Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AE5871

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“ (COM(2020) 760 final)

EESC 2020/05871

OL C 286, 2021 7 16, p. 59–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
27/04/2021; Balsavimo data
Date of vote:
27/04/2021
Date lodged:
14/01/2021
Author:
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Responsible body:
Section for the Single Market, Production and Consumption, EESC_INT
Rapporteur:
Rudolf KOLBE
Form:
Nuomonė
Term of office:
2015-2020
Internal reference:
INT/927, AVIS-SECTION 2020/5871 FIN
Session:
560
Treaty:
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
Legal basis:
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Earlier related instruments:
Instruments cited:
Link

2021 7 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/59

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“

(COM(2020) 760 final)

(2021/C 286/11)

Pranešėjas

Rudolf KOLBE

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2021 1 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2021 3 31

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 4 27

Plenarinės sesijos Nr.

560

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

241 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK visapusiškai remia Europos Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų planą ir mano, kad tai labai geras ir holistinis požiūris siekiant modernizuoti ES intelektinės nuosavybės sistemą.

1.2.

 EESRK tvirtai įsitikinęs, kad bendrosios patentų sistemos įgyvendinimo pradžia turi būti svarbus prioritetas, reikšmingai padidinsiantis ES įmonių konkurencingumą. Atsižvelgdamas į akivaizdžius sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant šią sistemą, EESRK yra įsitikinęs, kad bendrosios patentų sistemos perkėlimas į ES teisinę sistemą turi tapti (ilgalaikiu) tikslu.

1.3.

 EESRK pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti MVĮ paramos priemones visose intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityse. Be finansinės paramos priemonių, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios praktinės patirties didinimui bei pritaikytų konsultacijų ir patarimų paslaugoms.

1.4.

 EESRK norėtų inicijuoti diskusiją apie galimybes pagerinti žinias intelektinės nuosavybės teisių ir intelektinės nuosavybės teisių valdymo srityse visais ES švietimo sistemų lygmenimis.

1.5.

 EESRK ragina Europos Komisiją įgyvendinti bendrojo papildomos apsaugos liudijimo idėją ir išnagrinėti galimybę taikyti papildomos apsaugos liudijimo sistemą naujuose sektoriuose.

1.6.

 EESRK mano, kad autorių teisių sistemos ir autorių teisių duomenų valdymo suderinimas paskatintų intelektinės nuosavybės teisių taikymą kūrybos sektoriuje.

1.7.

 EESRK ragina plėtoti socialinį dialogą, kuriuo, be teisinių taisyklių, būtų patikslintas ir apibrėžtas sąžiningas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas pasitelkiant kolektyvines derybas, siekiant, kad autoriams ir gamintojams būtų pasiūlytos paskatos, kuriomis būtų pripažįstami jų kūriniai, taip pat užtikrintas sąžiningas ekonominis atlygis.

1.8.

 EESRK mano, jog geografinės nuorodos (GN) yra svarbi priemonė siekiant padidinti vietos gamintojų konkurencingumą ir pabrėžia potencialą, kurį galėtų suteikti suderinta ne žemės ūkio produktų GN apsaugos sistema.

1.9.

 EESRK pripažįsta duomenų judėjimo skatinimo ES ekonominį potencialą ir su tuo susijusį viešąjį interesą, tačiau atkreipia dėmesį į problemas, kylančias dėl nesubalansuoto reglamentavimo.

1.10.

 EESRK palankiai vertina visas priemones, kurių imtasi siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vaidmens stiprinimą kovojant su klastojimu.

1.11.

 EESRK ragina ir toliau plėtoti tiesioginės paramos priemones ES įmonėms, veikiančioms ES nepriklausančiose šalyse, taip pat griežtai laikytis intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių įstatymų ir ES prekybos susitarimo nuostatų siekiant apsaugoti šias įmones nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.

1.12.

 Dėl dabartinės sveikatos krizės tapo akivaizdu, kad būtina užtikrinti galimybę kritinėmis situacijomis naudotis sistemiškai svarbia intelektine nuosavybe. Intelektinės nuosavybės teisės neturėtų trukdyti prieigai prie pandeminių vakcinų ar gydymo būdų ir galimybėms jais pasinaudoti: veiksmingos sistemos, kuriomis užtikrinamas privalomų licencijų išdavimas, yra visuomenės apsauginė sąlyga ekstremaliosiose situacijose ir teisinga kompensacija įmonėms.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

 EESRK palankiai vertina Europos Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų planą ir mano, kad tai svarbi priemonė siekiant modernizuoti ES intelektinės nuosavybės sistemą ir skatinti didžiules ES įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, naujovių diegimo galimybes. Atsižvelgdamas į didelę ir toliau augančią Europos Sąjungos ekonominę intelektinės nuosavybės produktų (tokių kaip išradimai, meniniai ir kultūriniai kūriniai, prekių ženklai, programinė įranga, praktinė patirtis, verslo procesai ir duomenys) vertę, EESRK mano, kad būtina parengti optimizuotą lengvai prieinamą teisinę ir politinę sistemą.

2.2.

 Daug įmonių, ypač MVĮ, kurios sudaro 99 proc. visų įmonių ES, (visapusiškai) neišnaudoja intelektinės nuosavybės apsaugos galimybių. ES įmonių naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga didinimas, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms, turi būti esminis intelektinės nuosavybės veiksmų plano aspektas. Būtina imtis įvairių priemonių, įskaitant būtinybę sumažinti išlaidas, supaprastinti procedūras, didinti informuotumą ir žinias, teikti pritaikytas konsultacijas ir paramą bei modernizuoti švietimo sistemą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos praktinės patirties srityje.

2.3.

 Intelektinė nuosavybė yra vienas pagrindinių ekonominių veiksnių (su intelektine nuosavybe susiję pramonės sektoriai sukuria beveik 45 proc. Europos BVP ir 30 proc. darbo vietų), tai taip pat yra svarbus veiksnys sprendžiant didžiausius visuomenei iškylančius iššūkius. COVID-19 krizė labai aiškiai parodė ES priklausomybę nuo profesinės kompetencijos, taip pat veiksmingų intelektinės nuosavybės taisyklių ir priemonių svarbą, kad būtų galima užtikrinti spartų būtiniausių intelektinės nuosavybės sprendimų diegimą. Kovos su klimato kaita sėkmė taip pat labai priklausys nuo greitos pažangiųjų technologijų ir veiksmingų priemonių plėtros bei taikymo siekiant užtikrinti teisingą požiūrį į keitimąsi ypatingos svarbos nematerialiuoju turtu ir duomenimis.

2.4.

 Technologinė revoliucija yra ne tik intelektinės nuosavybės teisių varomoji jėga, bet ir uždavinys, kuriam spręsti reikia gerai suderinto požiūrio į naujovėmis grindžiamas priemones. Skaitmeninimas ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos kelia daug su intelektine nuosavybe susijusių spręstinų klausimų, tokių kaip skaidrumas, duomenų kilmė ir autorių teisės, žmogaus įsikišimo lygis, etikos principai ir t.t. EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad DI sistemos neturėtų būti prilyginamos autoriams ar išradėjams. Apskritai EESRK mano, kad, priėmus gerai subalansuotus pakeitimus ir atnaujinimus, Europos intelektinės nuosavybės sistema yra tinkama spręsti su skaitmeninimu ir DI susijusius iššūkius. Kadangi pagal skaitmeninių produktų ir technologijų patentų skaičių ES vis dar labai atsilieka nuo kitų regionų, reikia skirti ypatingą dėmesį priemonėms, kurios pagerintų padėtį šioje svarbioje rinkoje.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Intelektinės nuosavybės apsauga

3.1.1.

 Bendroji patentų sistema, kuri būtų skirta įmonėms ir veiktų vieno langelio principu, yra nepaprastai svarbi siekiant reikšmingai sumažinti su patentais susijusias išlaidas, palengvinti licencijų išdavimą, padidinti skaidrumą ir įveikti dėl prieigos kylančias kliūtis MVĮ. Įdiegus bendrąją patentų sistemą ir pradėjus veikti Bendram patentų teismui, bus reikšmingai pagerinta intelektinės nuosavybės apsauga, todėl tai turi būti veiksmų plano prioritetas. Palengvinus procedūras taip pat pagreitėtų bendras procesas ir todėl išaugtų Europos patentų savininkų konkurencingumas. Bendrosios patentų sistemos sutartimi numatomas svarbus pagrindas veiksmingai, specializuotai ir techniškai kompetentingai patentų ginčų nagrinėjimo sistemai, kuria bus pagerintas teisinis tikrumas, paprastumas ir veiksmingumas. Vis dėlto, kaip galima spręsti iš įgyvendinimo sunkumų, tikslas turėtų būti perkelti šią sistemą į ES teisėkūros sistemą. Per tą laiką reikia kuo greičiau spręsti vėlavimo problemas, kylančias dėl valstybių narių vykdomų procedūrų ir (arba) JK pasitraukimo iš susitarimo. Tai, kad ES patentų dalis pasaulyje reikšmingai sumažėjo nuo 17,4 proc. 2009 m. iki 11,3 proc. 2019 m., taip pat aiškiai rodo, jog reikia imtis tolesnių veiksmų.

3.1.2.

 Papildomos apsaugos liudijimu gali būti išplėsta apsauga patentuotiems vaistams ar augalų apsaugos produktams, kuriems taikomos atitinkamos rinkodaros leidimų procedūros. Todėl ši priemonė svarbi siekiant kompensuoti veiksmingos patentinės apsaugos praradimą dėl reikalaujamos bandymų trukmės, klinikinių ar lauko tyrimų ir reguliavimo procesų. EESRK mano, kad papildomos apsaugos liudijimas yra būtinas siekiant veiksmingai skatinti inovacijas naujų veikliųjų medžiagų srityje bei į ES pritraukti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros centrus, o subalansuotomis papildomos apsaugos liudijimo teisių išimtimis turi būti užtikrinamas vaistų prieinamumas ir pakankamas jų tiekimas. Nors papildomos apsaugos liudijimo sistema yra paprasta ir palanki naujovėms, ji tebėra fragmentiška, o papildomos apsaugos liudijimo prašymą reikia teikti kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje prašoma apsaugos. Pagal naują atskirą ES reglamentą įtvirtinus bendrąjį papildomos apsaugos liudijimo dokumentą ir įkūrus vieną instituciją, kuri veiktų pagal vieno langelio principą ir išduotų bendro patento papildomos apsaugos liudijimus, papildomos apsaugos liudijimas taptų patrauklesnis patento savininkams, juo būtų užtikrinama geresnė apsauga naujovių kūrėjams, taip pat būtų užtikrintas teisinis tikrumas trečiosioms šalims. EESRK taip pat remia pasiūlymą išnagrinėti optimizuotos papildomos apsaugos liudijimo sistemos taikymą naujuose sektoriuose, kurių produktams greičiausiai reikės rinkodaros leidimo.

3.1.3.

 Remdamasis patirtimi, sukaupta peržiūrint ES prekių ženklų teisės aktus, EESRK yra įsitikinęs, kad ES teisės aktai dėl dizaino apsaugos bus sėkmingai įgyvendinti. Teigiama patirtis ES teisės aktais reguliuojant šiuos klausimus turėtų tapti paskata Komisijai pradėti rengti pasiūlymą dėl naujo atskiro bendro patento papildomos apsaugos liudijimo reglamento ir ilgainiui integruoti bendrąją patentų sistemą į ES teisinę sistemą.

3.1.4.

 EESRK pažymi, kad geografinės nuorodos yra unikali ir vertinga Europos Sąjungos gamintojų naudojama priemonė vis labiau liberalizuotoje ir konkurencingoje pasaulio rinkoje. ES GN apsaugos sistema sukuriama didelė ekonominė vertė žemės ūkio sektoriuje. Apskritai sistema veikia labai gerai, tačiau GN apsauga vis dar turi būti įgyvendinta taikant suderintą institucijų vykdomą kontrolės sistemą ir, pavyzdžiui, bendrą sukčiavimo maisto produktų srityje apibrėžtį. Prekybos susitarimuose taip pat turėtų būti skiriama daug dėmesio šioms konkrečioms apsaugos priemonėms. EESRK pabrėžia, kad įvedus suderintą ne žemės ūkio produktų, kurie yra svarbi vietos tapatybės dalis, GN apsaugos sistemą, susidarytų didelis potencialas. Tai padėtų vietos gamintojams sėkmingiau pristatyti savo aukštos kokybės gaminius, taip pat būtų daromas papildomas teigiamas poveikis mažiau išsivysčiusiems regionams. Supaprastinta registravimo procedūra būtų naudinga ir gamintojams.

3.1.5.

 Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistema yra dar vienas teigiamas suderintos ir ES reglamentu grindžiamos intelektinės nuosavybės apsaugos pavyzdys. Tokia sistema taip pat gali užtikrinti saugų pagrindą smulkiems ir vidutiniams selekcininkams, be to joje numatyta svarbių išimčių žemės ūkio sektoriui ir selekcininkams. Kalbant apie minėtus tikslus, sistema sukuriamas tinkamas pagrindas, kuriuo remdamiesi selekcininkai gali veiksmingai padėti siekti žaliosios pertvarkos tikslų.

3.1.6.

 EESRK pabrėžia, kad autorių teisių, dizaino ir kitų susijusių teisių apsauga ypač svarbi kultūros ir kūrybos sričių profesijoms, kurios kuria svarbią ekonominę gerovę ir reikšmingai prisideda prie Europos identiteto, kultūros ir vertybių, tokių kaip architektūra ir kitų kultūros sričių darbai, kūrimo; vis dėlto šių teisių apsaugai užtikrinti dažnai trūksta pakankamos praktinės patirties ar finansinių priemonių, kad intelektinė nuosavybė būtų apsaugota, o naujovės paverstos kūriniais. Autorių teisių sistemos ir autorių teisių duomenų valdymo suderinimas yra svarbus aspektas ir jį įgyvendinant reikia imtis papildomų paramos priemonių.

3.1.7.

 Kūrybinį darbą atliekantys darbuotojai, ypač tie, kurie sukuria išradimus, galimai yra teisių subjektai. Būtina plėtoti socialinį dialogą Europos, nacionaliniu, sektoriaus ar įmonės lygmeniu, kuriuo, be teisinių taisyklių, būtų patikslintos ir apibrėžtos sąžiningos intelektinės nuosavybės teisės pasitelkiant kolektyvines derybas, kad autoriams ir gamintojams būtų pasiūlytos paskatos, kuriomis pripažįstami jų kūriniai, taip pat sąžiningas ekonominis atlygis. Susitarimai dėl autorių teisių perdavimo neturėtų būti laikomi prievole perduoti visas intelektinės nuosavybės teises darbdaviui, negaunant jokios tinkamos kompensacijos.

3.1.8.

 Biotechnologijų direktyva sukuriama svarbi biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos sistema. Ja sprendžiami politiškai ir etiškai svarbūs klausimai, todėl tai yra kruopštaus labai prieštaringų interesų subalansavimo rezultatas. Vis dėlto greita biotechnologijų plėtra taip pat yra būtina sveikatos ir kovos su svarbiausiomis epidemijomis srityse, taip pat siekiant panaikinti badą pasaulyje. Todėl svarbu dideliu mastu skatinti tyrimus ir naujoves šiose srityse, o taip pat ir platinti šių tyrimų rezultatus bei užtikrinti veiksmingą jų licencijavimą.

3.1.9.

 Komercinės paslaptys – tai nematerialusis turtas, kuriuo papildomos intelektinės nuosavybės teisės. Jos plačiai naudojamos kūrybos procese, kuriuo sukuriamos naujovės ir atsiranda intelektinės nuosavybės teisės, todėl itin svarbu užtikrinti veiksmingą jų apsaugą. EESRK mano, kad reikia paaiškinti Direktyvoje (ES) 2016/943 (1) išdėstytą pagrindą.

3.2.   Intelektinės nuosavybės naudojimas ir diegimas: ypatingas dėmesys MVĮ

3.2.1.

 EESRK mano, kad labai svarbu padidinti MVĮ galimybes pasinaudoti intelektinės nuosavybės apsaugos teikiamu potencialu ir tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, numatytų veiksmų plane, skirtame visoms skirtingoms intelektinės nuosavybės apsaugos sistemoms. Nors ES MVĮ ir labai mažose įmonėse yra didelis naujovių kūrimo potencialas, didžioji dauguma šių įmonių negali padidinti savo nematerialiojo turto vertės.

3.2.2.

 Išlaidos yra viena iš priežasčių, kodėl tik 9 proc. ES VMĮ yra įregistravusios savo intelektinės nuosavybės teises. Patento įsigijimo išlaidos ES šiuo metu yra žymiai didesnės nei, pavyzdžiui, JAV ar Japonijoje, ir sudaro didžiulę finansinę naštą MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti intelektinės nuosavybės apsaugą, išlaidos turi būti sumažintos. Greitas bendrosios patentų sistemos įgyvendinimas, dėl kurio reikšmingai sumažės patento registravimo išlaidos, bus esminis pokytis novatoriškoms MVĮ ir labai mažoms įmonėms, tokioms kaip laisvųjų profesijų inžinerijos įmonės. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu imtis įvairių metodų, siekiant finansiškai remti MVĮ ir su jomis dalytis praktine patirtimi, pavyzdžiui, naudoti EUIPO intelektinės nuosavybės čekius, priemonę, skirtą padėti MVĮ pasinaudoti savo intelektine nuosavybe tam, kad jos galėtų gauti finansavimą, taip pat programa „IPA4SME“, pagal kurią teikiama iki 15 000 EUR vertės parama, skirta bendrai finansuoti intelektinės nuosavybės nustatymo ir apsaugos priemones ir t.t. Taip pat pabrėžia, kad šioje paramos sistemoje svarbus vaidmuo tenka patentiniams patikėtiniams.

3.2.3.

 EESRK mano, kad pagrindinė problema ES įmonėse yra labai didelė žinių stoka intelektinės nuosavybės teisių valdymo strategijų srityje, ypač (bet ne tik) MVĮ ir labai mažose įmonėse. Lengvai prieinamos bendros ir tikslinės informacijos teikimas, parama ir patarimai MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kaip numatyta pagal įvairias programas ir iniciatyvas, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos pagalbos intelektinės nuosavybės klausimais tarnybą bei per skirtingus kanalus ir tinklus, yra itin svarbūs aspektai siekiant spręsti šią problemą, ir jie turėtų būti toliau plėtojami. Turi būti didinamas verslininkų informuotumas apie intelektinės nuosavybės teisių teikiamas galimybes organizuojant įvairias lengvai prieinamas mokymo programas. EESRK siūlo išnagrinėti būdus, kaip padidinti kvalifikuotų intelektinės nuosavybės teisių specialistų skaičių ES įmonėse.

3.2.4.

 EESRK taip pat norėtų surengti diskusiją apie tai, kaip ES švietimo sistemoje gilinti žinias apie intelektinės nuosavybės teises ir intelektinės nuosavybės teisių valdymą: pagrindinės žinios ir informavimas apie intelektinės nuosavybės teisių valdymą turėtų būti integruoti į vidurinio išsilavinimo ir aukštojo mokslo programas, o išsamus mokymas apie intelektinės nuosavybės teises – į verslo ir technikos bei kitų studijų programas. Intelektinės nuosavybės teisių valdymas taip pat turėtų būti siūlomas kaip atskiras dalykas aukštojo mokslo sistemoje. EESRK yra įsitikinęs, kad plačiau pasidalijus prieinama praktine patirtimi, išaugtų naudojimasis intelektinės nuosavybės apsauga.

3.2.5.

 Tyrimų rezultatų virtimo naujovėmis reikšmė yra akivaizdi, todėl EESRK palankiai vertina visą veiklą, kuria skatinamas žinių perdavimas ir geresnis intelektinės nuosavybės valdymas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėje. MVĮ ir labai mažos įmonės dažnai yra nereikšmingi partneriai projektų konsorciumuose ir dėl tokios pozicijos joms reikia didesnės paramos tam, kad jos galėtų pasinaudoti intelektinės nuosavybės teisėmis kurdamos produktus ir kad jų teisės tokiuose konsorciumuose būtų apsaugotos. Tam turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys paramos programose, pagal kurias teikiamos tikslinės konsultacijos ir pagalba.

3.3.   Galimybė naudotis ir dalytis turtu, kuriam taikoma intelektinės nuosavybės apsauga

3.3.1.

 Dabartinė sveikatos krizės aiškiai parodė, kad būtina užtikrinti galimybę kritinėmis situacijomis naudotis sistemiškai svarbia intelektine nuosavybe. Intelektinės nuosavybės teisės neturi trukdyti prieigai prie pandeminių vakcinų ar gydymo būdų ir galimybėms jais pasinaudoti. Turi būti siekiama didžiausio Europos viešosiomis lėšomis finansuojamų tyrimų poveikio, užtikrinant, kad bus dalijamasi gautomis žiniomis ir intelektine nuosavybe. Kita vertus, veiksmingos sistemos, kuriomis užtikrinamas privalomų licencijų išdavimas, yra visuomenės apsauginė sąlyga ekstremaliosiose situacijose. Su jomis susijusios procedūros turi būti vykdomos atidžiai apsvarstant skirtingus interesus, tuo pačiu užtikrinant, kad šios procedūros būtų atliekamos sparčiai ir būtų koordinuojamos Europos lygmeniu, siekiant kuo veiksmingiau laikytis visuomenės sveikatos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai EESRK taip pat norėtų pabrėžti Reglamento (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (2), svarbą.

3.3.2.

 Atsakomybės už intelektinės nuosavybę ir jos valdymo skaidrumo didinimas yra būtina intelektinės nuosavybės licencijavimo ir platinimo lengvinimo sąlyga. Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat norėtų pažymėti, kad būtina užtikrinti greitą bendrosios patentų sistemos įgyvendinimą ir kad svarbu tobulinti autorių teisių infrastruktūrą, susijusią su informacija apie teisių subjektus, sąlygomis ir licencijų išdavimo galimybėmis, įskaitant blokų grandinės technologijų sritį.

3.3.3.

 Standartizavimas yra procesas, kuriame susiduria skirtingų suinteresuotųjų subjektų interesai, todėl esminių standarto patentų atveju būtinas ypač didelis skaidrumas ir sąžiningos licencijų išdavimo taisyklės. EESRK remia esmingumo kriterijaus tikrinimo sistemą, kai tikrina nepriklausomas trečiasis asmuo, ir priemones, kuriomis siekiama mažinti pažeidimus ir aspektus, dėl kurių nesutariama.

3.3.4.

 EESRK pripažįsta dalijimosi duomenimis ir duomenų judėjimo visoje ES ir visuose sektoriuose skatinimo ekonominį potencialą, tačiau pažymi, kad sudarant galimybes duomenų judėjimui ir plačiam jų naudojimui turi būti laikomasi subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų užtikrinamas privatumas, saugumas, sauga, etiniai standartai ir teisėti intelektinės nuosavybės apsaugos interesai. Tai turėtų būti užtikrinta 2021 m. atliekant duomenų bazių direktyvos peržiūrą (3).

3.4.   Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai

3.4.1.

 Veiksmingas vykdymo užtikrinimas ir apskundimas teismine tvarka yra pagrindiniai kriterijai siekiant sėkmingos intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos, todėl jie turi būti iš esmės stiprinami. EESRK pabrėžia, kad įsteigus Bendrą patentų teismą, bus iš esmės sustiprintas patentų teisių vykdymo užtikrinimas, taip pat intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas kitose intelektinės nuosavybės teisių sistemose (pvz., draudimo) pasitelkiant praktines ir (arba) teisines priemones. Ypač MVĮ ir labai mažos įmonės dažnai neturi priemonių, kuriomis galėtų įgyvendinti savo intelektinės nuosavybės teises.

3.4.2.

 Skaitmeninimas paskatino naujas intelektinės nuosavybės pažeidimų rūšis, tokias kaip kibernetinės komercinių paslapčių vagystės, nelegalios interneto transliacijos ir t.t. EESRK palankiai vertina teisiškai privalomus reglamentus, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą (4), kuriais užtikrinama geresnė teisinė sistema.

3.4.3.

 ES prekyba patiria didžiulius nuostolius dėl klastojimo ir piratavimo, tai taip pat kelia grėsmę vartotojų sveikatai, saugai ir saugumui. EESRK palankiai vertina visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ES priemonių rinkinio sukūrimą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vaidmens stiprinimą kovojant su klastojimu.

3.5.   Veikla vienodomis sąlygomis pasauliniu lygmeniu

3.5.1.

 ES nėra pirmaujanti šalis pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl intelektinės nuosavybės teisių. Kalbant apie patentų paraiškas, Azija 2019 m. iki 65 proc. padidino savo patento paraiškų dalį pasaulyje, o ES patentų paraiškų dalis smarkiai smuko nuo 17,4 proc. (2009) iki 11,3 proc. Todėl stiprinti ES poziciją yra ypač svarbu.

3.5.2.

 Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų vykdymo užtikrinimas tampa dar vienu iššūkiu ES nepriklausančiose šalyse veikiančioms ES bendrovėms. Todėl EESRK remia visas Komisijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti šią padėtį. Svarbu taikyti ilgalaikius metodus, pavyzdžiui, į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti intelektinės nuosavybės skyrius, kuriuose būtų įtvirtinta aukšto lygio apsauga, ir skatinti dialogus intelektinės nuosavybės klausimais su prekybos partneriais; taip pat svarbu skatinti bendradarbiavimą pasaulinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), bei dalyvauti pasauliniuose intelektinės nuosavybės susitarimuose.

3.5.3.

 EESRK pabrėžia, kad svarbu imtis tiesioginės paramos priemonių, kuriomis būtų teikiama informacija ne ES šalyse veikiančioms ES įmonėms, tokių kaip užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas, Klastojimo ir piratavimo stebėjimo sąrašas ir ataskaitos dėl trečiųjų šalių. Tokios priemonės, kaip MVĮ pagalbos intelektinės nuosavybės klausimais tarnyba, kuria teikiama pagalba MVĮ ir labai mažoms įmonėms, yra ypač svarbios ir turėtų būti toliau plėtojamos.

Briuselis, 2021 m. balandžio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  OL L 157, 2016 6 15, p. 1.

(2)  OL L 157, 2006 6 9, p. 1.

(3)  OL L 77, 1996 3 27, p. 20.

(4)  COM(2020) 825 final.

Top