Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF)

(COM(2018) 380 final)

(2019/C 110/16)

Pranešėjas:	Vladimír NOVOTNÝ
Bendrapranešėjis:	Pierre GENDRE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 11 Taryba, 2018 6 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2018 11 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	201/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo remiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veikla bus tęsiama po 2020 m. gruodžio 31 d. EESRK rekomenduoja, išplečiant EGF taikymo sritį siekiant aprėpti atleidimą iš darbo ne tik dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, bet ir dėl bet kokios naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, atsižvelgti į esminius užimtumo pokyčius, kuriuos nulėmė, pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir galimi pasaulio prekybos masto sumažėjimo padariniai. Todėl EGF turėtų tapti nuolatine priemone, padedančia švelninti neigiamus XXI a. iššūkių padarinius darbo rinkai.

1.2.

Pažymėdamas, kad esama tam tikros painiavos dėl skirtingų ES fondų atliekamo vaidmens, Komitetas mano, kad derėtų visoms suinteresuotosioms šalims teikti aiškią ir paprastą informaciją apie jų veiksmų mastą ir galimą savitarpio papildomumą. EESRK primena, kad EGF paskirtis yra ne pakeisti nacionalines teisines priemones arba kolektyviniais susitarimais nustatomas priemones, o prireikus tinkamai jas papildyti.

1.3.

Komitetas prašo valstybių narių Vyriausybių, bendradarbiaujant su Komisija, kurti nacionalinio lygmens mechanizmus ir stiprinti administracinių struktūrų pajėgumus, siekiant supaprastinti ir veiksmingiau užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių paraiškų dėl EGF paramos rengimą ir pagalbos atleistiems darbuotojams teikimą.

1.4.

EESRK dar kartą prašo, kad socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų prašymo skirti finansavimą procese nuo pat procedūros pradžios ir visais tiek įmonių, tiek regionų, valstybių narių ir ES paraiškų skirti EGF paramą nagrinėjimo etapais.

1.5.

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, neatsižvelgiant į jų darbo sutartį ar darbo santykių pobūdį, suteikti vienodas galimybes gauti EGF paramą.-

1.6.

Komitetas ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas, dalyvaujančias su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, padaryti viską siekiant sutrumpinti paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastinti procedūras, kad sprendimai dėl EGF mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, ypač jaunus ar vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, nes tos grupės, siekdamos rasti kitą stabilią darbo vietą, susiduria su ypatingais sunkumais.

1.8.

Komitetas pabrėžia ir primena, kad, siekiant ginti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau.

2.   Nuomonės aplinkybės, įskaitant nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ištakos ir raida

2.1.1.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (1) 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, siekiant supaprastinti darbuotojų grįžimą į darbą tose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose, kurios nukenčia dėl rimto ekonomikos sutrikdymo. EGF teikia paramą asmenims, bet neturi remti sunkumų patiriančių įmonių.

2.1.2.

Atsižvelgdama į ekonomikos ir finansų krizę, 2008 m. Komisija atliko EGF peržiūrą, siekdama išplėsti jo taikymo sritį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. ir bendro finansavimo normą padidinti nuo 50 % iki 65 %, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą.

2.1.3.

EGF taikymo sritis 2009 m. buvo išplėsta siekiant įtraukti ir darbuotojus, kurių atleidimas tiesiogiai susijęs su pasauline finansų ir ekonomikos krize.

2.1.4.

2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu EGF taikymo sritis dar kartą buvo išplėsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 (2). Ją išplėtus buvo aprėptas atleidimas iš darbo ne tik dėl didelių pasaulinės prekybos struktūros pokyčių, bet ir dėl bet kokios naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

2.1.5.

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartu paskelbė socialinių teisių ramstį. Jo principai taps Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fono bendrosiomis gairėmis.

2.2.   Naujas pasiūlymas dėl EGF po 2020 m.

2.2.1.

Pagrindinis naujojo pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad EGF, speciali priemonė, kuriai netaikomos daugiametės finansinės programos viršutinės biudžeto ribos, neribotą laiką veiktų ir po 2020 m. gruodžio 31 d.

2.2.2.

EGF galėtų teikti pagalbą ir netikėtų krizių atvejais, kai smarkiai sutrinka vietos, regiono ar nacionalinė ekonomika. Netikėta krize būtų galima laikyti, pavyzdžiui, didelį svarbių prekybos partnerių ekonominį nuosmukį ar finansų sistemos žlugimą.

2.2.3.

EGF parama yra prieinama darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar darbo santykių pobūdžio. Paramą galima teikti ne tik pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, bet ir darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis, laikiniesiems darbuotojams, labai mažų įmonių savininkams vadovams ir savarankiškai dirbantiems asmenims.

2.2.4.

Paraiška skirti EGF paramą darbuotojams gali būti pateikta, kai atleistų darbuotojų skaičius pasiekia nustatytą minimalią ribą. 250 darbuotojų riba yra žemesnė nei 2014–2020 m. programavimo laikotarpio riba.- Daugelyje valstybių narių dauguma darbuotojų dirba mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ).

2.2.5.

Daugiausia dėmesio EGF skiria aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams kuo greičiau rasti stabilią darbo vietą. Pasyvių priemonių iš EGF finansuoti negalima. Išmokos gali būti remiamos tik tada, jei jos padeda atleistiems darbuotojams naudotis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis; suderintame aktyvių darbo rinkos priemonių pakete yra nustatytas išmokų limitas.

2.2.6.

Valstybės narės fondo lėšų prašo tik nepaprastosios padėties atvejais. EGF negali pakeisti priemonių, kurioms jau skiriamos Sąjungos fondų ir programų lėšos pagal daugiametę finansinę programą, nei nacionalinių priemonių arba priemonių, kurios pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis yra priskirtos darbuotojus atleidusių įmonių atsakomybės sričiai.

2.2.7.

Paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis daro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai.

2.2.8.

Dabartinio reglamento ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo remiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veikla bus tęsiama po 2020 m. gruodžio 31 d. Praeityje Komitetas priėmė kelias nuomones dėl šio fondo, kuriose išreiškė paramą jo veiklai. Jis mano, kad šios nuomonės vis dar tokios pat aktualios. (3) (4) (5) (6).

3.2.

EESRK pabrėžia, kad EGF, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmens svarba nemažėja. Jis rekomenduoja atsižvelgti į tai, kokioje padėtyje atsiduria darbuotojai, kurių darbo laikas ilgam sutrumpinamas netaikant sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmo.

3.3.

Komiteto nuomone, būtų tikslinga surinkti išsamesnius stebėsenos duomenis, visų pirma susijusius su darbuotojų kategorija, profesiniu rengimu, profesine patirtimi, profesiniu statusu ir rastos darbo vietos tipu. Atsižvelgdamas į šios priemonės administravimo sudėtingumą ir finansinę naštą, Komitetas remia sumanymą taikyti pakaitinį sprendimą – kaip siūlo Komisija, tokią informaciją rinkti pasinaudojant paramos gavėjams skirtais internetiniais klausimynais.

3.4.

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nutrūko, turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF paramą neatsižvelgiant į jų darbo sutartį ar darbo santykių pobūdį.

3.5.

EESRK laikosi nuomonės, kad didžioji EGF finansinės paramos dalis turėtų būti skirta aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama padėti paramos gavėjams kuo greičiau rasti stabilią darbo vietą. Taip pat derėtų skatinti paramą darbuotojų profesiniam ar geografiniam judumui, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų perkvalifikavimui.

3.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad maksimali metinė fondo lėšų suma 2021–2027 m. laikotarpiui yra 225 mln. EUR, ir mano, kad šis finansinis paketas atitinka dabartinę Sąjungos ekonominę padėtį. Tačiau jis pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu krizė vėl pagilėtų arba paspartėtų technologiniai pokyčiai ir energetikos sistemos pertvarka, šio finansinio paketo gali nepakakti.

3.7.

Komitetas rekomenduoja daugiametės finansinės programos laikotarpio viduryje atlikti tiek EGF asignavimų panaudojimo, tiek minimalaus 250 atleistų darbuotojų skaičiaus peržiūrą ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES biudžeto valdymo institucija, atitinkamai pakoreguoti EGF finansavimą.

3.8.

Šiuo atveju Komisija turėtų numatyti padidinti atitinkamas finansines priemones iki 1 mlrd. EUR. Žinant, kad EGF buvo įsteigtas kaip ekstremaliosioms situacijoms skirtas fondas, taip pat reikia užtikrinti, kad sprendimų dėl finansinio paketo padidinimo priėmimo procedūros įsigaliotų kuo skubiau.

3.9.

EESRK ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti palankių sąlygų neturintiems paramos gavėjams, ypač jauniems ar vyresnio amžiaus darbo neturintiems asmenims ir tiems, kuriems gresia skurdas, nes tos grupės, siekdamos rasti kitą stabilią darbo vietą, susiduria su didžiausiais sunkumais.

3.10.

Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai. Komitetas pabrėžia ir primena, kad, siekiant ginti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau.

3.11.

EESRK teigiamai vertina tai, kad Europos socialinių teisių ramsčio principais EGF remsis kaip pagrindinėmis gairėmis, kuriomis vadovaudamasi didelio masto restruktūrizavimo atveju Sąjunga galės praktiškai įgyvendinti šiuos principus. Turėdamas omenyje, kad sudėtinga išsiaiškinti vieną konkretų darbuotojų atleidimo veiksnį, EESRK rekomenduoja ateityje EGF lėšas mobilizuoti visų pirma remiantis restruktūrizavimo poveikio dydžio kriterijumi, tą poveikį siejant ne tik su globalizacijos procesu, bet ir, visų pirma, su kitais didžiųjų pokyčių procesais, kaip antai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, skaitmeninimu, pramone 4.0, technologijų pokyčiais ir su jais susijusia transformacija, taip pat su pokyčiais, vykstančiais dėl įvairių priežasčių, kuriuos galima laikyti didelio masto įmonių iškėlimo ar darbuotojų atleidimo ir finansų ar ekonomikos krizės priežastimi. Tokiomis aplinkybėmis EESRK ypač palankiai vertina EGF taikymo srities išplėtimą įtraukiant darbo rinkoje kylančią riziką dėl struktūrinių pokyčių, kuriuos nulemia skaitmeninimas ir pažanga priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje.

3.12.

EESRK yra įsitikinęs, kad reikia geriau derinti EGF veiksmus su kita ES politika ir kad reikia išsamiau aprašyti EGF ir kitų fondų bei programų (kaip antai EPLSAF, ESF, EaSI, ES sveikatos programos) bendrus veiksmus ir sąveiką.

3.13.

Atsižvelgiant į dabartinį šio fondo pavadinimą ir jam priskirtus prieštaringus tikslus, taip pat į interesą išsaugoti jo santrumpą „EGF“ anglų kalba, EESRK siūlo pakeisti pavadinimą „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas“ į „Europos prisitaikymo ir globalizacijos fondas“ arba jį pavadinti kitaip, kad tai atitiktų minėtą anglišką santrumpą „EGF“.

3.14.

Komitetas laikosi nuomonės, kad būtų naudinga ateinančiu laikotarpiu išplėsti EGF veiklos sritį ir pradėti remti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamas trumpalaikio įdarbinimo („Kurzarbeit“) programas arba dalinio nedarbo („short time“) programas.

4.   Mažosios ir vidutinės įmonės

4.1.

Mažosiose ir vidutinėse įmonėse sukuriama apie 80 % ES darbo vietų, tačiau ištikus krizei ar vykstant transformacijos procesams šios įmonės tampa labiausiai pažeidžiamos. Dėl to Komitetas prašo valstybių narių Vyriausybių, bendradarbiaujant su Komisija, kurti nacionalinio masto mechanizmus ir stiprinti administracinių struktūrų pajėgumus, siekiant supaprastinti ir veiksmingiau užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių EGF paraiškų rengimą ir pagalbos atleistiems darbuotojams teikimą.

4.2.

EESRK pritaria pasiūlymui taikyti vienodą požiūrį į atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis (7 straipsnis), jeigu asmuo tuo pačiu metu nėra ir savarankiškas, ir samdomas darbuotojas ir jeigu nutraukiama pagrindinė jo veikla.

4.3.

Komitetas teigiamai vertina pasiūlymą apsaugoti labai mažų įmonių savininkus, kurie dėl ekonomikos arba finansų krizės ar technologinių pokyčių gali netekti darbo, ir pritaria galimybei šiems asmenims gauti EGF paramą. Tai neturėtų reikšti, kad „savarankiškai dirbantis asmuo“ bus apibrėžiamas kaip „asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų“, kaip nurodoma Komisijos pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnyje. – Ši apibrėžtis turėtų įvairialypį poveikį ES teisės aktams, nes ja remiantis būtų nevienodai vertinamos įvairios ekonominės ir profesinės veiklos kategorijos. Prašome Komisijos rasti kitą sprendimą siekiant tikslo apsaugoti labai mažų įmonių savininkams, kuriam Komitetas pritaria.

4.4.

EESRK siūlo Komisijai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pagerinti EGF veiklos rezultatus surengiant informavimo kampaniją, kuri būtų skirta ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jų darbuotojai galėtų lengviau pasinaudoti EGF siūlomomis paramos teikimo galimybėmis.

4.5.

EESRK teigiamai vertina naująją intervencijos kriterijų sistemą (5 straipsnis), pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas vyraujančiai mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose dirba didžioji samdomų darbuotojų dalis, padėčiai. Ypač svarbu, nepaisant 250 darbuotojų apatinės ribos, atsižvelgti į sąvoką „grupė ir (arba) teritorinis vienetas“ tais atvejais, kai darbo vietas panaikinusios tos pačios grupės patronuojamosios bendrovės pavieniui nepasiekia šios ribos.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK rekomenduoja taikyti lankstesnius metodus apskaičiuojant atleistų darbuotojų ir veiklą nutraukusių asmenų skaičių (6 straipsnis), reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičių (7 straipsnis) ir reikalavimus atitinkančių priemonių skaičių (8 straipsnis), kad parama kuo greičiau pasiektų atitinkamus darbuotojus.

5.2.

Komitetas taip pat rekomenduoja kuo labiau supaprastinti paraiškų teikimo administracines procedūras (9 straipsnis), siekiant paspartinti visą procesą. Fondo veiklos sritį būtų galima išplėsti dokumentų supaprastinimo ir techninės pagalbos teikimo, kai ji reikalinga, valstybėms narėms veiksmais.

5.3.

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtina supaprastinti administravimo priemones (pasiūlymo dėl reglamento priedo 2 punktas), visų pirma nuostatas dėl stebėsenos ir ataskaitų, valdymo ir kontrolės sistemas bei sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemones.

5.4.

EESRK pritaria nuostatai riboti EGF finansinės paramos skyrimą, kaip nurodoma 8 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame paaiškinta, kad EGF parama negali pakeisti atsakomybės, už kurią pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės. Pagal šią nuostatą neturėtų būti apskritai atmetama galimybė teikti EGF paramą kolektyvinėmis sutartimis grindžiamoms rinkos priemonėms.

5.5.

Komitetas tikisi, kad, atlikdama numatytą EGF ex post vertinimą, Komisija skirs daug dėmesio skirtingo EGF paramos panaudojimo ES valstybėse narėse priežasčių analizei, visų pirma priežastims, dėl kurių šia parama mažai naudojamasi arba visiškai nesinaudojama tokiose šalyse kaip Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Slovakija ir Jungtinė Karalystė.

5.6.

EESRK dar kartą prašo, kad socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų prašymo skirti finansavimą procese nuo pat procedūros pradžios ir visais tiek įmonių, tiek regionų, valstybių narių ir ES paraiškų skirti EGF paramą nagrinėjimo etapais. Turint omenyje, kad regionų lygmens struktūros ir savivaldybės puikiai išmano vietos padėtį ir ypatumus, jos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį.

5.7.

Komitetas rekomenduoja Komisijai reglamente tiksliau nurodyti, kad sąvoka „darbuotojai“ apima ir darbuotojus kooperatyvų narius.

---

(1)  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(2)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).

(3)  OL C 318, 2006 12 23, p. 38.

(4)  OL C 228, 2009 9 22, p. 141.

(5)  OL C 376, 2011 12 22, p. 92.

(6)  OL C 143, 2012 5 22, p. 17.