This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62013CN0198
Case C-198/13: Request for a preliminary ruling from the Juzgado de lo Social 1 de Benidorm (Spain) lodged on 16 April 2013 — Victor Manuel Julián Hernández and Others v Puntal Arquitectura S.L. and Others
Byla C-198/13: 2013 m. balandžio 16 d. Juzgado de lo Social de Benidorm (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Víctor Manuel Julián Hernández ir kiti prieš Puntal Arquitectura S.L. ir kitus
Byla C-198/13: 2013 m. balandžio 16 d. Juzgado de lo Social de Benidorm (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Víctor Manuel Julián Hernández ir kiti prieš Puntal Arquitectura S.L. ir kitus
OL C 189, 2013 6 29, p. 5–6
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
29.6.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 189/5 |
2013 m. balandžio 16 d.Juzgado de lo Social de Benidorm (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Víctor Manuel Julián Hernández ir kiti prieš Puntal Arquitectura S.L. ir kitus
(Byla C-198/13)
2013/C 189/10
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de lo Social de Benidorm
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Víctor Manuel Julián Hernández, Chems Eddine Adel, Jaime Morales Ciudad, Bartolomé Madrid Madrid, Martín Selles Orozco, Alberto Martí Juan ir Said Debbaj
Atsakovai: Puntal Arquitectura S.L., Obras Alteramar S.L., Altea Diseño y Proyectos S.L., Ángel Muñoz Sánchez, Vicente Orozco Miro ir Subdelegación del Gobierno de España en Alicante
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Darbuotojų statuto 57 straipsnyje, skaitomame kartu su Darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (konsoliduota redakcija) 116 straipsnio 2 dalimi, numatyta taisyklė, pagal kurią Ispanijos Karalystė (valstybė) darbdavio nemokumo atveju turi tiesiogiai darbuotojams sumokėti vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“ už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, patenka į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (1), ypač jos 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3, 5 ir 11 straipsnių taikymo sritį? |
2. |
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Ispanijos Karalystės (valstybės) praktika darbdavio nemokumo atveju mokėti tiesiogiai darbuotojams vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, tačiau tik su sąlyga, kad atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu, o ne niekiniu, prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2) 20 straipsniui ir bet kuriuo atveju bendrajam Sąjungos teisės lygybės ir nediskriminavimo principui? |
3. |
Taip pat, ar teismas, kaip antai teikiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą, galėtų netaikyti teisės normos, pagal kurią Ispanijos Karalystė (valstybė) gali darbuotojams tiesiogiai jų darbdavio nemokumo atveju mokėti vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, tačiau tik su sąlyga, kad atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu, o ne niekiniu, nors lyginant šiuos abu atvejus, kiek tai susiję su šiuo „darbo užmokesčiu, susikaupusiu vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, jokie objektyvūs skirtumai nenustatyti? |
(1) OL L 283, p. 36.