1.

Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) šiuo metu nagrinėja 173 bylas dėl paramos mokėjimo pagal tiesioginės paramos ūkininkams schemas ir išskaitų iš šios paramos, atliktų siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą. Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti taisykles – pagal jas nustatomi metai, kuriais remiantis turi būti apskaičiuojami procentiniai paramos sumažinimai, taikomi siekiant nubausti už šiuos pažeidimus. Siekiant suprasti šių bylų iškėlimo aplinkybes, reikia trumpai paaiškinti, kaip šios taisyklės veikia.

2.

Ūkininkai, norintys dalyvauti paramos schemose, pagal kurias skiriamos tiesioginės išmokos, privalo atitikti įvairius tinkamumo kriterijus, susijusius, be kita ko, su plotais, kurie deklaruoti kaip dirbami, ir jų naudojimu. Už pažeidimus, susijusius su tinkamumo kriterijais, baudžiama mažinant paramą, kurią priešingu atveju ūkininkai turėtų teisę gauti, arba jos neskiriant.

3.

Be tinkamumo kriterijų, kurie yra teisės gauti nagrinėjamą paramą sąlygos, pagalbą pagal tiesioginių išmokų paramos schemas gaunantys ūkininkai taip pat privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų. Vienas iš šių reikalavimų yra susijęs su trąšų naudojimo apribojimais. Šių reikalavimų laikymasis nėra teisės gauti paramą sąlyga, tačiau už reikalavimų nesilaikymą baudžiama panašiai – mažinant nagrinėjamų ūkininkų gaunamos paramos sumą (arba kraštutiniais atvejais – neskiriant paramos).

4.

Kompleksinės paramos reikalavimais ir sankcijomis už reikalavimų nesilaikymą siekiama skatinti ūkininkus laikytis esamų ES teisės aktų, turinčių įtakos jų veiklai.

5.

Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 ( 2 ) nustatomos bendrosios tiesioginės paramos schemos taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką. Šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„Visos tiesioginės pagalbos sumos mokėjimas turėtų būti siejamas su taisyklių, taikomų žemės ūkio paskirties žemei, žemės ūkio gamybai ir veiklai, laikymusi. <…> Jei šių pagrindinių standartų nesilaikoma, valstybės narės, remdamosi proporcingais, objektyviais ir pasvertais kriterijais, turėtų iš dalies arba visai nutraukti tiesioginės pagalbos mokėjimą. Toks nutraukimas neturėtų pažeisti šiuo metu ar vėliau pagal kitas Bendrijos ar nacionalinės teisės nuostatas nustatytų sankcijų.“

6.

6 straipsnis buvo pavadintas „Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas“. Šio straipsnio pradinės redakcijos 1 dalyje numatyta:

„Jei dėl konkrečiam ūkininkui tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, bendras tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis pritaikius 10 ir 11 straipsnius sumažinamas arba panaikinamas pagal 7 straipsnyje nustatytas išsamias taisykles.“ (Išskirta mano.)

7.

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. 6 straipsnio 1 dalis buvo iš dalies pakeista Tarybos reglamentu (EB) Nr. 146/2008 ( 3 ). Po pakeitimo joje numatyta:

„Jei bet kuriuo metu konkrečiais kalendoriniais metais (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) ūkininkas nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir toks reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai pagalbos paraišką atitinkamais kalendoriniais metais pateikusiam ūkininkui priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas, visa šiam ūkininkui jau numatyta išmokėti tiesioginių išmokų suma, pritaikius 10 ir 11 straipsnio nuostatas, sumažinama arba panaikinama pagal 7 straipsnyje nustatytas išsamias taisykles.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, jeigu atitinkamas reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai asmeniui, kuriam buvo perleista žemės ūkio paskirties žemė arba kuris tokią žemę perleido, priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas.

2008 m. taikant pirmą ir antrą pastraipas, kalendoriniai metai atitinka laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

<…>“ (Išskirta mano.)

8.

7 straipsnis buvo pavadintas „Išsamios sumažinimo ar neskyrimo taisyklės“ ( 4 ), jame numatyta:

„1.   Išsamios sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 6 straipsnyje, taisyklės nustatomos 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ( 5 ). Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mąstą, pastovumą ir pasikartojimą bei į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus.

<…>.“

9.

Išsamios Reglamento Nr. 1782/2003 įgyvendinimo taisyklės buvo nustatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004 ( 6 ). Šio reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

10.

70 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Turi būti numatytos konkrečios ir išsamios nuostatos siekiant užtikrinti, kad įvairūs to paties ūkininko vienai ar kelioms pagalbos paraiškoms galiojantys sumažinimai yra taikomi teisingai. Šiame reglamente numatyti sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti taikomi nepažeidžiant papildomų sankcijų, numatytų pagal kitas [ES] nuostatas ar nacionalinius teisės aktus.“

11.

II dalies IV antraštinės dalies II skyriuje buvo 65–67 straipsniai ir šis skyrius pavadintas „Išvados dėl kryžminio paramos susiejimo [kompleksinės paramos]“. 65 straipsnyje „Bendrieji principai ir sąvokos“ tiek, kiek tai svarbu šiai išvadai, buvo nurodyta:

„<…>

2.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininko, kuris pats nesilaikė nustatytų reikalavimų ir pažeidimo nustatymo metu buvo atsakingas už ūkį, plotą, gamybos vienetą ar atitinkamą gyvulį, veikimas ar neveikimas yra tiesiogiai priskiriamas konkrečiam ūkininkui. <…>

<…>

4.   Neatitikimai laikomi „nustatytais“ tuomet, jei jie nustatomi kokių nors patikrinimų, atliekamų pagal šio reglamento nuostatas, metu arba kai į juos kokiu nors kitokiu būdu atkreipiamas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys.“

12.

66 straipsnis buvo pavadintas „Išmokų sumažinimas dėl aplaidumo“. Jame buvo nurodyta:

„1.   <…> jei nustatoma, kad pažeidimai padaryti dėl ūkininko aplaidumo, sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados. Paprastai sumažinimas sudaro 3 % visos sumos.

<…>“ (Išskirta mano.)

13.

67 straipsnis buvo pavadintas „Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas dėl sąmoningų pažeidimų“, jame numatyta:

„1.   <…> jei nustatytas pažeidimas buvo padarytas ūkininko sąmoningai, 66 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytai visai sumai taikytinas sumažinimas paprastai sudaro 20 % visos sumos.

<…>“.

14.

Pagal 81 straipsnį Reglamentas Nr. 796/2004 įsigaliojo 2004 m. gegužės 7 d.

15.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009 ( 7 ) nuo 2009 m. sausio 1 d., kiek tai yra svarbu šiai išvadai, buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 1782/2003 ( 8 ). Jo 3 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas principas, kad ūkininkams, nesilaikantiems tam tikrų reikalavimų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės srityse, tiesioginė parama sumažinama arba visai neskiriama. Ši kompleksinio paramos susiejimo sistema yra neatskiriama Bendrijos paramos, teikiamos tiesioginių išmokų forma, dalis, todėl reikėtų ją toliau taikyti. <…>“

16.

53 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„<…> šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau tos nuostatos, dėl kurių gali sumažėti ūkininkų teisės arba atsirasti naujų įsipareigojimų, inter alia, kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimų, kurių ūkininkai turėtų laikytis visus metus, turėtų būti taikomos tik nuo 2010 m. <…>.“

17.

23 straipsnis buvo pavadintas „Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių“. Jo 1 dalyje numatyta:

„Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau – „atitinkami kalendoriniai metai“) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma <…> yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių.

<…>“ (Išskirta mano.)

18.

24 straipsnio 1 dalyje buvo numatytos išsamios 23 straipsnyje nurodytų sumažinimų ir neskyrimo taisyklės, kurios turėjo būti nustatytos atskirame įgyvendinimo reglamente. Šiomis aplinkybėmis turėjo būti atsižvelgta, į, be kita ko, nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.

19.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009 ( 9 ) nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas Komisijos reglamentas Nr. 796/2004 ( 10 ). Jo 70 straipsnyje „Bendrieji principai ir sąvokos“ tiek, kiek tai yra svarbu šiai išvadai, buvo nurodyta:

„<…>

4.   Laikoma, kad reikalavimų pažeidimas nustatytas, jei jis nustatomas atlikus šiame reglamente nurodytus patikrinimus arba kai apie juos kaip nors kitaip pranešta kompetentingai kontrolės institucijai arba, jei taikoma, mokėjimo agentūrai.

<…>

8.   Mažinimo procentinis dydis taikomas bendrai šių dėmenų sumai:

<…>“ (Išskirta mano.)

20.

71 straipsnio „Išmokų sumažinimas už aplaidumą“ 1 dalyje buvo numatyta:

„<…> jei nustatytas reikalavimų pažeidimas padarytas dėl ūkininko aplaidumo, taikomas išmokų sumažinimas. Dažniausiai 3 % mažinama visa 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta suma.

Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu įvertinimu ( 11 ), gali nuspręsti minėtą procentą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba, 54 straipsnio 1 dalies c punkto antroje pastraipoje nurodytais atvejais, mažinimo apskritai netaikyti.

21.

72 straipsnis buvo pavadintas „Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas už tyčinius reikalavimų pažeidimus“. 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jei nustatytą reikalavimų pažeidimą ūkininkas padarė tyčia, 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta bendra suma paprastai mažinama 20 %“.

22.

86 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta:

„Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d.“

23.

Vienas iš teisės aktų, pagal kurį bylai reikšmingų aplinkybių laikotarpiu buvo taikomas kompleksinės paramos reikalavimas, buvo Tarybos direktyva 91/676/EB ( 12 ). 1 straipsnyje nurodyta, kad šios direktyvos tikslas – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnį teršimą.

24.

Tiek kiek tai yra svarbu šiai bylai, Direktyva 91/676 Danijoje buvo įgyvendinta Gødningsanvendelsesloven (Danijos įstatymas dėl trąšų naudojimo).

25.

Kompleksinę paramą reglamentuojančios ES taisyklės Danijoje buvo įgyvendintos įvairiais nacionalinės teisės aktais. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, visos šių teisės aktų redakcijos, galiojusios bylai reikšmingų aplinkybių laikotarpiu, buvo suformuluotos taip, kad mokėtinos pagalbos sumažinimai turėjo būti apskaičiuoti pagal tuos kalendorinius metus, kuriais buvo nustatytas reikalavimų nesilaikymas (toliau – pažeidimo nustatymo metai) ( 13 ).

26.

Dvi pavyzdinės bylos, kurias nagrinėjant pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, yra susijusios su ūkininkais, kurie pripažinti pažeidę kompleksinės paramos reikalavimus, nes per daug tręšė savo laukus atitinkamai 2006/2007 ir 2007/2008 metais (Gert Teglgaard) ir 2006/2007 ir 2008/2009 (Fløjstrupgård I/S).

27.

G. Teglgaard ir Fløjstrupgård pažeidimai buvo nustatyti po to, kai policija apieškojo trąšų importuotojo, pardavusio trąšas daugeliui ūkininkų, nepranešus apie tai Plantedirektoratet (Augalų agentūra), patalpas ir paėmė šiai įmonei priklausančius dokumentus. Ūkininkai neapskaitė atitinkamų trąšų registracijos knygose. Krata ir poėmis buvo įvykdyti 2009 m. lapkričio mėn.

28.

Plantedirektorat2011 m. sausio 4 d. išsiuntė konsultavimosi raštus. Danijos valdžios institucijos laiko šią datą reikalavimų nesilaikymo „nustatymo“ data.

29.

Iš pradžių įstaiga, atsakinga už žemės ūkio išmokas (bylai reikšmingų aplinkybių laikotarpiu tai buvo NaturErhvervsstyrelsen (anglų k. agentūra AgriFish), 2011 ir 2012 m. priėmė sprendimus sumažinti paramos mokėjimus atitinkamiems ūkininkams, įskaitant G. Teglgaard ir Fløjstrupgård. Šiais pirminiais sprendimais pritaikyti paramos sumažinimai buvo grindžiami paramos sumomis, mokamomis už kiekvienus metus, kai ūkininkai faktiškai pažeidė jiems tenkančius kompleksinės paramos įpareigojimus (toliau – pažeidimo padarymo metai), t. y. kalbant apie G. Teglgaard, tai buvo 2007 ir 2008 paramos metai, o kalbant apie Fløjstrupgård, – tai buvo 2007 ir 2009 paramos metai ( 14 ).

30.

2012 m. agentūra AgriFish sužinojo apie Komisijos pareiškimą Audito Rūmams, pateikdama pastabas dėl šios institucijos atliekamo „audito apimties ir požiūrio“ atliekant rinkos ir tiesioginės paramos žemės ūkiui auditą 2011 finansinių metų atskaitoje ( 15 ):

„Šių [kompleksinės paramos] kriterijų nesilaikantys ūkininkai turi teisę gauti išmokas, bet jiems taikomos sankcijos pagal nustatytos neatitikties dydį, mastą, trukmę ir pasikartojamumą, taip pat už atitinkamų ūkininkų aplaidumą arba tyčią. Tai rodo ir tas faktas, kad mokėjimai gali būti atliekami prieš kompleksinės paramos kontrolės pabaigą ir sankcijos taikomos ne mokėjimams, atliktiems už kalendorinius metus, kuriais ūkininkas nesilaikė reikalavimų, o mokėjimams, kurie atlikti kalendoriniais metais, kuriais nacionalinės valdžios institucijos nustatė pažeidimą“ (išskirta mano).

31.

Paskesniame kompetentingų Danijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjime Komisija 2013 m. vasario 7 d. rašte formaliai nurodė, kad paramos sumažinimai, taikomi baudžiant už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, turėjo būti apskaičiuoti pagal visą už pažeidimo nustatymo metus mokėtiną paramos sumą.

32.

Tada agentūra AgriFish atnaujino ankstesnes bylas, susijusias su paramos sumažinimais, ir 2013 m. priėmė naujus sprendimus (toliau – 2013 m. sprendimai), kuriuose paramos sumažinimus grindė pažeidimo nustatymo metais, t. y. 2011 m. išmokėta paramos suma.

33.

Kai kuriems ūkininkams, įskaitant G. Teglgaard ir Fløjstrupgård, kurie per laikotarpį nuo pažeidimo padarymo metų iki pažeidimo nustatymo metų padidino savo dirbamą plotą, 2013 m. priimtais sprendimais parama buvo sumažinta dar labiau. G. Teglgaard atveju pagal naują sprendimą parama buvo sumažinta 1908483,02 DKK (maždaug 256157 EUR) daugiau nei pagal pradinį sprendimą. Fløjstrupgård atveju pagal naująjį sprendimą parama buvo sumažinta 105396,53 DKK (maždaug 14146 EUR) daugiau nei pagal pradinį sprendimą.

34.

G. Teglgaard ir Fløjstrupgård apskundė 2013 m. sprendimus Fødevareministeriets Klagecenter (Aplinkos ir maisto ministerijos skundų centras), šis 2015 m. birželio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimais pripažino AgriFish agentūros 2013 m. sprendimus pagrįstais.

35.

Tada G. Teglgaard ir Fløjstrupgård pareiškė ieškinius dėl 2013 m. sprendimų panaikinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme; tas teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir pagal SESV 267 straipsnį pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.   Tuo atveju, kai kalendoriniais metais ūkininkas nesilaiko teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir dėl to reikia šiam ūkininkui sumažinti tiesiogines išmokas remiantis Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalimi, siejama su Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio 1 dalimi, ar paramos sumažinimas turi būti skaičiuojamas remiantis tiesioginėmis išmokomis ūkininkui:

2.   Ar rezultatas yra toks pat atsižvelgiant į vėlesnes nuostatas: Tarybos reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnio 4 dalimi ir 8 dalies a punktu?

3.   Tuo atveju, kai ūkininkas nesilaiko teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų 2007 m. ir 2008 m., bet tik 2011 m. konstatuojama, kad nesilaikyta reikalavimų, ar apskaičiuojant paramos sumažinimą taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003, siejamas su Komisijos reglamentu Nr. 796/2004, ar Tarybos reglamentas Nr. 73/2009, siejamas su Komisijos reglamentu Nr. 1122/2009?“

36.

Rašytines pastabas pateikė G. Teglgaard, Fløjstrupgård, Austrijos ir Danijos vyriausybės ir Europos Komisija. Išskyrus Austrijos Respubliką, visos šios šalys dalyvavo 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje ir pateikė žodines pastabas.

37.

Trečiuoju klausimu, kurį nagrinėsiu pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, kokios taisyklės turėtų būti taikomos, jeigu ūkininkas nesilaikė kompleksinės paramos reikalavimų 2007 ir 2008 m., o pažeidimas buvo išaiškintas 2011 m.: i) Reglamento Nr. 1782/2003, siejamo su Komisijos reglamentu Nr. 796/2004; ar ii) Reglamento Nr. 73/2009, siejamo su Komisijos reglamentu Nr. 1122/2009.

38.

Kalbant apie du Tarybos reglamentus, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1782/2003 pirminės redakcijos 6 straipsnis buvo taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d., o iš dalies pakeistos redakcijos 6 straipsnis buvo taikomas nuo 2008 m. balandžio 1 d. ( 16 ). Reglamentas Nr. 1782/2003 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 73/2009, kuris buvo taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., tiek, kiek tai susiję su bylai reikšmingomis nuostatomis. Šio reglamento 23 straipsnyje iš esmės pakartota Reglamento Nr. 1782/2003 iš dalies pakeistos redakcijos 6 straipsnio 1 dalis.

39.

Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnio e punktą ir Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio e punktą (jie vienuolikoje pirminių kalbinių versijų suformuluoti beveik vienodai ir ta pačia prasme) „išmokos konkrečiais kalendoriniais metais“ – „tai išmokos, kurios skirtos ar turi būti paskirtos už atitinkamus metus, įskaitant visas išmokas už kitus laikotarpius, prasidedančius tais kalendoriniais metais“.

40.

Iš dalies pakeistos redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje buvo numatyta, kad 2008 kalendoriniai metai turėtų atitikti laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., kiek tai susiję su dviem pirmesniais 6 straipsnio 1 dalies podaliais.

41.

Taigi mokėjimams už 2007 kalendorinius metus taikoma pirminės redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalis, įskaitant mokėjimus už tais metais prasidėjusius kitus laikotarpius.

42.

2008-iems kalendoriniams metams pirminės redakcijos 6 straipsnio 1 dalis buvo taikoma paramai, teikiamai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., įskaitant mokėjimus už kitus laikotarpius, prasidedančius per šį trijų mėnesių laikotarpį, kuris turi būti suprantamas kaip konkretus laikotarpis arba atskiri „kalendoriniai metai“ ( 17 ).

43.

Mokėjimams, skirtiems už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., įskaitant mokėjimus už kitus laikotarpius, kurie prasideda per šį devynių mėnesių laikotarpį, taikytina būtent iš dalies pakeistos redakcijos 6 straipsnio 1 dalis.

44.

Grįžtant prie Komisijos reglamentų: Reglamento Nr. 796/2004 81 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas „paraiškoms pagalbai gauti, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 d.“. Reglamentas Nr. 796/2004 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1122/2009. Reglamento Nr. 1122/2009 86 straipsnyje nurodyta:

„1.   Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d.“

45.

Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 2 straipsnio 25 punkte „priemokos mokėjimo laikotarpis“ buvo apibrėžiamas kaip „laikotarpis, nurodytas priemokos paraiškose, neatsižvelgiant į jų pateikimo laiką“.

46.

Taigi pagal atitinkamų nuostatų formuluotes pagrindinėse bylose nagrinėjamiems paramos sumažinimams, susijusiems su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais po 2005 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. sausio 1 d., taikomas Komisijos reglamentas Nr. 796/2004.

47.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kaip tinkamai aiškinti Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalį ir Komisijos reglamento Nr. 796/2004 nuostatas, kuriomis ši nuostata įgyvendinama. Kalbant konkrečiau, jis klausia, ar 6 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad paramos sumažinimas, kuriuo baudžiama už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, turėtų būti apskaičiuojamas pagal visą tiesioginės paramos sumą, mokėtiną už pažeidimo padarymo metus, ar pagal visą tiesioginės paramos sumą, mokėtiną už pažeidimo nustatymo metus.

48.

Pirmiausia nagrinėsiu pradinės redakcijos Reglamentą Nr. 1782/2003. Tada analizuosiu, ar padėtis pasikeitė, Reglamentu Nr. 146/2008 iš dalies pakeitus šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, tada išsamiai nagrinėsiu Komisijos priimtas išsamias įgyvendinimo taisykles (Reglamentą Nr. 796/2004). Tokia analizės tvarka atitinka hierarchinį Tarybos reglamento ir Komisijos įgyvendinimo reglamento santykį.

49.

Dešimtyje iš vienuolikos Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalies pirminių kalbinių versijų ( 18 ) iki dalinio pakeitimo buvo aiškiai nurodyta, kad sumažinimas už bet kokį reikalavimų nesilaikymą turėtų būti taikomas už pažeidimo padarymo metus. Taigi, pavyzdžiui, versijoje anglų kalba buvo numatyta, kad mažinamas „the total amount of direct payments to be granted in the calendar year in which the non-compliance occurs“ (liet. k. mažinamas „bendras tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas [kuriais šių reikalavimų nesilaikoma], dydis“). Versijose graikų, danų, italų, ispanų, nyderlandų, portugalų, suomių ir švedų kalbomis aiškiai numatytas toks pats rezultatas ( 19 ), kurį taip pat, nors ir ne taip aiškiai, lemia versija vokiečių kalba (logiška, kad „betreffenden Kalenderjahr“ yra tas laikas, kai konkretus veiksmas ar neveikimas lemia nagrinėjamą reikalavimų nesilaikymą) ( 20 ).

50.

Tik vienoje 6 straipsnio 1 dalies kalbinėje versijoje – versijoje prancūzų kalba – buvo priešinga nuoroda, kad sumažinimas turėtų būti taikomas už pažeidimo nustatymo metus ( 21 ).

51.

Pagal suformuotą jurisprudenciją, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą negalima remtis tik vienoje iš kalbinių versijų pavartota šios nuostatos formuluote arba teikti jai pirmenybę prieš versijas kitomis kalbomis, nes toks požiūris būtų nesuderinamas su reikalavimu vienodai taikyti Sąjungos teisę ( 22 ).

52.

Šiuo atveju aišku, kad versija prancūzų kalba neatitinka visų kitų pirminių kalbinių versijų. Dėl šios priežasties ja negalima remtis (kaip, atrodo, Komisija teigė per teismo posėdį) kaip vieninteliu 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo pagrindu. Tačiau, darant prielaidą, kad tekste prancūzų kalba yra ne tik vertimo klaida, tai, kad yra toks iš kitų išsiskiriantis tekstas, reiškia, kad savaime neužtenka tik pažodinio šios nuostatos aiškinimo, paremto kitomis dešimčia kalbinių versijų. Esant neatitikimų tarp Sąjungos teisės teksto kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą ( 23 ). Be to, reikia deramai atsižvelgti į visus aiškinimo apribojimus, kuriuos lemia poreikis laikytis bendrųjų ES teisės principų, be kita ko, lygybės principo ir proporcingumo principo ( 24 ). Šiuos svarbius apribojimus svarstysiu vėliau šioje išvadoje ( 25 ).

53.

Reglamento Nr. 1782/2003 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „visos tiesioginės pagalbos sumos mokėjimas turėtų būti siejamas su taisyklių, taikomų žemės ūkio paskirties žemei, žemės ūkio gamybai ir veiklai, laikymusi“ ir kad „valstybės narės, remdamosi proporcingais, objektyviais ir pasvertais kriterijais, turėtų iš dalies arba visai nutraukti tiesioginės pagalbos mokėjimą“, jeigu šių standartų nesilaikoma. Pačioje 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad, siekiant taikyti sumažinimus, reikalavimų nesilaikymas turi būti „tiesiogiai priskiriamas“ konkrečiam ūkininkui.

54.

Taigi šiai bylai reikšmingų pirminės redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 nuostatų tikslas buvo nustatyti taisykles, kuriomis būtų įtvirtintas tiesioginis ryšys tarp reikalavimų nesilaikymo ir mokėtinos paramos sumažinimų ( 26 ).

55.

Ar šis tikslas geriausiai pasiekiamas apskaičiuojant sankciją už reikalavimų nesilaikymą pagal paramą, mokėtiną pažeidimo padarymo metais, ar paramą, mokėtiną pažeidimo nustatymo metais?

56.

Taikant konkrečius procentinius sumažinimus tik išlaikomas numatytas tiesioginis ryšys su pažeidimu, už kurį baudžiama, jeigu šie procentiniai sumažinimai apskaičiuojami remiantis paramos išmoka, kuri priešingu atveju priklausytų už pažeidimo padarymo metus. Tačiau jeigu šis procentinis sumažinimas būtų taikomas už pažeidimo nustatymo metus ir šie metai skirtųsi nuo pažeidimo padarymo metų, būtų ir toliau taikoma tik (pavyzdžiui) paramos sumažinimo 3 % sankcija, jeigu nutiktų taip, kad už pažeidimo nustatymo metus priklausanti paramos išmoka atsitiktinai sutaptų su paramos išmoka, priklausančia už pažeidimo padarymo metus. Tokios sankcijos negalima pagrįstai apibūdinti kaip apskaičiuotos remiantis „proporcingais, objektyviais ir pasvertais kriterijais“ ( 27 ).

57.

Plačiau analizuojant taisyklių tikslą: kompleksinės paramos reikalavimais ir sankcijomis už reikalavimų nesilaikymą siekiama priversti ūkininkus, gaunančius paramą pagal tiesioginių išmokų paramos schemas, kasmet laikytis esamų teisės aktų, susijusių su žemės ūkio paskirties žeme, gamyba ir veikla ( 28 ). Man atrodo, kad šis tikslas geriausiai pasiekiamas tiesiogiai ir aiškiai susiejant sankciją su pažeidimo padarymo metais.

58.

Šiuo atveju svarbu suprasti, kad pažeidimo nustatymo metai tam tikru požiūriu nustatomi savavališkai. Sutinku su tuo, kad, jeigu atliekamos patikros vietoje, pažeidimai tikrai gana dažnai gali būti atskleidžiami jų padarymo metais. Žinoma, esant tokiai situacijai, procentinio sumažinimo apskaičiavimo rezultatas bus lygiai toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar apskaičiuojant būtų atsižvelgiama į tiesioginę paramą, mokėtiną pažeidimo padarymo metais, ar į tiesioginę paramą, mokėtiną pažeidimo nustatymo metais. Ir viena, ir kita parama nesiskiria. Tačiau jeigu pažeidimas išaiškėja atlikus kitokią patikrą (pavyzdžiui, kaip bylose, kuriose pateikti šie prašymai priimti prejudicinį sprendimą), pažeidimo nustatymo metai yra tie metai, kai kompetentingos valdžios institucijos atskleidžia, kad buvo padarytas pažeidimas. Atrodo, jog nėra loginio pagrindo teigti, kad, X % sumažinus tiesioginę paramą, kuri priešingu atveju priklausytų už paskesnius metus, neturinčius tiesioginio ryšio su pažeidimo padarymo metais, tarp pažeidimo ir sankcijos būtų išlaikytas „proporcing[as], objektyv[us] ir pasvert[as]“ ryšys.

59.

Komisija teigia, kad, jeigu būtų remiamasi pažeidimo padarymo metais, iškiltų sunkumas, kad, jeigu pažeidimo nustatymo metai eitų po pažeidimo padarymo metų, parama jau būtų išmokėta.

60.

Šiuo atveju svarbu atskirti sumažinimo apskaičiavimą ir jo priskyrimą paramos išmokai, kuri priešingu atveju būtų mokama ūkininkui. Istorinius ūkiui skirtų išmokų duomenis saugo kompetentingos nacionalinės institucijos: šiais laikais jie paprastai saugomi kompiuterinėse sistemose. Todėl, kaip Komisija pripažino per teismo posėdį, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimus, sumažinimą galima apskaičiuoti pagal praeityje pateiktą prašymą skirti tiesioginę paramą pažeidimo padarymo metais, ir tada priskirti šį sumažinimą kitam dar nepatenkintam prašymui skirti paramą. Siekiant parodyti šį aspektą ir pabrėžti, kad šį procesą būtų pageidautina taikyti, pakanka paprasto pavyzdžio.

61.

Tarkime, kad pirmaisiais metais ūkininkas A pateikia paraišką ir teisėtai gauna 10000 EUR tiesioginės paramos išmoką. Antraisiais metais jis padidina savo valdą ir paprašo bei gauna 20000 EUR tiesioginę paramą. Tada trečiaisiais metais paaiškėja, kad iš tikrųjų pirmaisiais metais jis dėl aplaidumo pažeidė kompleksinės paramos reikalavimą. Tuo metu, kai tai buvo nustatyta, ūkininko A paraiška (trečiaisiais metais skirti tiesioginę paramą) dar nebuvo patenkinta (šį kartą jis prašė skirti 30000 EUR, nes dar kartą padidino savo valdą).

62.

Išsamiose Komisijos įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad, pritaikant sankciją už kompleksinės paramos įpareigojimų pažeidimą dėl aplaidumo, mokėtina parama mažinama 3 % (Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnis). Akivaizdu, kad šios sankcijos negalima priskirti pirmaisiais metais išmokėtai tiesioginei paramai, nes ūkininkas jau gavo šią paramą. Tačiau niekas nedraudžia apskaičiuoti sankcijos sumos remiantis tiesiogine parama, priklausiusia už pirmuosius metus (paskiriant 300 EUR sankciją, t. y. 3 % nuo 10000 EUR) ir tada priskirti ją tiesioginės paramos išmokai už trečiuosius metus, kurios ūkininkas dar negavo. Taigi trečiaisiais metais ūkininkas A gaus 30000 EUR minus 300 EUR, t. y. 29700 EUR.

63.

Šitaip, pritaikant 3 % sumažinimą, būtų teisingai nubausta už ūkininko A aplaidų elgesį pirmaisiais metais. Jeigu sankcija būtų apskaičiuojama remiantis trečiaisiais metais mokėtina tiesiogine parama ir priskiriama šiai paramai, taikoma sankcija (apskaičiuota kaip 3 % nuo 30000 EUR, t. y. 900 EUR) neatitiktų 3 % tiesioginės paramos, mokėtinos tais metais, kai dėl aplaidumo buvo padarytas kompleksinės paramos reikalavimo pažeidimas. Vietoj to už šį aplaidų elgesį būtų baudžiama pritaikant 9 % sumažinimą.

64.

Taigi laikausi nuomonės, kad pirminės redakcijos Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad paramos sumažinimai už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą turi būti apskaičiuoti remiantis tiesiogine parama, priklausančia už tuos kalendorinius metus, kai nebuvo laikytasi reikalavimų.

65.

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalis buvo iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 146/2008. Po pakeitimo šios nuostatos versija anglų kalba buvo suformuluota taip:

„Where the statutory management requirements or good agricultural and environmental conditions are not complied with at any time in a given calendar year (hereinafter ‘the calendar year concerned’), and the non-compliance in question is the result of an act or omission directly attributable to the farmer who submitted the aid application in the calendar year concerned, the total amount of direct payments to be granted … to that farmer, shall be reduced or cancelled <…>“ (liet. k. „jei bet kuriuo metu konkrečiais kalendoriniais metais (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) ūkininkas nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir toks reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai pagalbos paraišką atitinkamais kalendoriniais metais pateikusiam ūkininkui priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas, visa šiam ūkininkui jau numatyta išmokėti tiesioginių išmokų suma <…> sumažinama arba panaikinama <…>“).

66.

Nė vienoje iš vienuolikos iš dalies pakeistos redakcijos pirminių kalbinių versijų pažeidimo nustatymo metai aiškiai nenurodyti, ir atrodo, kad iki šio pakeitimo buvę kalbiniai neatitikimai tarp teksto prancūzų kalba ir tekstų kitomis dešimčia kalbų buvo ištaisyti.

67.

Reglamento Nr. 146/2008 (ar Reglamento Nr. 73/2009, kuriuo vėliau buvo pakeistas ir panaikintas iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1782/2003) konstatuojamosiose dalyse niekur nenurodyta, kad koks nors pakeitimas buvo susijęs su sumažinimų, taikomų tiesioginės paramos išmokoms, apskaičiavimu siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus.

68.

Komisija pažymi šią aplinkybę ( 29 ) ir aiškiai nurodo, kad todėl Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio reikšmė turėtų būti tokia pati ir prieš jo pakeitimą, ir po jo pakeitimo Reglamentu Nr. 146/2008.

69.

Sutinku, kad pradinės ir iš dalies pakeistos versijos reikšmė turėtų būti ta pati. Man atrodo, kad, paprastai aiškinant iš dalies pakeistą tekstą, ir vėl iškyla tiesioginis ryšys, kuris turėtų būti tarp reikalavimų nesilaikymo ir už tai skiriamos sankcijos. Kaip Austrijos vyriausybė teisingai pažymėjo savo rašytinėse pastabose dėl pirmojo prejudicinio klausimo, šis tiesioginis ryšys galėtų būti užtikrinamas procentinį sumažinimą, taikytiną tiesioginei išmokai, kurią pažeidimą padaręs ūkininkas gautų, jei nebūtų padaręs pažeidimo, apskaičiuojant tik pagal pažeidimo padarymo metais jam priklausiusią paramą. Komisijos pateikiamo alternatyvaus aiškinimo nepatvirtina nei pažodinis, nei teleologinis aiškinimas.

70.

Taigi darau išvadą, kad iš dalies pakeistos redakcijos 6 straipsnio 1 dalis, kaip pirminės redakcijos nuostata, turi būti aiškinama kaip tokia, kuria reikalaujama, kad tiesioginės paramos sumažinimas, kuriuo baudžiama už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, būtų apskaičiuojamas pagal visą tiesioginę paramą, mokėtiną pažeidimo padarymo metais.

71.

Tokiomis aplinkybėmis dabar išnagrinėsiu atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamento nuostatas.

72.

Visose vienuolikoje pirminių Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio kalbinių versijų nurodyta, kad tiesioginių išmokų mažinimas už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą dėl aplaidumo turi būti taikomas už tuos metus, kuriais nustatomas šis reikalavimų nesilaikymas.

73.

Remdamasi šia formuluote, Komisija ragina Teisingumo Teismą Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalį aiškinti atsižvelgiant į formuluotę, kurią ji pasirinko Komisijos įgyvendinimo reglamente, ir į jos ketinimus pasirenkant šią formuluotę.

74.

Vis dėlto Teisingumo Teismas nuosekliai konstatuoja, kad įgyvendinimo reglamentu (tretinės teisės aktas), priimtu pagal teisę suteikiančią Tarybos reglamento nuostatą (antrinės teisės aktą), negalima nukrypti nuo Tarybos reglamento nuostatų, kurias jis privalo atitikti ( 30 ). Šiai bylai reikšmingos Komisijos reglamento Nr. 796/2004 dalys buvo paskelbtos remiantis Reglamento Nr. 1782/2003 7 ir 144 straipsniais. Todėl Reglamento Nr. 1782/2003 nuostatos, visų pirma jo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas buvo privalomas Komisijai, priimant išsamias šio principo įgyvendinimo taisykles. Ji negalėjo teisėtai nustatyti Reglamentui Nr. 1782/2003 prieštaraujančių taisyklių. Jos turimi vires (deleguotieji įgaliojimai) priimti tretinės teisės aktus buvo apriboti tuo, kas buvo nurodyta (pagal hierarchiją aukštesnės galios) antrinės teisės aktuose, kuriuos priėmė Taryba.

75.

Jau minėjau, jog, manau, kad Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad apskaičiuojant procentinį tiesioginės paramos sumažinimą, kuriuo siekiama nubausti už pažeidimą, reikėtų remtis šio pažeidimo padarymo metais. Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio 1 dalies tekstas, aiškinamas protingai, tikrai gali turėti tokią reikšmę, kuri būtų suderinama su šiuo reikalavimu.

76.

Šios išvados 60 punkte jau atkreipiau dėmesį į labai svarbų skirtumą tarp apskaičiavimo ir priskyrimo. 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų <…> skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados [nustatytas pažeidimas]“ (išskirta mano). Komisija ragina Teisingumo Teismą žodį „taikomas“ (angl. k. „applied“) aiškinti ir kaip „apskaičiuojamas“ (angl. k. „computed“), ir kaip „priskiriamas“ (angl. k. „imputed“). Tačiau, kiek žinau, nėra jokių kalbinių priežasčių rinktis tokį aiškinimą. „Taikomas“ yra gana abstraktus ir bendras žodis. Jis gali reikšti (tikrai sutinku) „apskaičiuotas“ (sinonimas būtų „skaičiuojant nustatytas“) ir Komisija nori jį aiškinti būtent taip. Tačiau „taikomas“ taip pat gali reikšti tiesiog „priskiriamas“ (po to, kai jau „apskaičiuojamas“ kitokiu pagrindu). Be to, mano nuomone, nėra pagrįstos priežasties teigti, kad „taikomas“ neabejotinai turi reikšti ir„apskaičiuotas“, ir„priskiriamas“, jeigu tai prieštarauja tam, ko priemone turėtų būti siekiama (tačiau taip būtų, jeigu šiuo atveju būtų pritarta šitokiam bendram aiškinimui).

77.

66 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos paskutiniai žodžiai yra „sudaro 3 % visos sumos“, ir atrodo, kad jais daroma nuoroda atgal į pažeidimo nustatymo metais priklausantį mokėjimą. Atsižvelgiant į, mano nuomone, teisingą (pagal hierarchiją aukštesnės galios) Tarybos reglamento aiškinimą, mano kursyvu pažymėtus žodžius neišvengiamai reikia atmesti.

78.

Kadangi Komisija, per teismo posėdį atsakydama į Teisingumo Teismo klausimus, tvirtai laikėsi savo nuomonės dėl jos palaikomo teisės aktų aiškinimo, man atrodo, kad reikėtų atidžiai išnagrinėti papildomus pateisinimus, kuriuos ji pateikė, siekdama pagrįsti tokį aiškinimą.

79.

Komisija teigia, pirma, kad patikros vietoje, susijusios su kompleksine parama, yra privalomos, o administracinė patikra (taikoma tokiais atvejais, kaip tas, dėl kurio pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą) nėra privaloma ( 31 ). Dėl šios priežasties pažeidimo padarymo metai ir pažeidimo nustatymo metai paprastai sutampa.

80.

Danijos vyriausybė nesutinka su Komisija dėl faktinių aplinkybių ir pateikia medžiagą, rodančią, kad vieni ir kiti metai nebūtinai visada sutampa.

81.

Akivaizdu, kad jeigu pažeidimo padarymo metai ir pažeidimo nustatymo metai sutampa, tai, į kuriuos metus atsižvelgiama apskaičiuojant procentinį išmokamos paramos sumažinimą, taikomą siekiant nubausti už kompleksinės paramos įpareigojimų pažeidimą, neturės reikšmės. Tačiau jeigu šie metai nesutampa, metų pasirinkimas kaip apskaičiavimo pagrindas, gali turėti labai didelę reikšmę ( 32 ). Todėl Komisija savo argumentu neatsako į klausimą.

82.

Antra, Komisija nurodo administracinį supaprastinimą. Vertinant geranoriškai, ji teigė, kad paprasčiausia būtų kaip pagrindu vadovautis tais pačiais metais apskaičiuojant sumažinimą ir tuos metus laikyti laikotarpiu, kuriam šis sumažinimas turi būti priskirtas.

83.

Vis dėlto paklausta Teisingumo Teismo per posėdį Komisija pripažino, kad kompetentingos valstybės narės institucijos saugo istorinius paramos išmokų duomenis, tikriausiai kompiuterizuota forma, ir kad nebūtų labai sunku apskaičiuoti šį sumažinimą pagal pažeidimo padarymo metus ir tada priskirti jį pažeidimo nustatymo metams. Komisija taip pat pripažino, kad jeigu pažeidimo nustatymo metais nėra pateikta paramos paraiška (pavyzdžiui, kadangi už pažeidimą atsakingas asmuo nuo tada nustojo ūkininkauti), sumažinimą būtų galima apskaičiuoti remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada siekti susigrąžinti tais metais permokėtą paramą kaip kompetentingoms valdžios institucijoms priklausančią skolą. Manau, kad taip yra paneigiamas Komisijos argumentas dėl administracinio supaprastinimo.

84.

Trečia, Komisija rėmėsi ketinimu, kurį turėjo rengdama įgyvendinimo reglamentą kaip Reglamento Nr. 1782/2003 aiškinimo gaires. Šį argumentavimą jau aptariau ir atmečiau ( 33 ).

85.

Darau išvadą, kad šie argumentai nesuteikia įtikinamos priežasties laikytis kitokios nuomonės dėl to, kaip reikėtų aiškinti Tarybos reglamentą (ir neišvengiamai Komisijos įgyvendinimo reglamentą).

86.

Be to, Komisijos poziciją paneigia vienas svarbesnis ir esmingesnis aspektas.

87.

SESV 40 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad bendru žemės ūkio rinkų organizavimu „Sąjungoje pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija“. Šioje nuostatoje aiškiai draudžiama to paties produkto gamintojų diskriminacija. Tačiau joje taip aiškiai nekalbama apie ūkininkams pagal Reglamentą Nr. 1782/2003 išmokėtos paramos sumažinimų apskaičiavimą. Vis dėlto Sutartyje nustatytas diskriminacijos draudimas yra tik konkreti bendrojo lygybės (arba vienodo požiūrio) principo, kuris yra vienas iš pagrindinių ES teisės principų, išraiška. Pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, jeigu šis skirtumas nėra objektyviai pateisinamas ( 34 ).

88.

Ar Reglamento Nr. 1782/2003 aiškinimas, Komisijos pateiktas Reglamente Nr. 796/2004 ir gairėse, kurias ji raštu pateikė agentūrai AgriFish2013 m. vasario 7 d. rašte, reikalaudama, kad paramos sumažinimai būtų apskaičiuojami pagal pažeidimo nustatymo metų paramos sumas, atitinka lygybės principą?

89.

Mano nuomone, akivaizdu, kad atsakymas yra neigiamas. Pavaizduosiu tai, pateikdama toliau nurodytą pavyzdį.

90.

Tarkime, ūkininkai A, B ir C ūkininkauja identiškuose ūkiuose ir kiekvienas iš jų pirmaisiais metais turi teisę į 10000 EUR paramą. Pirmaisiais metais kiekvienas iš jų padaro lygiai tokį patį kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, tačiau tais metais pažeidimai lieka neišaiškinti.

91.

Antraisiais metais ūkininkas A nutraukia ūkininkavimą ir perduoda savo ūkį kitam ūkininkui. Ūkininkas B toliau ūkininkauja tame pačiame ūkyje ir prašo skirti tą pačią (10000 EUR) tiesioginės paramos sumą. Ūkininkas C ruošiasi padidinti savo ūkio dydį, todėl prašo didesnės tiesioginės paramos.

92.

Trečiaisiais metais pažeidimai išaiškinami. Kompetentingos nacionalinės institucijos pagrįstai padaro „išvadas“ dėl reikalavimų nesilaikymo ir priima sprendimus kiekvienam ūkininkui sumažinti tiesioginę paramą 3 %, apskaičiuojant šį sumažinimą, kaip primygtinai reikalauja Komisija, pagal kiekvieno ūkininko turimą teisę į visą tiesioginės paramos sumą trečiaisiais metais.

93.

Taigi ūkininko A (kuris trečiaisiais metais nepateikia prašymo skirti tiesioginę paramą, nes nutraukė ūkininkavimą) tiesioginės išmokos mažinamos 3 % ir dauginamos iš nulio. Jis išvengia atsakomybės. Ūkininko B, kuris vis dar ūkininkauja tame pačiame plote kaip ir pirmaisiais metais ir trečiaisiais metais turi teisę gauti 10000 EUR tiesioginių išmokų, tiesioginės išmokos mažinamos 3 % x 10000 EUR arba 300 EUR. Laimei, jam paskirta sankcija yra tokia pati kaip ir ta, kuri būtų paskirta, jeigu, apskaičiuojant paramos sumažinimą 3 %, būtų remiamasi pažeidimo padarymo metais („laimei“, nes taip jau nutiko, kad jo ūkio dydis ir teisė į tiesioginę išmoką trečiaisiais metais yra tokie pat kaip ir pirmaisiais metais). Ūkininkas C tikrai reikšmingai padidino savo ūkį ir trečiaisiais metais turi teisę gauti 100000 EUR tiesioginių išmokų. Todėl, baudžiant šį ūkininką už reikalavimų nesilaikymą pirmaisiais metais, trečiaisiais metais jam skirtos tiesioginės išmokos mažinamos 3000 EUR.

94.

Kaip bus aišku, taikant Komisijos metodiką, trims ūkininkams A, B ir C už lygiai tą patį kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą pirmaisiais metais būtų skirtos labai skirtingos sankcijos (atitinkamai 0 EUR, 300 EUR ir 3000 EUR). Komisija nenurodė priežasčių, kurios būtų suderinamos su teisės aktų tikslais ir galėtų pateisinti tokį rezultatą. Kaip tik už tokį patį elgesį baudžiama labai skirtingai dėl priežasčių, neturinčių nieko bendra su faktiniu reikalavimų nesilaikymu ir visiškai nesusijusių su įgyvendinamų teisės aktų tikslais.

95.

Žinodama apie šiuos sunkumus, Komisija remiasi proporcingumo principu, kuris panaikintų tokią susidariusią neteisybę. Todėl dabar nagrinėsiu jos pateikiamą šiuo principu grindžiamą argumentą.

96.

Sąjungos teisės nuostatomis įtvirtintos priemonės turi būti tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti ( 35 ). Kaip bus aiškiai matyti iš mano ką tik pateikto pavyzdžio, procentinio sumažinimo sankcijos apskaičiavimas pagal pažeidimo nustatymo metais mokėtiną tiesioginę paramą neatitinka šio reikalavimo. Jis nėra „tinkamas“ Komisijos reglamentu Nr. 796/2004 „siekiamiems tikslams įgyvendinti“. Juo nenubaudžiama už reikalavimų nesilaikymą, jeigu ūkininkas tais paskesniais metais nepateikia prašymo skirti paramą pagal tiesioginių išmokų schemą (mano pavyzdyje tai yra ūkininkas A). Tačiau tam tikrais reikalavimų nesilaikymo atvejais juo nubaudžiama griežčiau, nei būtina (ir, atrodo, griežčiau, nei numatyta) (mano pavyzdyje tai yra ūkininkas C). Taikant šią metodiką, pageidaujamas ryšys tarp kompleksinės paramos taisyklių pažeidimo ir už šį pažeidimą skirtos sankcijos išlaikomas tik tada, kai pažeidimo padarymo metai ir pažeidimo nustatymo metai sutampa.

97.

Savo rašytinėse pastabose Komisija pripažįsta, kad proporcingumo principas tokiomis aplinkybėmis gali būti pažeistas. Ji siūlo tokį sprendimą: šiais ribotais atvejais kaip apskaičiavimo pagrindu būtų galima remtis tiesioginėmis išmokomis už tuos metus, kai nebuvo laikytasi reikalavimų. Kaip suprantu, šitaip Komisija teigia, kad teisinga metodika būtų apskaičiuojant sankciją remtis pažeidimo nustatymo metais; tačiau jeigu taikant šią bendrą taisyklę gaunamas akivaizdžiai neteisingas rezultatas, siekiant ištaisyti padėtį gali būti remiamasi proporcingumo principu.

98.

Paklausta per teismo posėdį, Komisija negalėjo nurodyti Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kurioje jis būtų patvirtinęs tokį proporcingumo principo taikymą siekiant ištaisyti struktūrinį trūkumą, atsiradusį dėl pasirinktos konkrečios metodikos. Be to, ir man nėra žinoma jokia byla, kuri patvirtintų šį naują siūlymą.

99.

Per teismo posėdį Danijos vyriausybė, mano nuomone, teisingai pabrėžė, kad pirmiausia sankcijos apskaičiavimo metodika turi atitikti du kriterijus. Ji turi būti aiški, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų iš karto ją taikyti labai daug individualių atvejų; be to, ji turi užtikrinti teisinį saugumą ir pavieniam ūkininkui, ir nacionalinei administracijai. Būtų sunku įsivaizduoti pavyzdį, kuris būtų labiau netinkamas šiems dviem tikslams pasiekti, nei šis: jeigu rezultatas, gautas taikant standartinę metodiką, yra „pakankamai“ nepriimtinas (nesvarbu, ką būtent tai gali reikšti), tada visas apskaičiavimo pagrindas pakeičiamas užsiėmusių schemą administruojančių institucijų nuožiūra.

100.

Galiausiai taip pat reikėtų pažymėti Komisijos argumentą, kad proporcingumo principu nebūtų reikalo remtis kaip taisomąja priemone, jeigu taisyklių būtų nesilaikyta tyčia, nes fraus omnia corrumpit. Tačiau ES teisės aktų leidėjas specialiai numatė kitokį (didesnį) procentinį dydį, taikomą siekiant nubausti tyčinio reikalavimų nesilaikymo atvejais, palyginti su tuo, kuris taikytinas, kai reikalavimų nesilaikoma dėl aplaidumo ( 36 ). Tokiomis aplinkybėmis manau, kad Komisijos argumentą sunku suprasti; bet kuriuo atveju jis neįtikina.

101.

Taigi labai rekomenduoju Teisingumo Teismui nesivadovauti, mano požiūriu, abejotinu proporcingumo principo taikymu siekiant išspręsti sunkumus, aiškiai kylančius dėl Komisijos pageidaujamos metodikos taikymo, ir vietoj to patvirtinti tokį Reglamento Nr. 1782/2003 ir Komisijos reglamento Nr. 796/2004 aiškinimą, kuriuo pirmiausia būtų vengiama tokių sunkumų.

102.

Darau išvadą, kad Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalis (tiek pirminė jos redakcija, tiek su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 146/2008) turi būti aiškinama taip, kad tiesioginės paramos išmokų procentiniai sumažinimai siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojami pagal tiesioginę paramą, mokėtiną už tuos kalendorinius metus, kai nebuvo laikytasi reikalavimų. Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiesioginės paramos išmokų sumažinimas siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojamas remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada priskiriamas (t. y. taikomas) paramai, mokėtinai pažeidimo nustatymo metais.

103.

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Teisingumo Teismo atsakymas į pirmąjį klausimą taip pat būtų taikomas pagal Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį ir Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnio 4 dalį bei 70 straipsnio 8 dalies a punktą. Galiu trumpai aptarti šį klausimą.

104.

Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnyje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento Nr. 1782/2003, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 146/2008, 6 straipsnio 1 dalies tekstas. Atidžiai aiškinant Reglamento Nr. 73/2009 preambulę, nekyla jokio teisės aktų leidėjo ketinimo pakeisti iš dalies pakeistoje Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnyje įtvirtintą principą Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsniu.

105.

Taigi mano ankstesnė analizė, susijusi su Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsniu (jo pirmine redakcija ir redakcija po dalinio pakeitimo), tinka ir Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsniui.

106.

Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnio „Bendrieji principai ir sąvokos“ 4 dalyje buvo numatyta, jog „laikoma, kad reikalavimų pažeidimas nustatytas, jei jis nustatomas atlikus šiame reglamente nurodytus patikrinimus arba kai apie juos kaip nors kitaip pranešta kompetentingai kontrolės institucijai arba, jei taikoma, mokėjimo agentūrai“, o šio straipsnio 8 dalyje buvo nurodyta, kad „mažinimo procentinis dydis taikomas bendrai <…> sumai: <…> visos tiesioginių išmokų sumos, kuri išmokėta arba turi būti išmokėta ūkininkui, kai jis pateikia paraišką ar ją pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatytas pažeidimas <…>“.

107.

Dėl šios išvados 74–101 punktuose nurodytų priežasčių, susijusių su atitinkama Reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio 1 dalies taisykle, Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnis, siekiant, kad jis atitiktų Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnyje nustatytą principą, turi būti aiškinamas taip, kad tiesioginės paramos išmokų sumažinimas siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojamas remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada priskiriamas (t. y. taikomas) pažeidimo nustatymo metais mokėtinai paramai.

108.

Taigi į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tiesioginės paramos išmokų procentiniai sumažinimai, taikomi siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, turėtų būti apskaičiuojami remiantis tiesiogine parama, mokėtina už tuos kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta reikalavimų. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tiesioginės paramos išmokų sumažinimas siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojamas remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada priskiriamas (t. y. taikomas) pažeidimo nustatymo metais mokėtinai paramai.

109.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad Teisingumo Teismas į Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktus prejudicinius klausimus turi atsakyti taip:

3 klausimas:

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, pirminės redakcijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma už 2007 kalendorinius metus skirtoms išmokoms, įskaitant išmokas už kitus tais metais prasidedančius laikotarpius.

Reglamento Nr. 1782/2003 pirminės redakcijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma mokėjimams, skirtiems už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., įskaitant mokėjimus už kitus laikotarpius, prasidedančius per tą trijų mėnesių laikotarpį.

Kalbant apie mokėjimus, skirtus už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d., įskaitant mokėjimus už kitus laikotarpius, prasidedančius per šį 9 mėnesių laikotarpį, taikoma Reglamento Nr. 1782/2003, iš dalies pakeisto 2008 m. vasario 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 146/2008, 6 straipsnio 1 dalis.

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, 86 straipsnį 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004 taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su pardavimo metais ar išmokų laikotarpiais, kurie prasideda iki 2010 m. sausio 1 d.

1 klausimas:

Reglamento Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalis (tiek pirminė jos redakcija, tiek su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 146/2008) turi būti aiškinama taip, kad tiesioginės paramos išmokų procentiniai sumažinimai siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojami pagal tiesioginę paramą, mokėtiną už tuos kalendorinius metus, kai nebuvo laikytasi reikalavimų. Komisijos reglamento Nr. 796/2004 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiesioginės paramos išmokų sumažinimas siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojamas remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada priskiriamas (t. y. taikomas) paramai, mokėtinai pažeidimo nustatymo metais.

2 klausimas:

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio [r]eglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tiesioginės paramos išmokų procentiniai sumažinimai, taikomi siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, turi būti apskaičiuojami remiantis tiesiogine parama, mokėtina už tuos kalendorinius metus, kuriais nebuvo laikytasi reikalavimų. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tiesioginės paramos išmokų sumažinimas siekiant nubausti už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus turi būti apskaičiuojamas remiantis pažeidimo padarymo metais ir tada priskiriamas (t. y. taikomas) pažeidimo nustatymo metais mokėtinai paramai.