Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CN0198

    Byla C-198/13: 2013 m. balandžio 16 d. Juzgado de lo Social de Benidorm (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Víctor Manuel Julián Hernández ir kiti prieš Puntal Arquitectura S.L. ir kitus

    OL C 189, 2013 6 29, p. 5–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    29.6.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 189/5


    2013 m. balandžio 16 d.Juzgado de lo Social de Benidorm (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Víctor Manuel Julián Hernández ir kiti prieš Puntal Arquitectura S.L. ir kitus

    (Byla C-198/13)

    2013/C 189/10

    Proceso kalba: ispanų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Juzgado de lo Social de Benidorm

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovai: Víctor Manuel Julián Hernández, Chems Eddine Adel, Jaime Morales Ciudad, Bartolomé Madrid Madrid, Martín Selles Orozco, Alberto Martí Juan ir Said Debbaj

    Atsakovai: Puntal Arquitectura S.L., Obras Alteramar S.L., Altea Diseño y Proyectos S.L., Ángel Muñoz Sánchez, Vicente Orozco Miro ir Subdelegación del Gobierno de España en Alicante

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar Darbuotojų statuto 57 straipsnyje, skaitomame kartu su Darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (konsoliduota redakcija) 116 straipsnio 2 dalimi, numatyta taisyklė, pagal kurią Ispanijos Karalystė (valstybė) darbdavio nemokumo atveju turi tiesiogiai darbuotojams sumokėti vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“ už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, patenka į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (1), ypač jos 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3, 5 ir 11 straipsnių taikymo sritį?

    2.

    Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Ispanijos Karalystės (valstybės) praktika darbdavio nemokumo atveju mokėti tiesiogiai darbuotojams vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, tačiau tik su sąlyga, kad atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu, o ne niekiniu, prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2) 20 straipsniui ir bet kuriuo atveju bendrajam Sąjungos teisės lygybės ir nediskriminavimo principui?

    3.

    Taip pat, ar teismas, kaip antai teikiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą, galėtų netaikyti teisės normos, pagal kurią Ispanijos Karalystė (valstybė) gali darbuotojams tiesiogiai jų darbdavio nemokumo atveju mokėti vadinamąjį „darbo užmokestį, susikaupusį vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, už laikotarpį, viršijantį 60 (dabar 90) darbo dienų nuo ieškinio pateikimo kompetentingam teismui, tačiau tik su sąlyga, kad atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu, o ne niekiniu, nors lyginant šiuos abu atvejus, kiek tai susiję su šiuo „darbo užmokesčiu, susikaupusiu vykstant procesui, per kurį ginčijamas atleidimas iš darbo“, jokie objektyvūs skirtumai nenustatyti?


    (1)  OL L 283, p. 36.

    (2)  OL C 364, 2002, p. 1.


    Top