teigia, kad „rinkos abejingumas“ projektui buvo pastebėtas jau parengiamajame etape, kai Síminn ir Telefonverkið pasamdė IBM Consulting, kad ši patartų jiems dėl projekto ekonominio gyvybingumo ir jo finansavimo galimybių. Išvadose ryžtingai teigiama, kad finansavimas tradicinėmis priemonėmis neįmanomas (41).

Iš to galima spręsti, kad dėl nepakankamo privačių investuotojų dalyvavimo iškilo būtinybė padidinti kapitalą Vyriausybės lėšomis (42), ir, tai padarius 2003 m. pradžioje, valstybei priklausančios kapitalo dalis Farice hf. padidėjo.

Padidinus Islandijos valstybės turimą Farice akcinio kapitalo dalį, po to buvo suteiktos valstybės garantijos 9,4 mln. EUR A laikotarpio paskolai – tai šiame sprendime jau yra įvertinta. Pagal gairių 19.6 skirsnio d punktą daroma prielaida, kad valstybės pagalba buvo teikiama, jeigu valdžios institucijos dalyvauja įsigydamos akcijų paketą ir kartu taikydamos kitus įsikišimo būdus, apie kuriuos pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį būtina pranešti.

Todėl akcinio kapitalo didinimas tokiomis aplinkybėmis, kuriomis joks privatus investuotojas proporcingai nedidino turimo akcinio kapitalo, suteikė atskirai bendrovei, t. y. Farice hf., pranašumą ir sumažino valstybės išteklius.

Valstybės įsikišimas stiprina Farice hf. padėtį projekto finansavimo požiūriu, palyginti su konkurentais, kurie, susidarius aplinkybėms, kuriomis privatūs operatoriai nepageidauja skirti papildomų lėšų, negali gauti naudos, kurią teiktų toks valstybės dalyvavimas (pavyzdžiui, CANTAT–3 tinklas). CANTAT–3 tinklą valdančio konsorciumo nariai, inter alia, yra Islandijos telekomunikacijų operatorius Landssími Íslands hf., taip pat Teleglobe ir Deutsche Telekom. CANTAT–3 yra prijungtas prie Kanados, Islandijos, Farerų salų, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos tinklų.

Be to, kapitalo dalies padidinimas yra susijęs su projektu, kurį įgyvendina tarptautiniai verslo subjektai, ir pagal šį projektą vykdoma veikla yra susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybos objektas.

Vadinasi, priemonė iškraipo konkurenciją ir daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

1.3.   IŠVADA

Dėl nurodytų priežasčių Institucija daro išvadą, kad valstybės garantija A laikotarpio paskolai ir Islandijos valstybei priklausančios kapitalo dalies padidinimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI

Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai prieš tam tikrą laiką, kurio pakaktų pastaboms pateikti, yra pranešama apie kiekvieną ketinimą teikti valstybės pagalbą arba keisti jos sąlygas“. Pagal 2 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 3 straipsniu, „susijusi ELPA valstybė likus pakankamos trukmės laikotarpiui praneša Institucijai apie kiekvieną ketinimą teikti naują pagalbą ir nepradeda jos teikti, kol Institucija nepriima sprendimo leisti teikti šią pagalbą arba kol negalima laikyti, kad ji tokį sprendimą priėmė“.

Farice hf. buvo įsteigta 2002 m., o statybos darbai pradėti dar 2003 m. birželio mėn. Kabelis oficialiai pradėtas eksploatuoti 2004 m. vasario mėn. (43). Akcinis kapitalas buvo padidintas 2003 m. sausio mėn., o paskolos grąžinimo garantiją Islandijos valdžios institucijos suteikė 2004 m. vasario 27 d., t. y. anksčiau nei Institucija galėjo pareikšti nuomonę dėl 2004 m. vasario 27 d. pranešimo apie priemones. Vadinasi, Islandijos valdžios institucijos priemones pradėjo taikyti anksčiau, nei Institucija dėl jo priėmė galutinį sprendimą.

Todėl Institucija pažymi, kad Islandijos valdžios institucijos nesilaikė neveikimo įpareigojimo, nustatyto Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 3 straipsnyje.

3.   SUDERINAMUMAS

Institucijos nuomone, pagalbos priemonėms netaikytina nė viena iš išlygų, numatytų EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje (44) ir 61 straipsnio 2 dalyje arba 3 dalies a ir d punktuose.

Kaip nurodyta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Institucijos nuomone, valstybės parama negali būti pateisinta pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą. Žinoma, tam tikromis aplinkybėmis patikimo tarptautinio ryšio galimybės buvimas galėtų būti laikomas visuotinės svarbos. Tai, kad projektas yra tarptautinis, nėra pakankama priežastis pripažinti, kad jam taikytina EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta išlyga. Svarstoma pagalba yra pagalba sektoriui, ji yra naudinga atskirai bendrovei (Farice hf.) ir ji pradėta teikti privačia verslo subjektų grupės iniciatyva, tačiau ja nesiekiama padaryti teigiamo platesnio masto poveikio Europos ekonomikai arba sukurti plačiajai visuomenei svarbių vertybių. Projektas neteikia naudos visai Europos ekonominei erdvei (45), be to, jo negalima priskirti jokiai Bendrijos veiksmų programai šioje srityje (46).

Reikia įvertinti, ar pagalba gali būti pateisinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Pagal šią nuostatą pagalba gali būti pripažinta suderinama, jeigu „ji padeda plėtoti tam tikras ekonominės veiklos rūšis arba tam tikras ekonomikos sritis, jei tokia pagalba nedaro pakankamai didelio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendrajam interesui“.

Institucija mano, kad suderinamumo vertinimas turi būti tiesiogiai grindžiamas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu. Kad valstybės pagalba būtų suderinama su šia nuostata, ji turi būti būtina ir proporcinga tikslui, kurio siekiama teikiant šią pagalbą.

3.1.   PAGALBOS PRIEMONIŲ BŪTINUMAS

Institucija pažymi, kad projektas yra skirtas Islandijos interneto ryšio galimybei užtikrinti naudojant patikimą perdavimo būdą, kurio pagalbinis kanalas būtų CANTAT–3 ryšio linija. Dėl savo geografinės padėties Islandijai labai svarbu turėti nebrangaus ir patikimo telekomunikacijų ryšio galimybę. Kaip matyti iš šio sprendimo I dalies 2 skyriaus, alternatyvūs būdai – dabartinis CANTAT–3 kabelis arba palydovinio ryšio priemonės – nėra ilgalaikiai variantai, nes jie arba turi techninių trūkumų, arba yra priklausomi nuo kitų konsorciumo akcininkų (CANTAT–3 (47)), arba didėja jų kainos (palydovinio ryšio). Naujasis povandeninis kabelis, turintis tapti pagrindine Islandijos ryšio linija, turi didesnes pralaidumo galimybes, yra patikimesnis ir – kartu su pagalbiniu CANTAT–3 kabeliu – gali užtikrinti telekomunikacijų paslaugų teikimą Islandijai. Plačiajuosčio ryšio (48) naudojimas Komisijos strategijoje ir sprendimuose dėl valstybės pagalbos (49) yra pripažintas teisėtu tikslu ir teisėta paslaugos rūšimi, dėl savo savybių galinčia turėti teigiamos įtakos našumui ir daugelio sektorių bei veiklos rūšių plėtrai.

Remiantis Farice projekto istorija (pirmiausia 2002 m. kovo mėn. atliktu galimybių tyrimu) galima teigti, kad tik privačia iniciatyva šio projekto nebūtų buvę galima išplėtoti. Valstybės garantijos suteikimą ir akcinio kapitalo padidinimą lėmė aktyvesnio valstybės dalyvavimo poreikis siekiant, kad projektas taptų ekonomiškai gyvybingas. Jeigu valstybė nebūtų dalyvavusi, projektas būtų buvęs atidėtas arba apskritai nebūtų buvęs pradėtas. Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad valstybės dalyvavimas buvo būtinas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

3.2.   PAGALBOS PRIEMONIŲ PROPORCINGUMAS

Kad pagalbos priemonės būtų suderinamos su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, jos turi būti proporcingos tikslui ir neiškraipyti konkurencijos tiek, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Pranašumai, kuriuos teikia patikimų telekomunikacijų paslaugų teikimo Islandijai garantija, turi būti įvertinti atsižvelgiant į trūkumus, pasireiškiančius konkurencijos iškraipymu konkurentų, neturinčių galimybės gauti valstybės finansavimo panašiems projektams įgyvendinti, atžvilgiu, ir turi būti rastas kompromisas.

Tiesti ir valdyti kabelį Farice hf. buvo pavesta be viešo konkurso. Institucijos nuomone, tai, kad, kaip teigia Islandijos valdžios institucijos, informacija apie projektą buvo plačiai paskleista, neatleidžia jų nuo pareigos surengti oficialų konkursą, pirmiausia todėl, kad dalyvauti projekte buvo sudaryta galimybė tik Islandijos ir Farerų salų atstovams (50). Komisijos praktika rodo, kad atviras konkursas buvo laikomas gera, tačiau nebūtinai privaloma plačiajuosčio ryšio projektų patvirtinimo sąlyga (51). Šiuose sprendimuose ypač pabrėžiama, kad kabelio valdymo perdavimas konkurso būdu nepriklausomam turto valdytojui užtikrina infrastruktūros valdytojo neutralumą, o tai yra geriau už atvejį, kai infrastruktūrą kontroliuoja paslaugos teikėjas, t. y. už čia svarstomą atvejį.

Institucija palankiai pažymi, kad akcininkų susitarime numatyta nediskriminacinė, skaidri, rinkos principais pagrįsta kainodara. Kainodaros politika atrodo skaidri, kainininkas yra paskelbtas Farice hf. tinklavietėje ir jame pateikta kainų apskaičiavimo formulė.

Be to, prie akcininkų susitarimo iš esmės gali prisijungti nauji dalyviai. Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija išreiškė keletą abejonių dėl naujų dalyvių padėties šalių steigėjų atžvilgiu. Šios abejonės daugiausia buvo susijusios su akcininkų susitarimo 7 skyriumi, kuriame steigėjams suteikiama apsauga, sudarant jiems galimybę išlaikyti turimą kapitalo dalį. Tačiau pastabose dėl Institucijos sprendimo (52) Islandijos valdžios institucijos išsklaidė Institucijos abejones ir pabrėžė skirtumą tarp galimybės tapti bendrovės akcininku ir galimybės naudotis telekomunikacijų kabeliu. Kaip teigiama ankstesnėje pastraipoje, akcininkų susitarime yra numatyta nediskriminacinė, skaidri, rinkos principais pagrįsta kainodara, todėl yra užtikrinamos pakankamos galimybės naudotis telekomunikacijų kabeliu.

Preliminariais skaičiavimais, su valstybės garantija susijusi pagalba (1,62 % (53) arba apie 1,4 mln. EUR) yra gana nedidelė, palyginti su visomis 48,9 mln. EUR investicijų išlaidomis, ir sudaro 2,9 %. Dėl Islandijos valstybei priklausančios kapitalo dalies padidinimo reikia pasakyti, kad 2003 m. birželio mėn. valstybei priklausantis akcinis kapitalas jau buvo sumažintas iki 41 %, o kitų privačių operatorių, pavyzdžiui, Og Vodafone, kapitalo dalis padidėjo. Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad, nepaisant to, kad dabartiniai akcininkai nedaro kliūčių ateiti naujiems akcininkams, nė viena bendrovė nepareiškė susidomėjimo projektu (54). Valstybės pagalbos, susijusios su Islandijos valstybei priklausančio akcinio kapitalo padidinimu, dydžio apskaičiavimas nėra labai paprastas. Tačiau net kraštutiniu atveju – jeigu valstybės pagalba laikytume visą kapitalo padidinimą ir net visą A laikotarpio paskolą (55) – bendra Islandijos valstybės skirta suma sudarytų apie 15,5 mln. EUR. Tai sudaro apie 32 % Farice projekto investicijų išlaidų (56).

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad suderinamumo vertinimo pagal valstybės pagalbos nuostatas išvados neturėtų prieštarauti kitoms Sutarties nuostatoms. Todėl, vertinant pagal valstybės pagalbos nuostatas, taip pat svarbu įvertinti, ar valstybės parama teikiama projektui, kuris gali kelti susirūpinimą dėl konkurencijos, atsižvelgiant į EEE susitarimo 53 ir (arba) 54 straipsnius (57). Šiuo klausimu Institucija sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, inter alia, pažymėjo, kad nors dabartinė infrastruktūra CANTAT–3 vis dar naudojama (58), be kitų klausimų, susirūpinimą kelia tai, kad ateityje visas CANTAT–3 ryšys su Islandija bus perduodamas per E–Farice hf. kuri kontroliuoja didžiąją dalį Farice hf. akcijų (59). Taigi Institucijai susirūpinimą kėlė tai, kad konkurencija dėl ryšio su Islandija bus panaikinta, nes rinkoje liks tik vienas tiekėjas. Tačiau dabar šios abejonės yra išsklaidytos.

Farice projektas stiprina konkurenciją, nes sukuriamas naujas tarptautinio ryšio kanalas, o anksčiau toks kanalas buvo tik vienas – CANTAT–3.

Be to, dėl didelių, palyginti su tarptautinėmis, Farice hf. kainų Islandijos didmeninės pralaidumo galimybės pirkėjai, išskyrus Farice steigėjus, buvo linkę naudoti CANTAT–3 pralaidumo galimybę, kurią Teleglobe siūlo mažesnėmis kainomis. Todėl dabartinėmis rinkos sąlygomis Farice neturi galimybės kontroliuoti kainų arba tarptautinio ryšio su Islandija pasiūlos. Islandijos valdžios institucijų vertinimu, šiuo metu Teleglobe pardavimų Islandijos vartotojams apimtys sudaro apie 50 % per Farice perduodamų duomenų srauto. Neatrodo, kad Farice hf. kainodaros politika verstų mažinti CANTAT–3 kainas ir galėtų išstumti konkurentą iš rinkos. Klientai didmenininkai, kurie nėra Farice hf. steigėjų padaliniai, gali nesinaudoti Farice kabeliu ir iš tikrųjų taip daro.

Be to, Islandijos valdžios institucijos reagavo į sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pareikštą susirūpinimą, kad Farice hf. pradžioje ketino kartu su partneriais įsigyti ir (arba) išsinuomoti didesnį pralaidumą CANTAT–3 kabeliu, kad galėtų žiedine schema sujungti dvi sistemas. Nusipirkusi tokią didelę dalį esamų pralaidumo galimybių, Farice galėtų veiksmingai pašalinti savo konkurentę Teleglobe. Islandijos valdžios institucijos pareiškė, kad šiuo metu nei Farice hf., nei E–Farice ehf. neketina įsigyti arba išsinuomoti daugiau CANTAT–3 pralaidumo galimybių ir kad prieš kelerius metus bendraujant su Teleglobe  (60) nebuvo sudaryta jokių susitarimų. Šiuo metu galima naudotis Farice ir CANTAT–3 pralaidumo į Islandiją ir iš jos galimybėmis. Be to, yra ir kitų operatorių, pavyzdžiui, TDC ir T-Systems, kurie, nors ir mažesniu mastu, teikia pralaidumo į Islandiją galimybę CANTAT–3 kabeliu.

Todėl dabartinėmis aplinkybėmis Institucija neturi pagrindo reikšti susirūpinimo dėl konkurencijos, ir atitinkama konkurencijos byla nutraukiama.

4.   IŠVADA

Remdamasi minėtu vertinimu, Institucija mano, kad parama Farice hf. yra suderinama su EEE susitarimu. Nepaisant to, Institucija apgailestauja, kad priemonės buvo įgyvendintos anksčiau, nei Islandija pranešė Institucijai apie valstybės garantiją, ir Institucijai dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl valstybės pagalbos taikant priemones įvertinimo.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Parama Farice hf., suteikta kaip valstybės garantija paskolai ir kaip kapitalo padidinimas, yra valstybės pagalba, suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijos Respublikai.

3 straipsnis

Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gairės bei Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnis, kuriuos 1994 m. sausio 19 d. priėmė ir išleido ELPA priežiūros institucija, paskelbti OL 1994 L 231, 1994 9 3 EEE priedai Nr. 32. Paskutiniai gairių pakeitimai buvo padaryti 2006 m. kovo 29 d. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  Paskelbta OL C 277, 2005 11 10 ir Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priedas Nr. 56, 2005 11 10, p. 14.

(6)  Išsamesnės informacijos apie Institucijos ir Islandijos valdžios institucijų susirašinėjimą galima rasti Institucijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Sprendimas Nr. 125/05/COL, paskelbta OL C 277, 2005 11 10, p. 14.

(7)  OL C 277, 2005 11 10 ir Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priedas Nr. 56, 2005 11 10, p. 14.

(8)  Pagal EEE susitarimo 21 protokolo bei Institucijos ir Teismo susitarimo 4 protokolo II skyriaus 11 straipsnio nuostatas.

(9)  Konsorciumo nariai, inter alia, buvo Islandijos telekomunikacijų operatorius Landssími Íslands hf., taip pat Teleglobe ir Deutsche Telekom.

(10)  Islandijos valstybei priklausiusi Síminn akcijų dalis 2005 m. rugpjūčio mėn. buvo parduota Skipti ehf.

(11)  Žr. pranešimo 1 priede pateiktą suvestinę ataskaitą.

(12)  Taip pat žr. tokią Islandijos valdžios institucijų pastabą: „Nors ir būdama paskirtąja universaliųjų paslaugų teikėja, privalančia teikti patikimas tolimojo ryšio paslaugas, Síminn manė, kad pralaidumo didinimas siekiant patenkinti paklausą, taip pat avarinio alternatyvaus maršruto įrengimas finansiniu požiūriu yra labai rizikingas dėl mažos investicijų grąžos. Kad padėtų padidinti pralaidumą iki reikiamo lygio, pirmiausia atsižvelgdama į tai, kad iki to momento, kai paklausa viršys pralaidumo galimybes, liko nedaug laiko, įsitraukė Vyriausybė.“

(13)  2003 m. E–Farice ehf. turėjo 80 % Farice hf. akcijų, o kitus 20 % akcijų turėjo Føroya Tele (19,93 %) ir kiti Farerų salų atstovai (iš viso jų dalis sudarė 0,6 %).

(14)  IBM ataskaita – tai Islandijos valdžios institucijų pateikta ataskaita, kurioje apibendrinamos Farice projekto aplinkybės ir dabartinė padėtis. Joje aprašoma projekto idėja, verslo planas ir tinklo struktūra, taip pat naujo kabelio poreikis.

(15)  IBM ataskaitoje pabrėžiama verslo galimybė, kad, E–Farice įsigijus CANTAT–3 ryšio galimybę, būtų galima žiedine schema dvi naujas kabelių sistemas sujungti taip, kad Farice hf. galėtų siūlyti savo klientams patikimo ryšio galimybę. Toliau ataskaitoje aprašomos E–Farice derybos su Teleglobe, siekiant išsinuomoti papildomą CANTAT–3 pralaidumo galimybę. Svarstyta, ar Farice hf. arba E–Farice turėtų išsinuomoti visą dabartinę Islandijos ir Farerų salų pralaidumo galimybę.

(16)  Tai pradiniai kapitalo įnašai, kurie vėliau keitėsi. Kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė E–Farice valdo visas Islandijos atstovų Farice hf. akcijas.

(17)  Terminas „grįžtamojo srauto atšaka“ (angl. backhaul) dažnai vartojamas kalbant apie srauto perdavimą iš nutolusios vietos į centrą arba pagrindinę vietą. Pradžioje „grįžtamojo srauto atšaka“ buvo apibrėžiama kaip telefoninio pokalbio arba duomenų perdavimo toliau nei į įprastą paskirties vietą ir atgal, siekiant panaudoti turimus darbuotojus (operatorius, atstovus ir t. t.) arba ne paskirties vietoje sumontuotą tinklo įrangą, linija. Vėliau terminas įgijo platesnę reikšmę. Paprastai jis reiškia didelio pralaidumo liniją.

(18)  Nors prie pranešimo pridėtame rašte kaip kiekvienos paskolos dalies palūkanų normos nustatymo pagrindas nurodyta Libor, paskolos susitarimo 7.1 punkte nurodyta Euribor. Todėl Institucija mano, kad galiojantis kiekvienam palūkanų laikotarpiui taikytinos paskolos palūkanų normos nustatymo pagrindas yra Euribor.

(19)  Žr. Islandijos valdžios institucijų 2004 m. birželio 8 d. rašto 7 puslapį.

(20)  Kadangi Islandijos valdžios institucijos šioje lentelėje naudojo nevienodą konversijos normą, Institucija Islandijos valdžios institucijų pateiktoje lentelėje atliko pakeitimus, susijusius su skaičių pateikimu eurais. Sumas eurais lentelėje ji apskaičiavo remdamasi savo tinklavietėje http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/dbaFile791.html paskelbtomis konversijos normomis. Parengiamajam etapui ji taikė 2002 m. konversijos normą – 91,58. 2003 m. skaičiams ji taikė 2003 m. konversijos normą – 84,32.

(21)  Kadangi B laikotarpio paskolą teikia du skirtingi skolintojai.

(22)  Pagal paskolos susitarimo įkeitimo dokumentą pirmos klasės užstatas, kurį sudaro žemė ir turtas, įregistruotas už 34,5 mln. EUR sumą.

(23)  Paskolos susitarimo nuostatose numatyta galimybė anksčiau grąžinti visą paskolą arba jos dalį, išskyrus A laikotarpio paskolą, netaikant išankstinio grąžinimo mokesčio.

(24)  Žr. Islandijos valdžios institucijų 2005 m. sausio 21 d. rašto 9 puslapį.

(25)  Žr. Institucijos sprendimo Nr. 125/05/COL 11 puslapį.

(26)  Islandijos valdžios institucijos nesvarsto šio aspekto, tačiau nagrinėja rinkos kainos tinkamumą apskritai. Todėl tai, kad dėl valstybės garantijos buvo gautos geresnės paskolos sąlygos nei tos, kurios vyrauja rinkoje, nesvarstoma II dalies 1.1 skirsnio b ir d punktuose nurodytų sąlygų atžvilgiu.

(27)  Pagal paskolos susitarimo 7.4 punktą po susitarimo pasirašymo gali būti keičiama tik A laikotarpio paskolos palūkanų norma. Toks pakeitimas gali būti padarytas 2011 m. kovo 18 d. ir galios iki paskolos termino pabaigos. Kadangi tai priklauso nuo būsimų derybų, Institucija negali įvertinti, ar tokia pakeista palūkanų norma yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, arba ar galima leisti teikti kokią nors pagalbą. Tačiau Islandijos valdžios institucijos galėtų nustatyti bet kokių pagalbos elementų buvimo faktą, kai ateityje bus daromi pakeitimai ir taikomi pirmiau nurodyti skaičiavimo parametrai, ir, nustačiusios pagalbos elementų buvimo faktą, turėtų pranešti Institucijai apie pagalbos priemonę.

(28)  Euribor + 1,50 % met. pal. – (Euribor + 0,18 % met. pal.) – 0,50 % = 0,82 %.

(29)  Remiantis šiuo skaičiavimu: 438 839 EUR/0,5 × 0,82 = 719 695 EUR.

(30)  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/EYC/EN/eyc-EN.htm#historical

(31)  Euribor + 2,30 % met. pal. – (Euribor + 0,18 % met. pal.) – 0,50 % = 1,62 %.

(32)  438 839 EUR/0,5 × 1,62 = 1 421 838 EUR.

(33)  2,30–0,18 (A laikotarpio paskolos palūkanų norma).

(34)  2001 m. vasario 13 d. Komunikatas COM(2001) 35 galutinis.

(35)  Komisijos sprendimas Nr. 527/02 – Graikijos finansinė parama privačiai bendrovei, skirta aviacinių degalų vamzdyno, aprūpinančio Atėnų tarptautinį oro uostą, projektavimui, tiesimui, bandymui ir eksploatavimo pradžiai.

(36)  Žr. Komisijos sprendimo C 67–69/2003 dėl pagalbos propileno dujotiekio tarp Roterdamo, Antverpeno ir Rūro srities tiesimui 48 punktą. Islandijos valdžios institucijų argumentas, kad Direktyvoje 2002/20/EB reikalaujama tik bendrojo leidimo (o ne konkurso), yra teisingas, tačiau netaikytinas valstybės pagalbos atveju. Pagal valstybės pagalbos nuostatas konkurso organizavimas yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar priemonė gali būti laikoma infrastruktūros priemone.

(37)  Žr. Komisijos sprendimą Nr. 527/02 dėl Graikijos finansinės paramos privačiai bendrovei, skirtos aviacinių degalų vamzdyno, aprūpinančio Atėnų tarptautinį oro uostą, projektavimui, tiesimui, bandymui ir eksploatavimo pradžiai. Taip pat žr. Komisijos sprendimą Nr. 860/01 dėl Austrijos Muterero Almo slidinėjimo kurorto, kuriame slidinėjimo keltuvų eksploatavimas buvo laikomas slidinėjimo keltuvų operatoriui naudą teikiančia ekonomine veikla ir todėl – ne infrastruktūros priemone. Žr. Komisijos sprendimo C 67–69/2003 48 punktą.

(38)  Žr. bylą Aéroports de Paris prieš Europos Komisiją, T-128/98, Rink. p. II-3929.

(39)  Žr. Komisijos sprendimą Nr. 213/2003 – Atlas projektas, verslo kompleksams skirta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.

(40)  Žr. šio sprendimo I dalies 2.2 skirsnio b punktą.

(41)  Žr. Islandijos valdžios institucijų 2004 m. birželio 25 d. rašto 3 puslapį.

(42)  Institucija yra susipažinusi su Islandijos valdžios institucijų nurodyta Farice hf. pirmininko kalba, pasakyta 2004 m. sausio 24 d. Tačiau šioje kalboje teigiama tik tiek, kad tai – nedidelio pelningumo verslo atvejis ir kad privatūs operatoriai taip pat įsigijo akcijų. Dėl antrojo teiginio Institucija niekada neprieštaravo; tačiau į klausimą, ar valstybės įsigyta akcijų dalis yra proporcinga, liko neatsakyta.

(43)  2004 m. vasario 3 d. pranešimas spaudai.

(44)  Islandijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, kuria remdamasi Institucija galėtų atlikti vertinimą pagal tą nuostatą.

(45)  Pavyzdžiui, žr. Jungtinės Karalystės pranešimą Nr. 576/98 dėl valstybės pagalbos Eurotuneliui; šiuo atveju greitojo geležinkelio linija buvo svarbi visai ES, o ne tik vienai valstybei narei arba kelioms jų.

(46)  Dėl šio kriterijaus žr., pavyzdžiui, Komisijos sprendimą 96/369/EB dėl mokestinės pagalbos, suteiktos Vokietijos avialinijoms, nustatant geresnes turto nusidėvėjimo sąlygas (OL L 146, 1996 6 20, p. 42.)

(47)  Kaip nurodyta Islandijos valdžios institucijų suvestinėje ataskaitoje, pateiktoje kartu su 2004 m. vasario 27 d. pranešimu, ypač konsorciumo narė Teleglobe turėjo finansinių sunkumų.

(48)  Duomenų perdavimo būdas, pagrįstas tuo, kad viena perdavimo priemonė gali perduoti duomenis keliais kanalais vienu metu. Šis terminas taip pat vartojamas kalbant apie didesnio kaip 3 MHz dažnių juostos pločio siaurajuosčius dažnius. Plačiajuosčiu ryšiu galima perduoti daugiau duomenų ir didesniu greičiu.

(49)  Žr. e. Europa 2004 veiksmų planą – Komisijos komunikatą „Informacinė visuomenė visiems“, 2002 5 28, COM(2002) 263 galutinis; žr. Komisijos sprendimą Nr. 213/2003 dėl Atlas projekto – verslo kompleksui skirtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir Nr. 307/2004 dėl Škotijos atokioms ir kaimo vietovėms skirto plačiajuosčio ryšio.

(50)  Islandijos institucijos teigia: „Islandijoje ir Farerų salose buvo siekiama, kad Farice projekte dalyvautų kuo daugiau akcininkų, ir prisidėti prie bendrovės steigimo buvo pakviesti visi telekomunikacijų operatoriai.“

(51)  Komisijos sprendimai Nr. 307/2004, Nr. 199/2004 ir Nr. 213/2003.

(52)  Žr. Islandijos valdžios institucijų 2006 m. birželio 28 d. rašto 5 puslapį.

(53)  Euribor + 2,30 % met. pal. – (Euribor + 0,18 % met. pal.) – 0,50 % = 1,62 %.

(54)  Žr. Islandijos valdžios institucijų 2006 m. birželio 28 d. rašto 5 puslapį.

(55)  Žr. Institucijos valstybės pagalbos gairių 17 skyriaus 17.3 punktą, kuriame teigiama, kad tam tikromis aplinkybėmis garantijos suma gali būti tokio paties dydžio kaip tos garantijos dengiama suma.

(56)  Pavyzdžiui, teikti 35 % visų investicijų išlaidų dydžio pagalbą Europos Komisija yra leidusi teikiant valstybės pagalbą Nr. 188/2006 – Latvija, pagalba kaimo vietovėms skirtam plačiajuosčio ryšio projektui.

(57)  Plg.: bylos Matra SA prieš Komisiją, C-225/91, Rink. p. 3203 41 punktas, ELPA Teismo sprendimo byloje E-09/04, Islandijos bankininkų ir vertybinių popierių prekybos tarpininkų asociacija prieš ELPA priežiūros instituciją, dar nepaskelbta, 82 punktas.

(58)  Dėl lygiagretaus dabartinės infrastruktūros naudojimo žr. Komisijos sprendimo Nr. 307/2004 45 punktą, kuriame palankiai pažymima, kad tai mažina nereikalingo dubliavimo riziką ir ekonominį poveikį operatoriams, kurie jau turi įrengtą infrastruktūrą. Taip pat žr. Komisijos sprendimo Nr. 199/2004 41 punktą ir Sprendimo Nr. 213/2003 47 punktą.

(59)  2003 m. E–Farice ehf. turėjo 80 % Farice hf. akcijų, o kitus 20 % akcijų turėjo Føroya Tele (19,93 %) ir kiti Farerų salų atstovai (iš viso jų dalis sudarė 0,6 %).

(60)  Teleglobe sėkmingai atlaikė ankstesnį teismo procesą pagal 11 skyrių ir šiuo metu yra NASDAQ prekybos bendrovė.

---