This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52024PC0264
Proposal for a COUNCIL DECISION on the signing, on behalf of the European Union, of the Council of Europe Framework Convention on Artificial Intelligence, Human Rights, Democracy and the Rule of Law
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasirašymo Europos Sąjungos vardu
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasirašymo Europos Sąjungos vardu
COM/2024/264 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 26
COM(2024) 264 final
2024/0150(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasirašymo Europos Sąjungos vardu
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Nors dirbtinis intelektas (DI) suteikia daug galimybių, tam tikros jo prietaikos ir panaudojimo būdai gali pakenkti ir kelti pavojų pagrindinėms asmenų teisėms ir kitiems viešiesiems interesams.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/[...], kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (toliau – DI aktas), – pirmasis Sąjungos priimtas išsamus DI reglamentas, kuriuo nustatomas pasaulinis standartas. DI aktas buvo priimtas 2024 m. birželio 12 d. ( 1 ) ir įsigalios per 20 dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje. DI aktu visiškai suderinamos DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo valstybėse narėse taisyklės, siekiant skatinti diegti naujoves ir įsisavinti patikimą DI ir kartu užtikrinant sveikatos, saugumo ir pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos apsaugą( 2 ).
Pripažindamos tarpvalstybinį DI pobūdį ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikį siekiant įveikti šių technologijų keliamus bendrus iššūkius, daugiau pastangų reguliuoti DI įdėjo ir įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Europos Tarybą.
Tam, kad būtų pašalintas pavojus, kurį dirbtinis intelektas gali kelti žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, 2022 m. birželio mėn. ėmęsis darbo Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komitetas (CAI) ( 3 ) parengė teisiškai privalomą pagrindų konvenciją (toliau – Konvencija). Dėl Konvencijos Sąjunga derėjosi remdamasi SESV 216 straipsnio 1 dalyje nurodyta ketvirta alternatyva, t. y. tuo, kad ji gali derėtis 4 dėl tarptautinio susitarimo ir jį sudaryti, kai „[...] jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms arba keisti jų apimtį“. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 3 dalį ir remiantis Tarybos sprendimu, kuriuo suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas ( 5 ), derybose dėl Konvencijos Sąjungai atstovavo Europos Komisija.
Derybose Sąjunga aktyviai dalyvavo ir siekė užtikrinti Konvencijos suderinamumą su Sąjungos teise, nuoseklumą DI aktui ir jos, kaip pirmosios tarptautinės sutarties dėl DI, kokybę bei pridėtinę vertę. Šiuo atžvilgiu vienas iš Sąjungos tikslų buvo užtikrinti tarptautinę Konvencijos aprėptį.
Po kelių derybų raundų, per 2024 m. kovo 11–14 d. įvykusią10-ąją plenarinę sesiją, CAI Konvencijos tekstą patvirtino. 2024 m. gegužės 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas Konvenciją priėmė, susitarė ją pateikti pasirašyti 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje (Lietuva) neformalios teisingumo ministrų konferencijos proga ir paragino Europos Tarybos narius, kitas ją rengiant dalyvavusias trečiąsias valstybes ir Sąjungą apsvarstyti galimybę ta proga ją pasirašyti, kartu primindamas, kad prie Konvencijos gali prisijungti ir kitos valstybės, kurios nėra narės ( 6 ).
Atsižvelgiant į tai, šio pasiūlymo tikslas – pradėti procesą, kad Sąjunga Konvenciją pasirašytų su ketinimu vėliau ją ratifikuoti, siūlydama Tarybai priimti sprendimą įgalioti Sąjungą pasirašyti Konvenciją pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį. Konvencija, visiškai suderinama tiek su Sąjungos teise apskritai, tiek su DI aktu konkrečiai, populiarins pagrindines Sąjungos požiūrio į DI reguliavimą pasaulyje koncepcijas tarp kitų Konvencijos šalimis galinčių tapti Europos Tarybos narių ir pagrindinių tarptautinių partnerių.
Konvencijos turinys
Konvencijos tikslas – užtikrinti, kad per DI sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla visiškai derėtų su žmogaus teisėmis, demokratija ir teisine valstybe.
Konvencijos šalys turės imtis jos nuostatoms įgyvendinti tinkamų teisinių, administracinių ar kitų priemonių, laikydamosi pakopinio jų įvedimo ir diferencijavimo priklausomai nuo neigiamo poveikio masto ir pasireiškimo tikimybės principo. Konvencija turėtų būti įgyvendinama Sąjungoje tik DI aktu, kuriuo visiškai suderinamos DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisyklės, ir, kai taikytina, kitu atitinkamu Sąjungos acquis.
Laikantis diferencijavimo principo, Konvencija taikoma DI sistemoms, galinčioms pažeisti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę. Konvencijoje numatyti principai ir pareigos bus taikomi per DI sistemų gyvavimo ciklą valdžios institucijų arba jų vardu veikiančių privačiųjų subjektų vykdomai veiklai. Kalbant apie privatųjį sektorių, Šalys privalo mažinti per DI sistemų gyvavimo ciklą privačiųjų subjektų vykdomos veiklos keliamą riziką ir poveikį, atsižvelgdamos į Konvencijos objektą ir tikslą, tačiau gali pasirinkti, ar taikyti Konvencijoje nustatytas pareigas, ar imtis kitų tinkamų priemonių. Pasirašydamos Konvenciją arba prie jos prisijungdamos, Šalys turės pateikti deklaraciją dėl savo pasirinkimo šiuo klausimu. Sudarydama Konvenciją Sąjunga turėtų paskelbti deklaraciją, kad DI aktu ir kitu atitinkamu Sąjungos acquis ji taikys Konvencijos II–VI skyriuose nustatytus principus ir pareigas privačiųjų subjektų, pateikiančių rinkai, pradedančių naudoti ir naudojančių DI sistemas Sąjungoje, veiklai.
Su nacionaliniu saugumu susijusi DI veikla į Konvencijos taikymo sritį nepatenka su sąlyga, kad bet kuriuo atveju ji vykdoma laikantis taikytinos tarptautinės žmogaus teisių teisės ir gerbiant demokratines institucijas bei procesus. Konvencija taip pat netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, susijusiai su dar neparengtomis naudoti DI sistemomis, išskyrus atvejus, kai bandymai ar panaši veikla gali pažeisti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę. Pagal Europos Tarybos statutą, su nacionaline gynyba susiję klausimai į Konvencijos taikymo sritį nepatenka.
Konvencijoje taip pat nustatyti bendrieji įpareigojimai ir pagrindiniai principai, įskaitant žmogaus orumo ir asmens savarankiškumo apsaugą, taip pat lygybės ir nediskriminavimo siekimą. Be to, ja įpareigojama gerbti privatumą, apsaugoti asmens duomenis ir garantuoti skaidrumą ir priežiūrą, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir atsakomybė. Vienas iš principų – užtikrinti saugias inovacijas ir eksperimentus kontroliuojamojoje aplinkoje.
Specialiame teisių gynimo priemonių skyriuje taip pat numatytas priemonių rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti prieinamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, kai per DI sistemų gyvavimo ciklą vykdant veiklą padaroma žmogaus teisių pažeidimų. Jame taip pat išvardytos veiksmingos asmenų, kurių teises stipriai paveikė DI sistemų naudojimas, procedūrinės garantijos ir apsaugos priemonės. Be to, asmenims turėtų būti pranešama, kad jie sąveikauja su DI sistema, o ne su žmogumi.
Į Konvenciją taip pat įtrauktas skyrius, skirtas rizikos ir neigiamo poveikio vertinimo ir mažinimo priemonėms, kurios turi būti įgyvendinamos reguliariai, siekiant nustatyti faktinį ir galimą poveikį žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei ir imtis tinkamų prevencijos ir mažinimo priemonių.
Be to, Konvencijoje nustatyta, kad Šalys turėtų įvertinti, ar reikia nustatyti draudimus arba moratoriumus tam tikroms DI sistemų prietaikoms, kurios laikomos nesuderinamomis su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos veikimu ar teisine valstybe.
Konvencijoje numatomas Šalių konferencijos, sudarytos iš jų atstovų, kurie periodiškai konsultuosis, kad sudarytų palankias sąlygas veiksmingai naudoti ir įgyvendinti Konvenciją, tolesnės veiklos mechanizmas. Kad būtų pasiektas Konvencijos tikslas, joje taip pat numatomas Konvencijos Šalių tarptautinio tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais mechanizmas.
Be to, kiekviena Šalis nacionaliniu lygmeniu turėtų nustatyti arba paskirti vieną ar daugiau veiksmingų mechanizmų, skirtų prižiūrėti, kaip Šalys vykdo Konvencijoje nustatytus įpareigojimus.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Konvencijoje nustatomi DI akto tikslus visiškai atitinkantys ir su jais derantys bendrieji žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugos principai ir pareigos, taip pat išsamūs DI sistemų reikalavimai ir tokių sistemų tiekėjų bei diegėjų pareigos.
Konvencijoje pateikiama DI sistemos apibrėžtis visiškai dera su DI akte pateikta apibrėžtimi, nes jos abi grindžiamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtuose „DI principuose“ pateikta tokių sistemų apibrėžtimi ( 7 ) – taip užtikrinamas bendras supratimas, kurios skaitmeninės technologijos sudaro DI.
Tiek Konvencijoje, tiek DI akte taip pat laikomasi rizika grindžiamo požiūrio į DI sistemų reguliavimą ir pateikiamos konkrečios nuostatos dėl rizikos ir poveikio vertinimo ir rizikos mažinimo priemonių. DI akte, pavyzdžiui, išvardijami atitinkami DI sistemų draudimai ir didelės rizikos naudojimo visuose viešuosiuose ir privačiuosiuose sektoriuose, be kita ko, demokratijos ir teisingumo srityje, atvejai. Taigi DI akte nustatytomis išsamiomis DI sistemų kūrimo, pateikimo rinkai ir diegimo tose srityse taisyklėmis ir procedūromis bus užtikrinta, kad per visą DI gyvavimo ciklą būtų gerbiamos pagrindinės teisės, demokratija ir teisinė valstybė.
Konvencijoje pateikiami į DI aktą jau įtraukti principai ir pareigos, pavyzdžiui, žmogaus teisių apsaugos priemonės, sauga ir patikimumas, atskaitomybė ir atsakomybė, duomenų valdymas ir duomenų apsauga, skaidrumas ir priežiūra, lygybė ir nediskriminavimas, skaitmeniniai įgūdžiai ir raštingumas.
Dar viena abiejų teisinių priemonių bendrybė – skaidrumas, užtikrinamas, be kita ko, DI sugeneruoto turinio nustatymo ir su DI sistemomis sąveikaujančių asmenų informavimo priemonėmis. Abi teisinės priemonės taip pat apima atitinkamas rizikos ir poveikio vertinimų ir rizikos valdymo, įrašų saugojimo, informacijos atskleidimo (įgaliotosioms įstaigoms ir institucijoms ir, kai tinkama, nukentėjusiems asmenims), atsekamumo ir paaiškinamumo, saugių inovacijų ir eksperimentavimo kontroliuojamojoje aplinkoje nuostatas ir priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos veiksmingai ginti teises, rinkinį, įskaitant teisę prašyti informacijos ir ją gauti ir pateikti skundą kompetentingai institucijai bei procedūrines garantijas.
Konvencijoje numatyta priežiūros sistema taip pat visiškai dera su išsamia DI akto valdymo ir vykdymo užtikrinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis sistema, apimančia nuoseklaus Sąjungos taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse procedūras. Konkrečiai, Konvencijoje numatomas vienas ar daugiau veiksmingų vidaus lygmens priežiūros mechanizmų, privalančių vykdyti savo funkcijas nepriklausomai ir nešališkai ir turėti įgaliojimus, kompetenciją ir išteklius, reikalingus, kad būtų galima veiksmingai prižiūrėti, kaip Šalys vykdo Konvencijoje nustatytas pareigas.
DI aktas bus taikomas DI sistemoms, pateikiamoms rinkai, pradedamoms naudoti arba naudojamoms Sąjungoje, o Konvencijos geografinė aprėptis platesnė: apima jos šalimis galinčias tapti Europos Tarybos nares ir trečiąsias valstybes iš viso pasaulio. Taigi Konvencija – pirmoji tarptautinė teisiškai privaloma sutartis, paremta žmogaus teisėmis grindžiamu tvirtu požiūriu į DI reguliavimą, – suteikia unikalią progą puoselėti patikimą DI už Sąjungos ribų.
Tiek Konvencija, tiek DI aktas yra neatsiejami DI reguliavimo metodo komponentai, nustatantys nuoseklius, vienas kitą papildančius įvairių tarptautinių lygmenų įpareigojimus ir siekiantys bendro tikslo – užtikrinti patikimą DI.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Be to, Konvencija siekiama tų pačių tikslų, kurių siekiama kitomis Sąjungos politikos priemonėmis ir teisės aktais, kurių tikslas – įgyvendinti Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ( 8 ).
Konkrečiai, Konvencijoje įtvirtintas lygybės ir nediskriminavimo principas visiškai dera su Sąjungos nediskriminavimo srities teisės aktais ir skatins atsižvelgti į lygybės aspektą kuriant, plėtojant ir naudojant DI sistemas ir veiksmingai įgyvendinti taikytinoje tarptautinėje ir Šalių vidaus teisėje numatytą diskriminacijos draudimą.
Be to, Konvencija ir joje įtvirtinamos pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą ir veiksmingos asmenų garantijos ir apsaugos priemonės, Šalių užtikrinamos laikantis prisiimtų vidaus ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų, dera su Sąjungos duomenų apsaugos acquis, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ( 9 ).
Konvencijoje numatytos priemonės, kuriomis, vykdant veiklą per DI sistemos gyvavimo ciklą, siekiama apsaugoti Šalių demokratinius procesus, visiškai atitinka Skaitmeninių paslaugų akte ( 10 ), kuriuo reglamentuojamas tarpininkavimo paslaugų teikimas Sąjungoje siekiant užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę ir teisę gauti ir teikti informaciją, nustatytus tikslus ir išsamias taisykles. Jos taip pat dera su Reglamentu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo ( 11 ), Kovos su dezinformacija praktikos kodeksu ( 12 ) ir Sąjungos demokratijos ir laisvų, sąžiningų ir atsparių rinkimų srities politika ( 13 ), įskaitant 2020 m. Europos demokratijos veiksmų planą ( 14 ), rinkimų integralumo dokumentų rinkinį ( 15 ) ir neseniai, 2023 m., priimtą demokratijos gynimo dokumentų rinkinį ( 16 ).
Konvencija dera su Sąjungos bendra skaitmenine strategija, nes ji padeda puoselėti žmonėms parankias technologijas ir taip įgyvendinti vieną iš trijų pagrindinių ramsčių, kuriais grindžiamos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ ( 17 ) paskelbtos politikos gairės ir tikslai. Komunikato tikslas – užtikrinti, kad DI būtų plėtojamas gerbiant žmogaus teises ir įgyjant piliečių pasitikėjimą, ir taip pasiekti, kad Europa prisitaikytų prie skaitmeninio amžiaus, o ateinantys dešimt metų taptų skaitmeniniu dešimtmečiu ( 18 ).
Be to, į Europos deklaraciją dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų ( 19 ) įtrauktos skaitmeninės teisės ir principai, derantys su Konvencijos tikslais ir principais, ir abiem dokumentais remiamas tvirtas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į technologijas.
Konvencija taip pat dera su ES vaiko teisių strategija ( 20 ) ir Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+) ( 21 ), kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai internete būtų saugūs, gerbiami ir turėtų daugiau galių, kad galėtų įveikti naujų virtualiųjų pasaulių ir DI keliamus iššūkius.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pasirašyti Konvenciją, pasiūlymas Tarybai teikiamas pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį.
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo susitarimo tikslo ir turinio. Remiantis jurisprudencija, jeigu Sąjungos priemonės analizė parodo, kad ja siekiama dviejų tikslų arba ją sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu arba svarbesniu, o kita dalis ar tikslas yra tik papildomi, priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
Kalbant apie materialinį teisinį pagrindą, Konvencijos materialinė taikymo sritis sutampa su DI akto ( 22 ) materialine taikymo sritimi, į kurią, be kita ko, nepatenka su moksliniais tyrimais ir plėtra, nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusi veikla. Konvencijoje nustatyti principai ir pareigos sutampa su DI akte ir kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose DI sistemoms nustatytais išsamesniais reikalavimais ir konkrečiomis tokių sistemų tiekėjų ir diegėjų pareigomis. Jei siūlomą sprendimą Taryba priims, o Sąjunga Konvenciją pasirašys, DI aktas bus Konvencijai įgyvendinti Sąjungos teisinėje tvarkoje skirtas jos pirminės teisės aktas su visiškai suderintomis DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo Sąjungoje taisyklėmis, tiesiogiai taikytinomis valstybėse narėse, nebent DI akte būtų konkrečiai nustatyta kitaip ( 23 ).
Kadangi Konvencijos taikymo sritis ir tikslai dera su DI akto taikymo sritimi ir tikslais ir visiškai juos atitinka, o abiejų teisinių priemonių subjektinė ir materialinė taikymo sritis sutampa, Konvencijos sudarymo materialinis teisinis pagrindas yra DI akto pagrindinis teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis.
Tarptautinių susitarimų pobūdis (ar jie tik ES masto, ar mišrūs) priklauso nuo konkretaus dalyko suderinamumo su Sąjungos kompetencija.
SESV 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjunga naudojasi išimtine kompetencija „tarptautiniams susitarimams sudaryti <...>, jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį“. Tarptautinis susitarimas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, kai susitarimo reglamentuojamą sritį didžiąja dalimi reglamentuoja Sąjungos teisė ( 24 ).
Konvencijos subjektinė taikymo sritis visiškai dera su DI aktu, nes iš esmės abi teisinės priemonės reglamentuoja tiek viešuosius, tiek privačiuosius subjektus (taikyti Konvencijos principus ir pareigas privatiesiems subjektams, kurie veikia ne valdžios institucijų vardu, neprivaloma) ir į abiejų teisinių priemonių materialinę taikymo sritį neįtraukiama su nacionaliniu saugumu, gynyba ir moksliniais tyrimais susijusi DI veikla.
Kadangi Konvencijos subjektinė ir materialinė taikymo sritis sutampa su DI akto subjektine ir materialine taikymo sritimi, Konvencijos sudarymas gali, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 2 dalyje, daryti poveikį bendroms Sąjungos taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį. Todėl turėtų būti laikoma, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją sudaryti Konvenciją, ir ji turėtų būti Sąjungos vardu pasirašyta kaip tik ES masto susitarimas su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau.
•Proporcingumas
Konvencija neviršijama to, kas būtina pasiekti politikos tikslams plėtoti darnų požiūrį į DI reguliavimą tarptautiniu lygmeniu.
Konvencija nustato aukšto lygio DI teisinę sistemą, suteikiančią Šalims lankstumo savaip kurti įgyvendinimo sistemas. Panašiai kaip DI akte, joje išdėstytas rizika grindžiamas požiūris taip pat užtikrina taisyklių proporcingumą ir sudaro sąlygas diferencijuoti įgyvendinimo priemones pagal riziką.
•Priemonės pasirinkimas
Pasirinkta priemonė – pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais
Konkrečių konsultacijų dėl šio pasiūlymo su suinteresuotaisiais subjektais Europos Komisija nerengė.
Konvencija parengta bendromis Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komiteto, kurio darbe dalyvavo visos 46 Europos Tarybos valstybės narės, taip pat stebėtojo statusą turinčios jos valstybės, būtent Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas, ir Europos Sąjunga, pastangomis. Komiteto darbe dalyvavo ir kelios kitos narėmis nesančios valstybės: Australija, Argentina, Izraelis, Kosta Rika, Peru ir Urugvajus.
Atsižvelgiant į Europos Tarybos įsipareigojimą bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, į Konvencijos rengimą taip pat įtraukti 68 tarptautiniai pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės, pramonės ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai – taip užtikrintas visapusiškas ir įtraukus dalyvavimas. Rengiant Konvenciją bendradarbiauta ir su įvairiomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO). Be to, prie šio proceso prisidėjo atitinkami Europos Tarybos organai ir komitetai. Sąjungos dalyvavimui vadovavo Europos Komisija. Stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atstovai.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Sąjungos derybinės pozicijos dėl Konvencijos parengtos konsultuojantis su Tarybos paskirtu specialiuoju komitetu (Tarybos Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupe).
•Poveikio vertinimas
Netaikoma.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Konvencija siekiama šalinti galimą pavojų ir žalą žmogaus teisėms užtikrinant, kad per DI sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla derėtų su pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principais, ir kartu pripažįstant DI potencialą tas teises apsaugoti, sudaryti palankias sąlygas jomis naudotis skaitmeninėje aplinkoje ir didinti visuomenės ir aplinkos gerovę bei technologinę pažangą.
Konvencijoje numatytais konkrečiais principais ir įpareigojimais siekiama apsaugoti ir gerbti žmogaus teises, įtvirtintas daugybėje Šalims taikytinų tarptautinių ir regioninių teisės aktų ( 25 ), įskaitant Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir jos sudarytus tarptautinius žmogaus teisių aktus.
Todėl Konvencijoje nustatomas bendras minimalusis žmogaus teisių apsaugos taikymo DI kontekste, kartu užtikrinant esamas žmogaus teisių apsaugos priemones ir leidžiant Šalims teikti platesnę apsaugą taikant griežtesnes apsaugos priemones, standartas.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Konvencijoje numatomi narėmis nesančių valstybių finansiniai įnašai į Šalių konferencijos veiklą. Pagal Europos Tarybos statutą, visos Europos Tarybos valstybės narės mokės įnašus į įprastą Europos Tarybos biudžetą, o narėmis nesančios Šalys mokės nebiudžetinius įnašus. Šalies, kuri nėra Europos Tarybos narė, įnašą kartu nustato Ministrų Komitetas ir ta Šalis, nesanti Europos Tarybos narė.
Konvencija nepažeidžia Šalių vidaus įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojama biudžeto srities kompetencija ir biudžeto asignavimų procedūros. Be to, nedarant poveikio jokiems išankstiniams susitarimams, Konvencija suteikia narėmis nesančioms valstybėms galimybę mokėti įnašus neviršijant jų įstatymų leidžiamosios valdžios patvirtintų biudžeto ribų.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Šalių konferencija, sudaryta iš jų atstovų, stebės, ar Konvencijos tikslų veiksmingai siekiama ir ar Šalys įgyvendina jos nuostatas.
Per pirmuosius dvejus metus nuo prisijungimo, o vėliau – reguliariais intervalais kiekviena Šalis Šalių konferencijai turės pateikti ataskaitą, kurioje turės išsamiai išdėstyti priemones, kurių imtasi Konvencijai įgyvendinti.
Šalys taip pat raginamos bendradarbiauti siekiant Konvencijos tikslų. Tarptautinis bendradarbiavimas gali apimti dalijimąsi aktualia informacija apie DI ir jo potencialą daryti neigiamą arba teigiamą poveikį žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei.
Siekdama užtikrinti veiksmingą stebėseną ir įgyvendinimą, kiekviena Šalis turės paskirti vieną ar daugiau veiksmingų vidaus lygmens priežiūros mechanizmų.
2024/0150 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasirašymo Europos Sąjungos vardu
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2022 m. lapkričio 21 d. Taryba įgaliojo Europos Komisiją Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės (toliau – Konvencija). Europos Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Konvencijos. 2024 m. gegužės 17 d. derybos sėkmingai užbaigtos Konvenciją parafavus ir ją priėmus Europos Tarybos Ministrų Komitetui ( 26 );
(2)Konvencijoje nustatomi bendrieji principai ir pareigos, kurių Konvencijos šalys turėtų laikytis, kad užtikrintų žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugą vykdant veiklą per dirbtinio intelekto (DI) sistemų gyvavimo ciklą;
(3)2024 m. birželio 12 d. Sąjunga, daugiausia remdamasi SESV 114 straipsniu, priėmė Reglamentą (ES) 2024/... (toliau – DI aktas) 27 , kuriame nustatomos visiškai suderintos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas DI sistemų pateikimas rinkai, pradėjimas naudoti ir naudojimas Sąjungoje ir kurios yra tiesiogiai taikomos valstybėse narėse, nebent DI akte būtų aiškiai nustatyta kitaip. Konvencija Sąjungoje turi būti įgyvendinama tik DI aktu ir, kai taikytina, kitu atitinkamu Sąjungos acquis;
(4)kadangi Konvencijos subjektinė ir materialinė taikymo sritis sutampa su Dirbtinio intelekto aktu ir kitu atitinkamu Sąjungos acquis, jos sudarymas gali, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalyje, daryti poveikį bendroms Sąjungos taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį. Todėl išimtinę išorės kompetenciją pasirašyti Konvenciją su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau, turi Sąjunga, todėl Konvencijos šalimi turėtų tapti tik Sąjunga;
(5)pagal Sutartis, užtikrinti Konvencijos pasirašymą su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau, turi Europos Komisija,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės (toliau – Konvencija) pasirašymas su sąlyga, kad Konvencija bus sudaryta.
Prie šio sprendimo pridedamas pasirašytinos Konvencijos tekstas.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja [...].
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391–407).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 26
COM(2024) 264 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasirašymo Europos Sąjungos vardu
Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės tekstas
Preambulė
Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šios Konvencijos signatarės,
atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – pasiekti didesnę jos narių vienybę, visų pirma grindžiamą pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei;
pripažindamos, kad svarbu skatinti šios Konvencijos Šalių bendradarbiavimą ir tokį bendradarbiavimą plėtoti įtraukiant kitas valstybes, kurios puoselėja tokias pat vertybes;
suvokdamos, kad per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomos veiklos sąlygojamas mokslo ir technologijų raidos spartėjimas ir esminiai pokyčiai, prisidėdami prie pažangos ir inovacijų, gali padėti didinti žmonių gerovę ir tiek pavienių asmenų, tiek visos visuomenės gerbūvį, užtikrinti darnų vystymąsi, lyčių lygybę ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimą ir puoselėti kitus svarbius tikslus ir interesus;
pripažindamos, kad per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla gali suteikti precedento neturinčių galimybių apsaugoti ir remti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;
susirūpinusios, kad tam tikra per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla gali pakenkti žmogaus orumui, asmens savarankiškumui, žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei;
susirūpinusios dėl skaitmeninėje erdvėje, ypač dirbtinio intelekto sistemose, glūdinčių diskriminacijos pavojų, galinčių lemti ar padidinti žmonių, be kita ko, moterų ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, nelygybę norint naudotis žmogaus teisėmis ir visapusiškai, lygiomis teisėmis ir veiksmingai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime;
susirūpinusios, kad dirbtinio intelekto sistemos naudojamos netinkamai, ir nepritardamos tam, kad, pažeidžiant tarptautinę žmogaus teisių teisę, tokios sistemos būtų naudojamos represiniais tikslais, be kita ko, imantis savavališko ar neteisėto sekimo ir cenzūros praktikos, pakertančios privatumą ir asmens savarankiškumą;
suvokdamos, kad žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė yra neatsiejami vieni nuo kitų;
įsitikinusios, kad pirmiausia reikia sukurti visuotinai taikytiną teisinę sistemą, kurioje būtų nustatyti bendrieji per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomos veiklos reglamentavimo principai ir taisyklės ir kuri padėtų veiksmingai išsaugoti bendras vertybes ir panaudoti dirbtinio intelekto privalumus šioms vertybėms propaguoti taip, kad būtų skatinamos atsakingos inovacijos;
pripažindamos, kad reikia didinti skaitmeninį raštingumą, žinias apie dirbtinio intelekto sistemų kūrimą, plėtojimą, naudojimą ir veikimo nutraukimą ir pasitikėjimą tuo;
pripažindamos, kad šia Konvencija nustatomi pagrindai, t. y. ji gali būti papildoma kitais dokumentais, skirtais konkretiems klausimams, susijusiems su per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla, spręsti;
pabrėždamos, kad šia Konvencija siekiama spręsti konkrečias problemas, kylančias per visą dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, ir skatinti atsižvelgti į su šiomis technologijomis susijusią platesnio masto riziką ir poveikį, pavyzdžiui, žmonių sveikatai, aplinkai, tokiems socialiniams ir ekonominiams aspektams kaip užimtumas ir darbas ir kt.;
atkreipdamos dėmesį į reikšmingas kitų tarptautinių ir viršvalstybinių organizacijų ir forumų pastangas skatinti tarptautinį supratimą ir bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje;
turėdamos omenyje taikytinus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, pavyzdžiui, 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (ETS Nr. 5), 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, 1961 m. Europos socialinę chartiją (ETS Nr. 35) ir jų atitinkamus protokolus, taip pat 1996 m. (peržiūrėtą) Europos socialinę chartiją (ETS Nr. 163);
turėdamos omenyje ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją bei 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;
turėdamos omenyje ir teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą, taikomas ir suteikiamas asmenims pagal 1981 m. Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolus;
patvirtindamos, kad įsipareigoja šia Konvencija saugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę ir didinti dirbtinio intelekto sistemų patikimumą,
susitarė:
I skyrius. Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Objektas ir tikslas
(1)Šios Konvencijos nuostatomis siekiama užtikrinti, kad per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla visiškai derėtų su žmogaus teisėmis, demokratija ir teisinės valstybės principu.
(2)Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko šioje Konvencijoje išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti tinkamas teisines, administracines ar kitas priemones. Prireikus šios priemonės įvedamos pakopomis ir diferencijuojamos atsižvelgiant į neigiamo poveikio žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei mastą ir pasireiškimo tikimybę per visą dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą. Tai gali apimti konkrečias arba horizontaliąsias priemones, taikomas nepriklausomai nuo naudojamos technologijos rūšies.
(3)Siekiant užtikrinti, kad šios Konvencijos nuostatas Šalys įgyvendintų veiksmingai, joje nustatomas tolesnės veiklos mechanizmas ir numatomas tarptautinis bendradarbiavimas.
2 straipsnis. Dirbtinio intelekto sistemų apibrėžtis
Šioje Konvencijoje dirbtinio intelekto sistema – mašininė sistema, kuri aiškiais ar numanomais tikslais iš gaunamų duomenų nustato, kaip generuoti išvedinius, pavyzdžiui, prognozes, turinį, rekomendacijas ar sprendimus, galinčius turėti įtakos fizinei ar virtualiai aplinkai. Įdiegtų skirtingų dirbtinio intelekto sistemų autonomijos ir gebėjimo prisitaikyti lygis nevienodas.
3 straipsnis. Taikymo sritis
(1)Ši Konvencija taikoma per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomai veiklai, galinčiai pažeisti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, ir tai daroma taip:
(a)kiekviena Šalis šią Konvenciją taiko per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą valdžios institucijų arba jų vardu veikiančių privačiųjų subjektų vykdomai veiklai;
(b)kiekviena Šalis, atsižvelgdama į šios Konvencijos objektą ir tikslą, imasi priemonių a punkte nenumatytos per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą privačiųjų subjektų vykdomos veiklos rizikai ir poveikiui šalinti.
Kiekviena Šalis deklaracijoje, pateikiamoje Europos Tarybos generaliniam sekretoriui pasirašant šią Konvenciją arba deponuojant jos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, nurodo, kaip ketina šią pareigą vykdyti: ar privačiųjų subjektų veiklai taikydama šios Konvencijos II–VI skyriuose nustatytus principus ir įpareigojimus, ar imdamasi kitų tinkamų priemonių šioje dalyje nustatytam įpareigojimui įvykdyti. Šalys gali bet kuriuo metu tokiu pat būdu pakeisti savo deklaracijas.
Vykdydama šioje dalyje nustatytą pareigą, Šalis negali nukrypti nuo tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų siekiant apsaugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, ar apriboti jų taikymo.
(2)Šalis neprivalo šios Konvencijos taikyti per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomai veiklai, susijusiai su jos nacionalinio saugumo interesų apsauga, su sąlyga, kad tokia veikla vykdoma laikantis taikytinos tarptautinės teisės, įskaitant pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę prisiimtų įsipareigojimų, ir gerbiant savo demokratines institucijas bei procesus.
(3)Nedarant poveikio 13 straipsniui ir 25 straipsnio 2 daliai, ši Konvencija netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, susijusiai su dar neparengtomis naudoti dirbtinio intelekto sistemomis, nebent bandymai ar panaši veikla būtų vykdomi taip, kad tai galėtų gali pakenkti žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei.
(4)Su nacionaline gynyba susiję klausimai nepatenka į šios Konvencijos taikymo sritį.
II skyrius. Bendrosios pareigos
4 straipsnis. Žmogaus teisių apsauga
Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdoma veikla atitiktų taikytinoje tarptautinėje teisėje ir jos vidaus teisėje įtvirtintas pareigas saugoti žmogaus teises.
5 straipsnis. Demokratinių procesų sąžiningumas ir pagarba teisinei valstybei
(1)Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sistemos nebūtų naudojamos siekiant pakenkti demokratinių institucijų ir procesų sąžiningumui, nepriklausomumui ir veiksmingumui, be kita ko, valdžių padalijimo principui, teismų nepriklausomumo paisymui ir teisei kreiptis į teismą.
(2)Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis siekiama per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdant veiklą apsaugoti jos demokratinius procesus, be kita ko, užtikrinti vienodas asmenų galimybes prisijungti prie viešų diskusijų ir jose dalyvauti, taip pat jų galimybę laisvai susidaryti nuomonę.
III skyrius. Per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomos veiklos principai
6 straipsnis. Bendras principas
Šiame skyriuje išdėstomi bendrieji principai, kuriuos kiekviena Šalis taiko dirbtinio intelekto sistemoms taip, kad tai atitiktų jos vidaus teisės sistemą ir kitas šia Konvencija nustatytas pareigas.
7 straipsnis. Žmogaus orumas ir asmens savarankiškumas
Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, užtikrinama pagarba žmogaus orumui ir asmens savarankiškumui.
8 straipsnis. Skaidrumas ir priežiūra
Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, įskaitant dirbtinio intelekto sistemų sukurto turinio identifikavimą, būtų taikomi tinkami skaidrumo ir priežiūros reikalavimai, pritaikyti prie konkrečių aplinkybių ir rizikos.
9 straipsnis. Atskaitomybė ir atsakomybė
Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama atskaitomybė ir atsakomybė už neigiamą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą vykdomos veiklos poveikį žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei.
10 straipsnis. Lygybė ir nediskriminavimas
(1)Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, būtų gerbiama lygybė, įskaitant lyčių lygybę, ir draudžiama diskriminacija, kaip numatyta pagal taikytiną tarptautinę ir vidaus teisę.
(2)Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į žmogaus teisių srityje prisiimtus vidaus ir tarptautinius įsipareigojimus, įsipareigoja priimti arba toliau taikyti priemones, kuriomis siekiama, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, įveikti nelygybę, kad būtų pasiekti sąžiningi, teisingi ir nešališki rezultatai.
11 straipsnis. Privatumas ir asmens duomenų apsauga
Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, būtų:
(a)saugomos asmenų teisės į privatumą ir jų asmens duomenys, be kita ko, pasitelkiant taikytinus vidaus ir tarptautinės teisės aktus, standartus ir sistemas, ir
(b)nustatytos veiksmingos asmenų garantijos ir apsaugos priemonės, atitinkančios prisiimtus vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus.
12 straipsnis. Patikimumas
Kiekviena Šalis prireikus imasi priemonių dirbtinio intelekto sistemų patikimumui ir pasitikėjimui jų išvediniais didinti, pavyzdžiui, nustato reikalavimus, susijusius su tinkama kokybe ir saugumu per visą dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą.
13 straipsnis. Saugios inovacijos
Siekiant skatinti inovacijas ir kartu išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, kiekviena Šalis raginama prireikus sudaryti sąlygas, kad būtų sukurta kontroliuojamoji aplinka, kurioje, prižiūrint tos Šalies kompetentingoms institucijoms, būtų galima kurti dirbtinio intelekto sistemas, eksperimentuoti su jomis ir atlikti jų bandymus.
IV skyrius. Teisių gynimo priemonės
14 straipsnis. Teisių gynimo priemonės
(1)Jei taikyti teisių gynimo priemones reikalaujama pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir jei tokios priemonės atitinka vidaus teisės sistemą, Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis tais atvejais, kai, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą padaroma žmogaus teisių pažeidimų, užtikrinama galimybė naudotis prieinamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.
(2)Siekdama padėti įgyvendinti 1 dalį, kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, įskaitant:
(a)priemones, kuriomis užtikrinama, kad atitinkama informacija apie dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali daryti didelį poveikį žmogaus teisėms ir atitinkamam naudojimuisi šiomis teisėmis, būtų dokumentuojama, teikiama teisę susipažinti su ta informacija turinčioms įstaigoms ir, kai tinkama ir taikytina, pateikiama arba perduodama nukentėjusiems asmenims;
(b)priemones, kuriomis užtikrinama, kad a punkte nurodytos informacijos pakaktų, kad nukentėję asmenys galėtų užginčyti sprendimą (-us), priimtą (-us) naudojant sistemą arba iš esmės grindžiamus sistemos naudojimu, ir, kai aktualu ir tinkama, pačios sistemos naudojimą, ir
(c)veiksmingą atitinkamų asmenų galimybę pateikti skundą kompetentingoms institucijoms.
15 straipsnis. Procedūrinės apsaugos priemonės
(1)Kiekviena Šalis užtikrina, kad tais atvejais, kai dirbtinio intelekto sistema daro didelį poveikį naudojimuisi žmogaus teisėmis, nuo to nukentėję asmenys galėtų naudotis veiksmingomis procedūrinėmis garantijomis, apsaugos priemonėmis ir teisėmis pagal taikytiną tarptautinę ir vidaus teisę.
(2)Kiekviena Šalis siekia užtikrinti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, su dirbtinio intelekto sistemomis sąveikaujantys asmenys būtų informuojami apie tai, kad jie sąveikauja ne su žmonėmis, o su tokiomis sistemomis.
V skyrius. Rizikos ir neigiamo poveikio vertinimas ir mažinimas
16 straipsnis. Rizikos ir poveikio valdymo sistema
(1)Kiekviena Šalis, paisydama III skyriuje išdėstytų principų, priima arba toliau taiko dirbtinio intelekto sistemų keliamos rizikos nustatymo, vertinimo, prevencijos ir mažinimo priemones, atsižvelgdama į faktinį ir galimą poveikį žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei.
(2)Tokios priemonės prireikus įvedamos pakopomis, diferencijuojamos ir:
(a)jas taikant deramai atsižvelgiama į dirbtinio intelekto sistemų naudojimo aplinkybes ir numatomą jų paskirtį, ypač kiek tai susiję su rizika žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei;
(b)jas taikant deramai atsižvelgiama į galimo poveikio mastą ir tikimybę;
(c)jas taikant prireikus atsižvelgiama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma asmenų, kurių teisėms gali būti daromas poveikis, požiūrį;
(d)jos reguliariai taikomos vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemos gyvavimo ciklą;
(e)jos apima rizikos ir neigiamo poveikio žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei stebėseną;
(f)jos apima rizikos, faktinio ir galimo poveikio dokumentavimą ir rizikos valdymo metodą ir
(g)jomis, kai tinkama, reikalaujama išbandyti dirbtinio intelekto sistemas prieš jas parengiant naudoti pirmą kartą ir kai jos keičiamos iš esmės.
(3)Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai mažinamas neigiamas dirbtinio intelekto sistemų poveikis žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei. Toks neigiamas poveikis ir jo mažinimo priemonės turėtų būti dokumentuojami ir jais turėtų būti grindžiamos atitinkamos 2 dalyje aprašytos rizikos valdymo priemonės.
(4)Kiekviena Šalis įvertina būtinybę nustatyti tam tikrų dirbtinio intelekto sistemų naudojimo būdų moratoriumą, draudimą ar kitas tinkamas priemones, jeigu mano, kad tokie naudojimo būdai nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos veikimu ar teisine valstybe.
VI skyrius. Konvencijos įgyvendinimas
17 straipsnis. Nediskriminavimas
Šalys, laikydamosi žmogaus teisių srityje prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, užtikrina, kad šios Konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos nediskriminuojant dėl jokių priežasčių.
18 straipsnis. Neįgaliųjų ir vaikų teisės
Kiekviena Šalis, laikydamasi vidaus teisės ir prisiimtų tarptautinių įpareigojimų, deramai atsižvelgia į visus konkrečius poreikius ir pažeidžiamumą, susijusius su pagarba neįgaliųjų ir vaikų teisėms.
19 straipsnis. Viešos konsultacijos
Kiekviena Šalis siekia užtikrinti, kad svarbūs su dirbtinio intelekto sistemomis susiję klausimai prireikus būtų deramai apsvarstyti per viešas diskusijas ir konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į socialines, ekonomines, teisines, etines, aplinkosaugines ir kitas atitinkamas pasekmes.
20 straipsnis. Skaitmeninis raštingumas ir įgūdžiai
Kiekviena Šalis skatina ir remia, kad visos gyventojų grupės pasiektų tinkamo lygio skaitmeninį raštingumą ir įgytų tinkamų skaitmeninių įgūdžių, be kita ko, kad tie, kas atsako už dirbtinio intelekto sistemų keliamos rizikos nustatymą, vertinimą, prevenciją ir mažinimą, ugdytųsi konkrečius ekspertinius įgūdžius.
21 straipsnis. Esamų žmogaus teisių apsauga
Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti žmogaus teises ar kitas susijusias juridines teises ir pareigas, kurios gali būti garantuojamos pagal atitinkamus Šalies įstatymus arba bet kurį kitą atitinkamą tarptautinį susitarimą, kurio šalis ji yra, nuo jų nukrypstanti ar daranti toms teisėms ir pareigoms kitokį poveikį.
22 straipsnis. Platesnio masto apsauga
Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti Šalies galimybę taikyti platesnio masto apsaugos priemonę, nei nustatyta šioje Konvencijoje, ar daranti tokiai galimybei kitokį poveikį.
VII skyrius. Tolesnės veiklos mechanizmas ir bendradarbiavimas
23 straipsnis. Šalių konferencija
(1)Šalių konferenciją sudaro šios Konvencijos Šalių atstovai.
(2)Šalys periodiškai konsultuojasi, siekdamos:
a) sudaryti palankias sąlygas veiksmingai taikyti ir įgyvendinti šią Konvenciją, be kita ko, nustatyti bet kokias problemas ir bet kokių išlygų, padarytų pagal 34 straipsnio 1 dalį, arba bet kokių deklaracijų, pateiktų pagal šią Konvenciją, poveikį;
b) apsvarstyti galimybę papildyti ar pakeisti šią Konvenciją;
c) apsvarstyti klausimus ir pateikti konkrečias rekomendacijas dėl šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo;
d) sudaryti palankias sąlygas keistis informacija apie reikšmingus teisinius, politinius ar technologinius pokyčius, kurie yra svarbūs įgyvendinant šią Konvenciją, be kita ko, siekiant 25 straipsnyje apibrėžtų tikslų;
e) prireikus sudaryti palankias sąlygas taikiam ginčų, susijusių su šios Konvencijos taikymu, sprendimui ir
f) sudaryti palankias sąlygas bendradarbiavimui su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl su šios Konvencijos įgyvendinimu susijusių aspektų, be kita ko, prireikus rengiant viešus svarstymus.
(3)Šalių konferenciją Europos Tarybos generalinis sekretorius sušaukia, kai to reikia ir bet kuriuo atveju – kai ją sušaukti paprašo dauguma Šalių arba Ministrų Komitetas.
(4)Šalių konferencija per dvylika mėnesių nuo šios Konvencijos įsigaliojimo bendru sutarimu priima savo darbo tvarkos taisykles.
(5)Šalims atlikti savo funkcijas pagal šį straipsnį padeda Europos Tarybos sekretoriatas.
(6)Šalių konferencija gali siūlyti Ministrų Komitetui tinkamus būdus, kaip panaudoti atitinkamas ekspertines žinias siekiant padėti veiksmingai įgyvendinti šią Konvenciją.
(7)Bet kuri Šalis, kuri nėra Europos Tarybos narė, prisideda prie Šalių konferencijos veiklos finansavimo. Šalies, kuri nėra Europos Tarybos narė, įnašą kartu nustato Ministrų Komitetas ir ta Šalis, nesanti Europos Tarybos narė.
(8)Šalių konferencija gali nuspręsti apriboti Šalies, kuri, pagal Europos Tarybos statuto (ETS Nr. 1) 8 straipsnį, nustojo būti Europos Tarybos nare dėl šiurkštaus Statuto 3 straipsnio pažeidimo, dalyvavimą Šalių konferencijos veikloje. Be to, gali būti imamasi priemonių prieš bet kurią Šalį, kuri nėra Europos Tarybos valstybė narė, jeigu Ministrų Komitetas priima sprendimą nutraukti santykius su ta valstybe dėl priežasčių, panašių į nurodytąsias Statuto 3 straipsnyje.
24 straipsnis. Pareiga teikti ataskaitas
(1)Kiekviena Šalis per pirmuosius dvejus metus nuo to, kai tapo Šalimi, o vėliau periodiškai pateikia Šalių konferencijai ataskaitą, kurioje išsamiai apibūdina veiklą, kurios ėmėsi siekdama įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas.
(2)Šalių konferencija pagal savo darbo tvarkos taisykles nustato šios ataskaitos formą ir pateikimo tvarką.
25 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
(1)Šalys bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti šios Konvencijos tikslą. Šalys taip pat raginamos prireikus padėti valstybėms, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, veikti laikantis šios Konvencijos sąlygų ir tapti jos Šalimis.
(2)Prireikus Šalys tarpusavyje keičiasi svarbia ir naudinga informacija apie su dirbtiniu intelektu susijusius aspektus, kurie gali daryti didelį teigiamą arba neigiamą poveikį naudojimuisi žmogaus teisėmis, demokratijos veikimui ir teisinės valstybės principo laikymuisi, įskaitant informaciją apie riziką ir poveikį, kilusius atliekant mokslinius tyrimus ir susijusius su privačiuoju sektoriumi. Šalys raginamos, kai tinkama, į tokį keitimąsi informacija įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir valstybes, kurios nėra šios Konvencijos Šalys.
(3)Šalys raginamos stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, kai tinkama, su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad, vykdant veiklą per dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą, būtų išvengta rizikos ir neigiamo poveikio žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei ir tokia rizika bei neigiamas poveikis būtų sumažinti.
26 straipsnis. Veiksmingi priežiūros mechanizmai
(1)Kiekviena Šalis nustato arba paskiria vieną ar daugiau veiksmingų priežiūros, kaip laikomasi šios Konvencijos įpareigojimų, mechanizmų.
(2)Kiekviena Šalis užtikrina, kad tokie mechanizmai savo funkcijas vykdytų nepriklausomai ir nešališkai ir kad jie turėtų reikiamus įgaliojimus, ekspertines žinias ir išteklius, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti, kaip Šalys vykdo šioje Konvencijoje nustatytas pareigas.
(3)Jei Šalis numato daugiau kaip vieną tokį mechanizmą, ji, jei įmanoma, imasi priemonių, kad būtų sudarytos palankios sąlygos veiksmingam jų tarpusavio bendradarbiavimui.
(4)Jei Šalis numato mechanizmus, kurie skiriasi nuo esamų žmogaus teisių struktūrų, ji, jei įmanoma, imasi priemonių veiksmingam 1 dalyje nurodytų organų ir esamų vidaus žmogaus teisių struktūrų bendradarbiavimui skatinti.
VIII skyrius. Baigiamosios nuostatos
27 straipsnis. Konvencijos poveikis
(1)Jei dvi ar daugiau Šalių jau yra sudariusios susitarimą ar sutartį dėl šioje Konvencijoje aptariamų klausimų arba tokiais klausimais kitaip bendradarbiauja, jos taip pat turi teisę atitinkamai tą susitarimą ar sutartį taikyti arba tuos santykius reguliuoti, jeigu tai neprieštarauja šios Konvencijos objektui ir tikslui.
(2)Nedarydamos poveikio šios Konvencijos objektui ir tikslui ir visapusiškam šios Konvencijos taikymui kartu su kitomis Šalimis, Šalys, kurios yra Europos Sąjungos valstybės narės, palaikydamos tarpusavio santykius taiko Europos Sąjungos taisykles, kuriomis reglamentuojami šios Konvencijos taikymo sričiai priskiriami klausimai. Tas pats galioja ir kitoms Šalims, jei tokios taisyklės joms privalomos.
28 straipsnis. Pakeitimai
(1)Šios Konvencijos pakeitimus gali siūlyti bet kuri Šalis, Europos Tarybos Ministrų Komitetas arba Šalių konferencija.
(2)Europos Tarybos generalinis sekretorius Šalims praneša apie visus pasiūlymus dėl šios Konvencijos pakeitimų.
(3)Apie bet kokius Šalies arba Ministrų Komiteto pasiūlytus pakeitimus pranešama Šalių konferencijai, o ši dėl siūlomų pakeitimų pateikia Ministrų Komitetui savo nuomonę.
(4)Ministrų Komitetas siūlomą pakeitimą ir Šalių konferencijos pateiktą nuomonę apsvarsto ir gali pakeitimą patvirtinti.
(5)Visų pakeitimų, kuriuos Ministrų Komitetas patvirtina pagal 4 dalį, tekstas perduodamas Šalims, kad šios jį priimtų.
(6)Bet koks pagal 4 dalį patvirtintas pakeitimas įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai visos Šalys praneša generaliniam sekretoriui apie jo priėmimą.
29 straipsnis. Ginčų sprendimas
Kilus ginčui tarp Šalių dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, tos Šalys siekia išspręsti ginčą derybomis ar bet kokiomis kitomis pasirinktomis taikiomis priemonėmis, be kita ko, pasitelkdamos Šalių konferenciją, kaip numatyta 23 straipsnio 2 dalies e punkte.
30 straipsnis. Pasirašymas ir įsigaliojimas
(1)Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Europos Tarybos valstybėms narėms, rengiant Konvenciją dalyvavusioms valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos narės, ir Europos Sąjungai.
(2)Ši Konvencija turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
(3)Ši Konvencija įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai penkios šios Konvencijos signatarės, įskaitant bent tris Europos Tarybos valstybes nares, pagal 2 dalį išreiškia sutikimą laikytis šios Konvencijos, dieną.
(4)Bet kuriai šios Konvencijos signatarei, vėliau išreiškusiai savo sutikimą jos laikytis, Konvencija įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai deponuojamas jos ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas, dieną.
31 straipsnis. Prisijungimas
(1)Įsigaliojus šiai Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, pasikonsultavęs su šios Konvencijos Šalimis ir gavęs jų vieningą pritarimą, gali pakviesti bet kurią Europos Tarybos nare nesančią valstybę, kuri nedalyvavo rengiant šią Konvenciją, prisijungti prie šios Konvencijos priimant sprendimą Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte numatyta balsų dauguma ir vieningai balsavus Šalių atstovams, turintiems teisę posėdžiauti Ministrų Komitete.
(2)Bet kuriai prisijungiančiai valstybei ši Konvencija įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuojamas prisijungimo dokumentas, dieną.
32 straipsnis. Teritorinis taikymas
(1)Bet kuri valstybė arba Europos Sąjunga, pasirašydama šią Konvenciją arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali nurodyti teritoriją (-as), kuriai (-ioms) taikoma ši Konvencija.
(2)Bet kuri Šalis gali vėliau Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuota deklaracija išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai toje deklaracijoje nurodytai teritorijai. Tokiai teritorijai ši Konvencija įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokią deklaraciją, dieną.
(3)Bet kokia deklaracija dėl bet kokios iš joje nurodytų teritorijų, pateikta pagal abi pirmesnes šio straipsnio dalis, gali būti atšaukta Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu. Atšaukimas įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą, dieną.
33 straipsnis. Sąlyga dėl federacinių valstybių
(1)Federacinė valstybė gali pasilikti teisę prisiimti pagal šią Konvenciją įsipareigojimus, atitinkančius pagrindinius principus, kuriais reglamentuojami jos centrinės valdžios ir ją sudarančių valstybių ar kitų panašių teritorinių vienetų tarpusavio santykiai, jeigu ši Konvencija taikoma tos federacinės valstybės centrinei valdžiai.
(2)Dėl šios Konvencijos nuostatų, kurių taikymas priklauso federacinę valstybę sudarančių valstybių ar kitų panašių teritorinių vienetų, kurie pagal federacijos konstitucinę sistemą neprivalo imtis teisėkūros priemonių, jurisdikcijai, federacinė vyriausybė informuoja tokių valstybių kompetentingas institucijas apie minėtas nuostatas, pareikšdama savo palankią nuomonę, ir ragina jas imtis atitinkamų veiksmų joms įgyvendinti.
34 straipsnis. Išlygos
(1)Bet kuri valstybė, pasirašydama šią Konvenciją arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu rašytiniu pranešimu deklaruoti, kad naudojasi 33 straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga.
(2)Dėl šios Konvencijos negali būti daroma jokių kitų išlygų.
35 straipsnis. Denonsavimas
(1)Bet kuri Šalis gali bet kuriuo metu Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu denonsuoti šią Konvenciją.
(2)Toks denonsavimas įsigalioja pirmą kito mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą, dieną.
36 straipsnis. Pranešimas
Europos Tarybos generalinis sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, jos narėmis nesančioms valstybėms, kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, Europos Sąjungai, visoms valstybėms signatarėms, visoms susitariančiosioms valstybėms, visoms Šalims ir visoms kitoms valstybėms, kurios buvo pakviestos prisijungti prie šios Konvencijos, praneša apie:
(a)kiekvieną pasirašymą;
(b)kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą;
(c)kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo pagal jos 30 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 31 straipsnio 2 dalį datą;
(d)kiekvieną pakeitimą, priimtą pagal 28 straipsnį, ir apie tokio pakeitimo įsigaliojimo datą;
(e)kiekvieną deklaraciją, pateiktą pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą;
(f)kiekvieną išlygą, padarytą pagal 34 straipsnį, ir apie tokios išlygos atšaukimą;
(g)kiekvieną denonsavimą pagal 35 straipsnį;
(h)bet kokį kitą veiksmą, deklaraciją, pranešimą ar informaciją, susijusius su šia Konvencija.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta [vieta] 202[4] m. [mėnuo] ... d. anglų ir prancūzų kalbomis (abu tekstai yra vienodai autentiški) vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas kopijas perduoda kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, jos narėmis nesančioms valstybėms, kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, Europos Sąjungai ir visoms valstybėms, pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos.
