This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62014CN0314
Case C-314/14: Request for a preliminary ruling from the Korkein hallinto-oikeus (Finland) lodged on 1 July 2014 — Sanoma Media Finland Oy/Nelonen Media, Helsinki
Byla C-314/14: 2014 m. liepos 1 d. (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sanoma Media Finland/Nelonen Media/Viestintävirasto
Byla C-314/14: 2014 m. liepos 1 d. (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sanoma Media Finland/Nelonen Media/Viestintävirasto
OL C 292, 2014 9 1, p. 21–21
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
1.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 292/21 |
2014 m. liepos 1 d. (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sanoma Media Finland/Nelonen Media/Viestintävirasto
(Byla C-314/14)
2014/C 292/25
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Sanoma Media Finland/Nelonen Media
Atsakovė: Viestintävirasto
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, Direktyvos 2010/13/ES (1) 19 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama aiškinti nacionalines nuostatas taip, kad ekrano padalijimas nelaikomas reklamą atskiriančia užsklanda, kuria audiovizualinė programa atskiriama nuo televizijos reklamos, jei dalyje ekrano rodoma programa, o kitoje – paskesnių to transliuotojo kanalo laidų pristatymas lentelėje, ir nei padalytame ekrane, nei vėliau nepateikiama akustinė ar optinė priemonė, aiškiai parodanti reklamos pertraukos pradžią? |
2. |
Ar, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Direktyvoje 2010/13 įtvirtinti minimalūs reikalavimai, šios direktyvos 23 straipsnio 2 dalį tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, reikia aiškinti taip, kad pagal ją rėmėjų simbolių, rodomų kitose programose nei remiamosios, negalima laikyti „reklamos intarpais“, kaip jie suprantami pagal direktyvos 23 straipsnio 1 dalį, įskaičiuojamais į maksimalų leistiną reklamai skirtą laiką? |
3. |
Ar, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Direktyvoje 2010/13 įtvirtinti minimalūs reikalavimai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „reklamos intarpai“, siejamą su maksimalų leistiną reklamai skirtą laiką apibūdinančia fraze „skirtas laikas per vieną astronominę valandą neviršija 20 %“, reikia aiškinti taip, kad į reklamai skirtą laiką negalima įskaičiuoti „juodųjų sekundžių“ tarp atskirų reklamos intarpų ir reklamos pertraukos pabaigoje? |
(1) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, p. 1).