KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Gairės dėl Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatyto klausimų perdavimo mechanizmo taikymo tam tikrų kategorijų byloms

(2021/C 113/01)

1.   Įvadas

5.

Susijungimų reglamentu Komisijai suteikta išimtinė jurisdikcija tikrinti ES masto koncentracijas, kurios apibrėžiamos taikant bendras apyvarta grindžiamas ribas. Nustatant tokias ribas atskiriami sandoriai, kurių poveikis rinkai laikomas peržengiančiu bet kurios vienos valstybės narės nacionalines sienas ir kurių atžvilgiu imtis veiksmų iš esmės geriausia ES lygmeniu (5). Susijungimų reglamente nustatytas šių kiekybinių jurisdikcijos ribų taikymo korekcinis mechanizmas, leidžiantis konkrečiomis aplinkybėmis Komisijai ir vienai ar kelioms valstybėms narėms perduoti atskiras bylas viena kitai (6). Šia klausimų perdavimo sistema siekiama užtikrinti, kad bylą peržiūrėtų institucija ar institucijos, kurios yra tinkamesnės konkrečiam susijungimo tyrimui atlikti, nors iš pradžių ir nebuvo kompetentingos jį atlikti.

6.

Susijungimų reglamento 22 straipsnis suteikia galimybę vienai ar kelioms valstybėms narėms prašyti Komisijos patikrinti bet kokią koncentraciją, kuri nėra ES masto, bet daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir kelia grėsmę, kad prašymą pateikusios valstybės narės ar valstybių narių teritorijoje bus daromas didelis poveikis konkurencijai. Iš Susijungimų reglamento 22 straipsnio formuluotės, teisėkūros istorijos ir tikslo, taip pat iš Komisijos taikomos vykdymo užtikrinimo praktikos matyti, kad 22 straipsnis taikomas visoms koncentracijoms (7), o ne tik toms, kurios atitinka tam tikrus prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusių valstybių narių jurisdikcijos kriterijus (8).

7.

Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatytas mechanizmas leido Komisijai patikrinti didelį skaičių sandorių įvairiuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, pramonės, gamybos, farmacijos ir skaitmeninių technologijų. Tai apima atvejus, dėl kurių galiausiai buvo atliktas išsamus tyrimas ir (arba) kuriais leidimas buvo suteiktas tik po to, kai šalių pasiūlytos taisomosios priemonės buvo pakoreguotos (9).

8.

Beveik visose valstybėse narėse laipsniškai taikant nacionalines susijungimų kontrolės sistemas, Komisija, naudodamasi Susijungimų reglamento jai suteikta diskrecija (10), išplėtojo praktiką, kuria nuo prašymų dėl klausimo perdavimo teikimo pagal 22 straipsnį atgrasomos tos valstybės narės, kurios nagrinėjamo sandorio atžvilgiu neturėjo pirminės jurisdikcijos. Ši praktika visų pirma buvo grindžiama patirtimi, kad tokie sandoriai paprastai nedaro didelio poveikio vidaus rinkai.

9.

Vis dėlto pastaraisiais metais dėl rinkos pokyčių laipsniškai daugėja koncentracijos atvejų, susijusių su įmonėmis, kurioms atitinkamoje rinkoje (-ose) tenka svarbus konkurencinis vaidmuo arba jos gali įgyti tokį vaidmenį, nors koncentracijos momentu jų apyvarta buvo nedidelė arba jos visai nebuvo. Šie pokyčiai yra ypač svarbūs skaitmeninės ekonomikos srityje, kur paslaugos paprastai pradedamos teikti pirmiausia norint sukurti didelės apimties naudotojų bazę ir (arba) komerciniu požiūriu vertingus duomenų aprašus, o tik vėliau iš verslo siekti pelno. Analogiškai, tokiuose sektoriuose, kaip farmacijos sektorius, ir kituose sektoriuose, kur inovacijos yra svarbus konkurencijos rodiklis, esama sandorių, kuriuos yra sudariusios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus vykdančios ir didelį konkurencinį potencialą turinčios novatoriškos bendrovės, net jei jos dar nėra pasiekusios galutinių savo inovacijų veiklos rezultatų, jau nekalbant apie jų komercinį panaudojimą. Tą patį galima pasakyti apie įmones, kurios turi prieigą prie konkurencijos požiūriu vertingo turto, pavyzdžiui, žaliavų, intelektinės nuosavybės teisių, duomenų ar infrastruktūros, arba daro jam poveikį.

10.

Atsižvelgdama į tai, Komisija, atlikdama ES susijungimų kontrolės procedūrinių ir jurisdikcinių aspektų vertinimą (11), išnagrinėjo ES susijungimų reglamente nustatytų apyvarta grindžiamų jurisdikcijos ribų veiksmingumą. Ji padarė išvadą, kad nors šios ribos, kurias papildo Susijungimų reglamente nustatyti klausimo perdavimo mechanizmai, iš esmės veiksmingai padėjo nustatyti sandorius, darančius didelį poveikį konkurencijai ES vidaus rinkoje, kai kurių tarpvalstybinių sandorių, kurie taip pat galėtų daryti tokį poveikį, Komisija ir valstybės narės nepatikrino. Tai apima visų pirma sandorius skaitmeninių technologijų ir farmacijos sektoriuose.

11.

Komisija mano, kad išspręsti šią problemą gali padėti pakartotinis Susijungimų reglamento 22 straipsnio taikymo vertinimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija ketina tam tikromis aplinkybėmis skatinti perduoti klausimus ir priimti prašymus dėl klausimo perdavimo tais atvejais, kai prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusi valstybė narė neturi pirminės jurisdikcijos byloje (tačiau kai tenkinami 22 straipsnyje nustatyti kriterijai). Ši kitokia praktika leis valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinti, kad Komisija išnagrinėtų ir kitus sandorius, kurie turi būti peržiūrėti pagal Susijungimų reglamentą (12), nenustatant pareigos pranešti apie sandorius, kuriuos peržiūrėti nebūtų pagrįsta. Dėl šio dabartinės praktikos pokyčio nebūtina daryti atitinkamų Susijungimų reglamento nuostatų pakeitimų.

12.

Šiose gairėse nurodomos kategorijos bylų, kurios gali būti perduodamos tais atvejais, kai pagal prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusios valstybės (-ių) narės (-ių) įstatymus apie sandorį nebūtina pranešti, taigi nurodomi kriterijai, į kuriuos tokiais atvejais Komisija gali atsižvelgti, kai skatina perduoti klausimą arba priima tokį prašymą dėl klausimo perdavimo. Be to, jose pateikiama gairių dėl tam tikrų procedūrinių aspektų. Taigi gairėmis siekiama didinti skaidrumą, nuspėjamumą ir teisinį tikrumą, susijusius su Susijungimų reglamento 22 straipsnio taikymu platesniu mastu.

2.   Pagrindiniai bylų, apie kurias nebūtina pranešti pagal prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusios valstybės (-ės) narės (-ių) įstatymus, perdavimo principai

2.1.   Teisiniai reikalavimai

13.

Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatyta, jog tam, kad viena ar kelios valstybės narės galėtų perduoti klausimą Komisijai, turi būti tenkinami du teisiniai reikalavimai. Koncentracija turi: i) daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir ii) kelti grėsmę, kad prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusios valstybės narės ar valstybių narių teritorijoje bus daromas didelis poveikis konkurencijai.

14.

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, Pranešime dėl klausimų perdavimo paaiškinta, kad koncentracija tenkina reikalavimą, jei ji gali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos modelį (13). Sąvoka „prekyba“ apima visą tarpvalstybinę ekonominę veiklą ir į ją patenka atvejai, kai sandoris daro poveikį rinkos konkurencinei struktūrai. Komisija visų pirma įvertins, ar sandoris gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos modelį. Konkretūs veiksniai, kurie galėtų būti reikšmingi, gali būti: (potencialių) klientų buvimo vieta, atitinkamų produktų ar paslaugų prieinamumas ir pasiūla, duomenų rinkimas keliose valstybėse narėse arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, kurių rezultatai, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, sėkmės atveju gali būti komercializuojami daugiau nei vienoje valstybėje narėje, plėtojimas ir įgyvendinimas.

15.

Kalbant apie antrąjį kriterijų, Pranešime dėl klausimų perdavimo nurodyta, kad prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusi valstybė narė turi iš esmės įrodyti, jog, remiantis preliminarios analizės rezultatais, yra reali grėsmė, kad sandoris gali daryti didelį žalingą poveikį konkurencijai, todėl jis turi būti išsamiai išnagrinėtas. Tokia preliminari analizė gali būti grindžiama prima facie įrodymais, patvirtinančiais galimą didelį žalingą poveikį konkurencijai, tačiau ji nedarytų poveikio išsamaus tyrimo rezultatams (14). Komisijos priimtose Horizontaliųjų susijungimų gairėse (15) ir Nehorizontaliųjų susijungimų gairėse (16) išdėstyta, kaip Komisija vertina koncentracijas tais atvejais, kai atitinkamos įmonės yra faktinės arba potencialios konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje ir kai atitinkamos įmonės veikia skirtingose atitinkamose rinkose. Siekiant įvertinti atvejus, kuriems taikomos šios gairės, reikšmingos aplinkybės sprendžiant, ar sandoris kelia grėsmę, kad bus daromas didelis poveikis konkurencijai, gali būti vienos iš atitinkamų įmonių dominuojančios padėties susidarymas arba sustiprinimas; svarbios konkurencinės jėgos pašalinimas, įskaitant esamo ar būsimo naujo rinkos dalyvio pašalinimą arba dviejų svarbių novatorių susijungimą; konkurentų galimybių ir (arba) paskatų konkuruoti mažinimas, be kita ko, apsunkinant jų patekimą į rinką ar plėtrą arba varžant jų galimybę naudotis tiekimo ar realizacijos rinkomis; arba gebėjimas ir paskatos stiprią padėtį vienoje rinkoje panaudoti kaip pranašumą kitoje rinkoje taikant produktų susiejimo, sujungimo arba kitokią išstūmimo iš rinkos praktiką.

16.

Nagrinėdama abu kriterijus, Komisija ypatingą dėmesį skirs perspektyviniam susijungimų kontrolės vertinimo pobūdžiui.

17.

Taikant šiuos du kriterijus užtikrinama, kad sandoris būtų pakankamai susijęs su ES ir prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusia valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

2.2.   Kiti veiksniai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama

18.

Kaip nurodyta Pranešime dėl klausimų perdavimo, svarstydamos, ar pasinaudoti savo diskrecija pateikti arba priimti prašymą dėl klausimo perdavimo, valstybės narės ir Komisija turėtų visų pirma atsižvelgti į poreikį užtikrinti veiksmingą konkurencijos apsaugą visose rinkose, kurioms sandoris daro poveikį (17).

19.

Be Pranešime dėl klausimų perdavimo išdėstytų principų (18), atitinkamų kategorijų bylos, kurios paprastai bus tinkamos perduoti pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį tais atvejais, kai prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusioje valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) pranešti apie susijungimą nebūtina, yra susijusios su sandoriais, kuriuose dalyvaujančios bent vienos iš atitinkamų įmonių apyvarta neatspindi jos faktinio ar būsimo konkurencinio potencialo. Tai apimtų, pavyzdžiui, atvejus, kai įmonė: 1) yra startuolis arba neseniai įsteigta rinkos dalyvė, turintys didelį konkurencinį potencialą ir dar neparengę arba neįdiegę verslo modelio, iš kurio gaunama daug pajamų (arba tebesantys pradiniame tokio verslo modelio įgyvendinimo etape); 2) yra svarbi inovacijų kūrėja arba vykdo potencialiai svarbius mokslinius tyrimus; 3) yra faktinė arba potenciali svarbi konkurencinė jėga (19); 4) turi prieigą prie konkurencijos požiūriu reikšmingo turto (pavyzdžiui, žaliavų, infrastruktūros, duomenų ar intelektinės nuosavybės teisių) ir (arba) 5) tiekia produktus arba teikia paslaugas, kurios yra pagrindinės kitų pramonės šakų žaliavos ir (arba) sudedamosios dalys. Atlikdama vertinimą Komisija taip pat gali atsižvelgti į tai, ar pardavėjo gauto atlygio vertė yra ypač didelė, palyginti su dabartine tikslinės įmonės apyvarta.

20.

Pirmiau pateiktas sąrašas yra tik pavyzdinis. Jis neapsiriboja konkrečiu ekonomikos sektoriumi ar sektoriais ir jokiu būdu negali būti laikomas baigtiniu.

21.

Nors klausimo perdavimui taikomi 22 straipsnyje nustatyti terminai, tai, kad sandoris jau užbaigtas, neužkerta kelio valstybei narei pateikti prašymą dėl klausimo perdavimo (20). Tačiau laikotarpis, praėjęs nuo sandorio užbaigimo, yra veiksnys, į kurį Komisija gali atsižvelgti naudodamasi savo diskrecija priimti arba atmesti prašymą dėl klausimo perdavimo. Nors vertinimas atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, Komisija apskritai nemano, kad yra tikslinga perduoti klausimą tais atvejais, kai nuo koncentracijos įvykdymo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai. Jei koncentracija nebuvo vieša, šis šešių mėnesių terminas būtų skaičiuojamas nuo to momento, kai ES viešai paskelbiami esminiai faktai apie koncentraciją. Tačiau išimtiniais atvejais gali būti pagrįsta klausimą perduoti ir vėliau, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į galimų konkurencijos problemų mastą ir galimą žalingą poveikį vartotojams.

22.

Galiausiai vienas iš veiksnių, dėl kurių prašymas dėl klausimo perdavimo gali būti nepriimamas, yra aplinkybė, jog apie sandorį jau buvo pranešta vienoje ar keliose valstybėse narėse, tačiau ši (šios) nepateikė prašymo dėl klausimo perdavimo arba prie tokio prašymo neprisijungė. Vis dėlto Komisija sprendimą priims atsižvelgdama į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, kaip minėta pirmesniame punkte, galimos žalos mastą ir atitinkamų rinkų geografinę aprėptį.

3.   Procedūriniai aspektai

23.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad nustatytų koncentracijas, dėl kurių klausimas gali būti perduodamas pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį, tačiau kurios neatitinka atitinkamuose nacionaliniuose įstatymuose nustatytų atitinkamų jurisdikcijos kriterijų. Tuo tikslu ji gali keistis informacija su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis (21). Keičiantis tokia informacija, pagal taikytinus teisės aktus bus užtikrinama konfidencialios informacijos apsauga (22).

24.

Susijungiančiosios šalys gali savanoriškai pateikti informacijos apie numatomus savo sandorius. Prireikus tokiais atvejais Komisija gali joms iš anksto nurodyti, jog ji nemano, kad jų koncentracijos atveju klausimas galės būti perduodamas pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį, jei buvo pateikta pakankamai informacijos tokiam išankstiniam vertinimui atlikti.

25.

Tretieji asmenys gali kreiptis į Komisiją arba valstybių narių kompetentingas institucijas ir jas informuoti apie koncentraciją, dėl kurios, jų nuomone, klausimas galėtų būti perduodamas pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį. Kad Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar atitinkamo sandorio atveju klausimas gali būti perduodamas, ar ne, tokiame kreipimesi turėtų būti pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima preliminariai įvertinti, ar tenkinami klausimo perdavimo kriterijai, su sąlyga, kad tokia informacija prieinama trečiajam asmeniui. Susijungimų reglamento 22 straipsnis valstybių narių kompetentingoms institucijoms ar Komisijai nenustato pareigos gavus trečiojo asmens kreipimąsi imtis kokių nors veiksmų.

26.

Tais atvejais, kai Komisija sužino apie koncentraciją, kuri, jos nuomone, tenkina atitinkamus klausimo perdavimo kriterijus, ji gali apie tai informuoti potencialiai suinteresuotą valstybę (-es) narę (-es) ir paprašyti jos (jų) pateikti prašymą dėl klausimo perdavimo (23). Valstybės narės kompetentingos institucijos pačios nusprendžia, ar jos pageidauja pateikti prašymą.

27.

Jei prašymas dėl klausimo perdavimo yra svarstomas, Komisija apie tai kuo greičiau praneša sandorio šalims (24). Nors toks pranešimas apie svarstymą neįpareigoja atitinkamų įmonių imtis kokių nors veiksmų, susijusių su sandorio vykdymu, arba jų nesiimti (25), jos gali nuspręsti imtis, jų manymu, tinkamų priemonių, pavyzdžiui, atidėti sandorio vykdymą tol, kol bus nuspręsta, ar prašymas dėl klausimo perdavimo bus teikiamas.

28.

Jei pranešimo pateikti nereikia, prašymas dėl klausimo perdavimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie koncentraciją atitinkama valstybė narė sužinojo kitu būdu (26). Sąvoka „sužinojo“ turėtų būti aiškinama kaip pakankamos informacijos, reikalingos preliminariai įvertinti, ar yra klausimo perdavimo vertinimui taikomi atitinkami kriterijai, gavimas (27).

29.

Pateikus Komisijai prašymą dėl klausimo perdavimo, ši nedelsdama apie tai informuos valstybių narių kompetentingas institucijas ir atitinkamas įmones. Per 15 darbo dienų nuo Komisijos pranešimo apie pirminį prašymą dienos prie to prašymo gali prisijungti kitos valstybės narės (28). Komisija ragina valstybes nares kuo greičiau viena kitą ir Komisiją informuoti apie tai, ar jos ketina prisijungti prie prašymo dėl klausimo perdavimo (29).

30.

Pasibaigus 15 darbo dienų terminui, per kurį valstybės narės gali prisijungti prie prašymo dėl klausimo perdavimo, Komisija per 10 darbo dienų gali nuspręsti patikrinti koncentraciją, jei mano, kad ta koncentracija daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir kelia grėsmę, kad prašymą teikiančios valstybės narės arba valstybių narių teritorijoje bus daromas didelis poveikis konkurencijai. Jei per šį terminą Komisija nepriima sprendimo, bus laikoma, kad ji priėmė sprendimą patikrinti koncentraciją remdamasi prašymu (30).

31.

Susijungimų reglamento 7 straipsnyje nustatyta sustabdymo pareiga taikoma tik tuo atveju, jei tą dieną, kurią Komisija pranešė atitinkamoms įmonėms apie tai, kad buvo pateiktas prašymas dėl klausimo perdavimo, koncentracija dar nebuvo įgyvendinta (31). Sustabdymo pareiga nustoja galioti, jei Komisija vėliau nusprendžia netikrinti koncentracijos.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  Komisijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su koncentracijomis, perdavimo (OL C 56, 2005 3 5, p. 2). Todėl šios gairės turėtų būti aiškinamos kartu su Pranešimu dėl klausimų perdavimo. Papildomų gairių pateikiama Europos konkurencijos institucijų dokumente Principles on the application, by National Competition Authorities within the ECA, of Articles 4(5) and 22 of the EC Merger Regulation (2005).

(3)  Plg. Pranešimo dėl klausimų perdavimo 7 punktą.

(4)  Pagal EEE susitarimo 24 protokolo 6 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jei koncentracija daro poveikį vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar kelių ELPA valstybių tarpusavio prekybai ir kelia grėsmę, kad ELPA valstybės ar valstybių, prisijungiančių prie prašymo, teritorijoje bus daromas didelis poveikis konkurencijai, prie valstybės narės prašymo dėl klausimo perdavimo, pateikto pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį, gali prisijungti viena ar kelios ELPA valstybės.

(5)  Plg. Susijungimų reglamento 1 straipsnį. ES masto koncentracija, t. y. koncentracija, viršijanti šias apyvartos ribas, priklauso išimtinei Komisijos jurisdikcijai. Šių ribų nesiekiančios koncentracijos gali priklausyti valstybių narių kompetencijai pagal jų atitinkamo nacionalinio režimo jurisdikcijos taisykles.

(6)  Plg. Susijungimų reglamento 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 9 bei 22 straipsnius.

(7)  Kaip apibrėžta Reglamento 3 straipsnyje.

(8)  Susijungimų reglamento 22 straipsnis taip pat taikomas, kai prašymą dėl klausimo perdavimo pateikusi valstybė narė nėra nustačiusi specialios nacionalinės susijungimų kontrolės sistemos.

(9)  Remiantis Susijungimų reglamento atitinkamai 6 straipsnio 1 dalies c punktu, 6 straipsnio 1 dalies b punktu kartu su 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi.

(10)  Plg. Susijungimų reglamento 22 straipsnio 3 dalį. Taip pat žr. Pranešimo dėl klausimų perdavimo 7 punktą.

(11)  Žr. 2021 m. kovo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

(12)  Kaip paaiškinta Pranešime dėl klausimų perdavimo (žr. 45 išnašą), Komisija koncentraciją tikrina prašančiųjų valstybių narių prašymu ir jų vardu. Todėl Susijungimų reglamento 22 straipsnis turėtų būti aiškinamas tai, kad reikštų, jog jame nustatytas reikalavimas Komisijai išnagrinėti koncentracijos poveikį tų valstybių narių teritorijoje. Komisija nenagrinės koncentracijos poveikio valstybių narių, kurios nėra prisijungusios prie prašymo, teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šis tyrimas yra būtinas siekiant įvertinti koncentracijos poveikį prašančiųjų valstybių narių teritorijoje (pavyzdžiui, kai geografinė rinka peržengia prašančiosios valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijos ribas).

(13)  Pranešimo dėl klausimų perdavimo 43 punktas.

(14)  Plg. 44 punktą.

(15)  Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 31, 2004 2 5, p. 5) (toliau – Horizontaliųjų susijungimų gairės).

(16)  Nehorizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gairės (OL C 265, 2008 10 18, p. 6).

(17)  Pranešimo dėl klausimų perdavimo 8 punktas.

(18)  Plg. 45 punktą.

(19)  Kaip nurodyta Horizontaliųjų susijungimų gairių 37 ir 38 punktuose.

(20)  Ši galimybė pripažįstama Susijungimų reglamento 22 straipsnio 4 dalyje.

(21)  Pranešimo dėl klausimų perdavimo 53 ir tolesni punktai. Taip pat žr. Europos konkurencijos institucijų dokumento 3, 20, 23 ir 26–29 punktus.

(22)  Pranešimo dėl klausimų perdavimo 57 ir 58 punktai. Taip pat žr. Europos konkurencijos institucijų dokumento 34 punktą.

(23)  Susijungimų reglamento 22 straipsnio 5 dalis. Taip pat žr. Europos konkurencijos institucijų dokumento 22 punktą.

(24)  Europos konkurencijos institucijų dokumente nurodyta, kad tuo atveju, jei svarstomas bendras prašymas dėl klausimo perdavimo, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų kuo greičiau apie tai informuoti sandorio šalis (plg. 25 punktą).

(25)  Susijungimų reglamento 7 straipsnyje nustatyta sustabdymo pareiga taikoma tik nuo tos dienos, kurią Komisija informuoja atitinkamas įmones apie tai, kad pateiktas prašymas, su sąlyga, kad tą dieną koncentracija dar nebuvo įvykdyta. Žr. Susijungimų reglamento 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.

(26)  Žr. Susijungimų reglamento 22 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Taip pat žr. Pranešimo dėl klausimų perdavimo 50 punktą.

(27)  Plg. Pranešimo dėl klausimų perdavimo 43 išnašą. Taip pat žr. Europos konkurencijos institucijų dokumento 31 punktą.

(28)  Susijungimų reglamento 22 straipsnio 2 dalis. Taip pat žr. Pranešimo dėl klausimų perdavimo 50 punktą ir Europos konkurencijos institucijų dokumento 24 punktą.

(29)  Europos konkurencijos institucijų dokumento 24 punktas.

(30)  Susijungimų reglamento 22 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

(31)  Susijungimų reglamento 22 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa.