This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018AR3594
Opinion of the European Committee of the Regions on ‘European Regional Development Fund and Cohesion Fund’
Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo
Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo
COR 2018/03594
OL C 86, 2019 3 7, p. 115–136
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
7.3.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 86/115 |
Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo
(2019/C 86/08)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
5 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose; |
įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių ramstį . Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Valstybės narės ir Komisija turėtų pripažinti svarbų vaidmenį, kurį kultūra atlieka Europos socialinės sanglaudos srityje, atsižvelgiant į UNESCO visuotinę kultūrų įvairovės deklaraciją ir į vaidmenį, kurį kultūra ir kūrybos sektorius gali atlikti sumažinant įtampą pilietinėje visuomenėje. |
|
ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi , visų pirma į Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose; |
Paaiškinimas
Nėra.
2 pakeitimas
Po 5 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
valstybės narės neturėtų nustatyti naujų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams būtų sudėtingiau naudotis ERPF ir Sanglaudos fondu; |
3 pakeitimas
14 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 % ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 % Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo; |
atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 % ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 % Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo. |
|
Šios procentinės lėšų dalys turėtų būti taikomos visą programavimo laikotarpį. Todėl rengiant ir panaudojant šiuos fondus bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ar peržiūros procedūras. Šie veiksmai ir jų įgyvendinimui skirti finansiniai asignavimai įtraukiami į nacionalinius integruotus energetikos ir klimato planus remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] IV priedu ir pridedami prie veiksmų programų. |
Paaiškinimas
Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas bus didelis iššūkis Europai. RK ankstesnėse nuomonėse ragino siekti labai didelio užmojo klimato tikslų ir pažymi, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas yra pagrindinės ES biudžeto finansinės priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie klimato tikslų įgyvendinimo. ES įsipareigojo siekti Paryžiaus tikslų. Kadangi skirtingiems politikos tikslams skiriamų asignavimų lankstumas sukelia nenuspėjamumą, į sanglaudos politikos „horizontaliąsias reikiamas sąlygas“ reikėtų įtraukti reikalavimą valstybėms narėms savo nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato planuose įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais.
4 pakeitimas
Po 14 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
ERPF turėtų padidinti savo tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant padidintą finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, ir tokiu būdu sustiprinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje. |
Paaiškinimas
Konstatuojamosiose dalyse paminėtas tik vienas JT darnaus vystymosi tikslas – kovoti su klimato kaita. Šis pakeitimas labiau suderina reglamento tekstą su ES Tarybos išvadomis „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“, kad būtų siekiama aktyvesnio visų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vietoje.
5 pakeitimas
17 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų valstybių narių grupių , sudarytų atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas . Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį; |
ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas regionų lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų regionų kategorijų , nustatytų pagal regioninį bendrąjį vidaus produktą . Siekiant užtikrinti didesnį lankstumą tarp regionų, atitinkamų regionų prašymu valstybės narės gali prašyti apskaičiuoti pagal temas teikiamą paramą keletui regionų. Be to, regionų skirstymo į kategorijas metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį; |
Paaiškinimas
Šiuo pakeitimu siekiama suderinti 17 konstatuojamąją dalį su 7 pakeitimu, skirtu 3 straipsniui, susijusiam su telkimu pagal temas.
Siūlomas centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Pavyzdžiui, remiantis nacionalinėmis telkimo pagal temas taisyklėmis pereinamojo laikotarpio regionams (regionams, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba viršija 75 % arba yra mažesnis 100 % ES vidurkio („2 grupė“) per klaidą gali būti pritaikytos griežtesnės taisyklės, jeigu jie būtų valstybėje narėje, kurios bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba didesnis už 100 % ES vidurkio („1 grupė“).
Tai prieštarauja į vietos poreikius orientuotos sanglaudos politikos principams ir ja siekiamam lankstumui, todėl pasiūlymas duos priešingų rezultatų. Todėl RK siūlo grįžti prie dabartinės, regioninės paskirstymo sistemos kartu sudarant sąlygas lanksčiai reguliuoti pagal temas teikiamą paramą atsižvelgiant į regionų gebėjimus ir poreikius.
6 pakeitimas
18 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų; |
siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus ir atsižvelgiant į 174 straipsnyje nurodytus socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus , taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų; |
7 pakeitimas
2 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||
1. Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai: |
1. Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai: |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
2. Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai. |
2. Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai. |
||||||||
3. Atsižvelgiant į konkrečius 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais: |
3. Atsižvelgiant į konkrečius 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais: |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys. |
Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys. |
Paaiškinimas
Pastaraisiais metais ESI fondai buvo kreipiami į nedidelės infrastruktūros, teikiančios „rekreacines paslaugas“, statybą, tuo siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu kaimo ir miesto vietovėse. Be to, būsimame ERPF reglamente reikėtų ir toliau aiškiai kalbėti apie būtinybę investuoti į fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, sporto infrastruktūrą, siekiant atgaivinti nepasiturinčias bendruomenes.
Be to, turėtų būti išplėėta 5-asis politikos tikslo teritorinė aprėptis ir apimti visų rūšių teritorijas (įskaitant subregioninio lygmens ir funkcines zonas), taip pat bet kokias vietoves, pasižyminčias geografiniais ypatumais.
Kita vertus, ERPF turėtų didinti tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant didesnį finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, stiprindamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi tikslų nustatymas vietoje yra politinis procesas, kuris apima subnacionalinių valdžios institucijų įgalėjimą imtis veiksmų. Atitinkamai vietos valdymo institucijų pajėgumų stiprinimas, kad jos galėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, turėtų būti remiamas iš ERPF techninės paramos biudžeto, skiriamo 5-ajam politikos tikslui.
8 pakeitimas
Naujas straipsnis po 2 straipsnio
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [6] straipsniu kiekviena valstybė narė užtikrina pakankamą kompetentingų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant partnerystės susitarimus ir rengiant, įgyvendinant ir vertinant programas, kurias remia ERPF ir Sanglaudos fondas. |
Paaiškinimas
Svarbu, kad visose sanglaudos politikos srityse būtų taikomas ir užtikrintas partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas, ypač atsižvelgiant į vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų nuogąstavimus dėl sanglaudos politikos centralizavimo.
Šiuo pakeitimu siekiama sustiprinti partnerystės principą, įtraukiant jį į ERPF ir Sanglaudos fondo reglamentą, taigi suderinant jį su Reglamento (ES) 2018/xxx [ESF+] [8] straipsniu ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [6] straipsniu.
9 pakeitimas
3 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||
1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 3 ir 4 dalyse . |
1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos regionų lygmeniu, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 102 straipsnio 2 dalyje: |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
2. Taikant paramos telkimo pagal temas reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra atokiausi regionai, ERPF lėšos, skiriamos konkrečiai atokiausiems regionams skirtoms programoms, ir visiems kitiems regionams skiriamos lėšos vertinamos atskirai . |
2. Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų atokiausiems regionams skirtų programų požiūriu jie laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais . |
||||||
3. Valstybės narės, atsižvelgiant į jų bendrųjų nacionalinių pajamų santykį, skirstomos taip: |
3. 1 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu. |
||||||
|
|
||||||
Šiame straipsnyje bendrųjų nacionalinių pajamų santykis reiškia valstybės narės vienam gyventojui tenkančių bendrųjų nacionalinių pajamų, išreikštų perkamosios galios standartais ir apskaičiuotų pagal 2014–2016 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir 27 valstybių narių to paties ataskaitinio laikotarpio vienam gyventojui tenkančių, perkamosios galios standartais išreikštų vidutinių bendrųjų nacionalinių pajamų santykį. Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamos atokiausiems regionams skirtos programos priskiriamoms 3 grupei . |
|
||||||
4. Valstybės narės laikosi šių paramos telkimo pagal temas reikalavimų: |
4. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 2 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima. |
||||||
|
4.a. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, pasitarusios su atitinkamais regionais, gali prašyti sumažinti pagal temas skiriamos paramos lygį regionų kategorijų lygmeniu ne daugiau nei 10 % |
||||||
5. 4 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu. |
|
||||||
6. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 4 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima. |
|
Paaiškinimas
1. |
Centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Tai prieštarauja vietos poreikiais grindžiamos sanglaudos politikos principams. |
2. |
Atokiausi regionai turėtų būti laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais dėl specifinių savo problemų, kurias reikia spręsti. |
3. |
Paramos teikimo pagal temas sistema turėtų užtikrinti tam tikrą lankstumą dėl nacionalinių ir regioninių ypatumų siekiant išvengti, kad panašių kategorijų Europos regionai turėtų skirtingai paskirstyti lėšas dėl savo valstybės narės BNP. |
10 pakeitimas
4 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
1. ERPF lėšomis remiama: |
1. ERPF lėšomis remiama: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
Be to, gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos , kai jos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. |
Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, arba MVĮ naudingos verslo infrastruktūros srityje . |
||||
Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo veikla. |
Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo veikla. |
||||
2. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama: |
2. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama: |
||||
|
|
||||
|
|
Paaiškinimas
Pažymėtina, kad pernelyg ribota į 1-ąjį PT įtraukti gamybines investicijas ir verslo infrastruktūros rėmimą vien MVĮ sektoriuje (arba bendradarbiaujant su MVĮ). Tai ypač nepagrįsta atsižvelgiant į didelę sanglaudos politikos prioritetų koncentraciją mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo ir pažangių technologijų naudojimo srityje, kur gavėjų (paramos gavėjų) sąraše būtinas didelės įmonės statusą turintis subjektas (įskaitant pumpurines įmones).
11 pakeitimas
6 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||
1. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama: |
1. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama: |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
2. Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu. |
2. Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu. |
||||||||
3. Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti Interreg programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (Interreg) reglamente] nustatytas sąlygas. |
3. Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti Interreg programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (Interreg) reglamente] nustatytas sąlygas. |
Paaiškinimas
Ad 1. e) RK siūlo atsižvelgti į oro uostų infrastruktūros poveikį klimatui ir aplinkai, kaip nustatyta dabartiniame Reglamente (ES) Nr. 1301/2013 [ERPF].
Ad 1. g) Patikslinama, kas yra galutinės atliekos.
Ad 1. k) ERPF reglamento 5-ojoje konstatuojamojoje dalyje nustatomi principai, įskaitant lygybės ir nediskriminavimo principus, kuriuos reikėtų taikyti įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Tačiau skirtingai nei ankstesniu programavimo laikotarpiu šis principas nebeįtraukiamas į reglamento straipsnius. RK nori užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų.
12 pakeitimas
8 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi. |
1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi. |
2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais. |
2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus taip pat ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais. Tai gali būti daroma ir pasitelkiant keletą fondų apimančią strategiją su ESF + ir būti suderinta, kai tinkama, su EŽŪFKP ir EJRŽF. |
Paaiškinimas
Kai kurios valstybės narės jau anksčiau sėkmingai įgyvendino kitas integruoto teritorinio vystymosi formas. Neaišku, kodėl ateityje reikėtų atsisakyti naudoti šias formas.
13 pakeitimas
9 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus. |
1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus. |
2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT. |
2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT. |
|
Šis 6 % minimalus dydis, numatytas tvariai miestų plėtrai, turėtų būti nustatytas pagal 5-ojo PT veiksmus, taip pat pagal 1–4 PT konkrečius tikslus, kaip nurodyta 1 priede. |
Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį. |
Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį. |
3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu. |
3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu. |
4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas. |
4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas. |
Paaiškinimas
Patikslinimas. Šis punktas jau pateikiamas Reglamento I priedo išnašoje, tačiau aiškiau būtų jį paminėti reglamento straipsnyje.
14 pakeitimas
10 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą įgyvendina Komisija. |
1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo principą įgyvendina Komisija. |
||||
Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiama Sąjungos miestų darbotvarkė. |
Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiamos partnerystės ir Sąjungos miestų darbotvarkės organizacinės išlaidos . |
||||
2. Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra: |
2. Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais. |
Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais , tokiais kaip Tvarių miestų orientacinė sistema ir Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkė bei vietos JT darnaus vystymosi tikslų nustatymas . |
Paaiškinimas
Šiuo metu atsiranda vis daugiau vietos, miestų ir subregioninio vystymosi, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo programų, kurios dažnai yra paskiros arba nepakankamai finansuojamos. Jas bendrai sujungus ir susiejus su atitinkamomis iniciatyvomis, nepatenkančiomis į ESI fondų reglamentavimo sistemą, būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti kryžmaveiką. Be to, būtina užtikrinti, kad galutiniai naudos gavėjai, t. y. vietos valdžios institucijos, iš tiesų gautų didžiausią gebėjimų stiprinimo finansavimo dalį, kad nesikartotų dabartinė 9 TT ir techninės paramos situacija.
15 pakeitimas
11 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
1. Atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių. |
1. Atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių. Atokiausiems regionams skirtiems specialiems papildomiems asignavimams paramos telkimas pagal temas turėtų būti netaikomas |
||||
2. 1 dalyje nurodytais asignavimais remiama: |
2. 1 dalyje nurodytais asignavimais remiama: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose. |
1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose. |
||||
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama: |
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
4. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, ERPF lėšomis gali būti remiamos pelningos investicijos į įmones atokiausiuose regionuose, nepriklausomai nuo tų įmonių dydžio. |
Paaiškinimas
Atsižvelgiant į atokiausių regionų specifiką, paramos, kuri palankesnė tik MVĮ, sverto poveikis gali būti ribotas.
16 pakeitimas
Naujas straipsnis po 11 straipsnio
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės ERPF bendrai finansuojamose programose, skirtose vietovėms, kurios turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypatingas dėmesys skiriamas šių vietovių konkretiems sunkumams spręsti. Visų pirma NUTS III regionams, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 12,5 gyventojo/km2 arba kurių gyventojų skaičius nuo 2007 m. kasmet vidutiniškai sumažėja daugiau kaip 1 %, parengiami konkretūs regioniniai ir nacionaliniai planai, kuriais siekiama pritraukti daugiau žmonių į regioną ir skatinti juos jame pasilikti, taip pat didinti verslo investicijas ir skaitmeninių bei viešųjų paslaugų prieinamumą, įskaitant specialų finansavimą pagal partnerystės susitarimą. |
Paaiškinimas
Šis naujas straipsnis skirtas tiek retai apgyvendintoms vietovėms, tiek, plačiau kalbant, visoms likusios 27 narių ES subregioninėms vietovėms, kurioms skirtas 174 straipsnis. Tačiau būtina nustatyti finansiniu požiūriu valdomus ERPF asignavimus, kurie nedubliuoja tų lėšų, kurias kai kurie regionai jau dabar gauna.
Todėl, pasiūlyta formule siekiama nustatyti NUTS III
— |
(dažnai tai yra subregioninė, o ne regioninė NUTS II problema ir dabartiniai žemėlapiai jos neparodo) tinkamumo kriterijus: |
— |
12,5 gyventojo/km2 (pavyzdžiui, Šiaurės periferinėse teritorijose) |
— |
arba grynojo gyventojų skaičiaus sumažėjimo (t. y. įtraukiant tiek išvykstančius gyventojus, tiek natūraliai mirštančius gyventojus) nuo 2007 m., kadangi maždaug tais metais prasidėjo finansų krizė ir ankstesnis programavimo laikotarpis. |
Šis pasiūlymas įpareigoja Komisiją įtraukti tai kaip vieną iš savo pasiūlymų atitinkamoms valstybėms narėms jų pozicijų dokumentuose, kuriais su kiekviena valstybe nare pradedamos derybos dėl partnerystės susitarimo.
Vokietijos federalinės ministerijos BBR duomenys ir žemėlapis
https://bit.ly/2KItBya.
17 pakeitimas
I PRIEDAS
Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis
1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**
Įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
RCR 26 – metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose) |
RCR 26 – procentinė viso pastatų ūkio sutaupytos energijos dalis (palyginti su pradiniu rodikliu), atsižvelgiant į nacionalinėje ilgalaikėje renovavimo strategijoje numatytą tikslą sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausantį pastatų ūkį, paremiant nacionalinio gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją; |
RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas |
RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas ir kuriems pavyksta sutaupyti mažiausiai 60 % energijos palyginti su suvartojimu iki renovacijos (taikant EK esminės renovacijos apibrėžtį) ; |
RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) |
RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) , po renovacijos pasiekiantys B energinio naudingumo klasę ; |
|
RCR […] – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas padidintas, po renovacijos pasiekiant energijos beveik nevartojančių pastatų standartą (nZEB) |
RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis* |
RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis* |
RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas |
RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas |
RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)* |
RCR […] – remiamų energijos nepriteklių patiriančių arba pažeidžiamų vartotojų skaičius, siekiant pagerinti jų būsto energinį naudingumą RCR […] – bendras galutinis suvartojamas atsinaujinančiosios energijos kiekis ir vartojimas pagal sektorius (šildymo ir vėsinimo, transporto, elektros) RCR […] – viso pagamintos atsinaujinančiosios energijos kiekio dalis RCR […] – metinio neatsinaujinančiosios energijos importo kiekio mažinimas. RCR […] – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)* |
Paaiškinimas
Reikia išplėsti atitinkamų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos poreikių rodiklių rinkinį.
Aiškiai galima pasimokyti iš dabartinio finansavimo laikotarpio: kiekybinis tikslas be išankstinių įsipareigojimų, kokybės kontrolė arba patikima stebėjimo ir stebėsenos metodika gali prarasti savo patikimumą klimato problemų sprendimo srityje.
Europos Komisijos siūlomi klimato rodikliai yra nevisapusiški ir kartais pernelyg paprasti: atitinkama tikslinė vertė nėra įvertinama atsižvelgiant į tai, kas yra techniškai įmanoma ir finansiškai galima, kai kurie rodikliai tolygūs paprasčiausiam naudos gavėjų suskaičiavimui. Pavyzdžiui, ERPF bendras produkto rodiklis „RCO 18 – paramą gavę namų ūkiai siekiant pagerinti jų būstų energinį naudingumą“ lyginamas su rezultatų rodikliu „RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas“. Kadangi ši rodiklių pora rodo bendrą namų ūkių, kurie naudojasi šia priemone, skaičių, ji nerodo energinio naudingumo padidėjimo lygio, kuris gali būti tiek didelis, tiek ir nežymus. Tai reiškia, kad yra galimybė, jog bus nustatyti žemi tiksliniai rodikliai ir nebus veiklos rezultatų sistemos, kuria remiantis būtų galima įvertinti atitinkamos priemonės užmojo lygį.
18 pakeitimas
I PRIEDAS
Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis
1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**
Po RCR 65 įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
RCR […] – daugiau kaip 6 mėnesius neužpildomos laisvos vietos |
Paaiškinimas
Bendro produkto rodiklio „RCO 61 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos (pajėgumas), skaičius“ pirmajai daliai numatytas bendras rezultato rodiklis „RCR 65 – metinis ieškančių darbo asmenų, besinaudojančių paramą gavusių užimtumo tarnybų paslaugomis, skaičius“. Tačiau, panašu, kad antrajai daliai rodiklio nėra.
19 pakeitimas
II PRIEDAS
7 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindinis ERPF ir Sanglaudos fondui skirtas veiklos rodiklių rinkinys
Politikos tikslas 2 Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą.
Po CCO 09 įrašyti naują bendrą produkto rodiklį (CCO)
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
CCO […] – didinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminės rizikos prevenciją ir didesnį atsparumą nelaimėms bei ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams |
Paaiškinimas
Naujas bendras produkto rodiklis (CCO), kurio panašu trūksta, pridedamas 2-ąjam PT konkrečiam tikslui – skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminę riziką ir atsparumą nelaimėms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
1. |
palankiai vertina Komisijos siekį supaprastinti 2021–2027 m. programavimo laikotarpio taisykles ir pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondas sujungiami į vieną reglamentą, kuris nustato abiem fondams taikytinas taisykles. Naujasis pasiūlymas dėl reglamento yra trumpesnis, nes daugelį bendrų dalių reglamentuoja BNR; |
2. |
palankiai vertina faktą, kad sanglaudos politika ir toliau taikoma visiems ES regionams, o dauguma jos išteklių sutelkiami pažeidžiamiausioms vietovėms; palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasidalijamajai kompetencijai priklausančioje srityje, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. |
3. |
susirūpinęs pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos numato didelį Sanglaudos fondo biudžeto sumažinimą 46 % ir stabilų biudžetą ERPF (+ 1 %); apgailestauja, kad 12 % sumažinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetas, nors ši politika laikoma viena naudingiausių ir suteikiančių labiausiai apčiuopiamą ES pridėtinę vertę; |
4. |
primena, kad Sanglaudos fondas nuolat įrodydavo kuriantis Europos pridėtinę vertę ir kad jis gerina ES įvaizdį jos piliečių akyse. Sanglaudos fondas yra „turtingesnių“ valstybių narių solidarumo su „neturtingesnėmis“ išraiška kuriant svarbią infrastruktūrą ir duoda aiškią ir pasitvirtinusią naudą toms valstybėms narėms, kurios daugiausiai prisideda prie ES biudžeto. Siūlomi biudžeto sumažinimai greičiausiai trukdys siekti Sutartyje nustatytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; |
5. |
pažymi, kad Europos Komisija siūlo nustatyti tikslą – 2021–2027 m. su klimatu susijusioms išlaidoms skirti 25 % visos DFP. Tačiau kiekybinis rodiklis yra daug mažesnis už tai, ką įmanoma ir būtina pasiekti, kad būtų visiškai įgyvendinti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą. Sanglaudos politika, palyginti su kitais fondais, taiko gana išsamią klimato stebėjimo sistemą: ERPF įgyvendins 30 %, o Sanglaudos fondas – 37 % klimato veiksmų |
6. |
yra sunerimęs, kad Europai bus tikrai nelengva pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. RK jau seniai ragino siekti plataus užmojo klimato tikslų, o kadangi ERPF ir Sanglaudos fondas ES biudžete yra pagrindinės finansinės priemonės, padedančios įgyvendinti klimato tikslus, Sanglaudos politikos horizontaliosios reikiamos sąlygos turėtų apimti ir reikalavimą valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais; be to, šiuos įsipareigojimus reikėtų atidžiai stebėti visą programavimo laikotarpį, užtikrinant, kad siekiant klimato tikslų einama teisinga kryptimi; |
7. |
teigiamai vertina tai, kad ERPF ir Sanglaudos fondas tapo „žalesni“ ir kad tarši veikla bus pašalinta iš reglamento taikymo srities; |
8. |
palankiai vertina naują konkretų Interreg komponentą, skirtą inovatyvioms tarpregioninėms investicijomis, kuriomis remiamas pažangiosios specializacijos strategijas įgyvendinančių subjektų telkimas į grupes visoje Europoje, ir naująjį atokiausiems regionams skirtą komponentą; ragina Europos Komisiją didinti bendrą Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetą, kad būtų išsaugotas pakankamas biudžetas „Interreg Europe“ ir pasienio bendradarbiavimui, kartu investuojant į naujas bendradarbiavimo formas; |
9. |
ragina propaguoti nediskriminavimo principą pradedant programavimu, baigiant ataskaitų teikimu, ir visais įgyvendinimo etapais biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą; |
10. |
nesutinka su pasiūlymu, kad ERPF telkimas pagal temas būtų orientuojamas į nacionalinį lygmenį; šis centralizuotas skirstymo mechanizmas prieštarauja Sanglaudos politikos teritoriniam požiūriui ir daugiapakopio valdymo principui; |
11. |
atkreipia dėmesį, kad fondai vis labiau atskiriami ir ypač apgailestauja, kad EŽŪFKP nebebus taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas, kuris nustato įvairiems fondams taikytinas taisykles; |
12. |
pabrėžia, jog būtinas didelis ERPF ir ESF+ papildomumas, kad būtų galima vietos lygmeniu vykdyti kompleksines ir visuotines iniciatyvas; |
13. |
pažymi, kad valstybės narės raginamos perkelti 5 % ERPF arba Sanglaudos fondo išteklių naujajai „InvestEU“ priemonei ir perkelti dar 5 % jų ERPF asignavimų Europos Komisijos administruojamoms ES programoms. Tačiau pasidalijamojo valdymo principas jau parodė darantis realų poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europoje. Sprendimą dėl bet kokio perkėlimo valstybė narė turėtų priimti dalyvaujant vietos ir regionų partneriams laikantis partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo; |
14. |
pritaria tam, kad daugiau dėmesio skiriama tvariai miestų plėtrai, numatant šiai sričiai nacionaliniu lygmeniu skirti 6 % ERPF lėšų; |
15. |
pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondui reikėtų nustatyti nedviprasmiškai interpretuojamus produktų ir rezultatų rodiklius, įskaitant, pirmiausia, I ir II prieduose priskirtus įvertinimo vienetus, ir kad juos būtų galima agreguoti pradedant projektų lygmeniu, baigiant veiksmų programų ir sanglaudos politikos tikslų lygmeniu, ir kad jų nustatymas netaptų papildoma našta paramos gavėjams. |
2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Karl-Heinz LAMBERTZ