1.

Ar 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB (1), paskutinį kartą iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą reikia aiškinti taip, kad „griežtesnius reikalavimus“„akcijų turėtojui arba <…> fiziniam arba juridiniam asmeniui“ leidžiama taikyti tik tuomet, jei „įstatymai ar kiti teisės aktai“, kuriuose numatyti griežtesni reikalavimai informacijos apie akcijų suteikiamas balsavimo teises paskelbimui, yra „prižiūrimi“ valdžios institucijos, kurią valstybė narė yra paskyrusi pagal Direktyvos 2004/25/EB (2) <…> dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 straipsnį, ir jei ši priežiūra apima ir kontrolę, kaip laikomasi griežtesnių reikalavimų informacijos apie akcijų suteikiamas balsavimo teises paskelbimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/109/EB?

2.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 2004/25/EB, privalomumas pripažįstamas ir vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui dėl susijusių nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 2004/25/EB (Skaidrumo direktyva), pažeidimo ir dėl to šiam asmeniui užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?