This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018AR3765
Opinion of the European Committee of the Regions on ‘The Single Market Programme’
Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrosios rinkos programa
Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrosios rinkos programa
COR 2018/06261
OL C 86, 2019 3 7, p. 259–271
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
7.3.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 86/259 |
Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrosios rinkos programa
(2019/C 86/13)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
todėl tikslinga parengti vidaus rinkos, įmonių konkurencingumo, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir Europos statistikos programą (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.; |
todėl tikslinga parengti bendrosios rinkos programą, skirtą vidaus rinkai stiprinti ir jos veikimui gerinti įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, standartizavimo, vartotojų apsaugos ir Europos statistikos srityse (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.; |
2 pakeitimas
9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
moderni vidaus rinka skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti šalinti likusias kliūtis ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kuri būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais; |
moderni vidaus rinka yra grindžiama teisingumo ir skaidrumo principais , o tai skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti geriau stebėti vidaus rinkos pokyčius, įskaitant naujų technologijų ir novatoriškų verslo modelių poveikį, nustatyti ir šalinti likusias kliūtis ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kuri būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais, įskaitant socialinį verslumą ; |
3 pakeitimas
15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES [49], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES [50] ir Europos Parlamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES [51] numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, gerinamos MVĮ galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas , didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, teikiant gaires, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą; |
siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES [49], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES [50] ir Europos Parlamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES [51] numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, stiprinami MVĮ gebėjimai patekti į viešųjų pirkimų rinkas racionalizuojant ir supaprastinant viešųjų pirkimų procesus , didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, teikiant gaires, nustatant su viešaisiais pirkimais susijusias ir abipusiai taikomas nuostatas prekybos susitarimuose , stiprinant nacionalinių ir, kai taikytina, regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą; |
Paaiškinimas
Patikslinama neaiškiai suformuluota nuostata dėl prekybos susitarimų [vert. pastaba – ši nuostata Komisijos tekste lietuvių kalba buvo praleista] ir ji susiejama su čia nagrinėjamu klausimu, t. y. viešaisiais pirkimais.
4 pakeitimas
16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekiant programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir verslo subjektų gyvenimą turi būti pradedamos teikti vartotojams pritaikytos aukštos kokybės viešosios paslaugos. Kitaip tariant, viešosios administracijos turi pertvarkyti savo veiklą, panaikinti įvairių jų administracinių padalinių atskirumą ir iš naujo kurti šias viešąsias paslaugas drauge su piliečiais ir verslo subjektais. Be to, norint nuolat ir iš esmės plėtoti su vidaus rinka susijusią tarpvalstybinę veiklą reikia teikti ne tik naujausią informaciją apie verslo subjektų ir piliečių teises, bet taip pat administracinius formalumus aiškinančią informaciją. Be to, reikia teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti kylančius tarpvalstybinio lygio klausimus. Taip pat būtina paprastu ir veiksmingu būdu susieti nacionalines administracijas ir vertinti, kaip vidaus rinka veikia vietoje. Todėl programa turėtų būti remiamos šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris iš numatomų bendrųjų skaitmeninių vartų, portalo „Jūsų Europa“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir Vidaus rinkos informacijos sistemos, turėtų būti pagrindinė sudedamoji dalis siekiant gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir didinti verslo subjektų galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą; |
siekiant programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir verslo subjektų gyvenimą turi būti pradedamos teikti vartotojams pritaikytos aukštos kokybės viešosios paslaugos. Kitaip tariant, viešosios administracijos turi pertvarkyti savo veiklą, panaikinti įvairių jų administracinių padalinių atskirumą ir iš naujo kurti šias viešąsias paslaugas drauge su piliečiais ir verslo subjektais. Be to, norint nuolat ir iš esmės plėtoti su vidaus rinka susijusią tarpvalstybinę veiklą reikia teikti ne tik naujausią informaciją apie verslo subjektų ir piliečių teises, bet taip pat administracinius formalumus aiškinančią informaciją. Be to, reikia teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti kylančius tarpvalstybinio lygio klausimus. Taip pat būtina paprastu ir veiksmingu būdu susieti nacionalines administracijas ir vertinti, kaip vidaus rinka veikia vietoje. Todėl programa turėtų būti remiamos šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris iš numatomų bendrųjų skaitmeninių vartų, portalo „Jūsų Europa“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir Vidaus rinkos informacijos sistemos, turėtų būti pagrindinė sudedamoji dalis siekiant gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir didinti verslo subjektų galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą. Siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudojamas visas šių valdymo priemonių potencialas, taip pat turėtų būti imtasi veiksmų, kuriais siekiama didinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų organizacijų, kurios remia piliečius ir įmones vietoje, informuotumą, visų pirma apie portalą „Jūsų Europa“; |
Paaiškinimas
Veiksmai, kuriais siekiama labiau ir veiksmingiau naudotis vidaus rinkos valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, piliečiams ir įmonėms skirtais internetiniais portalais, turi būti paremti pastangomis didinti informuotumą apie jų buvimą ir prieinamumą. Visų svarbiausia didinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų išrinktųjų atstovų informuotumą, atsižvelgiant į jų atliekamą vaidmenį kasdien dirbant su įmonėmis ir piliečiais bei juos remiant.
5 pakeitimas
23 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
visoms MVĮ tenka spręsti bendrus uždavinius, su kuriais nesusiduria didesnės įmonės: ieškoti finansavimo lėšų, rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinti administracinę naštą, skatinti kūrybingumą ir inovacijas, patekti į rinkas ir plėsti tarptautinimo veiklą. Taikant programą minėti rinkos nepakankamumai turėtų būti sprendžiami proporcingai, tačiau be reikalo netrikdant konkurencijos vidaus rinkoje; |
visoms MVĮ tenka spręsti bendrus uždavinius, su kuriais nesusiduria didesnės įmonės: ieškoti finansavimo lėšų, rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinti administracinę naštą, skatinti kūrybingumą ir inovacijas, patekti į rinkas ir plėsti tarptautinimo veiklą. Šie uždaviniai yra itin svarbūs kaimo vietovėse ir (arba) atokiuose ir atokiausiuose regionuose įsisteigusioms MVĮ. Taikant programą minėti rinkos nepakankamumai turėtų būti sprendžiami proporcingai, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir įmonių tinklams tiesioginės naudos duodantiems veiksmams, tačiau be reikalo netrikdant konkurencijos vidaus rinkoje. |
Paaiškinimas
Nors visos MVĮ susiduria su 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis problemomis, kaimo vietovėse ir (arba) periferiniuose regionuose įsisteigusios MVĮ praneša, kad joms sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų ir naudotis infrastruktūra, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio ir kitų formų junglumo infrastruktūra, o viso to reikia norint diegti inovacijas ir plėtoti tarptautinimo veiklą.
6 pakeitimas
39 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Europos vartotojų centrų tinklas padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (59), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus; |
programa taip pat turėtų būti remiamas Europos vartotojų centrų tinklas , kuris padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (59), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Europos vartotojų centrų tinklas taip pat gali būti svarbus informacijos apie vietos lygmeniu vartotojų patiriamus sunkumus ir problemas šaltinis, nes tai yra svarbu Sąjungos politikos formavimui ir vartotojų interesų apsaugai. Todėl programa turėtų sudaryti sąlygas kurti ir stiprinti vartotojų atstovavimo vietos ir Sąjungos lygmeniu sinergiją, siekiant stiprinti vartotojų teisių gynimą. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus; |
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
7 pakeitimas
41 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
piliečiams visų pirma įtaką daro finansinių paslaugų rinkos veikimas. Šios paslaugos – pagrindinis vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, kad būtų garantuojamas finansinis stabilumas ir tvari ekonomika, tačiau taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kitos finansinės paslaugos galutiniams vartotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, draudėjus, santaupų turinčius asmenis, pensijų fondų narius ir gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ. Būtina išplėsti jų galimybes dalyvauti formuojant finansų sektoriaus politiką; |
piliečiams visų pirma įtaką daro finansinių paslaugų rinkos veikimas. Šios paslaugos – pagrindinis vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, kad būtų garantuojamas finansinis stabilumas ir tvari ekonomika, tačiau taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kitos finansinės paslaugos galutiniams vartotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, draudėjus, santaupų turinčius asmenis, pensijų fondų narius ir gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ. Būtina išplėsti jų galimybes dalyvauti formuojant finansų sektoriaus politiką ir remti informuotumo didinimo veiklą apie vartotojų teises šioje srityje, įskaitant žalos atlyginimo procedūras, kai tinkama . |
Paaiškinimas
Palankiai vertintinos pastangos išplėsti vartotojų ir galutinių naudotojų galimybes dalyvauti formuojant finansų sektoriaus politiką. Vis dėlto, atsižvelgiant į bet kokio piktnaudžiavimo finansų sektoriuje ar netinkamo jo valdymo galimą poveikį piliečių gyvenimui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas informuotumo apie vartotojų apsaugą didinimui šioje srityje.
8 pakeitimas
58 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos; |
įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., rinkos priežiūros ir produktų saugos, vartotojų, standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos; |
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
9 pakeitimas
1 straipsnio 1 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
Dalykas |
Dalykas |
Šiuo reglamentu nustatoma vidaus rinkos veikimo gerinimo ir įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo programa ir Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsnyje (toliau – programa). |
Šiuo reglamentu nustatoma vidaus rinkos veikimo gerinimo ir įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo , socialinių įmonių, įmonių tinklų, standartizavimo ir vartotojų apsaugos programa ir Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsnyje (toliau – programa). |
Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. |
|
Paaiškinimas
Užtikrinamas programos taikymo srities nuoseklumas (konkrečiai žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimą).
10 pakeitimas
3 straipsnio 1 punkto a papunktis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
gerinti vidaus rinkos veikimą ir ypač apsaugoti piliečius, vartotojus ir įmones, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti jiems galių užtikrinant Sąjungos įstatymų vykdymą, palengvinant patekimą į rinkas, nustatant standartus ir skatinant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę; taip pat sustiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos bei Sąjungos decentralizuotų agentūrų bendradarbiavimą; |
kurti tvarias darbo vietas, spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir gerinti vidaus rinkos veikimą ir ypač plėsti vietos ekonomiką bei skatinti žiedinę ekonomiką, apsaugoti piliečius, vartotojus ir įmones, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti jiems galių užtikrinant Sąjungos įstatymų vykdymą, palengvinant patekimą į rinkas, nustatant standartus ir skatinant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę; taip pat sustiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos bei Sąjungos decentralizuotų agentūrų bendradarbiavimą; |
Paaiškinimas
Nėra.
11 pakeitimas
3 straipsnio 2 punkto a papunktis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
didinti vidaus rinkos veiksmingumą, palengvinti kliūčių prevenciją ir šalinimą, remti Sąjungos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymą prekių ir paslaugų vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, rinkos priežiūros srityse, taip pat įmonių teisės ir sutartinės bei su sutartimis nesusijusios teisės, kovos su pinigų plovimu, laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos srityse, įskaitant valdymo priemonių kūrimą; |
didinti vidaus rinkos veiksmingumą, skatinti vietos ekonomikos vystymąsi, palengvinti kliūčių prevenciją ir šalinimą, remti Sąjungos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymą prekių ir paslaugų vidaus rinkos, įskaitant socialinę ekonomiką, viešųjų pirkimų, rinkos priežiūros srityse, taip pat įmonių teisės ir sutartinės bei su sutartimis nesusijusios teisės, kovos su pinigų plovimu, laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos srityse, įskaitant valdymo priemonių kūrimą; |
Paaiškinimas
Nėra.
12 pakeitimas
8 straipsnis 3 punktas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
1. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti naują bendrosios rinkos programą, kuria siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą 2021–2027 m. laikotarpiu, stiprinti jos valdymą, remti MVĮ konkurencingumą, gerinti vartotojų apsaugą ir vartotojų teisių vykdymo užtikrinimą, skatinti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę, taip pat užtikrinti tinkamą Europos statistikos sistemą; |
2. |
pripažįsta, kad vidaus rinka yra vienas iš svarbiausių ES laimėjimų, tačiau ji turi būti nuolat pritaikoma prie sparčiai kintančios aplinkos, kuriai būdingos skaitmeninės technologijos ir globalizacija; pažymi, kad tinkamam vidaus rinkos veikimui vis dar yra didelių kliūčių ir kyla naujų problemų; |
3. |
pripažįsta, kad siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, itin svarbu piliečius ir įmones informuoti apie jų teises, valdžios institucijas išmokyti taikyti taisykles, o teismams suteikti praktinės patirties ir kompetencijos užtikrinti jų vykdymą; šiuo požiūriu svarbu į skirtingų šalių švietimo sistemas įtraukti pagrindines žinias apie ES ir užtikrinti, kad visi jaunieji piliečiai laipsniškai sužinotų apie savo teises ir galėtų geriau pasinaudoti vidaus rinkos jiems teikiamais privalumais; |
4. |
pabrėžia, kad MVĮ visada sunku gauti finansavimą, jos patiria nuolatinę administracinę naštą vykdydamos verslo veiklą, joms kyla sunkumų pasinaudoti tarptautinimo atveriamomis galimybėmis ir jos negali tinkamai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, dėl to daugelyje sektorių ir regionų ir toliau patiriamas susiskaldymas ir atsiranda rinkos anomalijų, nuo kurių nukenčia ir įmonės, ir vartotojai; palankiai vertina tai, kad Komisija ypač akcentuoja didesnę paramą MVĮ sektoriui įgyvendinant šią programą; |
5. |
pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą itin svarbu parengti informacines priemones ir mokymo programas ir jos turi būti grindžiamos patikima duomenų analize, tyrimais ir vertinimais, kurie atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis jų valdžios institucijomis, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas; |
6. |
pripažįsta plačią programos taikymo sritį ir siekį racionalizuoti veiksmus, kuriais siekiama geriau koordinuoti vidaus rinkos valdymą, tačiau pažymi, kad veiksmingo koordinavimo užtikrinimas pareikalaus daug pastangų valdymo požiūriu; |
7. |
pabrėžia, kad programa turi būti lanksti, kad būtų galima greitai ir iniciatyviai reaguoti į bet kokius vidaus rinkos veikimo trikdžius arba MVĮ patiriamus prekybos sutrikimus, kurių galėtų kilti, pavyzdžiui, dėl galimo neigiamo JK išstojimo iš ES poveikio; |
Bendroji rinka
8. |
pripažįsta, kad bendroji rinka, kurią sudaro 500 mln. vartotojų ir 21 mln. įmonių ir kuri reglamentuojama daugybe teisės aktų, kuriais užtikrinamas laisvas asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų visoje ES ir platesnėje Europos ekonominėje erdvėje judėjimas, yra ES ekonominės ir politinės integracijos pagrindas (1); |
9. |
primena, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsniu, vidaus rinka siekiama „Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą“; |
10. |
pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus; |
11. |
konkurencija bendrojoje rinkoje turėtų padėti įgyvendinti šiuos tikslus, be kita ko, vartotojams ir įmonėms užtikrinant ekonomiškai naudingiausias kainas pasinaudojant mažesnėmis sandorių sąnaudomis ir didesne rinka užtikrinant masto ekonomiją, skatinant inovacijas ir užtikrinant greitesnį reagavimą į vartotojų poreikius, esant sąžiningoms ir vienodoms veiklos sąlygoms kartu išvengiant visų formų dempingo. vis dėlto mano, kad piliečiai, įmonės ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai turi būti geriau informuoti apie bendrosios rinkos naudą, ir pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo perduodant šią svarbią žinią; |
12. |
pripažįsta, kad bendroji rinka yra tebevykstantis procesas ir dar nebaigti kurti svarbūs jos aspektai ir kad geriau veikianti bendroji rinka bei likusių prekybos kliūčių pašalinimas, visų pirma paslaugų sektoriuje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, labai padidintų ekonomikos augimą; |
Paslaugų bendroji rinka
13. |
pripažįsta Komisijos pastangas toliau didinti laisvę teikti paslaugas Europoje, ypač įgyvendinant paslaugų dokumentų rinkinį (2), nes dar reikia daug nuveikti, kaip matyti iš Europos Komisijos tarpusavio vertinimo dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo, kuriame patvirtinama, kad vis dar kyla pernelyg daug kliūčių, įskaitant įsisteigimo teisės apribojimus (3); mano, kad kartu reikia ES lygmeniu aiškiau reglamentuoti paslaugas, susijusias su bendradarbiaujamąja ekonomika; |
14. |
mano, jog svarbu, kad naujos programos padėtų gerinti paslaugų vidaus rinkos veikimą, ir kelia klausimą, kaip būtų galima veiksmingiau taikyti vidaus rinkos priemones siekiant užtikrinti labiau integruotą paslaugų rinką; |
Prekių bendroji rinka
15. |
pripažįsta, kad dar neišspręsta rimta problema, susijusi su ES gaminiams taikomų taisyklių vykdymo užtikrinimu, nes į rinką pateikiama pernelyg daug reikalavimų neatitinkančių gaminių; mano, kad skubiai reikia užtikrinti aiškų ženklinimą ir matomumą ir vengti dubliavimosi su daugybe priemonių, kurios jau taikomos ar siūlomos, kad piliečiai ir įmonės suprastų taikytinas taisykles ir savo teises bei pareigas, taip pat žinotų, kokiais kanalais jie gali pasinaudoti, kai mano, kad taisyklės yra pažeidžiamos; |
16. |
atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europoje veikia daugiau kaip 500 rinkos priežiūros institucijų, tačiau daugelio jų ištekliai yra riboti ir joms nelabai pavyksta atgrasyti nuo galiojančių taisyklių pažeidimo; rekomenduoja ne tik aktyviau bendradarbiauti ir užtikrinti, kad tinklai būtų geriau integruoti, bet ir šioms sritims skirti didesnį tiesioginį finansavimą; primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų tinkamai finansuojamos ir nepriklausomos nuo Vyriausybių, kad galėtų veiksmingai atlikti savo darbą, o tai turi tinkamai remti valstybių narių teisingumo sistema ir teismai, kartu atsižvelgiant į skirtingas tokių institucijų kompetencijos sritis valstybėse narėse. Tai absoliučiai būtina, jei norima, kad ES teisės aktai būtų veiksmingai įgyvendinti vietoje; |
Standartai
17. |
palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia 28 nacionalinius standartus pakeisti vienu Europos standartu; be to, teigiamai vertina platesnio masto IT sistemų ir procedūrų naudojimą siekiant sumažinti administracinę naštą ir dalytis informacija su suinteresuotaisiais subjektais; rekomenduoja imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą MVĮ dalyvavimą rengiant standartus, garantuoti reikiamą skaidrumą ir išvengti galimo didesnių bendrovių arba struktūrų dominavimo šiame procese; |
Viešieji pirkimai
18. |
pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi atsakomybė įgyvendinant ES politiką ir teisės aktus, be kita ko, vartotojų gerovės (nes jos yra arti piliečių) ir viešųjų pirkimų srityse; |
19. |
pritaria tikslui stiprinti nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus geriau įgyvendinti esamas taisykles, tačiau mano, kad viešųjų pirkimų teisės sudėtingumas gali būti kliūtis siekiant didesnio MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procese; |
20. |
pabrėžia Komisijos bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regionų valdžios ir vietos institucijomis svarbą, jei norima pasiekti konkurencingos, atviros ir gerai reguliuojamos viešųjų pirkimų rinkos tikslą. Tai itin svarbu, kad viešosios lėšos būtų panaudojamos kuo geriausiai; |
Bendrosios rinkos valdymo priemonės
21. |
palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nuolat investuoti į esamas vidaus rinkos valdymo priemones, pavyzdžiui, portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT tinklą; mano, kad reikia labiau stengtis įvairiais lygmenimis skatinti piliečius, vartotojus ir valdžios institucijas naudotis šiomis priemonėmis vietoje, sudaryti geresnes galimybes rasti šias priemones internetu ir stiprinti jų pajėgumą teikti naujausią informaciją; rekomenduoja kur kas labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant šias valdymo priemones ir taip pagerinti jų veikimą; kartu pabrėžia, jog svarbu, kad minėtų priemonių gerinimas vietos ir regionų valdžios institucijoms netaptų finansine ir administracine našta; |
MVĮ ir konkurencingumas
22. |
pripažįsta, kad MVĮ, kurios sudaro 99 % visų ES įmonių ir per pastaruosius penkerius metus sukūrė daugiau kaip 85 % naujų darbo vietų, yra Europos ekonomikos pagrindas, ir kad kartu su verslumu jos itin svarbios ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo požiūriu; pritaria raginimams sukurti stabilią ES sistemą po 2020 m. ir aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas remiant verslo aplinką ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (4); |
23. |
pripažįsta, jog itin svarbu garantuoti, kad skirtingos ES programos papildytų valstybių narių lygmeniu patvirtintas įmonių rėmimo priemones, o ne varžytųsi su jomis; todėl primygtinai rekomenduoja paramos MVĮ priemones, taikomas pagal bendrosios rinkos programą ir teikiamas nacionalinių ir regioninių institucijų, įgyvendinti taikant vieno langelio principą; |
24. |
atkreipia dėmesį į pasiūlymą, kad paskolų garantijų priemonė, kuri šiuo metu taikoma pagal COSME programą, kitu finansavimo laikotarpiu būtų finansuojama iš „InvestEU“ fondo; šiomis aplinkybėmis rekomenduoja toliau naudotis tarpininkų, kurie plėtoja ilgalaikius ryšius su MVĮ, paslaugomis, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad ne visos valstybės narės gali turėti nacionalinio arba regioninio lygmens struktūras, suteikiančias galimybę naudotis garantijų fondais pagal programą „InvestEU“. Jeigu tarpininkavimo institucijos nebus pakankamai įsitvirtinusios visose valstybių narių teritorijose, MVĮ gali būti sunku pasinaudoti programos „InvestEU“ paskolos garantijų fondais, todėl Komitetas rekomenduoja Europos institucijoms bendradarbiauti su valstybėmis, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų galimybę vienodomis sąlygomis gauti tokį finansavimą visose valstybėse narėse. |
25. |
ragina ES užtikrinti, kad garantijų fonduose pagal iniciatyvą „InvestEU“ būtų numatytas regioninės pusiausvyros elementas, nes tai bus itin svarbu vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač toms, kurios atstovauja nepalankesnėje padėtyje esantiems regionams; |
26. |
prašo geriau išaiškinti nuostatą dėl biudžeto, kuris skiriamas MVĮ garantijoms pagal COSME programą ir yra prieinamas garantijų fondui, susietam su programa „InvestEU“, ir tai, kaip iš jo bus remiamas didelės rizikos MVĮ finansavimas, ypač atokiuose ir periferiniuose regionuose; |
27. |
primygtinai pabrėžia, kad būtina konkrečiai paminėti Smulkiojo verslo aktą, kuris ir toliau išlieka visa apimantis ES MVĮ politikos pagrindas. Priimant metines darbo programas, pagal kurias teikiama parama MVĮ, reikėtų atsižvelgti į šio akto strategines gaires. Šiuo požiūriu mano, kad nemažiau svarbu pateikti nuorodą į MVĮ atstovų tinklą, atsižvelgiant į jo vaidmenį derinant visas ES lygmens politikos sritis, turinčias poveikio MVĮ; pabrėžia, kad bendrosios rinkos programai ir visoms susijusioms naujosios daugiametės finansinės programos programoms turėtų būti taikomas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuriuo užtikrinama, kad į MVĮ interesus būtų atsižvelgiama labai ankstyvame politikos formavimo etape; |
28. |
prašo suteikti daugiau informacijos apie būsimą Europos įmonių tinklo vaidmenį ir jo užmojų mastą, atsižvelgiant į MVĮ kylančius iššūkius, kuriuos nurodė Komisija, ir apie pasiūlymus dėl šio tinklo pritaikymo siekiant įveikti šiuos iššūkius skaitmeninimo ir globalizacijos amžiuje, kad tinklas geriau atitiktų įmonių poreikius ir būtų labiau suderintas su valstybių narių teikiama parama; |
29. |
palankiai vertina tai, kad tęsiama programa, kuri anksčiau buvo vadinama programa „Erasmus“ jauniems verslininkams, ir pažymi, kad dabar ji vadinama „naujų verslininkų kuravimo sistema“, nes ji labai padeda stiprinti verslo aplinką ir skatinti verslią mąstyseną; labai pritaria galimybei išplėsti geografinę šios programos aprėptį, kad jauniesiems verslininkams būtų suteikta didesnių galimybių; |
30. |
tvirtai pritaria verslo ekosistemų ir klasterių (grupių) tinklo plėtojimui Europoje, kaip jau anksčiau yra nurodęs RK (5); todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau plėtoti Bendrąsias grupės iniciatyvas ir remti bendrą veiklą bei tarpvalstybinių partnerystės strategijų rengimą, taip pat palaikant būtinus ryšius su ES skaitmeninių inovacijų centrais; |
31. |
atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus yra klausimas dėl galimybių lengviau gauti finansavimą sudarymo kuo daugiau MVĮ, veikiančių skirtingose teritorijose, ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su tarpininkaujančiomis institucijomis, turi padėti skleisti informaciją ir vykdyti tikslinę komunikaciją su paramos gavėjais apie MVĮ skirtas įvairias priemones ir paramos schemas; |
32. |
pripažįsta, kad kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose ir (arba) regionuose, kurie susiduria su demografiniais iššūkiais, įsisteigusios MVĮ susiduria su papildomais iššūkiais, pavyzdžiui, trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir infrastruktūros, tokios kaip plačiajuostis ryšys ir kitų formų junglumo infrastruktūra, o viso to reikia norint diegti inovacijas ir plėtoti tarptautinimo veiklą; prašo Komisijos išsamiau paaiškini, kaip šiuos didelius iššūkius bus padedama atremti pagal šią programą; |
33. |
primena Europos Komisijos įsipareigojimą atokiausiems regionams būsimuose paramos MVĮ planuose atsižvelgti į ypatingus jų įmonių poreikius siekiant padidinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir remti jų integracijos į ES vidaus rinką procesą; |
Konkurencijos politika
34. |
palankiai vertina nuolatinį Komisijos įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje, investuojant į priemones ir praktinę patirtį, kad ji galėtų veiksmingai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą skaitmeninėje ekonomikoje; apskritai pabrėžia, kad Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms reikia nuolat ir veiksmingai bendradarbiauti; |
Statistiniai duomenys
35. |
pripažįsta, kad svarbu rinkti kokybiškus statistinius duomenis, kuriais remiantis būtų priimami faktais grindžiami sprendimai, ir išreiškia abejonių dėl Europos statistikos programos integracijos į bendrosios rinkos programą, atsižvelgiant į statistikos programos matomumą ir nepriklausomumą; pažymi, kad vietos ir regionų lygmeniu trūksta pakankamai detalių ir laiku pateikiamų statistinių duomenų, ir ragina Eurostatą, kartu su nacionaliniais statistikos institutais, spręsti šį klausimą; |
36. |
rekomenduoja, kad būsima Europos statistikos programa išlaikytų savo dabartinę teisinę formą, t. y. kad ji būtų nustatyta atskiru, nepriklausomu reglamentu; |
37. |
palankiai vertina tai, kad regionų, ypač atokiausių regionų, rodikliai yra įtraukti į veiksmus, kuriems gali būti skiriamas finansavimas pagal Europos statistikos programą; papildomai prie jau numatyto informacijos teikimo, ragina tinkamais pagal šią programą finansuoti laikyti papildomų duomenų rinkimą ir naujų, tinkamesnių rodiklių, kurie labiau atspindėtų atokiausių regionų aplinkybes, kūrimą; |
Vartotojai, vartotojų apsauga ir maisto politika
38. |
palankiai vertina pagal naująją programą prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti vartotojų teisių laikymąsi ir aukštą vartotojų apsaugos lygį, gaminių saugą ir pagalbą vartotojams, kai jie susiduria su problemomis; atkreipia dėmesį į tai, kad programoje numatytos priemonės įspės vartotojus apie pavojingus gaminius ir suteiks galimybę naudotis internetiniais vartotojų centrais, kurie padės piliečiams išspręsti problemas, tačiau mano, kad veiksmingas ir didesnis atstovavimas vartotojams teikiant tinkamą finansavimą nepriklausomoms institucijoms sustiprins šių institucijų gebėjimą veiksmingai dalyvauti sprendžiant su vartotojais susijusius bendrosios rinkos klausimus, įskaitant teisę kreiptis į teismą; |
39. |
palankiai vertina pripažinimą, kad piliečiams itin didelį poveikį daro finansinių paslaugų rinkų veikimas, ir pabrėžia, kad įgyvendinant programą turi būti veiksmingai remiamos vartotojų teisės ir didinamas informuotumas šioje srityje; atkreipia dėmesį į įsipareigojimą toliau remti aktyvesnį vartotojų dalyvavimą formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir priemones, skatinančias geriau suprasti finansų sektorių; ragina Komisiją tęsti šį darbą bendradarbiaujant su vartotojų organizacijomis iš visos ES; |
40. |
be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą vartotojų organizacijoms, kad jos galėtų veiksmingai ginti vartotojų interesus ir veikti kaip kompetentingi subjektai vykdant kolektyvinio žalos atlyginimo procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad tai visų pirma taikytina vartotojų organizacijoms, ypač mažesnėse valstybėse narėse; |
41. |
palankiai vertina tai, kad naujojoje bendrosios rinkos programoje yra konkrečiai maisto saugai skirta dalis. Maisto ir gėrimų pramonei, kaip didžiausiam ES gamybos pramonės sektoriui, reikia stiprios, konkurencingos ir tvarios tiekimo grandinės, pagrįstos stabilia reguliavimo sistema ir geresniu abipusio pripažinimo veikimu nesuderintose srityse; |
42. |
kartoja savo prašymą dėl politikos priemonių, skirtų skatinti ir palaikyti tvaria gamybos praktika paremtų maisto gamybos ir vartojimo sistemų plėtrą, taip sumažinant poveikį aplinkai ir didinant maisto saugumą, teikiant kokybiškus produktus prieinamomis kainomis, kaip nurodyta ankstesnėse Komiteto nuomonėse (6); norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad viešieji maisto produktų pirkimai gali veikti kaip katalizatorius, kuris nukreiptų maisto produktų gamybą tvaresniu keliu; todėl rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų sudarytos paprastesnės sąlygos viešųjų maisto produktų pirkimų pareigūnų mokymui ir tinklų kūrimui siekiant remti kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas; |
Programavimo metodas
43. |
pripažįsta, kad Komisijos siūlomas naujas programavimo metodas iš esmės turėtų užtikrinti veiksmingumą, padėti sutaupyti lėšų ir užtikrinti tam tikrą biudžeto eilučių lankstumą, kad būtų galima reaguoti į kintančias aplinkybes ir gerinti įgyvendinimą bei vykdymą; pažymi, kad tai pirmiausia yra vidinio administracinio koordinavimo klausimas, ir neaišku, ar tik vienai programai taikomas metodas pats savaime sukurs reikiamą sinergiją ir padės sutaupyti lėšų; |
44. |
nurodo, kad programos apimamos biudžeto eilutės yra susijusios su keliais generaliniais direktoratais, ir klausia, kaip tai veiks praktiškai; pažymi, kad gali būti sudėtinga praktiškai įgyvendinti biudžeto eilučių lankstumo tikslą, nes dar nėra sukurtos tam reikalingos struktūros; |
45. |
pabrėžia, kad biudžeto eilutėse stinga skaidrumo, nes kai kuriais atvejais aiškiai apibrėžiamos administracinės išlaidos, o kitais atvejais to nėra; siūlo aiškiau nustatyti tam tikros rūšies techninės pagalbos biudžetą, kad būtų galima programavimo išlaidas atskirti nuo susijusių pačių priemonių įgyvendinimo išlaidų. |
2018 m. gruodžio 5 d.; Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Karl-Heinz LAMBERTZ
(59) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(59) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(1) RK nuomonė „Bendrosios rinkos tobulinimas“ (ECON-VI/010).
(2) RK nuomonė „Paslaugų dokumentų rinkinys. Europiečiams naudinga paslaugų ekonomika“ (ECON-VI/022).
(3) http://ec.europa.eu/growth/single-market/services/services-directive/implementation/evaluation_en
(4) RK nuomonė „Programos COSME ateitis po 2020 m. Regionų ir vietos perspektyva“ (ECON-VI/027).
(5) RK nuomonė „Pradedančių ir veiklą plečiančių įmonių Europos regionuose ir miestuose stiprinimas – vietos ir regionų perspektyva“ (ECON-VI/021).
(6) RK nuomonė „Darni ES maisto politika“ (NAT-VI/014).