EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 24

COM(2023) 279 final

2023/0167(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl Sąjungos neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos taisyklių iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2016/97

{SEC(2023) 330 final} - {SWD(2023) 278 final} - {SWD(2023) 279 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šiam tikslui pritaria teisės aktų leidėjai: 

–2020 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadose dėl Komisijos veiksmų plano dėl kapitalo rinkų sąjungos 2 Taryba paragino Komisiją pradėti įgyvendinti veiksmų plano dalis, kuriomis siekiama skatinti investavimo veiklą, visų pirma neprofesionaliųjų investuotojų ES viduje, kartu užtikrinant vartotojų ir investuotojų aukšto lygio apsaugą;  

–2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo 3 , kuria iš esmės remiamos priemonės, kuriomis siekiama padidinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad didesnis neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimas priklauso nuo investavimo kultūros pokyčių ir kad toks pokytis gali įsigalioti tik tada, kai neprofesionalieji investuotojai įsitikins, jog investavimas į kapitalo rinkas yra patrauklus, nors kartu kelia priimtiną ir aiškiai apibrėžtą riziką. 

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

–investicinių paslaugų teikimu (toliau – FPRD),

–draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugų teikimu trečiosioms šalims (toliau – DPPD),

–draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimu ir jos vykdymu ES (toliau – direktyva „Mokumas II“),

–įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (toliau – KIPVPS), derinimu,

–alternatyvaus investavimo fondų valdytojais (toliau – AIFVD).

Direktyvų teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalis ir, visų pirma direktyvų 2009/138/EB ir 2016/97 atveju, 62 straipsnis. Siekiant toliau derinti esamas taisykles arba nustatyti naujas standartizuotas taisykles, turi būti imamasi ES lygmens veiksmų pagal šiuos straipsnius.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Dabartinėse produktų priežiūros ir valdymo taisyklėse nustatyta produktų kūrimo ir platinimo reglamentavimo sistema. Tačiau reikia toliau gerinti padėtį, siekiant užtikrinti, kad neprofesionaliesiems investuotojams būtų siūlomi tik ekonomiškai naudingi produktai. Kai kurie mažmeniniai investiciniai produktai rinkoje vis dar pasižymi nepagrįstai didelėmis sąnaudomis ir (arba) nėra naudingi neprofesionaliesiems investuotojams.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

–priemonę, kuria siekiama uždrausti mokėti paskatas tik pavedimų vykdymo aplinkoje, kurioje konsultacijos neteikiamos;

–sustiprintą geriausių kliento interesų principą, taikomą ir FPRD, ir DPPD;

–geresnį informacijos apie paskatų mokėjimą atskleidimą klientui, įskaitant paprastą paskatų paaiškinimą.

Komisija atidžiai stebės šių priemonių poveikį rinkai, remdamasi išsamia informacija (pateikta vykdant įsipareigojimus pagal ekonominio naudingumo principą). Praėjus trejiems metams nuo dokumentų rinkinio priėmimo, Komisija įvertins šios paskatų tvarkos poveikį neprofesionaliesiems investuotojams, atsižvelgdama į papildomas apsaugos priemones, kurių imtasi, ir parengs ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei atlikus vertinimą paaiškės, kad, nepaisant papildomų apsaugos priemonių, žala vartotojams išlieka, Komisija apsvarstys galimybę pasiūlyti alternatyvių priemonių, atitinkančių geresnio reglamentavimo taisykles, įskaitant tolesnį paskatų draudimo išplėtimą.

–kalbant apie problemos apimtį bei mastą ir jos poveikį mažmeninių finansinių paslaugų ekosistemai, galutiniame tekste pagrindinės ekonominės aplinkybės yra geriau paaiškintos ir pagrįstos duomenimis. Geriau paaiškinama žala vartotojams, taip pat apibūdinami klausimai, dabar akcentuojant, kad reikia imtis skubių veiksmų. Galutiniame tekste pateikiant pagrindinius politinius sprendimus ir gretutines priemones taip pat išsamiau aptariami tam tikri politikos galimybių elementai;

–įtrauktos išsamesnės kiekybinės ir kitos analizės. Pagerintas bendras tinkamiausių galimybių rinkinio sąnaudų ir naudos pristatymas. Pateikti papildomi paskatų draudimo ir ekonominio naudingumo užtikrinimo priemonių poveikio įverčiai. Išsamiau paaiškinami informacijos atskleidimo priemonių kiekybinio įvertinimo apribojimai. Be to, galutiniame tekste išsamiau aptariamas kokybinis ekonominis poveikis, įskaitant, be kita ko, diskusiją apie tai, kaip tam tikros priemonės yra tarpusavyje susijusios. Galiausiai į priedus įtrauktas poveikio MVĮ kriterijus;

–dėl gretutinių priemonių, kurios, be pagrindinių priemonių, padeda spręsti nustatytas problemas, galutiniame tekste pateikiama papildoma lentelė, kurioje nurodomos priede vertinamos gretutinės priemonės, problema, kurią jomis siekiama spręsti, ir tikslas, kurio jomis siekiama. Tekste taip pat paaiškinama, kaip gretutinės priemonės sąveikauja su tinkamiausiomis galimybėmis ir turi sinergijos poveikį. Įtraukta pastraipa, kurioje išdėstomas alternatyvus svarstytų galimybių derinys, į kurį nebuvo įtrauktas paskatų draudimas. Šioje pastraipoje taip pat pateikiamas paaiškinimas, kodėl paskatų draudimas neįtrauktas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

–pašalinami direktyvos „Mokumas II“, DPPD ir MIPP ir DIP informacijos apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus teikimo klientams reikalavimų nenuoseklumai ir dubliavimasis, nes tai gali būti naudinga draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams, kartu išsaugant aukštą neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą;

–į FPRD įtraukiamos nuostatos, kuriomis supaprastinamas reglamentavimas, taikomas tiems investuotojams, kurie turi tinkamų žinių, patirties ir galimybę padengti nuostolius. Tai reiškia, kad bus sumažintas informacijos perteklius tokiems investuotojams ir produktų kūrėjai bei platintojai veiksmingiau naudos išteklius;

–kalbant apie skaitmeninę parengtį, reguliavimo tikslais atskleidžiamos informacijos ir rinkodaros neprofesionaliesiems klientams nuostatos pritaikomos taip, kad būtų tinkamos skaitmeniniam naudojimui, užtikrinant, kad elektroninis formatas būtų standartinis, paaiškinant, kaip atskleidžiama informacija apie produktus turėtų būti pateikiama skaitmeninėje aplinkoje, ir nustatant papildomas rinkodaros pranešimų, be kita ko, socialiniuose tinkluose ir kitais skaitmeniniais kanalais, apsaugos priemones.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2 straipsnio 15 dalimi į DPPD 23 straipsnį (nauja 23 straipsnio 1 dalis) įtraukiama nauja nuostata, kuria leidžiama automatiškai atskleisti informaciją skaitmeniniu būdu, laikantis FPRD jau nustatyto įpareigojimo. Ši taisyklė bus taikoma visiems draudimo produktams, todėl ji taikoma ne tik draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams. 1 straipsnio 12 dalies g punktu FPRD 24 straipsnis papildomas nauja 5b dalimi, o 2 straipsnio 15 punktu į DPPD 23 straipsnį įtraukiama nauja 4 dalis, kuriomis atitinkamai ESMA ir EIOPA suteikiami įgaliojimai parengti gaires, susijusias su informacijos atskleidimu elektroniniu formatu.

1 straipsnio 13 dalimi į FPRD įtraukiamas naujas 24b straipsnis, kuriuo reglamentuojamas tik investicinių įmonių informacijos apie išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių atliktus mokėjimus, atskleidimas reguliavimo tikslais. Kai kurios esamų nuostatų dėl išlaidų ir mokesčių pagal FPRD 24 straipsnio 4 dalį dalys perkeliamos į FPRD 24b straipsnio 1 dalį. FPRD 24b straipsnyje papildomai numatytas tokios informacijos apie išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus standartizuotas pateikimas. Jame taip pat reikalaujama standartizuotu ir suprantamu būdu, konkrečiai kalbant apie trečiųjų šalių mokėjimus, paaiškinti jų tikslą ir kiekybiškai įvertinti jų poveikį numatomai grąžai. 2 straipsnio 20 dalimi iš dalies keičiamas DPPD 29 straipsnis, siekiant patobulinti ir papildyti esamas nuostatas dėl ikisutartinės informacijos atskleidimo platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Tokiu būdu DPPD 29 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas reikalavimas atskleisti informaciją apie visas išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus, taip pat apie jų poveikį tikėtinai grąžai.

Pagal FPRD 24b straipsnio 2 dalį ir DPPD 29 straipsnio 4 dalį atitinkamai ESMA ir EIOPA, remdamosi išankstiniais vartotojų tyrimais, turės parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose bus nustatytas formatas ir terminija, kuriuos įmonės turėtų naudoti atskleisdamos informaciją apie išlaidas ir mokesčius pagal FPRD ir atskleisdamos ikisutartinę informaciją pagal DPPD.

Į naujas FPRD 24b straipsnio 4 ir 5 dalis ir DPPD 29 straipsnio 2 ir 3 dalių papildymus įtrauktas reikalavimas investicinėms įmonėms, taip pat draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinančioms draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams teikti visiems neprofesionaliesiems ir kitiems klientams metinę ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikiama informacija apie išlaidas ir mokesčius, įskaitant trečiųjų šalių mokėjimus, ir veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į siūlomus investicinius produktus, juose taip pat nustatyti minimalieji informacijos reikalavimai, kurie turi būti įtraukti į metinę ataskaitą. Atsižvelgiant į ilgalaikes draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie dažnai naudojami išėjimo į pensiją tikslais, savybes, DPPD 29 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad metinėje ataskaitoje apie šiuos produktus būtų pateikiama papildomų informacijos elementų, pvz., pakoreguotos individualios numatomų rezultatų prognozės pasibaigus sutartiniam ar rekomenduojamam laikymo laikotarpiui (f punktas).

Pasiūlyme pateikiama keletas naujų nuostatų, kuriomis siekiama spręsti nesubalansuotų ar klaidinančių rinkodaros pranešimų, kuriuose pabrėžiama tik nauda, rizikos klausimą ir patikslinti investicinių įmonių ir draudimo produktų platintojų atsakomybę, susijusią su rinkodaros pranešimais, įskaitant atvejus, kai naudojamasi skaitmeniniais kanalais ir pasikliaujama trečiosiomis šalimis.

FPRD 24c straipsnio 4 dalyje ir DPPD 26a straipsnio 4 dalyje numatytas atsakomybės už rinkodaros pranešimų turinį ir naudojimą pasidalijimas tarp investicinių produktų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kūrėjų ir platintojų.

FPRD 24c straipsnio 5 dalyje ir DPPD 26a straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad įmonių valdymo organai gautų metines ataskaitas apie rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos strategijų naudojimą, rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos įpareigojimų laikymąsi, taip pat apie pažeidimus, apie kuriuos pranešta, ir apie siūlomus sprendimus, kuriais nustatomi įpareigojimai dėl rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos, atitinkamai pagal FPRD ir DPPD.

FPRD 24c straipsnio 7 dalimi ir DPPD 26a straipsnio 7 dalimi esama pareiga saugoti duomenis išplečiama aprėpiant visus rinkodaros pranešimus, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai pateikia investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai. Šis įpareigojimas apima 5 metų laikotarpį ir kompetentingų institucijų prašymu leidžia taikyti iki 7 metų nukrypti leidžiančią nuostatą.

FPRD 24c straipsnio 6 dalyje ir DPPD 26a straipsnio 6 dalyje valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus laiku ir veiksmingai imtis veiksmų dėl pirmiau nurodytų pareigų nevykdymo.

Iš dalies pakeisti produktų priežiūros ir valdymo taisykles, siekiant užtikrinti, kad nebūtų primetamos nepagrįstos išlaidos ir kad produktai būtų ekonomiškai naudingi neprofesionaliesiems investuotojams

–1 straipsnio 16 dalimi ir 2 straipsnio 4 dalimi atitinkamai įtraukiamas naujas FPRD 35a straipsnis ir DPPD 9a straipsnis, siekiant nustatyti investicinių įmonių ir draudimo produktų platintojų ataskaitų apie jų tarpvalstybinę veiklą teikimą. Tai leis nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, taip pat ESMA ir EIOPA geriau apžvelgti tarpvalstybinio paslaugų teikimo vidaus rinkoje mastą, nustatyti sritis, kurioms turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio ir kuriose gali prireikti tvirtesnio bendradarbiavimo, ir kodifikuoti ataskaitų teikimą, kuris jau didžia dalimi vykdomas EPI iniciatyva;

–1 straipsnio 21 dalimi ir 2 straipsnio 7 dalimi atitinkamai įtraukiamas naujas FPRD 87a straipsnis ir DPPD 12b straipsnis, siekiant numatyti sukurti bendradarbiavimo platformas, kurios palengvintų glaudesnį nacionalinių kompetentingų institucijų ir Europos priežiūros institucijų bendradarbiavimą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus. Jomis taip pat siekiama sustiprinti ESMA ir EIOPA vaidmenį sudėtingais tarpvalstybiniais atvejais, kai dalyvaujančios priežiūros institucijos bendradarbiavimo platformoje nepasiekia bendros nuomonės;

–FPRD 86 straipsnyje ir DPPD 5, 8 ir 9 straipsniuose jau numatytas mechanizmas, pagal kurį priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali imtis atsargumo priemonių žalingo elgesio atveju. Šios iš dalies keičiančios direktyvos 1 straipsnio 20 dalyje siūloma iš dalies pakeisti esamas nuostatas, kad būtų paspartintas ir supaprastintas NKI bendradarbiavimas, palengvinant keitimąsi informacija ir sąlygas, kuriomis priimančiosios valstybės narės institucija gali imtis veiksmų (jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija veiksmų nesiima arba veikia netinkamai). Kompetentingos institucijos taip pat galės tiesiogiai remtis priimančiosios šalies kompetentingos institucijos nustatytais faktais, kai jų teritorijoje stebima panaši žalinga veikla ir buveinės šalies institucija nesiima tinkamų veiksmų, kad ją nutrauktų. 2 straipsnio 3 dalyje numatyti panašūs DPPD 5 straipsnio pakeitimai.

2023/0167 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl Sąjungos neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos taisyklių iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2016/97

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 33 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pagrindinis kapitalo rinkų sąjungos (KRS) tikslas – užtikrinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti kapitalo rinkų siūlomomis investavimo galimybėmis. Tam vartotojams turėtų padėti reglamentavimo sistema, leidžianti jiems priimti jų poreikius ir tikslus atitinkančius investicinius sprendimus ir tinkamai juos apsauganti bendrojoje rinkoje. Priemonių rinkiniu pagal ES mažmeninio investavimo strategiją siekiama pašalinti nustatytus trūkumus;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/65/EB 34 , 2009/138/EB 35 , 2011/61/ES 36 , 2014/65/ES 37 ir (ES) 2016/97 38 siekiama apsaugoti neprofesionaliuosius investuotojus ir didinti neprofesionaliųjų investuotojų pasitikėjimą ir gebėjimus priimant svarbius finansinius sprendimus. Komisija, vertindama šią sistemą, nustatė keletą svarbių problemų, įskaitant neprofesionaliesiems investuotojams kylančius sunkumus suprasti ir palyginti investavimo pasiūlymus remiantis informacijos atskleidimo dokumentais, kurie nėra pakankamai aktualūs ir nepadeda jiems priimti sprendimų. Be to, Komisijos darbe atkreiptas dėmesys į didėjančią riziką, susijusią su klaidinančia rinkodaros informacija ir praktika, plintančia skaitmeniniais kanalais, ir į produktų kūrimo ir platinimo trūkumus, dėl kurių neprofesionalieji investuotojai gali patirti nepagrįstai didelių išlaidų. Komisijos darbe taip pat atkreiptas dėmesys į konsultacijų dėl investicijų proceso šališkumo riziką;

(3)trečiųjų šalių mokėjimai, pavyzdžiui, mokesčiai, komisiniai arba bet kokia piniginė ar nepiniginė nauda, kuriuos investicinės įmonės, draudimo įmonės ir tarpininkai moka kitiems asmenims nei klientas arba gauna iš jų, taip pat vadinami paskatomis ir atlieka svarbų vaidmenį Sąjungoje platinant mažmeninius investicinius produktus. Esamos direktyvose 2014/65/ES ir (ES) 2016/97 nustatytos taisyklės, skirtos interesų konfliktams valdyti, įskaitant paskatų mokėjimo apribojimus ir skaidrumą, pasirodė esančios nepakankamai veiksmingos mažinant žalą vartotojams ir lėmė skirtingą neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos lygį visuose produktų segmentuose ir platinimo kanaluose. Todėl būtina toliau stiprinti investuotojų apsaugos sistemą siekiant užtikrinti, kad neprofesionaliųjų klientų interesai būtų vienodai apsaugoti visoje Sąjungoje. Atsižvelgiant į galimą trikdomąjį poveikį, kurį gali sukelti visiškas paskatų draudimas, tikslinga laikytis pakopinio požiūrio ir pirmiausia sugriežtinti reikalavimus, susijusius su paskatų mokėjimu ir gavimu, siekiant pašalinti galimus interesų konfliktus ir užtikrinti geresnę neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą, o antru etapu peržiūrėti sistemos veiksmingumą ir pasiūlyti alternatyvių priemonių pagal geresnio reglamentavimo taisykles, įskaitant, jei tinkama, galimą paskatų draudimą;

(4)siekiant pašalinti bet kokią žalą vartotojams, atsiradusią dėl to, kad buvo sumokėtos ir gautos paskatos už pardavimus be konsultacijos, tikslinga uždrausti mokėti tokias paskatas ir jas gauti. Direktyvos 2014/65/ES atveju toks draudimas apimtų pavedimų vykdymą arba priėmimą ir perdavimą, o Direktyvos (ES) 2016/97 atveju – pardavimą be konsultacijos. Siekiant nesuvaržyti emitentų galimybių gauti finansavimą, tas draudimas neturėtų būti taikomas mokėjimams, susijusiems su emitentui teikiamomis draudimo ir platinimo paslaugomis, kai investicinė įmonė taip pat vykdo pavedimą arba perduoda pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas galutiniam investuotojui. Be to, konsultacijos dėl investicijų dažnai derinamos su pavedimų vykdymo arba priėmimo ir perdavimo paslaugos teikimu. Tokiais atvejais, kai pagrindinė paslauga yra konsultacijos dėl investicijų, draudimas neturėtų būti taikomas pavedimų, susijusių su vienu ar daugiau to kliento sandorių, kuriems taikoma ta konsultacija, vykdymui arba priėmimui ir perdavimui. Nedidelė nepiniginė nauda, neviršijanti 100 EUR arba tokio masto ir pobūdžio, kad ji negalėtų būti laikoma pažeidžiančia pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į geriausius neprofesionaliojo investuotojo interesus, taip pat turėtų būti leidžiama, jei ji yra aiškiai atskleista;

(5)siekiant užkirsti kelią neprofesionaliųjų klientų klaidinimui, Direktyvoje (ES) 2016/97 svarbu nustatyti, kad, remiantis galiojančiomis Direktyvos (ES) 2014/65 taisyklėmis, draudimo tarpininkai, nurodantys savo klientams, kad teikia nepriklausomas konsultacijas, neturėtų priimti paskatų už tokias konsultacijas. Ši taisyklė neturėtų trukdyti konsultacijas klientams siūlantiems draudimo tarpininkams priimti paskatų, jeigu konsultacijos nėra pristatomos kaip nepriklausomos, neprofesionalieji klientai informuojami apie paskatas pagal taikytinus skaidrumo reikalavimus ir laikomasi kitų teisinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo veikti atsižvelgiant į geriausius kliento interesus;

(6)esamos apsaugos priemonės, pagal kurias mokama arba gaunama paskata, kuri pagal Direktyvos 2014/65/ES reikalavimą turi būti skirta pagerinti klientui teikiamos paslaugos kokybę arba pagal Direktyvą (ES) 2016/97 neturi daryti neigiamo poveikio klientui teikiamos paslaugos kokybei, interesų konfliktus mažina nepakankamai veiksmingai. Todėl tikslinga tuos kriterijus išbraukti ir Direktyvoje 2014/65/ES bei Direktyvoje (ES) 2016/97 nustatyti naują bendrą kriterijų, kuriuo būtų išsamiau paaiškinta, kaip finansų patarėjai turėtų taikyti principą veikti kuo labiau atsižvelgiant į geriausius kliento interesus. Finansų patarėjai savo konsultacijas turėtų grįsti tinkamu finansinių produktų asortimentu. Nustatę klientams tinkamas priemones, jie turėtų rekomenduoti savo klientams ekonomiškai efektyviausius panašius produktus. Be to, finansų patarėjai taip pat turėtų sistemingai rekomenduoti bent vieną produktą, neturintį savybių, kurios gali būti nebūtinos kliento investavimo tikslui pasiekti, kad neprofesionaliesiems investuotojams taip pat būtų pateiktos alternatyvios ir galbūt mažiau kainuojančios galimybės. Tokios savybės gali būti, pavyzdžiui, fondai, turintys investavimo strategiją, susijusią su didesnėmis sąnaudomis, kapitalo garantija ir struktūrizuoti produktai su apsidraudimo elementais. Jei konsultantai taip pat nusprendžia rekomenduoti produktą, turintį papildomų savybių, dėl kurių klientas patiria papildomų išlaidų, jie turėtų aiškiai nurodyti tokios rekomendacijos priežastį ir atskleisti atitinkamas papildomas išlaidas. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atveju konsultantai taip pat turėtų užtikrinti, kad į produktą įtraukta draudimo apsauga atitiktų kliento draudimo reikalavimus ir poreikius;

(7)siekiant užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai suprastų bendrą paskatų sąvoką, interesų konflikto galimybę, taip pat paskatų poveikį bendroms sąnaudoms ir tikėtinai grąžai, reikėtų toliau griežtinti esamus paskatų atskleidimo reikalavimus;

(8)siekiant sudaryti sąlygas rengti nepriklausomas konsultacijas už pagrįstą kainą, nepriklausomiems konsultantams turėtų būti leidžiama teikti konsultacijas neprofesionaliesiems investuotojams dėl gerai diversifikuotų, nekompleksinių ir ekonomiškai efektyvių produktų, remiantis mažesniu tinkamumo vertinimui surinktų duomenų rinkiniu. Tokių konsultacijų taikymo sritis turėtų būti aiškiai atskleista neprofesionaliesiems investuotojams likus pakankamai laiko iki konsultacijų teikimo. Atsižvelgiant į rekomenduojamų produktų įvairovę, neturėtų būti reikalaujama, kad nepriklausomi finansų konsultantai iš klientų gautų ir įvertintų informaciją, susijusią su jų žiniomis ir patirtimi arba esamais portfeliais;

(9)siekdama įvertinti šių priemonių veiksmingumą, praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos ir pasikonsultavusi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), Komisija turėtų parengti trečiųjų šalių mokėjimų poveikio mažmeninėms investicijoms ataskaitą, prie kurios prireikus turėtų būti pridedami pasiūlymai dėl tolesnio sistemos stiprinimo;

(10)su investiciniais produktais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais susijusių išlaidų ir mokesčių lygis gali turėti didelį poveikį investicijų grąžai, o tai gali būti ne visada akivaizdu neprofesionaliesiems investuotojams. Siekdamos užtikrinti, kad produktai neprofesionaliesiems investuotojams būtų ekonomiškai naudingi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės, kurioms pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą (ES) 2016/97 suteiktas leidimas kurti arba platinti investicinius produktus, turėtų aiškius kainodaros procesus, pagal kuriuos būtų galima aiškiai nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visas neprofesionaliesiems investuotojams tenkančias išlaidas ir kurie būtų skirti užtikrinti, kad išlaidos ir mokesčiai, kurie yra įtraukti į investicinius produktus arba kurie yra susiję su jų platinimu, būtų pagrįsti ir proporcingi produkto savybėms, tikslams, strategijai ir tikėtiniems veiklos rezultatams;

(11)kadangi mažmeninių investicinių produktų paketų apmokestinimo struktūrą nustato kūrėjas, būtent kūrėjas turi įvertinti, ar į investicinius produktus įtrauktos sąnaudos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi. Remdamiesi šiais vertinimais platintojai turėtų atlikti panašius vertinimus, kad būtų papildomai atsižvelgta į platinimo ir kitas išlaidas, kurios dar nebuvo įtrauktos į kūrėjo vertinimą;

(12)tiek kūrėjų, tiek platintojų lygmeniu vykdomas kainodaros procesas, kaip produkto valdymo sistemos dalis, turėtų sustiprinti esamą koncepciją, kad investiciniai produktai, skirti konkrečiai tikslinei rinkai, turėtų būti kuriami taip, kad tai tikslinei rinkai būtų suteikta vertė;

(13)siekiant, kad kainodaros procesas būtų objektyvesnis ir kad kūrėjams, platintojams ir kompetentingoms institucijoms būtų suteikta priemonė, leidžianti veiksmingai palyginti tos pačios rūšies produkto investicinių produktų išlaidas, tiek ESMA, tiek EIOPA turėtų parengti lyginamuosius indeksus, grindžiamus duomenimis, susijusiais su investicinių produktų išlaidomis ir veiklos rezultatais, į kuriuos kūrėjai ir platintojai turėtų atsižvelgti savo kainodaros procesuose. Jei palyginimo su atitinkamu lyginamuoju indeksu rezultatai rodo, kad investuotojų išlaidos ir veiklos rezultatai su lyginamuoju indeksu nedera, produktas neturėtų būti platinamas neprofesionaliesiems investuotojams, išskyrus atvejus, kai papildomais tyrimais ir tolesniais vertinimais nustatoma, kad produktas vis dėlto yra ekonomiškai naudingas tikslinei rinkai, pavyzdžiui, tuo atveju, kai produktas turi papildomų specialių savybių, kurios būtų laikomos svarbiomis konkrečiai investuotojų grupei, turinčiai nustatytų konkrečių poreikių ir tikslų, tačiau kurios neatsispindi investicinių produktų grupės, kuriai parengtas lyginamasis indeksas, aprašyme;

(14)siekiant padėti kūrėjams ir platintojams atlikti vertinimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai, naudotini nustatant, ar išlaidos ir veiklos rezultatai yra pagrįsti ir proporcingi;

(15)siekiant sudaryti sąlygas ESMA ir EIOPA parengti patikimus lyginamuosius indeksus, pagrįstus patikimais duomenimis, turėtų būti reikalaujama, kad investicinių produktų kūrėjai ir platintojai teiktų kompetentingoms institucijoms būtinus duomenis, kad juos būtų galima toliau perduoti ESMA ir EIOPA. Siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas, susijusias su naujomis ataskaitų teikimo pareigomis, ir išvengti nereikalingo dubliavimosi, duomenų rinkiniai turėtų būti kuo labiau grindžiami ES teisėje įtvirtintomis informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo pareigomis. ESMA ir EIOPA turėtų parengti techninius reguliavimo standartus, pagal kuriuos būtų nustatomi teiktinos informacijos duomenų rinkiniai, duomenų standartai ir metodai bei formatai;

(16)tam tikriems finansinių priemonių, kurioms taikoma mažmeninių produktų paketų apibrėžtis pagal Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 dalį, kūrėjams negali būti taikoma 16-a straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas arba jokia kita lygiavertė pareiga teikti ataskaitas. Tokiais atvejais investicinė įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti tokias finansines priemones, turėtų pateikti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms išsamią informaciją apie šių produktų išlaidas, mokesčius ir savybes. KIPVPS direktyvoje ir AIFVD teisės aktų rinkinyje nustatytos pareigos teikti pirmiau nurodytus duomenis turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(17)atsižvelgiant į mažmeninių investicinių produktų pasiūlos įvairovę, ESMA ir EIOPA lyginamųjų indeksų rengimas turėtų būti evoliucinis procesas, pradedant nuo investicinių produktų, kuriuos dažniausiai perka neprofesionalieji investuotojai, ir palaipsniui remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, siekiant išplėsti indeksų aprėptį ir pagerinti jų kokybę;

(18)direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES reikalaujama, kad alternatyvaus investavimo fondai (AIF) ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonės veiktų tinkamai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, atsižvelgdamos į savo valdomų investicinių fondų ir jų investuotojų interesus. Todėl AIF ir KIPVPS valdymo įmonės turėtų užkirsti kelią tam, kad iš investicinių fondų ir jų investuotojų būtų surenkamos nepagrįstos išlaidos. Turėtų būti reikalaujama, kad AIF ir KIPVPS valdymo įmonės nustatytų patikimą kainodaros procesą, kuris turėtų apimti tiesiogiai ar netiesiogiai investicinių fondų ar jų investicinių vienetų savininkams tenkančių ir tokiu būdu investuotojų patiriamų išlaidų nustatymą, analizę ir peržiūrą. Išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis, jei jos atitinka KIPVPS ir AIF ikisutartinius dokumentus, yra būtinos jų veikimui ir investuotojai jų patiria teisingai;

(19)KIPVPS ir AIF valdymo įmonės turėtų kompensuoti investuotojams nepagrįstai patirtas išlaidas, įskaitant atvejus, kai išlaidos buvo neteisingai apskaičiuotos investuotojų nenaudai, ir apie tai informuoti kompetentingas institucijas, investicinių fondų finansų auditorius ir jų valdytojus bei tų fondų depozitoriumą. Siekiant skatinti geresnį vykdymo užtikrinimą ir pasiekti konkrečių rezultatų neprofesionaliesiems investuotojams, būtina suderinti valstybių narių administracinius ir sankcijų taikymo įgaliojimus. Pareiga mokėti investuotojams kompensacijas turėtų būti įtraukta kaip galima administracinė priemonė ir sankcija, kad tokia galimybė būtų visose valstybėse narėse;

(20)kainodaros procesu pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES turėtų būti užtikrinta, kad neprofesionaliųjų investuotojų patiriamos išlaidos būtų pagrįstos ir proporcingos produkto savybėms, visų pirma investavimo tikslui ir strategijai, rizikos lygiui ir numatomai fondų grąžai, kad KIPVPS ir AIF būtų ekonomiškai naudingi investuotojams. KIPVPS ir AIF valdymo įmonės turėtų likti atsakingos už jų kainodaros proceso kokybę. Visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad išlaidos būtų palyginamos su rinkos standartais, be kita ko, palygindamos fondų, turinčių panašias investavimo strategijas ir charakteristikas, kurios yra viešai prieinamose duomenų bazėse, išlaidas. Tačiau siekiant, kad kainodaros procesas būtų objektyvesnis ir kad KIPVPS ir AIF valdymo įmonės bei kompetentingos institucijos turėtų priemonę, leidžiančią veiksmingai palyginti tos pačios rūšies investicinių produktų išlaidas, ESMA, be kitų kriterijų, įtrauktų į KIPVPS ir AIF valdymo įmonių kainodaros procesą, turėtų parengti lyginamuosius indeksus, grindžiamus duomenimis, susijusiais su investicinių produktų, kuriuos ESMA gauna teikdama priežiūros ataskaitas, išlaidomis ir veiklos rezultatais, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tos pačios rūšies produkto ekonominį naudingumą. Atsižvelgiant į Komisijos prioritetą vengti nereikalingos administracinės naštos ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus, tie lyginamieji indeksai turėtų būti grindžiami turimais viešai atskleidžiamos informacijos ir priežiūros ataskaitų duomenimis, išskyrus atvejus, kai išimties tvarka būtina pateikti papildomus duomenis. Investicinių fondų, siūlančių menką ekonominį naudingumą arba nukrypstančių nuo ESMA lyginamųjų indeksų, produktai neturėtų būti platinami neprofesionaliesiems investuotojams, nebent atlikus tolesnį vertinimą būtų nustatyta, kad produktas vis dėlto yra ekonomiškai naudingas. Vertinimas ir priemonės, kurių imtasi, turėtų būti dokumentuojami ir pateikiami kompetentingoms institucijoms jų prašymu;

(21)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi minimalieji reikalavimai, taikomi kainodaros procesui, kad KIPVPS, AIF ir jų investicinių vienetų savininkams nebūtų taikomos nepagrįstos išlaidos, ekonominio naudingumo vertinimui ir, kai reikia, taisomųjų priemonių taikymui tais atvejais, kai išlaidos nėra pagrįstos arba nėra proporcingos numatomai KIPVPS ir AIF grąžai (jei yra), jų rizikos lygiui, investavimo tikslui ir strategijai, taip pat tokio vertinimo ir priemonių dokumentavimui;

(22)darbuotojų žinios ir kompetencija yra labai svarbios užtikrinant kokybiškas konsultacijas. Pagal Direktyvą 2014/65/ES, Direktyvą (ES) 2016/97 ir nesuderintą nacionalinę teisę veikiantys konsultantai laikosi labai skirtingų nuomonių dėl to, kas laikytina būtina. Siekiant pagerinti konsultacijų kokybę ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES, turėtų būti nustatyti griežtesni minimalieji bendri būtinų žinių ir kompetencijos reikalavimų standartai. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į didėjantį finansinių priemonių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kūrimo sudėtingumą ir nuolatines inovacijas, taip pat į didėjančią su tvarumu susijusių aspektų svarbą. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad investicinės įmonės ir draudimo bei perdraudimo produktų platintojai užtikrintų, kad fiziniai asmenys, investicinės įmonės vardu arba kaip draudimo tarpininkai teikiantys konsultacijas dėl investicijų, ir atitinkami draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų darbuotojai turėtų žinių ir kompetencijos, būtinų jų pareigoms vykdyti. Siekiant patikinti klientus ir kompetentingas institucijas, kad tokių fizinių asmenų, draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų darbuotojų žinių ir kompetencijos lygis atitinka reikiamus standartus, tokios žinios ir kompetencija turėtų būti patvirtintos sertifikatu. Reguliarus profesinis tobulinimasis ir mokymas yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotos ir atnaujinamos darbuotojų, konsultuojančių arba parduodančių investicinius produktus ar draudimo principu pagrįstus investicinius produktus klientams, žinios ir kompetencija. Šiuo tikslu būtina reikalauti, kad konsultacijas dėl investicijų teikiantys fiziniai asmenys per metus mokytųsi ir keltų kvalifikaciją bent minimalų valandų skaičių ir kad jie įrodytų, jog sėkmingai baigė tokį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, pateikdami sertifikatą;

(23)didėjantis investicinių paslaugų teikimas skaitmeninėmis priemonėmis suteikia neprofesionaliesiems investuotojams naujų galimybių. Be to, tos paslaugos suteikia investicinėms įmonėms ir draudimo produktų platintojams galimybę greičiau platinti investicinius produktus ir paslaugas didesnei neprofesionaliųjų investuotojų grupei, o tai gali kelti papildomą riziką. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai ir procedūros, kurie būtų pakankami, kad būtų galima greitai reaguoti į bet kokį galiojančių taisyklių nesilaikymą, įskaitant atvejus, kai tai daroma skaitmeninėmis priemonėmis ir kai tai daro veiklos leidimo neturintys subjektai. Todėl tikslinga, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis būtinų veiksmų, kai jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad fizinis ar juridinis asmuo teikia investicines paslaugas neturėdamas tinkamo veiklos leidimo arba kad draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė platina draudimo principu pagrįstus investicinius produktus neužregistravę ar negavę veiklos leidimo. Kai tie veiksmai susiję su fiziniu asmeniu, skelbiant kompetentingos institucijos priimtą sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atliekamas pagal 71 straipsnio 1 dalį pateiktų asmens duomenų skelbimo proporcingumo vertinimas. Kompetentingos institucijos turėtų informuoti ESMA ir EIOPA apie tokį elgesį, o ESMA ir EIOPA turėtų konsoliduoti ir paskelbti visus susijusius kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, kad tokia informacija būtų prieinama neprofesionaliesiems investuotojams, kad jie galėtų nustatyti galimus sukčiavimo atvejus. Kalbant apie fizinius asmenis, siekiant išvengti asmeninės informacijos, kurią kompetentinga institucija laiko neproporcinga, atskleidimo skelbiant visų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų konsoliduotą sąrašą, ESMA ir EIOPA, be pačios kompetentingos institucijos atskleistos informacijos, neturėtų atskleisti jokios papildomos informacijos;

(24)tarpvalstybinių investicinių paslaugų teikimas yra labai svarbus kuriant kapitalo rinkų sąjungą, o tinkamas taisyklių vykdymo užtikrinimas yra pagrindinis bendrosios rinkos elementas. Nors buveinės valstybė narė yra atsakinga už investicinės įmonės priežiūrą tarpvalstybinio paslaugų teikimo atvejais, bendroji rinka grindžiama pasitikėjimu, kurį lemia tinkama investicinių įmonių priežiūra, kurią vykdo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Abipusio pripažinimo principas reikalauja veiksmingo buveinės ir priimančiųjų valstybių narių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas pakankamas investuotojų apsaugos lygis. Direktyvoje 2014/65/ES jau numatytas mechanizmas, kuriuo leidžiama, laikantis griežtų sąlygų ir tais atvejais, kai buveinės valstybė narė nesiima tinkamų veiksmų, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms imtis atsargumo priemonių investuotojams apsaugoti. Siekiant palengvinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir toliau stiprinti priežiūros pastangas, tas mechanizmas turėtų būti supaprastintas, o tos kompetentingos institucijos, kurios savo teritorijoje pastebi labai panašų arba identišką elgesį, apie kurį jau pranešė kita institucija, turėtų galėti remtis tos inicijuojančiosios institucijos išvadomis, kad pradėtų procedūrą pagal Direktyvos 2014/65/ES 86 straipsnį;

(25)pranešimuose dėl paso pagal direktyvas 2014/65/ES ir (ES) 2016/97 nereikalaujama pateikti informacijos apie tarpvalstybinių paslaugų mastą. Kad ESMA, EIOPA ir kompetentingos institucijos galėtų tinkamai suprasti tarpvalstybinių paslaugų mastą ir kad jos galėtų pritaikyti savo priežiūros veiklą prie tų tarpvalstybinių paslaugų, kompetentingos institucijos turėtų rinkti informaciją apie tokių paslaugų teikimą. Kai investicinė įmonė arba draudimo tarpininkas teikia paslaugas klientams, esantiems kitoje valstybėje narėje, investicinė įmonė arba draudimo tarpininkas turėtų pateikti savo kompetentingai institucijai pagrindinę informaciją apie tas paslaugas. Proporcingumo tikslais šis ataskaitų teikimo reikalavimas neturėtų būti taikomas įmonėms, kurios tarpvalstybiniu mastu aptarnauja mažiau nei penkiasdešimt klientų. Kompetentingos institucijos turėtų pateikti tą informaciją ESMA ir EIOPA, kurios savo ruožtu turėtų užtikrinti, kad informacija būtų prieinama visoms kompetentingoms institucijoms, ir skelbti metinę statistinę ataskaitą apie tarpvalstybines paslaugas. Siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas, susijusias su ataskaitų teikimo pareigomis, susijusiomis su tarpvalstybine veikla, ir išvengti nereikalingo dubliavimosi, informacija turėtų būti kuo labiau grindžiama esamomis informacijos atskleidimo pareigomis;

(26)siekiant skatinti priežiūros konvergenciją ir palengvinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, ESMA turėtų turėti galimybę kurti bendradarbiavimo platformas savo iniciatyva arba vienos ar kelių kompetentingų institucijų iniciatyva, kai kyla pagrįstų abejonių dėl investuotojams daromos žalos, susijusios su tarpvalstybinių investicinių paslaugų teikimu, ir kai tokia veikla yra reikšminga priimančiosios valstybės narės rinkai. EIOPA, kuri jau turi įgaliojimus kurti bendradarbiavimo platformas pagal Direktyvos 2009/138/EB 152b straipsnį, turėtų turėti tokius pačius įgaliojimus draudimo produktų platinimo veiklos atžvilgiu pagal Direktyvą (ES) 2016/97, nes draudimo produktų platinimo srityje gali kilti panašių tarpvalstybinės priežiūros klausimų. Jei kyla rimtų abejonių dėl galimos žalos investuotojams ir kai bendradarbiavimo platformose dalyvaujančios priežiūros institucijos negali susitarti dėl klausimų, susijusių su investicine įmone arba draudimo produktų platintoju, kuris veikia tarpvalstybiniu mastu, ESMA ir EIOPA gali atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 39 16 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 40 pateikti rekomendaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apsvarstyti kitų atitinkamų kompetentingų institucijų susirūpinimą keliančius klausimus ir kartu su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis pradėti bendrą patikrinimą vietoje;

(27)su investiciniais produktais susijusios išlaidos, susiję mokesčiai ir trečiųjų šalių mokėjimai gali turėti didelį poveikį tikėtinai grąžai. Tokių išlaidų, susijusių su mokesčiais ir trečiųjų šalių mokėjimais, atskleidimas yra labai svarbus investuotojų apsaugos aspektas. Neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti pateikta aiški informacija apie išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus likus pakankamai laiko iki investavimo sprendimo priėmimo. Siekiant pagerinti tokių išlaidų, susijusių mokesčių ir trečiųjų šalių mokėjimų palyginamumą, tokia informacija turėtų būti teikiama standartizuotu būdu. Techniniuose reguliavimo standartuose turėtų būti nustatytas ir suderintas atskleidžiamos informacijos, susijusios su tokiomis išlaidomis, susijusiais mokesčiais ir trečiųjų šalių mokėjimais, turinys ir formatas, įskaitant paaiškinimus, kuriuos investicinės įmonės turėtų pateikti neprofesionaliesiems klientams, visų pirma dėl trečiųjų šalių mokėjimų;

(28)siekiant toliau didinti skaidrumą, neprofesionalieji klientai turėtų periodiškai gauti savo investicijų apžvalgą. Dėl tos priežasties įmonės, kurios teikia investicines paslaugas kartu su finansinių priemonių saugojimo ir administravimo paslaugomis, arba draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų pateikti savo neprofesionaliesiems klientams metinę ataskaitą, kurioje turėtų būti pateikiama tų klientų turimų produktų, visų išlaidų, susijusių mokesčių ir trečiųjų šalių mokėjimų, taip pat visų mokėjimų, įskaitant dividendus ir kliento per metus sumokėtas ir gautas palūkanas, apžvalga, taip pat tų finansinių produktų rezultatų apžvalga. Ta metinė ataskaita turėtų padėti neprofesionaliesiems investuotojams geriau suprasti tų elementų poveikį jų portfelio veiklos rezultatams. Teikiant investicines paslaugas, kurias sudaro tik pavedimų priėmimas, perdavimas ir vykdymas, metinėje ataskaitoje turėtų būti nurodytos visos išlaidos, susiję mokesčiai ir trečiųjų šalių mokėjimai, sumokėti už paslaugas ir finansines priemones. Paslaugų, kurias sudaro tik finansinių priemonių saugojimas ir administravimas, atveju metinėje ataskaitoje turėtų būti nurodytos visos išlaidos, susiję mokesčiai ir mokėjimai, kuriuos klientas gauna už paslaugas ir finansines priemones. Visų šių paslaugų atveju paslaugų teikėjas neprofesionaliajam klientui paprašius turėtų pateikti išsamų tos informacijos suskirstymą pagal finansinę priemonę. Atsižvelgiant į ilgalaikes draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie dažnai naudojami išėjimo į pensiją tikslais, charakteristikas, į tokių produktų metinę ataskaitą turėtų būti įtraukti papildomi elementai, įskaitant pakoreguotas individualias tikėtinų rezultatų prognozes sutarties pabaigoje arba rekomenduojamą laikymo laikotarpį ir draudimo apsaugos santrauką;

(29)draudimo produktų platinimo skirtinguose teisės aktuose informacijos atskleidimo reikalavimų, taikomų draudimo produktų platinimui, skirtumai arba iš dalies sutampantys informacijos atskleidimo reikalavimai draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams lemia teisinį netikrumą ir nereikalingas išlaidas. Todėl visus informacijos atskleidimo reikalavimus tikslinga nustatyti viename teisės akte išbraukiant tokius reikalavimus iš Direktyvos 2009/138/EB ir iš dalies pakeičiant Direktyvą (ES) 2016/97. Be to, remiantis patirtimi, įgyta vykdant šių reikalavimų laikymosi priežiūrą, tikslinga juos pritaikyti taip, kad jie būtų veiksmingi ir išsamūs. Papildant jau gerai parengtą ne gyvybės draudimo produktų informacinį dokumentą, taip pat turėtų būti parengtas gyvybės draudimo produktų, išskyrus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, informacinis dokumentas, kuriame būtų pateikiama standartizuota informacija. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atveju standartinė informacija turėtų būti pateikiama MIPP ir DIP pagrindinės informacijos dokumente pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014;

(30)permainos, susijusios su tuo, kaip investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai reklamuoja finansinius produktus ir paslaugas, be kita ko, pasitelkiant nuomonės formuotojus, socialinę žiniasklaidą ir šališką elgesį, daro vis didesnį poveikį neprofesionaliųjų investuotojų elgesiui. Todėl tikslinga nustatyti rinkodaros pranešimų ir praktikos reikalavimus, kurie taip pat gali apimti trečiųjų šalių turinį, kūrimą, reklamą, prekių ženklą, kampanijas, prekių rodymą ir atlygio sistemas. Tuose reikalavimuose visų pirma turėtų būti nurodyta, ką reiškia reikalavimas būti sąžiningam, aiškiam ir neklaidinančiam rinkodaros pranešimų ir praktikos kontekste. Reikalavimai dėl subalansuoto rizikos ir naudos pristatymo ir tinkamumo numatytai tikslinei auditorijai taip pat turėtų padėti pagerinti investuotojų apsaugos principų taikymą. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi ir rinkodaros praktikai, kai ta praktika naudojama rinkodaros pranešimų pasiekiamumui ir veiksmingumui didinti arba jų suprantamumui, patikimumui ar palyginamumui didinti. Tačiau siekiant užtikrinti, kad investicinių produktų teikėjai nebūtų atgrasomi arba jiems nebūtų trukdoma teikti finansinę šviečiamąją medžiagą ir skatinti bei gerinti investuotojų finansinį raštingumą, turėtų būti nurodyta, kad tokia medžiaga ir veikla nepatenka į rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos apibrėžtį;

(31)siekiant atsižvelgti į rinkodaros praktikos pokyčius, įskaitant trečiųjų šalių pasitelkimą siekiant netiesiogiai reklamuoti produktus ar paslaugas, ir užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugos lygį, būtina sugriežtinti reikalavimus, susijusius su rinkodaros pranešimais. Todėl būtina reikalauti, kad rinkodaros pranešimuose būtų galima lengvai nustatyti investicinę įmonę, draudimo įmonę ar draudimo tarpininką, kurių vardu teikiami rinkodaros pranešimai. Neprofesionaliesiems klientams tokiuose rinkodaros pranešimuose taip pat turėtų būti aiškiai ir subalansuotai pateikiama esminė informacija apie siūlomus produktus ir paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad investuotojų apsaugos įpareigojimai būtų tinkamai taikomi praktikoje, investicinės įmonės turėtų laikytis rinkodaros pranešimų ir praktikos politikos ir tinkamų vidaus kontrolės ir ataskaitų teikimo investicinių įmonių valdymo organui procedūrų, kad būtų užtikrintas tokios politikos laikymasis. Rengdamos rinkodaros pranešimus ir praktiką, investicinės įmonės, draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turėtų atsižvelgti į atitinkamos tikslinės rinkos tikslinę auditoriją;

(32)spartus rinkodaros pranešimų teikimo ir praktikos keitimo tempas, visų pirma naudojant skaitmenines priemones ir kanalus, neturėtų trukdyti tinkamai užtikrinti taikomų reglamentavimo reikalavimų vykdymo. Todėl būtina, kad valstybės narės užtikrintų, kad nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų reikiamus priežiūros įgaliojimus ir prireikus laiku imtųsi veiksmų. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie būtinos informacijos, susijusios su rinkodaros pranešimais ir praktika, kad galėtų vykdyti savo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo pareigas ir užtikrinti vartotojų apsaugą. Tuo tikslu investicinės įmonės ir draudimo įmonės turėtų saugoti įrašus apie rinkodaros pranešimus, kurie buvo pateikti arba padaryti prieinami neprofesionaliesiems klientams arba potencialiems neprofesionaliesiems klientams, ir visus susijusius kompetentingoms institucijoms svarbius elementus. Siekiant išsaugoti trečiųjų šalių, pavyzdžiui, nuomonės formuotojų ir reklamos agentūrų, platinamus rinkodaros pranešimus, taip pat būtina registruoti duomenis apie tokių trečiųjų šalių tapatybę. Kadangi su finansiniais produktais ir paslaugomis susijusios problemos gali kilti praėjus keleriems metams po investavimo, investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai turėtų saugoti pirmiau minėtos informacijos įrašus penkerius metus, o kompetentingai institucijai paprašius ne ilgiau kaip septynerius metus;

(33)tinkamumo ir priimtinumo vertinimai yra esminis investuotojų apsaugos elementas. Investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai turėtų įvertinti klientui rekomenduojamų arba jo prašomų investicinių produktų ir paslaugų tinkamumą ar priimtinumą, remdamiesi iš kliento gauta informacija. Prireikus investicinė įmonė, draudimo įmonė arba draudimo tarpininkas taip pat gali naudotis informacija, kurią galėjo gauti dėl kitų teisėtų priežasčių, įskaitant esamus santykius su klientu. Investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai turėtų paaiškinti savo klientams šių vertinimų tikslą ir tikslios bei išsamios informacijos teikimo svarbą. Jie turėtų standartizuotais perspėjimais informuoti savo klientus, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas gali turėti neigiamų pasekmių vertinimo kokybei. Siekiant užtikrinti skirtingų perspėjimų suderinimą ir veiksmingumą, ESMA ir EIOPA turėtų parengti techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatytas tokių perspėjimų turinys ir forma;

(34)siekiant užtikrinti, kad teikiant konsultacines paslaugas būtų tinkamai atsižvelgiama į portfelio diversifikaciją, finansų patarėjai, atlikdami tinkamumo vertinimą, turėtų sistemingai atsižvelgti į tokio diversifikavimo poreikius savo klientams, be kita ko, remdamiesi tų klientų pateikta informacija apie esamą finansinio ir nefinansinio turto portfelį;

(35)siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai galėtų veiksmingai įvertinti, ar finansinis produktas ar paslauga yra tinkami jų klientams, tos įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai turėtų iš jų gauti informaciją ne tik apie savo žinias ir patirtį, susijusias su tokiomis finansinėmis priemonėmis ar paslaugomis, bet ir apie neprofesionaliųjų klientų galimybes padengti visus nuostolius ar jų dalį ir priimtiną riziką. Neigiamo priimtinumo vertinimo atveju investicinei įmonei, draudimo įmonei arba draudimo tarpininkui platintojui turėtų būti leidžiama ne tik perspėti klientą, bet ir sudaryti sandorį tik tuo atveju, jei atitinkamas klientas to aiškiai paprašo;

(36)neprofesionaliesiems investuotojams gali būti pasiūlyta didelė finansinių priemonių įvairovė, o kiekviena finansinė priemonė yra susijusi su skirtingais galimų nuostolių rizikos lygiais. Todėl neprofesionalieji investuotojai turėtų galėti lengvai nustatyti investicinius produktus, kurie yra ypač rizikingi. Taigi tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės, draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai identifikuotų tuos investicinius produktus, kurie yra ypač rizikingi, ir į neprofesionaliesiems klientams perduodamą informaciją, įskaitant rinkodaros pranešimus, įtrauktų perspėjimus apie tą riziką. Siekdamos padėti investicinėms įmonėms, draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams nustatyti tokius ypač rizikingus produktus, ESMA ir EIOPA turėtų paskelbti gaires, kaip tokius produktus nustatyti, tinkamai atsižvelgdamos į skirtingas esamų investicinių produktų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rūšis. Siekdamos suderinti tokius perspėjimus apie riziką visoje ES, ESMA ir EIOPA turėtų pateikti techninius standartus, susijusius su tokių perspėjimų apie riziką turiniu ir forma. Valstybės narės turėtų įgalioti kompetentingas institucijas įpareigoti naudoti perspėjimus apie riziką konkretiems investiciniams produktams ir tais atvejais, kai tų perspėjimų apie riziką naudojimas arba nenaudojimas visoje ES būtų nenuoseklus arba darytų reikšmingą poveikį investuotojų apsaugai, ESMA ir EIOPA turėtų turėti įgaliojimus įpareigoti investicines įmones naudoti tokius perspėjimus visoje ES;

(37)siekiant padėti tiems neprofesionaliesiems klientams geriau suprasti, kaip investuoti atsakingai, tinkamai subalansuoti su investicijomis susijusią riziką ir naudą, labai svarbu didinti neprofesionaliųjų klientų, taip pat potencialių neprofesionaliųjų klientų ir potencialių klientų finansinį raštingumą. Todėl valstybės narės turėtų skatinti formaliojo ir savaiminio mokymosi priemones, kuriomis remiamas neprofesionaliųjų klientų, taip pat potencialių neprofesionaliųjų klientų ir potencialių klientų finansinis raštingumas, susijęs su atsakingu investavimu. Atsakingas investavimas yra neprofesionaliųjų investuotojų gebėjimas priimti informacija pagrįstus investavimo sprendimus, atitinkančius jų asmeninius ir finansinius tikslus, su sąlyga, kad jie žino apie turimų investicinių produktų ir paslaugų asortimentą, jų pagrindines savybes ir su investicijomis susijusią riziką bei naudą, ir su sąlyga, kad jie supranta gaunamas konsultacijas dėl investicijų ir gali į jas tinkamai reaguoti. Potencialūs neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu gauti mokomosios medžiagos, kuria būtų remiamas jų finansinis raštingumas, ir šioje medžiagoje visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į neprofesionaliųjų investuotojų amžiaus, išsilavinimo lygio ir technologinių pajėgumų skirtumus. Tai ypač svarbu neprofesionaliesiems klientams, kurie pirmą kartą naudojasi finansinėmis priemonėmis, investicinėmis paslaugomis ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, taip pat tiems, kurie naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis;

(38)būtina užtikrinti, kad kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar klientas turi reikiamos patirties, žinių ir kompetencijos, kad jį būtų galima laikyti profesionaliuoju klientu, kai jis to prašo, būtų tinkami ir atitiktų paskirtį. Todėl nustatant identifikavimo kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą ne finansinių paslaugų sektoriuje, ir į kliento baigtą sertifikuotą mokymą ir švietimą. Identifikavimo kriterijai taip pat turėtų būti proporcingi ir nediskriminaciniai kliento gyvenamosios vietos valstybės narės atžvilgiu. Todėl kriterijai, grindžiami juridinio asmens turtu ir dydžiu, turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų galima įtraukti klientus, gyvenančius valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis;

(39)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2023 m. XX XX pateikė nuomonę;

(40)tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679. Šios direktyvos tikslais Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tvarkant duomenis pagal šią direktyvą būtų visapusiškai laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB tais atvejais, kai ta direktyva taikoma;  

(41)todėl direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2016/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/65/ES pakeitimai

Direktyva 2014/65/ES iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

     „a)    9 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnis, 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 16-a straipsnio 1 dalies pirma, antra ir penkta pastraipos, 16-a straipsnio 3 dalis, 16-a straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos, 16-a straipsnio 7, 8, 10 dalys ir 16-a straipsnio 11 dalies b punktas;“;

3 straipsnio 2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b) verslo etikos pareigoms, nustatytoms 24 straipsnio 1, 1a, 3, 4, 5, 7 ir 10 dalyse, 25 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalyse, o tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę tvarką tiems asmenims leidžiama paskirti priklausomus agentus – nustatytoms 29 straipsnyje, ir atitinkamose įgyvendinimo priemonėse;

c) organizaciniams reikalavimams, nustatytiems 16 straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse, 16-a straipsnio 1 dalies pirmoje, antroje ir penktoje pastraipose, 16-a straipsnio 3 dalyje, 16-a straipsnio 4 dalies pirmoje ir antroje pastraipose, 16-a straipsnio 7 dalies c punkte, 8 ir 10 dalyse ir 16 straipsnio 11 dalies b punkte ir atitinkamuose Komisijos pagal 89 straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose.“;

4 straipsnio 1 dalis papildoma 66, 67 ir 68 punktais:

„66) rinkodaros pranešimas – atskleidžiama informacija, išskyrus informaciją, kurią privaloma atskleisti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, 88b straipsnyje nurodytą finansinio švietimo medžiagą arba investicinį tyrimą, kuris atitinka pripažinimo investiciniu tyrimu sąlygas, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama ar raginama investuoti į vieną ar kelias finansines priemones ar tam tikrų kategorijų finansines priemones arba naudotis investicinės įmonės teikiamomis investicinėmis ar papildomomis paslaugomis, kai ta informacija pateikiama:

a) investicinės įmonės arba trečiosios šalies, kuriai tokia investicinė įmonė atlygina ar teikia paskatas nepiniginėmis kompensacijomis; 

b) fiziniams ar juridiniams asmenims; 

c) bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis;       

67) rinkodaros praktika – investicinės įmonės arba trečiosios šalies, kuriai tokia investicinė įmonė atlygina ar teikia paskatas nepiniginėmis kompensacijomis, taikoma strategija, priemonė ar metodas siekiant:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai platinti rinkodaros pranešimus;

b) paspartinti arba padidinti rinkodaros pranešimų gavėjų skaičiaus augimą ir veiksmingumą;

c) kokiu nors būdu reklamuoti investicines įmones, finansines priemones ar investicines paslaugas;

68) elektroninė sąsaja – programinė įranga, įskaitant svetainę, svetainės dalį arba taikomąją programą;“;

įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Procedūra, taikoma, kai be veiklos leidimo skaitmeninėmis priemonėmis vykdoma veikla

1.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo, neturėdamas veiklos leidimo, išduoto pagal 5 straipsnio 1 dalį arba nacionalinę teisę, jų teritorijoje esantiems klientams teikia investicines paslaugas arba vykdo į juos nukreiptą veiklą internetu, arba kai kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tas subjektas teikia tokias paslaugas neturėdamas veiklos leidimo, išduoto pagal 5 straipsnio 1 dalį arba nacionalinę teisę, kompetentinga institucija, naudodamasi 69 straipsnio 2 dalyje nurodytais priežiūros įgaliojimais, imtųsi visų tinkamų ir proporcingų priemonių, kad užkirstų kelią investicinių paslaugų ar veiklos, įskaitant su rinkodaros pranešimais susijusią veiklą, siūlymui neturint veiklos leidimo. Imantis tokių veiksmų laikomasi II skyriuje nustatytų valstybių narių bendradarbiavimo principų. 

2.Valstybės narės nustato, kad pagal 71 straipsnį kompetentingos institucijos skelbia visus sprendimus, kuriais nustatoma priemonė, kurios imtasi pagal 1 dalį.  

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja ESMA apie visus tokius sprendimus. ESMA sukuria elektroninę duomenų bazę, kurioje kaupiami kompetentingų institucijų pateikti sprendimai ir kuria gali naudotis visos kompetentingos institucijos. ESMA paskelbia visų esamų sprendimų sąrašą, kuriame aprašomi atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys ir teiktų paslaugų ar produktų rūšys. Sąrašas viešai skelbiamas ESMA svetainėje pateikiant saitą. Fizinių asmenų atveju šiame sąraše neturi būti skelbiama daugiau tų fizinių asmenų asmens duomenų, nei pagal pirmą pastraipą paskelbė kompetentinga institucija ir yra skelbtina pagal 71 straipsnio 1 dalį.“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei veiklos leidimas neišduotas, kompetentinga institucija informuoja ESMA apie priežastis, dėl kurių jis neišduotas.“;

(b)įterpiama 3a dalis: 

„3a. ESMA sudaro ir pateikia kompetentingoms institucijoms visų subjektų, kuriems atsisakyta išduoti veiklos leidimą, sąrašą.  

Sąraše, kuris reguliariai atnaujinamas, pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurioms kiekviena investicinė įmonė prašė veiklos leidimo, taip pat atsisakymo išduoti veiklos leidimą priežastys.“; 

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)antra pastraipa pakeičiama taip:

„Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama ESMA. Kompetentinga institucija informuoja ESMA apie veiklos leidimo panaikinimo priežastis.“;

(b)pridedama ši pastraipa:

„7 straipsnio 3a dalyje nurodytame sąraše taip pat nurodomi visi subjektai, kurių veiklos leidimas buvo panaikintas, informacija apie paslaugas ar veiklą, kurių atžvilgiu kiekvienai investicinei įmonei buvo panaikintas veiklos leidimas, ir veiklos leidimo panaikinimo priežastys.“;

9 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip: 

(a)pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės valdymo organas taip, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų geriausių interesų, apibrėžtų valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas investicinės įmonės valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą investicinėje įmonėje, interesų konfliktų prevenciją ir investuotojų apsaugą, prižiūrėtų tų priemonių įgyvendinimą ir būtų už tai atskaitingas.“;

(b)antra pastraipa papildoma d punktu: 

„d) rinkodaros pranešimų ir praktikos politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi 24c straipsnyje nustatytų įpareigojimų.“;

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad investicinė įmonė atitiktų šio straipsnio 2–10 dalyse, 16a straipsnyje ir 17 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus.“;

(b)3 dalies antra–septinta pastraipos išbraukiamos;

(c)įterpiama 3a dalis: 

„3a. Investicinė įmonė naudoja ir efektyviai vykdo organizacines ir administracines priemones, siekdama imtis visų pagrįstų veiksmų, skirtų užtikrinti, kad rinkodaros pranešimai ir praktika atitiktų 24c straipsnyje nustatytas pareigas.“;

(d)įterpiama 7a dalis:

„7a. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nustatytų tinkamas procedūras ir priemones, įskaitant elektroninių ryšių kanalus, siekdamos užtikrinti, kad kliento teisėmis pagal šią direktyvą būtų galima naudotis be apribojimų, o 75 straipsnyje nurodyti kliento skundai būtų nagrinėjami tinkamai. Pagal tas procedūras investuotojai gali registruoti skundus bet kuria kalba, kuria buvo teikiama pranešimų medžiaga ar paslaugos, arba ta kalba, dėl kurios įmonė ir jos klientai susitarė prieš sudarydami bet kokį sandorį.

Visais atvejais skundai registruojami, o skundo pateikėjai gauna atsakymus per 40 darbo dienų.“;

po 16 straipsnio įterpiamas 16-a straipsnis:

„16-a straipsnis

Produktų valdymo reikalavimai 

1.Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, kuriančios klientams parduoti skirtas finansines priemones, nustatytų, atnaujintų, taikytų ir peržiūrėtų kiekvienos finansinės priemonės ir svarbių esamų finansinių priemonių modifikacijų patvirtinimo procesą prieš tomis priemonėmis prekiaujant ar jas platinant klientams (produkto patvirtinimo procesas).

Produkto patvirtinimo procesą sudaro visi šie elementai:

(a)kiekvienos finansinės priemonės atitinkamos klientų kategorijos nustatytos galutinių klientų tikslinės rinkos specifikacija; 

(b)aiškiai nustatyti tikslinės rinkos tikslai ir poreikiai; 

(c)įvertinimas, ar finansinė priemonė parengta tinkamai, kad atitiktų tikslinės rinkos tikslus ir poreikius;  

(d)visos susijusios rizikos nustatytai tikslinei rinkai įvertinimas ir patvirtinimas, kad numatyta platinimo strategija yra tinkama nustatytai tikslinei rinkai;  

(e)finansinių priemonių, kurioms taikoma mažmeninių investicinių produktų paketų apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014* 4 straipsnio 1 dalį, atveju aiškiai nurodomos ir kiekybiškai įvertinamos visos su finansine priemone susijusios išlaidos bei mokesčiai ir įvertinama, ar tos išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į finansinės priemonės ypatybes, tikslus ir, jei aktualu, strategiją bei jos rezultatus (toliau – kainodaros procesas).  

Į e punkte nurodytą kainodaros procesą įtraukiamas palyginimas su atitinkamu išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamuoju indeksu (jei yra), kurį ESMA paskelbė pagal 9 dalį.  

Kai finansinė priemonė nukrypsta nuo 9 dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, investicinė įmonė atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti negalima, investicinė įmonė finansinės priemonės nepatvirtina.

Finansines priemones kurianti investicinė įmonė pateikia platintojams visą informaciją apie finansinę priemonę ir produkto patvirtinimo procesą, kurios reikia norint visapusiškai suprasti tą priemonę ir elementus, į kuriuos atsižvelgta produkto patvirtinimo procese, įskaitant išsamią ir tikslią informaciją apie visas su finansine priemone susijusias išlaidas ir mokesčius.   

2.Investicinė įmonė, kurianti finansines priemones, kurioms taikoma mažmeninių produktų paketų apibrėžtis pagal Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 dalį, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša:  

(a)išsamią informaciją apie finansinės priemonės išlaidas ir mokesčius, įskaitant visas platinimo išlaidas, įtrauktas į finansinės priemonės išlaidas, įskaitant trečiųjų šalių mokėjimus; 

(b)informaciją apie finansinės priemonės ypatybes, visų pirma jos veiklos rezultatus ir rizikos lygį. 

Kompetentingos institucijos a ir b punktuose nurodytus duomenis nepagrįstai nedelsdamos perduoda ESMA. 

3.Investicinė įmonė, kuri siūlo ar rekomenduoja finansines priemones, kurių nekuria, taiko tinkamas priemones, kad gautų 1 dalyje nurodytą informaciją ir suprastų kiekvienos finansinės priemonės ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką.  

4.Investicinė įmonė reguliariai peržiūri jos siūlomas ar rekomenduojamas finansines priemones, atsižvelgdama į visus įvykius ar riziką, kurie gali iš esmės paveikti nustatytą tikslinę rinką, kad įvertintų, ar finansinė priemonė vis dar atitinka nustatytos tikslinės rinkos tikslus bei poreikius ir ar numatyta platinimo strategija tebėra tinkama.   

Investicinė įmonė, siūlanti arba rekomenduojanti finansines priemones, atitinkančias Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą mažmeninių investicinių produktų paketų apibrėžtį, užtikrina, kad būtų: 

(a)nustatytos ir kiekybiškai įvertintos platinimo išlaidos ir visos kitos išlaidos bei mokesčiai, į kuriuos kūrėjas dar neatsižvelgė; 

(b)įvertinta, ar bendros išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į tikslinės rinkos tikslus ir poreikius (kainodaros procesas).  

Į a ir b punktuose nurodytą kainodaros procesą įtraukiamas išlaidų ir veiklos rezultatų, kuriuos ESMA paskelbė pagal 9 dalį, palyginimas su atitinkamu lyginamuoju indeksu, jei yra.  

Kai finansinė priemonė, kartu su kliento įsigyjant tą priemonę patirtomis paslaugų išlaidomis, nukrypsta nuo 9 dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, investicinė įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti finansinę priemonę, atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti negalima, investicinė įmonė finansinės priemonės nesiūlo ar nerekomenduoja.

5.Investicinė įmonė, siūlanti arba rekomenduojanti finansines priemones, atitinkančias Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą mažmeninių produktų paketų apibrėžtį, pateikia buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms išsamią informaciją apie platinimo išlaidas, įskaitant visas išlaidas, susijusias su konsultacijų teikimu ar bet kokiais susijusiais trečiųjų šalių mokėjimais.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos perduoda tokią informaciją apie platinimo išlaidas ESMA.

6.Investicinė įmonė, siūlanti arba rekomenduojanti finansines priemones, atitinkančias Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą mažmeninių produktų paketų apibrėžtį, kurias sukūrė kūrėjas, kuriam netaikoma nei 2 dalyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas, nei jokia kita lygiavertė pareiga teikti ataskaitas, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

(a)išsamią informaciją apie bet kokios neprofesionaliesiems investuotojams skirtos finansinės priemonės išlaidas ir mokesčius, įskaitant visas platinimo išlaidas, įtrauktas į finansinės priemonės išlaidas, įskaitant trečiųjų šalių mokėjimus; 

(b)informaciją apie finansinių priemonių ypatybes, visų pirma jų veiklos rezultatus ir rizikos lygį.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos perduoda tokius duomenis ESMA.

7.Investicinė įmonė dokumentuoja visus atliktus vertinimus ir, gavusi prašymą, pateikia tokius vertinimus atitinkamai kompetentingai institucijai, įskaitant:

(a)kai aktualu, finansinės priemonės palyginimo su atitinkamu lyginamuoju indeksu rezultatus;

(b)atitinkamais atvejais nuokrypį nuo lyginamojo indekso pagrindžiančias priežastis;

(c)finansinės priemonės išlaidų ir mokesčių proporcingumo pagrindimą ir įrodymą.

8.Investicinė įmonė, kuri kuria ir siūlo arba rekomenduoja finansinę priemonę, gali nustatyti vieną kainodaros procesą, susijusį tiek su kūrimo, tiek su platinimo etapais.  

9.Pasikonsultavusi su EIOPA ir kompetentingomis institucijomis, ESMA, kai tinkama, parengia ir viešai paskelbia bendrus finansinių priemonių, kurių veiklos rezultatų, rizikos, strategijos ir tikslų lygis ar kitos ypatybės yra panašūs, lyginamuosius indeksus, kad padėtų investicinėms įmonėms atlikti finansinių priemonių, kurios atitinka mažmeninių investicinių produktų paketų apibrėžtį, išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamąjį vertinimą tiek kūrimo, tiek platinimo etapai.   

Lyginamieji indeksai rodo išlaidų ir veiklos rezultatų intervalą, kad būtų lengviau nustatyti finansines priemones, kurių išlaidos ir veiklos rezultatai labai skiriasi nuo vidurkio.  

Be bendrų produkto išlaidų, finansines priemones kuriančių investicinių įmonių rengiant lyginamuosius indeksus patiriamos išlaidos turi būti tokios, kad jas būtų galima palyginti su pavienėmis išlaidų sudedamosiomis dalimis. Rengiant platintojų lyginamuosius indeksus patiriamos išlaidos, be bendrų produkto išlaidų, yra susijusios su platinimo išlaidomis.  

ESMA lyginamuosius indeksus reguliariai atnaujina.   

10.1–9 dalyse nurodyta politika, procesais ir priemonėmis nedaromas poveikis jokiems kitiems reikalavimams pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu ir valdymu bei trečiųjų šalių mokėjimais.  

11.Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:  

(a)metodika, kurią ESMA naudoja 9 dalyje nurodytiems lyginamiesiems indeksams rengti; 

(b)kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi.

12.ESMA, pasikonsultavusi su EIOPA ir kompetentingomis institucijomis ir atsižvelgdama į 11 dalies a punkte nurodytą metodiką, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodoma:

(a)duomenų turinys ir rūšis, taip pat išsami informacija apie išlaidas ir mokesčius, kurie turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms pagal 2, 5 ir 6 dalis, remiantis informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo pareigomis, išskyrus atvejus, kai išimties tvarka būtina pateikti papildomų duomenų;

(b)informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 2, 5 ir 6 dalis, duomenų standartai ir formatai, metodai ir tvarka, teikimo periodiškumas ir pradžios data.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [18 mėnesių] po 11 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.“

_____

*    2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).“;

16a straipsnis pakeičiamas taip:

„16a straipsnis

Produktų valdymo reikalavimų išimtys 

Investicinei įmonei netaikomi 16-a straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu investicinė paslauga, kurią ji teikia, yra susijusi su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba jeigu finansinės priemonės parduodamos arba platinamos tik tinkamoms sandorio šalims.“;

21 straipsnis papildomas 3 ir 4 dalimis:

„3. ESMA arba bet kurios priimančiosios valstybės narės, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija gali prašyti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išnagrinėti, ar ta įmonė vis dar atitinka I skyriuje nustatytas veiklos leidimo sąlygas.

ESMA apie tokį prašymą informuojama. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA pateikia savo išvadas per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.

4. Kilus pagrįstam susirūpinimui dėl galimų grėsmių investuotojų apsaugai, ESMA gali savo iniciatyva arba vienos ar kelių kompetentingų institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą 87a straipsnyje nustatytomis sąlygomis.“;

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės reikalauja, kad, teikdama klientams investicines arba atitinkamais atvejais papildomas paslaugas, investicinė įmonė veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgdama į geriausius savo klientų interesus, ir visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir 24a–25 straipsniuose nustatytų principų.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a. Valstybės narės užtikrina, kad siekdamos atsižvelgti į geriausius kliento interesus, kai teikia konsultacijas dėl investicijų neprofesionaliesiems klientams, investicinės įmonės privalėtų:

(a)teikti konsultacijas remdamosi tinkamo finansinių priemonių asortimento vertinimu;

(b)rekomenduoti ekonomiškai efektyviausias finansines priemones iš finansinių priemonių, kurios nustatytos kaip tinkamos klientui pagal 25 straipsnio 2 dalį ir pasižymi panašiomis savybėmis;

(c)iš įvairių finansinių priemonių, kurios pagal 25 straipsnio 2 dalį nustatytos kaip tinkamos klientui, rekomenduoti produktą ar produktus, neturinčius papildomų savybių, kurios nėra būtinos kliento investavimo tikslams pasiekti ir dėl kurių atsiranda papildomų išlaidų.“;

(c)2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, kurios kuria klientams parduoti skirtas finansines priemones:

(a)tas finansines priemones kurtų taip, kad būtų patenkinti nustatytos galutinių klientų, priklausančių atitinkamai klientų kategorijai, tikslinės rinkos poreikiai;

(b)savo finansinių priemonių platinimo strategiją, įskaitant rinkodaros pranešimus ir rinkodaros praktiką, rengtų taip, kad ji būtų suderinama su nustatyta tiksline rinka;

(c)imtųsi pagrįstų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų platinamos nustatytoje tikslinėje rinkoje.“;

(d)3 dalis pakeičiama taip:

„Visa investicinės įmonės informacija, skirta esamiems ar potencialiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.“;

(e)4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

- įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Likus pakankamai laiko iki paslaugos teikimo arba sandorio sudarymo esamiems arba potencialiems klientams pateikiama tinkama informacija apie investicinę įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas, vykdymo vietas ir visas susijusias išlaidas bei mokesčius. Ta informacija apima:“;

- a punktas papildomas iv ir v papunkčiais:

„iv) kai investicinė įmonė teikia nepriklausomas konsultacijas neprofesionaliajam klientui, - tai, ar į rekomenduojamą finansinių priemonių asortimentą įtraukiamos tik gerai diversifikuotos, nekompleksinės, kaip nurodyta 25 straipsnio 4 dalies a punkte, ir ekonomiškai efektyvios finansinės priemonės, ar ne; 

v) tai, kaip rekomenduojamomis finansinėmis priemonėmis atsižvelgiama į kliento portfelio diversifikaciją;“;

- b ir c punktai pakeičiami taip:

„b) informaciją apie finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas (be kita ko, diversifikacijos tikslais), kuri turi apimti tinkamas gaires ir įspėjimus apie riziką, susijusią su investicijomis į tas priemones arba su konkrečiomis investavimo strategijomis, taip pat informaciją apie tai, ar finansinė priemonė skirta neprofesionaliesiems ar profesionaliesiems klientams, atsižvelgiant į numatytą tikslinę rinką pagal 2 dalį;

c) 24b straipsnyje nurodytą informaciją apie išlaidas ir mokesčius;“;

- įterpiamas d punktas:

„d) kai paslaugos teikiamos remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas:

i) valstybę narę, kurioje yra investicinės įmonės pagrindinė buveinė ir atitinkamais atvejais paslaugas teikiantis filialas;

ii) tokios investicinės įmonės arba, kai aktualu, tokio filialo atitinkamą nacionalinę kompetentingą instituciją.“;

ii) antra, trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos;

(f)5 dalis pakeičiama taip:

„5.     4 dalyje nurodyta informacija pateikiama suprantamai tokia forma, kad klientai arba potencialūs klientai galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies finansinės priemonės pobūdį bei susijusią riziką ir tik tada priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Kai šioje direktyvoje teikti tą informaciją standartizuotu formatu nereikalaujama, valstybės narės gali reikalauti, kad ta informacija būtų pateikta standartizuotu formatu.“;

(g)įterpiamos 5b ir 5c dalys:

„5b. ESMA ne vėliau kaip [2 metai po iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] prireikus, remdamasi ankstesniais vartotojų ir sektoriaus tyrimais ir pasikonsultavusi su EIOPA, parengia ir periodiškai atnaujina gaires, skirtas padėti investicinėms įmonėms, kurios neprofesionaliesiems klientams teikia bet kokią informaciją elektroniniu formatu, parengti tokią atskleidžiamą informaciją taip, kad ji būtų tinkama grupės, kuriai ji skirta, vidutiniam nariui.  

Pirmoje pastraipoje nurodytose gairėse nurodoma:

(a)elektroninėmis priemonėmis atskleidžiamos informacijos pateikimas ir formatas, atsižvelgiant į įvairius modelius ir kanalus, kuriais investicinės įmonės gali naudotis savo klientams arba potencialiems klientams informuoti;

(b)būtinos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas patogus naršymas ir informacijos prieinamumas, nepriklausomai nuo to, kokį prietaisą klientas naudoja;

(c)būtinos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama galimybė lengvai gauti informaciją ir sudaromos palankesnės sąlygos klientams saugoti informaciją patvariojoje laikmenoje.

5c. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės informacinėje medžiagoje, įskaitant rinkodaros pranešimus, pateikiamoje neprofesionaliesiems arba potencialiems neprofesionaliesiems klientams, skelbtų tinkamus perspėjimus, kad perspėtų juos apie konkrečią galimų nuostolių riziką, būdingą ypač rizikingoms finansinėms priemonėms.  

ESMA ne vėliau kaip [18 mėnesių po iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] parengia ir periodiškai atnaujina gaires dėl ypač rizikingų finansinių priemonių sąvokos, deramai atsižvelgdama į įvairių rūšių priemonių ypatumus.

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamas tokių perspėjimų apie riziką formatas ir turinys, deramai atsižvelgiant į įvairių rūšių finansinių priemonių ir pranešimų ypatumus.  

ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnio. 

ESMA stebi nuoseklų perspėjimų apie riziką taikymą visoje Sąjungoje. Kilus susirūpinimui dėl tokių perspėjimų apie riziką naudojimo arba nenaudojimo arba to naudojimo priežiūros valstybėse narėse, galinčiam turėti reikšmingą poveikį investuotojų apsaugai, ESMA, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali įpareigoti investicines įmones naudoti perspėjimus apie riziką.“;

(h)įterpiama 7a dalis:

„7a. Teikdama nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų neprofesionaliesiems klientams, investicinė įmonė į vertinimą, susijusį su 7 dalies a punkte nurodytos rūšies finansinėmis priemonėmis, gali įtraukti tik gerai diversifikuotas, ekonomiškai efektyvias ir nekompleksines finansines priemones, kaip nurodyta 25 straipsnio 4 dalies a punkte. Prieš priimdamas tokią paslaugą neprofesionalusis klientas deramai informuojamas apie galimybę ir sąlygas gauti standartinę nepriklausomą konsultaciją dėl investicijų ir apie susijusią naudą bei apribojimus.“;

(i)8, 9 ir 9a dalys išbraukiamos;

(j)13 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip: 

„Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje, 24a ir 24b straipsniuose nustatytų principų, įskaitant:“;

ii) d punktas pakeičiamas taip:

„d) kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų neprofesionaliesiems klientams, ypač tos, kurios gauna paskatų, laikosi 1 ir 1a dalyse nustatytos pareigos veikti atsižvelgiant į geriausius savo klientų interesus.“;

įterpiami 24a, 24b, 24c ir 24d straipsniai:

„24a straipsnis 

Paskatos 

1.Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, teikdamos portfelio valdymo paslaugas, jokiai šaliai, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, nemokėtų ar iš jos negautų jokių mokesčių ar komisinio atlyginimo, taip pat jai nesuteiktų ar iš jos negautų jokios nepiniginės naudos, susijusios su tokios paslaugos teikimu. 

2.Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, priimdamos ir perduodamos pavedimus arba vykdydamos pavedimus neprofesionaliesiems klientams arba jų vardu, jokiai trečiajai šaliai, atsakingai už bet kokios finansinės priemonės, dėl kurios įmonė teikia tokias vykdymo arba priėmimo ir perdavimo paslaugas, kūrimą, plėtojimą, išleidimą ar rengimą, arba jokiam asmeniui, veikiančiam tos trečiosios šalies vardu, nemokėtų ar iš jų negautų jokių mokesčių ar komisinio atlyginimo, taip pat jiems nesuteiktų ar iš jų negautų jokios nepiniginės naudos, susijusios su tokių paslaugų teikimu.  

3.2 dalis netaikoma investicinėms įmonėms, kai jos teikia konsultacijas dėl investicijų, susijusias su vienu ar daugiau to kliento sandorių, kuriems taikomos tos konsultacijos, ne nepriklausomai.   

4.2 dalis netaikoma mokesčiams ar bet kokiam kitam atlygiui, kuriuos iš emitento gauna arba jam moka investicinė įmonė, tam emitentui teikianti vieną iš I priedo A skirsnio 6 ir 7 punktuose nurodytų paslaugų, kai investicinė įmonė neprofesionaliesiems klientams taip pat teikia bet kurią iš 2 dalyje nurodytų investicinių paslaugų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kurioms taikomos platinimo arba draudimo veiklos paslaugos.  

Ši dalis netaikoma finansinėms priemonėms, kurios yra mažmeninių investicinių produktų paketai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 4 straipsnio 1 punkte.

5.1 ir 2 dalys netaikomos nedidelei nepiniginei naudai, kurios bendra vertė nesiekia 100 EUR per metus arba kuri yra tokio dydžio ir pobūdžio, kad nebūtų galima laikyti, jog ji trukdo laikytis investicinės įmonės pareigos veikti atsižvelgiant į geriausius kliento interesus, su sąlyga, kad tokia nauda buvo aiškiai atskleista klientui.  

6.Valstybės narės užtikrina, kad trečiųjų šalių atliekamas tyrimas investicinėms įmonėms, teikiančioms klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, būtų laikytinas pareigų pagal 24 straipsnio 1 dalį įvykdymu, jeigu:

(a)prieš teikiant pavedimų vykdymo arba tyrimo paslaugas investicinė įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas sudarė susitarimą, kuriame nurodoma, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus;

(b)investicinė įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus ir

(c)tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurie 36 mėnesių laikotarpiu iki tyrimo atlikimo dienos neviršijo 10 mlrd. EUR rinkos kapitalizacijos, rinkos kapitalizaciją išreiškiant metų pabaigos kotiravimo vertėmis tais metais, kai jos yra ar buvo įtrauktos į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo verte tais finansiniais metais, kai jos dar nėra ar nebuvo įtrauktos į biržos sąrašus.

Šiame straipsnyje tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagą arba paslaugas, susijusias su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba su finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, arba apimantis tyrimo medžiagą ar paslaugas, glaudžiai susijusias su konkrečiu sektoriumi ar rinka taip, kad padeda susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus. 

Tyrimas taip pat apima medžiagą arba paslaugas, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė. pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali bei galinti padidinti investicinės įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę.

7.Kai investicinei įmonei nedraudžiama iš trečiosios šalies gauti ar jai mokėti mokesčių ar naudos už klientams teikiamas paslaugas, ji užtikrina, kad tokių mokesčių ar naudos priėmimas ar mokėjimas nepakenktų investicinės įmonės pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgiant į geriausius jos klientų interesus, vykdymui. Tokio (-ių) trečiosios šalies mokėjimo (-ų) buvimas, pobūdis ir suma atskleidžiami pagal 24b straipsnio 1 dalį.

Kai taikytina, investicinė įmonė taip pat informuoja klientą apie mokesčio, komisinių, piniginės ar nepiniginės naudos, gaunamų už investicinės ar papildomos paslaugos teikimą, perkėlimo klientui tvarką. 

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai netaikomi mokesčiui arba naudai, kurie leidžia teikti arba yra būtini norint teikti investicines paslaugas, kaip antai saugojimo išlaidoms, atsiskaitymo ir valiutos keitimo mokesčiams, su reguliavimu susijusioms rinkliavoms arba teisinėms išlaidoms, ir dėl kurių pobūdžio netrukdoma investicinės įmonės pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus.

8.Praėjus trejiems metams nuo Direktyvos (ES) [Leidinių biurui: prašom įrašyti iš dalies keičiančios direktyvos numerį] įsigaliojimo dienos, pasikonsultavusi su ESMA ir EIOPA, Komisija įvertina trečiųjų šalių mokėjimų poveikį neprofesionaliesiems investuotojams, visų pirma atsižvelgdama į galimus interesų konfliktus ir galimybę gauti nepriklausomas konsultacijas, ir įvertina atitinkamų Direktyvos (ES) [Leidinių biurui: prašom įrašyti iš dalies keičiančios direktyvos numerį] nuostatų poveikį jai. Jei reikia išvengti žalos vartotojams, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlo teisės aktų pakeitimus.

24b straipsnis

Informacija apie išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus

1.Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki bet kokių investicinių ir papildomų paslaugų teikimo ir iki bet kokio sandorio dėl finansinių priemonių sudarymo investicinės įmonės klientams arba potencialiems klientams reikiamu formatu pateiktų informaciją apie visas išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus, susijusius su tomis paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ar sandoriais.

Informaciją apie tas išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus sudaro visa ši informacija:

(a)visi tiesioginiai ir netiesioginiai bei susiję mokesčiai, kuriuos investicinės įmonės ar kitos šalys taiko, kai klientas nukreipiamas į tokias kitas šalis, už klientui ar potencialiam klientui suteiktas investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas;

(b)visos išlaidos ir susiję mokesčiai, susiję su bet kokios klientui ar potencialiam klientui rekomenduojamos ar parduodamos finansinės priemonės kūrimu ir valdymu;

(c)visi trečiųjų šalių mokėjimai, kuriuos įmonė sumokėjo arba gavo už klientui ar potencialiam klientui suteiktas investicines paslaugas;

(d)būdas, kuriuo klientas gali už jas sumokėti.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės apibendrintų informaciją apie visas išlaidas ir susijusius mokesčius, kad klientas galėtų suprasti bendras finansinių priemonių išlaidas ir kaupiamąjį poveikį investicijų grąžai. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės bendras išlaidas išreikštų pinigais ir procentais, apskaičiuojant iki finansinės priemonės termino suėjimo dienos, o neterminuotų finansinių priemonių atveju – investicinės įmonės rekomenduojamu laikymo laikotarpiu arba, jei jo nėra, 1, 3 ir 5 metų laikymo laikotarpiais. Klientui paprašius, investicinės įmonės pateikia išskaidytus duomenis.

Trečiųjų šalių mokėjimai, kuriuos investicinė įmonė sumokėjo arba gavo už klientui ar potencialiam klientui suteiktas investicines paslaugas, pateikiami atskiru punktu. Investicinė įmonė atskleidžia kaupiamąjį tokių trečiųjų šalių mokėjimų, įskaitant periodiškus trečiųjų šalių mokėjimus, poveikį grynajai grąžai per laikymo laikotarpį, kaip nurodyta pirmesnėje pastraipoje. Trečiųjų šalių mokėjimų tikslas ir jų poveikis grynajai grąžai paaiškinami standartizuotu būdu ir suprantama kalba vidutiniam neprofesionaliajam klientui.

Jeigu išlaidų, susijusių mokesčių ar trečiųjų šalių mokėjimų sumos negalima nustatyti prieš suteikiant atitinkamą investicinę ar papildomą paslaugą, sumos apskaičiavimo metodas klientui aiškiai atskleidžiamas vidutiniam neprofesionaliajam klientui suvokiamu, tiksliu ir suprantamu būdu.

Investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas profesionaliesiems klientams, turi teisę susitarti su tokiais klientais dėl riboto šioje dalyje nustatytų išsamių reikalavimų taikymo. Investicinėms įmonėms neleidžiama susitarti dėl tokių apribojimų, kai teikiamos konsultacijų dėl investicijų ar portfelio valdymo paslaugos arba kai, nepriklausomai nuo suteiktos investicinės paslaugos, į atitinkamas finansines priemones yra įterpta išvestinė finansinė priemonė.

Investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas tinkamoms sandorio šalims, turi teisę sutikti, kad šioje dalyje nustatyti išsamūs reikalavimai būtų taikomi ribotai, išskyrus atvejus, kai, nepriklausomai nuo teikiamos investicinės paslaugos, atitinkamos finansinės priemonės apima išvestinę finansinę priemonę ir tinkama sandorio šalis ketina jas siūlyti savo klientams.

2.Atlikusi vartotojų ir sektoriaus tyrimus ir pasikonsultavusi su EIOPA, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato visus šiuos dalykus:

(a)atitinkamą formatą, kuriuo investicinė įmonė teikia bet kokias išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus savo neprofesionaliajam klientui arba potencialiam neprofesionaliajam klientui prieš sudarydama bet kokį sandorį dėl finansinių priemonių;

(b)standartinę terminiją ir susijusius paaiškinimus, kuriuos turi naudoti investicinės įmonės atskleisdamos ir apskaičiuodamos bet kokias išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus, kuriuos įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai taiko klientui arba potencialiam klientui už bet kokios (-ių) investicinės (-ių) paslaugos (-ų) arba papildomos (-ų) paslaugos (-ų) teikimą ir finansinių priemonių, rekomenduotinų ar parduotinų potencialiam klientui, kūrimą ir valdymą. Paaiškinimais, susijusiais su tomis išlaidomis, susijusiais mokesčiais ir trečiųjų šalių mokėjimais bei jų poveikiu tikėtinai grąžai, užtikrinama, kad juos greičiausiai supras bet kuris vidutinis neprofesionalusis klientas, neturintis specifinių žinių apie investicijas į finansines priemones.

ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.

3.Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo yra sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, investicinė įmonė gali pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popierine forma, nepagrįstai nedelsdama po sandorio sudarymo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) klientas sutiko gauti informaciją nepagrįstai nedelsiant po sandorio sudarymo;

(b)investicinė įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorio sudarymą, kol klientas informaciją gaus.

Investicinė įmonė privalo suteikti klientui galimybę prieš sudarant sandorį gauti informaciją apie išlaidas ir mokesčius telefonu.

4.Nedarant poveikio kitiems reikalavimams, susijusiems su portfelio valdymo paslaugomis, teikdama investicines paslaugas neprofesionaliajam klientui kartu su finansinių priemonių saugojimo ir administravimo neprofesionaliojo kliento vardu paslauga, investicinė įmonė savo neprofesionaliajam klientui pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodoma pinigais ir procentais išreikšta ši informacija:

(a)visos netiesioginės ir tiesioginės išlaidos ir susiję mokesčiai, kuriuos neprofesionalusis klientas kasmet moka arba patiria viso portfelio atžvilgiu, suskirstant juos į:

i) išlaidas, susijusias su investicinės įmonės atitinkamai investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos teikimu neprofesionaliajam klientui;

ii) išlaidas, susijusias su neprofesionaliojo kliento turimų finansinių priemonių kūrimu ir valdymu;

iii) jei yra, mokėjimus, kuriuos įmonė gavo iš trečiųjų šalių arba jiems sumokėjo už neprofesionaliajam klientui teikiamas investicines paslaugas;

(b)bendra dividendų, palūkanų ir kitų mokėjimų, kuriuos neprofesionalusis klientas kasmet gauna už visą portfelį, suma;

(c)visi mokesčiai, įskaitant žyminį mokestį, sandorių mokestį, pajamų mokestį ir visus kitus mokesčius, kuriuos taiko investicinė įmonė ir kuriuos moka neprofesionalusis klientas už visą portfelį;

(d)kiekvienos į neprofesionaliojo kliento portfelį įtrauktos finansinės priemonės metinė rinkos vertė arba apskaičiuotoji vertė, jei rinkos vertė nežinoma;

(e)neprofesionaliojo kliento portfelio grynieji metiniai veiklos rezultatai ir kiekvienos į šį portfelį įtrauktos finansinės priemonės metiniai veiklos rezultatai.

Teikdama investicinę paslaugą be finansinių priemonių saugojimo ir administravimo neprofesionaliojo kliento sąskaita paslaugos, investicinė įmonė pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodoma pateiktina a punkto informacija.

Teikdama tik finansinių priemonių saugojimo ir administravimo neprofesionaliojo kliento sąskaita paslaugą, investicinė įmonė pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodoma pateiktina a, b, c ir d punktų informacija.

Pateikęs prašymą neprofesionalusis klientas turi teisę kasmet gauti išsamų a–c punktuose nurodytos informacijos išskaidymą pagal finansinę priemonę, atitinkamu laikotarpiu valdytą nuosavybės teise, taip pat apie kiekvieną neprofesionaliajam klientui tenkantį mokestį.

Neprofesionaliesiems klientams skirta metinė ataskaita dėl išlaidų ir veiklos rezultatų pateikiama vidutiniam neprofesionaliajam klientui lengvai suprantamu būdu. Informacija apie išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus pateikiama naudojant šio straipsnio 2 dalyje aprašytą terminiją ir paaiškinimus.

5.4 dalyje nurodyta metinė ataskaita neteikiama, jei investicinė įmonė savo neprofesionaliesiems klientams suteikia prieigą prie interneto sistemos, prilyginamos patvariajai laikmenai, kurioje neprofesionalusis klientas gali lengvai susipažinti su naujausiomis ataskaitomis, kuriose atitinkamai atskleista kiekvienos priemonės informacija, kaip reikalaujama pagal 4 dalį, o įmonė turi įrodymų, kad klientas susipažino su tomis ataskaitomis bent kartą per metus.

24c straipsnis

Rinkodaros pranešimai ir praktika

1.Valstybės narės užtikrina, kad rinkodaros pranešimus būtų galima aiškiai identifikuoti kaip tokius ir kad juose būtų aiškiai nurodomos investicinės įmonės, atsakingos už jų turinį ir platinimą, neatsižvelgiant į tai, ar pranešimą investicinė įmonė teikia tiesiogiai ar netiesiogiai.

2.Valstybės narės užtikrina, kad rinkodaros pranešimai būtų rengiami, maketuojami ir pateikiami sąžiningai, aiškiai, neklaidinančiai, subalansuotai pristatant naudą bei riziką ir yra tinkami tikslinei auditorijai pagal turinį ir platinimo kanalus ir, kai jie susiję su konkrečia finansine priemone, tikslinei rinkai, nustatytai pagal 24 straipsnio 2 dalį.

Visuose rinkodaros pranešimuose aiškiai ir glaustai nurodomos esminės finansinių priemonių arba investicinių paslaugų ir susijusių papildomų paslaugų, su kuriomis tie pranešimai susiję, charakteristikos.  

Pateikiant finansinių priemonių ir paslaugų, įtrauktų į rinkodaros pranešimus, kurie teikiami arba tampa prieinami neprofesionaliesiems ar potencialiems neprofesionaliesiems klientams, esmines charakteristikas užtikrinama, kad jie galėtų lengvai suprasti pagrindines finansinių priemonių ar paslaugų ypatybes ir pagrindinę su jomis susijusią riziką.

3.Valstybės narės užtikrina, kad rinkodaros praktika būtų plėtojama ir naudojama sąžiningai bei neklaidinančiai ir būtų tinkama tikslinei auditorijai.

4.Kai finansinės priemonės kūrėjas parengia ir pateikia rinkodaros pranešimą, kuriuo naudosis platintojas, kūrėjas yra atsakingas už tokio rinkodaros pranešimo turinį ir jo atnaujinimą. Platintojas atsako už šio rinkodaros pranešimo naudojimą ir užtikrina, kad jis būtų naudojamas tik nustatytai tikslinei rinkai ir atitiktų tikslinei rinkai nustatytą platinimo strategiją.

Kai investicinė įmonė siūlo arba rekomenduoja finansines priemones, kurių ji nekuria, ir rengia savo rinkodaros pranešimą, ji yra visiškai atsakinga už tinkamą jo turinį, atnaujinimą ir naudojimą, atsižvelgiant į nustatytą tikslinę rinką ir visų pirma į nustatytą klientų kategoriją.

5.Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės valdymo organui teiktų metines ataskaitas apie rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos strategijų naudojimą, atitinkamų įpareigojimų, susijusių su rinkodaros pranešimais ir praktika pagal šią direktyvą, vykdymą ir visus pažeidimus, apie kuriuos pranešta, bei siūlomus sprendimus.

6.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų laiku ir veiksmingai imtis veiksmų dėl bet kokio rinkodaros pranešimo ar rinkodaros praktikos, kurie neatitinka 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų.

7.Įrašai, kuriuos investicinė įmonė turi saugoti pagal 16 straipsnio 6 dalį, apima visus rinkodaros pranešimus, kuriuos neprofesionaliesiems klientams arba potencialiems neprofesionaliesiems klientams teikia arba leidžia su jais susipažinti investicinė įmonė arba bet kuri trečioji šalis, kuriai investicinė įmonė atlygina arba teikia paskatas nepiniginėmis kompensacijomis. 

Tokie įrašai saugomi penkerius metus, o kompetentingai institucijai paprašius – ne ilgiau kaip septynerius metus. Tuos įrašus investicinė įmonė kompetentingos institucijos prašymu turi turėti galimybę surasti.

Pirmoje pastraipoje nurodytuose įrašuose pateikiami visi šie duomenys:

(a)rinkodaros pranešimo turinys;

(b)išsami informacija apie rinkodaros pranešimui naudotą sklaidos priemonę;

(c)rinkodaros pranešimo data ir skelbimo trukmė, įskaitant atitinkamą pradžios ir pabaigos laiką;

(d)tiksliniai neprofesionaliųjų klientų segmentai arba profiliavimą lemiantys veiksniai;

(e)valstybės narės, kuriose teikiamas rinkodaros pranešimas;

(f)bet kurios trečiosios šalies, dalyvaujančios platinant rinkodaros pranešimą, tapatybė.

Tokie f punkte nurodyti tapatybės duomenys apima atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų juridinius pavadinimus, registruotus adresus, kontaktinius duomenis ir, kai aktualu, socialinės žiniasklaidos vartotojų vardus.

8.Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nuostatomis dėl: 

(a)esminių finansinės (-ių) priemonės (-ių) arba investicinės (-ių) ir papildomos (-ų) paslaugos (-ų) charakteristikų, kurios turi būti atskleistos visuose rinkodaros pranešimuose, skirtuose neprofesionaliesiems klientams arba potencialiems neprofesionaliesiems klientams, ir visų kitų svarbių kriterijų, kuriais užtikrinama, kad tos esminės charakteristikos būtų matomos ir lengvai prieinamos vidutiniam neprofesionaliajam klientui, neatsižvelgiant į ryšio priemones;

(b)sąlygų, kurias turėtų atitikti rinkodaros pranešimai ir rinkodaros praktika, kad jie būtų sąžiningi, aiškūs, neklaidinantys, subalansuotai pristatantys pranašumus bei riziką, ir tinkami tikslinei auditorijai pagal turinį ir platinimo kanalus ar, kai taikytina, tikslinei rinkai pagal turinį ir platinimo kanalus.

24d straipsnis

Profesiniai reikalavimai 

1. Valstybės narės įpareigoja investicines įmones užtikrinti ir kompetentingoms institucijoms paprašius įrodyti, kad fiziniai asmenys, investicinės įmonės vardu klientams teikiantys konsultacijas dėl investicijų arba informaciją apie finansines priemones, investicines paslaugas ar papildomas paslaugas, turėtų reikiamų žinių ir kompetencijos, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal 24, 24a, 24b, 24c ir 25 straipsnius, ir išlaikytų bei atnaujintų tas žinias ir kompetenciją, reguliariai dalyvaudami profesinio tobulinimosi ir mokymo veikloje, įskaitant specialų mokymą, kai įmonė siūlo naujas finansines priemones ir investicines paslaugas. Valstybės narės parengia ir paskelbia kriterijus, kuriais remiantis veiksmingai vertinamos tokios žinios ir kompetencija.

2. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų ir kompetentingoms institucijoms paprašius įrodytų, kad fiziniai asmenys, investicinės įmonės vardu teikiantys klientams konsultacijas dėl investicijų, turėtų ir išlaikytų bent V priede nustatytas žinias bei kompetenciją ir dalyvautų profesinio mokymo ir tobulinimosi veikloje bent 15 valandų per metus. Atitiktis V priede nustatytiems kriterijams ir kasmet sėkmingai užbaigtas tęstinio profesinio mokymo ir tobulinimosi kursas įrodomi sertifikatu.

Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šią direktyvą priimant deleguotąjį aktą, kuriuo prireikus patikslinami V priede nustatyti reikalavimai.“;

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Investicinė įmonė įvertina klientui rekomenduosimos arba jo prašomos atitinkamos (-ų) finansinės (-ių) priemonės (-ių) ar investicinių paslaugų arba sandorio (-ių) tinkamumą ar priimtinumą likus pakankamai laiko atitinkamai iki i) konsultacijų dėl investicijų ar portfelio valdymo teikimo arba ii) pavedimo vykdymo, priėmimo ir perdavimo. Kiekvienas iš šių vertinimų nustatomas remiantis investicinės įmonės gauta informacija apie klientą arba potencialų klientą pagal toliau išdėstytus reikalavimus.   

Investicinė įmonė užtikrina, kad tinkamumo arba priimtinumo vertinimo tikslas būtų paaiškintas klientui arba potencialiam klientui prieš prašydama bet kokios informacijos iš jo. Klientai ir potencialūs klientai perspėjami apie šias pasekmes:

(a)netikslios ar neišsamios informacijos pateikimas daro neigiamą poveikį investicinės įmonės atliekamo vertinimo kokybei;

(b)negavusi informacijos įmonė negalės nustatyti, ar numatyta paslauga arba finansinė priemonė yra klientams tinkama ar priimtina, ir toliau teikti rekomendacijos arba vykdyti kliento pavedimo. Toks paaiškinimas ir perspėjimas pateikiamas standartizuotu formatu.  

Neprofesionaliojo kliento prašymu investicinė įmonė pateikia jam ataskaitą apie informaciją, surinktą tinkamumo ar priimtinumo vertinimo tikslais. Tokia ataskaita pateikiama standartizuotu formatu. 

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą paaiškinimą ir perspėjimą, taip pat 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos ataskaitos formą ir turinį.

ESMA pateikia techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].  

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

2. Pagal antrą pastraipą, teikdama konsultaciją dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugas, investicinė įmonė gauna būtiną informaciją apie kliento ar potencialaus kliento investicinės srities žinias ir patirtį, susijusias su konkrečios rūšies produktu ar paslauga, to kliento finansinę padėtį, įskaitant esamų portfelių sudėtį, jo galimybes patirti visiškų ar dalinių nuostolių, investicinius poreikius ir tikslus, įskaitant tvarumo srities prioritetus, jei jų yra, ir priimtiną riziką, kad investicinė įmonė galėtų rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui investicines paslaugas ar finansines priemones, kurios jam tinka ir visų pirma atitinka jam priimtinos rizikos lygį, jo galimybes patirti nuostolių ir portfelio diversifikacijos poreikį.

Teikdama nepriklausomas konsultacijas dėl investicijų neprofesionaliesiems klientams tik dėl gerai diversifikuotų, nekompleksinių ir ekonomiškai efektyvių finansinių priemonių, nepriklausoma įmonė neprivalo gauti informacijos nei apie neprofesionaliojo kliento arba potencialaus neprofesionaliojo kliento žinias ir patirtį, susijusius su svarstomomis finansinėmis priemonėmis ar investicinėmis paslaugomis, nei apie esamą neprofesionaliojo kliento portfelio sudėtį. 

Valstybės narės užtikrina, kad investicinei įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir rekomenduojant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, būtų tinkamas visas paketas. 

Teikdamos arba konsultacijas dėl investicijų, arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, investicinės įmonės gauna būtiną informaciją apie kliento investicijas ir atlieka finansinių priemonių pakeitimo kitomis sąnaudų ir naudos analizę. Teikdamos konsultacijas dėl investicijų, investicinės įmonės informuoja klientą, ar finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už susijusias išlaidas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad teikdama kitas nei numatytąsias 2 dalyje investicines paslaugas, investicinė įmonė paprašytų kliento ar potencialaus kliento pateikti informaciją apie jo investicinės srities žinias ir patirtį, susijusias su konkrečios rūšies siūlomu ar prašomu produktu ar paslauga, o neprofesionaliojo kliento ar potencialaus neprofesionaliojo kliento atveju – apie galimybes patirti visiškų ar dalinių nuostolių ir priimtiną riziką, kad investicinė įmonė galėtų įvertinti, ar klientui tinka numatyta (-os) investicinė (-ės) paslauga (-os) ar finansinė (-ės) priemonė (-ės).

Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, vertinant atsižvelgiama į tai, ar visas paketas yra tinkamas.

Kai remdamasi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka klientui ar potencialiam klientui, investicinė įmonė perspėja klientą ar potencialų klientą. Tas perspėjimas pateikiamas standartizuotu formatu ir dokumentuojamas.  

Investicinė įmonė nevykdo sandorio, dėl kurio pateikiamas perspėjimas, kad produktas ar paslauga yra netinkami, išskyrus atvejus, kai klientas paprašo jį vykdyti nepaisydamas tokio perspėjimo. Dokumentuojamas ir kliento prašymas, ir įmonės sutikimas jį vykdyti.    

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas trečioje pastraipoje nurodyto perspėjimo formatas bei turinys.

ESMA pateikia techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].  

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.“;

(b)4 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas pirmos pastraipos c punkte nurodyto perspėjimo formatas ir turinys.

ESMA pateikia techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].  

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos pirmiau nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.“;

(c)6 dalies antroje pastraipoje įrašomas šis sakinys:

„Toks pareiškimas pateikiamas pakankamai iš anksto iki sudarant sandorį, siekiant užtikrinti, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, kad klientas turėtų pakankamai laiko jį peržiūrėti ir prireikus iš investicinės įmonės gauti papildomos informacijos ar paaiškinimų.“;

(d)8 dalis pakeičiama taip:

„8. Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šio straipsnio 1–6 dalyse nustatytų principų, įskaitant principus, susijusius su informacija, kurią reikia gauti vertinant paslaugų ir finansinių priemonių tinkamumą ir priimtinumą savo klientams, kriterijais, taikomais vertinant nekompleksines finansines priemones, kai taikomas šio straipsnio 4 dalies a punkto vi papunktis, įrašų ir susitarimų dėl paslaugų teikimo klientams bei periodinių ataskaitų klientams už suteiktas paslaugas turiniu ir forma. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į:

(a)esamam ar potencialiam klientui siūlomų ar teikiamų paslaugų pobūdį, atsižvelgiant į sandorių rūšį, dalyką, dydį, išlaidas, riziką, sudėtingumą, kainą ir periodiškumą;

(b)siūlomų ar aptariamų produktų, įskaitant skirtingų rūšių finansines priemones, pobūdį;

(c)tai, ar esamas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis klientas ar profesionalusis klientas, arba į jų priskyrimą prie tinkamų sandorio šalių, kai taikoma 6 dalis.“;

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, įgaliotos klientų vardu vykdyti pavedimus ir (arba) sudaryti sandorius savo sąskaita ir (arba) arba priimti ir perduoti pavedimus, galėtų paskatinti tinkamas sandorio šalis, kad šios sudarytų sandorius, arba sudaryti sandorius su tinkamomis sandorio šalimis, nesilaikydamos 16 straipsnio 3a dalyje, 24 straipsnyje, išskyrus jo 5, 5a ir 5c dalis, 24a straipsnyje, 24b straipsnyje, išskyrus 1 dalį, 24c straipsnyje, 25 straipsnyje, 27 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų tiems sandoriams ar bet kuriai papildomai paslaugai, tiesiogiai susijusiai su tais sandoriais.“;

(b)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Priskyrimas prie tinkamų sandorių šalių pagal pirmą pastraipą nedaro poveikio tokių subjektų teisei prašyti, kad apskritai arba konkrečiame sandoryje jie būtų laikomi klientais, kurių ir investicinės įmonės bendrai veiklai būtų taikomi 24, 24a, 24b, 24c, 25, 27 ir 28 straipsniai.“;

įterpiamas 35a straipsnis:

„35a straipsnis  

Tarpvalstybinės veiklos ataskaitų teikimas  

1.Valstybės narės įpareigoja investicines įmones ir kredito įstaigas, teikiančias investicines paslaugas arba vykdančias investicinę veiklą ir tarpvalstybiniu mastu teikiančias investicines paslaugas daugiau kaip 50 klientų, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kasmet pateikti šią informaciją:

(a)priimančiųjų valstybių narių, kuriose investicinė įmonė vykdo veiklą naudodamasi laisve teikti paslaugas ir vykdyti veiklą pateikus pranešimą pagal 34 straipsnio 2 dalį, sąrašą;

(b)kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje naudojantis laisve teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą bei teikti papildomas paslaugas, teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos rūšį, apimtį ir mastą;

(c)bendrą kiekvienos priimančiosios valstybės narės klientų skaičių ir jų kategorijas, atitinkančias b punkte nurodytas paslaugas ir veiklą, suteiktas per atitinkamą laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 d., ir išskaidymą į profesionaliuosius ir neprofesionaliuosius klientus;

(d)75 straipsnyje nurodytų skundų, gautų iš klientų ir suinteresuotųjų šalių kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje, skaičių;

(e)priimančiosiose valstybėse narėse naudojamų rinkodaros pranešimų rūšį.

Visą iš investicinių įmonių surinktą informaciją kompetentingos institucijos perduoda ESMA..  

2.ESMA sukuria elektroninę duomenų bazę, kurioje kaupiama pagal 1 dalį surinkta informacija ir kuria gali naudotis visos kompetentingos institucijos.  

3.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią investicinės įmonės turi pateikti kompetentingoms institucijoms, elementų.

ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].  

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį. 

4.ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, metodai ir perdavimo tvarka, informacijos teikimo periodiškumas ir pradžios data.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos]. 

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

5.Remdamasi pagal 2 dalį perduota informacija, ESMA kasmet skelbia ataskaitą, kurioje pateikiami anonimizuoti suvestiniai statistiniai duomenys, susiję su Sąjungoje teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir vykdoma veikla naudojantis laisve teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, ir tendencijų analizė.“;

69 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)įterpiamas ca punktas:

„ca) vykdyti kontrolinio pirkimo veiklą;“

(b)įterpiamas ka punktas:

„ka) ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui sustabdyti arba uždrausti savo valstybėje narėje investicinės įmonės naudojamus rinkodaros pranešimus arba praktiką, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad buvo pažeista ši direktyva arba Reglamentas (ES) Nr. 600/2014;“;

(c)įterpiami v ir w punktai:

„v) imtis visų būtinų priemonių, įskaitant prašymą trečiajai šaliai ar kitai valdžios institucijai laikinai arba nuolat įgyvendinti tokias priemones siekiant: 

i) pašalinti turinį arba apriboti prieigą prie elektroninės sąsajos, arba nurodyti aiškiai pateikti įspėjimą klientams jiems jungiantis prie elektroninės sąsajos; 

ii) nurodyti prieglobos paslaugų teikėjui pašalinti, pasyvinti arba apriboti prieigą prie elektroninės sąsajos;

iii) nurodyti domenų registrams arba registratoriams ištrinti išsamųjį domeno vardą ir leisti atitinkamai kompetentingai institucijai jį užregistruoti;

w) įpareigoti investicines įmones naudoti perspėjimus apie riziką informacinėje medžiagoje, įskaitant rinkodaros pranešimus, susijusioje su ypač rizikingomis finansinėmis priemonėmis, kai tos priemonės galėtų kelti didelę grėsmę investuotojų apsaugai.“;

(d)pridedamos šios pastraipos:

„Naudodamasi ka punkte nurodytais įgaliojimais, kompetentinga institucija apie tai praneša ESMA. Kai tokia praktika ar pranešimai naudojami daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ESMA, gavusi bent vienos kompetentingos institucijos prašymą, koordinuoja veiksmus, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal ka punktą.

Šioje dalyje nustatytų įgaliojimų įgyvendinimas ir naudojimasis jais turi būti proporcingi ir vykdomi laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus. Pagal šią direktyvą priimtos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar galimą žalą.“;

70 straipsnio 3 dalies a punktas papildomas xxxvii–xxxxii papunkčiais: 

„xxxvii) 16-a straipsnio 1–8 dalių;

xxxviii) 24 straipsnio 5a–5c dalių ir 11a dalies;

xxxix) 24a straipsnio 1–2 dalių ir 6–7 dalių;

xxxx) 24b straipsnio 1, 3 ir 4 dalių;

xxxxi) 24c straipsnio 1–5 ir 7 dalių;

xxxxii) 35a straipsnio 1 dalies;“;

73 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)pirma pastraipa pakeičiama taip: 

„Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų galima kompetentingoms institucijoms pranešti apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ir nacionalinės teisės nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, potencialius arba faktinius pažeidimus, be kita ko, įvykdytus įmonių, kurioms nėra suteiktas tinkamas veiklos leidimas pagal šią direktyvą.“;

(b)antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip: 

a) konkrečias pranešimų apie potencialius arba faktinius pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių ryšių kanalų tokiems pranešimams pateikti nustatymą. Tos procedūros taip pat apima saito į paprastą pranešimo formą, kad bet kuris asmuo galėtų pranešti apie galimus ar faktinius Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės pažeidimus, sukūrimą kiekvienos kompetentingos institucijos svetainės pirmame puslapyje. Valstybės narės įpareigoja kompetentingas institucijas nepagrįstai nedelsiant išanalizuoti visus naudojantis šia pranešimo forma pateiktus pranešimus;“;

86 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija (šiame straipsnyje – inicijuojančioji institucija) turi pagrįstų priežasčių manyti, kad investicinė įmonė, vykdanti savo veiklą jos teritorijoje naudodamasi laisve teikti paslaugas, ar investicinė įmonė, turinti jos teritorijoje savo filialą, pažeidžia pagal šią direktyvą priimtose nuostatose nustatytas pareigas, kurios nesuteikia priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamų įgaliojimų, ji tas išvadas pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. 

Informacija apie tokį išvadų pateikimą perduodama ESMA. ESMA perduoda tokią informaciją visų kitų priimančiųjų valstybių narių, kuriose investicinė įmonė teikia investicines paslaugas arba vykdo veiklą, kompetentingoms institucijoms. 

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po to, kai inicijuojančioji institucija pateikė savo išvadas, imasi būtinų priemonių arba pradeda būtiną administracinį procesą, kurio tikslas – imtis tokių priemonių. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda visą būtiną informaciją apie visas priemones, kurių imtasi, inicijuojančiajai institucijai, taip pat ESMA ir visų kitų valstybių narių, kurių teritorijoje investicinė įmonė vykdo veiklą, kompetentingoms institucijoms. 

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos arba jų visai nesiimta, investicinė įmonė toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui: 

(a)priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti ir kurios apima galimybę užkirsti kelią pažeidimą padariusioms investicinėms įmonėms toliau vykdyti sandorius jų teritorijose. Apie tokias priemones nepagrįstai nedelsiant pranešama Komisijai ir ESMA, taip pat visoms priimančiųjų valstybių narių, kuriose pažeidimą padariusi investicinė įmonė vykdo veiklą, kompetentingoms institucijoms ir 

(b)priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

(b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Jeigu inicijuojančioji institucija pagal 1 dalį ėmėsi atsargumo priemonių prieš pažeidimą padariusią investicinę įmonę, bet kurios kitos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija tuo atveju, kai ta pati investicinė įmonė kelia susirūpinimą arba daro labai panašius ar identiškus pažeidimus, nurodytus inicijuojančiosios institucijos išvadose, gali imtis labai panašių arba identiškų priemonių tos įmonės atžvilgiu, jeigu ta kompetentinga institucija taip pat turi pagrįstų priežasčių manyti, kad jos teritorijoje padarytas panašus pažeidimas. 

Tos kitos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali tai daryti prieš tai neperdavusi išvadų priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, tačiau likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki tokių atsargumo priemonių taikymo apie tai pranešusi buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. 

Apie tokias priemones nepagrįstai nedelsiant pranešama Komisijai, ESMA ir visoms priimančiųjų valstybių narių, kuriose pažeidimą padariusi investicinė įmonė vykdo veiklą, kompetentingoms institucijoms. 

1b. Jeigu per 12 mėnesių viena ar daugiau priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų ėmėsi priemonių pagal 1 dalies ketvirtos pastraipos a punktą vienos ar daugiau investicinių įmonių, kurių buveinės valstybė narė yra ta pati, atžvilgiu arba jeigu buveinės valstybė narė nesutinka su priimančiosios valstybės narės išvadomis, ESMA gali sukurti bendradarbiavimo platformą pagal 87a straipsnį.“;

įterpiamas 87a straipsnis:

„87a straipsnis 

Bendradarbiavimo platformos  

1.Jei esama pagrįsto susirūpinimo dėl neigiamo poveikio investuotojams, ESMA gali savo iniciatyva arba vienos ar kelių kompetentingų institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą, kad padėtų atitinkamoms priežiūros institucijoms keistis informacija ir užtikrintų tvirtesnį jų bendradarbiavimą, kai investicinė įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, grindžiamą laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, ir kai tokia veikla aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai. Jei bendradarbiavimo platforma sukuriama kompetentingos institucijos prašymu, ta kompetentinga institucija praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie savo pagrįstą susirūpinimą dėl neigiamo poveikio investuotojams.

2.1 dalis nedaro poveikio atitinkamų priežiūros institucijų teisei sukurti bendradarbiavimo platformą, jei jos visos dėl to susitaria.  

3.Bendradarbiavimo platformos sukūrimas pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams. 

4.Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsniui, ESMA prašymu atitinkamos kompetentingos institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją.  

5.Jeigu dvi ar daugiau bendradarbiavimo platformoje dalyvaujančių kompetentingų institucijų nesutaria dėl vykdytino veiksmo procedūros ar turinio arba neveikimo, ESMA bet kurios atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 1 dalį.  

6.Jei platformoje kyla nesutarimų ir kyla rimtų abejonių dėl neigiamo poveikio investuotojams arba dėl veiksmo turinio ar neveikimo investicinės įmonės atžvilgiu, ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį gali pateikti rekomendaciją, kuria buveinės valstybės narės kompetentinga institucija raginama apsvarstyti kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms susirūpinimą keliančius klausimus ir kartu su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis pradėti bendrą patikrinimą vietoje.“;

įterpiama VIa antraštinė dalis: 

„VIa ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS ŠVIETIMAS

88a straipsnis

Neprofesionaliųjų ir potencialių neprofesionaliųjų klientų finansinis švietimas

Valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis remiamas neprofesionaliųjų ir potencialių neprofesionaliųjų klientų švietimas, susijęs su atsakingu investavimu naudojantis investicinėmis paslaugomis ar papildomomis paslaugomis. 

88b straipsnis

Finansinis švietimas ir rinkodaros pranešimai

Finansinio švietimo medžiaga, kuria siekiama didinti asmenų finansinį raštingumą, suteikiant jiems galimybę įgyti finansinių gebėjimų, ir kuria tiesiogiai nesiūloma ar neskatinama investuoti į vieną ar kelias finansines priemones ar jų kategorijas arba naudotis konkrečiomis investicinėmis paslaugomis, šios direktyvos tikslais rinkodaros pranešimu nelaikoma.“;

89 straipsnis pakeičiamas taip:

„1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje ir 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 16-a straipsnio 11 ir 12 dalyse, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 5c ir 13 dalyse, 24b straipsnio 2 dalyje, 24c straipsnio 8 dalyje, 24d straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 35a straipsnio 3 ir 4 dalyse, 52 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d. 

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje ir 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 16-a straipsnio 11 ir 12 dalyse, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 5c ir 13 dalyse, 24b straipsnio 2 dalyje, 24c straipsnio 8 dalyje, 24d straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 35a straipsnio 3 ir 4 dalyse, 52 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nustatytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 

6.   Pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrą pastraipą ir 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 16-a straipsnio 11 ir 12 dalis, 23 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 5c ir 13 dalis, 24b straipsnio 2 dalį, 24c straipsnio 8 dalį, 24d straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 8 dalį, 35a straipsnio 3 ir 4 dalis, 52 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 58 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 7 dalį, 65 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

pridedamas V priedas, kurio tekstas pateikiamas šios direktyvos II priede.

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2016/97 pakeitimai

Direktyva (ES) 2016/97 iš dalies keičiama taip:

(1)2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)4 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c) atitinkami draudimo produktai neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės rizikos draudimo, išskyrus atvejus, kai civilinės atsakomybės draudimas papildo prekę ar paslaugą, kurią tarpininkas teikia užsiimdamas pagrindine profesine veikla;“;

(b)8 punktas pakeičiamas taip:

„8) draudimo produktų platintojas – draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos tarpininkas ar draudimo įmonė, dalyvaujantys draudimo produktų platinimo veikloje;“;

(c)pridedami 19–22 punktai:

„19) elektroninis formatas – patvari laikmena, išskyrus popierių;

20) rinkodaros pranešimas – atskleidžiama informacija, išskyrus informaciją, kurią privaloma atskleisti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, ar 16b straipsnyje nurodytą finansinio švietimo medžiagą, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuojami draudimo produktai arba tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama investuoti į draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kai ta informacija pateikiama:

a) draudimo įmonės, draudimo tarpininko arba trečiosios šalies, kuriai tokia draudimo įmonė ar draudimo tarpininkas atlygina arba teikia paskatas nepiniginėmis kompensacijomis;

b) fiziniams ar juridiniams asmenims;

c) bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis;

21) rinkodaros praktika – draudimo įmonės, draudimo tarpininko arba trečiosios šalies, kuriai tokia draudimo įmonė ar draudimo tarpininkas atlygina ar teikia paskatas nepiniginėmis kompensacijomis, taikoma strategija, priemonė ar metodas siekiant:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai platinti rinkodaros pranešimus;

b) paspartinti arba pagerinti rinkodaros pranešimų aprėptį ir veiksmingumą;

c) kokiu nors būdu reklamuoti draudimo įmones, draudimo tarpininkus ar draudimo produktus;

22) elektroninė sąsaja – programinė įranga, įskaitant svetainę, svetainės dalį arba taikomąją programą;“;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalies šeštos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Atitinkamais atvejais buveinės valstybė narė apie tokį tarpininko išregistravimą iš registro nedelsdama praneša priimančiajai valstybei narei.“;

(b)5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei atsisakoma registruoti arba kai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas išregistruojamas iš registro, kompetentinga institucija apie savo sprendimą praneša atitinkamam pareiškėjui arba draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui tinkamai pagrįstu dokumentu ir informuoja EIOPA apie tokio atsisakymo registruoti arba išregistravimo iš registro priežastis.“;

(c)įterpiama 5a dalis:

„5a. EIOPA sudaro ir pateikia kompetentingoms institucijoms visų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, kuriuos kompetentinga institucija atsisakė registruoti arba išregistravo iš registro, sąrašą.

Pirmoje pastraipoje nurodytame sąraše, kai taikytina, pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurias kiekvienas draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas prašė įregistruoti, ir atsisakymo registruoti arba išregistravimo iš registro priežastys, o pats sąrašas reguliariai atnaujinamas.“;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, turinti pagrįstų priežasčių manyti, kad draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, kuris vykdo veiklą jos teritorijoje naudodamasis laisve teikti paslaugas, pažeidžia bet kurias šios direktyvos nuostatose nustatytas pareigas, apie tai praneša jo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuoja EIOPA apie tai, kad ji informavo buveinės valstybę narę apie savo pastebėjimus. EIOPA perduoda tokią informaciją visų kitų priimančiųjų valstybių narių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas, kompetentingoms institucijoms.

Įvertinusi pagal pirmą pastraipą gautą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kai taikytina, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo gavimo imasi tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie visas tokias priemones, kurių imtasi, priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ir visų kitų valstybių narių, kurių teritorijoje draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas, kompetentingoms institucijoms pateikia visą svarbią informaciją apie priemonę, kurios imtasi.

Kai nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės buvo netinkamos arba jų trūko, draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas ir toliau vykdo savo veiklą taip, kad dėl to plačiu mastu akivaizdžiai daroma žala priimančiosios valstybės narės vartotojų interesams arba kenkiama tinkamam draudimo ir perdraudimo rinkų veikimui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams, be kita ko, tiek, kiek tai išties būtina, užkirstų kelią tam tarpininkui jos teritorijoje toliau užsiimti nauja veikla.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu dokumentu praneša atitinkamam draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui apie visas priemones, priimtas pagal 1 ir 2 dalis, ir nepagrįstai nedelsdamos praneša apie tas priemones buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija taip pat praneša apie tas priemones Komisijai, EIOPA ir priimančiųjų valstybių narių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas, kompetentingoms institucijoms.“;

(c)pridedama 4 dalis:

„4. Jeigu per 12 mėnesių dvi ar daugiau priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų ėmėsi priemonių pagal 1 dalį vieno ar daugiau draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, kurių buveinės valstybė narė yra ta pati, atžvilgiu arba jeigu buveinės valstybė narė nesutinka su priimančiosios valstybės narės išvadomis, EIOPA gali sukurti bendradarbiavimo platformą pagal 12b straipsnį.“;

įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Tarpvalstybinės veiklos ataskaitų teikimas

1.Valstybės narės įpareigoja draudimo produktų platintojus, tarpvalstybiniu mastu vykdančius draudimo produktų platinimo veiklą, kurioje dalyvauja daugiau kaip 50 klientų, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kasmet pateikti šią informaciją:

(a)priimančiųjų valstybių narių, kuriose draudimo produktų platintojas vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, sąrašą;

(b)informaciją apie kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje vykdomos draudimo produktų platinimo veiklos mastą ir apimtį;

(c)kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje platinamų draudimo produktų rūšį;

(d)kiekvienos priimančiosios valstybės narės bendrą klientų skaičių per atitinkamą laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 d.;

(e)skundų, gautų iš klientų ir suinteresuotųjų šalių kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje, skaičių.

Kompetentingos institucijos perduoda EIOPA visą informaciją, kurią pagal pirmą pastraipą pateikė draudimo produktų platintojai.

2.EIOPA sukuria elektroninę duomenų bazę, kurioje saugoma pagal 1 dalies antrą pastraipą pateikta informacija. Ta duomenų bazė yra prieinama visoms kompetentingoms institucijoms.

3.EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai paaiškinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EIOPA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnį.

4.EIOPA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, metodai ir perdavimo tvarka, informacijos teikimo ir perdavimo pagal 1 dalį periodiškumas ir pradžios data.

EIOPA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.Remdamasi pagal 2 dalį perduota informacija, EIOPA kasmet skelbia ataskaitą, kurioje pateikiami anonimizuoti suvestiniai statistiniai duomenys, susiję su Sąjungoje vykdoma draudimo produktų platinimo veikla naudojantis laisve teikti paslaugas, ir tendencijų analizė.“;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo produktų platintojai ir draudimo ir perdraudimo įmonių, užsiimančių draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, darbuotojai turėtų reikiamų žinių ir kompetencijos tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir pareigas.“;

(b) 2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai, draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai bei draudimo ir perdraudimo tarpininkų darbuotojai išlaikytų ir atnaujintų savo žinias ir kompetenciją, reguliariai dalyvaudami profesinio tobulinimosi ir mokymo veikloje, įskaitant specialų mokymą, kai draudimo ar perdraudimo įmonės ir tarpininkai siūlo naujus draudimo produktus ar paslaugas.

Pirmos pastraipos tikslu buveinės valstybės narės nustato ir paskelbia mechanizmus, kuriais veiksmingai kontroliuojamos ir vertinamos draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojų bei draudimo ir perdraudimo tarpininkų darbuotojų žinios ir kompetencija, kaip nustatyta I priede, grindžiamos bent 15 valandų profesinio mokymo ir tobulinimosi per metus, atsižvelgiant į parduodamų produktų pobūdį, platintojo tipą, jų atliekamas funkcijas ir draudimo ar perdraudimo produktų platintojo vykdomą veiklą.

Priimančiosios valstybės narės įpareigoja atitiktį I priede nustatytiems kriterijams ir kasmet sėkmingai užbaigtą tęstinio profesinio mokymo ir tobulinimosi kursą įrodyti sertifikatu.“;

ii)     pridedama ši pastraipa:

„Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais prireikus peržiūrimi I priede nustatyti reikalavimai.“;

(c)4 dalis pakeičiama taip:

„4.     Draudimo ir perdraudimo tarpininkai apsidraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu visoje Sąjungos teritorijoje, arba turi jam prilyginamą garantiją, apsaugančią nuo atsakomybės už profesinį aplaidumą; draudimo ar jam prilyginamos garantijos suma yra ne mažesnė kaip 1 250 000 EUR kiekvienam reikalavimui išmokėti draudimo išmoką arba iš viso 1 850 000 EUR per metus visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai tokiu draudimu ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu draudimo ar perdraudimo tarpininkas veikia arba kuri yra suteikusi įgaliojimus draudimo ar perdraudimo tarpininkams veikti jos vardu, arba jeigu tokia įmonė prisiima visišką atsakomybę už tarpininko veiksmus.“;

(d)6 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) reikalavimas, kad tarpininko finansinis pajėgumas nuolatos sudarytų 4 % gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne mažiau kaip 18 750 EUR;“;

12 straipsnio 3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Pirmos pastraipos pirmame sakinyje nurodyti įgaliojimai apima įgaliojimus:

(a)susipažinti su dokumentu arba bet kokios formos kitais duomenimis, kurie, kompetentingos institucijos manymu, galėtų būti svarbūs ir būtini jos pareigoms atlikti, ir gauti arba padaryti to dokumento ar tų duomenų kopiją;

(b)reikalauti ar prašyti kiekvieno asmens suteikti informaciją ir prireikus asmenį iškviesti ir apklausti siekiant gauti informacijos;

(c)atlikti patikrinimus vietoje arba tyrimus;

(d)vykdyti kontrolinio pirkimo veiklą;

(e)reikalauti užšaldyti ar areštuoti turtą arba reikalauti jų abiejų;

(f)reikalauti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

(g)reikalauti, kad draudimo įmonių arba draudimo tarpininkų auditoriai pateiktų informaciją;

(h)perduoti spręsti klausimus patraukiant baudžiamojon atsakomybėn;

(i)leisti auditoriams ar ekspertams atlikti patikras ar tyrimus;

(j)ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui sustabdyti arba uždrausti savo valstybėje narėje naudojamus rinkodaros pranešimus arba praktiką, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ši direktyva buvo pažeista;

(k)reikalauti laikinai arba visam laikui nutraukti bet kokią praktiką ar elgesį, kompetentingos institucijos nuomone, prieštaraujančius įgyvendinant šią direktyvą priimtoms nuostatoms, ir užkirsti kelią tos praktikos ar elgesio pasikartojimui;

(l)priimti kitos rūšies priemones siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai toliau laikytųsi teisinių reikalavimų;

(m)sustabdyti arba uždrausti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimą;

(n)sustabdyti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimą, jei draudimo įmonė arba draudimo produktų platintojas nesilaikė 25 straipsnio;

(o)reikalauti pašalinti fizinį asmenį iš draudimo įmonės ar draudimo tarpininko valdymo organo;

(p)imtis visų būtinų priemonių, įskaitant prašymą trečiajai šaliai ar kitai valdžios institucijai laikinai arba nuolat įgyvendinti tokias priemones, siekiant:

i) pašalinti turinį arba apriboti prieigą prie elektroninės sąsajos, arba nurodyti aiškiai pateikti įspėjimą klientams jiems jungiantis prie elektroninės sąsajos;

ii) nurodyti prieglobos paslaugų teikėjui pašalinti, pasyvinti arba apriboti prieigą prie elektroninės sąsajos;

iii) nurodyti domenų registrams arba registratoriams ištrinti išsamųjį domeno vardą ir leisti atitinkamai kompetentingai institucijai jį užregistruoti;

(q)nustatyti, kad draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams, įskaitant rinkodaros pranešimus, būtų naudojami perspėjimai apie riziką, susiję su ypač rizikingais draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais ir, kai taikoma, pagrindiniu investiciniu turtu, kai tie produktai ir turtas galėtų kelti didelę grėsmę investuotojų apsaugai.

Naudodamasi j punkte nurodytais įgaliojimais, kompetentinga institucija apie tai praneša EIOPA. Kai tokia praktika ar pranešimai naudojami daugiau nei vienoje valstybėje narėje, EIOPA, gavusi bent vienos kompetentingos institucijos prašymą, koordinuoja veiksmus, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal j punktą.

Šioje dalyje nustatytų įgaliojimų įgyvendinimas ir naudojimasis jais turi būti proporcingi ir vykdomi laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus. Pagal šią direktyvą priimtos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar galimą žalą.“;

įterpiami 12a ir 12b straipsniai:

„12a straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su EIOPA

1.Taikant šią direktyvą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EIOPA.

2.Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia EIOPA visą informaciją, kurios reikia, kad EIOPA galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą.

   12b straipsnis

Bendradarbiavimo platformos

1.Jei esama pagrįsto susirūpinimo dėl neigiamo poveikio draudėjams, EIOPA gali savo iniciatyva arba vienos ar kelių kompetentingų institucijų prašymu sukurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformą, kad padėtų atitinkamoms priežiūros institucijoms keistis informacija ir užtikrintų tvirtesnį jų bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo produktų platintojas vykdo arba ketina vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, grindžiamą laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, ir kai tokia veikla aktuali priimančiosios valstybės narės rinkai. Jei bendradarbiavimo platforma sukuriama kompetentingos institucijos prašymu, ta kompetentinga institucija praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie savo pagrįstą susirūpinimą dėl neigiamo poveikio investuotojams.

2.1 dalis nedaro poveikio atitinkamų priežiūros institucijų teisei sukurti bendradarbiavimo platformą, jei jos visos dėl to susitaria.

3.Bendradarbiavimo platformos sukūrimas pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio šioje direktyvoje numatytiems buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms priskirtiems priežiūros įgaliojimams.

4.Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsniui, EIOPA prašymu atitinkamos kompetentingos institucijos laiku pateikia visą būtiną informaciją.

5.Jeigu dvi ar daugiau bendradarbiavimo platformoje dalyvaujančių kompetentingų institucijų nesutaria dėl vykdytino veiksmo procedūros ar turinio arba neveikimo, EIOPA bet kurios atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 1 dalį.

6.Jei platformoje kyla nesutarimų ir kyla rimtų abejonių dėl neigiamo poveikio draudėjams arba dėl veiksmo turinio ar neveikimo draudimo ar perdraudimo produktų platintojo atžvilgiu, EIOPA pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį gali pateikti rekomendaciją, kuria buveinės valstybės narės kompetentinga institucija raginama apsvarstyti kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms susirūpinimą keliančius klausimus ir kartu su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis pradėti bendrą patikrinimą vietoje.“;

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Skundai

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo produktų platintojai nustatytų tinkamas procedūras ir priemones, įskaitant elektroninių ryšių kanalus, siekiant užtikrinti, kad klientų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač vartotojų asociacijų, skundai būtų tinkamai nagrinėjami ir kad nebūtų jokių apribojimų klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kurios naudojasi savo teisėmis pagal šią direktyvą. Tos procedūros ir tvarka suteikia galimybę klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims registruoti skundus ir gauti atsakymus ta pačia kalba, kuria buvo pateikta komunikacinė medžiaga arba bet kokie sutartiniai dokumentai. Visais atvejais skundo pateikėjams atsakymai pateikiami per 40 darbo dienų.“;

įterpiami 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnis

Klientų finansinis švietimas

Valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis remiamas klientų švietimas, susijęs su atsakingu draudimo produktų pirkimu, kai jie naudojasi draudimo paslaugomis ar papildomomis paslaugomis.

16b straipsnis

Klientų finansinis švietimas ir rinkodaros pranešimai

Finansinio švietimo medžiaga, kuria siekiama didinti asmenų finansinį raštingumą, suteikiant jiems galimybę įgyti finansinių gebėjimų, ir kuria tiesiogiai nesiūloma ar neskatinama investuoti į vieną ar kelis draudimo produktus ar jų kategorijas arba naudotis konkrečia draudimo paslauga, šios direktyvos tikslais rinkodaros pranešimu nelaikoma.“;

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

   „2. Valstybės narės užtikrina, kad visa su šios direktyvos dalyku susijusi informacija, įskaitant rinkodaros pranešimus, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti.

   Rinkodaros pranešimai turi būti aiškiai atpažįstami ir juose aiškiai nurodoma už jų turinį ir platinimą atsakinga draudimo įmonė arba draudimo produktų platintojas, neatsižvelgiant į tai, ar informaciją tiesiogiai ar netiesiogiai pateikia ta draudimo įmonė ar draudimo produktų platintojas.“;

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Klientui pateiktina bendra informacija 

1.Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą klientui būtų pateikta ši informacija apie draudimo įmonę, kuri yra siūlomos sutarties šalis:

(a)draudimo įmonės pavadinimas ir jos teisinis statusas;

(b)kai draudimo sutartis siūloma remiantis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas – valstybė narė, kurioje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė ir atitinkamais atvejais sutartį siūlantis filialas;

(c)pagrindinės buveinės adresas ir atitinkamais atvejais, draudimo sutartį siūlančio filialo adresas;

(d)informacija, kad draudimo įmonė turi leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, leidimą išdavusi nacionalinė kompetentinga institucija ir leidimo patikrinimo priemonės;

(e)nuoroda į mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 51 straipsnyje, kuria klientui sudaromos sąlygos lengvai šią informaciją gauti.

2.Kai draudimo sutartį pasiūlo draudimo tarpininkas, tas draudimo tarpininkas likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą jam pateikia šią papildomą informaciją:

(a)draudimo tarpininko pavadinimą, jo teisinį statusą ir adresą, taip pat faktą, kad jis yra draudimo tarpininkas;

(b)kai draudimo tarpininkas vykdo veiklą remdamasis įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas – valstybę narę, kurioje yra draudimo tarpininko pagrindinė buveinė ir atitinkamais atvejais sutartį siūlantį filialą;

(c)tai, ar draudimo tarpininkas teikia konsultacijas dėl siūlomos draudimo sutarties;

(d)14 straipsnyje nurodytas procedūras, pagal kurias klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims leidžiama pateikti skundus dėl draudimo tarpininkų veiksmų, ir 15 straipsnyje nurodytas neteismines skundų pateikimo ir teisių gynimo procedūras;

(e)registrą, kuriame draudimo tarpininkas įregistruotas, ir būdus, kaip patikrinti, ar jis įregistruotas;

(f)tai, ar draudimo tarpininkas atstovauja klientui, ar veikia draudimo įmonės vardu arba jos naudai.

3.Kai draudimo sutartį siūlo draudimo įmonė, ta draudimo įmonė likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą klientui pateikia šią papildomą informaciją:

(a)draudimo įmonės pavadinimą, jos teisinį statusą ir adresą, taip pat faktą, kad tai draudimo įmonė, jei apie tai dar nebuvo pranešta pagal 1 dalies a punktą;

(b)tai, ar ji teikia konsultacijas dėl siūlomos draudimo sutarties;

(c)14 straipsnyje nurodytas procedūras, pagal kurias klientams ir kitoms suinteresuotosioms šalims leidžiama pateikti skundus dėl draudimo įmonių veiksmų, ir 15 straipsnyje nurodytas neteismines skundų pateikimo ir teisių gynimo procedūras;

(d)informaciją, kad draudimo įmonė turi leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, leidimą išdavusią nacionalinę kompetentingą instituciją ir leidimo patikrinimo priemones, išskyrus atvejus, kai apie tai jau pranešta pagal 1 dalies d punktą;

(e)tai, ar draudimo įmonė yra siūlomos sutarties rengėja, ar platina siūlomą sutartį kitos draudimo įmonės vardu.“;

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Informacijos atskleidimas“;

(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)    įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą draudimo tarpininkas klientui suteiktų bent šią informaciją:“;

ii)    c punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„kiek tai susiję su draudimo produktais, išskyrus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus:“;

iii)    d punktas pakeičiamas taip:

„d) dėl draudimo sutarties gaunamo atlygio pobūdį, visų pirma ar tai daroma:

i) už mokestį, t. y. už atlygį, kurį tiesiogiai moka klientas;

ii) už bet kokios rūšies komisinius, kurie yra į draudimo įmoką įskaičiuotas atlygis;

iii) už kitos rūšies atlygį, įskaitant bet kokios rūšies pasiūlytą ar suteiktą su draudimo sutartimi susijusią ekonominę naudą, arba

iv) už bet kokios rūšies atlygio, nustatyto i, ii ir iii punktuose, derinį.“;

iv)    e punktas išbraukiamas;

(c)4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą draudimo įmonė pateiktų klientui informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį.“;

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą draudimo produktų platintojas, remdamasis iš kliento gauta informacija, nustato to kliento reikalavimus ir poreikius bei pateikia jam objektyvią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad tas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.“;

(b)3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kai draudimo tarpininkas, platinantis draudimo produktus, išskyrus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, informuoja klientą, kad jis konsultuoja remdamasis sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, jis teikia tą konsultaciją atlikęs pakankamai didelio skaičiaus rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų vadovaudamasis profesionaliais kriterijais klientui asmeniškai rekomenduoti jo poreikius atitinkančią draudimo sutartį.

4. Likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar konsultacija teikiama ir ar draudimo produktas yra paketo dalis pagal šios direktyvos 24 straipsnį, draudimo produktų platintojas, atsižvelgdamas į draudimo produkto sudėtingumą ir kliento tipą, klientui suteikia svarbią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.

5. Platinant ne gyvybės draudimo produktus, išvardytus Direktyvos 2009/138/EB I priede, ir gyvybės draudimo produktus, išvardytus Direktyvos 2009/138/EB II priede, išskyrus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija neprofesionaliesiems klientams pateikiama standartine draudimo produkto informacinio dokumento forma popierine forma arba kitoje patvariojoje laikmenoje.“;

(c)8 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Ne gyvybės draudimo produkto informaciniame dokumente pateikiama ši informacija:“;

ii) pridedamas j punktas:

„j) sutarčiai taikytina teisė, kai šalys negali rinktis teisės, arba, jei šalys gali pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę, draudimo įmonės siūloma rinktis teisė ir kompetentinga jurisdikcija.“;

(d)įterpiama 8a dalis:

„8a. Gyvybės draudimo produktų, išskyrus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, informaciniame dokumente pateikiama:

(a)informacija apie draudimo rūšį;

(b)draudimo apsaugos santrauka, įskaitant išsamią informaciją apie draudimo išmokas ir galimybes bei aplinkybes, dėl kurių jos būtų mokamos, ir atitinkamais atvejais nedraudžiamos rizikos santrauką;

(c)draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

(d)informacija apie draudimo įmokas kiekvienai išmokai ir atitinkamais atvejais ir pagrindinėms išmokoms, ir papildomoms išmokoms;

(e)atitinkamais atvejais draudiko pelno dalies apskaičiavimo ir paskirstymo būdai;

(f)pagrindinės išimtys, kai reikalavimai dėl draudimo išmokos negali būti teikiami; 

(g)pareigos pradėjus vykdyti sutartį; 

(h)pareigos sutarties galiojimo laikotarpiu; 

(i)pareigos tuo atveju, kai pateikiamas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką;

(j)išperkamosios sumos ir pagal jau sumokėtas įmokas perskaičiuotos vertės bei jų garantavimo mastas;

(k)informacija apie teisę nutraukti sutartį pagal Direktyvos 2009/138/EB 186 straipsnį, visų pirma išsami informacija apie naudojimosi ta teise terminus ir sąlygas;

(l)bendra informacija apie apmokestinimo tvarką, taikomą tos rūšies draudimo liudijimui;

(m)draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, įskaitant sutarties pradžios ir pabaigos datas;

(n)draudimo sutarties nutraukimo būdai;

(o)sutarčiai taikytina teisė, kai šalys negali rinktis teisės, arba, jei šalys gali pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę, draudimo įmonės siūloma rinktis teisė ir kompetentinga jurisdikcija.“;

(e)9 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmoje pastraipoje žodžiai „8 dalyje“ pakeičiami žodžiais „8a dalyje“;

ii) antroje pastraipoje data „2017 m. vasario 23 d.“ pakeičiama į [DATA BUS NUSTATYTA, ATSIŽVELGIANT Į PRIĖMIMO DATĄ];

22 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytos informacijos pateikti nereikia, kai draudimo produktų platintojas vykdo platinimo veiklą, susijusią su didelės rizikos draudimu, arba kai klientai atitinka profesionaliesiems klientams taikomus kriterijus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES* 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte.“

_______________________________________________________________________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/61/ES ir Direktyva 2002/92/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Elektroninis platinimas ir kitos patvariosios laikmenos

1.Draudimo produktų platintojai visą pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją klientams teikia elektroniniu formatu.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, draudimo produktų platintojai neprofesionaliojo kliento prašymu nemokamai pateikia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją popierine forma.

2.Draudimo produktų platintojai informuoja neprofesionaliuosius klientus, kad jie turi galimybę nemokamai gauti informaciją popierine forma.

3. Draudimo produktų platintojai informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau nemokamai gauti informaciją popierine forma ar gauti ją tik elektroniniu formatu. Draudimo produktų platintojai taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas bent per aštuonias savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popierine forma, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna 1 dalyje nurodytą informaciją elektroniniu formatu, informuoti nebūtina.

4.EIOPA, pasikonsultavusi su ESMA ir atlikusi vartotojų ir sektoriaus tyrimus, ne vėliau kaip [2 metai po iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] parengia ir periodiškai atnaujina gaires, kuriose nurodoma, kaip pateikti informaciją elektroniniu formatu tinkamu būdu vidutiniam klientui, kuriam skirta informacija.  

   Pirmoje pastraipoje nurodytose gairėse nurodoma: 

(a)skaitmeninėmis priemonėmis atskleidžiamos informacijos pateikimas ir formatas, atsižvelgiant į įvairius modelius ir kanalus, kuriais draudimo produktų platintojai gali naudotis savo klientams informuoti; 

(b)būtinos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas patogus naršymas ir informacijos prieinamumas, nepriklausomai nuo to, kokį prietaisą naudoja klientas;

(c)būtinos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama galimybė lengvai gauti informaciją ir sudaromos palankesnės sąlygos klientams saugoti informaciją patvariojoje laikmenoje.“;

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai

1.Kūrėjo buveinės valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmonės ir tarpininkai, kuriantys bet kokį draudimo produktą, kuris bus parduodamas klientams, nustatytų, atnaujintų, taikytų ir peržiūrėtų kiekvieno draudimo produkto ir svarbių esamų draudimo produktų korekcijų patvirtinimo procesą prieš jais prekiaujant ar juos platinant klientams (toliau – produkto patvirtinimo procesas).

Produkto patvirtinimo procesas turi būti proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį. Produkto patvirtinimo procesą sudaro visi šie elementai:

(a)kiekvieno draudimo produkto nustatytos tikslinės rinkos specifikacija;

(b)aiškiai nustatyti tikslinės rinkos tikslai ir poreikiai;

(c)įvertinimas, ar draudimo produktas parengtas tinkamai, kad atitiktų tikslinės rinkos tikslus ir poreikius;

(d)visos susijusios rizikos nustatytai tikslinei rinkai įvertinimas ir patvirtinimas, kad numatyta platinimo strategija yra tinkama nustatytai tikslinei rinkai;

(e)pagrįsti veiksmai siekiant užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje;

(f)kiek tai susiję su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, aiškiai nustatytos ir kiekybiškai įvertintos visos su produktu susijusios išlaidos bei mokesčiai ir įvertinta, ar šios išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į produkto savybes, tikslus, strategiją ir veiklos rezultatus, taip pat į garantijas ir biometrinės bei kitos rizikos draudimo apsaugą (kainodaros procesas);

(g)kalbant apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, rizikos, kad tikslinės rinkos klientai neteisingai supras pagrindines draudimo principu pagrįsto investicinio produkto savybes, išlaidas ir riziką, įvertinimas.

Į f punkte nurodytą kainodaros procesą įtraukiamas palyginimas su atitinkamu išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamuoju indeksu (jei yra), kurį EIOPA paskelbė pagal 8 dalį.

2.Kai draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nukrypsta nuo 8 dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, kūrėjas atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti negalima, kūrėjas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto nepatvirtina. Jeigu draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui tinkamo lyginamojo indekso nėra, kūrėjas patvirtina produktą tik tuo atveju, jei atlikdamas produkto tyrimus ir vertinimus nustato, kad išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti bei proporcingi ir kad produktas atitinka tikslinės rinkos tikslus ir poreikius.

3.Draudimo įmonės ir tarpininkai, kuriantys draudimo produktus, išmano ir reguliariai peržiūri jų siūlomus draudimo produktus, atsižvelgdami į visus įvykius ar riziką, kurie gali iš esmės paveikti nustatytą tikslinę rinką, ir įvertina tai, ar finansinė priemonė vis dar atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar numatyta platinimo strategija tebėra tinkama.

Draudimo įmonės ir tarpininkai, kuriantys draudimo produktus, pateikia platintojams visą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, kurios reikia norint visapusiškai suprasti tą produktą ir elementus, į kuriuos atsižvelgta produkto patvirtinimo procese, įskaitant išsamią ir tikslią informaciją apie visas su draudimo produktu susijusias išlaidas ir mokesčius.

Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atveju platintojams pateikiama informacija apima visus 1 dalies trečios pastraipos f ir g punktuose nurodytus elementus, visus papildomus susijusius duomenis ir paaiškinimą, kad išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi ir kad produktas atitinka tikslinei rinkai priklausančių klientų tikslus ir poreikius.

4.Draudimo principu pagrįstus investicinius produktus kuriančios draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai savo buveinės valstybės valdžios institucijoms pateikia visą šią informaciją:

(a)išsamią ir tikslią informaciją apie draudimo principu pagrįsto investicinio produkto išlaidas ir mokesčius, įskaitant platinimo išlaidas, įtrauktas į produkto išlaidas, įskaitant trečiųjų šalių mokėjimus;

(b)duomenis apie draudimo principu pagrįsto investicinio produkto ypatybes, visų pirma jo veiklos rezultatus ir rizikos lygį.

Kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis nepagrįstai nedelsdamos perduoda EIOPA.

5.Draudimo produktų platintojas, konsultuojantis dėl draudimo produktų arba siūlantis draudimo produktus, kurių jis nesukūrė, parengia tinkamas priemones, kad gautų 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą jo tikslinę rinką.

Draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės:

(a)užtikrina, kad gautų ir visapusiškai suprastų 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytą informaciją; 

(b)nustato ir kiekybiškai įvertina visas kitas išlaidas ir mokesčius, visų pirma platinimo išlaidas, į kuriuos kūrėjas dar neatsižvelgė apskaičiuodamas bendras išlaidas ir mokesčius; 

(c)įvertina, ar bendros išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į tikslinės rinkos tikslus ir poreikius (kainodaros procesas).

Į c punkte nurodytą kainodaros procesą įtraukiamas išlaidų ir veiklos rezultatų, kuriuos EIOPA paskelbė pagal 8 dalį, palyginimas su atitinkamu lyginamuoju indeksu, jei toks yra.

Platintojas draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kuriančiai draudimo įmonei arba draudimo tarpininkui reguliariai teikia visą svarbią informaciją apie kainodaros proceso rezultatus. Jei platintojas nustato, kad yra išlaidų ir mokesčių, visų pirma platinimo išlaidų, į kuriuos nebuvo visapusiškai atsižvelgta kūrėjo kainodaros procese, jis nedelsdamas apie tai praneša kūrėjui.

6.Kai draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nukrypsta nuo 8 dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti negalima, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė nerekomenduoja ir nesiūlo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto neprofesionaliesiems klientams. Jeigu draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui tinkamo lyginamojo indekso nėra, platintojai konsultuoja dėl to produkto arba jį siūlo tik tuo atveju, jei atlikę produkto tyrimus ir vertinimus nustato, kad išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti bei proporcingi ir kad produktas atitinka tikslinės rinkos tikslus ir poreikius.

7.Draudimo principu pagrįstus investicinius produktus kuriantis ar platinantis draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė dokumentuoja visus atliktus vertinimus, įskaitant:

(a)kai aktualu, draudimo principu pagrįsto investicinio produkto palyginimo su atitinkamais lyginamaisiais indeksais rezultatus,

(b)atitinkamais atvejais nuokrypį nuo lyginamojo indekso pagrindžiančias priežastis, 

(c)draudimo principu pagrįsto investicinio produkto išlaidų ir mokesčių proporcingumo pagrindimą ir įrodymą.

8.Pasikonsultavusi su ESMA ir kompetentingomis institucijomis, EIOPA, kai tinkama, parengia ir viešai paskelbia bendrus draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurių veiklos rezultatų, rizikos, strategijos ir tikslų lygis ar kitos ypatybės yra panašūs, lyginamuosius indeksus, kad padėtų draudimo principu pagrįstus investicinius produktus kuriančioms ar platinančioms draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams atlikti draudimo principu pagrįstų investicinių produktų išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamąjį vertinimą.

Lyginamieji indeksai parodo rodo išlaidų ir veiklos rezultatų intervalą, kad būtų lengviau nustatyti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurių išlaidos ir veiklos rezultatai labai skiriasi nuo vidurkio.

Lyginamiesiems indeksams rengti naudojamos išlaidos, be bendrų produkto išlaidų, taip pat apima visas platinimo išlaidas, įskaitant paskatas. Jas naudojant galima atlikti palyginimą su pavienėmis išlaidų sudedamosiomis dalimis.

EIOPA tuos lyginamuosius indeksus reguliariai atnaujina.

9.Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami šiame straipsnyje nustatyti principai, įskaitant, dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų: 

(a)metodika, kurią EIOPA naudoja 8 dalyje nurodytiems lyginamiesiems indeksams rengti;

(b)kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar išlaidos ir mokesčiai yra pagrįsti ir proporcingi.

Tuose deleguotuosiuose aktuose proporcingai atsižvelgiama į vykdomą veiklą, parduodamų draudimo produktų pobūdį ir platintojo pobūdį.

10.EIOPA, pasikonsultavusi su ESMA ir kompetentingomis institucijomis, atlikusi sektoriaus tyrimus ir atsižvelgdama į 9 dalies a punkte nurodytą metodiką, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

(a)duomenų, kuriuos pagal 4 dalį reikia pateikti buveinės valstybės valdžios institucijoms, turinys ir rūšis, remiantis informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo pareigomis, išskyrus atvejus, kai išimties tvarka būtina pateikti papildomų duomenų;

(b)duomenų standartai ir formatai, metodai ir tvarka, informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 4 dalį, teikimo periodiškumas ir pradžios data.

EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [9 mėnesių po 2 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

11.Šiame straipsnyje nurodyta politika, procesais ir priemonėmis nedaromas poveikis jokiems kitiems reikalavimams pagal šią direktyvą, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu ir valdymu bei trečiųjų šalių mokėjimais.

12.Šis straipsnis netaikomas draudimo produktams, kurie apima draudimą nuo didelės rizikos.“;

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Papildomų reikalavimų taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomi reikalavimai, papildantys draudimo produktų platinimui taikytinus reikalavimus, kai draudimo produktų platinimas vyksta draudimo principu pagrįstų investicinių produktų atžvilgiu.

Draudimo principu pagrįstus investicinius produktus gali platinti tik:

(a)draudimo tarpininkas;

(b)draudimo įmonė.“;

įterpiamas 26a straipsnis:

„26a straipsnis

Rinkodaros pranešimai ir praktika

1.Nukrypdamos nuo 17 straipsnio 2 dalies, valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimus būtų galima aiškiai identifikuoti kaip tokius ir kad juose būtų aiškiai nurodytas draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė, atsakingi už jų turinį ir platinimą, neatsižvelgiant į tai, ar pranešimą tas draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė teikia tiesiogiai ar netiesiogiai.

2.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimai būtų rengiami, maketuojami ir pateikiami sąžiningai, aiškiai, neklaidinančiai, subalansuotai pristatant naudą bei riziką ir yra tinkami tikslinei auditorijai pagal turinį ir platinimo kanalus ir, kai jie susiję su konkrečiu draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu, tikslinei rinkai, nustatytai pagal 25 straipsnio 1 dalį.

Visuose draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimuose aiškiai ir glaustai pateikiamos esminės juose nurodytų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų charakteristikos.

Pristatant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimų esmines charakteristikas užtikrinama, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų lengvai suprasti pagrindines draudimo principu pagrįsto investicinio produkto savybes ir su jais susijusią pagrindinę riziką.

3.Valstybės narės užtikrina, kad rinkodaros praktika būtų plėtojama ir naudojama sąžiningai ir neklaidinančiai ir būtų tinkama tikslinei auditorijai. 

4.Kai draudimo principu pagrįsto investicinio produkto kūrėjas parengia ir pateikia rinkodaros pranešimą, kuriuo naudosis platintojas, kūrėjas yra atsakingas už tokio rinkodaros pranešimo turinį ir jo atnaujinimą. Platintojas atsako už šio rinkodaros pranešimo naudojimą ir užtikrina, kad jis būtų naudojamas tik nustatytai tikslinei rinkai ir atitiktų tai tikslinei rinkai nustatytą platinimo strategiją.

Kai draudimo įmonė arba draudimo tarpininkas, siūlantis ar rekomenduojantis draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurių jis nekuria, rengia savo rinkodaros pranešimą, jis yra visiškai atsakingas už tinkamą jo turinį, atnaujinimą ir naudojimą, atsižvelgiant į nustatytą tikslinę rinką.

5.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai savo valdymo organui teiktų metines ataskaitas apie rinkodaros pranešimų ir rinkodaros praktikos strategijų naudojimą, atitinkamų įpareigojimų, susijusių su rinkodaros pranešimais ir praktika pagal šią direktyvą, vykdymą ir visus pažeidimus, apie kuriuos pranešta, bei siūlomus sprendimus.

6.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų laiku ir veiksmingai imtis veiksmų dėl bet kokio rinkodaros pranešimo ar rinkodaros praktikos, kurie neatitinka 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų. 

7.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai registruotų visus savo draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimus arba jų rinkodaros pranešimus, kuriuos pateikė trečioji šalis, kuriai atlyginama arba teikiamos paskatos nepiniginėmis kompensacijomis.

Tokie įrašai saugomi penkerius metus, o kompetentingai institucijai paprašius – ne ilgiau kaip septynerius metus. Tuos įrašus draudimo įmonė ar draudimo produktų platintojas kompetentingos institucijos prašymu turi turėti galimybę surasti.

Pirmoje pastraipoje nurodytuose įrašuose pateikiami visi šie duomenys:

a)    rinkodaros pranešimo turinys;

b)    išsami informacija apie rinkodaros pranešimui naudotą sklaidos priemonę;

c)    rinkodaros pranešimo data ir skelbimo trukmė, įskaitant atitinkamą pradžios ir pabaigos laiką;

d)    tiksliniai klientų segmentai arba profiliavimą lemiantys veiksniai;

e)    valstybės narės, kuriose pateiktas rinkodaros pranešimas;

f)    bet kurios trečiosios šalies, dalyvaujančios platinant rinkodaros pranešimą, tapatybė.

Tokie f punkte nurodyti tapatybės duomenys apima atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų juridinius pavadinimus, registruotus adresus, kontaktinius duomenis ir, kai aktualu, socialinės žiniasklaidos vartotojų vardus.

8. Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nuostatomis dėl:

(a)esminių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų charakteristikų, kurios turi būti atskleistos visuose rinkodaros pranešimuose, skirtuose neprofesionaliesiems klientams arba potencialiems neprofesionaliesiems klientams, ir visų kitų svarbių kriterijų, kuriais užtikrinama, kad tos esminės charakteristikos būtų matomos ir būtų lengvai prieinamos vidutiniam neprofesionaliajam klientui, neatsižvelgiant į ryšio priemones;

(b)sąlygų, kurias turėtų atitikti draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rinkodaros pranešimai ir rinkodaros praktika, kad jie būtų sąžiningi, aiškūs, neklaidinantys, subalansuotai pristatantys pranašumus bei riziką, ir tinkami tikslinei auditorijai ar, kai taikytina, tikslinei rinkai pagal turinį ir platinimo kanalus.“;

28 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Kai pagal 27 straipsnį draudimo tarpininko ar draudimo įmonės taikytos interesų konfliktų valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams, likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė aiškiai atskleidžia klientui informaciją apie bendrą interesų konflikto pobūdį ar priežastis.“;

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Informacija klientams ir draudėjams

1.Nedarant poveikio 18 straipsniui ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalims, valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės iš anksto, prieš klientams įsipareigojant pagal draudimo sutartį arba pasiūlymą, suteiktų klientams tinkamą individualią informaciją apie tiems klientams siūlomus draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Ta informacija apima visą šią informaciją:

(a)kai teikiamos konsultacijos:

i) tai, ar konsultacijos teikiamos nepriklausomai, ar ne;

ii) tai, ar konsultacijos grindžiamos plačia ar siauresne įvairių rūšių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ir atitinkamais atvejais pagrindinio investicinio turto analize, ir visų pirma tai, ar asortimentas apima tik ar ne tik produktus ir turtą, kuriuos kuria ar teikia subjektai, su draudimo tarpininku ar draudimo įmone susiję tokiais glaudžiais ryšiais ar kitais teisiniais arba ekonominiais santykiais, kaip antai sutartiniais santykiais, kad galėtų kilti pavojus teikiamos konsultacijos nepriklausomumui; 

iii) tai, ar draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė periodiškai teiks klientui jam rekomenduoto draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo vertinimą; 

iv) kai draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė teikia nepriklausomas konsultacijas neprofesionaliajam klientui, – tai, ar į rekomenduojamą draudimo principu pagrįstų investicinių produktų asortimentą įtraukiami tik gerai diversifikuoti, nekompleksiniai (kaip nurodyta 30 straipsnio 3 dalyje) ir ekonomiškai efektyvūs draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai, ar ne; 

v) tai, kaip rekomenduojamais draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais atsižvelgiama į kliento portfelio diversifikaciją; 

(b)siūlomo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pagrindinių savybių ir, kai taikytina, bet kokio rekomenduojamo pagrindinio investicinio turto ir investavimo strategijų aprašymą, įskaitant tinkamas gaires ir perspėjimus apie riziką, susijusią su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais ir, kai taikytina, rekomenduojamu pagrindiniu investiciniu turtu, arba, atsižvelgiant į konkrečias investavimo strategijas, taikomas tam produktui;

(c)informaciją apie siūlomą draudimo apsaugą, įskaitant išsamią informaciją apie draudimo išmokas ir galimybes bei aplinkybes, dėl kurių jos būtų mokamos, ir atitinkamais atvejais nedraudžiamos rizikos ir išimčių, kai reikalavimai dėl draudimo išmokos negali būti teikiami, santrauką;

(d)informaciją apie visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusius mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimu, ir, kai aktualu, konsultacijų išlaidas, kaip klientas gali jas apmokėti ir mokėjimų trukmę;

(e)sutarčiai taikytiną teisę ir kompetentingą jurisdikciją;

(f)bendrą informaciją apie apmokestinimo tvarką, taikomą tos rūšies draudimo principu pagrįstam investiciniam produktui.

Prie pirmos pastraipos d punkte nurodytos informacijos pridedamas tinkamas išlaidų, mokesčių ir bet kokių trečiųjų šalių mokėjimų poveikio numatomai grąžai paaiškinimas, išdėstytas standartine ir vidutiniam neprofesionaliajam klientui suprantama kalba.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės pateiktų apibendrintą informaciją apie visas pirmos pastraipos d punkte nurodytas išlaidas, mokesčius ir trečiųjų šalių mokėjimus, kad klientas galėtų suprasti bendras išlaidas ir kaupiamąjį poveikį investicijų grąžai. Bendros išlaidos išreiškiamos pinigais ir procentais, apskaičiuotais draudimo principu pagrįsto investicinio produkto galiojimo laikotarpiu. Kliento prašymu draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės pateikia tą informaciją išskaidytą pagal punktus.

Draudimo tarpininko arba draudimo įmonės sumokėti arba gauti trečiųjų šalių mokėjimai, susiję su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto teikimu ar platinimu, pateikiami atskiru punktu. Draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė atskleidžia kaupiamąjį tokių trečiųjų šalių mokėjimų, įskaitant periodiškus trečiųjų šalių mokėjimus, poveikį grynajai grąžai per draudimo principu pagrįsto investicinio produkto galiojimo laikotarpį. Trečiųjų šalių mokėjimų tikslas ir jų poveikis grynajai grąžai paaiškinami standartizuotu būdu ir suprantama kalba vidutiniam neprofesionaliajam klientui.

2.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kūrėjai parengtų glaustą individualiai pritaikytą dokumentą, kuriame būtų pateikta pagrindinė informacija ir kuris būtų kasmet teikiamas kiekvienam produktą turinčiam neprofesionaliajam klientui (toliau – metinė ataskaita).

Aiškiai nurodoma tiksli metinėje ataskaitoje pateikiamos informacijos data.

Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija turi būti tiksli ir aktuali.

Kūrėjai metinę ataskaitą kiekvienam neprofesionaliajam draudėjui nemokamai pateikia elektronine forma. Paprašius, be elektroninėmis priemonėmis teikiamos informacijos, ataskaita pateikiama popierine forma.

Metinės ataskaitos pateikti nereikia, jei kūrėjas savo neprofesionaliesiems draudėjams suteikia prieigą prie internetinės sistemos, prilyginamos patvariajai laikmenai, kurioje galima lengvai susipažinti su naujausiomis ataskaitomis, kuriose pateikiama 3 dalyje nurodyta atitinkama informacija, o kūrėjas turi įrodymų, kad neprofesionalusis draudėjas susipažino su tomis ataskaitomis bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių.

3.Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši pagrindinė informacija:

(a)su draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu susijusios bendros išlaidos, susiję mokesčiai ir trečiųjų šalių mokėjimai, išreikšti išskirstant pagal punktus pinigais ir procentiniais dydžiais, kuriuos neprofesionalusis draudėjas tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėjo arba patyrė per pastaruosius 12 mėnesių, ir suvestiniu pagrindu nuo sutarties, susijusios su draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu, galiojimo pradžios;

(b)kiekvieno draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pagrindinio investicinio turto metiniai veiklos rezultatai ir portfelio metiniai bendrieji veiklos rezultatai, atskirai palyginti su ankstesnių metų veiklos rezultatais:

(c)visi mokesčiai, įskaitant žyminį mokestį, sandorių mokestį, pajamų mokestį ir visus kitus mokesčius, kuriuos taiko draudimo įmonė, atskirai nurodant mokesčius, kuriuos moka neprofesionalusis klientas už draudimo principu pagrįstą investicinį produktą; 

(d)kai taikytina, draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pagrindinio investicinio turto rinkos arba apskaičiuotoji vertė, kai rinkos vertė nežinoma;

(e)neprofesionaliojo draudėjo mokėjimai, susiję su draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu, įskaitant investicijas, indėlius, įnašus, įmokas ir mokesčius, per praėjusius 12 mėnesių, atėmus visas atsiimtas sumas;

(f)pakoreguotos individualios tikėtino rezultato sutarties arba rekomenduojamo laikymo laikotarpio pabaigoje prognozės, pagrįstos dabartine investicijos verte ir iki šiol pasiektų jos veiklos rezultatų pokyčiais ir susietos su ikisutartinių veiklos rezultatų scenarijais, pateiktais Reglamentu (ES) Nr. 1286/2014 numatytame pagrindinės informacijos dokumente, ir atsakomybės ribojimo pareiškimas, kad šios prognozės gali skirtis nuo faktinės galutinės investicijos vertės;

(g)informacija apie pirmalaikio investicijos nutraukimo arba paslaugų teikėjų keitimo sąlygas ir finansines pasekmes, įskaitant išperkamąją sumą ir draudimo liudijimo atsisakymo sąlygas;

(h)trumpa draudimo apsaugos santrauka, visų pirma apie draudimo išmokas bei visas galimybes ir informaciją apie tai, kas vyksta apdraustajam mirus ar įvykus kitam apdraustajam įvykiui;

(i)draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurių draudimo liudijimo sąlygose numatyta periodinė įmokų peržiūra, atveju – prognozuojamos įmokos, reikalingos esamoms apsaugos išmokoms išlaikyti iki 55, 65, 75 ir 85 metų amžiaus.

4.1 dalyje aprašyta informacija ir 2 bei 3 dalyse nurodyta metinė ataskaita neprofesionaliesiems klientams ir draudėjams teikiama naudojant Sąjungos standartizuotą terminiją ir formatą. 

Pasikonsultavusi su ESMA ir atlikusi vartotojų ir sektoriaus tyrimus, EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

(a)atitinkamą 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo formatą, įskaitant dokumento formą ir ilgį, ir kiekvieno informacijos elemento turinį; 

(b)Sąjungos standartizuotą terminiją ir susijusius paaiškinimus, naudotinus teikiant 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją. Paaiškinimais užtikrinama, kad juos supras bet kuris neprofesionalusis klientas, neturintis specialių žinių apie draudimo principu pagrįstus investicinius produktus;

EIOPA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnį.

5.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės informacinėje medžiagoje, įskaitant rinkodaros pranešimus, pateikiamoje neprofesionaliesiems klientams, skelbtų tinkamus perspėjimus, kad perspėtų juos apie konkrečią galimų nuostolių riziką, būdingą ypač rizikingiems draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams ir atitinkamais atvejais pagrindiniam investiciniam turtui.

EIOPA ne vėliau kaip [18 mėnesių po iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] parengia ir periodiškai atnaujina gaires dėl ypač rizikingų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų sąvokos, deramai atsižvelgdama į įvairių rūšių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ypatumus.

EIOPA parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose patikslinamas tokių perspėjimų apie riziką formatas ir turinys, deramai atsižvelgiant į įvairių rūšių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ir pranešimų ypatumus.

EIOPA pateikia tuos techninius reguliavimo standartus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnio.

EIOPA stebi nuoseklų perspėjimų apie riziką taikymą visoje Sąjungoje. Kilus susirūpinimui dėl tokių perspėjimų apie riziką naudojimo arba nenaudojimo arba to naudojimo priežiūros valstybėse narėse, galinčiam turėti reikšmingą poveikį investuotojų apsaugai, EIOPA, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali įpareigoti draudimo tarpininkus ir draudimo įmones, platinančius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, naudoti perspėjimus apie riziką.“;

įterpiami 29a ir 29b straipsniai:

„29a straipsnis

Paskatos

1.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, kurie kuria draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba platina tokius produktus pagal 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, nemokėtų ar negautų jokių mokesčių ar komisinių, arba neteiktų ar negautų jokios nepiniginės naudos, susijusios su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto teikimu ar platinimu, bet kuriai šaliai, išskyrus klientą arba kliento vardu veikiantį asmenį, arba iš jos.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas netaikomas nedidelei nepiniginei naudai, kurios bendra vertė nesiekia 100 EUR per metus arba kuri yra tokio dydžio ir pobūdžio, kad nebūtų galima laikyti, jog ji trukdo laikytis draudimo tarpininko ar draudimo įmonės pareigos veikti atsižvelgiant į geriausius kliento interesus, su sąlyga, kad tokia nauda buvo aiškiai atskleista klientui.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai netaikomi mokesčiui arba naudai, kurie leidžia teikti arba yra būtini norint teikti paslaugas, įskaitant su reguliavimu susijusias rinkliavas arba teisines išlaidas, ir dėl kurių pobūdžio netrukdoma draudimo tarpininko ar draudimo įmonės pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgiant į geriausius klientų interesus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus pagal 30 straipsnio 1 dalį, iš trečiosios šalies priimtų arba jai mokėtų mokesčius ar išmokas tik su sąlyga, kad tie draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės užtikrins, kad tokių mokesčių ar išmokų priėmimas ar mokėjimas netrukdytų jiems vykdyti pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgiant į geriausius klientų interesus. Draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės atskleidžia tokių trečiųjų šalių mokėjimų buvimą, pobūdį ir sumą pagal 29 straipsnį.

3.Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kai taikytina, informuotų klientą apie tvarką, kuria klientui perkeliami visi mokesčiai, komisiniai, piniginė ar nepiniginė nauda, gauta platinant draudimo principu pagrįstą produktą.

4.Valstybės narės gali draudimo tarpininkui ir draudimo įmonėms nustatyti griežtesnius reikalavimus, susijusius su šiuo straipsniu reglamentuojamais klausimais. Visų pirma, valstybės narės gali papildomai uždrausti arba dar labiau apriboti su konsultacijų dėl draudimo teikimu susijusių mokesčių, komisinių arba nepiniginės naudos iš trečiųjų šalių siūlymą ar priėmimą.

Griežtesni reikalavimai gali apimti įpareigojimą grąžinti tokius mokesčius, komisinius arba nepiniginę naudą klientams arba atimti juos iš kliento mokamų mokesčių.

Valstybės narės griežtesnių reikalavimų, nurodytų šioje dalyje, laikosi visi draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, sudarydami draudimo sutartis su klientais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta ar padalinys yra toje valstybėje narėje.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 38 straipsnį papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama:

(a)kaip draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turi laikytis šiame straipsnyje nustatytų principų;

(b)vertinimo kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar paskatas mokantys arba gaunantys draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės laikosi savo pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgiant į geriausius kliento interesus.

6.Praėjus trejiems metams nuo Direktyvos (ES) [Leidinių biurui: prašom įrašyti iš dalies keičiančios direktyvos numerį] įsigaliojimo dienos, pasikonsultavusi su ESMA ir EIOPA, Komisija įvertina trečiųjų šalių mokėjimų poveikį neprofesionaliesiems investuotojams, visų pirma atsižvelgdama į galimus interesų konfliktus ir galimybę gauti nepriklausomas konsultacijas, ir įvertina atitinkamų Direktyvos (ES) [Leidinių biurui: prašom įrašyti iš dalies keičiančios direktyvos numerį] nuostatų poveikį neprofesionaliesiems investuotojams. Jei reikia išvengti žalos vartotojams, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlo teisės aktų pakeitimus.

                       29b straipsnis

Geriausi klientų interesai

1.Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant atsižvelgti į geriausius kliento interesus pagal 17 straipsnio 1 dalį, klientams konsultacijas dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų teikiančios draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai būtų įpareigoti:

(a)teikti tokias konsultacijas remiantis tinkamo draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ir atitinkamais atvejais pagrindinio investicinio turto asortimento vertinimu;

(b)rekomenduoti ekonomiškai efektyviausius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus ir atitinkamais atvejais pagrindinį investicinį turtą iš draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie nustatyti kaip tinkami klientui pagal 30 straipsnio 1 dalį ir pasižymi panašiomis savybėmis;

(c)iš įvairių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, kurie nustatyti kaip tinkami klientui pagal 30 straipsnio 1 dalį, rekomenduoti vieną ar kelis draudimo principu pagrįstus investicinius produktus ir atitinkamais atvejais pagrindinį investicinį turtą, produktą ar produktus, neturinčius papildomų savybių, kurios nėra būtinos kliento tikslams pasiekti ir dėl kurių atsiranda papildomų išlaidų;

(d)rekomenduoti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurių draudimo apsauga atitinka kliento draudimo reikalavimus ir poreikius.

2.Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kaip draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės turi laikytis šiame straipsnyje nustatytų principų.

Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į klientui siūlomų ar teikiamų paslaugų pobūdį, siūlomų ar svarstomų produktų pobūdį, įskaitant įvairių rūšių draudimo principu pagrįstus investicinius produktus.“;

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama -1 dalis:

„-1. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės įvertintų klientui rekomenduosimų arba jo prašomų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ir atitinkamais atvejais pagrindinio investicinio turto tinkamumą ar priimtinumą likus pakankamai laiko iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą. Kiekvienas iš šių vertinimų atliekamas remiantis proporcinga ir būtina informacija apie klientą, kurią draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė gavo pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės prieš prašydami bet kokios informacijos klientams paaiškintų tinkamumo ar priimtinumo vertinimo tikslą. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės standartizuotu formatu perspėtų klientus apie visus šiuos dalykus:

(a)kad netikslios ar neišsamios informacijos pateikimas daro neigiamą poveikį draudimo tarpininko ar draudimo įmonės atliekamo vertinimo kokybei;

(b)kad neturėdami informacijos draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės negali nustatyti, ar numatoma paslauga arba finansinė priemonė yra tinkama ar priimtina klientui, ir teikti konsultacijų.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantys draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės klientų prašymu jiems pateiktų ataskaitą apie informaciją, surinktą tinkamumo ar priimtinumo vertinimo tikslais. Ta ataskaita pateikiama EIOPA sukurtu standartizuotu formatu.

EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato antroje pastraipoje nurodytą paaiškinimą ir perspėjimą, taip pat trečioje pastraipoje nurodytos ataskaitos formą ir turinį.

EIOPA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnį.“;

(b)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 dalies taikymui, teikdami konsultaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė gauna informaciją apie kliento investicinės srities žinias ir patirtį, susijusias su konkrečios rūšies siūlomu ar prašomu draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu arba atitinkamais atvejais pagrindiniu investiciniu turtu, to kliento finansinę padėtį, įskaitant esamų portfelių sudėtį, jo galimybes patirti nuostolių, investicinius poreikius bei tikslus, įskaitant tvarumo srities prioritetus ir priimtiną riziką, kad draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė galėtų rekomenduoti klientui draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurie jam tinka ir visų pirma atitinka to kliento priimtinos rizikos lygį, jo galimybes patirti nuostolių ir portfelio diversifikacijos poreikį.

Teikdami nepriklausomas konsultacijas neprofesionaliesiems klientams tik dėl gerai diversifikuotų, nekompleksinių ir ekonomiškai efektyvių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė neprivalo gauti informacijos nei apie kliento žinias ir patirtį, susijusius svarstomais draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, nei apie kliento portfelio sudėtį.

Teikdami konsultacijas, susijusias su pagrindinio investicinio turto pakeitimu, draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės gauna būtiną informaciją apie esamą kliento pagrindinį investicinį turtą ir rekomenduotą naują investicinį turtą ir atlieka numatomų pakeitimo sąnaudų ir naudos analizę, kad galėtų argumentuotai įrodyti, kad numatoma pakeitimo nauda bus didesnė už sąnaudas.

2. Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 daliai, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai konsultacijos dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų neteikiamos, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė paprašytų kliento pateikti informaciją apie jo investicinės srities žinias ir patirtį, susijusias su konkrečios rūšies siūlomu ar prašomu draudimo principu pagrįstu investiciniu produktu arba atitinkamais atvejais pagrindiniu investiciniu turtu, ir jo galimybes patirti visiškus ar dalinius nuostolius ir priimtiną riziką, kad draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė galėtų įvertinti, ar numatytas (-i) draudimo principu pagrįstas (-i) investicinis (-iai) produktas (-ai) tinka klientui.

Kai, remdamiesi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė mano, kad produktas klientui netinka, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė klientą perspėja. Tas perspėjimas pateikiamas standartizuotu formatu ir dokumentuojamas.

Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė nevykdo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto platinimo, kai pateikiamas perspėjimas, kad paslaugos produktas netinkamas, išskyrus atvejus, kai klientas paprašo jį vykdyti nepaisydamas tokio perspėjimo ir draudimo įmonė sutinka sudaryti sutartį kliento prašymu. Dokumentuojamas ir kliento prašymas, ir draudimo įmonės sutikimas jį vykdyti.

EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas antroje pastraipoje nurodyto perspėjimo formatas ir turinys.

EIOPA pateikia techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnį.

3. Nedarant poveikio 20 straipsnio 1 dalies taikymui, kai konsultacijos dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų nėra teikiamos, valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų ir leisti draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, susijusią su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, savo teritorijoje negavus informacijos ar neatlikus vertinimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)draudimo produktų platinimo veikla yra susijusi su bet kuria iš šių sričių:

i) draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, kuriais teikiama tik investicinė pozicija finansinėms priemonėms, kurios laikomos nekompleksinėmis pagal Direktyvą 2014/65/ES ir kurios neapima struktūrų, dėl kurių klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką;

ii) kitais nekompleksiniais draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais šios dalies tikslais;

(b)draudimo produktų platinimo veikla vykdoma kliento iniciatyva;

(c)klientas buvo aiškiai informuotas, kad vykdydamas draudimo produktų platinimo veiklą draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė neprivalo įvertinti teikiamo ar siūlomo draudimo principu pagrįsto investicinio produkto ar vykdomos draudimo produktų platinimo veiklos tinkamumo ir kad klientas negali pasinaudoti susijusia apsauga pagal atitinkamas verslo etikos taisykles. Toks perspėjimas yra pateikiamas standartizuota forma;

(d)draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė vykdo savo pareigas pagal 27 ir 28 straipsnius.

Visi draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus klientams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta ar padalinys yra valstybėje narėje, kuri nesinaudoja šioje dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, turi laikytis toje valstybėje narėje taikytinų nuostatų.

EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas pirmos pastraipos c punkte nurodyto perspėjimo formatas ir turinys.

EIOPA pateikia techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10 straipsnį.“;

(c) 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės tinkamas ataskaitas apie draudimo produktų platinimo veiklą klientui pateiktų patvariojoje laikmenoje. Tose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių draudimo principu pagrįstų investicinių produktų rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, ir atitinkamais atvejais nurodomos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, teikdami konsultacijas dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, likus pakankamai laiko iki sutarties sudarymo patvariojoje laikmenoje pateiktų klientui pareiškimą dėl tinkamumo, kuriame būtų nurodytos suteiktos konsultacijos ir kaip tos konsultacijos atitinka kliento pageidavimus, tikslus ir kitas ypatybes. Toks pareiškimas pateikiamas pakankamai iš anksto iki klientui įsipareigojant pagal draudimo sutartį ar pasiūlymą, siekiant užtikrinti, kad klientas turėtų pakankamai laiko juos peržiūrėti ir prireikus iš draudimo tarpininko ar draudimo įmonės gauti papildomos informacijos ar paaiškinimų.

Valstybės narės užtikrina, kad kai draudimo sutartis sudaroma naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis ir dėl to pareiškimas dėl tinkamumo negali būti pateiktas iš anksto, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė gali pateikti pareiškimą dėl tinkamumo patvariojoje laikmenoje iš karto po to, kai klientas įsipareigoja pagal draudimo sutartį, su sąlyga, kad įvykdomos abi šios sąlygos:

(a)klientas yra davęs sutikimą gauti pareiškimą dėl tinkamumo nepagrįstai nedelsiant iškart po sutarties sudarymo;

(b)draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė suteikė klientui galimybę atidėti sutarties sudarymą, kad pareiškimą dėl tinkamumo jis galėtų gauti prieš tokį sutarties sudarymą.

Valstybės narės užtikrina, kad kai draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė praneša klientui, kad jis periodiškai vertins tinkamumą, į periodinę ataskaitą įtraukiamas atnaujintas pranešimas apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka kliento pageidavimus, tikslus ir kitas neprofesionaliojo kliento savybes.“;

(d)įterpiamos 5a, 5b ir 5c dalys:

„5a. Valstybės narės gali platintojams nustatyti griežtesnius reikalavimus, susijusius su šiuo straipsniu reglamentuojamais klausimais. Valstybės narės visų pirma gali nustatyti, kad 30 straipsnyje nurodytas konsultacijos teikimas būtų privalomas parduodant visus arba tam tikrų rūšių draudimo principu pagrįstus investicinius produktus.

Valstybės narės užtikrina, kad griežtesnių reikalavimų, nurodytų pirmoje pastraipoje, laikytųsi visi draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės, įskaitant tuos, kurie vykdo veiklą naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, kai jie sudaro draudimo sutartis su klientais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta ar padalinys yra toje valstybėje narėje.

5b. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai draudimo principu pagrįstus investicinius produktus platinantis draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė informuoja klientą, kad konsultacijos teikiamos nepriklausomai, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė:

(a)įvertintų pakankamai daug rinkoje siūlomų draudimo produktų, kurie yra pakankamai skirtingų rūšių ir kuriuos teikia skirtingi produktų teikėjai, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinti kliento tikslai ir nebūtų apsiribojama tik tais draudimo produktais, kuriuos parengia arba teikia su draudimo tarpininku ar draudimo įmone glaudžiais ryšiais susiję subjektai;

(b)už klientams teikiamą paslaugą nepriimtų ir neišskaičiuotų mokesčių, komisinių arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos, kurią moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo už paslaugos teikimą klientams.

5c. Nepriklausomai teikdami konsultacijas dėl investicijų neprofesionaliesiems klientams, draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė į vertinimą, susijusį su 5b dalies a punkte nurodytos rūšies draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, gali įtraukti tik gerai diversifikuotus, ekonomiškai efektyvius ir nekompleksinius draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Prieš priimdamas tokią paslaugą neprofesionalusis klientas deramai informuojamas apie galimybę ir sąlygas gauti standartinę nepriklausomą konsultaciją ir apie susijusią naudą bei apribojimus.“;

(e)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kaip draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, vykdydami su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais susijusią draudimo produktų platinimo veiklą, turi laikytis šiame straipsnyje nustatytų principų, be kita ko, dėl:

(a)informacijos, kurią reikia gauti vertinant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų tinkamumą ir priimtinumą jų klientams;

(b)kriterijų, pagal kuriuos vertinami nekompleksiniai draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai šio straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio tikslais;

(c)įrašų ir susitarimų dėl paslaugų teikimo klientams ir periodinių ataskaitų klientams apie suteiktas paslaugas turinio ir formos.

Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į klientui siūlomų ar teikiamų paslaugų pobūdį, siūlomų ar svarstomų produktų pobūdį, įskaitant įvairių rūšių draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, ir kliento neprofesionalųjį ar profesionalųjį pobūdį.“;

35 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) specialias pranešimų apie potencialius arba faktinius pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių ryšių kanalų tokiems pranešimams pateikti nustatymą. “;

(b)pridedama ši pastraipa:

   „Specialios a punkte nurodytos procedūros taip pat apima saito į paprastą pranešimo formą, kad bet kuris asmuo galėtų pranešti apie galimus ar faktinius Sąjungos teisės pažeidimus, sukūrimą kiekvienos kompetentingos institucijos svetainės pirmame puslapyje. Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos išanalizuotų visus naudojantis ta pranešimo forma pateiktus pranešimus;“;

įterpiamas 35a straipsnis:

„35a straipsnis

Procedūra, susijusi su skaitmeninėmis priemonėmis siūloma veikla be leidimo ar registracijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai jos teritorijoje fizinis ar juridinis asmuo vykdo klientams skirtą draudimo produktų platinimo veiklą internetu, tačiau nėra įregistruotas pagal šios direktyvos 3 straipsnį arba gavęs leidimo pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, arba kai kompetentinga institucija įtaria, kad tas subjektas vykdo tokią veiklą neįregistruotas pagal šios direktyvos 3 straipsnį arba neturėdamas leidimo pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, kompetentinga institucija, naudodamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytais priežiūros įgaliojimais, imtųsi visų tinkamų ir proporcingų priemonių, kad užkirstų kelią tokiai platinimo veiklai, įskaitant susijusius rinkodaros pranešimus. Imantis tokių priemonių laikomasi šioje direktyvoje nustatytų valstybių narių bendradarbiavimo principų.

2.Valstybės narės nustato, kad pagal 32 straipsnį kompetentingos institucijos skelbia visus sprendimus, kuriais nustatoma priemonė, kurios imtasi pagal 1 dalį.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja EIOPA apie visus 2 dalyje nurodytus sprendimus. EIOPA sukuria elektroninę duomenų bazę, kurioje kaupiami kompetentingų institucijų pateikti sprendimai ir kuria gali naudotis visos kompetentingos institucijos. EIOPA paskelbia visų esamų sprendimų sąrašą, kuriame aprašomi atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys ir teikiamų paslaugų ar produktų rūšys. Sąrašas viešai skelbiamas EIOPA svetainėje pateikiant saitą. Fizinių asmenų atveju šiame sąraše neturi būti skelbiama daugiau tų fizinių asmenų asmens duomenų, nei pagal pirmą pastraipą paskelbė kompetentinga institucija ir yra skelbtina pagal 32 straipsnį.“;

38 straipsnis pakeičiamas taip:

„38 straipsnis

                   Deleguotieji aktai

   Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 10, 25, 26a, 28, 29a, 29b ir 30 straipsnių.“;

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 10, 25, 26a, 28, 29a, 29b ir 30 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 22 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10, 25, 26a, 28, 29a, 29b ir 30 straipsniuose nustatytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

(b)įterpiama 3a dalis:

„3a. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.“;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 10, 25, 26a, 28, 29a, 29b ir 30 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ar Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

3 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB pakeitimai

Direktyvos 2009/138/EB II antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

(1)antraštė pakeičiama taip:

„5 skirsnis

Nutraukimo teisė“;

išbraukiamas šis tekstas:

„1 poskirsnis

Ne gyvybės draudimas“;

183 ir 184 straipsniai išbraukiami;

išbraukiamas šis tekstas:

„1 poskirsnis

Gyvybės draudimas“;

185 straipsnis išbraukiamas.

4 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB pakeitimai

Direktyva 2009/65/EB iš dalies keičiama taip:

(1) 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiamos 1a–1f dalys:

„1a. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonės veiktų taip, kad KIPVPS ir jo investicinių vienetų savininkams nebūtų priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Pagrįstomis laikomos išlaidos, atitinkančios šias sąlygas:

a) išlaidos atitinka 69 straipsnyje nurodytame prospekte atskleistą informaciją ir 78 straipsnyje nurodytą pagrindinę informaciją investuotojams;

b) išlaidos yra būtinos, kad KIPVPS galėtų veikti pagal savo investavimo strategiją ir tikslą arba įvykdyti reguliavimo reikalavimus;

c) išlaidas investuotojai padengia taip, kad būtų užtikrintos sąžiningos sąlygos investuotojams.

1b. Valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonės turėtų, taikytų ir peržiūrėtų veiksmingą kainodaros procesą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visas KIPVPS ar jo investicinių vienetų savininkų patirtas išlaidas. Prieš išduodant KIPVPS veiklos leidimą ir per visą jo gyvavimo laikotarpį, tuo kainodaros procesu užtikrinama, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

a) išlaidos nėra nepagrįstos;

b) neprofesionaliųjų investuotojų patiriamos išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, atsižvelgiant į KIPVPS ypatybes, įskaitant jo investavimo tikslą, strategiją, tikėtiną grąžą, rizikos lygį ir kitas svarbias ypatybes.

1c. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo įmonės būtų atsakingos už savo kainodaros proceso veiksmingumą ir kokybę. Kainodaros procesas aiškiai dokumentuojamas, jame aiškiai išdėstomos valdymo įmonės valdymo organų pareigos, susijusios su investuotojų patiriamų išlaidų nustatymu ir peržiūra, ir jis reguliariai peržiūrimas. Išlaidų vertinimas grindžiamas objektyviais kriterijais ir metodika, įskaitant palyginimą su rinkos standartais.

1d. Valstybės narės įpareigoja valdymo įmones bent kartą per metus įvertinti, ar KIPVPS arba jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Valstybės narės įpareigoja valdymo įmones skirti investuotojams kompensaciją, kai KIPVPS ar jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Valstybės narės įpareigoja valdymo įmones pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, depozitoriumui ir KIPVPS finansų auditoriams apie atvejus, kai KIPVPS arba jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

1e. Valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonės bent kartą per metus įvertintų 1b dalies b punkte nurodytas sąlygas. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į kainodaros procese nustatytus kriterijus ir atliekamas palyginimas su atitinkamu išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamuoju indeksu, kurį ESMA paskelbė pagal 1f dalį.

Kai KIPVPS arba jo akcijų klasės, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, nukrypsta nuo 1f dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, valdymo įmonė atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti neįmanoma arba jei KIPVPS arba jo akcijų klasės neatitinka kitų kriterijų, kuriuos valdymo įmonė nustatė kainodaros procese, to KIPVPS arba jo akcijų klasių neprofesionaliesiems investuotojams valdymo įmonė neparduoda.

1f. Pasikonsultavusi su EIOPA ir kompetentingomis institucijomis, ESMA prireikus parengia ir viešai paskelbia lyginamuosius indeksus, kad būtų galima atlikti lyginamąjį KIPVPS arba jų akcijų klasių, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, išlaidų ir veiklos rezultatų vertinimą, naudotiną atliekant 1e dalyje nurodytą vertinimą.

Kai įmanoma, bendri lyginamieji indeksai rengiami KIPVPS arba jų akcijų klasėms, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, platinamiems neprofesionaliesiems investuotojams, kurių veiklos rezultatai, rizika, strategija, tikslai ar kitos ypatybės yra panašūs.

Šie lyginamieji indeksai rodo išlaidų ir veiklos rezultatų intervalą, ypač atvejais, kai išlaidos ir veiklos rezultatai labai skiriasi nuo vidurkio. Šie lyginamieji indeksai reguliariai atnaujinami.“;

(b)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio 116 straipsnio taikymui, Komisija pagal 112a straipsnį deleguotaisiais teisės aktais priima priemones, kuriomis užtikrinama, kad valdymo įmonė vykdytų 1–1e dalyse nustatytas pareigas, visų pirma:“;

ii) b punktas pakeičiamas taip:

„b) nustatytų principus, reikalingus užtikrinti, kad valdymo įmonės veiksmingai naudotųsi ištekliais bei procedūromis, būtinais siekiant tinkamai vykdyti savo veiklą;“;

iii) pridedami d ir e punktai:

„d) nustatytų minimaliuosius kainodaros proceso reikalavimus, kad KIPVPS ir jo investicinių vienetų savininkams nebūtų priskirtos nepagrįstos išlaidos, visų pirma:

i) užtikrindama, kad išlaidos būtų teisingai identifikuotos ir kiekybiškai įvertintos ir atitiktų 1a dalies a punkte nustatytus reikalavimus;

ii) nustatydama, kurias išlaidas galima priskirti KIPVPS ir jo investicinių vienetų savininkams, atsižvelgiant į išlaidų lygį ir išlaidų pobūdį pagal tinkamų finansuoti išlaidų, kurios atitinka 1a dalies b ir c punktuose nustatytas sąlygas, sąrašą ir sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti priskirti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, bet atitinka 1a dalies b ir c punktuose nustatytas sąlygas;

iii) nustatydama galimus interesų konfliktus ir interesų konfliktų mažinimo priemones;

iv) nustatydama tvarką, pagal kurią būtų nustatomas kompensacijos dydis tais atvejais, kai investuotojams priskirtos nepagrįstos išlaidos;

e) numatytų kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos pagal 1b dalies b punktą, ir imtųsi 1e dalyje nurodytų taisomųjų priemonių, taip pat nustatytų metodiką, kurią ESMA naudoja savo lyginamiesiems indeksams parengti.“;

(c)pridedama 4 dalis:

„4. Ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti datą – penkeri metai nuo šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos] Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Tarybai ir Parlamentui šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamas bent vertinimas:

(a)ar šis straipsnis turėjo teigiamą poveikį neprofesionaliesiems investuotojams siūlomų KIPVPS išlaidoms ir veiklos rezultatams ir kokiu mastu;

(b)ar 1e dalyje nurodytas vertinimas yra proporcingas atsižvelgiant į sudėtingumą ir valdymo įmonių patiriamas išlaidas.“;

įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Kiekvieno savo valdomo KIPVPS atveju valdymo įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai teikia informaciją apie investuotojų patirtas išlaidas ir KIPVPS veiklos rezultatus kiekvieno fondo lygmeniu arba KIPVPS akcijų klasių lygmeniu, kai tų akcijų klasių išlaidų struktūra skiriasi.“;

30 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodytuose straipsniuose „valdymo įmonė“ reiškia „investicinę bendrovę“, išskyrus 14 straipsnio 1d dalies antrą pastraipą.“;

90 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio 14 straipsnio taikymui.“;

98 straipsnio 2 dalis papildoma n punktu:

„n) teisę reikalauti kompensacijos investuotojams, kai KIPVPS ar jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.“;

99 straipsnio 6 dalis papildoma šiuo punktu:

„h) teisę reikalauti kompensacijos investuotojams, kai KIPVPS ar jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.“;

112a straipsnio 2 dalyje po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo [LB: prašom įrašyti šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo datą].“;

5 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES pakeitimai

Direktyva 2011/61/ES iš dalies keičiama taip:

(1)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiamos 1a–1f dalys:

„1a. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės reikalauja, kad AIFV veiktų taip, kad AIF ir jo investicinių vienetų savininkams nebūtų priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Pagrįstomis laikomos išlaidos, atitinkančios šias sąlygas:

a) išlaidos atitinka 23 straipsnio 3 dalyje nurodytame prospekte atskleidžiamą informaciją, 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas fondo taisykles arba steigimo įstatus ir Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindinės informacijos dokumentą;

b) išlaidos yra būtinos, kad AIF galėtų veikti pagal savo investavimo strategiją ir tikslą arba įvykdyti reguliavimo reikalavimus;

c) išlaidas investuotojai padengia taip, kad būtų užtikrintos sąžiningos sąlygos investuotojams, išskyrus 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai AIF taisyklėse arba steigimo įstatuose numatytos palankesnės sąlygos.

1b. Valstybės narės reikalauja, kad AIFV išlaikytų, taikytų ir peržiūrėtų veiksmingą kainodaros procesą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visas AIF ar jo investicinių vienetų savininkų patirtas išlaidas. Tuo kainodaros procesu užtikrinama, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

a) išlaidos nėra nepagrįstos;

b) neprofesionaliųjų investuotojų patiriamos išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, atsižvelgiant į AIF ypatybes, įskaitant jo investavimo tikslą, strategiją, tikėtiną grąžą, rizikos lygį ir kitas svarbias ypatybes.

1c. Valstybės narės užtikrina, kad AIFV būtų atsakingi už savo kainodaros proceso veiksmingumą ir kokybę. Kainodaros procesas aiškiai dokumentuojamas, jame aiškiai išdėstomos AIFV valdymo organų pareigos, susijusios su investuotojų patiriamų išlaidų nustatymu ir peržiūra, ir jis reguliariai peržiūrimas. Išlaidų vertinimas grindžiamas objektyviais kriterijais ir metodika, įskaitant palyginimą su rinkos standartais.

1d. Valstybės narės įpareigoja AIFV bent kartą per metus įvertinti, ar AIF arba jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Valstybės narės įpareigoja AIFV skirti investuotojams kompensaciją, kai AIF ar jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

Valstybės narės įpareigoja AIFV pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir AIF buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kai taikytina, depozitoriumui ir AIFV bei, kai taikytina, AIF finansų auditoriams apie atvejus, kai AIF arba jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.

1e. Valstybės narės reikalauja, kad AIFV bent kartą per metus įvertintų 1b dalies b punkte nurodytas sąlygas. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į kainodaros procese nustatytus kriterijus ir neprofesionaliesiems investuotojams parduodamų AIF atveju atliekamas palyginimas su atitinkamu išlaidų ir veiklos rezultatų lyginamuoju indeksu, kurį ESMA paskelbė pagal 1f dalį.

Kai AIF ar jo akcijų klasės, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, nukrypsta nuo 1f dalyje nurodyto atitinkamo lyginamojo indekso, AIFM atlieka papildomą tyrimą bei tolesnius vertinimus ir nustato, ar išlaidos ir mokesčiai vis dėlto yra pagrįsti ir proporcingi. Jei išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir proporcingumo įrodyti neįmanoma arba jei AIF arba jo akcijų klasės neatitinka kitų kriterijų, kuriuos AIFV nustatė kainodaros procese, to AIF arba jo akcijų klasių neprofesionaliesiems investuotojams AIFV neparduoda.

1f. Pasikonsultavusi su EIOPA ir kompetentingomis institucijomis, ESMA prireikus parengia ir viešai paskelbia lyginamuosius indeksus, kad būtų galima atlikti lyginamąjį AIF arba jų akcijų klasių, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, išlaidų ir veiklos rezultatų vertinimą, naudotiną atliekant 1e dalyje nurodytą vertinimą.

Kai įmanoma, bendri lyginamieji indeksai rengiami AIF arba jų akcijų klasėms, kai jų išlaidų struktūros skiriasi, platinamiems neprofesionaliesiems investuotojams, kurių veiklos rezultatai, rizika, strategija, tikslai ar kitos ypatybės yra panašūs.

Šie lyginamieji indeksai rodo išlaidų ir veiklos rezultatų intervalą, ypač atvejais, kai išlaidos ir veiklos rezultatai labai skiriasi nuo vidurkio. Lyginamieji indeksai reguliariai atnaujinami.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotuosius aktus pagal 56 straipsnį ir laikydamasi 57 ir 58 straipsniuose nustatytų sąlygų, priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai, kuriais atitinkamos kompetentingos institucijos turi remtis vertindamos, ar AIFV laikosi savo pareigų pagal šio straipsnio 1 dalį, ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad AIFV laikytųsi savo pareigų, nustatytų šio straipsnio 1–1e dalyse, visų pirma:

a) nustatytų minimaliuosius kainodaros proceso reikalavimus, kad AIF ir jo investicinių vienetų savininkams nebūtų priskiriamos nepagrįstos išlaidos, pirmiausia:

i) užtikrindama, kad išlaidos būtų teisingai identifikuotos ir kiekybiškai įvertintos ir atitiktų 1a dalies a punkte nustatytas sąlygas;

ii) nustatydama, kurias išlaidas galima priskirti AIF ir jo investicinių vienetų savininkams, atsižvelgiant į išlaidų lygį ir išlaidų pobūdį pagal tinkamų finansuoti išlaidų, kurios atitinka 1a dalies b ir c punktuose nustatytas sąlygas, sąrašą ir sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti priskirti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, bet atitinka 1a dalies b ir c punktuose nustatytas sąlygas;

iii) nustatydama galimus interesų konfliktus ir interesų konfliktų mažinimo priemones;

iv) nustatydama tvarką, pagal kurią būtų nustatomas kompensacijos dydis tais atvejais, kai investuotojams priskirtos nepagrįstos išlaidos;

b) nustatytų kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos pagal 1b dalies b punktą, ir imtųsi 1e dalyje nurodytų taisomųjų priemonių, taip pat nustatytų metodiką, kurią ESMA naudoja savo lyginamiesiems indeksams parengti.“;

(c)pridedama 4 dalis:

„4. Ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti datą – penkeri metai nuo šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos], Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Tarybai ir Parlamentui šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamas bent vertinimas:

(a)ar šis straipsnis turėjo teigiamą poveikį neprofesionaliesiems investuotojams siūlomų AIF išlaidoms ir veiklos rezultatams ir kokiu mastu;

(b)ar 1e dalyje nurodytas vertinimas yra proporcingas atsižvelgiant į sudėtingumą ir AIFV patiriamas išlaidas.“;

24 straipsnio 2 dalis papildoma f punktu:

„f) informaciją apie investuotojų patirtas išlaidas ir AIF veiklos rezultatus kiekvieno AIF lygmeniu arba AIF akcijų klasių lygmeniu, kai tų akcijų klasių išlaidų struktūros skiriasi.“;

46 straipsnio 2 dalis papildoma n punktu:

„n) teisę reikalauti kompensacijos investuotojams, kai AIF ar jo investicinių vienetų savininkams buvo priskirtos nepagrįstos išlaidos.“;

   56 straipsnio 1 dalyje po pirmo sakinio įterpiamas šis sakinys:

„12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo [LB: prašom įrašyti šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo datą].“;

6 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [LB: prašom įrašyti datą, kuri yra 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.Tas nuostatas jos taiko nuo [LB: prašom įrašyti datą – 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo].

3.Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma. Mažmeninio investavimo strategija

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.    Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis EIOPA ir ESMA asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis EIOPA ir ESMA žmogiškiesiems ištekliams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su: 

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 41  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2025 iki 2027 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 42   

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

☑ 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems subjektams ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Taip pat atliekamas Vidaus audito tarnybos, EIOPA ir ESMA veiklos išorės auditas, be kita ko, Europos Audito Rūmai, kurie pagal EIOPA ir ESMA finansinių reglamentų 104 straipsnį kasmet rengia konkrečias metines ataskaitas dėl EIOPA ir ESMA, laikydamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis EIOPA ir ESMA asignavimams 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis EIOPA ir ESMA žmogiškiesiems ištekliams 

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašymas.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–☑    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 52 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

–◻ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–☑    Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip*:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

–

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

– nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedėlis

Bendrosios prielaidos

·Teisės aktai įsigalios 2025 m.

·Papildomų personalo išlaidų kaina (1 antraštinė dalis) apskaičiuota remiantis nuo 2023 m. sausio mėn. taikomomis vidutinėmis personalo išlaidomis – 142 000 EUR vienam laikinajam darbuotojui ir 62 000 EUR vienam sutartininkui (t. y. bendros standartinės vidutinės išlaidos vienam laikinajam darbuotojui ir vienam sutartininkui, atėmus standartines 29 000 EUR išlaidas pastatams ir IT išlaidas, susijusias su papildomais etato ekvivalentais, vadinamas „darbuotojų išlaikymo“ išlaidomis).

Šioms standartinėms išlaidoms buvo taikomi dabartiniai EIOPA Frankfurte (100,6) ir ESMA Paryžiuje (116,8) taikytini korekciniai koeficientai, kurie nuo 2024 m. buvo indeksuoti 2 % (kaip įprasta programuojant Sąjungos biudžetą remiantis tuo, kad kai kuriais metais infliacija gali būti mažesnė, o kitais – didesnė).

·Papildomų infrastruktūros ir veiklos išlaidų (2 antraštinė dalis) kaina apskaičiuota taikant 2023 m. apskaičiuotas 29 000 EUR standartines statybos išlaidas ir IT išlaidas už kiekvieną etato ekvivalentą, apskaičiuotas darbo jėgos tyrimui, pridėjus standartines 2 500 EUR išlaidas už kiekvieną etato ekvivalentą kitoms administracinėms išlaidoms, kurios nepadengiamos iš „darbuotojų išlaikymo“ asignavimų (t. y. 31 500 EUR vienam etato ekvivalentui). Kalbant apie 1 antraštinės dalies personalo išlaidas, nuo 2024 m. 31 500 EUR vienam etato ekvivalentui indeksuojama 2 %.

Prašomų išteklių (personalo ir veiklos išlaidų) dydžio pagrindimas

Prašomi ištekliai yra būtini šioms EIOPA ir ESMA užduotims atlikti:

1.ESMA ir EIOPA techninės rekomendacijos dėl informacijos apie išlaidas atskleidimo pagal FPRD II ir DPPD ES šablono parengimo

2.ESMA ir EIOPA turi parengti gaires dėl svarbiausios informacijos naudojimo rinkodaros pranešimuose pagal FPRD ir DPPD

3.ESMA ir EIOPA techninės rekomendacijos dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, įskaitant palyginimo metodiką (lyginamieji indeksai) ir informacijos apie tokius lyginamuosius indeksus kaupimą (tiek platintojams, tiek kūrėjams)

4.Duomenų apie mažmeninių investicinių produktų sąnaudas ir veiklos rezultatus rinkimas (siekiant sudaryti lyginamuosius indeksus)

5.Ataskaitų teikimo šablonų rengimas ir atnaujinimas, jei reikia

6.Suteikti ESMA ir EIOPA įgaliojimus įpareigoti įmones sistemingai naudoti perspėjimus apie riziką

7.ESMA (ir EIOPA) bendradarbiavimo platformų kūrimas ir valdymas

8.NKI turėtų teikti konsoliduotus tarpvalstybinės veiklos duomenis EIOPA. EIOPA būtų įgaliota rengti ribotas, bet įžvalgias ir suderintas ataskaitas apie tarpvalstybinę veiklą.

Tai bus naujos EIOPA ir ESMA užduotys. Tiek ESMA, tiek EIOPA planuoja perkelti dabartinius etato ekvivalentus į kai kurias užduotis (atitinkamai 4 ir 1,3 etato ekvivalentų). Tačiau išteklių poreikiai, atitinkantys numatytas užduotis, negali būti visiškai patenkinti perskirstant esamus darbuotojus arba jau suplanuotas veiklos išlaidas. Apskaičiuota, kad abi EPI šias užduotis turės prisiimti nuo 2025 m.

Dėl laikino 1, 2, 3, 5, 6, 8 užduočių pobūdžio visų pirma buvo numatytos sutartininkų pareigybės.

Sugrupavus šias užduotis, numatomas tam tikras efektyvumo padidėjimas:

–1, 2, 6 užduotis

–3, 5, 8 užduotis

–4, 7 užduotis

kurias gali atlikti tie patys darbuotojai vienu metu arba nuosekliai.

ESMA darbuotojų ir IT biudžetai 4 užduočiai (duomenų apie mažmeninių investicinių produktų išlaidas ir veiklos rezultatus rinkimas) yra gerokai didesni, nes tikimasi, kad ji atliks šią užduotį platesniu mastu (rinks informaciją apie didesnį produktų skaičių).

Apskaičiuota, kad su vartotojų tyrimais susijusios viešųjų pirkimų išlaidos EIOPA ir ESMA sudarys po 500,000 EUR, o jei būtų vykdoma bendra viešųjų pirkimų procedūra, būtų galima užtikrinti sinergiją.

Numatomos veiklos, kurią vykdys EIOPA, NKI išlaidos

mln. EUR

Numatomos veiklos, kurią vykdys ESMA, NKI išlaidos

mln. EUR